Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
nR. I-533 55 STRaipsnio PAKEITIMO
išdėstyti taip:
„3) pagal šio įstatymo 56 straipsnį steigiant
naują juridinį asmenį ar pavedant vykdyti šios viešosios paslaugos teikimą, kai šios paslaugos teikimas yra ūkinė veikla, jau veikiančiai savivaldybės valdomai įmonei buvo gautas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos sutikimas., arba“. 2. Papildyti 55 straipsnio 2 dalį nauju 4 punktu: „4) savivaldybių nekilnojamasis turtas (koncertų salės, muziejai, parodų rūmai, bibliotekos, kultūros namai, sporto salės, maniežai, stadionai, baseinai ir kita) naudojamas viešosioms paslaugoms teikti švietimo, kultūros, sporto srityse ir su jomis susijusiai ūkinei veiklai vykdyti, jeigu toks objektas yra vienintelis savivaldybės administracinėje teritorijoje ar savivaldybės gyvenamojoje vietovėje (seniūnijoje) ir
(ar) jeigu dėl jo perdavimo kitam ūkio subjektui būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.“. 3. Pakeisti 55 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
veikla, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, turi būti įgyvendinti šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Šio straipsnio 2 dalies 1, ir 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai nėra taikomi. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Mindaugas Skritulskas
Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
nR. I-533 55 STRaipsnio PAKEITIMO
išdėstyti taip:
„3) pagal šio įstatymo 56 straipsnį steigiant
naują juridinį asmenį ar pavedant vykdyti šios viešosios paslaugos teikimą, kai šios paslaugos teikimas yra ūkinė veikla, jau veikiančiai savivaldybės valdomai įmonei buvo gautas Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos sutikimas., arba“. 2. Papildyti 55 straipsnio 2 dalį 4 punktu: „4) savivaldybių nekilnojamasis turtas (koncertų salės, muziejai, parodų rūmai, bibliotekos, kultūros namai, sporto salės, maniežai, stadionai, baseinai ir kita) naudojamas viešosioms paslaugoms teikti švietimo, kultūros, sporto srityse ir su jomis susijusiai ūkinei veiklai vykdyti, jeigu toks objektas yra vienintelis savivaldybės teritorijoje ar seniūnijoje.“
3Pakeisti 55 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kai viešosios paslaugos teikimas yra ūkinė
veikla, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, turi būti įgyvendinti šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyti reikalavimai. Šio straipsnio 2 dalies 1, ir 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyti reikalavimai Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai nėra taikomi.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
lietuvos respublikos konkurencijos įstatymo nr.VIII-1099 2 straipsnio pakeitimo
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Šiuo įstatymo projektu siūloma leisti savivaldybėms pačioms, per jų įsteigtas įstaigas, valdyti už jų biudžeto lėšas pastatytus nekilnojamojo turto objektus (koncertų sales, muziejus, parodų rūmus, bibliotekas, kultūros namus, sporto sales, maniežus stadionus, baseinus ir kita), netaikant konkurencingos procedūros, kurios pagrindu šie objektai būtų perduoti valdyti privačiam verslui, jei minėti objektai yra išskirtinai vieninteliai savivaldybės teritorijoje ir naudojami viešosios paslaugoms teikti švietimo, kultūros, sporto srityse ir su jomis susijusiai ūkinei veiklai vykdyti. Argumentuotina tuo, kad laimėjusi tokio objekto valdymo konkursą viena privati verslo įmonė įgytų išskirtines ir monopolines teises teikiant komercines paslaugas išskirtinai be jokios konkurencijos vieninteliame tokio pobūdžio objekte ir be jokios konkurencijos visoje savivaldybės teritorijoje. Žinant, kad esminė veslo prigimtis - siekti kuo didesnio pelno, manytina, kad verslas valdydamas išskirtinai vienintelį objektą visoje savivaldybės teritorijoje, paslaugas tieks ne konkurencingomis kainomis, bet siekdamas gauti kuo didesnį pelną, kas vargiai atitiktų vietos gyventojų interesus. Labiau tikėtina, kad, šiuo atveju, gyventojai gali gauti tos pačios kokybės paslaugas už kuo mažesnę kainą, kai kainas nustato savivaldybės taryba, t.y. demokratiškai išrinkti tos vietos bendruomenės atstovai.
Šiuo metu pastebima tendencija, kuomet tam tikra įmonių verslo grupė, jau dabar valdanti didžiuosius baseinus Klaipėdoje ir Kaune, Konkurencijos tarybos sprendimų pagalba, siekia perimti ir kitų Lietuvos baseinų valdymą kituose miestuose, kurie yra pastatyti ir įrengti už šių savivaldybių biudžetų lėšas: Palangoje, Kretingoje, Naujojoje Akmenėje, Jonavoje. Vertinant tai, darytina išvada, kad toks viešojo turto, sukurto už savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšas, valdymas mažai ką bendro turi su konkurencijos sąlygų užtikrinimu bei jos esminiais principais, todėl ši įstatymų nustatyta tvarka turi būti keistina. ES Teisingumo Teismas 2019 m. spalio 3 d. sprendime byloje Nr. C-285/18 Irgita išaiškino, kad Europos Sąjungos teisės normose (konkrečiai, Direktyvoje 2014/24/ES), kurios yra perkeltos į Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, yra numatoma vidaus sandorio išimtis. Nors Europos Sąjungos teisė numato galimybę valstybių narių teisėje numatyti papildomus ribojimus vidaus sandorių sudarymui, palyginus su tais, kurie yra įtvirtinti Europos Sąjungos teisėje, šie ribojimai privalo būti įtvirtinti tik pozityviosios viešųjų pirkimų teisės normose, kitaip tariant, tik įstatyme, bet ne valstybės institucijų administracinėje praktikoje ar teismų praktikoje:
Direktyvos 2014/24 12 straipsnio 1 dalis, siejama su skaidrumo principu, turi būti aiškinama taip, kad valstybių narių taikomos vidaus sandorių sudarymo sąlygos turi būti įtvirtintos konkrečiose ir aiškiose pozityviosios viešųjų pirkimų teisės normose, kurios turi būti pakankamai prieinamos, o jų taikymas – numatomas, kad būtų išvengta bet kokio savivalės pavojaus.
Atsižvelgiant į tai, sprendimas, kokiomis sąlygomis Lietuvos teisėje galioja vidaus sandorio išimtis, tenka išimtinai pozityviąją viešųjų pirkimų teisę kuriančiai institucijai – įstatymų leidėjui. Viešosioms paslaugoms teikti savivaldybės, turinčios pareigą užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą, neturi absoliučios diskrecijos nuspręsti dėl šias paslaugas teikiančių ūkio subjektų parinkimo būdo. Tačiau kita vertus, savivaldybės turi teisę savarankiškai pasirinkti geriausią viešųjų paslaugų teikimo būdą, užtikrinantį tokių paslaugų nepertraukiamumą, prieinamumą ir kokybę. Nepaisant to, jog Viešųjų pirkimų įstatyme yra numatyta galimybė sudaryti vidaus sandorius, tačiau Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba tokius sprendimus (sudaryti vidaus sandorį) gali pripažinti prieštaraujančiais Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsniui.
Vidaus sandoris tam tikrais atvejais yra naudingas vietos savivaldos bendruomenei, kadangi į pelną, o ne į viešųjų paslaugų teikimą orientuotas privatus sektorius ne visada garantuoja tokių paslaugų efektyvumą, kokybę ir skaidrumą, o perdavus susijusią infrastruktūrą privačiam ir išimtinai pelno siekiančiam subjektui, yra gerokai sunkiau užtikrinti ir kontroliuoti paslaugų nepertraukiamumą. Antra, perdavus infrastruktūrą privačiam paslaugų teikėjų, teikiamos viešųjų paslaugų kainos gali ženkliai išaugti. Perdavus infrastruktūrą privačiam sektoriui, vietos savivaldos institucijos praranda savo savarankiškumą, teikiant viešąsias paslaugas, ir tampa priklausomos nuo privataus sektoriaus. Tokia situacija lemia vietos savivaldos institucijų derybinės galios praradimą santykiuose su viešąsias paslaugas teikiančiu privačiu subjektu. Kadangi vietos savivaldos institucija bet kuriuo atveju turi užtikrinti viešųjų paslaugų teikimą, privatus subjektas gali lengvai manipuliuoti, reikalaudamas didesnės kainos, papildomų mokėjimų, mažindamas paslaugų kokybę. Trečia, daugumoje sričių yra reikalingos didelės pradinės investicijos infrastruktūrai ir realus apsisprendimas padaryti tas investicijas yra savivaldybės sprendimas, būtent viešojo intereso užtikrinimo tikslais.
Vietos savivaldos įstatymo 6 str. nurodytos savarankiškos savivaldybės funkcijos, kurios apima: kūno kultūros ir sporto plėtojimą, gyventojų poilsio organizavimą; savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų iki 16 metų mokymosi pagal privalomojo švietimo programas užtikrinimą; gyventojų bendrosios kultūros ugdymas ir etnokultūros puoselėjimą (dalyvavimas kultūros plėtros projektuose, muziejų, teatrų, kultūros centrų ir kitų kultūros įstaigų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas, likvidavimas ir jų veiklos priežiūra, savivaldybių viešųjų bibliotekų steigimas, reorganizavimas, pertvarkymas ir jų veiklos priežiūra); savivaldybių sveikatinimo priemonių planavimą ir įgyvendinimą. Šių viešųjų paslaugų teikimas susijęs su atitinkamos infrastruktūros (koncertų salės, muziejai, parodų rūmai, bibliotekos, kultūros namai, sporto salės, maniežai, stadionai, baseinai ir kita) sukūrimu ir valdymu. Tačiau savivaldybės lėšomis sukurtos infrastruktūros perdavimas privačiam verslui tam tikrais atvejais konkurencijos nesukuria, atvirkščiai, ūkio subjektas tampa monopolininku atitinkamoje rinkoje. Tokiu būdu vietos savivaldos institucijos praranda savo savarankiškumą, teikiant viešąsias paslaugas, ir tampa priklausomos nuo privataus sektoriaus, o ūkio subjektas, nejausdamas konkurentų spaudimo, gali didinti paslaugų kainas. Pažymėtina, kad ir Europos vietos savivaldos chartijos 4 straipnyje įtvirtinta, kad Vietinės valdžios organams suteikiami pilni ir išskirtiniai įgaliojimai, kurių negali panaikinti ar apriboti kitas, centrinės ar regioninės, valdžios organas.
Taigi, jokia valstybės institucija neturi teisės kištis į vietos savivaldos kompetencijos klausimus, įskaitant savivaldybės, kaip turto savininko, pareigos užtikrinti tinkamą, racionalų ir efektyvų turto valdymą bei įgyvendinti visuomeninę naudą ir viešuosius poreikius teikiančios funkcijos, vykdymą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projektą inicijavo ir parengė Seimo narys Mindaugas Skritulskas bei kiti Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Vietos savivaldos įstatymo 55 str. 2 dalis nustato, kad savivaldybė gali sudaryti vidaus sandorį, kai teikiamos vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo, maitinimo švietimo, socialinės globos arba sveikatos priežiūros įstaigose paslaugos arba teikiant viešąsias paslaugas turi būti valdomas ir naudojamas savivaldybių ar savivaldybių juridinių asmenų nekilnojamasis turtas ir kitas ūkio subjektas tokios paslaugos negalėtų teikti savo patalpose, arba buvo gautas Konkurencijos tarybos sutikimas. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma Vietos savivaldos įstatymo
be Konkurencijos tarybos sutikimo ir konkurencingos procedūros taikymo, kada savivaldybių valdomas nekilnojamojamasis turtas (koncertų salės, muziejai, parodų rūmai, bibliotekos, kultūros namai, sporto salės, maniežai, stadionai, baseinai ir kita), kuris naudojamas viešosioms paslaugoms teikti švietimo, kultūros, sporto srityse ir su jomis susijusiai ūkinei veiklai vykdyti, perduodamas savivaldybės valdomam juridiniam asmeniui, jeigu toks objektas yra vienintelis savivaldybės administracinėje teritorijoje ar savivaldybės gyvenamojoje vietovėje (seniūnijoje) ir (ar) dėl tokio perdavimo kitam ūkio subjektui būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje. Taip pat siūloma papildyti Konkurencijos įstatymo 2 straipsnį nuostata, kad šiuo įstatymu draudžiama viešojo administravimo subjektams priimti sprendimus, pažeidžiančius sąžiningos konkurencijos laisvę, išskyrus atvejus, kai šiame įstatyme, Vietos savivaldos įstatyme ar kituose įstatymuose numatomos išimtys. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų įstatymų keitimų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimti įstatymų pakeitimai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neigiamos įtakos verslo sąlygoms įstatymų įgyvendinimas neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Naujų teisės aktų priimti ar pakeisti galiojančius teisės aktus, taip pat pripažinti juos netekusiais galios, nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir bendrinės kalbos normų. Įstatymo projekte sąvokos nekeičiamos ir naujos nesiūlomos. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymams parengti nereikia įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Priimti įstatymų projektai papildomų išlaidų nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Vidaus sandoriai, viešosios paslaugos, biudžetinė įstaiga. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Mindaugas Skritulskas
2023-05-24 Nr. XIVP-2750 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo Vietos savivaldos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 55 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai nėra taikomi“. Taigi, siūlomu teisiniu reguliavimu yra įtvirtinama nuostata, kad savivaldybės, pavesdamos viešųjų paslaugų teikimą viešųjų paslaugų teikėjui, yra nesaistomos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatytos prievolės užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir gali priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus“.
Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą
oficialioji konstitucinė doktrina, kuria atskleidžiamas Konstitucijos 46 straipsnio nuostatų turinys. Sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę; nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti; konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai). Vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina (2022 m. gegužės 5 d. nutarimas Nr.
KT54-N5/2022), pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnio 1, 3, 4 dalis, 120 straipsnio 2 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, siekdamas sudaryti prielaidas užtikrinti teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimą, gali nustatyti, be kita ko, savivaldybei perduotų tokių viešųjų paslaugų teikimo organizavimo funkcijų įgyvendinimo teisinį reguliavimą. Įstatymų leidėjas, įgyvendindamas diskreciją nustatyti tokį teisinį reguliavimą, turi paisyti šalies ūkio konstitucinį pagrindą sudarančių principų (inter alia Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintų asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos laidavimo, sąžiningos konkurencijos ir vartotojų teisių apsaugos reikalavimų) ir kitų konstitucinių imperatyvų (inter alia žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimų), inter alia turi įtvirtinti savivaldybių pareigą teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimą organizuoti taip, kad nebūtų monopolizuota tokių viešųjų paslaugų teikimo rinka, nebūtų paneigtas šios rinkos dalyvių lygiateisiškumas, taip pat kad būtų užtikrinta tokių viešųjų paslaugų prieinamumas, teikimo nepertraukiamumas ir gera kokybė. Tik taip būtų paisoma ne tik teritorinės bendruomenės viešojo intereso, bet ir visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos viešojo intereso. Atsižvelgdami į tai manome, kad projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalis, tiek kiek joje nustatoma, kad Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio
konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai nėra taikomi, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai. 2.
steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir (ar) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti viešųjų paslaugų teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai „savivaldybių nekilnojamasis turtas (koncertų salės, muziejai, parodų rūmai, bibliotekos, kultūros namai, sporto salės, maniežai, stadionai, baseinai ir kita) naudojamas viešosioms paslaugoms teikti švietimo, kultūros, sporto srityse ir su jomis susijusiai ūkinei veiklai vykdyti, jeigu toks objektas yra vienintelis savivaldybės administracinėje teritorijoje ar savivaldybės gyvenamojoje vietovėje (seniūnijoje) ir (ar) jeigu dėl jo perdavimo kitam ūkio subjektui būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.“ Projektu siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo įstatymo projektu siūloma leisti savivaldybėms pačioms, per jų įsteigtas įstaigas, valdyti už jų biudžeto lėšas pastatytus nekilnojamojo turto objektus netaikant konkurencingos procedūros, kurios pagrindu šie objektai būtų perduoti valdyti privačiam verslui, jei minėti objektai yra išskirtinai vieninteliai savivaldybės teritorijoje ir naudojami viešosioms paslaugoms teikti švietimo, kultūros, sporto srityse ir su jomis susijusiai ūkinei veiklai vykdyti. Taigi projektu siūlomas teisinis reguliavimas formuluojamas kaip išimtis iš Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas
pirkimų įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo ir Konkurencijos įstatymo nuostatų santykio vidaus sandorių kontekste nurodė, kad minėtų įstatymų nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai; vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju; prieš sudarant vidaus sandorį turi būti įvertinta tokio sprendimo įtaka sąžiningai konkurencijai, t. y. tai, ar sudarant vidaus sandorį konkrečiam viešosios paslaugos teikėjui neteikiama privilegijų, nediskriminuojami kiti ūkio subjektai. Taigi Konstitucinis Teismas pabrėžia vidaus sandorio sudarymo išimtines aplinkybes, sisteminį teisės aktų aiškinimą ir referuoja į sąžiningos konkurencijos (draudimo privilegijuoti bei diskriminuoti ūkio subjektus) reikalavimus, įtvirtintus Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatose, kuriomis įgyvendinama Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostata „Įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“. Atsižvelgiant į tai manytina, kad net ir pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, savivaldybės turėtų kiekvienu atveju įvertinti viešosios paslaugos teikėjo parinkimo įtaką sąžiningai konkurencijai.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos iš dalies atkartoja šios dalies 2 punkto nuostatas – abiem atvejais siūloma leisti savivaldybei steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir (ar) konkurso būdu pavesti viešųjų paslaugų teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai teikiant viešąsias paslaugas naudojamas savivaldybių nekilnojamasis turtas ir kitas ūkio subjektas dėl nekilnojamojo turto specifikos, tokios paslaugos negalėtų teikti savo patalpose. Svarstytina, ar toks nuostatų kartojimas keičiamo įstatymo 55 straipsnio 2 ir 4 punktuose nėra perteklinis. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybė galėtų pavesti vykdyti viešųjų paslaugų teikimą viešųjų paslaugų teikėjui, jeigu dėl viešosios paslaugos teikimo perdavimo kitam subjektui nei viešosios paslaugos teikėjas, būtų „sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin stipriai apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje“. Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl dominuojančios padėties ar rinkos ribojimo aspektas yra vertinamas tik laisvoje rinkoje veikiančio ūkio subjekto atžvilgiu, neatsižvelgiant į tai, kad viešųjų paslaugų teikėjui suteikus išskirtinę galimybę vykdyti tam tikrą veiklą (teikti viešąsias paslaugas), taip pat įtakojama atitinkamoje rinkoje esanti konkurencingumo ir dominavimo padėtis. Atsižvelgiant į tai, šių projekto nuostatų siūlytina atsisakyti arba jas tikslinti taip, kad dominuojančios padėties ar konkurencijos ribojimo atitinkamoje rinkoje situacija būtų vertinama visų ūkio subjektų (įskaitant viešųjų paslaugų teikėjus) atžvilgiu. 3.
nustatytą Vyriausybės ir Konkurencijos tarybos kompetenciją, svarstytina, ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada ir Konkurencijos tarybos nuomonė. 4. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m.
lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 4.1. Projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje žodis „nauju“ brauktinas kaip perteklinis. 4.2. Teikiamame įstatymo projekte po įstatymo projekto priėmimo datos ir numerio įrašytina įstatymo projekto priėmimo vieta. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
2023-06-21 Nr. XIVP-2750(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto
dalyje siūlytina atsisakyti nuostatos, jog „Šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais šio įstatymo 56 straipsnyje nustatyti reikalavimai Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai nėra taikomi“, t. y. išbraukti formuluotę „Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai“, nes, viena vertus, Konkurencijos įstatymo nuostatų taikymas ar netaikymas nėra Vietos savivaldos įstatymo dalyku, kita vertus, nuostata perteklinė, nes su analizuojamu projektu kartu teikiamo Konkurencijos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (Nr. XIVP-2751(2) siūloma nustatyti, jog konkurencija gali būti ribojama kituose įstatymuose nustatytais atvejais. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
DĖL
AR LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 55 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
2023-05-31
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo narys Mindaugas Skritulskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė, Konkurencijos tarybos pirmininkė Jolanta Ivanauskienė, Konkurencijos tarybos Konkurencijos politikos grupės vyresnioji patarėja Eglė Malonytė, Lietuvos verslo konfederacijos politikos patarėjas Vilius Kriaučiūnas, Advokatų profesinės bendrijos AD LEX advokatė Asta Jakė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamentas 2023-05-24 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
keičiamas įstatymas) 55 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad
„šio straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais šio
įstatymo 56 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai nėra taikomi“. Taigi, siūlomu teisiniu reguliavimu yra įtvirtinama nuostata, kad savivaldybės, pavesdamos viešųjų paslaugų teikimą viešųjų paslaugų teikėjui, yra nesaistomos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatytos prievolės užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir gali priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus“. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą – šalies ūkio konstitucinį pagrindą, todėl visų šio straipsnio dalių nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo; tarp jose įtvirtintų principų yra pusiausvyra, kiekvienas jų aiškintinas nepaneigiant kitų, o pažeidus kurioje nors vienoje straipsnio dalyje esančią teisės normą yra pažeidžiamos ar sudaromos prielaidos pažeisti ir kitose šio straipsnio dalyse išdėstytas teisės normas.
Konstitucinio Teismo aktuose (inter alia 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2010 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimuose) išdėstyta plati oficialioji konstitucinė doktrina, kuria atskleidžiamas Konstitucijos 46 straipsnio nuostatų turinys. Sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę; nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti; konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai). Vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina (2022 m. gegužės 5 d. nutarimas Nr.
KT54-N5/2022), pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnio 1, 3, 4 dalis,
leidėjas, siekdamas sudaryti prielaidas užtikrinti teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimą, gali nustatyti, be kita ko, savivaldybei perduotų tokių viešųjų paslaugų teikimo organizavimo funkcijų įgyvendinimo teisinį reguliavimą. Įstatymų leidėjas, įgyvendindamas diskreciją nustatyti tokį teisinį reguliavimą, turi paisyti šalies ūkio konstitucinį pagrindą sudarančių principų (inter alia Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtintų asmens ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos laidavimo, sąžiningos konkurencijos ir vartotojų teisių apsaugos reikalavimų) ir kitų konstitucinių imperatyvų (inter alia žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimų), inter alia turi įtvirtinti savivaldybių pareigą teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimą organizuoti taip, kad nebūtų monopolizuota tokių viešųjų paslaugų teikimo rinka, nebūtų paneigtas šios rinkos dalyvių lygiateisiškumas, taip pat kad būtų užtikrinta tokių viešųjų paslaugų prieinamumas, teikimo nepertraukiamumas ir gera kokybė. Tik taip būtų paisoma ne tik teritorinės bendruomenės viešojo intereso, bet ir visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos viešojo intereso. Atsižvelgdami į tai manome, kad projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalis, tiek kiek joje nustatoma, kad Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 1,
įstatymo 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai nėra taikomi, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai. Nepritarti 3.
3Komiteto sprendimas :
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. gegužės 24 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 3 dalis, tiek kiek joje nustatoma, kad Vietos savivaldos įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodytais atvejais Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai nėra taikomi, neprieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai. 4. Balsavimo rezultatai: už –6, prieš –1, susilaikė –0 (Komiteto pirmininkė nusišalino nuo klausimo svarstymo ir balsavimo). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininko pavaduotoja (Parašas) Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K. Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas
G. Paluckas; komiteto nariai: A. Bagdonas, V. Fiodorovas, D. Labanavičius, A. Kupčinskas, L. Mogenienė, I. Pakarklytė, P. Saudargas, L. Savickas, M. Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R. Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų viceministrė I. Valeškaitė, Konkurencijos tarybos pirmininkė J. Ivanauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-241
keičiamas įstatymas) 55 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „šio straipsnio
nustatyti reikalavimai ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai nėra taikomi“. Taigi, siūlomu teisiniu reguliavimu yra įtvirtinama nuostata, kad savivaldybės, pavesdamos viešųjų paslaugų teikimą viešųjų paslaugų teikėjui, yra nesaistomos Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatytos prievolės užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę ir gali priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams.
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnyje nustatyta: „Lietuvos ūkis grindžiamas privačios nuosavybės teise, asmens ūkinės veiklos laisve ir iniciatyva. Valstybė remia visuomenei naudingas ūkines pastangas ir iniciatyvą. Valstybė reguliuoja ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei. Įstatymas draudžia monopolizuoti gamybą ir rinką, saugo sąžiningos konkurencijos laisvę. Valstybė gina vartotojo interesus“. Kaip ne kartą yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, Konstitucijos 46 straipsnyje įtvirtinti principai sudaro vieną visumą – šalies ūkio konstitucinį pagrindą, todėl visų šio straipsnio dalių nuostatos yra tarpusavyje susijusios ir viena kitą papildo; tarp jose įtvirtintų principų yra pusiausvyra, kiekvienas jų aiškintinas nepaneigiant kitų, o pažeidus kurioje nors vienoje straipsnio dalyje esančią teisės normą yra pažeidžiamos ar sudaromos prielaidos pažeisti ir kitose šio straipsnio dalyse išdėstytas teisės normas. Konstitucinio Teismo aktuose (inter alia 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. balandžio 29 d., 2010 m. rugsėjo 29 d., 2011 m. sausio 6 d. nutarimuose) išdėstyta plati oficialioji konstitucinė doktrina, kuria atskleidžiamas Konstitucijos 46 straipsnio nuostatų turinys.
Sąžiningos konkurencijos apsauga yra pagrindinis būdas užtikrinti asmens ir visuomenės interesų darną reguliuojant ūkinę veiklą, sukurti ūkio, kaip sistemos, savireguliaciją, skatinančią optimaliai paskirstyti ekonominius išteklius, veiksmingai juos panaudoti, didinti ekonominį augimą ir kelti vartotojų gerovę; nuostata, kad įstatymas saugo sąžiningos konkurencijos laisvę, reiškia įpareigojimą įstatymų leidėjui įstatymais nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kad nebūtų monopolizuojama gamyba ir rinka, būtų užtikrinta sąžiningos konkurencijos laisvė ir būtų numatytos priemonės ir būdai jai apsaugoti; konstitucinė sąžiningos konkurencijos apsaugos garantija suponuoja draudimą ūkinę veiklą reguliuojančioms valstybės valdžios, savivaldybių institucijoms priimti sprendimus, kuriais yra ar gali būti iškreipiama sąžininga konkurencija, ir įpareigoja valstybės valdžios, savivaldybių institucijas teisinėmis priemonėmis užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę (Konstitucinio Teismo 2008 m. kovo 5 d., 2009 m. kovo 2 d., 2009 m. balandžio 29 d. nutarimai). Vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina (2022 m. gegužės 5 d. nutarimas Nr. KT54-N5/2022), pagal Konstituciją, inter alia jos 46 straipsnio 1, 3, 4 dalis, 120 straipsnio 2 dalį, konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, siekdamas sudaryti prielaidas užtikrinti teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimą, gali nustatyti, be kita ko, savivaldybei perduotų tokių viešųjų paslaugų teikimo organizavimo funkcijų įgyvendinimo teisinį reguliavimą.
Įstatymų leidėjas, įgyvendindamas diskreciją nustatyti tokį teisinį reguliavimą, turi paisyti šalies ūkio konstitucinį pagrindą sudarančių principų (inter alia Konstitucijos
laidavimo, sąžiningos konkurencijos ir vartotojų teisių apsaugos reikalavimų) ir kitų konstitucinių imperatyvų (inter alia žmonių sveikatos ir aplinkos apsaugos reikalavimų), inter alia turi įtvirtinti savivaldybių pareigą teritorinei bendruomenei būtinų viešųjų paslaugų teikimą organizuoti taip, kad nebūtų monopolizuota tokių viešųjų paslaugų teikimo rinka, nebūtų paneigtas šios rinkos dalyvių lygiateisiškumas, taip pat kad būtų užtikrinta tokių viešųjų paslaugų prieinamumas, teikimo nepertraukiamumas ir gera kokybė. Tik taip būtų paisoma ne tik teritorinės bendruomenės viešojo intereso, bet ir visos valstybinės bendruomenės – pilietinės Tautos viešojo intereso. Atsižvelgdami į tai manome, kad projekto
dalis, tiek kiek joje nustatoma, kad Vietos savivaldos įstatymo
Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai nėra taikomi, prieštarauja Konstitucijos 46 straipsnio 4 daliai. Nepritarti. 2023-05-31 Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė sprendimą, kad įstatymo projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 2
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-2412 2.
Projekto
siūloma nustatyti, kad savivaldybė gali steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir (ar) Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo arba Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo, arba Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymo nustatyta tvarka pavesti viešųjų paslaugų teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai „savivaldybių nekilnojamasis turtas (koncertų salės, muziejai, parodų rūmai, bibliotekos, kultūros namai, sporto salės, maniežai, stadionai, baseinai ir kita) naudojamas viešosioms paslaugoms teikti švietimo, kultūros, sporto srityse ir su jomis susijusiai ūkinei veiklai vykdyti, jeigu toks objektas yra vienintelis savivaldybės administracinėje teritorijoje ar savivaldybės gyvenamojoje vietovėje (seniūnijoje) ir (ar) jeigu dėl jo perdavimo kitam ūkio subjektui būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.“ Projektu siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad šiuo įstatymo projektu siūloma leisti savivaldybėms pačioms, per jų įsteigtas įstaigas, valdyti už jų biudžeto lėšas pastatytus nekilnojamojo turto objektus netaikant konkurencingos procedūros, kurios pagrindu šie objektai būtų perduoti valdyti privačiam verslui, jei minėti objektai yra išskirtinai vieninteliai savivaldybės teritorijoje ir naudojami viešosioms paslaugoms teikti švietimo, kultūros, sporto srityse ir su jomis susijusiai ūkinei veiklai vykdyti.
Taigi projektu siūlomas teisinis reguliavimas formuluojamas kaip išimtis iš Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendros taisyklės, kad viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas
pirkimų įstatymo, Vietos savivaldos įstatymo ir Konkurencijos įstatymo nuostatų santykio vidaus sandorių kontekste nurodė, kad minėtų įstatymų nuostatos turi būti aiškinamos sistemiškai; vidaus sandoris gali būti sudaromas tik išimtiniu atveju; prieš sudarant vidaus sandorį turi būti įvertinta tokio sprendimo įtaka sąžiningai konkurencijai, t. y. tai, ar sudarant vidaus sandorį konkrečiam viešosios paslaugos teikėjui neteikiama privilegijų, nediskriminuojami kiti ūkio subjektai. Taigi Konstitucinis Teismas pabrėžia vidaus sandorio sudarymo išimtines aplinkybes, sisteminį teisės aktų aiškinimą ir referuoja į sąžiningos konkurencijos (draudimo privilegijuoti bei diskriminuoti ūkio subjektus) reikalavimus, įtvirtintus Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio nuostatose, kuriomis įgyvendinama Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalies nuostata „Įstatymas <...> saugo sąžiningos konkurencijos laisvę“.
Atsižvelgiant į tai manytina, kad net ir pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, savivaldybės turėtų kiekvienu atveju įvertinti viešosios paslaugos teikėjo parinkimo įtaką sąžiningai konkurencijai. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 55 straipsnio 2 dalies 4 punkto nuostatos iš dalies atkartoja šios dalies 2 punkto nuostatas – abiem atvejais siūloma leisti savivaldybei steigti naujus viešųjų paslaugų teikėjus ir (ar) konkurso būdu pavesti viešųjų paslaugų teikimą jau įsteigtam viešųjų paslaugų teikėjui, kai teikiant viešąsias paslaugas naudojamas savivaldybių nekilnojamasis turtas ir kitas ūkio subjektas dėl nekilnojamojo turto specifikos, tokios paslaugos negalėtų teikti savo patalpose. Svarstytina, ar toks nuostatų kartojimas keičiamo įstatymo 55 straipsnio 2 ir 4 punktuose nėra perteklinis. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūloma nustatyti, kad savivaldybė galėtų pavesti vykdyti viešųjų paslaugų teikimą viešųjų paslaugų teikėjui, jeigu dėl viešosios paslaugos teikimo perdavimo kitam subjektui nei viešosios paslaugos teikėjas, būtų „sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin stipriai apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje“.
Pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl dominuojančios padėties ar rinkos ribojimo aspektas yra vertinamas tik laisvoje rinkoje veikiančio ūkio subjekto atžvilgiu, neatsižvelgiant į tai, kad viešųjų paslaugų teikėjui suteikus išskirtinę galimybę vykdyti tam tikrą veiklą (teikti viešąsias paslaugas), taip pat įtakojama atitinkamoje rinkoje esanti konkurencingumo ir dominavimo padėtis. Atsižvelgiant į tai, šių projekto nuostatų siūlytina atsisakyti arba jas tikslinti taip, kad dominuojančios padėties ar konkurencijos ribojimo atitinkamoje rinkoje situacija būtų vertinama visų ūkio subjektų (įskaitant viešųjų paslaugų teikėjus) atžvilgiu. Pritarti iš dalies. Savivaldybė nėra įgaliota nustatyti ar turto perdavimas kitam ūkio subjektui sukuria ar sustiprina dominuojančią padėtį arba itin apriboja konkurenciją atitinkamoje rinkoje. Todėl siūlytina nenustatyti savivaldybei nebūdingų funkcijų ar pavesti jai atlikti faktų konstatavimą (dėl dominuojančios padėties ar konkurencijos pokyčių), kam ji neturi įgaliojimų. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „2.
Papildyti 55 straipsnio 2 dalį 4 punktu:
„4) savivaldybių nekilnojamasis turtas (koncertų salės, muziejai,
parodų rūmai, bibliotekos, kultūros namai, sporto salės, maniežai, stadionai, baseinai ir kita) naudojamas viešosioms paslaugoms teikti švietimo, kultūros, sporto srityse ir su jomis susijusiai ūkinei veiklai vykdyti, jeigu toks objektas yra vienintelis savivaldybės administracinėje teritorijoje ar savivaldybės gyvenamojoje vietovėje (seniūnijoje) ir (ar) jeigu dėl jo perdavimo kitam ūkio subjektui būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje.“3
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-241
į įstatymuose nustatytą Vyriausybės ir Konkurencijos tarybos kompetenciją, svarstytina, ar dėl siūlomo teisinio reguliavimo neturėtų būti gauta Vyriausybės išvada ir Konkurencijos tarybos nuomonė. Susipažinta. Konkurencijos tarybos nuomonė gauta. 4
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-2412
taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m.
lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 4.1. Projekto
įstatymo projekte po įstatymo projekto priėmimo datos ir numerio įrašytina įstatymo projekto priėmimo vieta. Pritarti. Juridinės technikos patikslinimai. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-06-09 Įvertinę Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2750 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pritariame Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos 2023 m. gegužės 30 d. išvados (dokumento Nr. (2.30Mr-43)6V-719) 10-11 pastabai. Susipažinta. 2 Konkurencijos taryba, 2023-05-30
susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės parengtais Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo pakeitimo projektu bei Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo pakeitimo projektu (toliau – Projektai).
Projektais siekiama įtvirtinti išimtį, pagal kurią Konkurencijos įstatymo 4 straipsnyje nustatyti reikalavimai ir draudimai nebūtų taikomi tais atvejais, kai: (i) teikiamos vandens tiekimo, nuotekų valymo, šilumos tiekimo, atliekų tvarkymo, keleivių vežimo, teritorijų ir gatvių priežiūros ir tvarkymo, maitinimo švietimo, socialinės globos arba sveikatos priežiūros įstaigose paslaugos arba; (ii) teikiant viešąsias paslaugas turi būti valdomas ir naudojamas savivaldybių ar savivaldybių juridinių asmenų nekilnojamasis turtas ir kitas ūkio subjektas tokios paslaugos negalėtų teikti savo patalpose, arba; (iii) savivaldybių nekilnojamasis turtas (koncertų salės, muziejai, parodų rūmai, bibliotekos, kultūros namai, sporto salės, maniežai, stadionai, baseinai ir kita) naudojamas viešosioms paslaugoms teikti švietimo, kultūros, sporto srityse ir su jomis susijusiai ūkinei veiklai vykdyti, jeigu toks objektas yra vienintelis savivaldybės administracinėje teritorijoje ar savivaldybės gyvenamojoje vietovėje (seniūnijoje) ir (ar) jeigu dėl jo perdavimo kitam ūkio subjektui būtų sukurta ar sustiprinta dominuojanti padėtis arba itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje (toliau – Išimtis).
patvirtinimas galėtų turėti neigiamų pasekmių viešiesiems finansams bei vartotojams, o tam tikrų Išimties sąlygų įgyvendinimas praktikoje būtų itin sudėtingas. Be to, Projektuose numatyta Išimtis neatitinka Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) rekomendacijų, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimų. Toliau pateikiame detalesnę informaciją. 1.
konkurencijai ir vartotojams bei būtų sunkiai įgyvendinama
konkurencijos elementą reikšmingoje savivaldybių įsigyjamų paslaugų dalyje, kadangi šios paslaugos galėtų būti įsigyjamos išimtinai iš savivaldybių valdomų įmonių, nevertinant tokių sprendimų poveikio konkurencijai ir nesudarant galimybės ūkio subjektams varžytis dėl paslaugų teikimo geriausiomis sąlygomis (pasiūlant mažiausią kainą, aukščiausią paslaugų kokybę ir pan.). Tokiu atveju būtų daromas neigiamas poveikis savivaldybių biudžetams ir vartotojams, kurie būtų priversti brangiau mokėti už paslaugas ir (ar) gautų prastesnės kokybės paslaugas. Dėl nurodytų priežasčių Konkurencijos taryba nepritaria Projektuose numatytai Išimčiai.
aiškinamajame rašte nurodoma, kad „verslas valdydamas išskirtinai vienintelį objektą visoje savivaldybės teritorijoje, paslaugas tieks ne konkurencingomis kainomis, bet siekdamas gauti kuo didesnį pelną, kas vargiai atitiktų vietos gyventojų interesus“. Manome, kad šis nuogąstavimas nepagrįstas, nes tinkamai organizavus konkurencingą procedūrą, galima nustatyti paslaugų kainas kaip konkurencingos procedūros kriterijų. Tuomet tas ūkio subjektas, kuris pasiūlys geriausias kainas vartotojams, ir bus atrinktas. Sutartyje su tokiu tiekėju gali būti numatyta, kad jis negali didinti paslaugų kainų sutarties galiojimo laikotarpiu.
taip pat nurodoma, kad „viešojo turto, sukurto už savivaldybės ir valstybės biudžeto lėšas, valdymas mažai ką bendro turi su konkurencijos sąlygų užtikrinimu bei jos esminiais principais, todėl ši įstatymų nustatyta tvarka turi būti keistina“. Konkurencijos tarybos vertinimu, šis teiginys taip pat yra nepagrįstas, nes Konkurencijos tarybos siūlomų konkurencingų procedūrų tikslas yra užtikrinti, kad savivaldybės turtas būtų valdomas kuo efektyviau konkurencingai atrinktų operatorių.
Savivaldybei pačiai paskyrus turto operatorių, jis neskatinamas veikti kuo efektyviau, tobulinti verslo procesus, turėti kuo mažesnius administracinius kaštus ir t.t. Dėl to savivaldybės gyventojams gali brangiau kainuoti paskirtos savivaldybės valdomos įmonės vykdomas turto valdymas negu konkurencingai atrinkto paslaugų teikėjo teikiamos paslaugos. Savivaldybės turto efektyvų valdymą užtikrina tinkamai atlikta konkurencinga procedūra. Pavyzdžiui, jeigu iš infrastruktūros operatoriaus tikimasi tam tikrų viešųjų paslaugų teikimo ir kartu ūkinės veiklos vykdymo, o bendrai turto valdymas yra nuostolingas, tai konkurencingoje procedūroje turėtų laimėti tas tiekėjas, kuris apsiima teikti paslaugas gaudamas mažiausią finansavimą iš savivaldybės biudžeto ir kartu užtikrindamas tam tikrą pageidaujamą kainų lygį. Kita vertus, jeigu infrastruktūros valdymas yra bendrai pelningas, tuomet konkurencingoje procedūroje turėtų laimėti tas tiekėjas, kuris teikdamas paslaugas užtikrina mažiausias kainas vartotojams.
Taigi, savivaldybės turto perdavimas konkurencingos procedūros būdu nepriklausomam operatoriui niekaip nepaneigia savivaldybės nuosavybės teisių į tą turtą, bet leidžia užtikrinti efektyviausią infrastruktūros valdymą, kuris yra naudingas savivaldybės gyventojams.
tarybos vertinimu, praktikoje apskritai būtų sunkiai pritaikoma, kadangi ūkio subjekto dominuojančios padėties sukūrimo ar sustiprinimo tam tikroje rinkoje faktas arba aplinkybė, jog būtų itin apribota konkurencija atitinkamoje rinkoje, daugeliu atvejų galėtų būti nustatoma tik detalios rinkos duomenų analizės pagrindu ir savivaldybės pačios negalėtų nustatyti minėtų aplinkybių egzistavimo arba tai pareikalautų neproporcingai daug resursų.
sąlygos, Konkurencijos tarybos vertinimu, galėtų būti žalingos viešiesiems finansams ir vartotojams, o kai kurios sąlygos būtų itin sudėtingai pritaikomos praktikoje. 2. Išimtis neatitinka EBPO rekomendacijų, ESTT ir Konstitucinio Teismo praktikos
konkurencinio neutralumo, kurioje nurodoma, kad valstybių nustatomas įmonių veiklos reglamentavimas turėtų būti neutralus ir konkuruojančioms įmonėms turėtų būti taikomos analogiškos taisyklės, nepriklausomai nuo šių įmonių nuosavybės, vietos ar teisinės formos. EBPO taip pat nurodo, kad siekiant išvengti konkurencinio neutralumo principo iškraipymų, viešųjų paslaugų teikėjai turėtų būti parenkami konkurencingo proceso metu.
Lietuva, dalyvaudama EBPO Tarybos veikloje, taip pat pritaria EBPO rekomendacijų priėmimui.
Išimtį, konkurencinio neutralumo principas būtų pažeistas, kadangi Išimtyje nurodytais atvejais atitinkamas paslaugas teikiantys ūkio subjektai būtų parenkami ne konkurencingos procedūros būdu, o savivaldybėms sudarant sandorius išimtinai su savo valdomomis įmonėmis. Dėl šios priežasties savivaldybių valdomos įmonės būtų privilegijuojamos, kadangi paslaugų teikimas joms būtų pavedamas nereikalaujant varžytis su kitomis atitinkamose rinkose veikiančiomis įmonėmis. Atitinkamai, kitos atitinkamose rinkose veikiančios įmonės atsidurtų mažiau palankioje padėtyje, kadangi, net jeigu veiktų efektyviau nei savivaldybių valdomos įmonės ir galėtų pasiūlyti teikti paslaugas geresnėmis sąlygomis, negalėtų pretenduoti tapti atitinkamų paslaugų teikėjomis.
direktyvos, reglamentuojančios viešųjų pirkimų klausimus (toliau – Direktyva), nuostatas, buvo išaiškinta, kad tai, jog vidaus sandoris nepatenka į Direktyvos taikymo sritį, nereiškia, kad valstybės narės ir perkančiosios organizacijos yra atleidžiamos nuo pareigos laikytis vienodo požiūrio, nediskriminavimo, proporcingumo ir skaidrumo principų. ESTT taip pat pažymėjo, kad Direktyvos 31 konstatuojamojoje dalyje dėl viešojo sektoriaus subjektų bendradarbiavimo skelbiama, jog reikėtų užtikrinti, kad dėl šios rūšies bendradarbiavimo, kuriam minėta direktyva netaikoma, nebūtų iškreipta konkurencija privačių ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu.
Taigi, ESTT praktikoje pripažįstama, kad Direktyvoje numatyta galimybė sudaryti vidaus sandorius neturi būti aiškinama kaip eliminuojanti valstybių pareigą užtikrinti, kad privačių ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu nebūtų iškreipta konkurencija.
plačias galimybes sudarinėti sandorius su savo valdomomis įmonėmis, nevertinant, ar tokiais sandoriais privačių ekonominės veiklos vykdytojų atžvilgiu nebūtų iškreipta konkurencija, bei eliminuojant Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio taikymo galimybę šiems savivaldybių sprendimams.
Konkurencijos tarybos vertinimu, Išimties įtvirtinimas prieštarautų (10) pastraipoje nurodytai ESTT praktikai.
pavedimas teikti viešąsias paslaugas jau įsteigtam ir, be kita ko, įstatyme nurodyta apimtimi jos (arba kito jos atitinkamai kontroliuojamo juridinio asmens) kontroliuojamam viešųjų paslaugų teikėjui sudarant vidaus sandorį galimas tik išimtiniu atveju (t. y. tik tada, jei tokių paslaugų teikimas, paisant inter alia veiklos skaidrumo ir viešumo reikalavimų, negali būti organizuojamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirenkant paslaugų teikėją viešai, inter alia taikant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus viešųjų pirkimų atlikimo tvarkos reikalavimus), veikiant bendruomenės interesais ir siekiant, be kita ko, užtikrinti, kad tokios viešosios paslaugos būtų teikiamos nuolat, kad jomis galėtų naudotis visi gyventojai, kad jos būtų kokybiškos. [...] prieš sudarant tokį vidaus sandorį [...], turi būti įvertinta tokio sprendimo įtaka sąžiningai konkurencijai, t. y. tai, ar sudarant vidaus sandorį konkrečiam viešosios paslaugos teikėjui neteikiama privilegijų, nediskriminuojami kiti šioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai.
Konkurencijos tarybos vertinimu, Išimties įtvirtinimas prieštarautų (10) pastraipoje nurodytai ESTT praktikai.
pavedimas teikti viešąsias paslaugas jau įsteigtam ir, be kita ko, įstatyme nurodyta apimtimi jos (arba kito jos atitinkamai kontroliuojamo juridinio asmens) kontroliuojamam viešųjų paslaugų teikėjui sudarant vidaus sandorį galimas tik išimtiniu atveju (t. y. tik tada, jei tokių paslaugų teikimas, paisant inter alia veiklos skaidrumo ir viešumo reikalavimų, negali būti organizuojamas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pasirenkant paslaugų teikėją viešai, inter alia taikant Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus viešųjų pirkimų atlikimo tvarkos reikalavimus), veikiant bendruomenės interesais ir siekiant, be kita ko, užtikrinti, kad tokios viešosios paslaugos būtų teikiamos nuolat, kad jomis galėtų naudotis visi gyventojai, kad jos būtų kokybiškos. [...] prieš sudarant tokį vidaus sandorį [...], turi būti įvertinta tokio sprendimo įtaka sąžiningai konkurencijai, t. y. tai, ar sudarant vidaus sandorį konkrečiam viešosios paslaugos teikėjui neteikiama privilegijų, nediskriminuojami kiti šioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad tik jo nurodytu būdu sistemiškai aiškinant nacionalinių teisės aktų nuostatas teisinis reguliavimas vertintinas kaip nepažeidžiantis iš Konstitucijos 46 straipsnio 1, 3, 4 dalių, 120 straipsnio 2 dalies, konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių reikalavimų.
reglamentavimą, įteisinantį galimybę savivaldybėms sudarinėti sandorius su savo valdomomis įmonėmis ne tik išimtiniais atvejais, prieš tai įvertinus, ar sudarant sandorį konkrečiam viešosios paslaugos teikėjui neteikiama privilegijų, nediskriminuojami kiti šioje rinkoje veikiantys ūkio subjektai, o iš esmės visais atvejais.
Dėl šios priežasties, Konkurencijos tarybos vertinimu, Išimties įtvirtinimas prieštarautų šio rašto (12) pastraipoje nurodytiems Konstitucinio Teismo išaiškinimams.
Projektais siekiama įtvirtinti Išimtis prieštarautų EBPO rekomendacijai dėl konkurencinio neutralumo ir ESTT bei Konstitucinio Teismo suformuotai teisės aktų aiškinimo praktikai.
informaciją, Konkurencijos taryba nepritaria Projektuose numatytos Išimties įtvirtinimui ir skatina įstatymų leidėjus nenustatyti reglamentavimo, kuris galėtų prieštarauti EBPO rekomendacijoms, ESTT bei Konstitucinio Teismo išaiškinimams ir daryti žalą viešiesiems finansams bei vartotojams.
pateikta informacija Jums bus naudinga. Jeigu Jums kiltų neaiškumų ar klausimų, maloniai prašome kreiptis į mūsų instituciją. Susipažinta. Nuomonei nepritarti. 2022-12-21 komitetas parlamentinės kontrolės tvarka svarstė klausimą
„Dėl Konkurencijos tarybos veiklos aktualijų“ ir svarstymo metu, be kita ko,
buvo nagrinėjama problematika dėl savivaldybių sukurtos infrastruktūros valdymo. Taigi, šis klausimas yra žinomas, problema aiški ir teikiamu įstatymo projektu ją siūloma spręsti.
Kitų pasiūlymų, kaip tai būtų galima padaryti, pasiekti aiškinamajame rašte išdėstytus tikslus ir išspręsti nurodytus klausimus - negauta. Įstatymo projektu siūloma savivaldybėms suteikti teisę (galimybę), o ne pareigą ir prievolę netaikyti konkurencingų atrankos procedūrų. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Starkevičius, Lukas Savickas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris