Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymO Nr. I-1489 46, 47, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas 2023 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 46 straipsnio pakeitimas Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „46 straipsnis. Mokinio teisės ir pareigos
1Mokinys turi teisę:
pagrindinį ir vidurinį ugdymą;
12) nemokamai gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymosi formas;
23) pagal savo gebėjimus ir poreikius mokytis mokykloje, savarankiškai mokytis ir įgyti išsilavinimą, kvalifikaciją;
34) sulaukęs 14 metų, savarankiškai pasirinkti dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;4
5) gauti geros kokybės švietimą;
56) pasirinkti formaliojo švietimo programas papildančius ir jo saviraiškos poreikius tenkinančius šių programų modulius, pasirenkamųjų dalykų programas, kursus;
socialinę pedagoginę pagalbą, profesinį orientavimą ir švietimo informacinę pagalbą, sveikatos priežiūrą mokykloje, informaciją apie savo pasiekimų vertinimą ir kitą su mokymusi susijusią informaciją;
saugioje aplinkoje, turėti higienos reikalavimus atitinkančius mokymosi krūvį ir aplinką;
1011) įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises; 1112) naudotis kitomis Profesinio mokymo įstatymo ar Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis;
kompetencijų ugdymą mokykloje. 2.
2Mokinys privalo:
1) sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų; savo veiksmais ir elgesiu nediskredituoti mokyklos;
2) reguliariai lankyti mokyklą, stropiai mokytis, laikytis mokinio elgesio normų, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų; be pateisinamos priežasties nepraleisti pamokų ir kitų privalomų ugdymo proceso užsiėmimų;
3) nuosekliai ir stropiai mokytis, atlikti mokytojo pateiktas mokymosi užduotis;
4) gerbti Lietuvos valstybę, jos Konstituciją, istoriją, lietuvių kalbą, visuomenę ir valstybės simbolius;
5) laikytis mokinio elgesio normų, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų;
36) mokytis pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų; 4 7) dalyvauti nuosekliose ir ilgalaikėse prevencinėse programose, užkirsti kelią emociniam ir fiziniam smurtui, nekelti pavojaus savo ir kitų asmenų sveikatai, saugumui ir gyvybei.“
Pakeisti 47 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „47 straipsnis. Tėvų (globėjų, rūpintojų) teisės ir pareigos 1.
Tėvai (globėjai, rūpintojai) turi teisę:
1) nemokamai gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo programas, mokymo formas, mokykloje vykdomas su vertybinių nuostatų ugdymu susijusias programas ir veiklas;
2) dalyvauti parenkant (prireikus parinkti) vaikui ugdymo programą, formą, mokyklą ar kitą švietimo teikėją;
3) gauti informaciją apie vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį, po mokymosi pasiekimų patikrinimų gauti rekomendacijas dėl vaiko mokymosi pasiekimų gerinimo;
4) dalyvauti mokyklos savivaldoje ir mokyklos bendruomenės susirinkimuose aptariant svarbius mokyklos klausimus ir mokyklos vadovo metų veiklos ataskaitą;
5) dalyvauti įvertinant vaiko specialiuosius ugdymosi poreikius ir gauti išsamią informaciją apie įvertinimo rezultatus;
6) leisti vaiką mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai, arba, jeigu toks vaikas jau yra baigęs priešmokyklinio ugdymo programą, pagal pradinio ugdymo programą;
punkto redakcija nuo 2024-01-01:
vaikui tais kalendoriniais metais sueina 6 metai, o pagal pradinio ugdymo programą – ne vėliau, negu vaikui tais kalendoriniais metais sueina 7 metai; Straipsnio punkto pakeitimai:
7) tėvai (globėjai) turi teisę kreiptis į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą, kurios aptarnavimo teritorijoje yra švietimo teikėjas, dėl 5 metų vaiko brandumo ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą vertinimo ir ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo kreipimosi dienos gauti iš šių tarnybų rekomendacijas dėl vaiko pasirengimo mokytis;
8) reikalauti, kad vaikui būtų teikiamas geros kokybės ugdymas;
9) naudotis kitų įstatymų nustatytomis teisėmis ir įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises. 2.
2Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo:
1) vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos yra suėję 5 metai, leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus;
punkto redakcija nuo 2024-01-01:
įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos yra suėję 6 metai, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus;
2) sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, gerbti vaiko asmenybę, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą;
3) bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus ir vykdyti jų rekomendacijas.
Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo:
1) vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos yra suėję 5 metai, leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus;
punkto redakcija nuo 2024-01-01:
įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos yra suėję 6 metai, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus;
2) sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, gerbti vaiko asmenybę, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą;
3) bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus ir vykdyti jų rekomendacijas. Vaikui smurtaujant ar patiriant smurtą, kartu su vaiku psichologo nurodytu laiku atvykti į konsultaciją;
4) parinkti savo vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;
5) ugdyti vaiko vertybines orientacijas, kontroliuoti ir koreguoti jo elgesį, ugdyti pagarbą Lietuvos valstybei, jos Konstitucijai, istorijai, lietuvių kalbai, visuomenei ir valstybės simboliams;
6) užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, jo nuoseklų ir stropų mokymąsi, mokymosi užduočių atlikimą, mokymuisi reikalingų priemonių įsigijimą pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų;
7) užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą, pamokų ir kitų privalomų ugdymo proceso užsiėmimų nepraleidimą be pateisinamos priežasties; jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, nedelsdami informuoti mokykląos administraciją ar jos įgaliotus asmenis;
8) dalyvauti parenkant vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo programą ir mokyklą;
9) pranešti mokyklos vadovui apie žinomą smurto švietimo įstaigoje atvejį;
10) gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų.“
Pakeisti 49 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „49 straipsnis. Mokytojo teisės ir pareigos 1.
Mokytojas turi teisę:
1) siūlyti savo individualias programas; pasirinkti pedagoginės veiklos būdus ir formas;
2) ne mažiau kaip 5 dienas per metus dalyvauti kvalifikacijos tobulinimo programose ir renginiuose;
3) būti atestuotas ir įgyti kvalifikacinę kategoriją švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;
4) dirbti savitarpio pagarba grįstoje, psichologiškai, dvasiškai ir fiziškai saugioje aplinkoje, būti apsaugotam nuo bet kokio smurto, turėti higienos reikalavimus atitinkančią ir tinkamai aprūpintą darbo vietą, gauti informacinę, ekspertinę, konsultacinę ir psichologinę pagalbą pedagoginėje psichologinėje tarnyboje arba iš psichologinės pagalbos teikėjo, su kuriuo savivaldybės vykdomoji institucija yra sudariusi sutartį dėl psichologinės pagalbos teikimo;
5) į nešališką mokytojo darbo vertinimą, orų ir teisingą atlygį už darbą;
56) dalyvauti mokyklos savivaldoje ir profesinės sąjungos veikloje;
67) siūlyti mokyklos vadovui Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatyta tvarka kreiptis dėl minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės vaikui skyrimo, taip pat siūlyti mokyklos vadovui skirti vaikui už švietimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir mokinio elgesio normų pažeidimus drausmines auklėjamojo poveikio priemones, nurodytas švietimo įstaigos vidaus tvarką nustatančiuose dokumentuose;
79) naudotis kitomis Profesinio mokymo, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis. 2.
2Mokytojas privalo:
1) užtikrinti ugdomų mokinių saugumą, geros kokybės ugdymą;
2) ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines ir patriotines nuostatas, pagarbą Lietuvos valstybei, jos Konstitucijai, istorijai, lietuvių kalbai, valstybės simboliams, visuomenei, tėvams, savo kultūriniam identitetui, laiduoti mokinių asmenybės galių plėtotę, suprantamai ir aiškiai, taisyklinga lietuvių kalba perteikti ugdymo turinį, kai teisės aktais nustatyta, kad atitinkamas ugdymo turinys perteikiamas lietuvių kalba;
3) laikytis švietimo įstaigų nusistatytų etikos normų ir švietimo įstaigos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų;
4) tobulinti savo kvalifikaciją prioritetinėse kvalifikacijos tobulinimo srityse, kurias tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras;
5) ugdyti remdamasis mokinių gebėjimais ir polinkiais, stiprinti mokymosi motyvaciją ir pasitikėjimą savo gebėjimais, suteikti pagalbą mokiniams, turintiems ugdymosi, mokymosi sunkumų ir specialiųjų ugdymosi poreikių, pritaikyti jiems dalyko programą, turinį, metodus;
6) nešališkai vertinti mokinių mokymosi pasiekimus ir nuolat juos informuoti apie mokymosi pažangą;
7) mokyklos nustatyta tvarka informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie jų vaiko būklę, ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, mokyklos lankymą ir elgesį, taip pat informuoti švietimo įstaigos vadovą apie pastebėtą smurto atvejį;
8) bendradarbiauti su kitais mokytojais, kad būtų pasiekti mokymo tikslai;
9) gerbti mokinį kaip asmenį, nepažeisti jo teisių ir teisėtų interesų;
10) vykdyti kitas Profesinio mokymo, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymų nustatytas pareigas. 3. Pedagogams atstovaujančių profesinių sąjungų atstovai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka atstovauti pedagogų interesams ir ginti jų teises.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Eugenijus Jovaiša Aušrinė Norkienė
Projekto Nr. XIVP-2743(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymO Nr. I-1489 16, 29, 46, 47 ir 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas 2023 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Neformalųjį suaugusiųjų švietimą nustato Lietuvos
Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas (toliau – Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas).“2 straipsnis. 29 straipnsio pakeitimas
29 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Asmenų priėmimą į profesinio mokymo įstaigas ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas vykdančias mokyklas nustato Profesinio mokymo įstatymas ir Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas.“
straipsnio 1 dalį 1¹ punktu: „1¹) ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą;“
2Pakeisti 46 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) naudotis kitomis Profesinio mokymo įstatymo ar Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis;“
3Pakeisti 46 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Mokinys privalo:
1) sudarius mokymo sutartį, laikytis visų jos sąlygų, mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų; savo veiksmais ir elgesiu nediskredituoti mokyklos;
2) reguliariai lankyti mokyklą, stropiai mokytis, laikytis mokinio elgesio normų, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų; be pateisinamos priežasties nepraleisti pamokų ir kitų privalomų ugdymo proceso užsiėmimų;
3) nuosekliai ir stropiai mokytis, atlikti mokytojo pateiktas mokymosi užduotis;
4) gerbti Lietuvos valstybę, Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos istoriją, lietuvių kalbą, visuomenę ir valstybės simbolius;
5) laikytis mokinio elgesio normų, gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų;
36) mokytis pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų; 4 7) dalyvauti nuosekliose ir ilgalaikėse prevencinėse programose, pranešti apie emocinio ir fizinio smurto atvejus suaugusiems, nekelti pavojaus savo ir kitų asmenų sveikatai, saugumui ir gyvybei.“
47 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nemokamai gauti informaciją apie veikiančias mokyklas, švietimo
programas, mokymo formas, mokykloje vykdomas su vertybinių nuostatų ugdymu susijusias programas ir veiklas;“
47 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) naudotis kitų įstatymų nustatytomis teisėmis ir
įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises.“
47 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo:
1) vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos yra suėję 5 metai, leisti mokytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus, vaiką, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, leisti mokytis pagal pradinio ugdymo programą, išskyrus šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje numatytus atvejus;
2) sudaryti vaikui sveikas ir saugias gyvenimo sąlygas, gerbti vaiko asmenybę, apsaugoti jį nuo smurto, prievartos ir išnaudojimo, užtikrinti, kad vaikas laiku pasitikrintų sveikatą;
3) bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, kitais specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus ir vykdyti jų rekomendacijas.
Vaikui smurtaujant ar patiriant smurtą, kartu su vaiku psichologo nurodytu laiku atvykti į konsultaciją;
4) parinkti savo vaikams iki 14 metų dorinio ugdymo (tikybos arba etikos) programą;
5) ugdyti vaiko vertybines orientacijas, kontroliuoti ir koreguoti jo elgesį, ugdyti pagarbą Lietuvos valstybei, Lietuvos Konstitucijai, Lietuvos istorijai, lietuvių kalbai, visuomenei ir valstybės simboliams;
6) užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, jo nuoseklų ir stropų mokymąsi, mokymosi užduočių atlikimą pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų;
7) užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą, pamokų ir kitų privalomų ugdymo proceso užsiėmimų nepraleidimą be pateisinamos priežasties; jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, nedelsdami informuoti mokykląos administraciją ar jos įgaliotus asmenis;
8) dalyvauti parenkant vaikui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, ugdymo programą ir mokyklą;
9) pranešti mokyklos vadovui apie žinomą smurto švietimo įstaigoje atvejį;
10) gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų.“
49 straipsnio 1 dalį 4¹ punktu: „4¹) į nešališką mokytojo darbo vertinimą, teisingą apmokėjimą už darbą;“
1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) dalyvauti mokyklos savivaldoje ir profesinės sąjungos veikloje;“
3Papildyti 49 straipsnio 1 dalį 6¹ punktu:
„6¹) įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises;“
1 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) naudotis kitomis Profesinio mokymo įstatymo,
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo ir kitų įstatymų nustatytomis teisėmis.“ 5.
Pakeisti 49 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) ugdyti tvirtas mokinių dorovės, pilietines, tautines ir
patriotines nuostatas, pagarbą Lietuvos valstybei, jos Konstitucijai, istorijai, lietuvių kalbai, valstybės simboliams, visuomenei, tėvams, savo kultūriniam identitetui, laiduoti mokinių asmenybės galių plėtotę, suprantamai ir aiškiai, taisyklinga lietuvių kalba perteikti ugdymo turinį, kai teisės aktais nustatyta, kad atitinkamas ugdymo turinys perteikiamas lietuvių kalba;“
49 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) laikytis švietimo įstaigų nusistatytų etikos normų ir švietimo
įstaigos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų, savo veiksmais ir elgesiu nediskredituoti mokyklos, gerbti Lietuvos valstybę, Lietuvos Respublikos Konstituciją, Lietuvos istoriją, lietuvių kalbą, visuomenę ir valstybės simbolius;“
„10) vykdyti kitas Profesinio mokymo įstatymo ir
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymųo nustatytas pareigas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
aiškinamasis raštas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto rengimą paskatino: · Kritinį tašką pasiekusi mokinių lankomumo problema, kai, remiantis LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktais duomenimis, 2022 – 2023 m.m. (iki kovo 21d.) turime situaciją, kai Lietuvoje vienas mokinys vidutiniškai praleido 10 proc. pamokų, net penktadalis visų praleistų pamokų yra nepateisintos, 17 proc. mokinių praleido po daugiau nei
nepateisintų pamokų skaičius siekia apie 34,17 proc., kai kuriose mokyklose yra mokinių, kurie iš viso praleidžia virš 500 pamokų (iš jau minėtų 580), ir visos jos yra nepateisintos; · Poreikis į vis labiau ryškėjančių mokinių lankomumo, elgesio ir pažangumo problemų sprendimą aktyviau įsitraukti ir Lietuvos švietimo politikos formuotojams, nepaliekant tų problemų sprendimo vien tik strateginio pačių mokyklų ir klasių sėkmingo valdymo uždaviniais; · Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus atlikta analitinė apžvalga 22/103 „Mokinių teisių ir pareigų, drausminės atsakomybės reglamentavimas Europos valstybėse“ (2022-11-23), kurioje atkreipiamas dėmesys į tai, jog teisės į mokslą realizavimas yra neatsiejamas nuo mokinių pareigų išsilavinimo įgijimo metu, kai mokinių pareigomis siekiama, kad jie galėtų kuo efektyviau išmokti ugdymo programą, ir jų elgesys nepažeistų kitų asmenų teisių į visavertį ugdymąsi.
Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto rengimą paskatino: · Kritinį tašką pasiekusi mokinių lankomumo problema, kai, remiantis LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos pateiktais duomenimis, 2022 – 2023 m.m. (iki kovo 21d.) turime situaciją, kai Lietuvoje vienas mokinys vidutiniškai praleido 10 proc. pamokų, net penktadalis visų praleistų pamokų yra nepateisintos, 17 proc. mokinių praleido po daugiau nei
nepateisintų pamokų skaičius siekia apie 34,17 proc., kai kuriose mokyklose yra mokinių, kurie iš viso praleidžia virš 500 pamokų (iš jau minėtų 580), ir visos jos yra nepateisintos; · Poreikis į vis labiau ryškėjančių mokinių lankomumo, elgesio ir pažangumo problemų sprendimą aktyviau įsitraukti ir Lietuvos švietimo politikos formuotojams, nepaliekant tų problemų sprendimo vien tik strateginio pačių mokyklų ir klasių sėkmingo valdymo uždaviniais; · Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos informacijos ir komunikacijos departamento tyrimų skyriaus atlikta analitinė apžvalga 22/103 „Mokinių teisių ir pareigų, drausminės atsakomybės reglamentavimas Europos valstybėse“ (2022-11-23), kurioje atkreipiamas dėmesys į tai, jog teisės į mokslą realizavimas yra neatsiejamas nuo mokinių pareigų išsilavinimo įgijimo metu, kai mokinių pareigomis siekiama, kad jie galėtų kuo efektyviau išmokti ugdymo programą, ir jų elgesys nepažeistų kitų asmenų teisių į visavertį ugdymąsi. Šioje apžvalgoje paminėta, jog kai kurie moksliniai tyrimai rodo, jog mokinių pasiekimams taip pat turi įtakos mokyklos, pamokų nelankymas, kuris kenkia ne tik nelankančiajam atskiram mokiniui, bet ir prisideda prie nepalankios mokymosi aplinkos ir kenkia visai klasei, o gera mokyklos aplinka, ypač stiprus drausminis klimatas, yra susiję su geresniais mokinių pasiekimais.
Tyrime pateiktos gerosios tarptautinės praktikos, ypač tos (Latvijos pavyzdys), kai mokinių teisės ir pareigos yra įtvirtintos įstatymo lygmeniu; · Iš aukščiau paminėtų priežasčių atsirandantis poreikis peržiūrėti, atnaujinti ir subalansuoti Lietuvos Respublikos Švietimo įstatyme jau įtvirtintas mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų teises ir pareigas. Įstatymo projekto tikslas:
įtvirtinti, labiau detalizuoti ir atitinkamai subalansuoti mokinių, mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų), mokytojų teises ir pareigas. Įstatymo projekto uždaviniai:
1) aiškiau įtvirtinti mokinio teisę į nemokamą bendrąjį ugdymą;
2) įstatymo lygmeniu aiškiau ir konkrečiau įtvirtinti mokinio pareigas lankyti mokyklą, nepraleidžiant pamokų be pateisinamos priežasties, stropiai mokytis ir tinkamai elgtis;
3) papildyti tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigas atsakomybe už jų vaikų pamokų lankomumą, nuoseklų ir stropų mokymąsi, subalansuoti jų teises ir pareigas su mokinio ir mokytojo teisėmis ir pareigomis;
4) papildyti mokytojo teises ir pareigas subalansuojant jas su mokinio, tėvų (globėjų, rūpintojų) teisėmis ir pareigomis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Eugenijus Jovaiša. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nėra aiškiai apibrėžta mokinio teisė į mokiniui nemokamą, valstybės ar savivaldybės apmokamą ikimokyklinį ir bendrąjį ugdymą.
Pagal dabartinį teisinį reguliavimą mokinys nemokamai gali gauti tik informaciją apie mokyklas, švietimo programas, mokymosi formas. Pagal dabar galiojantį Švietimo įstatymą mokinys privalo laikytis visų mokyklos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų, lankyti mokyklą, stropiai mokytis, tačiau šios nuostatos yra labai abstrakčios ir gali būti įvairiai interpretuojamos. Pvz., įstatyme esanti mokinio pareiga „lankyti mokyklą“ gali būti suprantama net ir kaip nebūtinai reguliarus privalomas pamokų lankymas. O mokyklų vidaus tvarką nustatančiose taisyklėse pamokų lankomumo privalomumas gali būti ir neišdetalizuotas. Švietimo, mokslo ir sporto ministro tvarkos dėl pamokų lankomumo šiuo metu dar tik rengiamos. Galiojančiuose Švietimo įstatymo 46, 47 ir 49 str. nėra įrašyta kaip viena iš svarbiausių mūsų valstybės konstitucinių pareigų – pareiga gerbti Lietuvos valstybę, jos Konstituciją, istoriją, lietuvių kalbą, visuomenę ir valstybės simbolius, tad ugdymo procese visi šie dalykai gali prarasti savo svarbą, sumenkti dėmesys jiems. Dabar galiojančioje Švietimo įstatymo redakcijoje kai kurios mokinio, jų tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokytojo teisės ir pareigos nėra subalansuotos. Pvz.: mokinys turi teisę įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises (46 str. 1., 10) ), tačiau analogiška teisė nėra įstatymu įtvirtinta nei tėvams (globėjams, rūpintojams), nei mokytojui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu į 46 straipsnio 1 dalį siūloma įrašyti naują 1 punktą
Galiojančio Švietimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalį 1 punktą siūloma papildyti nuostata, kad mokinys savo veiksmais bei elgesiu nediskredituotų mokyklos. Galiojančio Švietimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 2 punktą koreguoti, papildant, jog mokinys turi reguliariai lankyti mokyklą, o pareigas, susijusias su stropiu mokymusi, mokinio elgesio normų laikymusi, mokytojų ir kitų mokyklos bendruomenės narių gerbimu, jų teisių ir teisėtų interesų nepažeidimu, išskaidyti ir labiau detalizuoti naujuose punktuose. Taip pat 2 punktą papildyti reguliarų mokyklos lankymą konkretinančia nuostata – „be pateisinamos priežasties nepraleisti pamokų ir kitų privalomų ugdymo proceso užsiėmimų“. Įstatymo projektu taip pat siūloma papildyti 46 straipsnio 2 dalį nauju 4 punktu, kuriuo būtų įtvirtinama mokinio pareiga gerbti Lietuvos valstybę, jos Konstituciją, istoriją, lietuvių kalbą, visuomenę ir valstybės simbolius. Galiojančio Švietimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 4 punktą papildome (keičiantis numeracijai – 7 punktas) nuostata, įpareigojančia užkirsti kelią emociniam ir fiziniam smurtui, nekelti pavojaus savo ir kitų asmenų sveikatai, saugumui ir gyvybei, taip labiau detalizuojant ir aiškiau apibrėžiant mokinio dalyvavimą prevencinėse programose. Galiojančio Švietimo įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 1 punktas papildomas nuostata, jog tėvai turi teisę gauti informaciją ir apie mokykloje vykdomas su vertybinių nuostatų ugdymu susijusias programas ir veiklas. Į galiojančio įstatymo 47 straipsnio 1 dalies 9 punktą, siekiant subalansuoti mokinio, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokytojo teises, papildomai įrašoma nuostata – „įstatymų nustatyta tvarka ginti savo teises“.
Siekiant mokinio, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokytojo pareigų balanso į galiojančio Švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 5 punktas papildomas nuostata apie tai, jog tėvai ugdydami vaiko vertybines orientacijas (tokia pareiga jau yra galiojančioje įstatymo redakcijoje), turi ugdyti ir pagarbą Lietuvos valstybei, jos Konstitucijai, istorijai, lietuvių kalbai, visuomenei ir valstybės simboliams (naujai siūloma nuostata). Galiojančio Švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose papildomai labiau detalizuojamos tėvų (globėjų, rūpintojų) pareigos, susijusios su vaikų mokymosi ir mokyklos lankomumo užtikrinimu bei įpareigojimu informuoti mokyklos administraciją ar jos įgaliotus asmenis. Įstatymo projektu siekiant mokinio, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokytojo pareigų balanso siūloma į 47 straipsnio 2 dalį įrašyti naują 10 punktą – „gerbti mokytojus ir kitus mokyklos bendruomenės narius, nepažeisti jų teisių ir teisėtų interesų“. Įstatymo projektu taip pat siūloma į 49 straipsnio 1 dalį įrašyti naują 5 punktą – teisę į nešališką mokytojo darbo vertinimą, orų ir teisingą atlygį už darbą. O galiojančios įstatymo redakcijos 49 straipsnio 1 dalies 5 punktą papildyti mokytojo teise dalyvauti profesinės sąjungos veikloje. Siekiant mokinio, jo tėvų (globėjų/rūpintojų) ir mokytojo teisių balanso į 49 straipsnio
teises“. Galiojančio Švietimo įstatymo 49 straipsnio 2 dalies 2 punktą papildyti nuostata apie mokytojo pareigą ugdyti pagarbą Lietuvos valstybei, jos Konstitucijai, istorijai, lietuvių kalbai, valstybės simboliams, visuomenei, taip siekiant mokinio, jo tėvų (globėjų/rūpintojų) ir mokytojo pareigų balanso.
Priėmus Įstatymo projektą, bus:
1) aiškiau ir konkrečiau detalizuotos ir subalansuotos mokinio, tėvų (globėjų/rūpintojų) ir mokytojo teisės ir pareigos;
2) sudarytos įstatyminės prielaidos valstybės, savivaldybių ir atskirų mokyklų lygmenimis dar labiau detalizuoti ir patvirtinti tvarkas, susijusias su reguliariu mokyklos ir pamokų lankomumu, nuosekliu ir sistemingu mokymusi;
3) sudarytos prielaidos mokinių lankomumo, elgesio, pažangumo it pasiekimų gerėjimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas nedarys įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, nereikės priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 10.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projektu nesiūloma nustatyti (pakeisti) sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, jo įgyvendinamuosius teisės aktus turės parengti švietimo, mokslo ir sporto ministras. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įgyvendinant Įstatymo projektu siūlomas nuostatas, papildomų lėšų nereikės, sutaupyti nenumatoma. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „mokymasis“, „lankomumas“,
„teisės“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai Eugenijus Jovaiša Aušrinė Norkienė
2023-05-16 Nr. XIVP-2743 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Vertinant projekto 1 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame siūloma nustatyti, kad mokinys turi teisę į valstybės ar savivaldybės apmokamą ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, atkreiptinas dėmesys, kad tokia teisė nedera su keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 3 punkte (pagal projektą – 6 punkte) įtvirtinta mokinio prievole mokytis pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų. Kitaip sakant, prievolė mokytis pagal ikimokyklinio ugdymo programą šiuo metu galiojančiame įstatyme nėra numatyta - atitinkamai valstybė nėra ir įsipareigojusi apmokėti mokymąsi pagal šias ugdymo programas valstybinėse ir savivaldybės įstaigose (tas įtvirtinta ir Švietimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nemokamo ikimokyklinio ugdymo negarantuoja ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas – šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vaikui garantuojamas nemokamas mokymas valstybinėse ir savivaldybių mokyklose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir profesinio mokymo programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą siūlome tikslinti, jame akcentuojant būtent mokinio teisę į nemokamą mokymąsi pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, tuo tarpu mokymosi pagal šias programas apmokėjimas (finansavimas) yra ne šio straipsnio, o keičiamo įstatymo septintojo skirsnio, reglamentuojančio švietimo finansavimą, reguliavimo dalykas. 3.
Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusių švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo redakciją, kuriuo buvo pakeistas šio įstatymo pavadinimas, siūlome patikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 3 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir 2 dalies 10 punktą, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalį, 29 straipsnio 8 dalį ir vietoj nuorodos į ,,Neformaliojo suaugusių švietimo įstatymą“ pateikti nuorodą į ,,Neformaliojo suaugusių švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymą“. 4. Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant į siūlomus keičiamo įstatymo 46 straipsnio pakeitimus, siūlytina projekto 1 straipsnio 1 dalimi keisti ne visą keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalį, o tik papildyti 46 straipsnio 1 dalį 1¹ punktu. Pritarus šiai pastabai, projekto 1 straipsnio 2 dalimi reikėtų keisti 46 straipsnio 2 dalį (dėstant ją nauja redakcija). 5. Atsižvelgiant į tai, kad mokinys vargu ar gali būti laikomas savo mokyklai santykiuose su kitais asmenimis ar kitaip viešai atstovaujančiu, mokyklą savimi kažkaip įasmeninančiu asmeniu, diskutuotinas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos nuostatos, numatančios, kad mokinys privalo savo veiksmais ir elgesiu nediskredituoti mokyklos, praktinis taikymas. 6. Svarstytinas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos mokinio pareigos gerbti Lietuvos valstybę, jos Konstituciją, istoriją, lietuvių kalbą, visuomenę ir valstybės simbolius, tikslingumas, nes šios deklaratyvios nuostatos praktinis taikymas, atsižvelgiant į galimos pagarbos išraiškos neapibrėžtumą, iš esmės būtų paremtas tik kažkokiais subjektyviais ją taikančio subjekto įsitikinimais ir kriterijais. 7.
siūlomus keičiamo įstatymo 47 straipsnio pakeitimus, siūlytina projekto 2 straipsnio 1 dalimi keisti ne visą 47 straipsnio 1 dalį, o tik šios dalies 1 punktą. Pritarus šiai pastabai, projekto 2 straipsnio 2 dalimi reikėtų keisti 47 straipsnio 1 dalies 9 punktą, o projekto 2 straipsnio 3 dalimi – 47 straipsnio 2 dalį (dėstant ją nauja redakcija). Nepritarus šiai pastabai, nauja redakcija dėstomo keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse nereikia dėstyti iš tų struktūrinių dalių (perkeltų iš Teisės aktų registre skelbiamos įstatymo suvestinės redakcijos), kurios įsigalios 2024 m. sausio 1 d. 8. Siekiant vartojamų terminų aiškumo ir vienodumo bei atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 68 straipsnio nuostatas, pagal kurias mokytojams yra numatytas darbo apmokėjimas ir į Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatytą garantiją gauti teisingą apmokėjimą už darbą, siūlytume projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžių ,,orų ir teisingą atlygį už darbą“ įrašyti žodžius ,,teisingą apmokėjimą už darbą“. 9. Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant į siūlomus keičiamo įstatymo 49 straipsnio pakeitimus, siūlytume projekto 3 straipsniu dėstyti tik atskiras keičiamo įstatymo 49 straipsnio struktūrines dalis, kurias siūloma pakeisti (viso straipsnio nauja redakcija dėstyti nereikia, jeigu nekeičiama daugiau kaip pusė jo struktūrinių dalių)
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad pedagogams atstovaujančių profesinių sąjungų atstovai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka atstovauti pedagogų interesams ir ginti jų teises. Siūloma nuostata tikslintina. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, pedagogas yra asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, arba specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją.
Todėl atsižvelgiant į tai, manytume, kad logiškesnis būtų toks reguliavimas, pagal kurį profesinės sąjungos atstovautų ne tam tikrą išsilavinimą ar kvalifikaciją turinčius asmenis, bet būtent tuos, kurie dirba mokyklose mokytojais. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2023-06-21 Nr. XIVP-2743(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalyje reikėtų atsisakyti įvedamos santrumpos, t. y. išbraukti žodžius „(toliau – Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
švietimo ir mokslo komitetas
ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-2743
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, biuro patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, biuro padėjėja Girmantė Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-163 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Vertinant projekto 1 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame siūloma nustatyti, kad mokinys turi teisę į valstybės ar savivaldybės apmokamą ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą, atkreiptinas dėmesys, kad tokia teisė nedera su keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 3 punkte (pagal projektą – 6 punkte) įtvirtinta mokinio prievole mokytis pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų. Kitaip sakant, prievolė mokytis pagal ikimokyklinio ugdymo programą šiuo metu galiojančiame įstatyme nėra numatyta - atitinkamai valstybė nėra ir įsipareigojusi apmokėti mokymąsi pagal šias ugdymo programas valstybinėse ir savivaldybės įstaigose (tas įtvirtinta ir Švietimo įstatymo 70 straipsnio 1 dalyje).
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad nemokamo ikimokyklinio ugdymo negarantuoja ir Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas – šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad vaikui garantuojamas nemokamas mokymas valstybinėse ir savivaldybių mokyklose pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas ir profesinio mokymo programas, skirtas pirmajai kvalifikacijai įgyti. Pritarti Keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą išdėstyti taip:
„1) į valstybės ar savivaldybės apmokamą ikimokyklinį,
priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą;“
straipsnio 1 dalies 1 punktą siūlome tikslinti, jame akcentuojant būtent mokinio teisę į nemokamą mokymąsi pagal priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, tuo tarpu mokymosi pagal šias programas apmokėjimas (finansavimas) yra ne šio straipsnio, o keičiamo įstatymo septintojo skirsnio, reglamentuojančio švietimo finansavimą, reguliavimo dalykas. Pritarti iš dalies Žr. argumentus dėl Teisės departamento 1 pastabos. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-16 1, 2, 3, 5 N 3.
Atsižvelgiant į nuo 2015 m. įsigaliojusią naują Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusių švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo redakciją, kuriuo buvo pakeistas šio įstatymo pavadinimas, siūlome patikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 12 punktą, 3 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir 2 dalies 10 punktą, keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalį, 29 straipsnio 8 dalį ir vietoj nuorodos į ,,Neformaliojo suaugusių švietimo įstatymą“ pateikti nuorodą į ,,Neformaliojo suaugusių švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymą“. Pritarti
pasiūlymą Nr. 3. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-163
į siūlomus keičiamo įstatymo 46 straipsnio pakeitimus, siūlytina projekto 1 straipsnio 1 dalimi keisti ne visą keičiamo įstatymo 46 straipsnio 1 dalį, o tik papildyti 46 straipsnio 1 dalį 1¹ punktu. Pritarus šiai pastabai, projekto 1 straipsnio 2 dalimi reikėtų keisti 46 straipsnio 2 dalį
būti laikomas savo mokyklai santykiuose su kitais asmenimis ar kitaip viešai atstovaujančiu, mokyklą savimi kažkaip įasmeninančiu asmeniu, diskutuotinas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintos nuostatos, numatančios, kad mokinys privalo savo veiksmais ir elgesiu nediskredituoti mokyklos, praktinis taikymas. Nepritarti Manytina, kad įtvirtinus tokią pareigą įstatymu, būtų galima atitinkamomis pareigomis papildyti ir mokyklų vidaus tvarkos taisykles. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-163 6.
Svarstytinas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos mokinio pareigos gerbti Lietuvos valstybę, jos Konstituciją, istoriją, lietuvių kalbą, visuomenę ir valstybės simbolius, tikslingumas, nes šios deklaratyvios nuostatos praktinis taikymas, atsižvelgiant į galimos pagarbos išraiškos neapibrėžtumą, iš esmės būtų paremtas tik kažkokiais subjektyviais ją taikančio subjekto įsitikinimais ir kriterijais. Nepritarti Nepritarus TD pastabai, siūloma atitinkamai papildyti ir mokytojų pareigas. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-164
į siūlomus keičiamo įstatymo 47 straipsnio pakeitimus, siūlytina projekto 2 straipsnio 1 dalimi keisti ne visą 47 straipsnio 1 dalį, o tik šios dalies 1 punktą. Pritarus šiai pastabai, projekto 2 straipsnio 2 dalimi reikėtų keisti
straipsnio 2 dalį (dėstant ją nauja redakcija). Nepritarus šiai pastabai, nauja redakcija dėstomo keičiamo įstatymo 47 straipsnio 1 ir 2 dalyse nereikia dėstyti iš tų struktūrinių dalių (perkeltų iš Teisės aktų registre skelbiamos įstatymo suvestinės redakcijos), kurios įsigalios 2024 m. sausio 1 d. Pritarti
vienodumo bei atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 68 straipsnio nuostatas, pagal kurias mokytojams yra numatytas darbo apmokėjimas ir į Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatytą garantiją gauti teisingą apmokėjimą už darbą, siūlytume projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoj žodžių ,,orų ir teisingą atlygį už darbą“ įrašyti žodžius ,,teisingą apmokėjimą už darbą“. Pritarti Šią nuostatą išdėstyti taip: „4¹) į nešališką mokytojo darbo vertinimą, teisingą apmokėjimą už darbą;“
9.
Siekiant teisės akto glaustumo bei atsižvelgiant į siūlomus keičiamo įstatymo 49 straipsnio pakeitimus, siūlytume projekto 3 straipsniu dėstyti tik atskiras keičiamo įstatymo 49 straipsnio struktūrines dalis, kurias siūloma pakeisti (viso straipsnio nauja redakcija dėstyti nereikia, jeigu nekeičiama daugiau kaip pusė jo struktūrinių dalių)
straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad pedagogams atstovaujančių profesinių sąjungų atstovai turi teisę įstatymų nustatyta tvarka atstovauti pedagogų interesams ir ginti jų teises. Siūloma nuostata tikslintina. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 21 dalį, pedagogas yra asmuo, įgijęs aukštąjį (aukštesnįjį, įgytą iki 2009 metų, arba specialųjį vidurinį, įgytą iki 1995 metų) išsilavinimą ir pedagogo kvalifikaciją. Todėl atsižvelgiant į tai, manytume, kad logiškesnis būtų toks reguliavimas, pagal kurį profesinės sąjungos atstovautų ne tam tikrą išsilavinimą ar kvalifikaciją turinčius asmenis, bet būtent tuos, kurie dirba mokyklose mokytojais. Nepritarti Pastaba yra dėl įstatymo projektu nekeičiamos nuostatos. 11. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-06-06 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 46, 47, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2743 atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
Išanalizavome Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 46, 47, 49 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (XIVP-2743) (toliau – įstatymo projektas). Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata suponuoja nemokamą ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą ne tik valstybinėse ir savivaldybių mokyklose, bet ir nevalstybinėse mokyklose. Siūloma nuostata neatitinka Švietimo įstatymo 70 straipsnio 1, 2 ir 11 dalių nuostatų. Pagal Švietimo įstatymo
priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas (atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata neapima ikimokyklinio ugdymo) valstybinėje ir savivaldybės mokykloje (atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata neapima ugdymo nevalstybinėse mokyklose). Pagal Švietimo įstatymo 70 straipsnio 2 dalį nevalstybinėje mokykloje atlyginimą už ugdymą, mokymą nustato mokyklos savininkas (dalyvių susirinkimas). Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos
lavinimo, profesinėse bei aukštesniosiose mokyklose yra nemokamas, todėl siūlytina atsisakyti nuostatų, pagal kurias mokinys įgytų teisę (o valstybė turėtų užtikrinti šios teisės įgyvendinimą) į nemokamą mokslą ir nevalstybinėse mokyklose. Pagal Švietimo įstatymo 70 straipsnio 11 dalį atlyginimo dydį už vaikų, ugdomų pagal ikimokyklinio ugdymo programas, išlaikymą nustato mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų). Mūsų manymu, įstatymo projekte siūloma 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotė nedera su 70 straipsnio 11 dalimi.
Manome, kad Įstatymo projekte siūlomo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto įgyvendinimas gali pareikalauti papildomų valstybės finansinių išteklių dėl mokinio teisės į nemokamą ugdymą nevalstybinėse mokyklose, taip nemokamą ikimokyklinį ugdymą realizavimo. Atsižvelgdami į tai kas išdėstyta, siūlome atsisakyti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kad mokinys turi teisę „į valstybės ar savivaldybės apmokamą ikimokyklinį, priešmokyklinį, pradinį, pagrindinį ir vidurinį ugdymą“ arba ją tikslinti taip, kad neprieštarautų Konstitucijos 41 straipsniui ir derėtų su Švietimo įstatymo 70 straipsnio nuostatomis. Pritarti Žr. argumentus dėl Teisės departamento 1 pastabos. 2. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2023-06-053 Atkreipiame dėmesį, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 46 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, jog mokinys privalo „savo veiksmais ir elgesiu nediskredituoti mokyklos“, tikslingumas diskutuotinas. Neaišku, kokiais kriterijais bus praktiškai matuojama, ar mokinys savo veiksmais ir elgesiu diskredituoja mokyklą. Nepritarti Žr. argumentus dėl Teisės departamento 5 pastabos. 3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, 2023-06-053 Diskutuotina mokinio pareiga įtvirtinta įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 46 straipsnio 2 dalies 4 punkte – „gerbti Lietuvos valstybę, jos Konstituciją, istoriją, lietuvių kalbą, visuomenę ir valstybės simbolius“. Nuostata deklaratyvi, neapibrėžta. Jos taikymas būtų paremtas subjektyvia ją taikančio subjekto nuomone. Nepritarti
Manome, kad įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 46 straipsnio 2 dalies 7 punkto nuostata, kuria mokiniui nustatoma pareiga „užkirsti kelią emociniam ir fiziniam smurtui“, yra svarstytina.
Mokiniui galėtų būti nustatyta pareiga emociškai ir fiziškai nesmurtauti, pranešti apie emocinio ir fizinio smurto atvejus suaugusiesiems, bet ne užkirsti kelią emociniam ir fiziniam smurtui. Sunku praktiškai įsivaizduoti, kaip aštuonerių metų mokinys gali sustabdyti šešiolikametį smurtautoją ir kokios pasekmės jo lauktų už šios pareigos nevykdymą. Užkirsti kelią smurtautojams turėtų suaugusieji mokyklos bendruomenės nariai, o ne vaikai. Pritarti Šią nuostatą išdėstyti taip:
7) dalyvauti nuosekliose ir ilgalaikėse prevencinėse programose, užkirsti kelią pranešti apie emociniam emocinio ir fiziniam fizinio smurtui smurto atvejus suaugusiems, nekelti pavojaus savo ir kitų asmenų sveikatai, saugumui ir gyvybei.“
Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 47 straipsnio 2 dalies 6 punkto nuostata, jog tėvai (globėjai, rūpintojai) turi užtikrinti „mokymuisi reikalingų priemonių įsigijimą pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki
vadovėlius. Pažymėtina, kad Švietimo įstatymo 70 straipsnio 3 dalyje garantuojamas mokiniui, kuris mokosi pagal pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, nemokamas naudojimasis vadovėliais, 4 dalyje nustatyta, kad mokinys, kuris mokosi pagal formaliojo profesinio mokymo programas, vadovėliais aprūpinamas iš dalies nemokamai, nemokamai mokinys gali būti aprūpinamas vadovėliais įvertinus tėvų (rūpintojų) ir mokinio socialinę padėtį, o 6 dalyje mokiniui, turinčiam specialiųjų ugdymosi poreikių, aprūpinimas mokykloje specialiosiomis mokymo priemonėmis garantuojamas nemokamas.
Švietimo įstatymo 70 straipsnio 5 dalyje tėvams (globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga aprūpinti mokinį individualiomis mokymosi priemonėmis (pratybų sąsiuviniais, rašymo priemonėmis, skaičiuotuvais ir kitomis). Todėl siūlome įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo 47 straipsnio
„mokymuisi reikalingų priemonių įsigijimą pagal priešmokyklinio, pradinio ir
pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų“, atsisakyti. Pritarti Šią nuostatą išdėstyti taip:
6) užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, jo nuoseklų ir stropų mokymąsi, mokymosi užduočių atlikimą, mokymuisi reikalingų priemonių įsigijimą pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų;
Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 49 straipsnio 1 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad mokytojas turi teisę į orų ir teisingą atlygį už darbą, 6 punkte siūloma nustatyti, kad mokytojas turi teisę dalyvauti profesinės sąjungos veikloje. Pažymėtina, kad teisingo apmokėjimo už darbą principas bei teisė jungtis į profesines sąjungas yra įtvirtinti Lietuvos Respublikos darbo kodekse, Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatyme ir kituose teisės aktuose, taikomuose visiems šalies darbuotojams. Be to, mūsų manymu sąvoka
„orus atlygis“ gali būti plačiai ir ne vienodai interpretuojama.
Pažymėtina, kad nustatant atlygį, mokamą iš valstybės finansinių išteklių, būtina atsižvelgti ir į valstybės finansines galimybes. Atsižvelgdami į tai, kad Švietimo įstatymas yra specialusis įstatymas, nustatantis išskirtinį švietimo srities reglamentavimą, ir į tai, kad minėtos nuostatos nėra išskirtinai taikomos mokytojo profesijai, siūlome atsisakyti Švietimo įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 5 punkto pakeitimo dėl oraus ir teisingo atlygio už darbą ir 6 punkto pakeitimo dėl dalyvavimo profesinės sąjungos veikloje kaip perteklinių. Pritarti Žr. argumentus dėl Teisės departamento 8 pastabos. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir komiteto išvadoms; 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas, 2023-06-165 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu mokiniams siūloma nustatyti pareigą savo veiksmais ir elgesiu nediskredituoti mokyklos, siūloma analogišką pareigą nustatyti ir mokytojams. Pasiūlymas:
išdėstyti taip:
„3) laikytis švietimo įstaigų nusistatytų etikos normų ir
švietimo įstaigos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų, savo veiksmais ir elgesiu nediskredituoti mokyklos;“
2Švietimo ir mokslo komitetas,
2023-06-165 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu mokiniams siūloma nustatyti pareigą gerbti Lietuvos valstybę, jos Konstituciją, istoriją, lietuvių kalbą, visuomenę ir valstybės simbolius, siūloma analogišką pareigą nustatyti ir mokytojams.
Pasiūlymas:
„3) laikytis švietimo įstaigų nusistatytų etikos normų ir
švietimo įstaigos vidaus tvarką nustatančių dokumentų reikalavimų, gerbti Lietuvos valstybę, jos Konstituciją, istoriją, lietuvių kalbą, visuomenę ir valstybės simbolius;“
3Švietimo ir mokslo komitetas,
2023-06-16 1, 2 N Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 3 pastabą, papildyti įstatymo projektą naujais straipsniais, kuriais siūloma patikslinti keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalį ir 29 straipsnio 8 dalį ir vietoj nuorodos į ,,Neformaliojo suaugusių švietimo įstatymą“ pateikti nuorodą į ,,Neformaliojo suaugusių švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymą“. Pasiūlymai:
Papildyti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Neformalųjį suaugusiųjų švietimą nustato Lietuvos
Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas (toliau – Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas).“
straipnsio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Asmenų priėmimą į profesinio mokymo įstaigas ir
neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas vykdančias mokyklas nustato Profesinio mokymo įstatymas ir Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymas.“
straipsniais. Pritarti
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Pupinis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas ŠMK biuro vedėja Lina Vingrytė