Projekto lyginamasis variantas
NR. XIV-1726 12, 17, 36 straipsniŲ pakeitimO IR Įstatymo Papildymo 23¹
2023 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 12 straipsnį 3¹dalimi:
„3¹. Papildyti 29 straipsnį 6¹ dalimi:
„6¹. Priėmimas į neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą
papildančio ugdymo programas gali būti vykdomas centralizuotai.“.“
12 straipsnį 4¹ dalimi: „4¹. Papildyti 29 straipsnį 8¹ dalimi: „8¹. Priėmimą į švietimo programas, vykdomą centralizuotai, administruoja Viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“, kurios savininkė yra valstybė. Viešosios įstaigos „Mokausi Lietuvoje“ veikla finansuojama iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.“.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pakeisti 43 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11.
Mokykla privalo:
2) sukurti ir palaikyti sveiką ir saugią aplinką, sudarančią palankias galimybes ugdyti ir mokytis;
nustatytus kokybės kriterijus atitinkančiose, socialines ir emocines kompetencijas ugdančiose, smurto, patyčių, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ar kitose prevencinėse programose;
patikrinimuose, kurie organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
7) tą pačią dieną informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, neatvykimą į mokyklą ar pamoką, jei tėvai (globėjai, rūpintojai) nepraneša mokyklai apie vaiko neatvykimą į mokyklą ar pamoką;
8) informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie atvejus, kai mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų.“.“
papildymas 23¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 23¹ straipsniu:
„23¹ straipsnis. 56 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliojimai 1.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija:
kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) kai rengiamas Nacionalinis pažangos planas, teikia pasiūlymus dėl švietimo politikos strateginių tikslų ir pažangos uždavinių nustatymo;
3) rengia švietimo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
4) atsako už švietimo kokybę;
5) teikia Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu;
6) valdo Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigia ir valdo žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdo valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;
valstybės švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo, teikia Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus;
(regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;
vykdomas profesinio mokymo programas sklaidą, siekiant didinti profesinio mokymo patrauklumą;
tarptautinėmis organizacijomis, finansuoja ar kitaip skatina užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
kaip savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;
švietimui užsienyje, užsieniečių lietuvių kalbos mokymuisi; analizuoja, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, informuoja visuomenę apie bendrąją švietimo būklę šalyje;
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija:
kontroliuoja jos įgyvendinimą;
2) kai rengiamas Nacionalinis pažangos planas, teikia pasiūlymus dėl švietimo politikos strateginių tikslų ir pažangos uždavinių nustatymo;
3) rengia švietimo politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą;
4) atsako už švietimo kokybę;
5) teikia Vyriausybei siūlymus ir nutarimų projektus: dėl įstatymų ir kitų teisės aktų rengimo bei tobulinimo; dėl švietimo finansavimo, mokyklų materialinės bazės, disponavimo mokyklų turtu;
6) valdo Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registrą, steigia ir valdo žinybinius registrus ir valstybės informacines sistemas ir valdo valstybės informacinėse sistemose tvarkomus asmens duomenis;
valstybės švietimo politikos formavimo ir įgyvendinimo, teikia Vyriausybei tvirtinti bendruosius jų nuostatus;
(regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, tinklo kūrimą;
vykdomas profesinio mokymo programas sklaidą, siekiant didinti profesinio mokymo patrauklumą;
tarptautinėmis organizacijomis, finansuoja ar kitaip skatina užsienyje gyvenančių lietuvių veiklą švietimo ir studijų srityse, atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėse ar tarptautinėse organizacijose;
kaip savininkės ar dalininkės, teises ir pareigas, mokytojų, švietimo pagalbos specialistų atestaciją;
švietimui užsienyje, užsieniečių lietuvių kalbos mokymuisi; analizuoja, ar tinkamai naudojamos švietimui skirtos valstybės biudžeto lėšos, informuoja visuomenę apie bendrąją švietimo būklę šalyje;
2Švietimo, mokslo ir sporto ministras:
tvarkos aprašą; nustato prevencinių programų kriterijus ir atitikties jiems vertinimo tvarką; kas dveji metai atnaujina ir iki einamųjų metų kovo 1 dienos tvirtina bendruosius ugdymo planus;
mokyklas) vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų veiklos vertinimo nuostatus, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų atestacijos nuostatus ir kompetencijų aprašą, pedagogų rengimo reglamentą, švietimo įstaigų vadovų rezervo reglamentą, valstybinių ir savivaldybių švietimo įstaigų (išskyrus aukštąsias mokyklas) vadovų, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų mentorystės ir palydėjimo į profesinę veiklą tvarkos aprašą;
4) nustato valstybės biudžeto lėšų skyrimo konkurso būdu įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms, valstybės narės juridinių asmenų ar kitų organizacijų padaliniams, įsteigtiems Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka, vykdantiems švietimo, mokslo, kultūros ir sporto programas, projektus, tvarką;
6) nustato kvalifikacinius reikalavimus savivaldybių administracijų švietimo padalinių vadovams ir specialistams;
nelaimingų atsitikimų tyrimo tvarkos aprašą;
lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą;
9) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“.“4 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 3 dalį, 4 straipsnį, 6 straipsnio 4 dalį,
ir 4¹ dalis, 13 straipsnio 1 dalį, 14 straipsnį, 15 straipsnio 2 dalį, 16 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 4 dalį, 18 straipsnio 1 dalį, 20 straipsnio 2 dalį, 21, 22, 23, 24, 25 straipsnius, 26 straipsnio 2 dalį, 27, 28, 29, 32 straipsnius, 33 straipsnio
36 straipsnį 5¹ dalimi: „5¹. Šio įstatymo 12 straipsnio 3¹ ir 4¹ dalys įsigalioja
36 straipsnio 7 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) iki
straipsnio 4 dalies, ir 28 ir 23¹ straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“
4Papildyti 36 straipsnio 7 dalį 5¹ punktu:
„5¹) iki 2024 m. gruodžio 29 d. – šio įstatymo 12 straipsnio 3¹ir 4¹ dalių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pakeisti 43 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Mokykla privalo:
ugdyti ir mokytis;
nustatytus kokybės kriterijus atitinkančiose, socialines ir emocines kompetencijas ugdančiose, smurto, patyčių, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ar kitose prevencinėse programose;
patikrinimuose, kurie organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
7) tą pačią dieną informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, neatvykimą į mokyklą ar pamoką, jei tėvai (globėjai, rūpintojai) nepraneša mokyklai apie vaiko neatvykimą į mokyklą ar pamoką;
8) informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie atvejus, kai mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) neužtikrina vaiko pareigos mokytis iki 16 metų.“.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-2741(3) lyginamasis variantas
NR. XIV-1726 17 straipsniO pakeitimO
straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pakeisti 43 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Mokykla privalo:
ugdyti ir mokytis;
nustatytus kokybės kriterijus atitinkančiose, socialines ir emocines kompetencijas ugdančiose, smurto, patyčių, psichiką veikiančių medžiagų vartojimo ar kitose prevencinėse programose;
patikrinimuose, kurie organizuojami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;
7) tą pačią dieną informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, neatvykimą į mokyklą ar pamoką, jeigu tėvai (globėjai, rūpintojai) nepraneša mokyklai apie vaiko neatvykimą į mokyklą ar pamoką;
8) informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apie atvejus, kai mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) neužtikrina vaiko pareigos mokytis iki 16 metų.“.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
5d101c5c-e2d2-4699-bb47-e41c0122b0cd
NR. XIV-1726 12, 17, 36 StraipsniŲ pakeitimo ir ĮSTATYMO PAPILDYMO 23¹
ir
straipsnio pakeitimo
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 56⁴ straipsniu įstatymo Nr. XIV-1726 12, 17, 36 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 23¹ straipniu projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1) parengtas, atsižvelgiant į toliau pateiktas priežastis. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, priimta 1989 metais, yra pagrindinis tarptautinis dokumentas, kuriame išvardintos vaikų teisės. Pagal šią konvenciją švietimas yra viena iš vaiko teisių, kuria siekiama išlaisvinti iš skurdo, mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti tvarų vystymąsi. Teisė į kokybišką išsilavinimą yra įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose tarptautiniuose teisės aktuose. Nėra tikslaus atsakymo, kokie veiksniai mokyklų praktikoje labiausiai lemia mokinių pasiekimus – įgytas žinias, gebėjimus, savijautą pamokoje. Pagal mokslinius tyrimus mokinių pasiekimams turi įtakos asmeninės mokinių savybės, mokytojai, mokymo(si) turinys, ištekliai, socialinė ir ekonominė mokinių padėtis, emociniai ir kultūriniai veiksniai.
Mokinių pasiekimams taip pat įtakos turi pamokų praleidimo veiksnys. 2018 metų Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (PISA) rodo, kad sisteminis pamokų praleidimas ir vėlavimas į pamokas mažina skaitymo gebėjimų, matematinio raštingumo, gamtamokslinio raštingumo rezultatus ir mokinių, sistemiškai praleidžiančių pamokas, pasiekimai atsilieka vienais, dvejais ar net trejais metais. Šiais mokslo metais pagal bendrojo ugdymo programas mokosi beveik 345 tūkst. mokinių. Per šių mokslo metų 6,5 mėnesio (nuo 2022-09-01 iki 2023-03-21) pagal elektroniniuose dienynuose fiksuojamus duomenis
mln. (20,95 proc.) pamokų nepateisintos. Yra savivaldybių, kuriose nepateisintos pamokos sudaro apie 30 proc. nuo praleistų pamokų. Yra mokinių, kurie praleido virš 500 nepateisintų pamokų (vidutiniškai vienas mokinys praleido 57 pamokas). Dėl ligos praleista daugiau kaip 11 mln. pamokų (tai sudaro 83,78 proc. nuo visų tėvų (globėjų, rūpintojų pateisinamų pamokų). Negalima vienareikšmiškai teigti, kad visos šios pamokos yra praleistos dėl mokinių ligos, nes 2019 m. pakeitus Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“) atsisakyta 094/a medicininės pažymos, kuria gydytojai pateisindavo vaikų neatvykimą į mokyklą dėl ligos.
Atsisakius išduoti 094/a medicininę pažymą, mokinių praleistas pamokas pateisina tėvai (globėjai, rūpintojai) mokyklos nustatyta tvarka. Mokyklos taiko skirtingas praleistų pamokų pateisinimo tvarkas. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatyta pareiga mokiniams lankyti mokyklą (46 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o tėvams (globėjams, rūpintojams) – užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą ir, jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, nedelsiant informuoti apie tai mokyklą (47 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Tačiau Lietuvos mokyklų vadovų asociacija kaip vieną iš opiausių problemų mokykloje įvardina mokinių pamokų praleidimą ir jų tėvų atsakomybės stoką šiuo klausimu. Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo (PISA) 2018 metų rezultatai parodė, kad Lietuvos mokinių skaitymo, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo rezultatai yra žemesni už EBPO šalių vidurkį ir išryškino pasiekimų atotrūkius, atsirandančius dėl įvairių priežasčių, tarp jų ir lankomumo. Praleistos pamokos, nesvarbu, ar dėl ligos, ar ne, turi pasekmes. Skirtingų tipų mokyklų vadovų asociacijų manymu, siekiant užtikrinti pamokų lankymą, vienodų taisyklių mokiniams dėl pamokų lankymo, tėvų ir mokyklos atsakomybių nustatymas įstatyminiu lygiu ar įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose suteiktų realias poveikio priemones ir sudarytų prielaidas sklandžiai organizuoti ugdymo procesą. Dėl priėmimo į švietimo programas, vykdomo centralizuotai – atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. gegužės 7 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr.
I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymas (įsigalioja 2024-01-01), kuriuo Švietimo įstatymo 29 straipsnis buvo papildytas nauja 2¹ dalimi, pagal kurią „Prašymų dėl priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas, <..>, mokinių duomenų tvarkymas vykdomi centralizuotai, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „Asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai. Centralizuotą priėmimą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. <...> “ planuojama steigti naują įstaigą – Viešąją įstaigą „Mokausi Lietuvoje“, kuri bus administruos priėmimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo studijų bei neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, vykdomą centralizuotai (toliau – Centralizuotas priėmimas į švietimo programas). Centralizuotą priėmimo į švietimo programas sistemą sudarys: priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, taip pat bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas Bendrojo priėmimo informacinė sistema (toliau – BPIS) modernizavimas ir integravimas. Šiuo metu priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas vykdomas decentralizuotai ir didelėje dalyje Lietuvos savivaldybių neautomatizuotu būdu.
Todėl pagrindinė sistemos dalis ir funkcijų sritis yra naujos. Viešosios įstaigos „Mokausi Lietuvoje“ įsteigimas sudarytų sąlygas įdarbinti specialių įgūdžių reikalaujančių aukštos kompetencijos specialistus informacinių technologijų srityje, kurių samdos neribotų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, taip pat nauja viešoji įstaiga leistų generuoti pajamas ir teikti dalį mokamų paslaugų švietimo rinkos dalyviams, galės būti paramos gavėja – veiklai finansuoti iš dalies galės pritraukti ir panaudoti Europos Sąjungos investicinių fondų ir tarptautinį finansavimą bei kitą paramą. Šiai dienai veikia BPIS, už kurią atsakinga švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija – Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (toliau – LAMA BPO), kuri įgyvendino Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, kurio metu buvo sukurta BPIS. BPIS tai valstybės informacinių išteklių sistema, kuri apima tik aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas, tačiau neapima ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bei neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų. Nauja viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“ apims visą švietimo sistemą ir sėkmingai vykdys jai numatytas funkcijas. BPIS veiklą, taip pat reikalavimus sistemos valdytojams, tvarkytojams nustato ir reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas ir Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad valstybės informacinės sistemos valdytojas – ministerija ar kita valstybės institucija ar valstybės įstaiga, kuri nustato valstybės informacinės sistemos tikslus ir valdo valstybės informacinę sistemą. Pagal valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, valstybės informacinių sistemų, kuriomis apdorojama visai valstybei svarbi arba kelioms institucijoms svarbi institucijos valdoma informacija, valdytojais gali būti institucijos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai. Institucija, paskirta valstybės informacinės sistemos valdytoja, gali būti ir valstybės informacinės sistemos tvarkytoja. Pasibaigus projektui – būtina ieškoti tolesnio finansavimo galimybių pagal valstybės biudžetinio finansavimo mechanizmus, kuriuos reguliuoja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, Strateginio valdymo įstatymas ir juos įgyvendinantys teisės aktai. Naujai įsteigta viešoji įstaiga nebus asignavimų valdytojas pagal Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnį, todėl tiesiogiai iš valstybės biudžeto asignavimų gauti negalės, tačiau subjektai, kurie nėra asignavimų valdytojai, gali gauti finansavimą iš asignavimų valdytojų, tai numato Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnis.
Atkreiptinas dėmesys, kad tokių subjektų sąrašą riboja Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį Biudžeto asignavimų valdytojas (šiuo atveju – švietimo, mokslo ir sporto ministras) „privalo naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, <..>“. Atsižvelgiant į tai, tam, kad nauja Viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“ turėtų teisę gauti finansavimą iš ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų – ji turi būti numatyta Švietimo įstatyme. Įstatymo projekto Nr. 1 tikslas – sukurti teisines prielaidas mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, punktualiam ir reguliariam pamokų lankymui, visaverčiam bei sklandžiam ugdymosi procesui užtikrinti; numatyti subjektą, atsakingą už priėmimo į švietimo programas, vykdomo centralizuotai, administravimą. Įstatymo projekto Nr.
Įstatymo projekto Nr. 2 uždaviniai:
1) nustatyti pareigą mokyklai tą pačią dieną informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, neatvykimą į mokyklą ar pamoką;
2) nustatyti pareigą mokyklai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių apie atvejus, kai mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų;
3) suteikti įgaliojimus švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą, kuriame nacionaliniu mastu būtų reglamentuojamos esmines mokyklos lankymo užtikrinimo nuostatos. 4) nustatyti, kad priėmimą į švietimo programas, vykdomą centralizuotai, administruoja Viešoji įstaiga
„Mokausi Lietuvoje“. Lietuvos Respublikos mokslo ir
studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo Nr. XIV-1258 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengtas siekiant teisinio aiškumo ir įstatymo nuostatų, nustatančių teisę pačioms aukštosioms mokykloms priimti studentus bei centralizuoto priėmimo į aukštąsias mokyklas reglamentavimo tikslą, dermės, todėl Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalį siūloma tikslinti: · nurodant, kad priėmimas vykdomas naudojant šiai funkcijai atlikti skirta valstybės informacine sistema.
Priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas centralizuotas administravimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; · išskiriant užsieniečių, kurie pretenduoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, priėmimą, nes jų priėmimo procedūros, etapai, terminai kiekvienoje aukštojoje mokykloje yra visiškai skirtingi, apima daug individualaus bendravimo, aukštosios mokyklos yra investavusios į specialias užsieniečių priėmimui pritaikytas sistemas ir centralizuotas techninis šių užsienio piliečių priėmimo aptarnavimas būtų didesnė administracinė našta aukštosioms mokykloms ir patiems stojantiesiems nei pagalba. Atsižvelgus į numatomą siūlomų pakeitimų įsigaliojimo terminą bei į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nuostatą, kad jeigu teisės aktas buvo pakeistas ir pakeitimai dar neįsigalioję, tačiau reikia keisti kai kuriuos neįsigaliojusio teisės akto straipsnius, jų dalis ar punktus, tokiu atveju keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas (139 punktas), keičiamas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56⁴ straipsniu įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr.
XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narė Jurgita Šiugždinienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 2 punkte mokiniams nustatyta pareiga lankyti mokyklą, 47 straipsnio 2 dalies 7 punkte tėvams (globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą ir, jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, nedelsiant informuoti ją, 6 papunktyje – užtikrinti mokymąsi pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų. Tačiau Švietimo įstatyme nenustatyta pareiga mokyklai informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus), kad jų vaikas neatvyko į mokyklą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 80 straipsnyje nustatyta, kad vengimas leisti į mokyklą vaiką iki 16 metų arba kliudymas vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas tėvams (globėjams, rūpintojams) užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų (1 dalis), o šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų (2 dalis). Kodekso 589 straipsnio 71 punkte nustatyta, kad už anksčiau minėtus administracinius nusižengimus administracinių nusižengimų protokolą gali surašyti Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, nustatytas toks Tarnybos veiklos tikslas – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesus Lietuvos Respublikoje. Pasigendama mokyklų bendradarbiavimo su Tarnyba dėl sisteminio mokinių pamokų praleidinėjimo be pateisinamos priežasties, nes Švietimo įstatyme nenustatyta mokyklai pareiga apie tai, kad mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų, informuoti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Dabartinis teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas tėvams (globėjams, rūpintojams) pernelyg lengvai pateisinti vaikų praleistas pamokas. Nėra tvarkos, kuri nacionaliniu lygiu reglamentuotų, kiek praleistų dienų /pamokų dėl ligos gali pateisinti tėvai (globėjai, rūpintojai). Ministro įsakymu patvirtintame tvarkos apraše būtų numatyta, kiek praleistų dienų / pamokų be žinios iš gydymo įstaigos gali pateisinti tėvai, taip pat būtų numatytas mokyklos reagavimo į mokinių praleistas pamokas algoritmas, numatytos pasekmės dėl praleistų ir nepateisintų pamokų. Tvarkos aprašas padėtų mokyklų vadovams priimti bendrus sutarimus su mokyklos bendruomene dėl mokinių ugdymosi spragų ir jų gerovės problemų prevencijos. Dėl naujos įstaigos, atsakingos už priėmimo į švietimo programas, vykdomo centralizuotai, administravimą – šiuo metu įstatymuose nėra numatyta, kokia įstaiga administruoja priėmimo į švietimo programas, vykdomo centralizuotai.
Tačiau 2020 m. gegužės 7 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymas (įsigalioja 2024-01-01), kuriuo Švietimo įstatymo 29 straipsnis buvo papildytas nauja 2¹ dalimi, pagal kurią „Prašymų dėl priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas, <..>, mokinių duomenų tvarkymas vykdomi centralizuotai, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“ Ir Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „Asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai. Centralizuotą priėmimą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. <...>“. Šiuo metu Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai. Centralizuotą priėmimą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Ši nuostata nėra pakankamai aiški, todėl gali kilti interpretacijų dėl jos atitikties Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punktui ir 35 straipsnio 2 dalies 3 punktui, pagal kuriuos studentų priėmimo ir šalinimo tvarka yra nustatyta aukštosios mokyklos statute. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad mokykla privalo:
Savalaikis tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas užtikrintų geresnį mokyklos lankomumą, didintų tėvų (globėjų, rūpintojų) atsakomybę, gerėtų mokinių pasiekimai;
Lietuvoje“. Įstaigos veiklos sritis – švietimo informacinė pagalba. Siekiant šio tikslo, įstaigai numatomi šie uždaviniai:
programas valstybinės informacinės sistemos tinkamą veikimą;
informaciją ir teikti konsultacijas apie priėmimą į švietimo programas;
programas duomenis ir teikti rekomendacijas švietimo teikėjams.
Numatomos Viešosios įstaigos „Mokausi Lietuvoje“ funkcijos:
1) rinkti, kaupti ir skleisti informaciją apie švietimo teikėjus, švietimo programas, priėmimo sąlygas, priėmimo rezultatus ir pagal kompetenciją teikti konsultacijas dėl priėmimo į Švietimo programas;
2) derinti bendrąsias priėmimo sąlygas dėl brandos ir stojamųjų egzaminų tvarkaraščių su aukštosiomis mokyklomis, profesinio mokymo įstaigomis ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija;
3) atlikti stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas atranką;
4) informuoti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją apie studijų finansavimo aukštosioms mokykloms paskirstymą;
5) inicijuoti ir dalyvauti atliekant socialinius, edukacinius ir (arba) mokslinius tyrimus ir rengti analizes pagrindinėse veiklos srityse;
6) plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą pagrindinėse veiklos srityse;
7) bendradarbiauti su Nacionaline švietimo agentūra (toliau – NŠA) užtikrinant duomenų mainus su NŠA tvarkomais registrais ir (ar) administruojamomis informacinėmis sistemomis, kurioms aktualūs centralizuoto priėmimo duomenys;
8) bendradarbiauti su Lietuvos savivaldybėmis ir užtikrinti keitimąsi duomenimis su jų administruojamomis informacinėmis sistemomis, kurioms aktualūs centralizuoto priėmimo duomenys;
9) pagal kompetenciją vykdyti kitus švietimo, mokslo ir sporto ministro pavedimus;
10) atlikti kitas teisės aktuose, reglamentuojančiuose vykdomas veiklos sritis, nustatytas funkcijas. Siekiant teisinio aiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir dermės su Įstatymo projektu Nr. 1, siūloma atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr.
XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo Nr. XIV-1258 1 straipsnį, nurodant, kad asmenų (išskyrus užsieniečių, kurie pretenduoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas), stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas naudojant šiai funkcijai atlikti skirta valstybės informacine sistema. Priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas centralizuotas administravimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Šios įstatymo nuostatos, kaip Įstatymo projektas Nr. 1, įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas sudarys teisines prielaidas ugdymosi spragų ir vaiko gerovės problemoms spręsti, „nulinei“ tolerancijai pamokų nelankymui be pateisinamos priežasties. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Priimtas įstatymas neturės įtakos korupcijai. Priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos kriminologinei situacijai – geresnės kokybės išsilavinimą įgiję asmenys rečiau padaro visuomenei pavojingas veikas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas paveiks verslo sąlygas ir jo plėtrą? Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymui įgyvendinti reikės patvirtinti Mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą. 10. Ar įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nevartojamos naujos sąvokos. 11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? 1. Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki įstatymo įsigaliojimo turės patvirtinti Mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą. 2. Mokyklos turės pakeisti vidaus tvarkos taisykles, mokymo sutartis. 3. Reikės priimti sprendimą dėl naujos įstaigos steigimo, kuri administruos priėmimą į švietimo programas, vykdomą centralizuotai. Priėmus įstatymą, reikės pakeisti švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamus poįstatyminius teisės aktus. Įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus turės priimti Vyriausybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2023 m. gruodžio 29 d. 13. Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti?
Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų dėl lankomumo nereikės. Įstatymo projekte numatyta, kad viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“ bus finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, numatytų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Šiam tikslui, formuojant biudžeto projektą, reikės numatyti papildomų lėšų: 2024 m. –
tūkst. Eur, 2027 m. ir vėliau – 3 242 tūkst. Eur. Bendros centralizuoto priėmimo į švietimo programas sistemos kūrimo darbai bus finansuojami iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgyvendinamos pažangos priemonės „Kurti technologinius sprendimus ir įrankius, leidžiančius saugiai ir patogiai naudotis paslaugomis“ ir Švietimo, mokslo irt sporto ministerijos pažangos priemonės „Įdiegti vieną langelį karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti“ lėšų, tačiau pats priėmimo organizavimas, administravimas, konsultavimas negali būti finansuojamas iš minėtų projektų lėšų ir tam būtina numatyti valstybės biudžeto finansavimą. Iš papildomų lėšų poreikio eliminuotos išlaidos, kurios bus dengiamos iš pažangos priemonių lėšų. Detalūs skaičiavimai pateikiami lentelėje:
Veiksnio pavadinimas Lėšų poreikis, tūkst. Eur
vidutinis darbuotojų darbo užmokestis per mėnesį, Eur
išlaidos per metus vienai darbo vietai, Eur
darbo vietų skaičius58585858 Iš viso, tūkst.
PAPILDOMŲ LĖŠŲ POREIKIS IŠ VISO, tūkst. Eur 1 399 2 546 3 017 3 242 iš jų - darbo užmokestis 716 1 651 2 101 2 306 *CPS - projekto „Centralizuota priėmimo į švietimo programas sistema“ lėšos (ES finansavimas) **ILA - projekto "Sukurti BPIS posistemį (individual learning accounts) lėšos (ES finansavimas)
14Rengiant įstatymo projektą, gauti specialistų vertinimai ir išvados Su visuomene konsultuojamasi, įstatymo projektą skelbiant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje. 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „lankomumas“, „praleistos pamokos“; „Priėmimas į programas“;
„centralizuotai“; „administruoja Viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Pareigos Parašas Vardas ir pavardė
5d101c5c-e2d2-4699-bb47-e41c0122b0cd
NR. I-1489 29 ir 56 STRAIPSNIŲ pakeitiMO ĮSTATYMO projekto,
NR. XIV-1726 17 straipsniO pakeitimO
projekto ir
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 ir 56 straipsnių pakeitimo projekto (toliau – Įstatymo projektas Nr. 1), Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 56⁴ straipsniu įstatymo Nr. XIV-1726 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2) ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – Įstatymo projektas Nr. 3) (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti, atsižvelgiant į toliau pateiktas priežastis. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, priimta 1989 metais, yra pagrindinis tarptautinis dokumentas, kuriame išvardintos vaikų teisės. Pagal šią konvenciją švietimas yra viena iš vaiko teisių, kuria siekiama išlaisvinti iš skurdo, mažinti socialinę atskirtį ir užtikrinti tvarų vystymąsi.
Teisė į kokybišką išsilavinimą yra įtvirtinta Visuotinėje žmogaus teisių deklaracijoje ir kituose tarptautiniuose teisės aktuose. Nėra tikslaus atsakymo, kokie veiksniai mokyklų praktikoje labiausiai lemia mokinių pasiekimus – įgytas žinias, gebėjimus, savijautą pamokoje. Pagal mokslinius tyrimus mokinių pasiekimams turi įtakos asmeninės mokinių savybės, mokytojai, mokymo(si) turinys, ištekliai, socialinė ir ekonominė mokinių padėtis, emociniai ir kultūriniai veiksniai. Mokinių pasiekimams taip pat įtakos turi pamokų praleidimo veiksnys. 2018 metų Tarptautinis penkiolikmečių tyrimas (PISA) rodo, kad sisteminis pamokų praleidimas ir vėlavimas į pamokas mažina skaitymo gebėjimų, matematinio raštingumo, gamtamokslinio raštingumo rezultatus ir mokinių, sistemiškai praleidžiančių pamokas, pasiekimai atsilieka vienais, dvejais ar net trejais metais. Šiais mokslo metais pagal bendrojo ugdymo programas mokosi beveik 345 tūkst. mokinių. Per šių mokslo metų 6,5 mėnesio (nuo 2022-09-01 iki 2023-03-21) pagal elektroniniuose dienynuose fiksuojamus duomenis
mln. (20,95 proc.) pamokų nepateisintos. Yra savivaldybių, kuriose nepateisintos pamokos sudaro apie 30 proc. nuo praleistų pamokų. Yra mokinių, kurie praleido virš 500 nepateisintų pamokų (vidutiniškai vienas mokinys praleido 57 pamokas). Dėl ligos praleista daugiau kaip 11 mln. pamokų (tai sudaro 83,78 proc. nuo visų tėvų (globėjų, rūpintojų pateisinamų pamokų).
Negalima vienareikšmiškai teigti, kad visos šios pamokos yra praleistos dėl mokinių ligos, nes 2019 m. pakeitus Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisykles (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro
aktų, susijusių su elektroniniais nedarbingumo pažymėjimais bei elektroniniais nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimais, patvirtinimo“) atsisakyta 094/a medicininės pažymos, kuria gydytojai pateisindavo vaikų neatvykimą į mokyklą dėl ligos. Atsisakius išduoti 094/a medicininę pažymą, mokinių praleistas pamokas pateisina tėvai (globėjai, rūpintojai) mokyklos nustatyta tvarka. Mokyklos taiko skirtingas praleistų pamokų pateisinimo tvarkas. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme nustatyta pareiga mokiniams lankyti mokyklą (46 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o tėvams (globėjams, rūpintojams) – užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą ir, jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, nedelsiant informuoti apie tai mokyklą (47 straipsnio 2 dalies 7 punktas). Tačiau Lietuvos mokyklų vadovų asociacija kaip vieną iš opiausių problemų mokykloje įvardina mokinių pamokų praleidimą ir jų tėvų atsakomybės stoką šiuo klausimu. Tarptautinio penkiolikmečių tyrimo (PISA) 2018 metų rezultatai parodė, kad Lietuvos mokinių skaitymo, matematinio ir gamtamokslinio raštingumo rezultatai yra žemesni už EBPO šalių vidurkį ir išryškino pasiekimų atotrūkius, atsirandančius dėl įvairių priežasčių, tarp jų ir lankomumo. Praleistos pamokos, nesvarbu, ar dėl ligos, ar ne, turi pasekmes.
Skirtingų tipų mokyklų vadovų asociacijų manymu, siekiant užtikrinti pamokų lankymą, vienodų taisyklių mokiniams dėl pamokų lankymo, tėvų ir mokyklos atsakomybių nustatymas įstatyminiu lygiu ar įstatymų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose suteiktų realias poveikio priemones ir sudarytų prielaidas sklandžiai organizuoti ugdymo procesą. Dėl priėmimo į švietimo programas, vykdomo centralizuotai – atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. gegužės 7 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymas (įsigalioja 2024-01-01), kuriuo Švietimo įstatymo 29 straipsnis buvo papildytas nauja 2¹ dalimi, pagal kurią „Prašymų dėl priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas, <..>, mokinių duomenų tvarkymas vykdomi centralizuotai, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“, taip pat atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „Asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai. Centralizuotą priėmimą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. <...> “ planuojama steigti naują įstaigą – Viešąją įstaigą „Mokausi Lietuvoje“, kuri bus administruos priėmimą į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo studijų bei neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, vykdomą centralizuotai (toliau – Centralizuotas priėmimas į švietimo programas).
Centralizuotą priėmimo į švietimo programas sistemą sudarys: priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas, taip pat bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas Bendrojo priėmimo informacinė sistema (toliau – BPIS) modernizavimas ir integravimas. Šiuo metu priėmimas į ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas vykdomas decentralizuotai ir didelėje dalyje Lietuvos savivaldybių neautomatizuotu būdu. Todėl pagrindinė sistemos dalis ir funkcijų sritis yra naujos. Viešosios įstaigos „Mokausi Lietuvoje“ įsteigimas sudarytų sąlygas įdarbinti specialių įgūdžių reikalaujančių aukštos kompetencijos specialistus informacinių technologijų srityje, kurių samdos neribotų Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nuostatos, taip pat nauja viešoji įstaiga leistų generuoti pajamas ir teikti dalį mokamų paslaugų švietimo rinkos dalyviams, galės būti paramos gavėja – veiklai finansuoti iš dalies galės pritraukti ir panaudoti Europos Sąjungos investicinių fondų ir tarptautinį finansavimą bei kitą paramą.
Šiai dienai veikia BPIS, už kurią atsakinga švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija – Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (toliau – LAMA BPO), kuri įgyvendino Europos Sąjungos lėšomis finansuojamą projektą, kurio metu buvo sukurta BPIS. BPIS tai valstybės informacinių išteklių sistema, kuri apima tik aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas, tačiau neapima ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo bei neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų. Nauja viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“ apims visą švietimo sistemą ir sėkmingai vykdys jai numatytas funkcijas. BPIS veiklą, taip pat reikalavimus sistemos valdytojams, tvarkytojams nustato ir reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas ir Valstybės informacinių sistemų steigimo, kūrimo, modernizavimo ir likvidavimo tvarkos aprašas. Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 2 straipsnio 15 dalyje numatyta, kad valstybės informacinės sistemos valdytojas – ministerija ar kita valstybės institucija ar valstybės įstaiga, kuri nustato valstybės informacinės sistemos tikslus ir valdo valstybės informacinę sistemą.
Pagal valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 33 straipsnio 2 dalį, valstybės informacinių sistemų, kuriomis apdorojama visai valstybei svarbi arba kelioms institucijoms svarbi institucijos valdoma informacija, valdytojais gali būti institucijos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai. Institucija, paskirta valstybės informacinės sistemos valdytoja, gali būti ir valstybės informacinės sistemos tvarkytoja. Pasibaigus projektui – būtina ieškoti tolesnio finansavimo galimybių pagal valstybės biudžetinio finansavimo mechanizmus, kuriuos reguliuoja Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymas, Strateginio valdymo įstatymas ir juos įgyvendinantys teisės aktai. Naujai įsteigta viešoji įstaiga nebus asignavimų valdytojas pagal Biudžeto sandaros įstatymo 4 straipsnį, todėl tiesiogiai iš valstybės biudžeto asignavimų gauti negalės, tačiau subjektai, kurie nėra asignavimų valdytojai, gali gauti finansavimą iš asignavimų valdytojų, tai numato Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnis. Atkreiptinas dėmesys, kad tokių subjektų sąrašą riboja Biudžeto sandaros įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas, pagal kurį Biudžeto asignavimų valdytojas (šiuo atveju – švietimo, mokslo ir sporto ministras) „privalo naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, <..>“. Atsižvelgiant į tai, tam, kad nauja Viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“ turėtų teisę gauti finansavimą iš ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų – ji turi būti numatyta Švietimo įstatyme. Įstatymo projekto Nr. 1 ir Nr.
1 ir Nr. 2 tikslas – sukurti teisines prielaidas mokinių, kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, punktualiam ir reguliariam pamokų lankymui, visaverčiam bei sklandžiam ugdymosi procesui užtikrinti; numatyti subjektą, atsakingą už priėmimo į švietimo programas, vykdomo centralizuotai, administravimą. Įstatymo projekto Nr. 1 ir Nr. 2 uždaviniai:
1) nustatyti pareigą mokyklai tą pačią dieną informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus) apie mokinio, kuris mokosi pagal bendrojo ugdymo programas, neatvykimą į mokyklą ar pamoką;
2) nustatyti pareigą mokyklai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinį skyrių apie atvejus, kai mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų;
3) suteikti įgaliojimus švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti mokinių, besimokančių pagal bendrojo ugdymo programas, mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą, kuriame nacionaliniu mastu būtų reglamentuojamos esmines mokyklos lankymo užtikrinimo nuostatos. 4) nustatyti, kad priėmimą į švietimo programas, vykdomą centralizuotai, administruoja Viešoji įstaiga
„Mokausi Lietuvoje“. Įstatymo projektas Nr. 3 parengtas siekiant teisinio
aiškumo ir įstatymo nuostatų, nustatančių teisę pačioms aukštosioms mokykloms priimti studentus bei centralizuoto priėmimo į aukštąsias mokyklas reglamentavimo tikslą, dermės, todėl Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalį siūloma tikslinti: · nurodant, kad priėmimas vykdomas naudojant šiai funkcijai atlikti skirta valstybės informacine sistema.
Priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas centralizuotas administravimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka; · išskiriant užsieniečių, kurie pretenduoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas, priėmimą, nes jų priėmimo procedūros, etapai, terminai kiekvienoje aukštojoje mokykloje yra visiškai skirtingi, apima daug individualaus bendravimo, aukštosios mokyklos yra investavusios į specialias užsieniečių priėmimui pritaikytas sistemas ir centralizuotas techninis šių užsienio piliečių priėmimo aptarnavimas būtų didesnė administracinė našta aukštosioms mokykloms ir patiems stojantiesiems nei pagalba. Atsižvelgus į numatomą siūlomų pakeitimų įsigaliojimo terminą bei į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nuostatą, kad jeigu teisės aktas buvo pakeistas ir pakeitimai dar neįsigalioję, tačiau reikia keisti kai kuriuos neįsigaliojusio teisės akto straipsnius, jų dalis ar punktus, tokiu atveju keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas (139 punktas), keičiamas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56⁴ straipsniu įstatymas ir Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr.
XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narė Jurgita Šiugždinienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai? Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 2 punkte mokiniams nustatyta pareiga lankyti mokyklą, 47 straipsnio 2 dalies 7 punkte tėvams (globėjams, rūpintojams) nustatyta pareiga užtikrinti vaiko punktualų ir reguliarų mokyklos lankymą ir, jeigu vaikas negali atvykti į mokyklą, nedelsiant informuoti ją, 6 papunktyje – užtikrinti mokymąsi pagal priešmokyklinio, pradinio ir pagrindinio ugdymo programas iki 16 metų. Tačiau Švietimo įstatyme nenustatyta pareiga mokyklai informuoti tėvus (globėjus, rūpintojus), kad jų vaikas neatvyko į mokyklą. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – Kodeksas) 80 straipsnyje nustatyta, kad vengimas leisti į mokyklą vaiką iki 16 metų arba kliudymas vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ir pagrindinio ugdymo programas tėvams (globėjams, rūpintojams) užtraukia įspėjimą arba baudą nuo vieno šimto keturiasdešimt iki trijų šimtų eurų (1 dalis), o šis administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai užtraukia baudą nuo dviejų šimtų aštuoniasdešimt iki šešių šimtų eurų (2 dalis). Kodekso 589 straipsnio 71 punkte nustatyta, kad už anksčiau minėtus administracinius nusižengimus administracinių nusižengimų protokolą gali surašyti Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. spalio 20 d. nutarimu Nr. 1114 „Dėl Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, nustatytas toks Tarnybos veiklos tikslas – užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesus Lietuvos Respublikoje. Pasigendama mokyklų bendradarbiavimo su Tarnyba dėl sisteminio mokinių pamokų praleidinėjimo be pateisinamos priežasties, nes Švietimo įstatyme nenustatyta mokyklai pareiga apie tai, kad mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų, informuoti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Dabartinis teisinis reglamentavimas sudaro sąlygas tėvams (globėjams, rūpintojams) pernelyg lengvai pateisinti vaikų praleistas pamokas. Nėra tvarkos, kuri nacionaliniu lygiu reglamentuotų, kiek praleistų dienų /pamokų dėl ligos gali pateisinti tėvai (globėjai, rūpintojai). Ministro įsakymu patvirtintame tvarkos apraše būtų numatyta, kiek praleistų dienų / pamokų be žinios iš gydymo įstaigos gali pateisinti tėvai, taip pat būtų numatytas mokyklos reagavimo į mokinių praleistas pamokas algoritmas, numatytos pasekmės dėl praleistų ir nepateisintų pamokų. Tvarkos aprašas padėtų mokyklų vadovams priimti bendrus sutarimus su mokyklos bendruomene dėl mokinių ugdymosi spragų ir jų gerovės problemų prevencijos. Dėl naujos įstaigos, atsakingos už priėmimo į švietimo programas, vykdomo centralizuotai, administravimą – šiuo metu įstatymuose nėra numatyta, kokia įstaiga administruoja priėmimo į švietimo programas, vykdomo centralizuotai.
Tačiau 2020 m. gegužės 7 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymas (įsigalioja 2024-01-01), kuriuo Švietimo įstatymo 29 straipsnis buvo papildytas nauja 2¹ dalimi, pagal kurią „Prašymų dėl priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas, <..>, mokinių duomenų tvarkymas vykdomi centralizuotai, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“ Ir Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad „Asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai. Centralizuotą priėmimą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. <...>“. Šiuo metu Mokslo ir studijų įstatymo 59 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad asmenų, stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas centralizuotai. Centralizuotą priėmimą vykdo švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Ši nuostata nėra pakankamai aiški, todėl gali kilti interpretacijų dėl jos atitikties Mokslo ir studijų įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 9 punktui ir 35 straipsnio 2 dalies 3 punktui, pagal kuriuos studentų priėmimo ir šalinimo tvarka yra nustatyta aukštosios mokyklos statute. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama? Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma nustatyti, kad mokykla privalo:
Savalaikis tėvų (globėjų, rūpintojų) informavimas užtikrintų geresnį mokyklos lankomumą, didintų tėvų (globėjų, rūpintojų) atsakomybę, gerėtų mokinių pasiekimai;
programas valstybinės informacinės sistemos tinkamą veikimą;
informaciją ir teikti konsultacijas apie priėmimą į švietimo programas;
programas duomenis ir teikti rekomendacijas švietimo teikėjams.
Numatomos Viešosios įstaigos „Mokausi Lietuvoje“ funkcijos:
1) rinkti, kaupti ir skleisti informaciją apie švietimo teikėjus, švietimo programas, priėmimo sąlygas, priėmimo rezultatus ir pagal kompetenciją teikti konsultacijas dėl priėmimo į Švietimo programas;
2) derinti bendrąsias priėmimo sąlygas dėl brandos ir stojamųjų egzaminų tvarkaraščių su aukštosiomis mokyklomis, profesinio mokymo įstaigomis ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija;
3) atlikti stojančiųjų į Lietuvos aukštąsias mokyklas ir profesinio mokymo įstaigas atranką;
4) informuoti Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją apie studijų finansavimo aukštosioms mokykloms paskirstymą;
5) inicijuoti ir dalyvauti atliekant socialinius, edukacinius ir (arba) mokslinius tyrimus ir rengti analizes pagrindinėse veiklos srityse;
6) plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą pagrindinėse veiklos srityse;
7) bendradarbiauti su Nacionaline švietimo agentūra (toliau – NŠA) užtikrinant duomenų mainus su NŠA tvarkomais registrais ir (ar) administruojamomis informacinėmis sistemomis, kurioms aktualūs centralizuoto priėmimo duomenys;
8) bendradarbiauti su Lietuvos savivaldybėmis ir užtikrinti keitimąsi duomenimis su jų administruojamomis informacinėmis sistemomis, kurioms aktualūs centralizuoto priėmimo duomenys;
9) pagal kompetenciją vykdyti kitus švietimo, mokslo ir sporto ministro pavedimus;
10) atlikti kitas teisės aktuose, reglamentuojančiuose vykdomas veiklos sritis, nustatytas funkcijas. Siekiant teisinio aiškumo, teisėtų lūkesčių apsaugos ir dermės su Įstatymo projektu Nr. 3, siūloma atitinkamai pakeisti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr.
XI-242 46, 59, 74, 75, 75¹, 75², 75³, 76, 77, 82, 83 straipsnių pakeitimo, 9 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 76¹, 76², 83¹ straipsniais įstatymo Nr. XIV-654 3 ir 16 straipsnių pakeitimo Nr. XIV-1258 1 straipsnį, nurodant, kad asmenų (išskyrus užsieniečių, kurie pretenduoja į valstybės nefinansuojamas studijų vietas), stojančių į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas, priėmimas vykdomas naudojant šiai funkcijai atlikti skirta valstybės informacine sistema. Priėmimo į trumposios pakopos, pirmosios pakopos, vientisąsias ir profesines studijas centralizuotas administravimas vykdomas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Šios įstatymo nuostatos, kaip Įstatymo projektas Nr. 1, įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekte numatytas teisinis reguliavimas sudarys teisines prielaidas ugdymosi spragų ir vaiko gerovės problemoms spręsti, „nulinei“ tolerancijai pamokų nelankymui be pateisinamos priežasties. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Priimtas įstatymas neturės įtakos korupcijai. Priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos kriminologinei situacijai – geresnės kokybės išsilavinimą įgiję asmenys rečiau padaro visuomenei pavojingas veikas. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas paveiks verslo sąlygas ir jo plėtrą? Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymams įgyvendinti reikės patvirtinti Mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą. 10. Ar įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymo projektai parengti, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nevartojamos naujos sąvokos. 11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti? 1. Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki įstatymo įsigaliojimo turės patvirtinti Mokyklos lankomumo užtikrinimo tvarkos aprašą. 2. Mokyklos turės pakeisti vidaus tvarkos taisykles, mokymo sutartis. 3. Reikės priimti sprendimą dėl naujos įstaigos steigimo, kuri administruos priėmimą į švietimo programas, vykdomą centralizuotai. Priėmus įstatymą, reikės pakeisti švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamus poįstatyminius teisės aktus. Įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus turės priimti Vyriausybė ir Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2023 m. gruodžio 29 d. 13. Kiek valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti? Įstatymo projektui Nr.
Įstatymo projektui Nr. 2 įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų dėl lankomumo nereikės. Įstatymo projekte Nr. 1 numatyta, kad viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“ bus finansuojama iš valstybės biudžeto asignavimų, numatytų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai. Bendros centralizuoto priėmimo į švietimo programas sistemos kūrimo darbai bus finansuojami iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos įgyvendinamos pažangos priemonės „Kurti technologinius sprendimus ir įrankius, leidžiančius saugiai ir patogiai naudotis paslaugomis“ ir Švietimo, mokslo irt sporto ministerijos pažangos priemonės „Įdiegti vieną langelį karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti“ lėšų, tačiau pats priėmimo organizavimas, administravimas, konsultavimas negali būti finansuojamas iš minėtų projektų lėšų ir tam būtina numatyti valstybės biudžeto finansavimą. Iš papildomų lėšų poreikio eliminuotos išlaidos, kurios bus dengiamos iš pažangos priemonių lėšų. 14. Rengiant įstatymo projektą, gauti specialistų vertinimai ir išvados Su visuomene konsultuojamasi, įstatymo projektą skelbiant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje. 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „lankomumas“, „praleistos pamokos“; „Priėmimas į programas“;
„centralizuotai“; „administruoja Viešoji įstaiga „Mokausi
Lietuvoje“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Pareigos Parašas Vardas ir pavardė
14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58,
2023-05-16 Nr. XIVP-2741 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Vertinant projekto 1 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 29 straipsnio 6¹ dalies nuostatą, numatančią, kad priėmimas į neformaliojo vaikų švietimo ir formalųjį švietimą papildančio ugdymo programas gali būti vykdomas centralizuotai, pažymėtina, kad mokiniai yra priimami ne į programas, o į mokyklas mokytis pagal atitinkamas ugdymo programas. Atsižvelgiant į tai, nuostata tikslintina. Atitinkamai turėtų būti tikslinama ir keičiamo įstatymo 29 straipsnio 8¹ dalies formuluotė. 2. Siūlytume patikslinti projekto 1 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 29 straipsnio 8¹ dalį, nurodant viešosios įstaigos „Mokausi Lietuvoje“, kurios savininkė yra valstybė, savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (pvz., po žodžio ,,valstybė“ įrašyti žodžius ,,o savininkės teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija“). 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 29 straipsnio 8¹ dalyje siūlome nustatyti, kad viešoji įstaiga „Mokausi Lietuvoje“ be valstybės biudžeto lėšų, gaunamų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų, gali būti finansuojama ir kitomis lėšomis (pvz., lėšomis, gautomis kaip parama, dovana, savo teisėtai gautomis lėšomis ir kt.). 4.
straipsnio 11 dalyje vietoj žodžio „teisės“ įrašytinas žodis „pareigos“, nes mokytis iki 16 metų yra ne mokinio teisė, o jo pareiga (Švietimo įstatymo 46 straipsnio 2 dalies 3 punktas). 5. Projekto 3 straipsniu keičiamo Švietimo įstatymo 56 straipsnio 2 dalies 7 punkte po žodžių „nelaimingų atsitikimų“ įrašytinas žodis
„mokyklose“. 6. Nėra aišku, kodėl projekto 4 straipsnio 3 dalimi
keičiamo įstatymo 36 straipsnio 7 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 23¹ straipsnio nuostatoms įgyvendinti reikalingi teisės aktai būtų priimti iki 2024 m. rugpjūčio 31 d., nors 36 straipsnio 1 dalis implikuoja, kad 23¹ straipsnis įsigalios jau 2023 m. rugsėjo 1 d. Atitinkamai nėra aišku, kodėl projekto 4 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 36 straipsnio 7 dalies 5¹ punkte siūloma nustatyti, kad šio įstatymo 12 straipsnio 3¹ir 4¹ dalių nuostatoms įgyvendinti reikalingi teisės aktai būtų priimti iki 2024 m. gruodžio 29 d., nors 36 straipsnio 5¹ dalyje nustatyta, kad šio įstatymo 12 straipsnio 3¹ ir 4¹dalys įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Be to, projekto 4 straipsnio 3 ir 4 dalys keistinos vietomis. 7. Sistemiškai vertinant visų projektu keičiamų Švietimo įstatymo nuostatų turinį, nėra aišku, kodėl projektu nėra keičiamas pats Švietimo įstatymas (būtent Švietimo įstatymo 29 ir 56 straipsniai), o keičiamos dar neįsigaliojusio kai kurių Švietimo įstatymo straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1726 nuostatos, nors siūlomi pakeitimai nėra betarpiškai susiję su minėtame pakeitimo įstatyme išdėstytomis normomis. Pažymėtina, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr.
1R-388 redakcija), 139 punktą, dar neįsigaliojęs teisės aktas keičiamas tik tokiu atveju, jeigu pakeitimai dar neįsigalioję ir reikia keisti kai kuriuos neįsigaliojusio teisės akto straipsnius, jų dalis ar punktus,. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58,
2023-05-22 Nr. XIVP-2741(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected]
14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58,
2023-06-20 Nr. XIVP-2741(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6536, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Socialinių reikalų ir darbo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46,
2023-05-31
dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Jurgita Šiugždinienė – Seimo narė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Giedrė Mikalauskienė
Stepanova – Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė; Loreta Graželienė – Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Ugdymo programų skyriaus patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.
sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis. Komiteto pirmininkas (Parašas) Justas Džiugelis Patarėja Asta Kazlauskienė
švietimo ir mokslo komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46,
ĮSTATYMO PROJEKTO NR. xivp-2741(2)
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Jurgita Šiugždinienė, Vilija Targamadzė, komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, biuro patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, biuro padėjėja Girmantė Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-22 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-06-12 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 56(4) straipsniu įstatymo Nr. XIV-1726 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2741(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti 3.
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2023-05-31
komiteto išvadoms. Pritarti
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu
9Komiteto paskirti pranešėjai: E. Pupinis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas,
jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas ŠMK biuro vedėja Lina Vingrytė