Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. VTEK pirmininkas, pirmininko pavaduotojas
ir nariai negali būti politinių partijų organizacijų nariais, dalyvauti jų veikloje ar kitaip pažeisti politinio neutralumo principą.“
punktus netekusiais galios. 3) tvirtina VTEK strateginį veiklos planą;
8) tvirtina VTEK išlaidų sąmatą;
9) tvirtina Komisijos sekretoriato struktūrą;
ir jį išdėstyti taip:
„10) tvirtina Komisijos sekretoriato padalinių
nuostatus, pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus;“. 3. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų sekretoriato darbuotojus, juos skatina ir skiria jiems nuobaudas, įformina su Komisijos narių įgaliojimų pabaiga susijusius dokumentus;“. 3 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. VTEK narių darbo apmokėjimas,
socialinės garantijos ir garantijos atleidus iš pareigų
Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. VTEK nariui, kuris VTEK dirba ne visą darbo dieną, už jo darbą atliekant VTEK nario pareigas apmokama atsižvelgiant į jo faktiškai dirbtą darbo laiką. 2. VTEK nariai valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Kitas VTEK narių socialines garantijas nustato kiti įstatymai. 32.
kadencija pasibaigia (jeigu jis nebuvo paskirtas antrai kadencijai) arba įgaliojimai nutrūksta šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o VTEK nariui mirus, – jo šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, jeigu jis nurodytas VTEK nario privačių interesų deklaracijoje, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo ugdymo mokyklų dieniniuose skyriuose, iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų, mirusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) išmokama lygiomis dalimis VTEK nario dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. 3. Pasibaigus įgaliojimų laikui, išskyrus atvejus, kai VTEK nariui įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis ar Seimui visų Seimo narių balsų dauguma pareiškus nepasitikėjimą, VTEK narys turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka grįžti į ankstesnį darbą ankstesnes pareigas arba, jeigu tokios galimybės nėra, į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas.“
Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,6. VTEK posėdžiai protokoluojami. VTEK posėdžio eigai fiksuoti, pateiktai informacijai ir įrodymams išsaugoti bei siekiant apsaugoti teisėtus suinteresuotų asmenų interesus, Reglamento nustatyta tvarka, daromas vaizdo ir garso įrašas. Vaizdo ir garso įrašas yra VTEK posėdžio protokolo dalis ir saugomas teisės aktų nustatyta tvarka kartu su VTEK posėdžio protokolu. daromas garso įrašas; jis įforminamas ir saugomas Reglamento nustatyta tvarka.
posėdžių protokolai ar jų išrašai, vaizdo ir garso įrašai gali būti teikiami susipažinti teismams, kitoms teisėsaugos institucijoms, parlamentinę kontrolę atliekantiems Seimo komitetams ar komisijoms, taip pat leidžiama su jais susipažinti asmenims, dėl kurių veikos atitikties teisės aktų nuostatoms VTEK priėmė sprendimą, ir visuomenės informavimo priemonių atstovams jų oficialiu prašymu.“
jį išdėstyti taip: ,,2) tiria asmenų pranešimus, skundus (toliau – pranešimai) ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų (išskyrus Seimo narius, savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus, jiems einant šias pareigas) veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ar asmens, kuriam taikomas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, teisinio statuso praradimas nekliudo per trejus metus nuo šio asmens galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo VTEK pradėti tyrimą;“. 2. Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,9) asmenų prašymu ar savo iniciatyva teikia rekomendacijas ir nuomonę Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo įgyvendinimo klausimais. Subjektai, kontroliuojantys ir prižiūrintys, kaip deklaruojantys asmenys laikosi Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo, atlikdami deklaruojančio asmens veikos vertinimą, priimdami sprendimus, turi vadovautis VTEK dėl konkretaus deklaruojančio asmens veikos pateiktomis rašytinėmis rekomendacijomis ir nuomone;“. 6 straipsnis.
Papildyti 18 straipsnio 1 dalį naujais 16 ir 17 punktais: ,,16) teikti lobistams raginimus pateikti skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją, ją patikslinti arba papildyti;
17) teikti asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, raginimus deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą.“
1Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,2. Asmenų kreipimaisi, kuriais ne pranešama apie galimus pažeidimus, o prašoma priimti sprendimą dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15 – 17 straipsniuose nustatytų apribojimų taikymo išimčių, pateikti VTEK nuomonę, rašytinę išankstinę rekomendaciją, suteikti konsultaciją, kitą informaciją ar pageidaujamus dokumentus, laikomi prašymais. Šie prašymai turi būti išnagrinėti ir juos pateikusiems asmenims turi būti atsakyta ne vėliau kaip per
2Papildyti 20 straipsnį 3 ir 4 dalimis:
,,3. Prašymai pateikti VTEK nuomonę, suteikti konsultaciją, kitą informaciją ar pageidaujamus dokumentus turi būti išnagrinėti ir juos pateikusiems asmenims turi būti atsakyta ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo VTEK dienos. 4. Prašymai priimti sprendimą dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15 – 17 straipsniuose nustatytų apribojimų taikymo išimčių, pateikti VTEK rašytinę išankstinę rekomendaciją turi būti išnagrinėti ir sprendimai dėl jų priimti per du mėnesius nuo prašymo (arba patikslinto prašymo) gavimo Komisijoje dienos.“
1Papildyti 24¹straipsnio 7 dalį 6 punktu:
jau yra išnagrinėjusi pareiškėjo arba asmens, dėl kurio veikos institucijoje ir įstaigoje priimtas sprendimas, skundą tuo pačiu klausimu.“
12 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,12.
Komisijai paduotas skundas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas per vieną mėnesį du mėnesius nuo skundo (arba patikslinto skundo) gavimo Komisijoje dienos. Motyvuotu VTEK sprendimu skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas 14 dienų.“9 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Tyrimas pradedamas VTEK sprendimu per 10 20 darbo dienų nuo gauto pranešimo (arba patikslinto pranešimo) registravimo Komisijos sekretoriate dienos arba nuo VTEK pateiktame raginime nurodyto termino pabaigos. Apie tyrimo pradžią per 5 darbo dienas nuo sprendimo pradėti tyrimą priėmimo dienos raštu pranešama pareiškėjui, asmeniui, kurio veika tiriama, ir institucijos ar įstaigos, kurioje šis asmuo dirba, vadovui, o kai pranešimas gautas dėl įstaigos vadovo, – šį vadovą į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybių institucijai.“
punktais: ,,4) išsiunčia raginimą lobistui per VTEK nustatytą terminą pateikti skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją, ją patikslinti arba papildyti;
5) išsiunčia raginimą asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, per VTEK nustatytą terminą deklaruoti jo atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkas Ričardas Juška
Projekto Nr. XIVP-2740(2) lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. VTEK, atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus, yra nepriklausoma ir veikia pagal įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Valstybės politikams, pareigūnams, politinėms partijoms organizacijoms, valstybės tarnautojams, asociacijoms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims draudžiama kištis į VTEK veiklą.“
Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Reikalavimai VTEK nariui VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį bakalauro ir magistro arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį. VTEK nariui taikomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymeo
reikalavimai.“
Pakeisti 12 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. VTEK pirmininkas, pirmininko pavaduotojas
ir nariai negali būti politinių partijų organizacijų nariais, dalyvauti jų veikloje ar kitaip pažeisti politinio neutralumo principą.“
straipsnio pakeitimas
dalies 3 punktą. 3) tvirtina VTEK strateginį veiklos planą;
1 dalies 8 ir 9 punktus. 8) tvirtina VTEK išlaidų sąmatą;
9) tvirtina Komisijos sekretoriato struktūrą;
ir jį išdėstyti taip:
„10) tvirtina Komisijos sekretoriato padalinių
nuostatus, pareigybių sąrašą ir pareigybių aprašymus;“. 4.
ir jį išdėstyti taip: „11) įstatymų nustatyta tvarka priima į pareigas ir atleidžia iš pareigų sekretoriato darbuotojus, juos skatina ir skiria jiems nuobaudas, įformina su Komisijos narių įgaliojimų pabaiga susijusius dokumentus;“. 5. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sprendimus dėl VTEK pirmininko atostogų,
tarnybinių komandiruočių, nusišalinimo, vienkartinių priemokų skyrimo ir kitais klausimais priima Komisija posėdyje.“
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. VTEK narių darbo apmokėjimas,
socialinės garantijos ir garantijos atleidus iš pareigų
Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nustatyta tvarka. Ne visą darbo dieną VTEK dirbančiam VTEK nariui, kuris VTEK dirba ne visą darbo dieną, už jo darbą atliekant VTEK nario pareigas apmokama atsižvelgiant į jo faktiškai dirbtą darbo laiką. 2. VTEK nariai valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nustatyta tvarka. Kitas VTEK narių socialines garantijas nustato kiti įstatymai. 32.
(jeigu jis nebuvo paskirtas nepaskiriamas antrai kadencijai) arba įgaliojimai nutrūksta šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu, išmokama dviejų mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka., o VTEK nariui mirus, – jo šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, jeigu jis nurodytas VTEK nario privačių interesų deklaracijoje, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų aukštųjų, aukštesniųjų, profesinių, bendrojo ugdymo mokyklų dieniniuose skyriuose, iki jiems sukaks 24 metai, mirusiojo vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki
jo mirties, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei)) išmokama lygiomis dalimis VTEK nario dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. 3. VTEK narys turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atkurti valstybės tarnautojo statusą, išskyrus atvejus, kai VTEK nario įgaliojimai nutrūksta šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5–8 punktuose nustatytais pagrindais.“
Pakeisti 16 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. VTEK posėdžiai protokoluojami. Siekiant fiksuoti VTEK posėdžio eigaią
fiksuoti, išsaugoti jame pateiktą informaciją ir įrodymus bei apsaugoti teisėtus suinteresuotų asmenų interesus, daromas garso įrašas; jis įforminamas ir saugomas Reglamento nustatyta tvarka daromas VTEK posėdžio vaizdo ir garso įrašas. Šis įrašas yra VTEK posėdžio protokolo dalis ir saugomas teisės aktų nustatyta tvarka kartu su VTEK posėdžio protokolu.
posėdžių protokolai ar jų išrašai, vaizdo ir garso įrašai gali būti teikiami susipažinti teismams, kitoms teisėsaugos institucijoms, parlamentinę kontrolę atliekantiems Seimo komitetams ar komisijoms, su jais taip pat leidžiama su jais susipažinti asmenims, dėl kurių veikos atitikties teisės aktų nuostatoms VTEK priėmė sprendimą, ir visuomenės informavimo priemonių atstovams, pateikusiems jų oficialiuų prašymuą.“
Pakeisti 17 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) tiria asmenų pranešimus, skundus (toliau – pranešimai) ir prašymus dėl deklaruojančių asmenų (išskyrus Seimo narius, savivaldybių tarybų narius ir savivaldybių merus, jiems einant šias pareigas) veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms. Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens ar asmens, kuriam taikomas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas, teisinio statuso praradimas nekliudo per trejus metus nuo šio asmens galimai teisės aktus pažeidžiančios veikos padarymo VTEK pradėti tyrimą;“. 8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Papildyti 18 straipsnio 1 dalį 16 ir 17 punktais: „16) teikti lobistams raginimus pateikti skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją, ją patikslinti arba papildyti;
17) teikti asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, raginimus deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą.“
Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Pranešimų ir prašymų pateikimas
teikiami raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis.
Atsakymai į pranešimus ir prašymus bei su jų nagrinėjimu susijusi informacija laikantis šio įstatymo nustatytų terminų pateikiama asmenims pranešime ar prašyme nurodytu elektroniniuo paštuo adresu, o arba asmens pageidavimu siunčiami paštu jo nurodytu adresu laikantis šio įstatymo nustatytų terminų. 2. Asmenų kreipimaisi, kuriais ne pranešama apie galimus pažeidimus, o prašoma priimti sprendimą dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15–17 straipsniuose nustatytų apribojimų taikymo išimčių, pateikti VTEK nuomonę, rašytinę išankstinę rekomendaciją, suteikti konsultaciją, kitą informaciją ar pageidaujamus dokumentus, laikomi prašymais. Šie prašymai turi būti išnagrinėti ir juos pateikusiems asmenims turi būti atsakyta ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo VTEK dienos. 3. Prašymai pateikti VTEK nuomonę, suteikti konsultaciją, kitą informaciją ar pageidaujamus dokumentus turi būti išnagrinėti ir juos pateikusiems asmenims turi būti atsakyta ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo VTEK dienos. 4. Prašymai priimti sprendimą dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15–17 straipsniuose nustatytų apribojimų taikymo išimčių, pateikti VTEK rašytinę išankstinę rekomendaciją turi būti išnagrinėti ir sprendimai dėl jų priimti per du mėnesius nuo tokio prašymo (arba patikslinto prašymo) gavimo Komisijoje dienos.“
Papildyti 23 straipsnio 1 dalį 9 punktu:
„9) iki pranešimo VTEK gavimo dienos arba VTEK raginime
nustatyto termino skundžiamas asmuo pateikė lobistinės veiklos deklaraciją.“
1Papildyti 24¹straipsnio 7 dalį 6 punktu:
„6) VTEK jau yra išnagrinėjusi pareiškėjo arba asmens, dėl kurio veikos institucijoje ar įstaigoje priimtas sprendimas, skundą tuo pačiu klausimu.“
12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12.
Komisijai paduotas skundas turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo priimtas per vieną du mėnesįius nuo skundo (arba patikslinto skundo) gavimo Komisijoje dienos. Motyvuotu VTEK sprendimu skundo nagrinėjimo terminas gali būti pratęstas 14 dienų.“12 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tyrimas pradedamas VTEK sprendimu per 120 darbo dienų nuo gauto pranešimo (arba patikslinto pranešimo) registravimo Komisijos sekretoriate dienos arba nuo VTEK pateiktame raginime nurodyto termino pabaigos. Apie tyrimo pradžią per 5 darbo dienas nuo sprendimo pradėti tyrimą priėmimo dienos raštu pranešama pareiškėjui, asmeniui, kurio veika tiriama, ir institucijos ar įstaigos, kurioje šis asmuo dirba, vadovui, o kai pranešimas gautas dėl įstaigos vadovo, – šį vadovą į pareigas priimančiam ar skiriančiam subjektui arba kolegialiai valstybės ar savivaldybių institucijai.“
punktais: „4) išsiunčia raginimą lobistui per VTEK nustatytą terminą pateikti skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją, ją patikslinti arba papildyti;
5) išsiunčia raginimą asmeniui, kuriam lobistine veikla siekiama daryti įtaką, per VTEK nustatytą terminą deklaruoti jo atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą.“
1Šio įstatymo 2 straipsnis ir 4 straipsnio 5 dalis įsigalioja 2024 m.
sausio 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos VTEK pradėti tyrimai baigiami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkas Ričardas Juška
projektų tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetui pristatytos 2022 m. Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau
interesų derinimo įstatymo (toliau – Interesų derinimo įstatymas) ir Lobistinės veiklos įstatymo pažeidimus, VTEK kaip privalomos išankstinės ginčų nagrinėjimo ne teisme institucijos nagrinėjamų skundų bei prašymų priimti sprendimą dėl Interesų derinimo įstatyme nustatytų apribojimų taikymo išimčių ir pateikti VTEK rašytinę išankstinę rekomendaciją nagrinėjimo terminus, taip pat užkirsti kelią pareiškėjo arba asmens, dėl kurio veikos institucijoje ir įstaigoje priimtas sprendimas, piktnaudžiavimui teise teikti skundą VTEK. 2) Suteikti VTEK teisę teikti lobistams raginimus pateikti, patikslinti arba papildyti skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją bei asmenims, kuriems lobistine veikla siekiama daryti įtaką, raginimus deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. 3) Sudaryti įstatymines prielaidas daryti ir saugoti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – ir VTEK, Komisija) posėdžių ne tik garso, bet ir vaizdo įrašus. 4) Komisijos veiklą padaryti efektyvesnę kartu stiprinant VTEK kaip tarnybinės etikos konsultanto vaidmenį. 5) Didinti teisėkūros ekonomiškumą, atsisakant perteklinio reguliavimo. 2.
atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą iniciavo Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, parengė VTEK kartu su Seimo kanceliarijos Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuru. 3.
Komisijos administracinėse patalpose, nuotoliniu arba mišriuoju būdu. Komisijos posėdžiui vykstant ir sprendimus priimant nuotoliniu arba mišriuoju būdu, turi būti užtikrintas Komisijos nario tapatybės ir jo balsavimo rezultatų nustatymas.
Kitiems Komisijos posėdyje dėl svarstomų klausimų dalyvaujantiems asmenims, taip pat į posėdį pakviestiems asmenims užtikrinama galimybė elektroninių ryšių priemonėmis prisijungti prie nuotoliniu arba mišriuoju būdu naudojantis saugiomis telekonferencijų platformomis organizuoto Komisijos posėdžio. Iki pranešimo ar skundo nagrinėjimo Komisijos posėdyje pradžios turi būti patikrinama atvykusių į posėdį šalių tapatybė (Komisijos darbo reglamento 50, 51 ir 60 punktai). Tuo tarpu VTEK įstatymo 16 straipsnio 6 dalimi nustatyta, kad Komisijos posėdžio eigai fiksuoti daromas tik garso įrašas. Matyti, kad šiuo metu VTEK įstatyme nustatytas galiojantis teisinis reguliavimas nenustato galimybės daryti VTEK posėdžių vaizdo įrašus, o tai neatitinka BDAR įpareigojimų ir reikalavimų asmens duomenų apsaugos aspektu, todėl turi būti keičiamas. VTEK įstatymo 23 straipsnio 1 dalis ir 25 straipsnio 1 dalis nustato, kad VTEK sprendimą pradėti ar nepradėti tyrimo turi priimti ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo gauto pranešimo registravimo Komisijos sekretoriate gavimo dienos. Tuo tarpu vadovaujantis kitomis šio įstatymo nuostatomis (25 straipsnio 5 dalis) per tą patį 10 darbo dienų laikotarpį VTEK turi ne tik surinkti papildomus dokumentus ir informaciją, paprašyti patikslinti pranešimą, išsiųsti raginimą deklaruojančiam asmeniui deklaruoti konkrečius privačius interesus, bet ir priimti atitinkamą sprendimą. Pažymėtina, kad daugiausia atvejų, kuomet Komisija nusprendžia surinkti papildomą informaciją ir dokumentus, šių veiksmų nespėjama atlikti dėl nuo VTEK nepriklausančių priežasčių, t.y. institucijos ar įstaigos vėluoja pateikti prašomus dokumentus, pareiškėjas gali patikslinti pranešimą nepaisydamas VTEK nustatyto termino.
Taip pat, gavus papildomus dokumentus reikia skirti laiko su jais susipažinti, įvertinti ir priimti sprendimą dėl tyrimo (ne) pradėjimo. Todėl Įstatymo projektu siūloma nustatyti ilgesnį, t. y. 20 darbo dienų nuo pranešimo ar patikslinto pranešimo gavimo Komisijos sekretoriate gavimo dienos terminą Komisijos sprendimui (ne) pradėti tyrimą priimti. Galiojančio VTEK įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi nustatyta, kad asmenų kreipimaisi, kuriais ne pranešama apie galimus pažeidimus, o prašoma pateikti VTEK nuomonę, rekomendaciją, suteikti konsultaciją, kitą informaciją ar pageidaujamus dokumentus, laikomi prašymais. Šie prašymai turi būti išnagrinėti ir juos pateikusiems asmenims turi būti atsakyta ne vėliau kaip per
derinimo įstatymo11 straipsnio 5 dalyje ir 18 straipsnyje nustatytus įgaliojimus teikti deklaruojantiems asmenims rašytines išankstines rekomendacijas taip pat priimti sprendimą dėl šio įstatymo 15-17 straipsniuose nustatytų apribojimų išimčių taikymo, visų pirma turi surinkti papildomus dokumentus ir informaciją iš institucijų ir įstaigų. Prašymų priimti sprendimą dėl šių apribojimų taikymo išimčių nagrinėjimo atveju VTEK turi surinkti ir įvertinti šiuo klausimu besikreipusio asmens veiksmus už vienus metus einant valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens pareigas arba iki šio statuso netekimo dienos.
Taigi, siekiant priimti atitinkamą Komisijos kompetencijai priskirtą sprendimą turi būti įvertinta didelė apimtis dokumentų ir informacijos, pateiktas Komisijos vertinimas, atsižvelgiant į deklaruojantiems asmenims nustatytus bendruosius elgesio principus, įvertinus, ar išimties taikymas neprieštaraus šio įstatymo paskirčiai ir kitiems tarnybinės etikos ir elgesio normas reguliuojantiems teisės aktams. Todėl, šio pobūdžio prašymų Komisijoje nagrinėjimas reikalauja ypatingo dėmesio ir atsakingumo, didelių darbo laiko sąnaudų. Atsižvelgiant į tai įstatymo projektu siūloma šios rūšies prašymų nagrinėjimo terminą pailginti iki 2 mėnesių. VTEK įstatymo 24¹ straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad Komisijai paduotas skundas dėl institucijos ar įstaigos priimto sprendimo turi būti išnagrinėtas ir sprendimas priimtas per vieną mėnesį nuo skundo gavimo Komisijoje dienos. Skundo priėmimo klausimas turi būti išspręstas per 3 darbo dienas. Pažymėtina, kad daugiau nei pusėje išnagrinėtų bylų teikti skundai yra tikslinami, t. y. šalinami VTEK pirmininko sprendimu nurodyti pateikto skundo trūkumai. Pagal VTEK įstatymą skundo patikslinimui asmeniui turi būti skiriama ne mažiau kaip 5 darbo dienos. Priėmus ir nagrinėjant skundą VTEK, skiriama mažiausiai 5 darbo dienos skundžiamą sprendimą priėmusiai institucijai ar įstaigai pateikti atsiliepimui; pastarosios nuolat prašo VTEK pratęsti minėtąjį terminą. Įvertinus visas šias aplinkybes matyti kad skundo nagrinėjimui iš esmės ir sprendimo priėmimui VTEK lieka vidutiniškai 7 darbo dienos. Todėl Komisija iš esmės visose nagrinėjamose bylose naudojasi jai suteikta teise pratęsti skundo nagrinėjimo terminą 14 dienų.
Pastebėtina, kad terminas turi būti pratęstas motyvuotu VTEK sprendimu (sprendimas priimamas posėdyje), apie tokį sprendimą informuojamos bylos šalys. Atsižvelgiant į tai bei siekiant sumažinti VTEK administracinę naštą nagrinėjant nurodytąsias bylas, įstatymo projektu siūloma nustatyti bendrą 2 mėnesių skundo nagrinėjimo terminą, jį skaičiuojant nuo skundo arba patikslinto skundo gavimo Komisijos sekretoriate dienos. VTEK įstatymas nenustato apribojimo, kiek kartų VTEK gali nagrinėti skundą dėl to paties institucijos ar įstaigos priimto sprendimo, todėl susidarė situacija, kai VTEK atskirais atvejais tą patį skundžiamą sprendimą (pagal pareiškėjo arba asmens, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas) vertino net tris kartus. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektu siūloma papildyti atsisakymo priimti skundą pagrindus nauju pagrindu – VTEK jau yra išnagrinėjusi pareiškėjo arba asmens, dėl kurio veikos institucijoje ir įstaigoje priimtas sprendimas, skundą tuo pačiu klausimu. Interesų derinimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis nustato subjektus, kurie kontroliuoja ir prižiūri, kaip deklaruojantys asmenys laikosi šio įstatymo. Vadovaujantis VTEK įstatymo 2 ir 17 straipsniuose Komisijai nustatytais uždaviniais bei įgaliojimais, VTEK yra pagrindinė, aukščiausioji institucija, prižiūrinti ir kontroliuojanti kaip deklaruojantys asmenys, institucijų ir įstaigų vadovai, pagal specialiuosius įstatymus ir kitus teisės aktus sudarytos komisijos, laikosi bei vykdo šio įstatymo nuostatas. VTEK įstatymo 29 straipsnis nustato Komisijos pateiktų reikalavimų bei rekomendacijų nagrinėjimo privalomumą, t. y. šia įstatymo norma nustatoma pareiga išnagrinėti VTEK pateiktą rekomendaciją ar reikalavimą ir pateikti atsakymą per VTEK įstatyme arba Komisijos reikalavime nustatytą terminą.
Tačiau VTEK įstatymas nenustato konkrečiam asmeniui pateiktos rekomendacijos privalomumo tiek deklaruojančiam asmeniui, tiek institucijos ar įstaigos, kurioje jis dirba, vadovui, ar kitam Interesų derinimo įstatymo laikymosi priežiūrą ir kontrolę vykdančiam subjektui. Interesų derinimo įstatymo 23 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad jeigu deklaruojantis asmuo pažeidė įstatymo nuostatas, nors jam jau buvo pateiktos išankstinės rašytinės rekomendacijos, pripažįstama, kad deklaruojantis asmuo šiukščiai pažeidė šio įstatymo nuostatas. Todėl, siekiant užtikrinti tinkamą Komisijos pateiktų išankstinių rekomendacijų laikymąsi, bei vienodinti įstatymo nuostatų įgyvendinimo praktiką, įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad subjektai, kontroliuojantys ir prižiūrintys, kaip deklaruojantys asmenys laikosi Interesų derinimo įstatymo, atlikdami deklaruojančio asmens veikos vertinimą, priimdami sprendimus, turi vadovautis VTEK dėl konkretaus deklaruojančio asmens veikos pateiktomis rašytinėmis rekomendacijomis ir nuomone. VTEK įstatyme nėra aiškiai įtvirtinta, ar VTEK, spręsdama klausimą dėl tyrimo dėl galimo Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimo pradėjimo, turi teisę siųsti lobistui ar asmeniui, kurio atžvilgiu vykdyta lobistinė veikla, raginimą pateikti, papildyti ar patikslinti atitinkamą deklaraciją. Iš VTEK įstatymo 25 straipsnio 5 dalies 3 punkto seka išvada, kad Komisija gali išsiųsti raginimą tik deklaruojančiam asmeniui (Interesų derinimo įstatymo subjektui) per nustatytą terminą deklaruoti konkrečius privačius interesus.
Tuo tarpu Lobistinės veiklos įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas nustato pareigą lobistams teikti skaidrių teisėkūros procesų deklaraciją, o 5 straipsnio 3 ir 4 dalys nustato pareigą subjektams deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą lobistinę veiklą. Nustatyta, kad Lobistinės veiklos įstatymo tikslas yra užtikrinti lobistinės veiklos viešumą ir skaidrumą, užkirsti kelią neteisėtai lobistinei veiklai. Interesų derinimo įstatymo vienas iš tikslų taip pat yra sudaryti sąlygas atskleisti deklaruojančių asmenų privačius interesus. Taigi, abiejų šių įstatymų tikslai yra sietini su privačių interesų, vykdytos lobistinės veiklos ar asmens atžvilgiu vykdytos lobistinės veiklos išviešinimu. Atsižvelgiant į tai, tikslinga ir įstatymo projektu siūloma VTEK įstatyme įtvirtinti teisę Komisijai, sprendžiant klausimą, ar pradėti tyrimą dėl galimo Lobistinės veiklos įstatymo nuostatų pažeidimo išsiųsti raginimą lobistui ar asmeniui, kurio atžvilgiu vykdyta lobistinė veikla, išviešinti šią veiką, t. y. pateikti atitinkamą deklaraciją. VTEK įstatymas yra specialusis įstatymas, nustatantis VTEK veiklos pagrindus. Tuo pačiu VTEK yra biudžetinė įstaiga ir jos veiklai yra taikomi ir bendrieji visoms biudžetinėms įstaigoms taikomi teisės aktai – Biudžetinių įstaigų įstatymas, Biudžeto sandaros įstatymas, Valstybės tarnybos įstatymas ir kt. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo (kad nereikėtų keičiant bendruosius įstatymus keisti ir VTEK įstatymo), projektu siūloma išbraukti nuostatas, kurios atkartoja bendrųjų įstatymų nuostatas ir nesukuria jokių specialių taisyklių, taikytinų išimtinai VTEK dėl jos veiklos specifikos. 5.
įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Atsižvelgiant į tai, kad projektu nėra iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas ar reglamentuojami iki tol nesureguliuoti teisiniai santykiai, numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas neatliekamas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įtaka kriminogeninei situacijai nenumatoma, skaidrumo didinimas lobistinės veiklos procese gali padėti mažinti korupciją. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas nesusijęs su verslo sąlygomis ar jo plėtra. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Projektas atitinka strateginiuose dokumentuose įtvirtintą nuostatą dėl teisėkūros ekonomiškumo didinimo. Kiti klausimai nėra strateginio lygmens planavimo dalykas. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų teisės aktų priimti ar keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projekte nėra keičiamos sąvokos ir terminai, projektas parengtas laikantis teisės aktų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projekto nuostatos atitinka ES dokumentus ir Konvencijos nuostatas. 12.
juos turėtų priimti: Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Projektas nesusijęs su finansavimo poreikiu. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, interesų derinimas, lobistinė veikla, rekomendacija, skundo nagrinėjimas, prašymo nagrinėjimas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkas Ričardas Juška
2023-05-18 Nr. XIVP-2740 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo ir atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr. XIVP-2066(5) nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus skirtingus valstybės tarnautojams ir įstaigos vadovams taikomus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus (įstaigos vadovams taikomi griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai), siūlytume patikslinti keičiamo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnį, aiškiai nurodant, kokie Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra taikomi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) nariui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad VTEK pirmininkas (įstaigos vadovas) yra skiriamas iš VTEK narių. Šio straipsnio pakeitimo įsigaliojimo data turi būti derinama su minėto įstatymo įsigaliojimo data. 2. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies pakeitimus, svarstytina, ar nereikėtų kartu pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir jame vartoti platesnę Politinių organizacijų įstatymo 2 straipsnio 7 dalyje apibrėžtą „politinės organizacijos“ sąvoką (po ja patenka tiek politinė partija, tiek politinis komitetas). 3. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo ir atsižvelgiant į Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo (projektas Nr.
XIVP-2099(4) nuostatas, pagal kurias valstybės pareigūnams (VTEK narys yra Seimo skiriamas valstybės pareigūnas) vienkartinių priemokų skyrimas nenumatomas, tikslintina keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis. Šio straipsnio 3 dalies pakeitimo įsigaliojimo data turi būti derinama su minėto įstatymo įsigaliojimo data. 4. Siekiant vienodų socialinių garantijų visiems valstybės pareigūnams nustatymo, siūlytume tikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytus išeitinės išmokos ir kompensacijos mokėjimo pagrindus bei išeitinės išmokos mokėjimo tvarką, ją derinant su kituose įstatymuose nustatyta išeitinių išmokų išmokėjimo tvarka. Pavyzdžiui, Valstybės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad valstybės kontrolieriui išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės kontrolieriaus kadencijos pabaigos arba jo atsistatydinimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Šios išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės politiko, valstybės pareigūno arba valstybės tarnautojo pareigas arba priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Be to, Valstybės kontrolės įstatyme nėra numatyta, kad mirus valstybės kontrolieriui, jo šeimos nariams būtų mokama kompensacija. 5. Jeigu būtų neatsižvelgta į 4 pastabą, tikslintinos keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su pateiktu šeimos narių sąrašu, kuriems būtų lygiomis dalimis išmokama 2 mėnesių mirusio VTEK nario vidutinio darbo užmokesčio kompensacija.
Pažymėtina, kad visų nurodytų šeimos narių paieška, siekiant jiems lygiomis dalimis išmokėti nurodytą kompensaciją, VTEK sukeltų administracinę naštą, todėl manytina, kad kompensacija galėtų būti išmokama tik VTEK narį laidojusiems šeimos nariams. Be to, projekte vartojamos sąvokos derintinos su Švietimo įstatyme, Mokslo ir studijų įstatyme bei nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta ir vartojama terminija (Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato tokios švietimo įstaigų ar studijų ir mokslo institucijų rūšies kaip aukštesniosios mokyklos; ne „dieniniai skyriai“, o „nuolatinės studijų formos programos“ ir tokios programos numatytos tik aukštosiose mokyklose; mokomasi pagal bendrojo ugdymo programas; sąvoka
„neįgalusis“ pakeista į sąvoką „asmuo su negalia“ ir kt.). 6. Tikslintina projekto 3 straipsniu keičiamo
įstatymo 15 straipsnio 3 dalis, jame aiškiai nurodant, kuriais keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais nutrūkus VTEK pirmininko ar nario įgaliojimams, jis turėtų teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėstomos nuostatos formuluotė suponuoja, kad VTEK narys turėtų teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą, jeigu jo įgaliojimai nutrūktų netekus Lietuvos Respublikos pilietybės arba teismui jį pripažinus neveiksniu ar ribotai veiksniu ar kitais šioje dalyje nurodytais pagrindais, nors pagal Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnį, valstybės tarnautojas turi turėti Lietuvos Respublikos pilietybę ir negali būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis pripažintas neveiksniu su valstybės tarnautojo atliekamomis funkcijomis susijusioje srityje. 7.
į Valstybės tarnybos įstatymo (projektas Nr. XIVP-2066(5) 33 straipsnio nuostatas, kuriose reglamentuojamas valstybės tarnautojo statuso atkūrimas, ir siekiant įstatymų suderinamumo, siūlytume projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,grįžti į ankstesnį darbą, ankstesnes pareigas arba, jeigu tokios galimybės nėra, į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas“ įrašyti žodžius ,,atkurti valstybės tarnautojo statusą“. 8. Siūlytume patikslinti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalį, kadangi siūloma nuostata nėra nei įtvirtinamas teisinis pagrindas nurodytoms institucijoms duomenis gauti, nei pareiga VTEK juos teikti. Pažymėtina, kad tiek žurnalistų, tiek teismų, tiek teisėsaugos institucijų, tiek Seimo komitetų veiklą reglamentuojančiuose teisė aktuose jau yra įtvirtinti teisiniai pagrindai tokius duomenis gauti. Be to, šių institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra įtvirtintas ne tik duomenų tvarkymo teisinis pagrindas, bet ir tikslai, ribojimai ir pan.. Atsižvelgiant į tai, siūlytume šią dalį, pavyzdžiui, dėstyti taip: ,,VTEK posėdžiai protokoluojami. VTEK posėdžio eigai fiksuoti daromas garso įrašas; jis įforminamas ir saugomas Reglamento nustatyta tvarka. VTEK posėdžių protokolai ar jų išrašai ir garso įrašai Reglamento nustatyta tvarka gali būti teikiami susipažinti asmenims, dėl kurių veikos atitikties teisės aktų nuostatoms VTEK priėmė sprendimą, ir kitiems asmenims, turintiems teisę tokius duomenis gauti, jų oficialiu prašymu“. 9. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnis nustato VTEK įgaliojimus, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punkto antrojo sakinio nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. 10.
teises lobistinės veiklos priežiūros srityje išsamiai reglamentuoja specialus Lobistinės veiklos įstatymas ir siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, projekto 6 straipsniu bei 9 straipsnio 2 dalimi siūlomos nuostatos turėtų būti dėstomos Lobistinės veiklos įstatyme. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Lobistinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punkte jau yra numatyta, kad VTEK turi teisę tikrinti lobistų vykdomą lobistinę veiklą bei tikrinti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas, siūlome keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 14 punktą pripažinti netekusiu galios bei papildyti šią dalį 16 punktu, numatančiu, kad VTEK gali turėti ir kituose įstatymuose nustatytų teisių. Jeigu būtų apsispręsta palikti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 14 punktą, vietoj sąvokos „lobistinės veiklos deklaracija“ reikėtų įrašyti Lobistinės veiklos įstatyme vartojamą sąvoką „skaidrių teisėkūros procesų deklaracija“. 11. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje siūlomi nustatyti bendri VTEK konsultacijų teikimo terminai (20 darbo dienų) tarpusavyje nedera su keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad VTEK konsultaciją dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo taikymo suteikia per 10 darbo dienų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta, kad šiame įstatyme gali būti nustatyti kiti VTEK konsultacijų teikimo terminai. 12. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, 8 straipsniu keičiamo įstatymo 24¹straipsnio
santrumpą „VTEK“. 13. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr.
1R-388 redakcija) patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytas teisės technikos taisykles: 13.1. projekto 2 straipsnio 1 dalyje minimi keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir šios dalies 8 ir 9 punktai turi būti pripažįstami netekusiais galios atskiromis straipsnio dalimis (žr. Rekomendacijų 144.1 ir 164 punktus). Be to, tikslintina pakeitimų esmė – žodžiai „netekusiu galios“ rašomi po žodžio ,,Pripažinti“; 13.2. projekto 6 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas žodis „naujais“; 13.3. projekto 7 straipsniu visas keičiamo įstatymo 20 straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija, nes keičiama daugiau kaip pusė jo dalių. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2023-06-14 Nr. XIVP-2740(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Tikslintina projekto 5 straipsniu keičiamo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 15 straipsnio 2 dalis dėl šių priežasčių. Pirma, jame vartojamos sąvokos nedera su Švietimo įstatyme ir Mokslo ir studijų įstatyme vartojama terminija (Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato tokios švietimo įstaigų ar studijų ir mokslo institucijų rūšies kaip aukštesniosios mokyklos; ne „dieniniai skyriai“, o „nuolatinės studijų formos programos“ ir tokios programos numatytos tik aukštosiose mokyklose; mokomasi pagal bendrojo ugdymo programas). Antra, siekiant vienodų socialinių garantijų visiems valstybės pareigūnams nustatymo ir atsižvelgiant į Seimo 2023 m. gegužės 25 d. priimtuose Lygių galimybių įstatyme, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatyme, Seimo kontrolierių įstatyme ir kt. įstatymuose nustatytas pareigūnams socialines garantijas, siūlytume tikslinti numatytos kompensacijos VTEK nariui mirus mokėjimo sąlygas bei dydį (pareigūnui mirus, jo šeimai turėtų būti išmokama 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka). Trečia, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymu nauja redakcija nuo 2024 m. sausio 1 d. išdėstytame Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme sąvoka „neįgalusis“ pakeista į sąvoką „asmuo su negalia“.
Todėl jeigu būtų nuspręsta palikti vardinti šeimos narius, kuriems lygiomis dalimis yra išmokama kompensacija VTEK nariui mirus, šios dalies pakeitimas (su nauja sąvoka ,,asmuo su negalia“) turėtų būti dėstomas atskirame straipsnyje ir numatytas jos įsigaliojimas 2014 m. sausio 1 d. (žr. Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 140 punktą (teisėkūros subjektas pirmą kartą keičiant teisės aktus dėl kitų priežasčių turi pareigą patikslinti nebeaktualias nuorodas). Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
IR 25 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto Nr. XIVP-2740 2023-06-07
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, pirmininko pavaduotojas Valentinas Bukauskas, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Kęstutis Navickas, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Jurgita Šiugždinienė, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Tyrimų skyriaus vadovė Areta Miškinienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-182 N Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo ir atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu (reg. Nr.
Nr. XIVP-2066(5) nauja redakcija dėstomo Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus skirtingus valstybės tarnautojams ir įstaigos vadovams taikomus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus (įstaigos vadovams taikomi griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai), siūlytume patikslinti keičiamo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnį, aiškiai nurodant, kokie Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra taikomi Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) nariui. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad VTEK pirmininkas (įstaigos vadovas) yra skiriamas iš VTEK narių. Šio straipsnio pakeitimo įsigaliojimo data turi būti derinama su minėto įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą 2 straipsniu: „2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Reikalavimai VTEK nariui VTEK nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį bakalauro ir magistro arba vienpakopį universitetinį išsilavinimą ir ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį. VTEK nariui taikomi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymeo 5 straipsnio 3 dalyje nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai.“
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 3 dalies pakeitimus, svarstytina, ar nereikėtų kartu pakeisti keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies ir jame vartoti platesnę Politinių organizacijų įstatymo
patenka tiek politinė partija, tiek politinis komitetas). Pritarti Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1.
atlikdama savo funkcijas ir priimdama sprendimus, yra nepriklausoma ir veikia pagal įstatymuose nustatytus įgaliojimus. Valstybės politikams, pareigūnams, politinėms partijoms organizacijoms, valstybės tarnautojams, asociacijoms, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims draudžiama kištis į VTEK veiklą.“
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisėkūros ekonomiškumo ir atsižvelgiant į Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo (projektas Nr. XIVP-2099(4) nuostatas, pagal kurias valstybės pareigūnams (VTEK narys yra Seimo skiriamas valstybės pareigūnas) vienkartinių priemokų skyrimas nenumatomas, tikslintina keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalis. Šio straipsnio 3 dalies pakeitimo įsigaliojimo data turi būti derinama su minėto įstatymo įsigaliojimo data. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „24 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
galios 13 straipsnio 1 dalies 3, 8 ir 9 punktusą netekusiais galios. 2. Pripažinti netekusiais galios 13 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus. 23. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir jį išdėstyti taip: „10) tvirtina Komisijos sekretoriato padalinių nuostatus;“. 34. Pakeisti 13 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) įformina su Komisijos narių įgaliojimų pabaiga susijusius dokumentus;“. 5. Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Sprendimus dėl VTEK pirmininko atostogų, tarnybinių komandiruočių, nusišalinimo, vienkartinių priemokų skyrimo ir kitais klausimais priima Komisija posėdyje.“
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-05-185 4.
Siekiant vienodų socialinių garantijų visiems valstybės pareigūnams nustatymo, siūlytume tikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje numatytus išeitinės išmokos ir kompensacijos mokėjimo pagrindus bei išeitinės išmokos mokėjimo tvarką, ją derinant su kituose įstatymuose nustatyta išeitinių išmokų išmokėjimo tvarka. Pavyzdžiui, Valstybės kontrolės įstatymo 20 straipsnio 11 dalyje numatyta, kad valstybės kontrolieriui išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo valstybės kontrolieriaus kadencijos pabaigos arba jo atsistatydinimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Šios išmokos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės politiko, valstybės pareigūno arba valstybės tarnautojo pareigas arba priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Be to, Valstybės kontrolės įstatyme nėra numatyta, kad mirus valstybės kontrolieriui, jo šeimos nariams būtų mokama kompensacija. Nepritarti Argumentai:
Rengdama Valstybės tarnybos pertvarkos antrojo etapo įstatymo projektus, Vyriausybė peržiūrės ir sistemiškai įvertins visų valstybės pareigūnų socialines garantijas. Įstatymo projektai turėtų būti pateikti Seimui Seimo rudens (VIII) sesijoje. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
neatsižvelgta į 4 pastabą, tikslintinos keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalies nuostatos, susijusios su pateiktu šeimos narių sąrašu, kuriems būtų lygiomis dalimis išmokama 2 mėnesių mirusio VTEK nario vidutinio darbo užmokesčio kompensacija.
Pažymėtina, kad visų nurodytų šeimos narių paieška, siekiant jiems lygiomis dalimis išmokėti nurodytą kompensaciją, VTEK sukeltų administracinę naštą, todėl manytina, kad kompensacija galėtų būti išmokama tik VTEK narį laidojusiems šeimos nariams. Be to, projekte vartojamos sąvokos derintinos su Švietimo įstatyme, Mokslo ir studijų įstatyme bei nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliosiančiame Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatyta ir vartojama terminija (Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato tokios švietimo įstaigų ar studijų ir mokslo institucijų rūšies kaip aukštesniosios mokyklos; ne „dieniniai skyriai“, o „nuolatinės studijų formos programos“ ir tokios programos numatytos tik aukštosiose mokyklose; mokomasi pagal bendrojo ugdymo programas; sąvoka „neįgalusis“ pakeista į sąvoką „asmuo su negalia“ ir kt.). Nepritarti Argumentai:
Rengdama Valstybės tarnybos pertvarkos antrojo etapo įstatymo projektus, Vyriausybė peržiūrės ir sistemiškai įvertins visų valstybės pareigūnų socialines garantijas. Įstatymo projektai turėtų būti pateikti Seimui Seimo rudens (VIII) sesijoje. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalis, jame aiškiai nurodant, kuriais keičiamo įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais nutrūkus VTEK pirmininko ar nario įgaliojimams, jis turėtų teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dėstomos nuostatos formuluotė suponuoja, kad VTEK narys turėtų teisę atkurti valstybės tarnautojo statusą, jeigu jo įgaliojimai nutrūktų netekus Lietuvos Respublikos pilietybės arba teismui jį pripažinus neveiksniu ar ribotai veiksniu ar kitais šioje dalyje nurodytais pagrindais, nors pagal Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnį, valstybės tarnautojas turi turėti Lietuvos Respublikos pilietybę ir negali būti priimtas į valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jis pripažintas neveiksniu su valstybės tarnautojo atliekamomis funkcijomis susijusioje srityje. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
narys turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka atkurti valstybės tarnautojo statusą Pasibaigus įgaliojimų laikui, išskyrus atvejus, kai VTEK nariuio įgaliojimai nutrūksta šio įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 5–8 punktuose nustatytais pagrindais įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis ar Seimui visų Seimo narių balsų dauguma pareiškus nepasitikėjimą, VTEK narys turi teisę Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka grįžti į ankstesnį darbą ankstesnes pareigas arba, jeigu tokios galimybės nėra, į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas.“
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7Atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo (projektas Nr.
statuso atkūrimas, ir siekiant įstatymų suderinamumo, siūlytume projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 15 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių ,,grįžti į ankstesnį darbą, ankstesnes pareigas arba, jeigu tokios galimybės nėra, į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas“ įrašyti žodžius ,,atkurti valstybės tarnautojo statusą“. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą prie 6 Teisės departamento pastabos. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
patikslinti projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 16 straipsnio 6 dalį, kadangi siūloma nuostata nėra nei įtvirtinamas teisinis pagrindas nurodytoms institucijoms duomenis gauti, nei pareiga VTEK juos teikti. Pažymėtina, kad tiek žurnalistų, tiek teismų, tiek teisėsaugos institucijų, tiek Seimo komitetų veiklą reglamentuojančiuose teisė aktuose jau yra įtvirtinti teisiniai pagrindai tokius duomenis gauti. Be to, šių institucijų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose yra įtvirtintas ne tik duomenų tvarkymo teisinis pagrindas, bet ir tikslai, ribojimai ir pan.. Atsižvelgiant į tai, siūlytume šią dalį, pavyzdžiui, dėstyti taip: ,,VTEK posėdžiai protokoluojami. VTEK posėdžio eigai fiksuoti daromas garso įrašas; jis įforminamas ir saugomas Reglamento nustatyta tvarka. VTEK posėdžių protokolai ar jų išrašai ir garso įrašai Reglamento nustatyta tvarka gali būti teikiami susipažinti asmenims, dėl kurių veikos atitikties teisės aktų nuostatoms VTEK priėmė sprendimą, ir kitiems asmenims, turintiems teisę tokius duomenis gauti, jų oficialiu prašymu“. Nepritarti Argumentai:
VTEK tvarko ne tik bendruosius, bet ir specialiųjų kategorijų asmens duomenis. Siekiant išvengti papildomo prašymų susipažinti su VTEK posėdžių protokolais pagrįstumo vertinimo, tikslinga įstatyme įvardinti konkrečius subjektus, kuriems VTEK posėdžių protokolai gali būti pateikti susipažinti.
Komisijos darbo reglamente nustatyta, kad VTEK posėdžiai gali būti rengiami Komisijos administracinėse patalpose, nuotoliniu arba mišriuoju būdu. Komisijos tiriamasis asmuo, pareiškėjas turi teisę dalyvauti VTEK posėdyje. Iki posėdžio turi būti patikrinama dalyvaujančių asmenų tapatybė (paprašoma parodyti asmens tapatybės kortelę). Tuo tarpu VTEK įstatymas nenustato galimybės daryti VTEK posėdžių vaizdo įrašus, o tai neatitinka Bendrojo duomenų apsaugos reglamento įpareigojimų ir reikalavimų asmens duomenų apsaugos aspektu. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
įgaliojimus, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punkto antrojo sakinio nuostatos nėra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Pritarti Išbraukti projekto 7 straipsnio (buvęs projekto 5 straipsnis) 2 dalį. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-18 7,112
srityje išsamiai reglamentuoja specialus Lobistinės veiklos įstatymas ir siekiant teisinio reguliavimo sistemiškumo, projekto 6 straipsniu bei 9 straipsnio 2 dalimi siūlomos nuostatos turėtų būti dėstomos Lobistinės veiklos įstatyme. Be to, atsižvelgiant į tai, kad Lobistinės veiklos įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 1 ir 3 punkte jau yra numatyta, kad VTEK turi teisę tikrinti lobistų vykdomą lobistinę veiklą bei tikrinti skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas, siūlome keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 14 punktą pripažinti netekusiu galios bei papildyti šią dalį 16 punktu, numatančiu, kad VTEK gali turėti ir kituose įstatymuose nustatytų teisių.
Jeigu būtų apsispręsta palikti keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies
Lobistinės veiklos įstatyme vartojamą sąvoką „skaidrių teisėkūros procesų deklaracija“. Nepritarti Argumentai: Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas yra analogiškas jame nustatytam privačių interesų deklaracijų tikrinimo ir Komisijos raginimų deklaruoti privačius interesus teikimo (18 straipsnio 1 dalies
įstatyme yra nustatytos pranešimų apie galimus Lobistinės veiklos įstatymo ir Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimus nagrinėjimo procedūros. Keičiamo įstatymo
veiklos deklaracijos“ apima tiek lobistų teikiamas skaidrių teisėkūros procesų deklaracijas, tiek asmenų, kurių atžvilgiu vykdyta lobistinė veikla, deklaracijas, kurias teikia Lobistinės veiklos įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje siūlomi nustatyti bendri VTEK konsultacijų teikimo terminai (20 darbo dienų) tarpusavyje nedera su keičiamo įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad VTEK konsultaciją dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo taikymo suteikia per 10 darbo dienų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nėra numatyta, kad šiame įstatyme gali būti nustatyti kiti VTEK konsultacijų teikimo terminai. Nepritarti Argumentai: Projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatytas bendras, maksimalus prašymų nagrinėjimo terminas. Keičiamo įstatymo 24 straipsnio
atvejais, kai su VTEK konsultuojasi institucijos ar įstaigos, atlikdamos tarnybinio nusižengimo ar darbo pareigų galimo pažeidimo tyrimą. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-18 9,11
straipsniu keičiamo įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje, 8 straipsniu keičiamo įstatymo 24¹straipsnio 12 dalyje vietoj žodžio ,,Komisija“ reikėtų įrašyti visame tekste vartojamą santrumpą „VTEK“. Nepritarti Argumentai: Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šiame įstatyme Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pavadinimas gali būti trumpinamas ,,VTEK“ arba ,,Komisija“. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
13Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R‑388 redakcija)
patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytas teisės technikos taisykles:
punktas ir šios dalies 8 ir 9 punktai turi būti pripažįstami netekusiais galios atskiromis straipsnio dalimis (žr. Rekomendacijų 144.1 ir 164 punktus). Be to, tikslintina pakeitimų esmė – žodžiai „netekusiu galios“ rašomi po žodžio ,,Pripažinti“; Pritarti Žr.
Komiteto pasiūlymą prie 3 Teisės departamento pastabos. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-188
6 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas žodis „naujais“;
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-05-189
nauja redakcija, nes keičiama daugiau kaip pusė jo dalių. Pritarti Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „20 straipsnis. Pranešimų ir prašymų pateikimas
ir prašymai VTEK gali būti pateikti teikiami raštu arba elektroninių ryšių priemonėmis. Atsakymai į pranešimus ir prašymus bei su jų nagrinėjimu susijusi informacija laikantis šio įstatymo nustatytų terminų pateikiama asmenims pranešime ar prašyme nurodytu elektroniniuo paštuo adresu, o arba asmens pageidavimu siunčiami paštu jo nurodytu adresu laikantis šio įstatymo nustatytų terminų. 2. Asmenų kreipimaisi, kuriais ne pranešama apie galimus pažeidimus, o prašoma priimti sprendimą dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15–17 straipsniuose nustatytų apribojimų taikymo išimčių, pateikti VTEK nuomonę, rašytinę išankstinę rekomendaciją, suteikti konsultaciją, kitą informaciją ar pageidaujamus dokumentus, laikomi prašymais.“
20 straipsnį 3 ir 4 dalimis:
„3. Prašymai pateikti VTEK nuomonę, suteikti konsultaciją, kitą
informaciją ar pageidaujamus dokumentus turi būti išnagrinėti ir juos pateikusiems asmenims turi būti atsakyta ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo gavimo VTEK dienos. 4.
priimti sprendimą dėl Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 15–17 straipsniuose nustatytų apribojimų taikymo išimčių, pateikti VTEK rašytinę išankstinę rekomendaciją turi būti išnagrinėti ir sprendimai dėl jų priimti per du mėnesius nuo tokio prašymo (arba patikslinto prašymo) gavimo Komisijoje dienos.“
16Teisingumo ministerija,
2023-05-24 Įvertinę Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 12, 13, 15, 16, 17, 18, 20, 24(1) ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2740 atitiktį Europos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2740(2) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-06-07 I Argumentai: Komitetas siūlo pakeisti ir keičiamo įstatymo 5, 6 ir 23 straipsnius. Atsižvelgiant į tai, tikslinamas įstatymo projekto pavadinimas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto pavadinimą ir išdėstyti jį taip:
komitetas, 2023-06-0710 N Argumentai: Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytas teisinis reguliavimas neapima atvejų, kuomet įvykdomas VTEK raginimas dėl lobistinės veiklos deklaracijos pateikimo.
Atsižvelgiant į tai, įstatymo projektas papildomas 10 straipsniu. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą 10 straipsniu: „10 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas Papildyti 23 straipsnio 1 dalį 9 punktu: ,,9) iki pranešimo VTEK gavimo dienos arba VTEK raginime nustatyto termino skundžiamas asmuo pateikė lobistinės veiklos deklaraciją.“
komitetas, 2023-06-0713 N Argumentai: Keičiamo įstatymo 6 straipsnio derinamos su Valstybės tarnybos įstatymo nuostatomis (projektas Nr. XIVP-2066(5), o 13 straipsnio 3 dalies nuostatos - su Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo (projektas Nr. XIVP-2099(4) nuostatomis. Šios nuostatos įsigalios nuo 2024 m. sausio 1 d. Įstatymo projektu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies antrame punkte numatoma, kad nuo įstatymo įsigaliojimo VTEK netirs prašymų dėl savivaldybių tarybų narių ir savivaldybių merų veikos atitikties Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatoms, t. y. įtvirtinama analogiška nuostata, kuri taikoma ir Seimo nariams. Šiuo metu VTEK vykdo 3 tyrimus dėl savivaldybių merų ir tarybų narių. Siekiant šiuos tyrimus užbaigti, įstatymo projektas turi būti papildytas nuostatomis, numatančiomis įstatymo taikymą iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtiems tyrimams. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą 13 straipsniu: „13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įstatymo įsigaliojimo dienos VTEK pradėti tyrimai baigiami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusį teisinį reguliavimą.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Ričardas Juška. 10.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis
variantas. Komiteto pirmininkas Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Rasa Šidlauskaitė