Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
21¹, 22 ir 67 STRAIPSNIŲ
2023 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 21¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gamintojas, pasirašęs šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą, tinklų operatoriui privalo pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimo įvykdymą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos. Nuo ketinimų protokolo pasirašymo momento tinklų operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka rezervuoja elektros tinklų pralaidumus, reikalingus sutartam elektros energijos gamybos įrenginiuose pagamintam elektros energijos kiekiui persiųsti ir (ar) sutartai elektros energijos galiai patiekti į elektros tinklus, įskaitant atvejus, kai sutariama dėl prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų ar elektros perdavimo tinklų pajėgumų didinimo arba naujų perdavimo linijų ar elektros perdavimo tinklų statybos. Jeigu gamintojas pasirašo ketinimų protokolą, bet per nustatytą laiką nepateikia savo prievolių įvykdymo užtikrinimo, ketinimų protokolas tinklų operatoriaus nutraukiamas, o gamintojas 6 mėnesius praranda teisę teikti naują prašymą dėl ketinimų protokolo pasirašymo. Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, išskyrus dydį, skirtą gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 22¹ straipsnius užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant numatytą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW.
Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, skirtas gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 22¹ straipsnius užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje planuojamos įrengti elektrinės numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš
jo nelaimėjęs, tačiau Vyriausybės nustatyta tvarka ketinantis toliau tęsti veiklą, ir pratęsęs ketinimų protokolo galiojimo terminą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio pratęsimo dienos privalo pateikti pratęstą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punkte, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais.“
2Papildyti 21¹ straipsnį 1² dalimi:
„1². Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas gamintojo prievolių užtikrinimo dydis, kai gamintojo elektros energijos gamybos įrenginio prijungimui prie elektros tinklų reikia pastatyti naujus elektros perdavimo tinklus arba perdavimo liniją, negali būti mažesnis nei perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudos, susijusios su naujų elektros perdavimo tinklų arba perdavimo linijos statyba.
Jeigu prie planuojamų statyti naujų elektros perdavimo tinklų prijungiami kelių gamintojų elektros energijos gamybos įrenginiai ir jų bendrai mokėtino prievolių užtikrinimo dydis viršija perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, kiekvieno tokio gamintojo prievolių užtikrinimo dydis proporicingai mažinamas.“
1Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti
gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo numatyta tvarka nustatoma, kad gamintojo prijungimas prie elektros tinklų kelią riziką ar neatitinka nacionalinio saugumo interesų, arba kituose įstatymuose numatytais atvejais. Tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į leistiną naudoti galią, leistiną generuoti galią ir elektros energijos gamybos įrenginių įrengtąją galią, atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui gamintojo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje.“
2Pakeisti 22 straipsnio 3¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„3¹.
Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai nedraudžia tinklų operatoriui riboti elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba pasiūlyti prijungimo, kuriam taikomi Tarybos patvirtinti eksploatavimo apribojimai, galimybių, kaip nustatyta šio įstatymo 31 straipsnio
išlaidas, susijusias su neriboto prijungimo užtikrinimu, prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai netaikomi.“
3Papildyti 22 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Perdavimo sistemos operatorius privalo prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius optimizuodamas elektros perdavimo tinklų pajėgumus. Jeigu elektros perdavimo tinklų pajėgumai negali būti padidinti ar kitaip optimizuoti, perdavimo sistemos operatorius privalo užtikrinti naujų perdavimo linijų statybą ir prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų. Perdavimo sistemos operatorius turi teisę pasirašyti ketinimų protokolą su gamintoju dėl elektros energijos gamybos įrenginių, kurių prijungimui prie elektros tinklų reikia pastatyti naujas perdavimo linijas, prijungimo. Perdavimo sistemos operatorius, suderinęs su Tarnyba, turi teisę atsisakyti pasirašyti ketinimų protokolą su gamintoju, kurio elektros energijos gamybos įrenginių prijungimui prie elektros tinklų reikia pastatyti naujas perdavimo linijas, jeigu, atsižvelgiant į planuojamą naudą ir sąnaudas, susijusias su gamintojų elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, ir į konkrečias gamintojų, įsikūrusių atokiuose ir menkai apgyvendintuose regionuose, ūkinės veiklos aplinkybes, naujų perdavimo linijų statyba yra netikslinga. Taryba prižiūri ir kontroliuoja, ar perdavimo sistemos operatorius laikosi šioje dalyje numatytų pareigų.“
4Papildyti 22 straipsnį 4² dalimi:
„4².
Jeigu gamintojų elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti prie elektros tinklų pajėgumų reikia didinti elektros perdavimo tinklų pajėgumus, pastatyti naujas perdavimo linijas arba kitaip plėsti elektros perdavimo tinklų pajėgumus, perdavimo sistemos operatorius, suderinęs su Taryba, apmoka su reikalingų naujų perdavimo linijų, elektros perdavimo tinklų įrengimu arba elektros tinklų pajėgumų padidinimu susijusias sąnaudas, kurios Tarybos nustatyta tvarka įtraukiamos į perdavimo paslaugos kainą.“
5Papildyti 22 straipsnio 8 dalį 3 punktu:
„3) gamintojas, kurio elektros energijos gamybos įrenginio prijungimui prie elektros tinklų reikia padidinti elektros perdavimo tinklų pajėgumus arba pastatyti naujas perdavimo linijas ar elektros perdavimo tinklus, Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka suderinęs su perdavimo sistemos operatoriumi naujų elektros perdavimo tinklų statybos sąlygas.“
6Pakeisti 22 straipsnio 9² dalį ir ją išdėstyti taip:
„9². Ketinimų protokolas pasirašomas tik su tuo asmeniu, kuriam išduotos išankstinės prijungimo sąlygos, išskyrus šio straipsnio 8 dalies 3 punkte numatytą atvejį. Išankstinės prijungimo sąlygos ir ketinimų protokolas nėra perleidžiami kitam asmeniui.“
Pakeisti 67 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kai vartotojo ar gamintojo elektros įrenginiai, taip pat energijos
kaupimo įrenginiai prijungiami prie perdavimo tinklų, atitinkamai vartotojas, gamintojas ar energijos kaupimo įrenginio savininkas apmoka visas sąnaudas, susijusias su jo valdomų įrenginių prijungimu prie elektros perdavimo tinklų, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 4¹ dalyje.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Romualdas Vaitkus Lukas Savickas Mindaugas Skritulskas Andrius Kupčinskas Andrius Petrošius Andrius Bagdonas Edita Rudelienė
Projekto NR. XIVP-2738 (2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
21¹, 22 ir 67 STRAIPSNIŲ
2023 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 21¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Gamintojas, pasirašęs šio įstatymo 22 straipsnio 8 dalyje nurodytą ketinimų protokolą, tinklų operatoriui privalo pateikti savo prievolių įvykdymo užtikrinimą, garantuojantį tinklų operatoriui gamintojo įsipareigojimo įvykdymą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo ketinimų protokolo pasirašymo dienos. Nuo ketinimų protokolo pasirašymo momento tinklų operatorius Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka rezervuoja elektros tinklų pralaidumus, reikalingus sutartam elektros energijos gamybos įrenginiuose pagamintam elektros energijos kiekiui persiųsti ir (ar) sutartai elektros energijos galiai patiekti į elektros tinklus, įskaitant atvejus, kai sutariama dėl prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimų ar elektros perdavimo tinklų pajėgumų didinimo arba naujų perdavimo linijų ar elektros perdavimo tinklų statybos. Jeigu gamintojas pasirašo ketinimų protokolą, bet per nustatytą laiką nepateikia savo prievolių įvykdymo užtikrinimo, ketinimų protokolas tinklų operatoriaus nutraukiamas, o gamintojas 6 mėnesius praranda teisę teikti naują prašymą dėl ketinimų protokolo pasirašymo. Gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimas privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, išskyrus dydį, skirtą gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 22¹ straipsnius užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant numatytą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW.
Prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, skirtas gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 22 ir (ar) 22¹ straipsnius užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinėje ekonominėje zonoje Baltijos jūroje planuojamos įrengti elektrinės numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš
jo nelaimėjęs, tačiau Vyriausybės nustatyta tvarka ketinantis toliau tęsti veiklą, ir pratęsęs ketinimų protokolo galiojimo terminą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio pratęsimo dienos privalo pateikti pratęstą prievolių įvykdymo užtikrinimą, kuris privalo galioti 30 kalendorinių dienų ilgiau negu ketinimų protokolas. Norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą, kaip tai nustatyta šio įstatymo 16 straipsnio 6 dalies 2 punkte, prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis padidinamas dydžiu, kuris apskaičiuojamas dauginant numatomą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW ir laikotarpio, kuriam norima pratęsti šio leidimo galiojimo terminą, trukmės, išreikštos metais.“
2Papildyti 21¹ straipsnį 1² dalimi:
„1². Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas gamintojo prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, kai gamintojo elektros energijos gamybos įrenginio prijungimui prie elektros tinklų reikia pastatyti naujus elektros perdavimo tinklus arba perdavimo liniją, negali būti mažesnis nei perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudos, susijusios su naujų elektros perdavimo tinklų arba perdavimo linijos statyba.
Jeigu prie planuojamų statyti naujų elektros perdavimo tinklų prijungiami kelių gamintojų elektros energijos gamybos įrenginiai ir jų bendrai mokėtino prievolių užtikrinimo dydis viršija perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, kiekvieno tokio gamintojo prievolių užtikrinimo dydis proporicingai mažinamas.“
1Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti
gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo, išskyrus atvejus, kai šio įstatymo 73² straipsnyje numatyta tvarka nustatoma, kad gamintojo prijungimas prie elektros tinklų kelią riziką ar neatitinka nacionalinio saugumo interesų, arba kituose įstatymuose numatytais atvejais. Tinklų operatorius privalo prijungti gamintojo elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į leistiną naudoti galią, leistiną generuoti galią ir elektros energijos gamybos įrenginių įrengtąją galią, atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui gamintojo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje.“
2Pakeisti 22 straipsnio 3¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„3¹.
Šio straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai nedraudžia tinklų operatoriui riboti elektros energijos gamybos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba pasiūlyti prijungimo, kuriam taikomi Tarybos patvirtinti eksploatavimo apribojimai, galimybių, kaip nustatyta šio įstatymo 31 straipsnio
išlaidas, susijusias su neriboto prijungimo užtikrinimu, išskyrus išlaidas, numatytas šio įstatymo 22 straipsnio 4² dalyje, prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai netaikomi.“
3Papildyti 22 straipsnį 4¹ dalimi:
„4¹. Perdavimo sistemos operatorius privalo prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius optimizuodamas elektros perdavimo tinklų pajėgumus. Jeigu elektros perdavimo tinklų pajėgumai negali būti padidinti ar kitaip optimizuoti, perdavimo sistemos operatorius privalo užtikrinti naujų perdavimo linijų statybą ir prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų. Perdavimo sistemos operatorius turi teisę pasirašyti ketinimų protokolą su gamintoju dėl elektros energijos gamybos įrenginių, kurių prijungimui prie elektros tinklų reikia pastatyti naujas perdavimo linijas, prijungimo. Perdavimo sistemos operatorius, suderinęs su Taryba, turi teisę atsisakyti pasirašyti ketinimų protokolą su gamintoju, kurio elektros energijos gamybos įrenginių prijungimui prie elektros tinklų reikia pastatyti naujas perdavimo linijas, jeigu, atsižvelgiant į planuojamą naudą ir sąnaudas, susijusias su gamintojų elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, ir į konkrečias gamintojų, įsikūrusių atokiuose ir menkai apgyvendintuose regionuose, ūkinės veiklos aplinkybes, naujų perdavimo linijų statyba yra netikslinga. Taryba prižiūri ir kontroliuoja, ar perdavimo sistemos operatorius laikosi šioje dalyje numatytų pareigų.“
4Papildyti 22 straipsnį 4² dalimi:
„4².
Jeigu gamintojų elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti prie elektros tinklų pajėgumų reikia didinti elektros perdavimo tinklų pajėgumus, pastatyti naujas perdavimo linijas arba kitaip plėsti elektros perdavimo tinklų pajėgumus, perdavimo sistemos operatorius, suderinęs su Taryba, apmoka su reikalingų naujų perdavimo linijų, elektros perdavimo tinklų įrengimu arba elektros tinklų pajėgumų padidinimu susijusias sąnaudas, kurios Tarybos nustatyta tvarka įtraukiamos į perdavimo paslaugos kainą.“
5Papildyti 22 straipsnio 8 dalį 3 punktu:
„3) gamintojas, kurio elektros energijos gamybos įrenginio prijungimui prie elektros tinklų reikia padidinti elektros perdavimo tinklų pajėgumus arba pastatyti naujas perdavimo linijas ar elektros perdavimo tinklus, Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka suderinęs su perdavimo sistemos operatoriumi naujų elektros perdavimo tinklų statybos sąlygas.“
6Pakeisti 22 straipsnio 9² dalį ir ją išdėstyti taip:
„9². Ketinimų protokolas pasirašomas tik su tuo asmeniu, kuriam išduotos išankstinės prijungimo sąlygos, išskyrus šio straipsnio 8 dalies 3 punkte numatytą atvejį. Išankstinės prijungimo sąlygos ir ketinimų protokolas nėra perleidžiami kitam asmeniui.“
Pakeisti 67 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kai vartotojo ar gamintojo elektros įrenginiai, taip pat energijos
kaupimo įrenginiai prijungiami prie perdavimo tinklų, atitinkamai vartotojas, gamintojas ar energijos kaupimo įrenginio savininkas apmoka visas sąnaudas, susijusias su jo valdomų įrenginių prijungimu prie elektros perdavimo tinklų, išskyrus sąnaudas, numatytas šio įstatymo 22 straipsnio 4² dalyje.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Romualdas Vaitkus Andrius Bagdonas Andrius Petrošius Lukas Savickas Edita Rudelienė
21¹, 22 ir 67 STRAIPSNIŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė strategija), 25 punkte, be kita ko, numatyta, kad svarbiausia atsinaujinančių energijos išteklių plėtros sąlyga – reikiamo Lietuvos elektros energetikos sistemos galių adekvatumo užtikrinimas. Atsižvelgdama į galios poreikius, Lietuvos valstybė užtikrina tinklo paslaugų prieinamumą, sukurdama tam tinkamą reguliavimo aplinką. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 21¹, 22 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – EEĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr.
XI-1375 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – AIEĮ projektas), (toliau kartu – Projektai) rengimą paskatino tai, kad esamu teisiniu reguliavimu nėra sudaromos tinkamos ir pakankamos sąlygos atsinaujinančių išteklių generacijos plėtrai ir neišnaudojamas Lietuvos atsinaujinančių išteklių potencialas:
Naujos transformatorių pastotės ir elektros linijos statomos elektros tinklo naudotojų (energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojų (toliau – gamintojai) ir vartotojų) iniciatyva ir jų lėšomis;
Gamintojas, net ir pasirengęs vienas investuoti į naujos elektros linijos ar transformatorių pastotės įrengimą, neturi jokių garantijų, kad ateityje jo saulės ar vėjo parkas bus prijungtas prie perdavimo tinklų;
energijos išteklių, dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki 100 procentų.
Gamintojas, net ir pasirengęs vienas investuoti į naujos elektros linijos ar transformatorių pastotės įrengimą, neturi jokių garantijų, kad ateityje jo saulės ar vėjo parkas bus prijungtas prie perdavimo tinklų;
energijos išteklių, dalį, palyginti su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, padidinti ne mažiau kaip iki 100 procentų. Arba šis tikslas bus pasiektas neoptimaliu būdu, tai yra statant vėjo ir saulės elektrines ne pačiose tam aplinkosauginiu ir ekonominiu požiūriu palankiausiose geografinėse vietovėse.
Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtra - esminė priemonė, leisianti sumažinti ir stabilizuoti elektros energijos kainas. Projektais, kurie sukurs palankią aplinką saulės ir vėjo energetikos plėtrai, aktyviai prisidedama prie Lietuvos valstybės strateginio tikslo įgyvendinimo - atsinaujinančių energijos išteklių dalies Lietuvos vidaus energijos gamyboje didinimo ir vartojamos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalies didinimu mažiausiais galimais kaštais. .. Projektais siekiama skatinti saulės ir vėjo energetikos plėtrą sudarant sąlygas prie perdavimo tinklų prijungti maksimalų galimą naujų gamintojų skaičių ir užtikrinant tiek perdavimo sistemos operatoriaus, tiek gamintojų interesų ir garantijų balansą. Atitinkamai, yra sukuriama auganti atsinaujinančių energetikos išteklių konkurencinga pasiūla vartotojams:
Projektais siekiama įtvirtinti aiškų mechanizmą ir perdavimo sistemos operatoriaus pareigas prijungti prie perdavimo tinklų visus naujus gamintojus, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus (pavyzdžiui, dėl neatitikimo nacionalinio saugumo interesams);
Siekiant išvengti situacijų, kai gamintojai galėtų piktnaudžiauti perdavimo sistemos operatoriaus pareiga prijungti visus naujus gamintojus ir prašyti statyti naują elektros liniją vietose, kuriose mažai tikėtina, kad ateityje būtų statomi ir kitų gamintojų įrenginiai, perdavimo sistemos operatoriui turėtų būti suteikiama teisė atsisakyti prijungti tokius naujus gamintojus ir statyti naujus perdavimo tinklus, jei tai būtų netikslinga ekonominiu požiūriu (pavyzdžiui, yra tik vienas gamintojas, norintis prisijungti): norintys prijungiami gamintojai turės įrodyti ketinimą statyti elektrines (pavyzdžiui, turėtų būti pateikiamas kelių gamintojų bendras susitarimas dėl ketinamų statyti atitinkamos galios saulės ir (ar) vėjo parkų, kurie bus prijungiami prie naujai statomos elektros linijos);
Siekiama, kad gamintojų prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis pagal ketinimų protokolą būtų ne mažesnis nei naujos elektros linijos statybos kaštai ir galėtų padengti perdavimo sistemos operatoriaus potencialias, su naujos elektros linijos statyba ir gamintojo įrenginių prijungimu prie tokios linijos susijusias išlaidas;
Kitas Projekto tikslas – užtikrinti perdavimo tinklų plėtrą be papildomos perdavimo sistemos operatoriaus ekonominės naštos, bet tuo pačiu sumažinti gamintojų finansinę naštą ir sudaryti gamintojams palankią aplinką investicijas, kurios šiuo metu būtų reikalingos naujos elektros linijos ir transformatorių pastotės statybai, skirti naujų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektros energijos gamybos įrenginių įrengimui ir vystymui:
Projektais siekiama įtvirtinti, kad esamų elektros linijų optimizavimo ir naujų elektros linijų statybos, kai tai būtina naujų gamintojų prijungimui prie perdavimo tinklo, sąnaudos perdavimo sistemos operatoriaus yra suderinamos su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (toliau
linijų - 120 – 150 mln. Eur).
Eur). Remiantis elektros perdavimo sistemos operatorės LITGRID AB „Lietuvos elektros energetikos sistemos 400 -110 kV tinklų plėtros planu 2022 – 2031 m.“, faktinis galutinis elektros energijos suvartojimas 2021 m. – 11,8 TWh. Taigi, 0,01 Еur/kWh įtraukimas į perdavimo paslaugos kainą reikštų 118 mln. Eur perdavimo sistemos operatoriaus pajamų
linijų statybos perdavimo sistemos operatoriaus investicijos. Remiantis elektros perdavimo sistemos operatorės LITGRID AB „Lietuvos elektros energetikos sistemos 400 -110 kV tinklų plėtros planu 2022 – 2031 m.“ prognozuojamas galutinis elektros energijos suvartojimas 2031 m. – 17,5 TWh; 0,01 Еur/kWh įtraukimas į perdavimo paslaugos kainą reikš 175 mln. Eur perdavimo sistemos operatoriaus pajamų 2031 m. - per vienerius metus būtų padengtos bent trijų linijų statybos perdavimo sistemos operatoriaus investicijos; trys naujos elektros linijos sudarytų 0,010 – 0,013 Eur/kWh (1 – 1,3 ct/kWh) elektros energijos perdavimo paslaugos kainoje per vienerius metus;
MW sulės šviesos energijos elektrinių prijungimą.
Papildoma 2100 MW instaliuotos galios vėjo ir 2100 MW saulės šviesos energijos elektrinių pasiūla preliminariai sumažintų elektros energijos kainą vartotojams 0,1 – 0,15 Еur/kWh. Pažymėtina, kad sumažinus saulės šviesos energijos ir vėjo elektrinių įrengimo gamintojų kaštus bei užtikrinus elektros energijos kainos sumažinimą, siekiama sudaryti palankias sąlygas pagerinti investicinę aplinką Lietuvoje: pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių investicijas į saulės ir vėjo energetikos plėtrą bei elektros energiją intensyviai naudojančių pramonės šakų įmonių konkurencingumą. Papildomai, Projektais siekiama skatinti didesnį kompetentingų elektros energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę atliekančių institucijų - Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Energetikos ministerija) ir Tarybos – įsitraukimą ir prisidėjimą prie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 2 straipsnio 39 punktu, 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros energijos perdavimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai laikomi valstybinės svarbos energetikos objektais, todėl naujų elektros linijų ir (ar) transformatorių pastočių statyba būtų suderinama su Energetikos ministerija. Projektais taip pat siekiama užtikrinti skaidrų investicijų į elektros linijų optimizavimą ir (ar) statybą bei naujų gamintojų prijungimą prie perdavimo tinklų, numatant, kad perdavimo sistemos operatorius derintų su Tarnyba naujų gamintojų prijungimui reikalingų naujų elektros linijų statybos investicijas bei Tarybos kaip arbitro tarp perdavimo sistemos operatoriaus ir gamintojo aiškesnio vaidmens nustatymas. 2.
Projektų iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Romualdas Vaitkus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Naujų gamintojų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektros energijos gamybos įrenginių prijungimą prie elektros perdavimo tinklų reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau - EEĮ) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (toliau - AIEĮ). Nei EEĮ, nei AIEĮ nenumato perdavimo sistemos operatoriaus pareigos sudaryti ketinimų protokolą ir prijungti naujus gamintojus tuo atveju, kai naujų gamintojų prijungimui reikalinga statyti naują elektros liniją ir (ar) transformatorių pastotę:
protokolus su gamintojais, kuriems yra išduotos išankstinės prijungimo sąlygos. Išankstinės prigungimo sąlygos išduodamos, kai gamintojo elektros energijos gamybos įrenginys prijungiamas prie esamų elektros linijų.
Nei EEĮ, nei AIEĮ nenumato perdavimo sistemos operatoriaus pareigos optimizuoti esamų elektros linijų ir (ar) transformatorių pastočių pajėgumus siekiant užtikrinti maksimalų gamintojų skaičiaus prijungimą prie perdavimo tinklų. Be to, esamu reguliavimu nėra numatytas perdavimo tinklų optimizavimo prioritetas, t.y. nenumatyta perdavimo sistemos operatoriaus pareiga pirmiausia ieškoti galimybių optimizuoti esamas elektros linijas naujų gamintojų prijungimui, ir tik nesant tokios galimybės - siūlyti statyti naują elektros liniją. Galiojantys EEĮ ir AIEĮ nesudaro sąlygų prievolių įvykdymo užtikrinimo, kurį gamintojas pateikia perdavimo sistemos operatoriui, dydį papildomai susieti su naujų elektros linijų ir (ar) transformatorių pastočių, reikalingų naujų gamintojų prijungimui prie perdavimo tinklų, statybos kaštais. EEĮ 21¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta fiksuota prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio suma - prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, išskyrus dydį, skirtą gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal AIEĮ 22 ir (ar) 22¹ straipsnius užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant numatytą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW. Galiojančių EEĮ ir AIEĮ nuostatos nenumato, kad perdavimo sistemos operatorius turi pareigą investuoti į perdavimo tinklų plėtrą, konkrečiai, į naujų 400-110 kV elektros linijų ir transformatorių pastočių įrengimą.
Vadovaujantis EEĮ ir AIEĮ, naujų elektros linijų ir transformatorių pastočių, reikalingų prijungti elektrinę prie perdavimo tinklų, įrengimas gali būti vykdomas elektrinę statančio asmens (gamintojo) lėšomis:
teigiamų rezultatų laukiama EEĮ projektas:
1) EEĮ projektu siūloma pakeisti EEĮ 22 straipsnio 3 dalį, nustatant, kad perdavimo sistemos operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo numatyta tvarka nustatoma, kad gamintojo prijungimas prie elektros tinklų kelią riziką ar neatitinka nacionalinio saugumo interesų, arba kituose įstatymuose numatytais atvejais. 2) EEĮ projektu siūloma papildyti EEĮ 22 straipsnį nauja dalimi ir numatyti, kad perdavimo sistemos operatorius privalo prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius optimizuodamas elektros perdavimo tinklų pajėgumus. Jeigu elektros perdavimo tinklų pajėgumai negali būti padidinti ar kitaip optimizuoti, perdavimo sistemos operatorius privalo užtikrinti naujų perdavimo linijų statybą ir prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad perdavimo sistemos operatorius turi teisę pasirašyti ketinimų protokolą su gamintoju dėl elektros energijos gamybos įrenginių, kurių prijungimui prie elektros tinklų reikia pastatyti naujas perdavimo linijas, prijungimo. Perdavimo sistemos operatorius, suderinęs su Tarnyba, turi teisę atsisakyti pasirašyti ketinimų protokolą su gamintoju, kurio elektros energijos gamybos įrenginių prijungimui prie elektros tinklų reikia pastatyti naujas perdavimo linijas, jeigu, atsižvelgiant į planuojamą naudą ir sąnaudas, susijusias su gamintojų elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, ir į konkrečias gamintojų, įsikūrusių atokiuose ir menkai apgyvendintuose regionuose, ūkinės veiklos aplinkybes, naujų perdavimo linijų statyba yra netikslinga.
Papildomai siūloma aiškiai apibrėžti Tarybos vaidmenį naujų gamintojų prijungime numatant, kad Taryba prižiūri ir kontroliuoja, ar perdavimo sistemos operatorius laikosi šioje dalyje numatytų pareigų. 3) atsižvelgiant į siūlomą numatyti perdavimo sistemos operatoriaus pareigą pasirašyti ketinimų protokolus su gamintojais, kurių elektros energijos gamybos įrenginių prijungimui prie elektros tinklų reikia pastatyti naujas linijas, EEĮ projektu siūloma atitinkamai papildyti EEĮ 22 straipsnio 8 ir 9² dalis aiškiai numatant, kad ketinimų protokolas pasirašomas EEĮ 8 dalies 3 punkte numatytu atveju (t.y. esant naujos linijos statybos poreikiui), kai gamintojas suderina naujų elektros perdavimo tinklų statybos sąlygas su perdavimo sistemos operatoriumi pastarojo pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka;
4) EEĮ projektu siūloma papildyti EEĮ 22 straipsnį 4² dalimi ir nustatyti perdavimo sistemos operatoriaus pareigą investuoti į naujų elektros linijų statybą ar jų optimizavimą, o tokios investicijos yra įtraukiamos į perdavimo paslaugos kainą.
Siūloma įtvirtinti, jog kai gamintojų elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti prie elektros tinklų pajėgumų reikia didinti elektros perdavimo tinklų pajėgumus, pastatyti naujas perdavimo linijas arba kitaip plėsti elektros perdavimo tinklų pajėgumus, perdavimo sistemos operatorius, suderinęs su Taryba, apmoka su reikalingų naujų perdavimo linijų, elektros perdavimo tinklų įrengimu arba elektros tinklų pajėgumų padidinimu susijusias sąnaudas, kurios Tarybos nustatyta tvarka (t.y. vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr.
O3-3 „Dėl elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“) įtraukiamos į perdavimo paslaugos kainą;
5) atsižvelgiant į siūlomą numatyti perdavimo sistemos operatoriaus pareigą investuoti į naujų elektros linijų statybą ar jų optimizavimą, o tokias investicijas atitinkamai socializuoti, EEĮ projektu siūloma pakeisti EEĮ 3 straipsnio 3¹ dalį ir 67 straipsnio
prijungimo prie perdavimo tinklo užtikrinimu (naujų linijų statyba ar optimizavimu)‘
6) EEĮ projektu taip pat siūloma pakeisti 21¹ straipsnio 1 dalį bei papildyti nauja dalimi, nustatant, kad gamintojo prievolių užtikrinimo dydis, kai gamintojo elektros energijos gamybos įrenginio prijungimui prie elektros tinklų reikia pastatyti naujus elektros perdavimo tinklus arba perdavimo liniją, negali būti mažesnis nei perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudos, susijusios su naujų elektros perdavimo tinklų arba perdavimo linijos statyba. Jeigu prie planuojamų statyti naujų elektros perdavimo tinklų prijungiami kelių gamintojų elektros energijos gamybos įrenginiai ir jų bendrai mokėtino prievolių užtikrinimo dydis viršija perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, kiekvieno tokio gamintojo prievolių užtikrinimo dydis turi būti proporcingai mažinamas.
AIEĮ projektas: AIEĮ projektu iš esmės siekiama užtikrinti, kad AIEĮ nuostatos atitiktų EEĮ projektu siūlomas nuostatas, t.y. AIEĮ projektu siūlomi pakeitimai pakartoja arba referuoja į EEĮ projektu siūlomus pakeitimus:
1) AIEĮ projektu siūloma papildyti AIEĮ 14 straipsnį nauja dalimi, kad kai elektrinės prijungimui prie elektros tinklų reikia pastatyti naujus elektros perdavimo tinklus ar perdavimo liniją, perdavimo sistemos operatorius ir elektrinę statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo suderina protingą terminą, pagrįstai reikalingą naujų elektros perdavimo tinklų ar perdavimo linijai ir elektrinei pastatyti ir elektrinei prijungti. Taip pat siūloma apibrėžti Tarybos aiškų vaidmenį numatant kad Taryba prižiūri ir kontroliuoja, ar perdavimo sistemos operatorius ir elektrinę statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo laikosi sutarto termino ir ar terminas yra protingas;
2) AIEĮ projektu, atsižvelgiant į EEĮ projekto nuostatas, siūloma pakeisti ir papildyti AIEĮ 21 straipsnį numatant, kad jeigu elektrinei prijungti prie elektros tinklų technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamame elektrinės prijungimo taške reikia pastatyti naujus, plėsti, atnaujinti arba modernizuoti esamus elektros perdavimo tinklus, perdavimo sistemos operatorius, suderinęs su Valstybine energetikos reguliavimo taryba, apmoka visas su naujų elektros perdavimo tinklų įrengimu arba esamų elektros perdavimo tinklų plėtra, atnaujinimu ar modernizavimu susijusias sąnaudas, kurios Tarybos nustatyta tvarka yra įtraukiamos į perdavimo paslaugos kainą.
3) AIEĮ projektu, atsižvelgiant į EEĮ projekto nuostatas, taip pat siūloma patikslinti 14 straipsnio
atveju, kai planuojama statyti naują elektros perdavimo liniją. Įsigaliojus priimtiems Įstatymų projektams ir užtikrinus jų tinkamą įgyvendinimą, vadovaujantis įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimais, bus pasiektos šios naudos:
Atitinkamai, potencialiai bus įgyvendintas Lietuvos valstybės strateginio tikslas - atsinaujinančių energijos išteklių dalies Lietuvos vidaus energijos gamyboje didinimas ir vartojamos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginus su galutiniu elektros energijos suvartojimu, didinimas iki 100 proc.;
prijungimą, kurių pasiūla preliminariai sumažins elektros energijos kainą vartotojams 0,1 – 0,15 Еur/kWh; surenkant investicijas per 10 metų, dedamoji būtų 0,0013 EUR/kWh per metus, t.y. 10 kartų mažesnė);
perdavimo sistemos operatoriaus ekonominės naštos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų Projektų pasekmių nenumatoma.
Priėmus pakeitimus, susijusius su naujų elektros linijų ir (ar) transformatorių pastočių statybai reikalingų investicijų įtraukimu į perdavimo paslaugų kainą, minimaliai padidės perdavimo paslaugos kaina vartotojams, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje elektros kaina sumažės 11-16 kartų palyginus su patirtomis išlaidomis perdavimo paslaugos kainoje (pavyzdžiui, 0,0013 Еur/kWh perdavimo paslaugos kainoje per metus leistų sumažinti elektros energijos kainą vartotojams 0,1 – 0,15 Еur/kWh). Papildomai pažymėtina, kad perdavimo sistemos operatoriaus investicijos į naujų elektros linijų ir (ar) transformatorių pastočių statybą pilnai sugrįš perdavimo sistemos operatoriui per perdavimo paslaugos kainos papildomą dedamąją (remiantis faktiniu galutiniu elektros energijos suvartojimu 2021 m., kuris sudarė 11,8 TWh, 0,01 Еur/kWh įtraukimas į perdavimo paslaugos kainą reikštų 118 mln. Eur perdavimo sistemos operatoriaus pajamų; per vienerius metus būtų padengtos bent dviejų linijų statybos perdavimo sistemos operatoriaus investicijos; jei lėšos, reikalingos investicijoms, bus surenkamos per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, metinė įtaka perdavimo paslaugos kainai būtų dar mažesnė). 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Projektai ir jų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms Lietuvoje ir jo plėtrai.
Dėl siūlomo investicijų į naujas elektros linijas socializavimo sumažės gamintojų, įsirengiančių atsinaujinančius išteklius naudojančių elektros energijos gamybos įrenginius finansinė našta, o tai leis gamintojams skirti papildomas investicijas į atsinaujinančius išteklius naudojančių elektros energijos gamybos įrenginių plėtrą. Tai taip pat turės teigiamą įtaką galutiniams elektros energijos vartotojams – sumažės elektros energijos kaina (tikimasi, kad iki 0,0013 Еur/kWh perdavimo paslaugos kainoje per metus leis sumažinti elektros energijos kainą vartotojams 0,1 – 0,15 Еur/kWh). Atitinkamai, įmonės, veikiančios elektros energiją intensyviai naudojančiuose pramonės sektoriuose, patirs mažesnes elektros energijos sąnaudas, taip padidės įmonių konkurencinė padėtis ir bus sudarytos sąlygos pritraukti daugiau investicijų. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės (susiję įstatymų projektai teikiami kartu. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengtai laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projektuose naujos sąvokos ir (ar) terminai nėra įvedami. 11.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Projektus, Taryba turės pakeisti:
Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos patvirtinimo“;
Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“; Priėmus Projektus, perdavimo sistemos operatorė LITGRID AB turės pakeisti, suderinti su Taryba, o Taryba patvirtinti:
AB „Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų bei jokių kitų fondų (įskaitant Europos Sąjungos fondus) lėšų panaudojimo Projektams įgyvendinti nereikės (neplanuojama). 14.
išvados Įstatymų projektų rengimo metu konsultuotasi su energetikos srities investicijų ir verslo valdymo konsultantu Daiviu Virbicku, 2013-2020 m. ėjusiu elektros perdavimo sistemos operatoriaus AB „Litgrid“ generalinio direktoriaus pareigas buvusiu Lietuvos energetikos instituto Mokslo tarybos nariu, Europos elektros perdavimo sistemų operatorių ENTSO-E valdybos nariu ir Europos Komisijos energetikos ekspertų grupės nariu. Taip pat su Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos specialistais ir energetikos srities teisininkais iš Advokatų kontoros Sorainen ir partneriai. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra atsinaujinantys energijos ištekliai, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginys, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojas, prijungimo prie perdavimo tinklų sąnaudos, naujų perdavimo linijų statyba, perdavimo sistemos operatorius, perdavimo tinklų optimizavimas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Seimo narys Romualdas Vaitkus
21¹, 22 ir 67 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR Lietuvos Respublikos ATSINAUJINANČIŲ IŠTEKLIŲ ENERGETIKOS ĮSTATYMO NR. XI-1375 14 ir 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2739 (2) aiškinamasis raštas
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ (toliau – Nacionalinė strategija), 25 punkte, be kita ko, numatyta, kad svarbiausia atsinaujinančių energijos išteklių plėtros sąlyga – reikiamo Lietuvos elektros energetikos sistemos galių adekvatumo užtikrinimas. Atsižvelgdama į galios poreikius, Lietuvos valstybė užtikrina tinklo paslaugų prieinamumą, sukurdama tam tinkamą reguliavimo aplinką. Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 21¹, 22 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – EEĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr.
XI-1375 14 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – AIEĮ projektas), (toliau kartu – Projektai) rengimą paskatino tai, kad esamu teisiniu reguliavimu nėra sudaromos tinkamos ir pakankamos sąlygos atsinaujinančių išteklių generacijos plėtrai ir neišnaudojamas Lietuvos atsinaujinančių išteklių potencialas, bei tai, kad esamu teisiniu reguliavimu sudaromos prielaidos galimam Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam lygiateisiškumo principui:
Naujos transformatorių pastotės ir elektros linijos statomos elektros tinklo naudotojų (energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojų (toliau – gamintojai) ir vartotojų) iniciatyva ir jų lėšomis;
Parengtame elektros perdavimo sistemos operatorės LITGRID AB „Lietuvos elektros energetikos sistemos 400 -110 kV tinklų plėtros plane 2022 – 2031 m.“ nurodyta, kad gamintojų ir vartotojų investicijos į perdavimo tinklo plėtrą ir atstatymą 2023 m. ir 2024 m. gali sudaryti 11,94 mlrd. eurų ir 14,35 mlrd. eurų atitinkamai, tačiau nuo 2024 m. prognozuojamas labai ženklus investicijų mažėjimas: 4,30 mlrd. eurų 2024 m., 4,40 mlrd. eurų 2025 m., 0,60 mlrd. eurų 2026 m.;
Gamintojas, net ir pasirengęs vienas investuoti į naujos elektros linijos ar transformatorių pastotės įrengimą, neturi jokių garantijų, kad ateityje jo saulės ar vėjo parkas bus prijungtas prie perdavimo tinklų;
Gamintojas, net ir pasirengęs vienas investuoti į naujos elektros linijos ar transformatorių pastotės įrengimą, neturi jokių garantijų, kad ateityje jo saulės ar vėjo parkas bus prijungtas prie perdavimo tinklų;
prognozuojama, kad iš vėjo energijos galėtų būti gaminama ne mažiau kaip 50 proc. iki 2025 metų ir ne mažiau kaip 53 proc. iki 2050 metų iš atsinaujinančių išteklių gaminamos elektros energijos;
Elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių išteklių plėtra - esminė priemonė, leisianti sumažinti ir stabilizuoti elektros energijos kainas. Projektais, kurie sukurs palankią aplinką saulės ir vėjo energetikos plėtrai, visų pirma, aktyviai prisidedama prie Lietuvos valstybės strateginio tikslo įgyvendinimo - atsinaujinančių energijos išteklių dalies Lietuvos vidaus energijos gamyboje didinimo ir vartojamos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginus su galutiniu elektros energijos suvartojimu, didinimo iki 45 proc. 2030 metais ir 100 proc. 2050 metais. Pažymėtina, kad ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 1 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta, kad įstatymo tikslas – užtikrinti darnią atsinaujinančių energijos išteklių naudojimo plėtrą ir integraciją į energetikos sistemą, o įstatymo uždavinys - 2030 metais elektros energijos, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, dalį, palyginus su šalies bendruoju galutiniu elektros energijos suvartojimu, siekti padidinti ne mažiau kaip iki 70 proc. 2030 metais ir iki 100 proc. 2045 metais. Projektais siekiama skatinti saulės ir vėjo energetikos plėtrą sudarant sąlygas prie perdavimo tinklų prijungti maksimalų galimą naujų gamintojų skaičių ir užtikrinant tiek perdavimo sistemos operatoriaus, tiek gamintojų interesų ir garantijų balansą.
Atitinkamai, yra sukuriama auganti atsinaujinančių energetikos išteklių konkurencinga pasiūla vartotojams:
Siekiant išvengti situacijų, kai gamintojai galėtų piktnaudžiauti perdavimo sistemos operatoriaus pareiga prijungti visus naujus gamintojus ir prašyti statyti naują elektros liniją vietose, kuriose mažai tikėtina, kad ateityje būtų statomi ir kitų gamintojų įrenginiai, perdavimo sistemos operatoriui turėtų būti suteikiama teisė atsisakyti prijungti tokius naujus gamintojus ir statyti naujus perdavimo tinklus, jei tai būtų netikslinga ekonominiu požiūriu (pavyzdžiui, yra tik vienas gamintojas, norintis prisijungti): norintys prisijungti gamintojai turės įrodyti ketinimą statyti elektrines (pavyzdžiui, turėtų būti pateikiamas kelių gamintojų bendras susitarimas dėl ketinamų statyti atitinkamos galios saulės ir (ar) vėjo parkų, kurie bus prijungiami prie naujai statomos elektros linijos);
Siekiama, kad gamintojų prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis pagal ketinimų protokolą būtų ne mažesnis nei naujos elektros linijos statybos kaštai ir galėtų padengti perdavimo sistemos operatoriaus potencialias, su naujos elektros linijos statyba ir gamintojo įrenginių prijungimu prie tokios linijos susijusias išlaidas;
Kitas Projekto tikslas – užtikrinti perdavimo tinklų plėtrą be papildomos perdavimo sistemos operatoriaus ekonominės naštos, bet tuo pačiu sumažinti gamintojų finansinę naštą ir sudaryti gamintojams palankią aplinką investicijas, kurios šiuo metu būtų reikalingos naujos elektros linijos ir transformatorių pastotės statybai, skirti naujų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektros energijos gamybos įrenginių įrengimui ir vystymui:
Projektais siekiama įtvirtinti, kad esamų elektros linijų optimizavimo ir naujų elektros linijų statybos, kai tai būtina naujų gamintojų prijungimui prie perdavimo tinklo, sąnaudos perdavimo sistemos operatoriaus yra suderinamos su Valstybine energetikos reguliavimo taryba (toliau
Eur). Remiantis elektros perdavimo sistemos operatorės LITGRID AB „Lietuvos elektros energetikos sistemos 400 -110 kV tinklų plėtros planu 2022 – 2031 m.“, faktinis galutinis elektros energijos suvartojimas 2021 m. – 11,8 TWh. Taigi, 0,01 Еur/kWh įtraukimas į perdavimo paslaugos kainą reikštų 118 mln. Eur perdavimo sistemos operatoriaus pajamų
linijų statybos perdavimo sistemos operatoriaus investicijos. Remiantis elektros perdavimo sistemos operatorės LITGRID AB „Lietuvos elektros energetikos sistemos 400 -110 kV tinklų plėtros planu 2022 – 2031 m.“ prognozuojamas galutinis elektros energijos suvartojimas 2031 m. – 17,5 TWh; 0,01 Еur/kWh įtraukimas į perdavimo paslaugos kainą reikš 175 mln. Eur perdavimo sistemos operatoriaus pajamų 2031 m. - per vienerius metus būtų padengtos bent trijų linijų statybos perdavimo sistemos operatoriaus investicijos; trys naujos elektros linijos sudarytų 0,010 – 0,013 Eur/kWh (1 – 1,3 ct/kWh) elektros energijos perdavimo paslaugos kainoje per vienerius metus;
Respublikos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad konstitucinis asmenų lygybės principas būtų pažeidžiamas, jeigu tam tikri asmenys ar jų grupės būtų traktuojami skirtingai, nors tarp jų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2015 m. vasario 6 d. nutarimas; 2013 m. vasario 22 d. nutarimas; 2012 m. vasario 6 d. nutarimas ir kt). Visi gamintojai – tiek besijungiantys prie naujai statomos elektros linijos, tiek prie jau esamos pastatytos elektros linijos – turi turėti vienodą statusą ir vienodas teises ir pareigas. Projektu taip pat siekiama sudaryti palankias sąlygas elektros energijos kainos stabiliam sumažinimui. Viena nauja 330 kV linija užtikrina papildomai 700 MW instaliuotos galios vėjo ir 700 MW saulės šviesos energijos elektrinių prijungimą; trys linijos - atitinkamai 2100 MW instaliuotos galios vėjo ir 2100 MW sulės šviesos energijos elektrinių prijungimą. Papildoma 2100 MW instaliuotos galios vėjo ir 2100 MW saulės šviesos energijos elektrinių pasiūla preliminariai sumažintų elektros energijos kainą vartotojams 0,1 – 0,15 Еur/kWh. Pažymėtina, kad sumažinus saulės šviesos energijos ir vėjo elektrinių įrengimo gamintojų kaštus bei užtikrinus elektros energijos kainos sumažinimą, siekiama sudaryti palankias sąlygas pagerinti investicinę aplinką Lietuvoje: pritraukti aukštą pridėtinę vertę kuriančių įmonių investicijas į saulės ir vėjo energetikos plėtrą bei elektros energiją intensyviai naudojančių pramonės šakų įmonių konkurencingumą.
Papildomai, Projektais siekiama skatinti didesnį kompetentingų elektros energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę atliekančių institucijų - Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos (toliau – Energetikos ministerija) ir Tarybos – įsitraukimą ir prisidėjimą prie atsinaujinančių energijos išteklių plėtros. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Energetikos įstatymo 2 straipsnio 39 punktu, 110 kV ir aukštesnės įtampos elektros energijos perdavimo tinklai ir jų technologiniai priklausiniai laikomi valstybinės svarbos energetikos objektais, todėl naujų elektros linijų ir (ar) transformatorių pastočių statyba būtų suderinama su Energetikos ministerija. Projektais taip pat siekiama užtikrinti skaidrų investicijų į elektros linijų optimizavimą ir (ar) statybą bei naujų gamintojų prijungimą prie perdavimo tinklų, numatant, kad perdavimo sistemos operatorius derintų su Taryba naujų gamintojų prijungimui reikalingų naujų elektros linijų statybos investicijas bei Tarybos kaip arbitro tarp perdavimo sistemos operatoriaus ir gamintojo aiškesnio vaidmens nustatymas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai Projektų iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Romualdas Vaitkus. 3.
teisiniai santykiai Naujų gamintojų atsinaujinančius išteklius naudojančių elektros energijos gamybos įrenginių prijungimą prie elektros perdavimo tinklų reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymas (toliau - EEĮ) ir Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymas (toliau - AIEĮ). Nei EEĮ, nei AIEĮ nenumato perdavimo sistemos operatoriaus pareigos sudaryti ketinimų protokolą ir prijungti naujus gamintojus tuo atveju, kai naujų gamintojų prijungimui reikalinga statyti naują elektros liniją ir (ar) transformatorių pastotę:
protokolus su gamintojais, kuriems yra išduotos išankstinės prijungimo sąlygos. Išankstinės prigungimo sąlygos išduodamos, kai gamintojo elektros energijos gamybos įrenginys prijungiamas prie esamų elektros linijų. Nei EEĮ, nei AIEĮ nenumato perdavimo sistemos operatoriaus pareigos optimizuoti esamų elektros linijų ir (ar) transformatorių pastočių pajėgumus siekiant užtikrinti maksimalų gamintojų skaičiaus prijungimą prie perdavimo tinklų.
Be to, esamu reguliavimu nėra numatytas perdavimo tinklų optimizavimo prioritetas, t.y. nenumatyta perdavimo sistemos operatoriaus pareiga pirmiausia ieškoti galimybių optimizuoti esamas elektros linijas naujų gamintojų prijungimui, ir tik nesant tokios galimybės - siūlyti statyti naują elektros liniją. Galiojantys EEĮ ir AIEĮ nesudaro sąlygų prievolių įvykdymo užtikrinimo, kurį gamintojas pateikia perdavimo sistemos operatoriui, dydį papildomai susieti su naujų elektros linijų ir (ar) transformatorių pastočių, reikalingų naujų gamintojų prijungimui prie perdavimo tinklų, statybos kaštais. EEĮ 21¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta fiksuota prievolių įvykdymo užtikrinimo dydžio suma - prievolių įvykdymo užtikrinimo dydis, išskyrus dydį, skirtą gamintojo įsipareigojimo įvykdymui pagal AIEĮ 22 ir (ar) 22¹ straipsnius užtikrinti, apskaičiuojamas dauginant numatytą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW. Galiojančių EEĮ ir AIEĮ nuostatos nenumato, kad perdavimo sistemos operatorius turi pareigą investuoti į perdavimo tinklų plėtrą, konkrečiai, į naujų 400-110 kV elektros linijų ir transformatorių pastočių įrengimą.
Vadovaujantis EEĮ ir AIEĮ, naujų elektros linijų ir transformatorių pastočių, reikalingų prijungti elektrinę prie perdavimo tinklų, įrengimas gali būti vykdomas elektrinę statančio asmens (gamintojo) lėšomis:
rezultatų laukiama EEĮ projektas:
1) EEĮ projektu siūloma pakeisti EEĮ 22 straipsnio 3 dalį, nustatant, kad perdavimo sistemos operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo numatyta tvarka nustatoma, kad gamintojo prijungimas prie elektros tinklų kelią riziką ar neatitinka nacionalinio saugumo interesų, arba kituose įstatymuose numatytais atvejais. 2) EEĮ projektu siūloma papildyti EEĮ 22 straipsnį nauja dalimi ir numatyti, kad perdavimo sistemos operatorius privalo prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius optimizuodamas elektros perdavimo tinklų pajėgumus. Jeigu elektros perdavimo tinklų pajėgumai negali būti padidinti ar kitaip optimizuoti, perdavimo sistemos operatorius privalo užtikrinti naujų perdavimo linijų statybą ir prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad perdavimo sistemos operatorius turi teisę pasirašyti ketinimų protokolą su gamintoju dėl elektros energijos gamybos įrenginių, kurių prijungimui prie elektros tinklų reikia pastatyti naujas perdavimo linijas, prijungimo. Perdavimo sistemos operatorius, suderinęs su Tarnyba, turi teisę atsisakyti pasirašyti ketinimų protokolą su gamintoju, kurio elektros energijos gamybos įrenginių prijungimui prie elektros tinklų reikia pastatyti naujas perdavimo linijas, jeigu, atsižvelgiant į planuojamą naudą ir sąnaudas, susijusias su gamintojų elektros įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, ir į konkrečias gamintojų, įsikūrusių atokiuose ir menkai apgyvendintuose regionuose, ūkinės veiklos aplinkybes, naujų perdavimo linijų statyba yra netikslinga.
Papildomai siūloma aiškiai apibrėžti Tarybos vaidmenį naujų gamintojų prijungime numatant, kad Taryba prižiūri ir kontroliuoja, ar perdavimo sistemos operatorius laikosi šioje dalyje numatytų pareigų. 3) atsižvelgiant į siūlomą numatyti perdavimo sistemos operatoriaus pareigą pasirašyti ketinimų protokolus su gamintojais, kurių elektros energijos gamybos įrenginių prijungimui prie elektros tinklų reikia pastatyti naujas linijas, EEĮ projektu siūloma atitinkamai papildyti EEĮ 22 straipsnio 8 ir 9² dalis aiškiai numatant, kad ketinimų protokolas pasirašomas EEĮ 8 dalies 3 punkte numatytu atveju (t.y. esant naujos linijos statybos poreikiui), kai gamintojas suderina naujų elektros perdavimo tinklų statybos sąlygas su perdavimo sistemos operatoriumi pastarojo pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka;
4) EEĮ projektu siūloma papildyti EEĮ 22 straipsnį 4² dalimi ir nustatyti perdavimo sistemos operatoriaus pareigą investuoti į naujų elektros linijų statybą ar jų optimizavimą, o tokios investicijos yra įtraukiamos į perdavimo paslaugos kainą.
Siūloma įtvirtinti, jog kai gamintojų elektros energijos gamybos įrenginiams prijungti prie elektros tinklų pajėgumų reikia didinti elektros perdavimo tinklų pajėgumus, pastatyti naujas perdavimo linijas arba kitaip plėsti elektros perdavimo tinklų pajėgumus, perdavimo sistemos operatorius, suderinęs su Taryba, apmoka su reikalingų naujų perdavimo linijų, elektros perdavimo tinklų įrengimu arba elektros tinklų pajėgumų padidinimu susijusias sąnaudas, kurios Tarybos nustatyta tvarka (t.y. vadovaujantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2015 m. sausio 15 d. nutarimu Nr.
O3-3 „Dėl elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“) įtraukiamos į perdavimo paslaugos kainą;
5) atsižvelgiant į siūlomą numatyti perdavimo sistemos operatoriaus pareigą investuoti į naujų elektros linijų statybą ar jų optimizavimą, o tokias investicijas atitinkamai socializuoti, EEĮ projektu siūloma pakeisti EEĮ 3 straipsnio 3¹ dalį ir 67 straipsnio
išlaidų, susijusių su naujų linijų statyba ar optimizavimu). 6) EEĮ projektu taip pat siūloma pakeisti 21¹ straipsnio 1 dalį bei papildyti nauja dalimi, nustatant, kad gamintojo prievolių užtikrinimo dydis, kai gamintojo elektros energijos gamybos įrenginio prijungimui prie elektros tinklų reikia pastatyti naujus elektros perdavimo tinklus arba perdavimo liniją, negali būti mažesnis nei perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudos, susijusios su naujų elektros perdavimo tinklų arba perdavimo linijos statyba. Jeigu prie planuojamų statyti naujų elektros perdavimo tinklų prijungiami kelių gamintojų elektros energijos gamybos įrenginiai ir jų bendrai mokėtino prievolių užtikrinimo dydis viršija perdavimo sistemos operatoriaus sąnaudas, kiekvieno tokio gamintojo prievolių užtikrinimo dydis turi būti proporcingai mažinamas.
AIEĮ projektas: AIEĮ projektu iš esmės siekiama užtikrinti, kad AIEĮ nuostatos atitiktų EEĮ projektu siūlomas nuostatas, t.y. AIEĮ projektu siūlomi pakeitimai pakartoja arba referuoja į EEĮ projektu siūlomus pakeitimus:
1) AIEĮ projektu siūloma papildyti AIEĮ 14 straipsnį nauja dalimi, kad kai elektrinės prijungimui prie elektros tinklų reikia pastatyti naujus elektros perdavimo tinklus ar perdavimo liniją, perdavimo sistemos operatorius ir elektrinę statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo suderina protingą terminą, pagrįstai reikalingą naujų elektros perdavimo tinklų ar perdavimo linijai ir elektrinei pastatyti ir elektrinei prijungti. Taip pat siūloma apibrėžti Tarybos aiškų vaidmenį numatant kad Taryba prižiūri ir kontroliuoja, ar perdavimo sistemos operatorius ir elektrinę statyti ar įrengti elektrinę planuojantis asmuo laikosi sutarto termino ir ar terminas yra protingas;
2) AIEĮ projektu, atsižvelgiant į EEĮ projekto nuostatas, siūloma pakeisti ir papildyti AIEĮ 21 straipsnį numatant, kad jeigu elektrinei prijungti prie elektros tinklų technologiniu ir ekonominiu požiūriu tinkamame elektrinės prijungimo taške reikia pastatyti naujus, plėsti, atnaujinti arba modernizuoti esamus elektros perdavimo tinklus, perdavimo sistemos operatorius, suderinęs su Taryba, apmoka visas su naujų elektros perdavimo tinklų įrengimu arba esamų elektros perdavimo tinklų plėtra, atnaujinimu ar modernizavimu susijusias sąnaudas, kurios Tarybos nustatyta tvarka yra įtraukiamos į perdavimo paslaugos kainą.
3) AIEĮ projektu, atsižvelgiant į EEĮ projekto nuostatas, taip pat siūloma patikslinti 14 straipsnio
atveju, kai planuojama statyti naują elektros perdavimo liniją. Įsigaliojus priimtiems Įstatymų projektams ir užtikrinus jų tinkamą įgyvendinimą, vadovaujantis įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų reikalavimais, bus pasiektos šios naudos:
Atitinkamai, potencialiai bus įgyvendintas Lietuvos valstybės strateginio tikslas - atsinaujinančių energijos išteklių dalies Lietuvos vidaus energijos gamyboje didinimas ir vartojamos elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalies, palyginus su galutiniu elektros energijos suvartojimu, didinimas iki 100 proc.;
prijungimą, kurių pasiūla preliminariai sumažins elektros energijos kainą vartotojams 0,1 – 0,15 Еur/kWh; surenkant investicijas per 10 metų, dedamoji būtų 0,0013 EUR/kWh per metus, t.y. 10 kartų mažesnė);
atitikimas konstituciniam lygiateisiškumo principui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų Projektų pasekmių nenumatoma.
Priėmus pakeitimus, susijusius su naujų elektros linijų ir (ar) transformatorių pastočių statybai reikalingų investicijų įtraukimu į perdavimo paslaugų kainą, minimaliai padidės perdavimo paslaugos kaina vartotojams, tačiau ilgalaikėje perspektyvoje elektros kaina sumažės 11-16 kartų palyginus su patirtomis išlaidomis perdavimo paslaugos kainoje (pavyzdžiui, 0,0013 Еur/kWh perdavimo paslaugos kainoje per metus leistų sumažinti elektros energijos kainą vartotojams 0,1 – 0,15 Еur/kWh). Papildomai pažymėtina, kad perdavimo sistemos operatoriaus investicijos į naujų elektros linijų ir (ar) transformatorių pastočių statybą pilnai sugrįš perdavimo sistemos operatoriui per perdavimo paslaugos kainos papildomą dedamąją (remiantis faktiniu galutiniu elektros energijos suvartojimu 2021 m., kuris sudarė 11,8 TWh, 0,01 Еur/kWh įtraukimas į perdavimo paslaugos kainą reikštų 118 mln. Eur perdavimo sistemos operatoriaus pajamų; per vienerius metus būtų padengtos bent dviejų linijų statybos perdavimo sistemos operatoriaus investicijos; jei lėšos, reikalingos investicijoms, bus surenkamos per ilgesnį nei vienerių metų laikotarpį, metinė įtaka perdavimo paslaugos kainai būtų dar mažesnė). 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Projektai ir jų įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms Lietuvoje ir jo plėtrai.
Dėl siūlomo investicijų į naujas elektros linijas socializavimo sumažės gamintojų, įsirengiančių atsinaujinančius išteklius naudojančių elektros energijos gamybos įrenginius finansinė našta, o tai leis gamintojams skirti papildomas investicijas į atsinaujinančius išteklius naudojančių elektros energijos gamybos įrenginių plėtrą. Tai taip pat turės teigiamą įtaką galutiniams elektros energijos vartotojams – sumažės elektros energijos kaina (tikimasi, kad iki 0,0013 Еur/kWh perdavimo paslaugos kainoje per metus leis sumažinti elektros energijos kainą vartotojams 0,1 – 0,15 Еur/kWh). Atitinkamai, įmonės, veikiančios elektros energiją intensyviai naudojančiuose pramonės sektoriuose, patirs mažesnes elektros energijos sąnaudas, taip padidės įmonių konkurencinė padėtis ir bus sudarytos sąlygos pritraukti daugiau investicijų. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Projektuose siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės (susiję įstatymų projektai teikiami kartu. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektai parengtai laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projektuose naujos sąvokos ir (ar) terminai nėra įvedami. 11.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Projektus, Taryba turės pakeisti:
Elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainių nustatymo metodikos patvirtinimo“;
Elektros energijos perdavimo, skirstymo ir visuomeninio tiekimo paslaugų bei visuomeninės kainos viršutinės ribos nustatymo metodikos patvirtinimo“; Priėmus Projektus, perdavimo sistemos operatorė LITGRID AB turės pakeisti, suderinti su Taryba, o Taryba patvirtinti:
AB „Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos aprašą“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų bei jokių kitų fondų (įskaitant Europos Sąjungos fondus) lėšų panaudojimo Projektams įgyvendinti nereikės (neplanuojama). 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra atsinaujinantys energijos ištekliai, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamybos įrenginys, energijos iš atsinaujinančių išteklių gamintojas, prijungimo prie perdavimo tinklų sąnaudos, naujų perdavimo linijų statyba, perdavimo sistemos operatorius, perdavimo tinklų optimizavimas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Seimo narys Romualdas Vaitkus
2023-05-22 Nr. XIVP-2738 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 3 straipsnyje dėstomoje Elektros energetikos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 67 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti: „Kai vartotojo ar gamintojo elektros įrenginiai, taip pat energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie perdavimo tinklų, atitinkamai vartotojas, gamintojas ar energijos kaupimo įrenginio savininkas apmoka visas sąnaudas, susijusias su jo valdomų įrenginių prijungimu prie elektros perdavimo tinklų, išskyrus atvejus, numatytus šio įstatymo 22 straipsnio 4¹dalyje.“ Pagal projekto 2 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4¹ dalies ir 22 straipsnio 4² dalies nuostatas, visas naujų elektros perdavimo tinklų statybos sąnaudas dengia perdavimo sistemos operatorius. Šios sąnaudos yra įtraukiamos į perdavimo paslaugos kainą. Taigi gamintojas nepatiria jokių sąnaudų, susijusių su elektros perdavimo naujų tinklų statyba. Pagal projekto 3 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 67 straipsnio 6 dalies nuostatas, šis gamintojas nepatirtų ir jokių savo elektros įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklų sąnaudų. Pastebėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas visų asmenų lygybės principas apima ir diskriminacijos bei privilegijų draudimą (2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas).
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad konstitucinis visų asmenų lygybės principas, kurio turi būti laikomasi ir leidžiant įstatymus, ir juos taikant, ir vykdant teisingumą, įpareigoja vienodus faktus teisiškai vertinti vienodai ir draudžia iš esmės tokius pat faktus savavališkai vertinti skirtingai (inter alia 2012 m. vasario
straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas suponuoja pareigą įstatymų leidėjui nustatyti vienodą (nediferencijuotą) teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų kategorijų, esančių vienodoje padėtyje, atžvilgiu, kai tarp tų asmenų kategorijų nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad nevienodas jų traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (inter alia 2013 m. vasario 22 d., 2015 m. vasario 6 d., 2019 m. rugsėjo 19 d. nutarimai). Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad galima nustatyti diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, tik tada, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Priešingu atveju toks teisinis reguliavimas būtų laikomas kaip įtvirtinantis privilegiją. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai (Konstitucinio Teismo 1995 m. gruodžio 22 d., 2000 m. gruodžio 6 d., 2003 m. kovo 17 d., 2003 m. lapkričio 17 d., 2003 m. gruodžio 3 d., 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimai).
Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, kokie yra objektyvūs skirtumai tarp gamintojų, kurių elektros įrenginiai prijungiami prie esamų elektros perdavimo tinklų, ir gamintojų, kurių elektros įrenginiai prijungiami prie elektros perdavimo tinklų, kurie buvo pastatyti jų iniciatyva. Taigi projektu siūlomos nuostatos, kiek tai susiję su dalies gamintojų atleidimu nuo jų elektros įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklų sąnaudų, prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnio
dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 21¹ straipsnio 1² dalyje tarp žodžių „prievolių“ ir „užtikrinimo“ įterptinas žodis „įvykdymo“. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomoje keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tinklų operatorius „neturi teisės atsisakyti prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų, išskyrus atvejus, kai Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo numatyta tvarka nustatoma, kad gamintojo prijungimas prie elektros tinklų kelią riziką ar neatitinka nacionalinio saugumo interesų, arba kituose įstatymuose numatytais atvejais.“ Projektas tobulintinas.
Pirma, pastebėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą tinklų operatorius turi pareigą įsitikinti, kad ketinimų protokolo pasirašymas ir (ar) ketinimų protokolą siekiantis pasirašyti asmuo nekelia rizikos nacionalinio saugumo interesams ar atitinka nacionalinio saugumo interesus tik keičiamo įstatymo 73² straipsnyje nustatytais atvejais: kai gamintojas ar energijos kaupimo įrenginio savininkas pateikia tinklų operatoriui prašymą sudaryti ketinimų protokolą dėl elektros energijos gamybos įrenginių ir (ar) energijos kaupimo įrenginių prijungimo, kai prijungimo taške numatoma leistina generuoti galia yra ne mažesnė kaip 50 MW, išskyrus atvejus, kai pateikiamas prašymas sudaryti ketinimų protokolą dėl Lietuvos Respublikos teritorinėje jūroje ir (ar) Lietuvos Respublikos išskirtinės ekonominės zonos Baltijos jūroje dalyje planuojamų plėtoti elektros gamybos įrenginių prijungimo. Taigi analizuojamos projekto nuostatos derintinos tarpusavyje su nurodytomis keičiamo įstatymo 73² straipsnio nuostatomis. Be to, pritarus projektu siūlomoms nuostatoms, atsižvelgiant į tai, kad patikros procedūrų vykdymas užtrunka, turėtų būti keičiama ir 22 straipsnio 9 dalis, kurioje nustatytas 25 kalendorinių dienų terminas ketinimo protokolui pasirašyti, skaičiuojamas nuo 22 straipsnio 8 dalyje nurodyto prašymo pateikimo dienos.
Antra, neaišku, kokie kiti įstatymai turimi omenyje (energetikos veiklą reguliuojantys ar kitą konkrečią veiklos sritį reguliuojantys įstatymai). Projektas tobulintinas, pašalinant šį neaiškumą. 4. Projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūloma atsisakyti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3¹ dalies nuostatos: „Jeigu elektros energijos gamybos įrenginio savininkas padengia išlaidas, susijusias su neriboto prijungimo užtikrinimu, prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai netaikomi.“ Siūlymas kelia abejonių, atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 67 straipsnio 8 dalį, „Vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistina naudoti galia ar didinama elektros įrenginių leistina naudoti galia yra ne mažesnė kaip 10 MW, ar energijos kaupimo įrenginių savininkai, kurių elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklų reikia pastatyti naujus elektros perdavimo tinklus ir kurie pageidauja Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinę su perdavimo sistemos operatoriumi, pastatyti šiuos elektros tinklus ir organizuoti jų statybos darbus, apmoka 100 procentų perdavimo tinklų statybos sąnaudų <...>“. Projektu nesiūloma atsisakyti keičiamo įstatymo
derintinos su tuos pačius santykius reguliuojančiu galiojančiu teisiniu reguliavimu. 5. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4¹ dalyje nustatyti:
„Perdavimo sistemos operatorius privalo prijungti
gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius optimizuodamas elektros perdavimo tinklų pajėgumus.
Jeigu elektros perdavimo tinklų pajėgumai negali būti padidinti ar kitaip optimizuoti, perdavimo sistemos operatorius privalo užtikrinti naujų perdavimo linijų statybą ir prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų. <...>“ Manytina, kad siūlomos nuostatos, įpareigojančios perdavimo sistemos operatorių vien tik gamintojo prašymo pagrindu optimizuoti elektros perdavimo tinklų pajėgumus, statyti naujas perdavimo linijas ar elektros perdavimo tinklus, taip pat siūlomos keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4² dalies ir 67 straipsnio 6 dalies (projekto
keičiamo įstatymo 18 straipsnio nuostatomis dėl ilgalaikės elektros energetikos sistemos plėtros, 23 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyti vartotojų įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklų atvejai, 31 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis dėl perdavimo sistemos operatoriaus pareigos efektyviai valdyti ir plėtoti perdavimo tinklus, taip pat 31 straipsnio nuostatomis dėl pralaidumų rezervavimo prioritetų, 33 straipsnio nuostatomis dėl perdavimo tinklų plėtros ir perdavimo sistemos operatoriaus įgaliojimų priimti sprendimus dėl investavimo.
Jeigu elektros perdavimo tinklų pajėgumai negali būti padidinti ar kitaip optimizuoti, perdavimo sistemos operatorius privalo užtikrinti naujų perdavimo linijų statybą ir prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų. <...>“ Manytina, kad siūlomos nuostatos, įpareigojančios perdavimo sistemos operatorių vien tik gamintojo prašymo pagrindu optimizuoti elektros perdavimo tinklų pajėgumus, statyti naujas perdavimo linijas ar elektros perdavimo tinklus, taip pat siūlomos keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4² dalies ir 67 straipsnio 6 dalies (projekto
keičiamo įstatymo 18 straipsnio nuostatomis dėl ilgalaikės elektros energetikos sistemos plėtros, 23 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyti vartotojų įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklų atvejai, 31 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis dėl perdavimo sistemos operatoriaus pareigos efektyviai valdyti ir plėtoti perdavimo tinklus, taip pat 31 straipsnio nuostatomis dėl pralaidumų rezervavimo prioritetų, 33 straipsnio nuostatomis dėl perdavimo tinklų plėtros ir perdavimo sistemos operatoriaus įgaliojimų priimti sprendimus dėl investavimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlomas teisinis reguliavimas, įpareigojantis perdavimo sistemos operatorių vien tik planuojančio statyti elektros gamybos įrenginius asmens prašymu statyti naujas elektros perdavimo linijas, nenustatant daugiau jokių kriterijų, sąlygų ir prioritetų, gali trukdyti perdavimo sistemos operatoriui tinkamai vykdyti keičiamo įstatymo 31 straipsnyje nustatytas pareigas, inter alia efektyviai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti perdavimo tinklus ir jungiamąsias linijas, atsižvelgiant į elektros energetikos sistemos darbo saugumo, patikimumo ir avarijų elektros tinkluose prevencijos reikalavimus, 10 metų perdavimo tinklų plėtros ir 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planus, Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius.
nustatytą Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos kompetenciją buitinių vartotojų teisių ir teisėtų interesų apsaugos srityje, svarstytina, ar projekto
numatyta perdavimo sistemos operatoriaus teisė atsisakyti pasirašyti ketinimų protokolą su gamintoju turėtų būti derinama su Tarnyba. 7.
dalimi siūloma papildyti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 8 dalį 3 punktu, nustatant, kad „Parengti ir pateikti elektros tinklų operatoriui prašymą pasirašyti ketinimų protokolą privalo: <...> gamintojas, kurio elektros energijos gamybos įrenginio prijungimui prie elektros tinklų reikia padidinti elektros perdavimo tinklų pajėgumus arba pastatyti naujas perdavimo linijas ar elektros perdavimo tinklus, Pasinaudojimo elektros tinklais tvarkos apraše nustatyta tvarka suderinęs su perdavimo sistemos operatoriumi naujų elektros perdavimo tinklų statybos sąlygas“, o 6 dalimi – pakeisti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 9² dalį ir nustatyti, kad šiuo atveju pasirašant ketinimų protokolą išankstinių prijungimo sąlygų pateikti nereikia. Projekto nuostatos tobulintinos, patikslinant, kokios „statybos sąlygos“ turimos omenyje, kokiais teisės aktais vadovaujantis jos turėtų būti parengtos. 8. Projektu teikiamos nuostatos įsigaliotų kitą dieną po jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip ir nurodoma projekto aiškinamajame rašte, įstatymui įgyvendinti bus reikalinga priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgus į tai bei siekiant sklandaus įstatymo nuostatų įgyvendinimo, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo, nustatant realų terminą įstatymo įgyvendinamiesiems teisės aktams priimti. 9. Atsižvelgus į tai, kad projektu teikiami siūlymai svarstytini dėl jų atitikties konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui, taip pat atkreiptinas dėmesys ir į Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punktą, nustatantį, kad kai teisės aktu numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su energetika, teisės aktų nustatyta tvarka atliekamas šio teisės akto projekto antikorupcinis vertinimas. 10.
Vyriausybės, Energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
2023-06-09 Nr. XIVP-2738(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje dėstomoje Elektros energetikos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 22 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad tinklų operatorius „neturi teisės atsisakyti prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų, išskyrus atvejus, kai šio įstatymo 73² straipsnyje numatyta tvarka nustatoma, kad gamintojo prijungimas prie elektros tinklų kelia riziką ar neatitinka nacionalinio saugumo interesų, arba kituose įstatymuose numatytais atvejais.“ Siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas, įrašant po žodžių „kelia riziką“ žodžius „nacionalinio saugumo interesams“ bei nurodant, kokie kiti įstatymai turimi omenyje (energetikos veiklą reguliuojantys ar kitą konkrečią veiklos sritį reguliuojantys įstatymai). Atkreiptinas dėmesys, jog projekte ir projekto lyginamajame variante aptariamos dalies turinys nesutampa ir turėtų būti tikslinamas pagal projekto lyginamojo varianto tekstą. 2. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti keičiamo įstatymo 22 straipsnio 3¹ dalies išimtis „išskyrus išlaidas, numatytas šio įstatymo 22 straipsnio 4² dalyje“ suformuluota neaiškiai. Siūlytina ją formuluoti taip: „arba šios išlaidos įtraukiamos į perdavimo paslaugos kainą, kaip tai nustatyta šio straipsnio 4² dalyje“. 3. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi siūloma keičiamo įstatymo 22 straipsnio 4¹ dalyje nustatyti:
„Perdavimo sistemos operatorius privalo prijungti
gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius optimizuodamas elektros perdavimo tinklų pajėgumus.
Jeigu elektros perdavimo tinklų pajėgumai negali būti padidinti ar kitaip optimizuoti, perdavimo sistemos operatorius privalo užtikrinti naujų perdavimo linijų statybą ir prijungti gamintojų elektros energijos gamybos įrenginius prie elektros tinklų. <...>“ Manytina, kad siūlomos nuostatos, įpareigojančios perdavimo sistemos operatorių vien tik gamintojo prašymo pagrindu optimizuoti elektros perdavimo tinklų pajėgumus, statyti naujas perdavimo linijas ar elektros perdavimo tinklus nedera su galiojančiomis keičiamo įstatymo 18 straipsnio nuostatomis dėl ilgalaikės elektros energetikos sistemos plėtros, 23 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyti vartotojų įrenginių prijungimo prie perdavimo tinklų atvejai, 31 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis dėl perdavimo sistemos operatoriaus pareigos efektyviai valdyti ir plėtoti perdavimo tinklus, taip pat 31 straipsnio nuostatomis dėl pralaidumų rezervavimo prioritetų, 33 straipsnio nuostatomis dėl perdavimo tinklų plėtros ir perdavimo sistemos operatoriaus įgaliojimų priimti sprendimus dėl investavimo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlomas teisinis reguliavimas, įpareigojantis perdavimo sistemos operatorių vien tik planuojančio statyti elektros gamybos įrenginius asmens prašymu statyti naujas elektros perdavimo linijas, nenustatant daugiau jokių kriterijų, sąlygų ir prioritetų, gali trukdyti perdavimo sistemos operatoriui tinkamai vykdyti keičiamo įstatymo 31 straipsnyje nustatytas pareigas, inter alia efektyviai eksploatuoti, prižiūrėti, valdyti ir plėtoti perdavimo tinklus ir jungiamąsias linijas, atsižvelgiant į elektros energetikos sistemos darbo saugumo, patikimumo ir avarijų elektros tinkluose prevencijos reikalavimus, 10 metų perdavimo tinklų plėtros ir 10 metų skirstomųjų tinklų plėtros, atnaujinimo, modernizavimo ir investicijų planus, Nacionaliniame pažangos plane ir kituose strateginio lygmens planavimo dokumentuose nustatytus energetikos politikos strateginius tikslus ir (ar) pažangos uždavinius. 4.
nuostatos įsigaliotų kitą dieną po jų oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre. Atkreiptinas dėmesys, kad kaip ir nurodoma projekto aiškinamajame rašte, įstatymui įgyvendinti bus reikalinga priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgus į tai bei siekiant sklandaus įstatymo nuostatų įgyvendinimo, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įsigaliojimo ir įgyvendinimo, nustatant realų terminą įstatymo įgyvendinamiesiems teisės aktams priimti. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra registruotas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 16, 21¹, 22, 39 ir 48² straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2832), kuriuo taip pat siūloma pakeisti Elektros energetikos įstatymo 21¹ straipsnį, o šio įstatymo įsigaliojimo data – 2023 m. liepos 1 d. Pažymėtina, jog teikiamas projektas priėmus projektą Nr. XIVP-2832, taip pat turės būti atitinkamai patikslintas. 6. Atsižvelgiant į Vyriausybės, Energetikos ministerijos ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos kompetenciją, nustatytą keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]