Projekto lyginamasis variantas
2021 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 52 straipsnio pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
sąlygos ir tvarka
ir kandidatų sąrašus, jiems (iš kandidatų sąrašų deleguotiems atstovams) suteikiama teisė nemokamai naudotis nacionalinėmis visuomenės informavimo priemonėmis Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos radiju, televizijos ir interneto portalu. Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija rinkimų agitacijai skirtas radijo ir televizijos programas rengia ir transliuoja iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų. Vyriausioji rinkimų komisija apmoka papildomas tokių programų rengimo išlaidas. Rinkimų agitacijai skirtų programų rengimo taisykles patvirtina, numatant laidas tautinių mažumų kalbomis, konkrečią Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos programų trukmę ir laiką nustato Vyriausioji rinkimų komisija, suderinusi su Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos vadovu. Be to, Vyriausioji rinkimų komisija paskirsto programų laiką taip, kad nebūtų pažeistas kandidatų sąrašų lygiateisiškumo principas. Pakeisti 52 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
radiją ir televiziją finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis ir tautinių mažumų kalbomis iš Vyriausiajai rinkimų komisijai skirtų asignavimų. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Rita Tamašunienė Česlav Olševski Beata Petkevič
2021-03-12 Nr. XIVP-273 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 52 straipsnio „Rinkimų agitacijos sąlygos ir tvarka“ 1 dalyje numatyti, kad per Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) radiją, televiziją ir interneto portale būtų transliuojamos rinkimų agitacijai skirtos iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamos laidos tautinių mažumų kalbomis, o šio straipsnio 2 dalyje – kad valstybės biudžeto lėšomis būtų finansuojamos ir kandidatų diskusijos per radiją ir televiziją tautinių mažumų kalbomis. Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 14 straipsniui, kuriame įtvirtintas lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusas, ir 34 straipsnio 2 daliai, iš kurios kyla įstatymų leidėjo pareiga užtikrinti lygią visų kandidatų pasyviąją rinkimų teisę. 1.1. Pagal Konstitucijos 14 straipsnį valstybinė kalba yra lietuvių kalba.
Aiškinant šią konstitucinę nuostatą, Konstitucinio Teismo aktuose (1999 m. spalio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. gegužės 10 d. nutarimuose,
statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė; lietuvių kalba saugo tautos tapatumą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldos įstaigų veikimą; valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus; įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip valstybinės kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, ir numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones; negalima nustatyti išskirtinių valstybinės kalbos vartojimo atsižvelgiant į asmens tautybę taisyklių; asmens tautybė negali būti pagrindu asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso. Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 10 d. nutarimu pripažino Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo nuostatas, kuriomis Vyriausiajai rinkimų komisijai buvo pavesta organizuoti referendumo biuletenių, kuriuose kartu su tekstu valstybine kalba yra jo vertimas į savivaldybės teritorijoje tradiciškai gausiai gyvenančios tautinės mažumos kalbą, spausdinimą, prieštaraujančiomis Konstitucijos 14 straipsniui.
Argumentuodamas šį sprendimą, Konstitucinis Teismas pabrėžė:
Konstituciją lietuvių kalba, kaip valstybinė kalba, yra svarbus valstybingumo elementas, visus Lietuvos Respublikos piliečius vienijantis, valstybinę bendruomenę – pilietinę Tautą integruojantis veiksnys, nes užtikrina visiems valstybės piliečiams lygias galimybes dalyvauti valdant savo šalį, priimant valstybinės reikšmės sprendimus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybinę tarnybą; valstybinės kalbos mokėjimas yra visaverčio piliečių dalyvavimo valdant valstybę prielaida ir būtina sąlyga;
Argumentuodamas šį sprendimą, Konstitucinis Teismas pabrėžė:
Konstituciją lietuvių kalba, kaip valstybinė kalba, yra svarbus valstybingumo elementas, visus Lietuvos Respublikos piliečius vienijantis, valstybinę bendruomenę – pilietinę Tautą integruojantis veiksnys, nes užtikrina visiems valstybės piliečiams lygias galimybes dalyvauti valdant savo šalį, priimant valstybinės reikšmės sprendimus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybinę tarnybą; valstybinės kalbos mokėjimas yra visaverčio piliečių dalyvavimo valdant valstybę prielaida ir būtina sąlyga;
Teismo 2006 m. gegužės 10 d. nutarime pažymėta ir tai, kad reikalavimas viešajame Lietuvos gyvenime vartoti valstybinę kalbą yra visiškai suderinamas su Konstitucijos 37 ir 45 straipsnio nuostatomis, kuriomis įtvirtinta tautinių bendrijų teisė puoselėti savo tautinę kultūrą, papročius, kalbą, gauti valstybės teikiamą paramą, nes šios nuostatos nereiškia, jog tautinių bendrijų interesai gali būti priešpriešinami Lietuvos valstybės, visos visuomenės, pilietinės Tautos bendriems interesams.
Pagal Konstitucijos 33 straipsnio
demokratiškai išrinktus atstovus. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, būtent per rinkimus kiekvienas pilietis įgyvendina savo teisę kartu su kitais dalyvauti valdant savo šalį, inter alia formuojant politines atstovaujamąsias institucijas (2008 m. spalio 1 d., 2011 m. gegužės 11 d., 2016 m. vasario 17 d. nutarimai); Europos Parlamentas laikytinas politine atstovaujamąja Europos Sąjungos institucija, kurios rinkimų tvarką konkrečioje Europos Sąjungos valstybėje narėje nustato atitinkamos valstybės narės įstatymų leidėjas (2010 m. lapkričio 9 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai). Taigi rinkimai, be kita ko, į Europos Parlamentą, kaip ir referendumas, yra viešojo gyvenimo sritis, kurioje pagal Konstituciją privalo būti vartojama valstybinė kalba.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad projekte numatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį per LRT radiją, televiziją ir interneto portale turėtų būti transliuojamos rinkimų agitacijai skirtos iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamos laidos tautinių mažumų kalbomis, taip pat valstybės biudžeto lėšomis turėtų būti finansuojamos kandidatų diskusijos per radiją ir televiziją tautinių mažumų kalbomis, būtų ignoruojama konstitucinė valstybinės kalbos samprata, suponuojanti būtent valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, be kita ko, piliečiams dalyvaujant valdant savo šalį, priimant valstybinės reikšmės sprendimus. 1.2. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją įstatymu reguliuojant rinkimų santykius turi būti užtikrinta lygi visų rinkėjų aktyvioji rinkimų teisė (teisė balsuoti, t. y. teisė rinkti), taip pat lygi visų kandidatų pasyvioji rinkimų teisė (teisė būti rinkimuose registruojamam kandidatu, t. y. teisė būti renkamam); lygios rinkimų teisės principas yra vienas iš Konstitucijoje įtvirtintų visuotinai pripažintų demokratinių rinkimų principų (2014 m. spalio 13 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, įstatymais reguliuodamas pasyviosios rinkimų teisės renkant politines atstovaujamąsias institucijas, inter alia Europos Parlamentą, įgyvendinimą, turi konstitucinę pareigą paisyti iš Konstitucijos kylančių imperatyvų, inter alia rinkimų teisės principų (2010 m. lapkričio 9 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai). Kaip minėta, valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus, užtikrina jiems lygias galimybes dalyvauti valdant savo šalį.
Taigi visiems pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems subjektams turi būti sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti rinkimų kampanijoje valstybine kalba, be kita ko, vykdyti rinkimų agitaciją valstybės biudžeto lėšomis finansuojamose per radiją, televiziją ir internetu šia kalba transliuojamose laidose, kandidatų diskusijose. Pagal projekte pateiktą siūlymą Rinkimų į Europos Parlamentą įstatyme numačius, kad iš valstybės biudžeto lėšų rengiamos bei transliuojamos ir rinkimų agitacijai skirtos laidos bei kandidatų diskusijos tautinių mažumų kalbomis, šioms mažumoms priklausantiems kandidatams būtų sudarytos palankesnės rinkimų agitacijos vykdymo sąlygos, nes šią agitaciją jie galėtų vykdyti, dalyvaudami iš valstybės biudžeto lėšų apmokėtose laidose bei diskusijose ne tik valstybine, bet ir atitinkamos tautinės mažumos kalba. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų nepaisoma iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies kylančio reikalavimo užtikrinti lygią visų kandidatų pasyviąją rinkimų teisę. 2. Jeigu į šios išvados 1 punkte išdėstytas pastabas nebūtų atsižvelgta, projektas tikslintinas atsižvelgiant į šiuos argumentus. 2.1. Svarstant projekte pateiktą siūlymą pavesti LRT rengti ir transliuoti laidas „tautinių mažumų kalbomis“, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, paskutinio gyventojų ir būstų surašymo duomenimis, 2011 m. Lietuvoje gyveno 154 tautybių gyventojai (iš jų 10 tautinėms mažumoms priskiriamų gyventojų grupių, kurias sudarė po 1 tūkst. ir daugiau gyventojų).[1] Atsižvelgiant į tai, diskutuotina, ar projektu siūlomos nuostatos neturėtų būti patikslintos, aiškiau apibrėžiant LRT pavedamos pareigos apimtį. 2.2.
2.2. Projektu keičiamo įstatymo 52 straipsnio 1 dalies fragmente „radiju, televizijos ir interneto portalu“ žodį „televizijos“ reikėtų pakeisti žodžiu
„televizija“. 2.3. Atkreipiame dėmesį į tai, kad keičiamo įstatymo 52
straipsnio 1 dalyje yra numatytas LRT rengiamų ir transliuojamų rinkimų agitacijai skirtų „radijo ir televizijos programų“ finansavimas iš tam skirtų valstybės biudžeto lėšų, o tai, iš kokių lėšų turėtų būti apmokamas kandidatų naudojimasis LRT interneto portalu, nesureguliuota. To paties straipsnio 2 dalyje nustatytas teisinis reguliavimas ir jo santykis su nustatytuoju šio straipsnio 1 bei 5 dalyse taip pat nėra visiškai aiškus. 2.4. Pagal teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto 1 straipsnio dalys turėtų būti sunumeruotos, o jose nauja redakcija dėstomos Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 52 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos turėtų būti pateikiamos kabutėse. 3. 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu pateikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Taigi šio projekto aiškinamasis raštas turėtų būti atitinkamai papildytas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Respublikos 2011 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai. Gyventojai pagal tautybę, gimtąją kalbą ir tikybą. Prieiga per internetą: <https://osp.stat.gov.lt/gyventoju-ir-bustu-surasymai1>
DĖL
2021-03-24
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Irena Haase, Gabrieliaus
Landsbergio pavaduotojas Andrius Navickas, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Algirdas Stončaitis. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Seimo narė Rita Tamašunienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyr. patarėja Viktorija Staugaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2021-03-12 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 52 straipsnio „Rinkimų agitacijos sąlygos ir tvarka“ 1 dalyje numatyti, kad per Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) radiją, televiziją ir interneto portale būtų transliuojamos rinkimų agitacijai skirtos iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamos laidos tautinių mažumų kalbomis, o šio straipsnio 2 dalyje – kad valstybės biudžeto lėšomis būtų finansuojamos ir kandidatų diskusijos per radiją ir televiziją tautinių mažumų kalbomis.
Manome, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos 14 straipsniui, kuriame įtvirtintas lietuvių kalbos kaip valstybinės kalbos statusas, ir 34 straipsnio 2 daliai, iš kurios kyla įstatymų leidėjo pareiga užtikrinti lygią visų kandidatų pasyviąją rinkimų teisę. 1.1. Pagal Konstitucijos 14 straipsnį valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Aiškinant šią konstitucinę nuostatą, Konstitucinio Teismo aktuose (1999 m. spalio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. gegužės 10 d. nutarimuose, 2014 m. vasario 27 d. sprendime) pažymėta: konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė; lietuvių kalba saugo tautos tapatumą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldos įstaigų veikimą; valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus; įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip valstybinės kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, ir numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones; negalima nustatyti išskirtinių valstybinės kalbos vartojimo atsižvelgiant į asmens tautybę taisyklių; asmens tautybė negali būti pagrindu asmeniui reikalauti, kad jam nebūtų taikomos taisyklės, kylančios iš valstybinės kalbos statuso.
Konstitucinis Teismas 2006 m. gegužės 10 d. nutarimu pripažino Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo nuostatas, kuriomis Vyriausiajai rinkimų komisijai buvo pavesta organizuoti referendumo biuletenių, kuriuose kartu su tekstu valstybine kalba yra jo vertimas į savivaldybės teritorijoje tradiciškai gausiai gyvenančios tautinės mažumos kalbą, spausdinimą, prieštaraujančiomis Konstitucijos 14 straipsniui.
Argumentuodamas šį sprendimą, Konstitucinis Teismas pabrėžė:
Respublikos piliečius vienijantis, valstybinę bendruomenę – pilietinę Tautą integruojantis veiksnys, nes užtikrina visiems valstybės piliečiams lygias galimybes dalyvauti valdant savo šalį, priimant valstybinės reikšmės sprendimus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybinę tarnybą; valstybinės kalbos mokėjimas yra visaverčio piliečių dalyvavimo valdant valstybę prielaida ir būtina sąlyga;
Argumentuodamas šį sprendimą, Konstitucinis Teismas pabrėžė:
Respublikos piliečius vienijantis, valstybinę bendruomenę – pilietinę Tautą integruojantis veiksnys, nes užtikrina visiems valstybės piliečiams lygias galimybes dalyvauti valdant savo šalį, priimant valstybinės reikšmės sprendimus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybinę tarnybą; valstybinės kalbos mokėjimas yra visaverčio piliečių dalyvavimo valdant valstybę prielaida ir būtina sąlyga;
puoselėti savo tautinę kultūrą, papročius, kalbą, gauti valstybės teikiamą paramą, nes šios nuostatos nereiškia, jog tautinių bendrijų interesai gali būti priešpriešinami Lietuvos valstybės, visos visuomenės, pilietinės Tautos bendriems interesams.
Pagal Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalį piliečiai turi teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus. Kaip yra konstatavęs Konstitucinis Teismas, būtent per rinkimus kiekvienas pilietis įgyvendina savo teisę kartu su kitais dalyvauti valdant savo šalį, inter alia formuojant politines atstovaujamąsias institucijas (2008 m. spalio 1 d., 2011 m. gegužės 11 d.,
atstovaujamąja Europos Sąjungos institucija, kurios rinkimų tvarką konkrečioje Europos Sąjungos valstybėje narėje nustato atitinkamos valstybės narės įstatymų leidėjas (2010 m. lapkričio 9 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai). Taigi rinkimai, be kita ko, į Europos Parlamentą, kaip ir referendumas, yra viešojo gyvenimo sritis, kurioje pagal Konstituciją privalo būti vartojama valstybinė kalba.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, darytina išvada, kad projekte numatytu teisiniu reguliavimu, pagal kurį per LRT radiją, televiziją ir interneto portale turėtų būti transliuojamos rinkimų agitacijai skirtos iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamos laidos tautinių mažumų kalbomis, taip pat valstybės biudžeto lėšomis turėtų būti finansuojamos kandidatų diskusijos per radiją ir televiziją tautinių mažumų kalbomis, būtų ignoruojama konstitucinė valstybinės kalbos samprata, suponuojanti būtent valstybinės kalbos vartojimą viešajame Lietuvos gyvenime, be kita ko, piliečiams dalyvaujant valdant savo šalį, priimant valstybinės reikšmės sprendimus. 1.2. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad pagal Konstituciją įstatymu reguliuojant rinkimų santykius turi būti užtikrinta lygi visų rinkėjų aktyvioji rinkimų teisė (teisė balsuoti, t. y. teisė rinkti), taip pat lygi visų kandidatų pasyvioji rinkimų teisė (teisė būti rinkimuose registruojamam kandidatu, t. y. teisė būti renkamam); lygios rinkimų teisės principas yra vienas iš Konstitucijoje įtvirtintų visuotinai pripažintų demokratinių rinkimų principų (2014 m. spalio 13 d., 2015 m. spalio 20 d. nutarimai); įstatymų leidėjas, įstatymais reguliuodamas pasyviosios rinkimų teisės renkant politines atstovaujamąsias institucijas, inter alia Europos Parlamentą, įgyvendinimą, turi konstitucinę pareigą paisyti iš Konstitucijos kylančių imperatyvų, inter alia rinkimų teisės principų (2010 m. lapkričio 9 d., 2014 m. spalio 13 d. nutarimai). Kaip minėta, valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus, užtikrina jiems lygias galimybes dalyvauti valdant savo šalį.
Taigi visiems pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems subjektams turi būti sudarytos vienodos sąlygos dalyvauti rinkimų kampanijoje valstybine kalba, be kita ko, vykdyti rinkimų agitaciją valstybės biudžeto lėšomis finansuojamose per radiją, televiziją ir internetu šia kalba transliuojamose laidose, kandidatų diskusijose. Pagal projekte pateiktą siūlymą Rinkimų į Europos Parlamentą įstatyme numačius, kad iš valstybės biudžeto lėšų rengiamos bei transliuojamos ir rinkimų agitacijai skirtos laidos bei kandidatų diskusijos tautinių mažumų kalbomis, šioms mažumoms priklausantiems kandidatams būtų sudarytos palankesnės rinkimų agitacijos vykdymo sąlygos, nes šią agitaciją jie galėtų vykdyti, dalyvaudami iš valstybės biudžeto lėšų apmokėtose laidose bei diskusijose ne tik valstybine, bet ir atitinkamos tautinės mažumos kalba. Tokiu teisiniu reguliavimu būtų nepaisoma iš Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalies kylančio reikalavimo užtikrinti lygią visų kandidatų pasyviąją rinkimų teisę. Pritarti Konstitucinis Teismas konstatavo, kad pagal Konstituciją lietuvių kalba, kaip valstybinė kalba, yra svarbus valstybingumo elementas, visus Lietuvos Respublikos piliečius vienijantis, valstybinę bendruomenę – pilietinę Tautą integruojantis veiksnys, nes užtikrina visiems valstybės piliečiams lygias galimybes dalyvauti valdant savo šalį, priimant valstybinės reikšmės sprendimus, taip pat teisę lygiomis sąlygomis stoti į valstybinę tarnybą; valstybinės kalbos mokėjimas yra visaverčio piliečių dalyvavimo valdant valstybę prielaida ir būtina sąlyga.
Konstitucinės jurisprudencijos kontekste, atkreiptinas dėmesys, kad KT 2006 -05-10 jau yra nutaręs: „Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 3 straipsnio 6 dalies (2003 m. balandžio 10 d. redakcija; Žin., 2003, Nr. 38-1737) nuostatos „Vykdydama referendumus <...> Vyriausioji rinkimų komisija <...> 5) organizuoja referendumo dėl Lietuvos Respublikos dalyvavimo tarptautinėse organizacijose papildomą biuletenių, kuriuose kartu su referendumo biuletenio tekstu valstybine kalba yra šio teksto vertimas į savivaldybės teritorijoje tradiciškai gausiai gyvenančios tautinės mažumos kalbą, spausdinimą. Šie biuleteniai naudojami balsuojant tose referendumo apylinkėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, ir balsuojant miesto, rajono paštuose“ prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsniui.“
Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2021 m. kovo 12 d. išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad siūlomas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijos
statusas, ir 34 straipsnio 2 daliai, iš kurios kyla įstatymų leidėjo pareiga užtikrinti lygią visų kandidatų pasyviąją rinkimų teisę. 4.
rezultatai: už – 3, prieš – 1, susilaikė – 2(lėmė komiteto pirmininko balsas“už“). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Stasys Šedbaras, Agnė Širinskienė. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas (Parašas) Stasys Šedbaras Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė