Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 16² dalį ir ją išdėstyti taip:
„16². Lietuvos hibridinis subjektas – subjektas, išskyrus kolektyvinio investavimo subjektą, arba
darinys, kuriame daugiau kaip 50 procentų ar daugiau akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį, ar išimtinių teisių jas įsigyti tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba vienas užsienio valstybės rezidentas mokesčių tikslais, kuris pagal užsienio valstybės teisės aktus laikomas atskiru vienetu, tačiau jo pajamos ir sąnaudos pagal šį Įstatymą laikomos kito (kitų) asmens (asmenų) pajamomis ir sąnaudomis, arba keli asocijuoti asmenys, iš kurių bent vienas yra užsienio valstybės rezidentas mokesčių tikslais, kuris pagal užsienio valstybės teisės aktus laikomas atskiru vienetu, tačiau jo pajamos ir sąnaudos pagal šį Įstatymą laikomos kito (kitų) asmens (asmenų) pajamomis ir sąnaudomis.“
Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Gintarė Skaistė Mindaugas Lingė
Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 16² dalį ir ją išdėstyti taip:
„16². Lietuvos hibridinis subjektas – subjektas, išskyrus kolektyvinio investavimo subjektą, arba
darinys, kuriame daugiau kaip 50 procentų ar daugiau akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį, ar išimtinių teisių jas įsigyti tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba vienas užsienio valstybės rezidentas mokesčių tikslais, kuris pagal užsienio valstybės teisės aktus laikomas atskiru vienetu, tačiau jo pajamos ir sąnaudos pagal šį Įstatymą laikomos kito (kitų) asmens (asmenų) pajamomis ir sąnaudomis, arba keli asocijuoti asmenys, iš kurių bent vienas yra užsienio valstybės rezidentas mokesčių tikslais, kuris pagal užsienio valstybės teisės aktus laikomas atskiru vienetu, tačiau jo pajamos ir sąnaudos pagal šį Įstatymą laikomos kito (kitų) asmens (asmenų) pajamomis ir sąnaudomis.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio pakeitimo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į Europos Komisijos oficialų pranešimą Nr. EUP(2022)10199 dėl 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyvos (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/952, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/1164, kiek tai susiję su trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimais (toliau – Direktyva (ES) 2016/1164), 9a straipsnio perkėlimo ir įgyvendinimo nacionalinėje teisėje. Įstatymo projekto tikslas – atsižvelgiant į Europos Komisijos analizės dėl Direktyvos (ES) 2016/1164 9a straipsnio perkėlimo ir įgyvendinimo nacionalinėje teisėje išvadas bei siekiant teisinio aiškumo, patikslinti Lietuvos hibridinio subjekto sąvokos apibrėžtį dėl valdymo dalies reikalavimo (valdymo kontrolės procentinės dalies), kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/1164 9a straipsnio 1 dalyje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Gintarė Skaistė, Mindaugas Lingė. 3. Dabartinis teisinis Įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 įstatymo 2 straipsnio 16²dalies nuostata (priimta 2021 m. gruodžio 7 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 38³ ir 58 straipsnių pakeitimo įstatymu), kurioje apibrėžta Lietuvos hibridinio subjekto sąvoka.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos hibridinis subjektas laikytinas kontroliuojamuoju subjektu, apibrėžiant jo sąvoką, daugiau kaip 50 procentų valdymo dalies reikalavimas buvo nustatytas siekiant užtikrinti galiojančių Pelno mokesčio įstatymo nuostatų[¹] dėl kontroliuojamojo subjekto apibrėžimo ir traktavimo mokesčių tikslais vientisumą, t. y. Lietuvos hibridinis subjektas apibrėžtas kaip subjektas, išskyrus kolektyvinio investavimo subjektą, arba darinys, kuriame daugiau kaip 50 procentų akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį, ar išimtinių teisių jas įsigyti tiesiogiai ar netiesiogiai valdo arba vienas užsienio valstybės rezidentas mokesčių tikslais, kuris pagal užsienio valstybės teisės aktus laikomas atskiru vienetu, tačiau jo pajamos ir sąnaudos pagal Pelno mokesčio įstatymą laikomos kito (kitų) asmens (asmenų) pajamomis ir sąnaudomis, arba keli asocijuoti asmenys, iš kurių bent vienas yra užsienio valstybės rezidentas mokesčių tikslais, kuris pagal užsienio valstybės teisės aktus laikomas atskiru vienetu, tačiau jo pajamos ir sąnaudos pagal Pelno mokesčio įstatymą laikomos kito (kitų) asmens (asmenų) pajamomis ir sąnaudomis. Lietuvos hibridinio subjekto sąvoka apibrėžta perkeliant ir įgyvendinant likusias[²] Direktyvos (ES) 2016/1164 su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. gegužės 29 d. Tarybos direktyva (ES) 2017/952, kuria iš dalies keičiama Direktyva (ES) 2016/1164, kiek tai susiję su trečiųjų valstybių mokestinės tvarkos neatitikimais, nuostatas dėl mokestinės tvarkos neatitikimų (angl. Hybrid Mismatches), taip pat atsižvelgiant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ir G20 valstybių vadovų patvirtinto projekto dėl mokesčių bazės erozijos ir pelno perkėlimo (angl.
Base Erosion and Profit Shifting) 2 veiksmo ataskaitoje „Naudojimosi mokestinės tvarkos neatitikimais poveikio neutralizavimas“ (angl. Neutralising the Effects of Hybrid Mismatch Arrangements) pateiktas rekomendacijas mokestinės tvarkos neatitikimų srityje. Hibridinio subjekto apibrėžimas sudaro prielaidas panaikinti vieną iš mokestinių tvarkos neatitikimų susidarymo priežasčių – skirtingą apmokestinamojo vieneto (hibridinio subjekto) teisinį reglamentavimą ar traktavimą – ir tokiu būdu neleisti atsirasti dėl šios priežasties susidariusių mokestinės tvarkos neatitikimų sukeliamoms pasekmėms. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama 2022 metų birželio mėnesį Lietuvai pateiktame Europos Komisijos oficialiame pranešime Nr. EUP(2022)10199 dėl Direktyvos (ES) 2016/1164 perkėlimo ir įgyvendinimo nacionalinėje teisėje Europos Komisija laikosi nuomonės, kad Direktyvos (ES) 2016/1164 9a straipsnio 1 dalis dėl atvirkštinių pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejų taikoma, kai susiję subjektai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės rezidentai mokesčių tikslais, tiesiogiai arba netiesiogiai valdo 50 procentų ar daugiau hibridinio subjekto balsavimo teisių, kapitalo dalies arba teisių į pelną dalies (o Įstatyme nustatytas daugiau kaip 50 procentų valdymo dalies reikalavimas). Atsižvelgiant į Europos Komisijos atliktos analizės dėl Direktyvos (ES) 2016/1164 9a straipsnio perkėlimo į Lietuvos nacionalinę teisę išvadas ir siekiant teisinio aiškumo taikant šią nuostatą, Įstatymo projektu siūloma pakeisti Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 16² dalį, kurioje apibrėžiama Lietuvos hibridinio subjekto sąvoka, patikslinant ją tiek, kiek tai susiję su valdymo dalies reikalavimu (valdymo kontrolės procentine dalimi).
Patikslinta nuostata tokio reikalavimo dėl valdymo dalies taikymo tikslu apimtų ne tik tuos atvejus, kai vienas užsienio valstybės rezidentas mokesčių tikslais arba keli asocijuoti asmenys, iš kurių bent vienas yra užsienio valstybės rezidentas mokesčių tikslais, valdo daugiau kaip 50 procentų, bet ir įskaitant (lygiai) 50 procentų Lietuvos hibridinio subjekto akcijų (dalių, pajų), balsavimo teisių ar teisių į paskirstytinojo pelno dalį, ar išimtinių teisių jas įsigyti, kaip apibrėžta Direktyvos (ES) 2016/1164 9a straipsnio 1 dalyje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Atsižvelgiant į tai, kad kovos su piktnaudžiavimu mokesčiais taisykles turi įgyvendinti visos Europos Sąjungos valstybės narės, neigiamų pasekmių Lietuvos konkurencingumui nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai nenumatoma. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Reikšmingos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą Įstatymo projektą Priėmus Įstatymo projektą, kitų teisės aktų pakeisti ar panaikinti nereikės. 10.
10Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų ir kitų norminių teisės aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymu turėtų būti pakeistas Mokestinės tvarkos neatitikimų pavyzdžių aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos finansų ministro 2021 m. balandžio 16 d. įsakymu Nr. 1K-124 „Dėl Mokestinės tvarkos neatitikimų pavyzdžių aprašo patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Priėmus Įstatymo projektą, numatomas neutralus poveikis valstybės biudžeto pajamoms. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai
„Lietuvos hibridinis subjektas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia Seimo nariai Gintarė Skaistė Mindaugas Lingė [¹]Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiant kontroliuojamojo apmokestinamojo vieneto sąvoką nustatytas daugiau kaip 50 procentų valdymo dalies reikalavimas.
Pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 4² dalyje apibrėžiant kontroliuojamojo užsienio apmokestinamojo vieneto sąvoką, kuri perkelta į nacionalinę teisę įgyvendinant 2016 m. liepos 12 d. Tarybos direktyvos (ES) 2016/1164, kuria nustatomos kovos su mokesčių vengimo praktika, tiesiogiai veikiančia vidaus rinkos veikimą, taisyklės, 7 straipsnį, nustatytas daugiau kaip 50 procentų valdymo dalies reikalavimas. [²] Direktyvų atskiros nuostatos įgyvendintos 2019 m. gruodžio 17 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 12, 14, 30, 31, 55, 56¹ straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 38³, 40², 56² straipsniais įstatymu ir 2018 m. gruodžio 6 d. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2, 4, 5, 11, 17, 30, 39, 55 straipsnių, 3 priedėlio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 30¹ straipsniu įstatymu.
2023-05-17 Nr. XIVP-2711 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 2 straipsnyje yra numatyta, jog „Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį“. Pažymėtina, kad teisės normos yra skirtos reguliuoti tuos teisinius santykius, kurie atsiranda po teisės normos įsigaliojimo. Teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, o įstatymų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit). Atsižvelgus į tai, siūlytina projektą papildyti nuostata dėl jo vėlesnio įsigaliojimo bei koreguoti nuostatą dėl jo taikymo į ateitį. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2023-06-06 Nr. XIVP-2711(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
DĖL
2023-05-24
posėdyje dalyvavo: Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Dainių Kreivį), Valius Ąžuolas, Mindaugas Skritulskas (pavaduojantis Antaną Čepononį), Liudas Jonaitis, Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
EEil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-05-172 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 2 straipsnyje yra numatyta, jog
„Šis įstatymas taikomas apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių pelno mokestį“. Pažymėtina,
kad teisės normos yra skirtos reguliuoti tuos teisinius santykius, kurie atsiranda po teisės normos įsigaliojimo. Teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, o įstatymų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit). Atsižvelgus į tai, siūlytina projektą papildyti nuostata dėl jo vėlesnio įsigaliojimo bei koreguoti nuostatą dėl jo taikymo į ateitį. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2 straipsnio 16² dalis, kurioje apibrėžta Lietuvos hibridinio subjekto sąvoka, priimta 2021 m. gruodžio 7 d.
Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. XIV-726 perkeliant Direktyvos (ES) 2016/1164 (toliau – Direktyva) 9a straipsnio nuostatą į nacionalinę teisę, įsigaliojo nuo 2023 m. sausio 1 d., o teikiamu Projektu tik tikslinama minėtos jau galiojančios sąvokos apibrėžtis, kad atitiktų Direktyvos nuostatą (redakcinio pobūdžio pakeitimas), taip pat atsižvelgiant į tai, kad praktikoje Valstybinė mokesčių inspekcija hibridinių subjektų (atvirkštinių pasinaudojimo šalių mokestinės tvarkos neatitikimais atvejų, kuriems galėtų būti aktualūs įstatymo projektu siūlomi patikslinantys pakeitimai) nėra identifikavusi, Projekte įgyvendinamųjų nuostatų siūloma atsisakyti. Dėl Projekto įsigaliojimo termino, pažymėtina, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 3 str. 4 d., teisės aktams, kurie derinami su Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis, netaikoma bendra įsigaliojimo ne anksčiau kaip po šešių mėnesių taisyklė. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto pasiūlymai ir sprendimas: Pritarti Iniciatorių pateiktam ir Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2711, atsižvelgiant į LRS Teisės departamento pateiktą pastabą ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Mitalas, Andrius Palionis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA.
PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIVP-2711(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro patarėja Dalia Mudėnienė