Projekto Nr. Lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 170² straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,170² straipsnis. Viešas pritarimas tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos, ar Rusijos nusikaltimams, jų neigimas ar šiurkštus menkinimas
pritarė Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais pripažintiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta ar galėjo būti sutrikdyta viešoji tvarka, taip pat tas, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams, arba 1990–1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai arba labai sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikos gyventojams, arba Rusijos įvykdytai agresijai prieš Ukrainos Respubliką, jos teritorijos (įskaitant Krymą) okupacijai, juos neigė ar šiurkščiai menkino, jeigu tai padaryta grasinančiu, užgauliu ar įžeidžiančiu būdu arba dėl to buvo sutrikdyta ar galėjo būti sutrikdyta viešoji tvarka, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. 2. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
įsigaliojimas ir taikymas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Paulius Saudargas Valdas Rakutis Laurynas Kasčiūnas Audronius Ažubalis Arvydas Pocius Justinas Urbanavičius
DĖL Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170² STRAIPSNIO
projekto tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projekto tikslas – numatyti baudžiamąją atsakomybę ir su jos taikymu susijusias kitas baudžiamojo proceso poveikio priemones asmenims, viešai pritariantiems arba neigiantiems, arba šiurkščiai menkinantiems (įskaitant kitus šioje teisės normoje įtvirtinus nusikalstamos veikos požymius) Rusijos įvykdytai/vykdomai agresijai prieš Ukrainos Respubliką, jos teritorijos (įskaitant Krymą) okupacijai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorius – Mantas Varaška, parengė – Seimo narys Paulius Saudargas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai. Šiuo metu baudžiamoji atsakomybė už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą yra numatyta BK 170²straipsnyje. Nors nuo 2022-02-24 Rusijos federacijos vykdoma agresija ir Ukrainos suverenios teritorijos okupacija nėra tiesioginis nusikaltimas Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams, tačiau šio įvykio pasekmės šalies nacionaliniam saugumui akivaizdžios. Rusijos federacijos agresiją Ukrainoje palaikanti Baltarusija yra galimas placdarmas Suvalkų koridoriaus okupacijai, susiejant sausumos teritoriją su Kaliningrado anklavu ir okupuojant visą ar dalį Lietuvos Respublikos teritorijos. Rusijos federacijos, kaip agresorės ir okupantės, terorizmą remiančios valstybės, veiksmai Ukrainos atžvilgiu oficialiai patvirtinti tarptautinių organizacijų dokumentuose, įskaitant JTO 2022-11-14 rezoliuciją
„Dėl Rusijos reparacijų Ukrainai“ ir 2022-10-12 rezoliuciją „Dėl Rusijos
okupuotų Ukrainos teritorijų nepripažinimo“. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. 1. Dėl straipsnio pavadinimo pakeitimo 1.1.
Siūloma išplėsti aptariamo projekte LR BK straipsnio pavadinimą, įtraukiant į jį Rusijos Federacijos ir jo veiksmų (Ukrainos agresijos bei teritorijų okupacijos) kaip šio straipsnio reguliuojamos nusikalstamos veikos dalyko sąvokas. 2. Dėl straipsnio turinio (nusikalstamos veikos dalyko) pakeitimo ir išplėtimo. 2.1. Siūloma išplėsti aptariamo projekte LR BK straipsnio hipotezę „jei/tai“, į ją įtraukiant „arba Rusijos įvykdytai agresijai prieš Ukrainos Respubliką, jos teritorijos (įskaitant Krymą) okupacijai“, kai tai yra savarankiška alternatyvi teisės normos hipotezės dalis, vėliau teisės normoje saistoma tos pačios dispozicijos, sankcijos ir nekeičianti kitų nusikalstamos veikos bruožų (kaltės formos, recidyvo ar pan.). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatoma, kad Įstatymo projektas neigiamų pasekmių neturės. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų nereikės, teisės normos blanketiškumo pokyčio nėra. 10.
įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projektas naujų sąvokų nenustato, todėl jų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymui įgyvendinti kitų jį įgyvendinančių teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „Baudžiamasis kodeksas“, „okupacija“,
„agresija“, „tarptautiniai nusikaltimai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia
Seimo nariai Paulius Saudargas Valdas Rakutis Laurynas Kasčiūnas Audronius Ažubalis Arvydas Pocius Justinas Urbanavičius
2023-05-17 Nr. XIVP-2710 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma papildyti Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 170²straipsnį, reglamentuojantį viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą, ir jame nustatyti baudžiamąją atsakomybę asmenims, viešai pritariantiems Rusijos įvykdytai agresijai prieš Ukrainos Respubliką, jos teritorijos (įskaitant Krymą) okupacijai, ją neigiantiems arba šiukščiai ją menkinantiems. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK buvo papildytas 170² straipsniu 2010 m. Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 170² ir 284¹ straipsniais įstatymo projekto aiškinamojo rašto[1] (toliau – aiškinamasis raštas) projektu iš esmės buvo siekiama dviejų tikslų. Viena vertus, reikėjo įgyvendinti 2008 m. lapkričio 28 d. Tarybos pamatinį sprendimą 2008/913/TVR dėl kovos su tam tikromis rasizmo ir ksenofobijos formomis bei apraiškomis baudžiamosios teisės priemonėmis (toliau – Pamatinis sprendimas), kuriame valstybėms narėms buvo įtvirtinta pareiga imtis būtinų priemonių užtikrinti baudžiamumą už viešą pritarimą genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, atsisakymą šiuos nusikaltimus pripažinti ar didelį jų menkinimą.
Kita vertus, projektu buvo siekiama numatyti atsakomybę už pritarimą SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvos Respubliką, jos neigimą ar menkinimą arba viešą pritarimą SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytiems genocido ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams arba kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams, jų neigimą ar menkinimą. Aiškinamajame rašte taip pat buvo nurodyta, kad šia norma atsižvelgiama į Lietuvos istorinę patirtį nacistinės Vokietijos bei SSRS okupacijos bei represinių režimų metais, kad ji apima daugiau veikų nei numatyta Pamatiniame sprendime (t. y. agresiją, kitus sunkius ir labai sunkius nusikaltimus), tačiau jie turi būti susiję su Lietuvos Respublika ir turi būti priskirtini nacistinei Vokietijai arba SSRS. Pabrėžtina, kad galiojanti BK 170² straipsnio redakcija suformuluota taip, kad baudžiamoji atsakomybė už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, kyla tuo atveju, jeigu tokie nusikaltimai buvo pripažinti Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos teisės aktais arba įsiteisėjusiais Lietuvos Respublikos ar tarptautinių teismų sprendimais.
Tuo tarpu šiame straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė ir už kitas įvairias veikas, kuriomis viešai pritariama genocido, kitiems nusikaltimams žmoniškumui arba karo nusikaltimams ar agresijos faktams prieš Lietuvos Respubliką ir labai sunkiems ar sunkiems nusikaltimams Lietuvos Respublikai ar labai sunkiems nusikaltimams jos gyventojams, jie neigiami ar šiurkščiai menkinami, gali būti taikoma ir nesant tokio pripažinimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad agresijos nusikaltimas yra vienas iš tarptautinių nusikaltimų, nurodytų ir apibrėžtų Tarptautinio Baudžiamojo Teismo Romos statute (toliau - Romos statutas). Romos statuto 5 straipsnyje agresijos nusikaltimas yra įvardijamas greta genocido nusikaltimo, nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų. Taigi, Rusijos agresija prieš Ukrainos Respubliką yra tarptautinis nusikaltimas, jis nėra padaromas prieš Lietuvos Respubliką ar Lietuvos Respublikai ar jos gyventojams todėl nedera su BK 170²straipsnio konstravimo logika ir struktūra. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar siekiant teisinio nuoseklumo, nereikėtų agresijos nusikaltimo, nesiejant jo su konkrečia valstybe, nurodyti prie kitų straipsnio dispozicijoje, nurodytų tarptautinių nusikaltimų, tuo pačiu įvardijant ir teisės aktus, kuriais remiantis šie tarptautiniai nusikaltimai yra pripažįstami, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų organizacijos dokumentus. 2. Jeigu būtų nuspręsta neatsižvelgti į pirmą šios išvados pastabą, atkreiptinas dėmesys į šiuos projekto aspektus. 2.1.
apibrėžtas Romos statuto 8 bis straipsnio 1 dalyje kaip „asmens, galinčio veiksmingai kontroliuoti valstybės politinius ar karinius veiksmus ar jiems vadovauti, planuojamas, rengiamas, inicijuojamas ar vykdomas agresijos aktas, kuris savo pobūdžiu, sunkumu ir mastu akivaizdžiai pažeidžia Jungtinių Tautų Chartiją“. Pagal Romos statuto 8 bis straipsnio 2 dalį agresijos aktas yra „vienos valstybės ginkluotųjų pajėgų panaudojimas prieš kitos valstybės suverenitetą, teritorinį vientisumą ar politinę nepriklausomybę arba bet kokiu kitu Jungtinių Tautų Chartijai prieštaraujančiu būdu“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Romos statuto 8 bis straipsnio 2 dalyje yra įvardijami ir veiksmai, kurie, vadovaujantis 1974 m. gruodžio 14 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos rezoliucija Nr. 3314 (XXXIX), turi būti vertinami kaip agresijos aktas, tarp kurių, be kita ko, nurodomi ir šie veiksmai – „valstybės ginkluotųjų pajėgų įsiveržimas į kitos valstybės teritoriją ar kitos valstybės teritorijos ar jos dalies karinė okupacija, kuri yra tokio įsiveržimo ar užpuolimo rezultatas, kad ir kiek laiko ji truktų, arba bet kokia kitos valstybės teritorijos ar jos dalies aneksija naudojant jėgą“. Taigi, pagal minėtąsias Romos statuto nuostatas teritorijos okupacija yra vienas iš agresijos akto veiksmų, todėl projekto 1 straipsniu keičiamo BK 170²straipsnio formuluotė „jos teritorijos (įskaitant Krymą) okupacijai“ yra perteklinė. 2.2. Projekto 1 straipsniu keičiamo BK 170²straipsnyje vartojama formuluotė „įvykdyta agresija prieš Ukrainos Respubliką“ nėra tiksli, nes Rusijos Federacijos agresija prieš Ukrainos Respubliką tebevykdoma. 2.3. Projekto pavadinime ir projekto 1 straipsniu keičiamo BK 170²straipsnyje reikėtų vartoti tikslų valstybės pavadinimą – „Rusijos Federacija“. 2.4. Tikslintinas projekto 2 straipsnio pavadinimas, kadangi šio straipsnio nuostatos apibrėžia tik įstatymo įsigaliojimą. 2.5.
teisinis reguliavimas nereikalauja specialaus pasiruošimo jo taikymui, todėl svarstytina, ar konkrečios įstatymo įsigaliojimo datos nurodymas apskritai tikslingas. 3. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė formuoja baudžiamąją politiką, manytina, kad dėl projekto turi būti gauta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8-5) 239 6055, el. p. [email protected] [1] XIP-1062 Baudžiamojo kodekso papildymo 170(2) ir 284(1) straipsniais ir priedo papildymo įstatymo projekto... (lrs.lt)