Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 342 straipsnio 4 dalies pakeitimas Pakeisti 342 straipsnio 4 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) dėl baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo – probacijos tarnybai, viešųjų teisių atėmimą vykdančiai institucijai (Vyriausiajai rinkimų komisijai – dėl teisės būti išrinktam pagal Rinkimų kodeksą atėmimo), ir jeigu šiam asmeniui atimta teisė užsiimti tam tikra veikla, – institucijai, išduodančiai leidimus tokiai veiklai; institucijai kontroliuojančiai, registruojančiai ir prižiūrinčiai tokią veiklą (Viešojo valdymo agentūrai, kai ribojama teisė dirbti valstybės tarnyboje; Registrų centrui, kai ribojama galimybė vadovauti įmonei ir kitoms institucijoms pagal kompetenciją).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto NR. XIVP-2707(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 342 straipsnio 4 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) dėl baudžiamojo poveikio priemonėsių – viešųjų teisių atėmimo ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo – probacijos tarnybai ir asmens darbovietės administracijai, viešųjų teisių atėmimą vykdančiai institucijai Vyriausiajai rinkimų komisijai – dėl teisės būti išrinktam atėmimo ir, jeigu šiam asmeniui atimta teisė užsiimti tam tikra veikla, – institucijai, išduodančiai leidimus tokiai veiklai, institucijai, registruojančiai tokią veiklą;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 68¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 68²STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 342 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto inicijuotoje diskusijoje dalyvavę Seimo nariai, teismų, Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau – VRK) atstovai įvertino praėjusius 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimus, aptarė rinkiminės kampanijos metu kilusias problemas, diskutavo dėl galimų teisės aktų pokyčių, iš jų – ir dėl Baudžiamojo kodekso bei Baudžiamojo proceso kodekso nuostatų tobulinimo. Šių kodeksų pataisos susijusios su Rinkimų kodekso pakeitimo įstatymo projektu. Visų šių įstatymų pakeitimų tikslas – patobulinti Rinkimų kodekso, Baudžiamojo kodekso ir Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, padėsiančias užtikrinti sklandžią VRK veiklą, organizuojant būsimus rinkimus (2024 metais bus rengiami treji visuotiniai rinkimai) bei išvengti klaidų, pasitaikiusių organizuojant 2023 m. savivaldybių tarybų ir merų rinkimus. Baudžiamųjų įstatymų pataisos taip pat padės ir teismams priimti aiškius sprendimus, taikyti vienodą praktiką dėl baudžiamųjų poveikio priemonių taikymo kartu su bausme, kai atimamos viešosios teisės ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai: Andrius Vyšniauskas, Irena Haase, Vilius Semeška. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Baudžiamojo kodekso IX skyriuje – Baudžiamojo poveikio priemonės ir jų skyrimas – viešųjų teisių atėmimas ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas reguliuojamas dviejuose atskiruose BK 68¹ ir 68² straipsniuose.
BK 68¹ straipsnyje yra įtvirtintas draudimas asmeniui būti tam tikros kategorijos pareigūnu (užimti tam tikras pareigas, pavyzdžiui, meru, savivaldybės administracijos direktoriumi, ligoninės ar mokyklos direktoriumi ir pan.), o BK 68² straipsnyje įtvirtintas draudimas asmeniui dirbti konkretų darbą kokioje nors veiklos srityje (pavyzdžiui, valstybės tarnyboje) ar pagal tam tikrą specialybę (pavyzdžiui, gydytoju, vairuotoju) arba užsiimti tam tikra veikla (pavyzdžiui, komercine, finansine, ūkine ir pan.). Šios dvi baudžiamojo poveikio priemonės iš dalies sutampa, nes jomis siekiama iš esmės tų pačių tikslų – užtikrinti, kad nusikaltęs asmuo negalėtų daryti atitinkamų nusikalstamų veikų ateityje tam tikrose srityse. Kiekvieną kartą pagal priėmimo į darbą reglamentuojančius teisės aktus teismas nustatinėja, ar asmuo buvo paskirtas, išrinktas ar priimtas į pareigas ir sprendžia, kokia iš šių priemonių skirtina. Tačiau neaiški šių priemonių apimtis – ar skiriama viena, ar abi iš karto, įstatyme tai nenustatyta. Visa tai sukelia teisinį neapibrėžtumą ir neaiškumą, teismams sprendžiant, kokia šių baudžiamojo poveikio priemonių skirtina, todėl teismų praktika taikant BK 68¹ ir 68²nėra nuosekli, kyla ir kitoms kompetentingoms institucijoms praktinio taikymo problemų įgyvendinant teismų sprendimus.
Dėl išvardintų BK 68¹ ir 68² straipsnių neaiškumų teismams kyla abejonių, kada kurią baudžiamojo poveikio priemonę taikyti, todėl pasitaiko atvejų, kai aukštesnės instancijos teismams tenka taisyti žemesnės instancijos teismų padarytas baudžiamojo įstatymo taikymo klaidas arba kreipiamasi į nuosprendį priėmusį teismą dėl nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimo. Dėl to tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tiek Lietuvos apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad šios baudžiamojo poveikio priemonės galėtų būti reglamentuotos viename BK straipsnyje. Taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad turėtų būti numatyta ir šių teisių taikymo apimtis (ar taikyti vieną šių teisių, ar galimybė jas taikyti abi kartu). LAT ir Apeliacinis teismas atkreipė dėmesį, kad šiuo metu galiojančios BPK nuostatos dėl teismo nuosprendžio vykdymo galimai neužtikrina savalaikio BK 68¹ ir 68² straipsniuose numatytų baudžiamojo poveikio priemones įgyvendinančių institucijų susižinojimo, todėl pasiūlė peržiūrėti ir BPK 342 straipsnio 4 dalies nuostatas, susijusias su nuosprendžių vykdymu. Buvo pažymėta, kad reikia keisti BPK 342 straipsnio 4 dalies nuostatas, tikslinant, kad aukščiau aptartais atvejais turi būti įstatyme numatyta, kokioms institucijoms nuosprendis pateikiamas vykdyti ir kokioms institucijoms pranešama, pavyzdžiui, viešiesiems registrams, kontroliuojančioms ar sprendimą įgyvendinančioms institucijoms.
Šiuo metu BPK 342 straipsnyje, reglamentuojančiame nuosprendžio pateikimą vykdyti, nėra pasakyta apie tai, kam siunčiamas vykdyti nuosprendis dėl viešųjų teisių atėmimo (BPK 342 straipsnio 4 dalies 11 punkte nustatyta tik tai, kad dėl kitų baudžiamojo poveikio priemonių nuosprendis pateikiamas vykdyti probacijos tarnybai). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Atsižvelgiant į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo siūlymus bei minėtą nevienodą teismų praktiką dėl nevisiškai aiškaus reglamentavimo įstatyme, Baudžiamojo kodekso 68¹ ir 68² straipsnių nuostatos sujungiamos į vieną straipsnį, nurodant, kad asmeniui gali būti skiriamas vienos ar abiejų teisių (viešųjų teisių ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla) atėmimas, taip pat teismas privalės nurodyti, kurios sujungto 68¹straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytos teisės atimamos. Tuo pačiu BK 68² straipsnis pripažįstamas netekusiu galios. Pakeista ir Baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalis, o konkrečiai – jos 8 punktas, nurodant plačiau, kad šis punktas reguliuos ir viešųjų teisių atėmimo vykdymą. Patobulintame 8 punkte taip pat nurodoma, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo vykdymo nuosprendis perduodamas probacijos tarnybai, viešųjų teisių atėmimą vykdančiai institucijai (Vyriausiajai rinkimų komisijai) ir asmens darbovietės administracijai, plačiau nurodoma, kokioms institucijoms pateikiamas vykdyti nuosprendis, teismui atėmus teisę dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) , galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams;
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų teisės aktų pakeisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Baudžiamasis kodeksas“, „Baudžiamojo proceso kodeksas“, „viešųjų teisių atėmimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai:
2023-05-15 Nr. XIVP-2707 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 342 straipsnio 4 dalies 8 punktą ir jame nustatyti, kokioms institucijoms pateikiamas vykdyti nuosprendis, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – „viešųjų teisių atėmimas ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas“. Atsižvelgiant į tai, kad kartu su šiuo projektu teikiamu Baudžiamojo kodekso 68¹straipsnio pakeitimo ir 68²straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr. XIVP-2708 siūloma šio kodekso 68¹straipsnyje reglamentuoti baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo skyrimą, svarstytina, ar šių projektų nuostatų nereikėtų suderinti, BPK 342 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte įvardijant ne dvi, o vieną baudžiamojo poveikio priemonę –
„viešųjų teisių ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla
atėmimą“. 2. Projektu siūloma nustatyti, kad nuosprendis, kuriuo paskirtas viešųjų teisių atėmimas, būtų pateikiamas vykdyti probacijos tarnybai ir viešųjų teisių atėmimą vykdančiai institucijai (Vyriausiajai rinkimų komisijai). Nors projekto aiškinamajame rašte pažymėta, kad toks nuosprendis turėtų būti pateikiamas ir asmens darbovietės administracijai, nei projekte, nei jo lyginamajame variante asmens darbovietės administracija neminima (projekto lyginamajame variante nėra perbrauktų žodžių „ir asmens darbovietės administracijai“, taigi jis parengtas ne galiojančios BPK redakcijos pagrindu).
Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios dar institucijos (be probacijos tarnybos ir Vyriausiosios rinkimų komisijos) būtų atsakingos už nuosprendžio, kuriuo paskirtas viešųjų teisių atėmimas, vykdymą. To nenustačius, teisės taikymo praktikoje galėtų kilti neaiškumų, kurioms konkrečioms institucijoms nuosprendis turėtų būti siunčiamas vykdyti. 3. Projekto nuostatą
„Vyriausiajai rinkimų komisijai – dėl teisės būti išrinktam pagal Rinkimų
kodeksą atėmimo“ siūlytume patikslinti, vietoj teisės būti „išrinktam“ įrašant teisę būti „renkamam“, atsisakant perteklinių žodžių „pagal Rinkimų kodeksą“ ir ją išdėstant taip: „dėl teisės būti renkamam atėmimo – Vyriausiajai rinkimų komisijai“. 4. Projekto nuostata
„Registrų centrui, kai ribojama galimybė vadovauti įmonei ir kitoms
institucijoms pagal kompetenciją“ tikslintina, vietoj žodžių „ribojama galimybė“ įrašant žodžius „atimama teisė“, nes skiriant baudžiamojo poveikio priemonę yra atimama teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla; be to, iš šios nuostatos neaišku, ar kalbama apie vadovavimą kitoms institucijoms pagal kompetenciją, ar apie nuosprendžio pateikimą vykdyti kitoms institucijoms pagal kompetenciją. 5. Norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatų formuluotės taisytinos, atsisakant skliaustų. 6. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr.
1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 175.2 papunktį, projekto 1 straipsnio pavadinime išbrauktini skaitmuo ir žodis „4 dalies“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
2023-09-29 Nr. XIVP-2707(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. +370 5 209 6160, el. p. [email protected] E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. 370 5 209 6898, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Aušrinė Armonaitė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Kviestieji asmenys: Seimo narė Dalia Asanavičiūtė, Seimo narė Paulė Kuzmickienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Viktorija Staugaitytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Andrius Puksas, Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai: Martynas Čerkauskas, Olga Kilkinova, Jolanta Petrušauskienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Mokymų ir komunikacijos laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas Diana Daubarė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis, Vyriausios rinkimų komisijos Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Kompiuterinių technologijos skyriaus vedėjas Darius Gaižauskas, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Tomas Naruševičius, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Sandra Vasiulytė-Maliaukė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrėvičė, Vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vyresnysis patarėjas Adomas Puidokas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos grupės patarėja Justina Ronkaitienė, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė, Valstybės saugumo departamento atstovė Kristina Vaičiūnė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
1Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-05-151 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 342 straipsnio 4 dalies 8 punktą ir jame nustatyti, kokioms institucijoms pateikiamas vykdyti nuosprendis, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – „viešųjų teisių atėmimas ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas“. Atsižvelgiant į tai, kad kartu su šiuo projektu teikiamu Baudžiamojo kodekso 68¹straipsnio pakeitimo ir 68²straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektu Nr. XIVP-2708 siūloma šio kodekso 68¹straipsnyje reglamentuoti baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo skyrimą, svarstytina, ar šių projektų nuostatų nereikėtų suderinti, BPK 342 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte įvardijant ne dvi, o vieną baudžiamojo poveikio priemonę – „viešųjų teisių ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą“. Pritarti BK 67 straipsnio, kuriame išvardytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, 2 dalyje yra įvardytos kaip atskiros priemonės, o konkrečiai – 2 punkte – viešųjų teisių atėmimas, o 3 punkte – teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla atėmimas. Atsižvelgiant į Komiteto argumentus ir TD pastabą, paliekamos dvi baudžiamojo poveikio priemonės, todėl patikslinamas sujungto 68¹ straipsnio pavadinimas, taip pat patikslinta ir BPK 342 straipsnio 8 punkto redakcija. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
paskirtas viešųjų teisių atėmimas, būtų pateikiamas vykdyti probacijos tarnybai ir viešųjų teisių atėmimą vykdančiai institucijai (Vyriausiajai rinkimų komisijai).
Nors projekto aiškinamajame rašte pažymėta, kad toks nuosprendis turėtų būti pateikiamas ir asmens darbovietės administracijai, nei projekte, nei jo lyginamajame variante asmens darbovietės administracija neminima (projekto lyginamajame variante nėra perbrauktų žodžių „ir asmens darbovietės administracijai“, taigi jis parengtas ne galiojančios BPK redakcijos pagrindu). Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios dar institucijos (be probacijos tarnybos ir Vyriausiosios rinkimų komisijos) būtų atsakingos už nuosprendžio, kuriuo paskirtas viešųjų teisių atėmimas, vykdymą. To nenustačius, teisės taikymo praktikoje galėtų kilti neaiškumų, kurioms konkrečioms institucijoms nuosprendis turėtų būti siunčiamas vykdyti. Pritarti Pataisyta techninė klaida, turi likti nuostata „ir asmens darbovietės administracijai“, kaip ir galiojančio BPK 342 str. 4 dalies 8 punkte 4 dalies 8 punkte, todėl ji įrašytina į svarstomą projektą. Dėl konkrečių atsakingų institucijų. Buvo pasiūlytos kelios konkrečios institucijos (Viešojo valdymo agentūra, Registrų centras), tačiau klausymų metu atsisakyta jas konkrečiai įvardyti, nes keičiantis jų pavadinimams, teks keisti BPK. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisės būti išrinktam pagal Rinkimų kodeksą atėmimo“ siūlytume patikslinti, vietoj teisės būti „išrinktam“ įrašant teisę būti „renkamam“, atsisakant perteklinių žodžių „pagal Rinkimų kodeksą“ ir ją išdėstant taip: „dėl teisės būti renkamam atėmimo – Vyriausiajai rinkimų komisijai“. Pritarti iš dalies Nekeisti žodžių
„teisės būti išrinktam“, nes taip suformuluota Lietuvos Respublikos
Konstitucijos 34 straipsnio 2 dalyje. Perteklinių žodžių „pagal Rinkimų kodeksą“ atsisakyta. 4.
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
galimybė vadovauti įmonei ir kitoms institucijoms pagal kompetenciją“ tikslintina, vietoj žodžių „ribojama galimybė“ įrašant žodžius „atimama teisė“, nes skiriant baudžiamojo poveikio priemonę yra atimama teisė dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla; be to, iš šios nuostatos neaišku, ar kalbama apie vadovavimą kitoms institucijoms pagal kompetenciją, ar apie nuosprendžio pateikimą vykdyti kitoms institucijoms pagal kompetenciją. Pritarti iš dalies „Registrų centro“ ir kitų įstaigų konkrečių pavadinimų (išskyrus Vyriausiąją rinkimų komisiją klausymų metu atsisakyta. BPK 342 str. 4 dalies pradžioje sakoma, kad „nuosprendis pateikiamas vykdyti:“, todėl 8 punkte kalbama apie nuosprendžio pateikimą vykdyti, tuo pačiu ir informuojamos kompetentingos institucijos, 8 p. nekalbama apie vadovavimą institucijoms. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatų formuluotės taisytinos, atsisakant skliaustų. Pritarti Redakcija patikslinta. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 175.2 papunktį, projekto 1 straipsnio pavadinime išbrauktini skaitmuo ir žodis „4 dalies“. Pritarti Redakcija patikslinta. 7. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-05-23 *
Įvertinę Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
atitiktį Europos
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausioji rinkimų komisija, 2023-05-261 DĖL
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau
XIVP-2439, XIVP-2566, XIVP-2556, XIVP-2619, teikia šias pastabas ir pasiūlymus. Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2707
proceso kodekso 342 straipsnio 4 dalies 8 punktą ir jame papildomai nustatyti, kad nuosprendis, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – viešųjų teisių atėmimas, būtų pateikiamas „viešųjų teisių atėmimą vykdančiai institucijai (Vyriausiajai rinkimų komisijai – dėl teisės būti išrinktam pagal Rinkimų kodeksą atėmimo) pritariame, pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
2Teisingumo ministerija,
teisėkūros iniciatyvas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 342 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.
(toliau – BPK projektas) siekiama pakeisti BPK 342 straipsnio 4 dalies 8 punkto nuostatas numatant bendrą teisinį pagrindą, kuriuo remiantis būtų vykdomi teismo nuosprendžiai dėl viešųjų teisių ar teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo skyrimo, be kita ko, papildant naujais šių nuosprendžių vykdymo subjektais. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiame BPK 342 straipsnio 4 dalies 8 punkte yra numatyta, jog nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonės – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimo – skyrimo yra pateikiamas probacijos tarnybai ir asmens darbovietės administracijai. Savo ruožtu, nėra aišku dėl kokių priežasčių BPK projekto nuostatose pastarasis nuosprendžio vykdymo subjektas, t. y. asmens darbovietės administracija, yra išbrauktas. Nepaisant to, Aiškinamojo rašto 4 punkte, kuriame aprašomos siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos, asmens darbovietės administracija vis dėlto yra nurodyta tarp subjektų, vykdančių teismo nuosprendį pagal BPK 342 straipsnio 4 dalies 8 punktą. Siūlytina ištaisyti minėtus netikslumus, patikslinant BPK projektą ir (ar) Aiškinamąjį raštą, be kita ko, paaiškinant, dėl kokių priežasčių yra siekiama eliminuoti atitinkamus nuosprendžio vykdymo subjektus (tuo atveju, jeigu iš BPK projekto šie subjektai yra išbraukti tikslingai ir tai nėra techninio pobūdžio klaida). Pažymėtina ir tai, kad BPK 342 straipsnio 4 dalies 8 punkte siūloma įtvirtinti teisinio reguliavimo struktūra stokoja aiškumo.
Pavyzdžiui, Aiškinamajame rašte yra nurodoma, kad BK 68² straipsnyje įtvirtintas draudimas asmeniui dirbti konkretų darbą kokioje nors veiklos srityje (pavyzdžiui, valstybės tarnyboje) ar pagal tam tikrą specialybę (pavyzdžiui, gydytoju, vairuotoju) arba užsiimti tam tikra veikla (pavyzdžiui, komercine, finansine, ūkine ir pan.). Šiame kontekste įvertinus siūlomą įtvirtinti BPK 342 straipsnio 4 dalies 8 punkto struktūrą, reikėtų pastebėti, kad „Viešojo valdymo agentūra, kai ribojama teisė dirbti valstybės tarnyboje“ nėra priskirtina prie atimtos teisės užsiimti tam tikra veikla kontroliuojančių, registruojančių ir prižiūrinčių institucijų, kadangi teisė dirbti valstybės tarnyboje pagal savo pobūdį yra priskiriama prie ribojimo dirbti tam tikrą darbą. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrįsta BPK 342 straipsnio 4 dalies 8 punkto nuostatose Viešojo valdymo agentūrą, kai ribojama teisė dirbti valstybės tarnyboje, išskirti prie teismo nuosprendžius, kuriais skiriami teisės užsiimti tam tikra veikla apribojimai, vykdančių institucijų. Be kita ko, nėra aišku, dėl kokių priežasčių siūlomose nuostatose yra išskiriami apribojimų teisės užsiimti tam tikra veikla vykdymo specialieji subjektai, tačiau nėra apibrėžiami apribojimų teisės dirbti tam tikrą darbą specialieji vykdymo subjektai (prie kurių, be kita ko, ir turėtų būti priskirta „Viešojo valdymo agentūra, kai ribojama teisė dirbti valstybės tarnyboje“). Pažymėtina ir tai, kad BPK 342 straipsnio 4 dalies 8 punkte siekiama įtvirtinti formuluotė „[...] Registrų centrui, kai ribojama galimybė vadovauti įmonei ir kitoms institucijoms pagal kompetenciją“ neatitinka kituose teisės aktuose, numatančiuose savo pobūdžiu giminingus teismo skiriamus ribojimus, numatytų terminų.
Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau – JANĮ) 13 straipsnio 2 dalyje yra nurodyta, kad juridinio asmens vadovui gali būti apribojama teisė eiti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu. JANĮ 13 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties apriboti asmens teisę eiti viešojo ir (ar) privataus juridinio asmens vadovo pareigas ar būti kolegialaus valdymo organo nariu įsiteisėjimo dienos pateikia Juridinių asmenų registro tvarkytojui nutarties kopiją. Atsižvelgiant į tai, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojui yra deleguoti įgaliojimai vykdyti savo pobūdžiu giminingus teismo ribojimus, kurie apibrėžiami nusistovėjusiais teisiniais terminais (be kita ko, įtvirtintais ir paties Juridinių asmenų registro tvarkytojo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose[1]), siūlytina tikslinti BPK projektu keičiamo BPK 342 straipsnio 4 dalies 8 punkte vartojamą formuluotę „Registrų centrui, kai ribojama galimybė vadovauti įmonei“, numatant, kad nuosprendis vykdyti būtų pateikiamas
„Juridinių asmenų registro tvarkytojui, kai asmeniui atimta teisė eiti
viešojo ir (arba) privataus juridinio asmens vadovo pareigas, būti viešojo ir
(arba) privataus juridinio asmens kolegialaus priežiūros ir (arba) valdymo organo nariu“. Pritarti Pataisyta techninė klaida, turi likti nuostata „ir asmens darbovietės administracijai“, kaip ir galiojančio BPK 342 str. 4 dalies 8 punkte 4 dalies 8 punkte, todėl ji įrašytina į svarstomą projektą.
Po klausymų Kodekse specialiųjų subjektų – Viešojo valdymo agentūros, Registrų centro – atsisakyta. 3. Vidaus reikalų ministerija, 2023-05-311
Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija Jūsų 2023 m. gegužės 17 d. rašte Nr. S-2023-2283 nurodytus įstatymų projektus ir pagal kompetenciją teikia pastabas ir pasiūlymus:
(BK) 68¹straipsnio pakeitimo ir 68²straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-2708 ir Baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 342 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2707. 2.2. Šiuo aspektu atitinkamai turėtų būti tikslintinas ir BPK 342 straipsnio 4 dalies 8 punktas formuluojant kaip vieną baudžiamojo poveikio priemonę, t. y. išbraukiant žodį „atėmimas“ po žodžių junginio „viešųjų teisių“ (nuosekliai suderinat su keičiamo BK 68¹ straipsnio pavadinimu). Be to, BPK projekte nebeliko nuostatos dėl nuosprendžio pateikimo asmens darbovietės administracijai (nors tokios nuostatos išbraukimas lyginamojo varianto forma neatsispindi), todėl reikėtų įtraukti patikslinimą, kad jei asmeniui atimta teisė dirbti tam tikrą darbą, nuosprendis pateikiamas ir asmens darbovietės administracijai. Pritarti Pataisyta techninė klaida, turi likti nuostata „ir asmens darbovietės administracijai“, kaip ir galiojančio BPK 342 str. 4 dalies 8 punkte 4 dalies 8 punkte, todėl ji įrašytina į svarstomą projektą. Patikslintas BK 68¹straipsnio pavadinimas, lieka dvi baudžiamojo poveikio priemonės, kaip ir numatyta BK 67 str. 2 dalies 2 ir 3 punktuose: „2) viešųjų teisių atėmimas; 3) teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas;“. 4. Vidaus reikalų ministerija, 2023-05-311 2.3.
BPK projekte yra minima „institucija kontroliuojanti, registruojanti ir prižiūrinti tokią veiklą“, kurioms yra priskiriamos Viešojo valdymo agentūra (kai veikla susijusi su darbu valstybės tarnyboje) ir valstybės įmonė Registrų centras (kai veikla susijusi su vadovavimu įmonei ir kitoms institucijoms pagal kompetenciją. Pabrėžtina, kad įstatymai nenustato Viešojo valdymo agentūrai projekte įvardintų kompetencijų „kontroliuoti, registruoti ir prižiūrėti“ atitinkamą veiklą. Dar daugiau – įstatymuose vengtina konkrečių Vyriausybei ar ministerijoms pavaldžių įstaigų pavadinimų įvardinimo, nes tai ribotų Vyriausybės galimybes esant poreikiui reorganizuoti atitinkamą įstaigą, keisti jos pavadinimą, pavesti tas funkcijas kitai įstaigai ir pan. Atsižvelgiant į tai, nuostatą siūlytina formuluoti taip:
„institucijai kontroliuojančiai, registruojančiai ir prižiūrinčiai
tokią veiklą (Viešojo valdymo agentūrai, kai ribojama teisė dirbti valstybės tarnyboje; Registrų centrui, kai ribojama galimybė vadovauti įmonei ir kitoms institucijoms pagal kompetenciją).“. Pritarti Patikslinta pagal pastabą. 5. Policijos departamentas prie VRM, 2023-05-251
Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įvertino pateiktus derinti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymų projektus Nr. XIVP-2557, XIVP-2696, XIVP-2707, XIVP-2708, XIVP-2439, XIVP-2566, XIVP-2556, XIVP-2619 (toliau – Projektai). Pastabų ir pasiūlymų dėl Projektų neturime. Atsižvelgti
6Lietuvos apeliacinis teismas,
2023-04-191 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų. Atsakydami į Jūsų prašymą, toliau pateikiame pasiūlymus dėl minėtų teisės aktų tobulinimo.
Pažymėtina, kad šiuo metu galiojantis BPK galimai neužtikrina savalaikio BK 68¹ ir 68² straipsniuose numatytų baudžiamojo poveikio priemones įgyvendinančių institucijų susižinojimo, todėl, priklausomai nuo pasirinkto teisinio reguliavimo, reikėtų peržiūrėti ir BPK nuostatas, susijusius su nuosprendžių vykdymu. Šiuo metu galiojančiame BPK 342 straipsnyje, reglamentuojančiame nuosprendžio pateikimą vykdyti, nėra pasakyta apie tai, kam siunčiamas vykdyti nuosprendis dėl viešųjų teisių atėmimo (BPK
poveikio priemonių nuosprendis pateikiamas vykdyti probacijos tarnybai). Dėl to svarstytina BPK 342 straipsnio 4 dalį papildyti punktu, kad dėl baudžiamojo poveikio priemonės – viešųjų teisių atėmimo vykdymo nuosprendis perduodamas probacijos tarnybai, viešųjų teisių atėmimą vykdančiai institucijai (pvz., Vyriausiajai rinkimų komisijai) ir asmens darbovietės administracijai. Taip pat siūlytina apsvarstyti, ar nereikėtų pakeisti BPK 342 straipsnio 8 punkto išplečiant jame numatytą institucijų sąrašą, kurioms siunčiamas nuosprendis pritaikius BK 68² straipsnio nuostatas. Pažymėtina, kad, priklausomai nuo teismo sprendimo, šios baudžiamojo poveikio priemonės tinkamam įgyvendinimui gali nepakakti nuosprendžio išsiuntimo šiuo metu BPK 342 straipsnio 8 punkte numatytoms institucijoms (probacijos tarnybai, asmens darbovietės administracijai ir institucijai, išduodančiai leidimus tam tikrai veiklai), todėl tikslinga nuosprendį išsiųsti ir institucijoms kontroliuojančioms, registruojančioms bei prižiūrinčioms tokią veiklą (pvz., Viešojo valdymo agentūrai, kai ribojama teisė dirbti valstybės tarnyboje; Registrų centrui, kai ribojama galimybė vadovauti įmonei ir pan.).
Gali pasitaikyti atvejų, kai po nuosprendžio priėmimo būtų sunku numatyti, kas gali įgyvendinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, todėl galima numatyti nuostatą, kad teismas nuosprendį išsiųstų ir kitoms institucijoms, galinčioms įgyvendinti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, o probacijos tarnyba liktų atsakinga už nuosprendžio vykdymo stebėjimą ir savalaikį baudžiamojo poveikio priemonės įgyvendinimą visą jos taikymo laikotarpį, taip pat ir nuosprendžio pateikimą vykdyti vėliau paaiškėjusiam subjektui, kuriam būtina įgyvendinti paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymą. Pritarti Teikiamas Komiteto patobulintas projektas-2, atsižvelgiant į visas pastabas ir klausymų metu išsakytus argumentus. 7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, 2023-04-191 Aptartų pasiūlymų kontekste sistemiškai vertinant kitus susijusius teisės aktus kartu svarstytina dėl poreikio:
Pažymėtina, kad šie pasiūlymai 2023 m. balandžio 6 d. buvo apsvarstyti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų.
Pritarti Dėl teisės būti išrinktam įrašytas konkretus subjektas – Vyriausioji rinkimų komisija. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIVP-2707(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Andrius Vyšniauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas-2, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] Pavyzdžiui, Juridinių asmenų registro tvarkymo taisyklių, patvirtintų Valstybės įmonės Registrų centro generalinio direktoriaus 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. VE-639 (1.3 E) 20.7. papunktyje.