Projekto lyginamasis variantas
2023 m. gegužės 09 d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Pasyviosios rinkimų teisės apribojimai
1Asmuo negali būti renkamas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) likus 65 dienoms iki rinkimų dienąos jis yra nebaigęs atlikti bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės pagal teismo paskirtą nuosprendį;” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai (Parašas)
Projekto XIVP-2706(2) lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1 straipsnis. Pasyviosios rinkimų teisės apribojimai
1Asmuo negali būti renkamas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) likus 65 dienoms iki rinkimų dienos jis yra nebaigęs atlikti bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės pagal teismo paskirtą nuosprendį;”. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai (Parašas)
Projekto Nr. XIVP-2706(3) lyginamasis variantas
Rinkimų kodekso 11, 69, 76,
pakeitimas
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) likus 65 dienoms iki rinkimų dienos iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės;“. 2. Papildyti 11 straipsnio 1 dalį 4 punktu: „4) nuo pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos iki rinkimų dienos jo atžvilgiu yra įsiteisėęs teismo apkaltinamasis nuosprendis.“
3Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
“3) jis yra statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų dienos iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos nėra išėjęs į pensiją;
pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) politinei organizacijai paskirta teismas
paskiria bausmėę ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonę ( bausmės jų atlikimo laikotarpiu);“. 3 straipsnis. 76 straipsnio pakeitimas Pakeisti 76 straipsnio 1 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) ar neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir
(ar) baudžiamojo poveikio priemonės;“. 4 straipsnis.
pakeitimas Pakeisti 85 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kandidato anketa, kurioje nurodomas kandidato vardas, pavardė, gimimo data, pilietybė, darbovietė, einamos pareigos (tarnyba), esama ir buvusi narystė politinėse organizacijose ir asociacijose, taip pat narystės laikotarpis bei šiame kodekse nurodyti privalomi duomenys: ar kandidatas neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir
(ar) baudžiamojo poveikio priemonės; ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos; ar yra bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis;“. 5 straipsnis. 118 straipsnio pakeitimas Pakeisti 118 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) fizinį asmenį, teismo pripažintą neveiksniu ar ribotai veiksniu su rinkimų teisės įgyvendinimu arba finansų tvarkymu susijusiose srityse arba nebaigusį atlikti teismo paskirtos bausmės pagal teismo nuosprendį ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Aiškinamasis raštas
straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalis nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Dėl šios priežasties galima teigti, kad baudžiamojo poveikio priemonė nurodo, jog asmeniui yra paskirta bausmė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnis nurodo, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį. Seimo nariui taikomas reguliavimas yra tiesiogiai taikomas kandidatui į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Atitinkamai Seimo nario reguliavimo pagrindu yra taikomi panašūs baziniai kriterijai savivaldybių tarybų ir merų rinkimų kandidatams. Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „bausmė“ turėtų būti suprantama plačiai, kaip apimanti ne tik Baudžiamajame kodekse (BK) nustatytas bausmes, bet ir šiame kodekse nustatytas baudžiamojo poveikio priemones (turint mintyje tai, kad Konstitucijos kūrimo metu Lietuvos teisės sistemoje nebuvo baudžiamojo poveikio priemonių instituto, kuris vėliau įdiegtas atsisakius BK buvusio nustatyto bausmių skirstymo į pagrindines ir papildomas, taip pat į tai, kad pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį). Kitaip aiškinant Konstituciją, tektų pripažinti, kad BK nuostatos, numatančios galimybę taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – viešosios teisės atėmimą ir apriboti pasyviąją rinkimų teisę ilgesniam negu bausmės laikui arba tais atvejais, kai bausmė neskiriama, neatitinka Konstitucijos. Kadangi baudžiamojo poveikio priemonė yra susijusi su bausme ir galioja iki bausmės paskirties įgyvendinimo, reikalinga koreguoti Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 d.
pačiu būtų įtraukiama baudžiamojo poveikio priemonė. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projektą parengė ir inicijavo Seimo nariai Andrius Vyšniauskas, Irena Haase ir Vilius Semeška. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra reglamentuoti pasyviosios rinkimų teisės apribojimai, nurodant, jog asmenuo negali būti renkamas, jei likus 65 dienoms iki rinkimų dienos jis nepabaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį. Apie baudžiamojo poveikio priemones Rinkimų kodekse nėra kalbama. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma į Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą koreguoti ir iš šio punkto išbraukti 65 dienų iki rinkimų dienos terminą, taip pat įtraukti baudžiamojo poveikio priemonę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasėkmių nenumatoma
situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8.
lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: pasyvioji rinkimų teisė. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Andrius Vyšniauskas Irena Haase Vilius Semeška
Aiškinamasis raštas
straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalis nurodo, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Dėl šios priežasties galima teigti, kad baudžiamojo poveikio priemonė nurodo, jog asmeniui yra paskirta bausmė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 56 straipsnis nurodo, kad Seimo nariais negali būti renkami asmenys, nebaigę atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį. Seimo nariui taikomas reguliavimas yra tiesiogiai taikomas kandidatui į Lietuvos Respublikos Prezidentus. Atitinkamai Seimo nario reguliavimo pagrindu yra taikomi panašūs baziniai kriterijai savivaldybių tarybų ir merų rinkimų kandidatams. Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalyje vartojama sąvoka „bausmė“ turėtų būti suprantama plačiai, kaip apimanti ne tik Baudžiamajame kodekse (BK) nustatytas bausmes, bet ir šiame kodekse nustatytas baudžiamojo poveikio priemones (turint mintyje tai, kad Konstitucijos kūrimo metu Lietuvos teisės sistemoje nebuvo baudžiamojo poveikio priemonių instituto, kuris vėliau įdiegtas atsisakius BK buvusio nustatyto bausmių skirstymo į pagrindines ir papildomas, taip pat į tai, kad pagal BK 67 straipsnio 1 dalį baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį). Kitaip aiškinant Konstituciją, tektų pripažinti, kad BK nuostatos, numatančios galimybę taikyti baudžiamojo poveikio priemonę – viešosios teisės atėmimą ir apriboti pasyviąją rinkimų teisę ilgesniam negu bausmės laikui arba tais atvejais, kai bausmė neskiriama, neatitinka Konstitucijos. Kadangi baudžiamojo poveikio priemonė yra susijusi su bausme ir galioja iki bausmės paskirties įgyvendinimo, reikalinga koreguoti Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 d.
pačiu būtų įtraukiama baudžiamojo poveikio priemonė. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte yra reglamentuoti pasyviosios rinkimų teisės apribojimai, nurodant, jog asmenuo negali būti renkamas, jei likus 65 dienoms iki rinkimų dienos jis nepabaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį. Apie baudžiamojo poveikio priemones Rinkimų kodekse nėra kalbama. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma į Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą įtraukti baudžiamojo poveikio priemonę. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasėkmių nenumatoma
situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą, nenumatomas poreikis keisti kitus galiojančius įstatymus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: pasyvioji rinkimų teisė. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai
2023-05-15 Nr. XIVP-2706 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Dėl projekto nuostatos prieštaravimo Konstitucijai. Projektu siūloma pakeisti Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą pasyviosios rinkimų teisės apribojimo pagrindą ir nustatyti, kad asmuo negali būti renkamas, jeigu „rinkimų dieną jis yra nebaigęs atlikti bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės pagal teismo paskirtą nuosprendį“. Pagal galiojančio Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą pasyvioji rinkimų teisė ribojama, jeigu teismo nuosprendžiu paskirta bausmė nebaigta atlikti likus 65 dienoms iki rinkimų dienos. Vertinant projektu teikiamą siūlymą atsisakyti šio 65 dienų iki rinkimų dienos termino ir nustatyti reikalavimą nebaigtos atlikti bausmės neturėti „rinkimų dieną“, pažymėtina, kad šis 65 dienų iki rinkimų dienos terminas koreliuoja su Rinkimų kodekso 78 straipsnio 1–4 dalyse nustatytu kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimo terminu, nes jis yra skirtas užtikrinti, kad kandidatais būtų registruojami tik jiems keliamus reikalavimus atitinkantys asmenys. Pagal Konstituciją asmuo, nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės, negali būti renkamas Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu (56 straipsnio 2 dalis, 78 straipsnio
Konstituciją turi įgaliojimus rinkimų įstatymuose asmeniui, kuris gali būti renkamas, nustatyti konstituciškai pagrįstus reikalavimus (sąlygas); įstatyme negali būti nustatomi tokie reikalavimai (sąlygos), kuriais būtų iškreipti ar paneigti Konstitucijoje įtvirtinti reikalavimai (sąlygos) asmeniui, kuris gali būti renkamas (2004 m. gegužės 25 d., 2021 m. gegužės 28 d., 2022 m. balandžio 27 d. nutarimai).
Pabrėžtina, kad rinkimai nėra tik balsavimas rinkimų dieną, rinkimai yra procesas, todėl konstitucinė formuluotė
„asmuo negali būti renkamas“ aiškintina kaip reiškianti, kad asmuo negali
dalyvauti rinkimų procese, kurio metu rinkėjams pateikiama informacija apie kandidatus, vykdoma rinkimų agitacija, rinkėjai formuoja savo valią dėl balsavimo. Jeigu asmenims, kurie (dar) neatitinka konstitucinių reikalavimų
(sąlygų) ir pagal Konstituciją „negali būti renkami“, būtų leidžiama dalyvauti šiame procese, darant prielaidą, kad rinkimų (t. y. balsavimo) dieną jie tuos reikalavimus (sąlygas) bus įvykdę, būtų ne tik klaidinami rinkėjai (nes nebūtų aišku, ar už kai kuriuos kandidatus tikrai bus galima balsuoti), bet ir sudaromos prielaidos rinkimų dieną rinkėjams balsuoti už nustatytų reikalavimų
(sąlygų) neatitinkančius kandidatus, nes rinkimų dieną patikrinti ir užtikrinti tą atitiktį būtų sudėtinga arba apskritai neįmanoma (šiame kontekste pažymėtina, jog pagal galiojančio Rinkimų kodekso 81 straipsnio 6 dalį, jeigu tai, kad kandidatas neatitinka nustatytų reikalavimų, paaiškėtų likus mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos, jo registravimas galėtų būti panaikintas tik po rinkimų dienos).
Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, rinkimai yra atsakingas politinis procesas (2008 m. spalio 1 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai), todėl asmenų, siekiančių tapti kandidatais, atitiktis keliamiems reikalavimams turi būti tikrinama atsakingai ir iš anksto, tam skirtame rinkimų proceso etape, o reikalavimų neatitinkantys asmenys negali būti registruojami kandidatais ir dalyvauti tolesniame rinkimų procese, be kita ko, vykdyti rinkimų agitacijos. Projektu siūlomas teisinis reguliavimas suponuoja, kad asmuo, nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės (arba neįvykdęs jam skirtos baudžiamojo poveikio priemonės), galėtų būti registruojamas kandidatu ir dalyvauti rinkimų procese (be kita ko, vykdyti rinkimų agitaciją), preziumuojant, kad rinkimų (t. y. balsavimo) dieną bausmė jau bus atlikta (baudžiamojo poveikio priemonė įvykdyta).
Pažymėtina, jog tai, ar asmuo tam tikru metu bus atlikęs bausmę (įvykdęs baudžiamojo poveikio priemonę), daugeliu atvejų priklauso nuo jo paties valios (kitaip nei atitiktis Konstitucijos 56 straipsnio 1 dalyje ir 78 straipsnio 1 dalyje nustatytai sąlygai rinkimų dieną būti ne jaunesniam nei nurodyto amžiaus), todėl rinkimų komisija, registruodama asmenį kandidatu, niekaip negalėtų iš anksto užtikrinti, kad Konstitucijoje nustatyta sąlyga nebūti nebaigus atlikti teismo paskirtos bausmės bus įvykdyta, kad rinkimų dieną nebus balsuojama už šios konstitucinės sąlygos neatitinkantį kandidatą ir kad po rinkimų dienos neteks panaikinti jo registracijos, taip paneigiant dalies rinkėjų lūkesčius. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, manome, jog projektu siūlomu teisiniu reguliavimu – pagal kurį terminas, iki kurio asmenys, ketinantys įgyvendinti pasyviąją rinkimų teisę, turi būti pabaigę atlikti teismo paskirtą bausmę, būtų siejamas ne su kandidatų pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaiga, o su rinkimų diena, – būtų iškreipta Konstitucijoje įtvirtinta sąlyga, kad asmuo gali būti renkamas, jeigu yra pabaigęs atlikti teismo paskirtą bausmę. Mūsų nuomone, šiuo aspektu projektas prieštarauja Konstitucijos 56 straipsnio
kaip atsakingo politinio proceso principams. 2.
tai, kad pagal Baudžiamajame kodekse ir Baudžiamojo proceso kodekse nustatytą teisinį reguliavimą teismas baudžiamojo poveikio priemonę gali paskirti ne tik nuosprendžiu, bet ir kitos teisinės formos procesiniu dokumentu (nutartimi), siūlytume konstituciniame įstatyme apskritai nedetalizuoti teismo sprendimo skirti bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę teisinės formos ir Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą dėstyti taip: „1) likus <...> iki rinkimų dienos jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės;“. 3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuostatos apie kandidato „nebaigtą atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę“ yra įtvirtintos ir Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 9 punkte bei 85 straipsnio 1 dalies 1 punkte; keičiant Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atitinkamai reikėtų pakoreguoti ir šių nuostatų formuluotes. Mūsų nuomone, kartu taip pat reikėtų patikslinti 69 straipsnio 1 dalies
politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo pagrindų (siūlytume šį punktą išdėstyti taip: „6) politinei organizacijai teismas paskiria bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (jų atlikimo laikotarpiu);“), ir 118 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą, kuria įtvirtintas vienas iš apribojimų būti rinkimų politinės kampanijos iždininku (siūlytume ją išdėstyti taip: „<...> nebaigusį atlikti teismo paskirtos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės.“). 4. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 175.2 papunktį (jame pateiktus keičiamų nuostatų dėstymo pavyzdžius), projekte reikėtų pateikti tik siūlomo nustatyti Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto tekstą (straipsnio pavadinimo ir 1 dalies nuostatos iki dvitaškio dėstyti nereikia). Departamento direktorius Dainius Zebleckis O.
Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
2023-05-18 Nr. XIVP-2706(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgdami į tai, kad pagal Baudžiamajame kodekse ir Baudžiamojo proceso kodekse nustatytą teisinį reguliavimą teismas baudžiamojo poveikio priemonę gali paskirti ne tik nuosprendžiu, bet ir kitos teisinės formos procesiniu dokumentu (nutartimi), siūlytume konstituciniame įstatyme apskritai nedetalizuoti teismo sprendimo skirti bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę teisinės formos ir Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą dėstyti taip: „1) likus 65 dienoms iki rinkimų dienos jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės;“. 2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuostatos apie kandidato „nebaigtą atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę“ yra įtvirtintos ir Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 9 punkte bei 85 straipsnio 1 dalies 1 punkte; keičiant Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atitinkamai reikėtų pakoreguoti ir šių nuostatų formuluotes. Mūsų nuomone, kartu taip pat reikėtų patikslinti 69 straipsnio 1 dalies
politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo pagrindų (siūlytume šį punktą išdėstyti taip: „6) politinei organizacijai teismas paskiria bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (jų atlikimo laikotarpiu);“), ir 118 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą, kuria įtvirtintas vienas iš apribojimų būti rinkimų politinės kampanijos iždininku (siūlytume ją išdėstyti taip: „<...> nebaigusį atlikti teismo paskirtos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės.“). 3. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr.
1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 175.2 papunktį (jame pateiktus keičiamų nuostatų dėstymo pavyzdžius), projekte reikėtų pateikti tik siūlomo nustatyti Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto tekstą (straipsnio pavadinimo ir 1 dalies nuostatos iki dvitaškio dėstyti nereikia). Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
11, 69, 76,
2023-10-03 Nr. XIVP-2706(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Dėl projekto nuostatos prieštaravimo Konstitucijai. 1.1. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūloma Rinkimų kodekso (RK) 11 straipsnio 1 dalį, kurioje yra nustatyti pasyviosios rinkimų teisės apribojimo pagrindai, papildyti 4 punktu, pagal kurį asmuo negalėtų būti renkamas, jeigu nuo pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos iki rinkimų dienos jo atžvilgiu įsiteisėtų teismo apkaltinamasis nuosprendis. Vertinant šį projektu teikiamą siūlymą, pažymėtina, kad pagal Konstituciją Seimo nariu ir Respublikos Prezidentu negali būti renkamas asmuo, nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės (56 straipsnio 2 dalis, 78 straipsnio 1 dalis). Baudžiamajame kodekse (BK) ir Baudžiamojo proceso kodekse (BPK) nustatyta, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali atleisti nuteistąjį nuo bausmės atlikimo (BK 76 straipsnio 1 dalis, BPK 303 straipsnio 3 dalis, 305 straipsnio 2 dalis, 307 straipsnio 3 dalis). Taigi pagal projektu siūlomą RK 11 straipsnio 1 dalies
asmeniui, kuris teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu būtų atleistas nuo bausmės atlikimo, nors (jeigu jam kartu nebūtų paskirta jokia baudžiamojo poveikio priemonė) Konstitucijos požiūriu jis nebūtų laikomas nebaigusiu atlikti teismo paskirtos bausmės.
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus rinkimų įstatymuose asmeniui, kuris gali būti renkamas, nustatyti konstituciškai pagrįstus reikalavimus (sąlygas); įstatyme negali būti nustatomi tokie reikalavimai (sąlygos), kuriais būtų iškreipti ar paneigti Konstitucijoje įtvirtinti reikalavimai (sąlygos) asmeniui, kuris gali būti renkamas (2004 m. gegužės 25 d., 2021 m. gegužės 28 d., 2022 m. balandžio 27 d. nutarimai). Atsižvelgdami į tai, manome, kad projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomas RK 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas tiek, kiek juo būtų ribojama asmens, teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu atleisto nuo bausmės atlikimo (kartu nepaskyrus jam baudžiamojo poveikio priemonės), pasyvioji rinkimų teisė, prieštarauja Konstitucijos 56 straipsnio 2 daliai, 78 straipsnio 1 daliai. 1.2. Šį projekto prieštaravimą Konstitucijai siūlome pašalinti ne tikslinant RK 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto formuluotę, o apskritai atsisakant šio punkto, nes jame numatytas teisinis reguliavimas yra visiškai perteklinis.
Siūlymas nustatyti šį teisinį reguliavimą pagrįstas neteisinga projekto 1 straipsnio 1 dalimi teikiamo RK 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, pagal kurią asmuo negali būti renkamas, jeigu „iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės“, interpretacija ir klaidinga prielaida, kad šios nuostatos nepakanka užkirsti kelią rinkimuose dalyvauti asmeniui, kuriam bausmė ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonė paskirta jau pasibaigus šiam terminui ir įregistravus jį kandidatu. Rinkimai yra procesas, apimantis ne tik balsavimą rinkimų dieną, bet ir ankstesnius etapus, kuriuose, be kita ko, rinkėjams pateikiama informacija apie kandidatus, vykdoma rinkimų agitacija, rinkėjai formuoja savo valią dėl balsavimo. Asmenys, kurie pagal Konstituciją „negali būti renkami“, nes neatitinka konstitucinių reikalavimų (sąlygų), negali dalyvauti šiame procese. Kaip yra pažymėjęs Konstitucinis Teismas, rinkimai yra atsakingas politinis procesas (2008 m. spalio 1 d., 2012 m. kovo 29 d. nutarimai), todėl asmenų, siekiančių tapti kandidatais, atitiktis keliamiems reikalavimams turi būti tikrinama atsakingai ir iš anksto, tam skirtame rinkimų proceso etape, o reikalavimų neatitinkantys asmenys negali būti registruojami kandidatais; jeigu nustatytų reikalavimų neatitinkantis asmuo jau yra įregistruotas kandidatu, jo registracija privalo būti panaikinta, nes pagal Konstituciją jis „negali būti renkamas“.
Taigi pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaiga žymi ribą, nuo kurios visą laikotarpį iki pat galutinių rinkimų rezultatų nustatymo dienos asmuo, ketinantis dalyvauti rinkimų procese ir įgyvendinti pasyviąją rinkimų teisę, turi atitikti visus jam keliamus konstitucinius reikalavimus (sąlygas). Vadinasi, projektu teikiama RK 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kuria asmeniui, ketinančiam įgyvendinti pasyviąją rinkimų teisę, keliama sąlyga būti atlikusiam teismo paskirtą bausmę ir
(ar) baudžiamojo poveikio priemonę yra siejama su pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaiga, negali būti interpretuojama kaip leidžianti rinkimuose dalyvauti asmeniui, kuriam bausmė ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonė paskirta dar vėliau, jau įregistravus jį kandidatu, nes tokia interpretacija prieštarauja tiek konstitucinio reguliavimo logikai, tiek pačios šios nuostatos paskirčiai ir esmei.
Šiame kontekste primintina, kad pagal galiojančio Rinkimų kodekso 81 straipsnio
kitais planuojamais priimti Rinkimų kodekso pakeitimo konstitucinių įstatymų projektais) Vyriausioji rinkimų komisija, nustačiusi, jog įregistruotas kandidatas neatitinka nustatytų reikalavimų, panaikina jo registravimą (jeigu tai nustatoma likus mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos arba po rinkimų, registravimas panaikinamas po rinkimų dienos, bet ne vėliau kaip iki galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo dienos). Atsižvelgiant į visa tai, projekto 1 straipsnio 2 dalies atsisakytina, nes tai, kad kandidatas nebegali dalyvauti rinkimuose, jeigu bausmė ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonė jam paskiriama laikotarpiu nuo pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos iki rinkimų dienos, kyla iš projekto 1 straipsnio 1 dalimi siūlomos RK 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos. 1.3.
galiojančio RK 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse (išskyrus 2 dalies 2 punktą, keičiamą vertinamu projektu) nustatyti pasyviosios rinkimų teisės apribojimai suformuluoti nenurodant termino, nuo kurio jie taikytini, t. y. iki kurio turi būti įvykdyti konstituciniai reikalavimai (sąlygos), keliami asmeniui, siekiančiam įgyvendinti šią teisę (ir juolab neskaidant kiekvieno iš tų apribojimų į du atskirus punktus – „iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos“ ir „nuo pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos“). Pavyzdžiui, akivaizdu, kad sąlyga nebūti teismo pripažintam neveiksniu su rinkimų teisės įgyvendinimu susijusioje srityje turi būti tenkinama ne tik teikiant pareiškinius dokumentus, bet ir tolesnio rinkimų proceso metu (RK 11 straipsnio 1 dalies 2 punktas), arba kad asmuo, įregistruotas kandidatu Seimo ar Respublikos Prezidento rinkimuose, nebegalėtų dalyvauti rinkimų procese, jeigu pradėtų eiti teisėjo pareigas (RK 11 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Atsižvelgiant į tai ir įvertinus aplinkybę, kad projekto
punkto nuostatoje nurodytas terminas „iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos“ gali suponuoti netinkamą šios nuostatos interpretaciją (esą ji nesudaro pagrindo apriboti pasyviąją rinkimų teisę tuo atveju, jeigu bausmė ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonė paskiriama šiam terminui pasibaigus), šios nuostatos formuluotė „iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos“ išbrauktina kaip perteklinė ir galinti klaidinti. Tai, kad asmuo, ketinantis dalyvauti rinkimuose, jau pareiškinių dokumentų teikimo metu (taigi iki šių dokumentų pateikimo termino pabaigos) turi atitikti sąlygą nebūti nebaigus atlikti teismo paskirtos bausmės (kaip ir visas kitas konstitucines sąlygas), kyla iš visuminio Konstitucijoje ir RK nustatyto teisinio reguliavimo ir neprivalo būti įtvirtinta eksplicitiškai. 1.4.
pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos“ atsisakyti ir projekto 1 straipsnio 3 dalimi teikiamame RK 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte. Be to, kadangi statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, išėjęs į pensiją, netenka pareigūno statuso, šio punkto formuluotė „kuris <...> nėra išėjęs į pensiją“ taip pat yra perteklinė ir išbrauktina. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekte klaidingai nurodytas šio punkto numeris. Atsižvelgiant į visa tai, projekto 1 straipsnio 3 dalimi teikiamas RK 11 straipsnio 2 dalies 2 punktas dėstytinas taip: „2) jis yra statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas;“. 2. Projekto 4 straipsniu teikiamas siūlymas RK 85 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj formuluotės „narystė politinėse organizacijose ir asociacijose“ įrašyti formuluotę „esama ir buvusi narystė politinėse organizacijose, taip pat narystės laikotarpis“ neturėtų būti šio projekto dalykas, nes siūlomas pakeitimas sistemiškai nesusijęs su kitomis šio projekto nuostatomis, o su juo sistemiškai susiję kiti pakeitimai yra siūlomi kitu projektu Nr. XIVP-2696(2), taigi priėmus aptariamą pakeitimą, bet nepriėmus projektu Nr. XIVP-2696(2) teikiamų pakeitimų, teisinis reguliavimas taptų nenuoseklus ir nedarnus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vertinamame projekte juo teikiamų RK pakeitimų įsigaliojimo data nenumatyta, o projektu Nr. XIVP-2696(2) teikiamų pakeitimų įsigaliojimas numatytas 2023 m. lapkričio 10 d.
Pažymėtina, kad tokia teisėkūros praktika, kai vienu metu skirtingais projektais teikiami sutampantys tų pačių įstatymo ar kito teisės akto nuostatų pakeitimai nėra apjungiami į vieną projektą, ir taip sudaromos prielaidos tapačius pakeitimus priimti keliais skirtingais įstatymais, taip pat tokia teisėkūros praktika, kai sistemiškai susiję to paties įstatymo ar kito teisės akto pakeitimai teikiami išskaidyti į atskirus projektus, neužtikrinama būsimo teisinio reguliavimo darna, jo vientisumas ir nuoseklumas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. +370 5 209 6160, el. p. [email protected] E. Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydas Anušauskas, Aušrinė Armonaitė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Dalia Asanavičiūtė Seimo narė, Paulė Kuzmickienė Seimo narė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Viktorija Staugaitytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Andrius Puksas, Vyriausiosios komisijos narys Martynas Čerkauskas, Olga Kilkinova Vyriausiosios komisijos narė, Jolanta Petrušauskienė Vyriausiosios komisijos narė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Mokymų ir komunikacijos laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas Diana Daubarė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis, Vyriausios rinkimų komisijos Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Kompiuterinių technologijos skyriaus vedėjas Darius Gaižauskas, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Tomas Naruševičius, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Sandra Vasiulytė-Maliaukė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrėvičė, Vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vyresnysis patarėjas Adomas Puidokas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos grupės patarėja Justina Ronkaitienė, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė, Valstybės saugumo departamento atstovė Kristina Vaičiūnė. Grinkevičiūtė Agnė Seimo nario V. Semeškos patarėja, Rasa Kiūdytė Seimo nario A. Stončaičio patarėja, Seimo narės I. Haase patarėja Erika Puišytė, Seimo narės A. Armonaitės patarėjas Lukas Stravinskas, Seimo nario A. Anušausko patarėja Meda Taleikytė, Seimo nario A.
Vyšniausko patarėja Rugilė Valatkienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-181
1 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgdami į tai, kad pagal Baudžiamajame kodekse ir Baudžiamojo proceso kodekse nustatytą teisinį reguliavimą teismas baudžiamojo poveikio priemonę gali paskirti ne tik nuosprendžiu, bet ir kitos teisinės formos procesiniu dokumentu (nutartimi), siūlytume konstituciniame įstatyme apskritai nedetalizuoti teismo sprendimo skirti bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę teisinės formos ir Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą dėstyti taip: „1) likus 65 dienoms iki rinkimų dienos jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės;“. Pritarti Projektas patobulintas pagal TD pastabas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėmesys į tai, kad nuostatos apie kandidato „nebaigtą atlikti teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę“ yra įtvirtintos ir Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 9 punkte bei 85 straipsnio 1 dalies 1 punkte; keičiant Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą, atitinkamai reikėtų pakoreguoti ir šių nuostatų formuluotes.
Mūsų nuomone, kartu taip pat reikėtų patikslinti 69 straipsnio
politinės kampanijos dalyvio statuso praradimo pagrindų (siūlytume šį punktą išdėstyti taip: „6) politinei organizacijai teismas paskiria bausmę arba baudžiamojo poveikio priemonę (jų atlikimo laikotarpiu);“), ir 118 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatą, kuria įtvirtintas vienas iš apribojimų būti rinkimų politinės kampanijos iždininku (siūlytume ją išdėstyti taip: „<...> nebaigusį atlikti teismo paskirtos bausmės arba baudžiamojo poveikio priemonės.“). Pritarti Projektas papildytas papildomais straipsniais, koreguojant Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 85 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 69 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 118 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas pagal siūlomą Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto pakeitimą. Taip pat atsižvelgiant į XIVP-2709(2) projektu siūlomus RK 76 straipsnio 1dalies 7 punkto pakeitimus, atitinkamai koreguotinas ir 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 175.2 papunktį (jame pateiktus keičiamų nuostatų dėstymo pavyzdžius), projekte reikėtų pateikti tik siūlomo nustatyti Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto tekstą (straipsnio pavadinimo ir 1 dalies nuostatos iki dvitaškio dėstyti nereikia). Pritarti 4.
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-05-30 * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 11 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-2706(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
pasiūlymai: negauta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausioji rinkimų komisija
kodekso 11 straipsnio pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-2706(2), pritardami Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje nurodytoms pastaboms, papildomai siūlome pakoreguoti ir Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punktą, atitinkamai jame įrašant, kad savivaldybės tarybos nario, mero įgaliojimai nutrūksta nesuėjus terminui, kai teismas jam paskiria baudžiamojo poveikio priemonę. Pasyviosios rinkimų teisės ribojimų nustatymo aspektu svarbu atsižvelgti ir į tai, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją (be kita ko, jos 34 straipsnio 2 dalį) turi įgaliojimus rinkimų įstatymuose nustatyti tokius reikalavimus (sąlygas) asmeniui, kuris gali būti renkamas, kurie yra konstituciškai pagrįsti; įstatyme negali būti nustatomi tokie reikalavimai (sąlygos), kuriais būtų iškreipti ar paneigti Konstitucijoje įtvirtinti reikalavimai (sąlygos) asmeniui, kuris gali būti renkamas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 25 d., 2012 m. kovo 29 d., 2021 m. gegužės 28 d., 2022 m. balandžio 27 d. nutarimai).
Manytina, kad, vadovaujantis Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalies nuostata, kad negali būti renkamas asmuo, kuris yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, įstatyme gali būti nustatytas ribojimas būti renkamu ir asmeniui, kuris yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijoje vartojama tik „bausmės“ sąvoka, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, o kartais yra skiriamos vietoje bausmės. Tačiau, atsižvelgiant į siūlymą pasyviąją rinkimų teisę riboti esant nebaigtai atlikti bet kuriai teismo paskirtai baudžiamojo poveikio priemonei, kyla abejonių, ar visais atvejais tai būtų konstituciškai pagrįsta ir proporcinga. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylantis proporcingumo principas reiškia, kad teisės aktuose numatytos priemonės turi atitikti teisėtus ir visuomenei svarbius tikslus, kad jos turi būti būtinos šiems tikslams pasiekti ir neturi varžyti asmens teisių ir laisvių akivaizdžiai labiau, negu reikia jiems pasiekti (be kita ko, Konstitucinio Teismo 2012 m. spalio 31 d., 2013 m. liepos 1 d., 2023 m. kovo 15 d. nutarimai).
Siekiant užtikrinti, kad pasyvioji rinkimų teisė nebūtų suvaržyta labiau, negu būtina, siūlytina Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą dėstyti taip: „1) likus 65 dienoms iki rinkimų dienos jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės arba su rinkimų teisės įgyvendinimu susijusios baudžiamojo poveikio priemonės;“. Koreguojant siūlomą Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatą, kartu siūlytina atitinkamai papildyti ir šio kodekso 69 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 76 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 85 straipsnio
dalies 4 punkto nuostatas, įrašant jose dėl teismo paskirtos su rinkimų teisės įgyvendinimu susijusios baudžiamojo poveikio priemonės. Pritarti iš dalies Klausymų metu diskutuota ir apsispręsta, kad vadovaujantis Konstitucijos 56 straipsnio 2 dalies nuostata, kad negali būti renkamas asmuo, kuris yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį, įstatyme gali būti nustatytas ribojimas būti renkamu ir asmeniui, kuris yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės, atsižvelgiant į tai, kad Konstitucijoje vartojama tik „bausmės“ sąvoka, o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalį baudžiamojo poveikio priemonės padeda įgyvendinti bausmės paskirtį, o kartais yra skiriamos vietoje bausmės. Todėl netikslinga nustatyti formuluotę „ <...> su rinkimų teisės įgyvendinimu susijusios baudžiamojo poveikio priemonės“.
Rinkimų kodekso 176 straipsnio 4 dalies 4 punktą netikslinga papildyti formuluote „arba kai teismas jam paskiria baudžiamojo poveikio priemonę”, kadangi jau pats apkaltinamojo nuosprendžio priėmimas apima ir skirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemones. 176 str. 4d. 4p. nuostatų esmė yra, kad asmeniui priimtas apkaltinamasis nuosprendis. 3. Vyriausioji rinkimų komisija 2023-06-301 DĖL
Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija (toliau – VRK) teikia pasiūlymus dėl įstatymų projekto XIVP-2709(2), atsižvelgiant į 2023 m. birželio 16 d. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto klausymų metu išsakytas pastabas dėl kandidatų registracijos panaikinimo pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui. Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta:
„1. Asmuo negali būti renkamas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
teismo paskirtą nuosprendį;
2) teismo jis yra pripažintas neveiksniu su rinkimų teisės įgyvendinimu susijusiose srityse;
3) jis neturi teisės būti renkamas Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra.“ Rinkimų kodekso 81 straipsnio 4 ir 6 dalyse yra nustatyta: „4.
Kandidatas neregistruojamas arba jo registravimas panaikinamas, jeigu nustatoma bent viena iš šių aplinkybių:
neatitinkanti informacija;
nustatytų reikalavimų;
nustatyti reikalavimai;
praradę savarankiško dalyvio statusą;
rinkėjus ar politinių kampanijų finansavimo tvarką. 6. Jeigu įregistravusi kandidatą ar kandidatų sąrašą Vyriausioji rinkimų komisija nustato, kad tas kandidatas ar kandidatų sąrašas neatitinka šio straipsnio 4 ar 5 dalyje nustatytų reikalavimų, ji likus ne mažiau kaip 12 dienų iki rinkimų dienos panaikina to kandidato ar kandidatų sąrašo registravimą.
Jeigu iki rinkimų liko mažiau kaip 12 dienų arba šio straipsnio
komisija sprendimą dėl kandidato ar kandidatų sąrašo registravimo panaikinimo priima po rinkimų dienos, bet ne vėliau kaip iki galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo dienos.“ Atsižvelgiant į tai, kad Rinkimų kodekse nėra aiškiai reglamentuota situacija, kai kandidato atžvilgiu įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis po pareiškinių dokumentų pateikimo (65 d. iki rinkimų), siūlome Rinkimų kodekso pakeitimus, kurie aiškiau reguliuotų laikotarpį pasibaigus pareiškinių dokumentų pateikimo terminui. Siūlome Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalį papildyti 4 punktu numatant, kad po pareiškinių dokumentų pateikimo dienos įsiteisėjus apkaltinamajam nuosprendžiui, kandidatas butų laikomas neatitinkančiu kodekso reikalavimų, todėl negalėtų būti renkamas. Alternatyvūs variantai pateikiami, kad būtų galima pasirinkti ir sieti terminą su galutiniais rezultatais (kai asmuo jau gali būti išrinktas) arba su rinkimų diena (kai asmuo dar turi kandidato statusą). Be to siūlome Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalies 1 punkte esamą laikotarpio pradžią patikslinti siejant su pareiškinių dokumentų pateikimo pabaiga. Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalį papildyti ir ją išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Pasyviosios rinkimų teisės apribojimai
1.
Asmuo negali būti renkamas, kai yra bent vienas iš šių pagrindų:
1) likus 65 dienoms iki rinkimų dienos laikotarpiu iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos jis yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį;
2) teismo jis yra pripažintas neveiksniu su rinkimų teisės įgyvendinimu susijusiose srityse;
3) jis neturi teisės būti renkamas Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurios pilietis jis yra;
galutinių rinkimų rezultatų paskelbimo dienos, jo atžvilgiu įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis Alternatyvus 4 punkto variantas:
dienos, jo atžvilgiu įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis.“ Papildžius Rinkimų kodekso 11 straipsnio 1 dalį nauju ketvirtu punktu, juos bus galima remtis kaip teisiniu pagrindu VRK priimant sprendimą dėl kandidato registravimo panaikinimo pagal Rinkimų kodekso 81 straipsnio 4 dalies 1 punktą - kandidatas neatitinka šio kodekso nustatytų reikalavimų. Tokiu būdu šiai situacijai būtų taikoma ir Rinkimų kodekso 81 straipsnio 6 dalis, kuriai jokios pataisos nebūtų reikalingos, t. y. 12 dienų iki rinkimų kandidato registracijos naikinti nebūtų galima, bet ją būtų galima panaikinti po rinkimų dienos, bet ne vėliau kaip iki galutinių rinkimų rezultatų patvirtinimo dienos. Raštas suderintas su VRK nariais. Pritarti Atkreiptinas dėmesys, kad šie pasiūlymai skirti XIVP-2706(2) projektui. Komitetas siūlo 11 straipsnio 1 punktą išdėstyti taip:
1) likus 65 dienoms iki rinkimų dienos iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos jis yra nebaigęs atlikti teismo paskirtos bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės jis yra nebaigęs atlikti bausmės pagal teismo paskirtą nuosprendį; Taip pat papildyti projekto 1 straipsnį 2 dalimi, t.y.
RK 11 straipsnio 1 dalį papildyti siūlomu nauju 4 (alternatyviu) punktu: “ 4) nuo pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos iki rinkimų dienos, jo atžvilgiu įsiteisėja teismo apkaltinamasis nuosprendis.“ Nuostatas derinant tarpusavyje, atsisakius 65 dienų termino, nes jis buvo susietas su pareiškinių dokumentų pateikimo pabaiga, koreguotinas ir 11 straipsnio 2 dalies 2 punktas, kurį siūloma išdėstyti taip: „jis yra statutinės institucijos ar įstaigos pareigūnas, kuris likus 65 dienoms iki rinkimų dienos iki pareiškinių dokumentų pateikimo termino pabaigos nėra išėjęs į pensiją;“. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta
sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam konstitucinio įstatymo projektui Nr. XIVP-2706(3) ir komiteto išvadoms, kurioms komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: už –9 , prieš –0 , susilaikė –0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Andrius Vyšniauskas, Vilius Semeška, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas konstitucinio įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė