Projekto lyginamasis variantas
rinkimų kodekso 76,
pakeitimas
išdėstyti taip: „7) narystę politinėje partijoje, politiniame komitete ar asociacijose ir buvusias narystes, nurodant priklausymo politinėms organizacijoms laikotarpius;“
straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,11) ar yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir
(ar) yra priklausęs Komunistų partijoms (SSKP, LKP (SSKP) ar LKP) (toliau – Komunistų partijos) arba ėjęs pareigas Komunistų partijų struktūrose. Jeigu kandidatas ėjo pareigas Komunistų partijų struktūrose, nurodomas jų pavadinimas.– Vyriausioji rinkimų komisija privalo šiuos duomenis, taip pat asmens vardą, pavardę paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo. Komunistų partijų vartojami trumpiniai šiame punkte reiškia: SSKP - Sovietų sąjungos komunistų partija, LKP (SSKP) - Lietuvos komunistų partija (Sovietų sąjungos komunistų partija), LKP - Lietuvos komunistų partija.;”
3Pakeisti 76 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,6. Jeigu kandidatas anketoje nurodo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu turi būti pažymėta, kad kandidatas yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Jeigu kandidatas anketoje nurodo, kad būdamas Komunistų partijų nariu ėjo pareigas Komunistų partijų struktūrose, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu turi būti pažymėta, kad kandidatas ėjo pareigas Komunistų partijų struktūrose, nurodant Komunistų partijos ir buvusių pareigų pavadinimą.“2 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas
straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8.
Jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į Seimo narius, Respublikos Prezidentus, savivaldybės tarybos narius, merus, Europos Parlamento narius, kandidato anketoje nenurodo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis arba, kad buvo Komunistų partijų nariu ar ėjo pareigas Komunistų partijų struktūrose, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į valstybės instituciją, saugančią duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis bei į valstybės instituciją, saugančią duomenis apie asmenis, priklausiusius Komunistų partijoms ir ėjusius pareigas Komunistų partijų struktūrose, ir ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų dienos šiuo aspektu patikrina kandidato duomenis. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gauna duomenų apie asmens narystę Komunistų partijose, paskelbia šiuos duomenis savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo duomenų gavimo. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gauna duomenų apie asmens bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, arba apie tai, kad asmuo būdamas Komunistų partijų nariu ėjo pareigas Komunistų partijų struktūrose, neregistruoja jo kandidatu, o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą ir šį sprendimą paskelbia savo interneto svetainėje. Jeigu kandidatas to fakto nenurodo ir po rinkimų įstatymų nustatyta tvarka nustatoma, kad jis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis arba, kad būdamas Komunistų partijų nariu ėjo pareigas Komunistų partijų struktūrose, tai laikoma šiurkščiu šio kodekso pažeidimu.“
1.
1Pakeisti 85 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
,,1) kandidato anketa, kurioje nurodomas kandidato vardas, pavardė, gimimo data, pilietybė, darbovietė, einamos pareigos (tarnyba), esama ir buvusios narystės politinėse organizacijose ir asociacijose ir jų laikotarpiai bei šiame kodekse nurodyti privalomi duomenys: ar kandidatas neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės; ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos; ar yra bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; ar yra priklausęs Komunistų partijoms arba ėjęs pareigas Komunistų partijų struktūrose;“4 straipsnis. 176 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 176 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
,,6.
Jeigu nustačius galutinius rinkimų rezultatus paaiškėja, kad asmuo, išrinktas Seimo nariu, Respublikos Prezidentu, savivaldybės tarybos nariu, meru, Europos Parlamento nariu, yra pažeidęs draudimą papirkti rinkėjus ar politinių kampanijų finansavimo tvarką arba kandidato anketoje pateikęs žinomai neteisingą (tikrovės neatitinkančią) informaciją (įskaitant atvejus, kai paaiškėja, kad jis yra priesaika ar pasižadėjimu susijęs su užsienio valstybe ar turi kitos valstybės pilietybę, yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, būdamas Komunistų partijų nariu ėjo pareigas Komunistų partijų struktūrose arba įsiteisėjusiu Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės teismo nuosprendžiu po
jis anksčiau buvo pašalintas iš Respublikos Prezidento pareigų ar neteko Seimo nario, savivaldybės tarybos nario, mero ar Europos Parlamento nario mandato (įgaliojimų) už priesaikos sulaužymą, šiurkštų Konstitucijos pažeidimą ar nusikaltimo padarymą arba už šiurkštų šio kodekso pažeidimą (atitinkamai pažeidė šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 8, 11, 12 arba 13 punkte nurodytus reikalavimus)), Vyriausioji rinkimų komisija per 5 darbo dienas:
1) priima sprendimą dėl tokio savivaldybės tarybos nario, mero, Europos Parlamento nario pripažinimo padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą ir netekusiu mandato ir apie tai paskelbia savo interneto svetainėje bei Teisės aktų registre;
2) priima sprendimą dėl pagrindo pripažinti tokį Seimo narį ar Respublikos Prezidentą padariusiu šiurkštų šio kodekso pažeidimą buvimo ir visą informaciją dėl Seimo nario ar Respublikos Prezidento padaryto šiurkštaus šio kodekso pažeidimo perduoda Seimui ir Respublikos Prezidentui, kad būtų sprendžiamas įgaliojimų nutrūkimo šiurkščiai pažeidus šį kodeksą arba apkaltos taikymo klausimas. 5 straipsnis. 193 straipsnio pakeitimas 1.
1Pakeisti 193 straipsnio 1 dalies 13 punktą ir jį išdėstyti taip:
,,13) jeigu kandidatas kandidato anketoje nenurodo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis arba, kad būdamas Komunistų partijų nariu ėjo pareigas Komunistų partijų struktūrose ir įstatymų nustatyta tvarka įrodoma, kad jis tą dare tokie faktai buvo;” Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Paulė Kuzmickienė Andrius Vyšniauskas
Projekto Nr. XIVP-2696(2) lyginamasis variantas
rinkimų kodekso 76,
pakeitimas
7 punktą ir jį išdėstyti taip: „7) narystę politinėje partijoje, politiniame komitete ar asociacijose esamą ir buvusią narystę politinėse organizacijose, taip pat narystės laikotarpį;“. 2. Pakeisti 76 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir jį išdėstyti taip: „11) ar yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taip pat yra buvęs Sovietų Sąjungos komunistų partijos (SSKP), Lietuvos komunistų partijos (Sovietų Sąjungos komunistų partijoje) (LKP (SSKP)) ar Lietuvos komunistų partijos (LKP) (toliau kartu – komunistų partija) nariu ir
(ar) yra ėjęs pareigas joje. Jeigu kandidatas yra ėjęs pareigas kurioje nors iš šių partijų, nurodomas tų pareigų pavadinimas. Vyriausioji rinkimų komisija privalo šiuos duomenis, taip pat asmens kandidato vardą, pavardę paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo;“. 3. Pakeisti 76 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Jeigu kandidatas anketoje nurodo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su
buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu turi būti pažymėta, kad kandidatas yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis. Jeigu kandidatas anketoje nurodo, kad yra buvęs komunistų partijos nariu ir (ar) ėjęs pareigas joje, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu turi būti pažymėta, kurioje partijoje kokias pareigas kandidatas yra ėjęs.“2 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas Pakeisti 81 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Jeigu asmuo, keliamas ar išsikėlęs kandidatu į Seimo narius, Respublikos Prezidentus, savivaldybės tarybos narius, merus, Europos Parlamento narius, kandidato anketoje nenurodo, kad yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis arba yra buvęs komunistų partijos nariu ar ėjęs pareigas joje, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į valstybės institucijas, saugančias duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir apie asmenų narystę ir eitas pareigas komunistų partijoje, ir ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų dienos šiuo aspektu patikrina kandidato duomenis. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gauna duomenų apie asmens narystę ir eitas pareigas komunistų partijoje, šiuos duomenis per 24 valandas nuo jų gavimo ji paskelbia savo interneto svetainėje. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gauna duomenų apie asmens bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruoja jo kandidatu, o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą ir šį sprendimą paskelbia savo interneto svetainėje. Jeigu kandidatas to fakto nenurodo ir po rinkimų įstatymų nustatyta tvarka nustatoma, kad jis sąmoningai bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, tai laikoma šiurkščiu šio kodekso pažeidimu.“
Pakeisti 85 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kandidato anketa, kurioje nurodomas kandidato vardas, pavardė, gimimo data, pilietybė, darbovietė, einamos pareigos (tarnyba), esama ir buvusi narystė politinėse organizacijose ir asociacijose, taip pat narystės laikotarpis bei šiame kodekse nurodyti privalomi duomenys: ar kandidatas neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės; ar įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos; ar yra bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis; ar yra buvęs komunistų partijos nariu ir kokias pareigas joje yra ėjęs;“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Įstatymas įsigalioja 2023 m. lapkričio 10 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
rinkimų kodekso 76, 81, 85, 176,
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Rinkimų kodekso 76, 81, 85, 176, 193 straipsnių pakeitimo Konstitucinio įstatymo projektas parengtas siekiant sudaryti galimybę aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims gauti informaciją apie svarbius kandidatuojančio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės atstovaujant rinkėjų interesams ir tvarkant viešuosius reikalus. Pažymėtina, jog Konstitucija garantuoja ir saugo visuomenės interesą būti informuotai (inter alia Konstitucinio Teismo 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugsėjo 19 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimai). Konstitucinė teisė gauti informaciją – svarbi prielaida įgyvendinti įvairias Konstitucijoje įtvirtintas asmens teises ir laisves (Konstitucinio Teismo 2006 m. gruodžio 21 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas, užtikrindamas Konstitucijos 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą piliečių teisę dalyvauti valdant savo šalį inter alia per demokratiškai išrinktus atstovus, turi sudaryti prielaidas atspindėti rinkėjų valią, inter alia užtikrinti rinkimų proceso skaidrumą, pasyviąją rinkimų teisę įgyvendinančių subjektų sąžiningą konkurenciją ir rinkėjams reikšmingos informacijos apie juos viešumą. Pažymėtina, jog Sovietų sąjungos komunistų partija, jos struktūriniai padaliniai, komunizmo ideologija, doktrina, komunistinis totalitarinis SSRS režimas ir su juo susijusios veiklos Lietuvoje buvo daugybę kartų ir įvairiomis formomis įvertintos kaip prieštaraujančios ir nesuderinamos su Lietuvos Respublikos konstitucine santvarka ir įstatymais bei su visuotinai pripažintomis tarptautinės teisės normomis. Antai 1949 m. vasario 16 d.
Antai 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracijoje buvo paskelbta, kad „Komunistų partija, kaip diktatūrinė ir iš esmės priešinga pagrindiniam Lietuvių tautos siekimui ir kertiniam Konstitucijos nuostatui – Lietuvos nepriklausomumui, yra nelaikoma teisine partija“. Pažymėtina, jog Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Taryba, priimdama 1949 m. vasario 16 d. deklaraciją, buvo aukščiausia politinė ir karinė struktūra, vienintelė teisėta valdžia okupuotos Lietuvos teritorijoje. 1949 m. vasario 16 d. Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos deklaracija yra Lietuvos valstybės teisės aktas (Lietuvos Respublikos įstatymo dėl Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio Tarybos 1949 m. vasario 16 d. deklaracijos 2 ir 3 straipsniai). Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1991 m. rugpjūčio 22 d. nutarimu ,,Dėl LKP (SSKP) struktūrų veiklos Lietuvoje“ buvo nutarta pripažinti, kad LKP (SSKP) veikla yra nelegali ir uždrausti LKP(SSKP) veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Šiame nutarime buvo pažymėta, kad LKP, kaip SSKP padalinys Lietuvoje, 1991 m. sausio 13 d. organizavo ir kurstė veiksmus, kuriais buvo siekiama nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, prievarta sunaikinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, suverenų valstybingumą, sugriauti teritorijos vientisumą ir vykdė perversmo organizatorių direktyvas Lietuvoje. Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. gruodžio 10 d. deklaracijoje ,,Dėl komunizmo ir buvusių komunistinio okupacinio režimo struktūrų vertinimo“ buvo konstatuota, kad komunizmo ideologija ir doktrina, neigianti prigimtines žmogaus teises ir naikinanti dvasingumą bei žmoniškumą, pseudomoksliškai mistifikuojanti ir skatinanti žmonių grupių tarpusavio neapykantą, kovą, smurtą ir valdžios uzurpavimą – prievarta primetamą diktatūrą, yra atnešusi žmonijai, ypač XX šimtmetyje, nesuskaičiuojamų nelaimių.
Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą konstatavo lemiamą Sovietų Sąjungos komunistų partijos vaidmenį okupuojant ir aneksuojant Lietuvą bei kitas Baltijos valstybes (Kuolelis ir kiti prieš Lietuvą, Ždanoka prieš Latviją, kt. bylos). Atsižvelgus į tai, manytina, kad asmuo, kuris kandidatuodamas siekia atstovauti rinkėjų interesus ir tvarkyti viešuosius reikalus, turi atskleisti rinkėjams reikšmingą informaciją apie savo gyvenimo faktus, nurodant ar yra priklausęs Komunistų partijoms ir ėjęs pareigas Komunistų partijų struktūrose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijuoja Seimo nariai Paulė Kuzmickienė ir Andrius Vyšniauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Rinkimų kodeksas nenumato pareigos kandidatuojančiam asmeniui atskleisti informacijos, kuri yra aptarta šiame įstatymo projekte. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Rinkimų kodekse siūloma įtvirtinti taisyklę, numatančią, kad kandidato anketoje kandidatas privalo nurodyti ar yra priklausęs Komunistų partijoms (SSKP, LKP (SSKP) ar LKP) arba ėjęs pareigas Komunistų partijų struktūrose.
Rinkimų kodekse siūloma numatyti, kad jei kandidatas anketoje nurodo, kad būdamas Komunistų partijų nariu ėjo pareigas Komunistų partijų struktūrose, rinkimų komisijos leidžiamame kandidato plakate, taip pat plakate su kandidatų sąrašu turi būti pažymėta, kad kandidatas ėjo pareigas Komunistų partijų struktūrose, nurodant jų pavadinimą. Rinkimų kodekse siūloma numatyti, kad jei kandidatas anketoje nenurodo, kad buvo Komunistų partijų nariu ar ėjo pareigas Komunistų partijų struktūrose, Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į valstybės instituciją, saugančią duomenis apie asmenis, priklausiusius Komunistų partijoms ar ėjusius pareigas Komunistų partijų struktūrose, ir ne vėliau kaip likus 32 dienoms iki rinkimų dienos šiuo aspektu patikrina kandidato duomenis. Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gauna duomenų apie asmens narystę Komunistų partijose, paskelbia šiuos duomenis savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo duomenų gavimo. Tuo tarpu, jeigu Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gauna duomenų apie tai, kad asmuo būdamas Komunistų partijų nariu ėjo pareigas Komunistų partijų struktūrose, neregistruoja jo kandidatu, o jeigu buvo jį įregistravusi, nedelsdama panaikina jo registravimą ir šį sprendimą paskelbia savo interneto svetainėje. Jeigu kandidatas to fakto nenurodo ir po rinkimų įstatymų nustatyta tvarka nustatoma, kad jis būdamas Komunistų partijų nariu ėjo pareigas Komunistų partijų struktūrose, tai laikoma šiurkščiu Rinkimų kodekso pažeidimu.
Įtvirtinus naujas aptartas taisykles rinkimų procesas taps skaidresnis, o aktyviąją rinkimų teisę įgyvendinantiems asmenims bus sudarytos galimybės gauti informaciją apie svarbius kandidatuojančio asmens gyvenimo faktus, galinčius turėti reikšmės atstovaujant rinkėjų interesus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu, rengiant įstatymo projektą, toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams neprieštarauja. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „Kandidato anketa“; ,,Kandidatų registravimas“
Nėra. Teikia Seimo nariai:
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS rinkimų kodekso 76,
2023-05-12 Nr. XIVP-2696 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Rinkimų kodekse įtvirtinti asmens, siekiančio tapti kandidatu, pareigą kandidato anketoje nurodyti ne tik esamą, bet ir buvusias narystes politinėse organizacijose, tų narysčių laikotarpius, taip pat nurodyti, ar jis buvo kurios nors iš Lietuvoje veikusių komunistų partijų nariu ir ar ėjo pareigas komunistų partijoje; be to, siūloma nustatyti, kokie teisiniai padariniai kiltų nenurodžius, kad asmuo yra ėjęs pareigas komunistų partijoje. Atkreiptinas dėmesys į šiuos siūlomo teisinio reguliavimo aspektus. 1.1. Pagal projekto 1 straipsniu siūlomą Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmuo, siekiantis tapti kandidatu, turėtų kandidato anketoje nurodyti, be kita ko, buvusias narystes politinėse organizacijose, o pagal šios dalies 11 punktą – ar jis buvo komunistų partijos nariu. Taigi pareiga nurodyti tą pačią informaciją apie narystę komunistų partijoje būtų nustatyta dukart. Šios informacijos nuslėpimas nesukeltų jos nenurodžiusiam asmeniui jokių neigiamų teisinių padarinių (paaiškėjus šiai informacijai, ji tiesiog būtų paviešinta).
Šiuo atžvilgiu pareiga pateikti rinkėjams šią informaciją iš esmės skirtųsi nuo galiojančio Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytos pareigos nurodyti, ar asmuo yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir projekto 1 straipsniu siūlomos šiame punkte nustatyti pareigos pateikti informaciją apie tai, ar jis ėjo pareigas komunistų partijoje, nes pareigos informuoti rinkėjus apie bendradarbiavimo su minėtomis tarnybomis ar pareigų komunistų partijoje ėjimo faktą neįvykdymas būtų laikomas šiurkščiu šio kodekso pažeidimu (projekto 5 straipsniu siūlomas pakeisti Rinkimų kodekso 193 straipsnio 1 dalies 13 punktas), sukeliančiu asmeniui neigiamus teisinius padarinius: jis nebūtų registruojamas kandidatu arba jo registravimas būtų panaikinamas (projekto 2 straipsniu siūloma keisti Rinkimų kodekso 81 straipsnio 8 dalis), o tokiam pažeidimui paaiškėjus po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo, tai būtų pagrindas netekti pareigų ar mandato (projekto 4 straipsniu siūloma keisti Rinkimų kodekso 176 straipsnio 6 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Rinkimų kodekso 176 straipsnio 6 dalyje pareigų ar mandato netekimas, kaip minėtos rinkėjams reikšmingos informacijos nepateikimo kandidato anketoje teisinis padarinys, yra tiesiogiai siejamas su šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytų reikalavimų pažeidimu.
Atsižvelgdami į visa tai siūlytume, siekiant teisinio tikslumo ir aiškumo, Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies
minėti asmeniui neigiami teisiniai padariniai, t. y. šį punktą, kuriame yra nustatyta pareiga kandidato anketoje nurodyti informaciją apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, papildyti tik reikalavimu nurodyti eitas pareigas komunistų partijoje, o reikalavimą kandidato anketoje nurodyti buvusią narystę komunistų partijoje, kurio neįvykdymas nesukeltų tokių pat neigiamų teisinių padarinių, užtektų nustatyti (implicitiškai arba tiesiogiai) šios dalies 7 punkte. 1.2. Projekto 1 straipsniu teikiamame Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte, siekiant teisinio reguliavimo glaustumo ir nuoseklumo, atsisakytina paskutinio sakinio, kuriuo paaiškinami trumpiniai „SSKP“, „LKP (SSKP)“ ir
„LKP“, o pirmą kartą minint atitinkamas partijas reikėtų nurodyti pilnus jų
pavadinimus ir įvesti toliau vartojamą trumpinį ar trumpinius. Jeigu būtų nurodyti trumpiniai „SSKP“, „LKP (SSKP)“ ir „LKP“, projekte vartojamas apibendrinamasis trumpinys „Komunistų partijos“ būtų perteklinis, ir atvirkščiai – pasirinkus apibendrinamąjį trumpinį, nebūtų reikalinga pateikti trumpinių „SSKP“, „LKP (SSKP)“ ir „LKP“. Be to, kadangi pagal projektu teikiamą siūlymą pareiga pateikti informaciją apie narystę ar eitas pareigas kiltų, jeigu asmuo būtų buvęs bent vienos iš nurodytų partijų nariu ar ėjęs pareigas bent vienoje iš jų, mūsų nuomone, apibendrinamąjį trumpinį būtų tiksliau vartoti vienaskaita, kaip bendrinį pavadinimą („komunistų partija“).
Šio punkto nuostatose vartojamo žodžio „struktūrose“ atsisakytina kaip perteklinio, neturinčio tikslios norminės reikšmės. 1.3. Atsižvelgiant į 1.1 ir 1.2 papunkčiuose pateiktas pastabas, Rinkimų kodekso 76 straipsnio
politinėse organizacijose ir asociacijose, taip pat narystės laikotarpius;“, arba tiesiogiai įtvirtinant reikalavimą kandidato anketoje nurodyti buvusią narystę komunistų partijoje: „7) esamą ir buvusias narystes politinėse organizacijose ir asociacijose, įskaitant buvusią narystę Sovietų sąjungos komunistų partijoje (SSKP), Lietuvos komunistų partijoje (Sovietų sąjungos komunistų partijoje) (LKP (SSKP)) ar Lietuvos komunistų partijoje (LKP), taip pat narystės laikotarpius;“ (arba „7) esamą ir buvusias narystes politinėse organizacijose ir asociacijose, įskaitant buvusią narystę Sovietų sąjungos komunistų partijoje, Lietuvos komunistų partijoje (Sovietų sąjungos komunistų partijoje) ar Lietuvos komunistų partijoje (toliau kartu – komunistų partija), taip pat narystės laikotarpius;“). Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punktas atitinkamai dėstytinas, pavyzdžiui, taip: „11) ar yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taip pat ar yra ėjęs pareigas SSKP, LKP (SSKP) ar LKP. Jeigu kandidatas ėjo pareigas kurioje nors iš šių partijų, nurodomas tų pareigų pavadinimas.
Vyriausioji rinkimų komisija privalo šiuos duomenis, taip pat asmens vardą, pavardę paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo;“ (arba „11) ar yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taip pat ar yra ėjęs pareigas komunistų partijoje. Jeigu kandidatas ėjo pareigas komunistų partijoje, nurodomas tų pareigų pavadinimas. Vyriausioji rinkimų komisija privalo šiuos duomenis, taip pat asmens vardą, pavardę paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo;“). Pritarus pastabai, kad pareiga nurodyti buvusią narystę komunistų partijoje kiltų iš Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 7 punkto, o ne būtų nustatyta šios dalies 11 punkte, projekto 3 straipsniu teikiamame 85 straipsnio 1 dalies 1 punkte atitinkamai reikėtų išbraukti žodžius „priklausęs Komunistų partijoms arba“. Jeigu į šią pastabą nebūtų atsižvelgta, projekto 1 ir 3 straipsniuose pavartotą formuluotę
„yra priklausęs“ reikėtų pakeisti teisiškai tikslesne formuluote „yra buvęs <...>
nariu“. Kitose projekto nuostatose vietoj formuluotės „Komunistų partijų struktūrose“ atitinkamai vartotina formuluotė „SSKP, LKP (SSKP) ar LKP“ arba „komunistų partijoje“. 2. Atsižvelgdami į tai, kad pareigas komunistų partijoje galėjo eiti tik jos nariai, siūlytume projekto 1 straipsniu teikiamoje Rinkimų kodekso 76 straipsnio 6 dalyje, projekto 2 straipsniu teikiamoje šio kodekso 81 straipsnio 8 dalyje, projekto 4 straipsniu teikiamoje šio kodekso 176 straipsnio 6 dalyje ir projekto 5 straipsniu teikiamame šio kodekso 193 straipsnio 1 dalies
perteklinių žodžių „būdamas Komunistų partijų nariu“, o projekto
kodekso 81 straipsnio 8 dalyje taip pat išbraukti perteklinius žodžius „buvo Komunistų partijų nariu ar“. 3.
3Projekto 1 straipsniu teikiamos Rinkimų kodekso 76 straipsnio 6 dalies nuostatą „turi būti
pažymėta, kad kandidatas ėjo pareigas Komunistų partijų struktūrose, nurodant Komunistų partijos ir buvusių pareigų pavadinimą“ siūlytume patikslinti taip: „turi būti pažymėta, kurioje konkrečioje partijoje kokias konkrečias pareigas kandidatas ėjo“. 4. Projekto 2 straipsniu teikiamoje Rinkimų kodekso 81 straipsnio 8 dalyje vartojama konstrukcija „duomenis apie asmenis, priklausiusius <...> ir ėjusius pareigas <...>“ keistina konstrukcija
„duomenis apie asmenų narystę ir eitas pareigas <...>“. Kartu siūlytume, siekiant teisinio glaustumo, nuostatą „Vyriausioji
rinkimų komisija kreipiasi į valstybės instituciją, saugančią duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis bei į valstybės instituciją, saugančią duomenis apie <...>“ išdėstyti glausčiau: „Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į valstybės institucijas, saugančias duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir apie asmenų narystę ir eitas pareigas <...>“. Šios dalies formuluotę „asmens narystę Komunistų partijose“ siūlytume pakeisti formuluote „asmens narystę SSKP, LKP (SSKP) ar LKP“ (arba, priklausomai nuo pasirinkto trumpinių vartojimo, – „asmens narystę komunistų partijoje“). 5. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, projekto 2–5 straipsniuose prieš siūlomų pakeitimų esmę išbrauktinas dalies numeris
„1.“, nes šie straipsniai nesuskirstyti į dalis. Departamento
direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS rinkimų kodekso 76,
2023-10-03 Nr. XIVP-2696(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Rinkimų kodekso (RK)176 straipsnio 6 dalyje mandato netekimas arba įgaliojimų nutrūkimas, kaip žinomai neteisingos (tikrovės neatitinkančios) informacijos pateikimo kandidato anketoje teisinis padarinys, yra tiesiogiai siejamas, be kita ko, su šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytų reikalavimų pažeidimu (t. y. šiame punkte nurodytos informacijos nuslėpimu). Atsižvelgiant į tai, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir aiškumo, RK 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte neturėtų būti nustatomi tokie reikalavimai, kurių pažeidimas nesukeltų RK 176 straipsnio 6 dalyje nustatytų teisinių padarinių. Pagal Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto patobulintą projektą, reikalavimo kandidato anketoje nurodyti buvusią narystę komunistų partijoje ir eitas pareigas joje neįvykdymas nesukeltų šių teisinių padarinių, todėl šį reikalavimą derėtų nustatyti ne šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte (kuriame yra nustatyta pareiga kandidato anketoje nurodyti informaciją apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir kuris yra tiesiogiai minimas RK 176 straipsnio 6 dalyje), o kitame, atskirame punkte. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi teikiamo RK 76 straipsnio 1 dalies 11 punkto pirmame sakinyje skliaustuose pateikta partijos pavadinimo dalis turėtų būti nurodyta tuo pačiu linksniu kaip ir kita to paties pavadinimo dalis (žodį „partijoje“ reikėtų pakeisti žodžiu „partijos“). 3.
RK 76 straipsnio 6 dalies antrąją nuostatą rinkimų komisijos leidžiamame plakate turėtų būti žymima tik tai, kad kandidatas yra ėjęs tam tikras pareigas komunistų partijoje (o ne vien buvęs šios partijos nariu), siekiant teisinio aiškumo reikėtų patikslinti formuluotę „Jeigu kandidatas anketoje nurodo, kad yra buvęs komunistų partijos nariu ir (ar) ėjęs pareigas joje“, vietoj jos įrašant „Jeigu kandidatas anketoje nurodo, kad yra ėjęs pareigas komunistų partijoje“. 4. Projekto 2 straipsniu teikiamoje RK 81 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „šiuo aspektu“ įrašytini žodžiai „atitinkamu aspektu“. 5. Projekto 3 straipsniu teikiamas siūlymas RK 85 straipsnio 1 dalies 1 punkte vietoj formuluotės „ar kandidatas neturi nebaigtos atlikti teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės“ įrašyti formuluotę „ar kandidatas neturi nebaigtos atlikti teismo paskirtos bausmės ir (ar) baudžiamojo poveikio priemonės“ neturėtų būti šio projekto dalykas, nes siūlomas pakeitimas sistemiškai nesusijęs su kitomis šio projekto nuostatomis, o su juo sistemiškai susiję kiti pakeitimai yra siūlomi kitu projektu Nr. XIVP-2706(3), taigi priėmus aptariamą pakeitimą, bet nepriėmus projektu Nr. XIVP-2706(3) teikiamų pakeitimų, teisinis reguliavimas taptų nenuoseklus ir nedarnus. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vertinamu projektu teikiamų RK pakeitimų įsigaliojimas numatytas 2023 m. lapkričio 10 d., o projekte Nr. XIVP-2706(3) juo teikiamų pakeitimų įsigaliojimo data nenumatyta. Palyginus šiais projektais teikiamus to paties RK
su galiojančia jo redakcija bei tarpusavyje ir atsižvelgus į numatytą skirtingą šių projektų įsigaliojimo laiką, darytina prielaida, kad vertinamas projektas ir jo lyginamasis variantas parengti ne galiojančios redakcijos, o projekto Nr.
XIVP-2706(3) pagrindu, preziumuojant ankstesnį juo teikiamų pakeitimų įsigaliojimą, nors projektai gali būti rengiami tik jau priimtų įstatymų, o ne jų projektų teksto pagrindu. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto 1 straipsnio 1 dalimi teikiama RK 76 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostata yra identiška to paties punkto nuostatai, teikiamai projektu Nr. XIVP-2709(3). Pažymėtina, kad tokia teisėkūros praktika, kai vienu metu skirtingais projektais teikiami sutampantys tų pačių įstatymo ar kito teisės akto nuostatų pakeitimai nėra apjungiami į vieną projektą, ir taip sudaromos prielaidos tapačius pakeitimus priimti keliais skirtingais įstatymais, taip pat tokia teisėkūros praktika, kai sistemiškai susiję to paties įstatymo ar kito teisės akto pakeitimai teikiami išskaidyti į atskirus projektus, neužtikrinama būsimo teisinio reguliavimo darna, jo vientisumas ir nuoseklumas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. +370 5 209 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected]
` `
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską, pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinė Armonaitė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Dalia Asanavičiūtė Seimo narė, Paulė Kuzmickienė Seimo narė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Viktorija Staugaitytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Andrius Puksas, Vyriausiosios komisijos narys Martynas Čerkauskas, Olga Kilkinova Vyriausiosios komisijos narė, Jolanta Petrušauskienė Vyriausiosios komisijos narė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Mokymų ir komunikacijos laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas Diana Daubarė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis, Vyriausios rinkimų komisijos Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Kompiuterinių technologijos skyriaus vedėjas Darius Gaižauskas, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Tomas Naruševičius, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Sandra Vasiulytė-Maliaukė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrėvičė, Vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vyresnysis patarėjas Adomas Puidokas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos grupės patarėja Justina Ronkaitienė, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė, Valstybės saugumo departamento atstovė Kristina Vaičiūnė. Grinkevičiūtė Agnė Seimo nario V. Semeškos patarėja, Rasa Kiūdytė Seimo nario A. Stončaičio patarėja, Seimo narės I. Haase patarėja Erika Puišytė, Seimo narės A. Armonaitės patarėjas Lukas Stravinskas, Seimo nario A. Anušausko patarėja Meda Taleikytė, Seimo nario A.
Vyšniausko patarėja Rugilė Valatkienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-121 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Rinkimų kodekse įtvirtinti asmens, siekiančio tapti kandidatu, pareigą kandidato anketoje nurodyti ne tik esamą, bet ir buvusias narystes politinėse organizacijose, tų narysčių laikotarpius, taip pat nurodyti, ar jis buvo kurios nors iš Lietuvoje veikusių komunistų partijų nariu ir ar ėjo pareigas komunistų partijoje; be to, siūloma nustatyti, kokie teisiniai padariniai kiltų nenurodžius, kad asmuo yra ėjęs pareigas komunistų partijoje. Atkreiptinas dėmesys į šiuos siūlomo teisinio reguliavimo aspektus. 1.1. Pagal projekto 1 straipsniu siūlomą Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 7 punktą asmuo, siekiantis tapti kandidatu, turėtų kandidato anketoje nurodyti, be kita ko, buvusias narystes politinėse organizacijose, o pagal šios dalies 11 punktą – ar jis buvo komunistų partijos nariu. Taigi pareiga nurodyti tą pačią informaciją apie narystę komunistų partijoje būtų nustatyta dukart. Šios informacijos nuslėpimas nesukeltų jos nenurodžiusiam asmeniui jokių neigiamų teisinių padarinių (paaiškėjus šiai informacijai, ji tiesiog būtų paviešinta).
Šiuo atžvilgiu pareiga pateikti rinkėjams šią informaciją iš esmės skirtųsi nuo galiojančio Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatytos pareigos nurodyti, ar asmuo yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, ir projekto 1 straipsniu siūlomos šiame punkte nustatyti pareigos pateikti informaciją apie tai, ar jis ėjo pareigas komunistų partijoje, nes pareigos informuoti rinkėjus apie bendradarbiavimo su minėtomis tarnybomis ar pareigų komunistų partijoje ėjimo faktą neįvykdymas būtų laikomas šiurkščiu šio kodekso pažeidimu (projekto 5 straipsniu siūlomas pakeisti Rinkimų kodekso 193 straipsnio 1 dalies 13 punktas), sukeliančiu asmeniui neigiamus teisinius padarinius: jis nebūtų registruojamas kandidatu arba jo registravimas būtų panaikinamas (projekto 2 straipsniu siūloma keisti Rinkimų kodekso 81 straipsnio 8 dalis), o tokiam pažeidimui paaiškėjus po galutinių rinkimų rezultatų nustatymo, tai būtų pagrindas netekti pareigų ar mandato (projekto 4 straipsniu siūloma keisti Rinkimų kodekso 176 straipsnio 6 dalis). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Rinkimų kodekso 176 straipsnio 6 dalyje pareigų ar mandato netekimas, kaip minėtos rinkėjams reikšmingos informacijos nepateikimo kandidato anketoje teisinis padarinys, yra tiesiogiai siejamas su šio kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte nurodytų reikalavimų pažeidimu.
Atsižvelgdami į visa tai siūlytume, siekiant teisinio tikslumo ir aiškumo, Rinkimų kodekso 76 straipsnio
siejami minėti asmeniui neigiami teisiniai padariniai, t. y. šį punktą, kuriame yra nustatyta pareiga kandidato anketoje nurodyti informaciją apie sąmoningą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, papildyti tik reikalavimu nurodyti eitas pareigas komunistų partijoje, o reikalavimą kandidato anketoje nurodyti buvusią narystę komunistų partijoje, kurio neįvykdymas nesukeltų tokių pat neigiamų teisinių padarinių, užtektų nustatyti (implicitiškai arba tiesiogiai) šios dalies 7 punkte. Pritarti Projektas patobulintas. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad praktikoje kiltų tam tikros problemos, susijusios su šios nuostatos įgyvendinimu, o be to esminis dalykas -tai nurodyti visuomenei apie kandidato narystę šioje partijoje bei eitas pareigas joje, klausymų metu apsispręsta, kad buvusios narystės komunistų partijoje ne nurodymas nebūtų laikomas šiurkščiu šio kodekso pažeidimu. Atsižvelgiant į tai patobulintos projekto nuostatos. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-121
punkte, siekiant teisinio reguliavimo glaustumo ir nuoseklumo, atsisakytina paskutinio sakinio, kuriuo paaiškinami trumpiniai „SSKP“, „LKP (SSKP)“ ir
„LKP“, o pirmą kartą minint atitinkamas partijas reikėtų nurodyti pilnus jų
pavadinimus ir įvesti toliau vartojamą trumpinį ar trumpinius.
Jeigu būtų nurodyti trumpiniai „SSKP“, „LKP (SSKP)“ ir „LKP“, projekte vartojamas apibendrinamasis trumpinys „Komunistų partijos“ būtų perteklinis, ir atvirkščiai – pasirinkus apibendrinamąjį trumpinį, nebūtų reikalinga pateikti trumpinių „SSKP“, „LKP (SSKP)“ ir „LKP“. Be to, kadangi pagal projektu teikiamą siūlymą pareiga pateikti informaciją apie narystę ar eitas pareigas kiltų, jeigu asmuo būtų buvęs bent vienos iš nurodytų partijų nariu ar ėjęs pareigas bent vienoje iš jų, mūsų nuomone, apibendrinamąjį trumpinį būtų tiksliau vartoti vienaskaita, kaip bendrinį pavadinimą („komunistų partija“). Šio punkto nuostatose vartojamo žodžio „struktūrose“ atsisakytina kaip perteklinio, neturinčio tikslios norminės reikšmės. Pritarti
Atsižvelgiant į 1.1 ir 1.2 papunkčiuose pateiktas pastabas, Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 7 punktas galėtų būti išdėstytas taip: „7) esamą ir buvusias narystes politinėse organizacijose ir asociacijose, taip pat narystės laikotarpius;“, arba tiesiogiai įtvirtinant reikalavimą kandidato anketoje nurodyti buvusią narystę komunistų partijoje: „7) esamą ir buvusias narystes politinėse organizacijose ir asociacijose, įskaitant buvusią narystę Sovietų sąjungos komunistų partijoje (SSKP), Lietuvos komunistų partijoje (Sovietų sąjungos komunistų partijoje) (LKP (SSKP)) ar Lietuvos komunistų partijoje (LKP), taip pat narystės laikotarpius;“ (arba „7) esamą ir buvusias narystes politinėse organizacijose ir asociacijose, įskaitant buvusią narystę Sovietų sąjungos komunistų partijoje, Lietuvos komunistų partijoje (Sovietų sąjungos komunistų partijoje) ar Lietuvos komunistų partijoje (toliau kartu – komunistų partija), taip pat narystės laikotarpius;“). Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punktas atitinkamai dėstytinas, pavyzdžiui, taip: „11) ar yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taip pat ar yra ėjęs pareigas SSKP, LKP (SSKP) ar LKP. Jeigu kandidatas ėjo pareigas kurioje nors iš šių partijų, nurodomas tų pareigų pavadinimas. Vyriausioji rinkimų komisija privalo šiuos duomenis, taip pat asmens vardą, pavardę paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo;“ (arba „11) ar yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taip pat ar yra ėjęs pareigas komunistų partijoje. Jeigu kandidatas ėjo pareigas komunistų partijoje, nurodomas tų pareigų pavadinimas. Vyriausioji rinkimų komisija privalo šiuos duomenis, taip pat asmens vardą, pavardę paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo;“).
Pritarus pastabai, kad pareiga nurodyti buvusią narystę komunistų partijoje kiltų iš Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 7 punkto, o ne būtų nustatyta šios dalies 11 punkte, projekto 3 straipsniu teikiamame 85 straipsnio 1 dalies 1 punkte atitinkamai reikėtų išbraukti žodžius „priklausęs Komunistų partijoms arba“. Jeigu į šią pastabą nebūtų atsižvelgta, projekto 1 ir 3 straipsniuose pavartotą formuluotę „yra priklausęs“ reikėtų pakeisti teisiškai tikslesne formuluote „yra buvęs <...> nariu“. Kitose projekto nuostatose vietoj formuluotės „Komunistų partijų struktūrose“ atitinkamai vartotina formuluotė „SSKP, LKP (SSKP) ar LKP“ arba „komunistų partijoje“. Pritarti76 straipsnio 1 dalies 7 punktas tobulintinas taip: „7) esamą ir buvusią narystę politinėse organizacijose , taip pat narystės laikotarpį;“, o Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punktas atitinkamai: „11) ar yra sąmoningai bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taip pat ar yra ėjęs pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje (SSKP), Lietuvos komunistų partijoje (Sovietų Sąjungos komunistų partijoje) (LKP (SSKP)) ar Lietuvos komunistų partijoje (LKP)(toliau kartu-komunistų partija). Jeigu kandidatas ėjo pareigas kurioje nors iš šių partijų, nurodomas tų pareigų pavadinimas. Vyriausioji rinkimų komisija privalo šiuos duomenis, taip pat asmens vardą, pavardę paskelbti savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo anketos pateikimo;“
Atsižvelgdami į tai, kad pareigas komunistų partijoje galėjo eiti tik jos nariai, siūlytume projekto 1 straipsniu teikiamoje Rinkimų kodekso 76 straipsnio 6 dalyje, projekto 2 straipsniu teikiamoje šio kodekso 81 straipsnio 8 dalyje, projekto 4 straipsniu teikiamoje šio kodekso 176 straipsnio 6 dalyje ir projekto 5 straipsniu teikiamame šio kodekso 193 straipsnio 1 dalies 13 punkte atsisakyti perteklinių žodžių „būdamas Komunistų partijų nariu“, o projekto 2 straipsniu teikiamoje šio kodekso 81 straipsnio 8 dalyje taip pat išbraukti perteklinius žodžius „buvo Komunistų partijų nariu ar“. Pritarti Patobulinus projektą, iniciatorių projekto 4 ir 5 straipsnių atsisakyta, o komiteto patobulinto projekto 4 straipsniu nustatomas įstatymo įsigaliojimas. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-05-12 1(76)6
„turi būti pažymėta, kad kandidatas ėjo pareigas Komunistų partijų
struktūrose, nurodant Komunistų partijos ir buvusių pareigų pavadinimą“ siūlytume patikslinti taip: „turi būti pažymėta, kurioje konkrečioje partijoje kokias konkrečias pareigas kandidatas ėjo“. Pritarti
2023-05-12 2(81)8
vartojama konstrukcija „duomenis apie asmenis, priklausiusius <...> ir ėjusius pareigas <...>“ keistina konstrukcija „duomenis apie asmenų narystę ir eitas pareigas <...>“.
Kartu siūlytume, siekiant teisinio glaustumo, nuostatą „Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į valstybės instituciją, saugančią duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis bei į valstybės instituciją, saugančią duomenis apie <...>“ išdėstyti glausčiau: „Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į valstybės institucijas, saugančias duomenis apie asmenų bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir apie asmenų narystę ir eitas pareigas <...>“. Šios dalies formuluotę „asmens narystę Komunistų partijose“ siūlytume pakeisti formuluote „asmens narystę SSKP, LKP (SSKP) ar LKP“ (arba, priklausomai nuo pasirinkto trumpinių vartojimo, – „asmens narystę komunistų partijoje“). Pritarti
į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas, projekto 2–5 straipsniuose prieš siūlomų pakeitimų esmę išbrauktinas dalies numeris „1.“, nes šie straipsniai nesuskirstyti į dalis. Atsižvelgti
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-05-25 * Įvertinę Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 76, 81, 85, 176, 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-2696 (toliau – projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame pastabų ir pasiūlymų.
Remiantis projekto nuostatomis, Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse siūloma numatyti imperatyvią pareigą kandidatui į Respublikos Prezidentus, Seimo narius, Europos Parlamento narius, savivaldybės tarybos narius, merus savo anketose nurodyti, ar jis yra priklausęs Komunistų partijoms (Komunistų partijos:
SSKP – Sovietų sąjungos komunistų partija, LKP (SSKP) – Lietuvos komunistų partija (Sovietų sąjungos komunistų partija), LKP – Lietuvos komunistų partija) (toliau – Komunistų partijos)) arba ėjęs pareigas Komunistų partijų struktūrose. Jeigu kandidatas ėjo pareigas Komunistų partijų struktūrose, nurodomas jų pavadinimas. Projekto nuostatomis taip pat siūloma numatyti, kad Vyriausioji rinkimų komisija nurodytą informaciją apie kandidatą savo interneto svetainėje paskelbtų viešai. Pažymėtina, kad kaip ne kartą yra pažymėjęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas), teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti ir turi būti vertinama atsižvelgiant į jos socialinį tikslą.[¹] Tačiau šios teisės ribojimas yra galimas tik įvykdžius tam tikras sąlygas. Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija)
tinkamai tvarkomi ir naudojami tik konkretiems tikslams ir tik atitinkamam asmeniui sutikus ar kitais įstatymo nustatytais teisėtais pagrindais“. Be to, Chartijos 52 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė apriboti naudojimąsi Chartijos 7 ir 8 straipsniuose įtvirtintomis teisėmis, jei šie apribojimai numatyti įstatymo, nekeičia minėtų teisių ir laisvių esmės ir, remiantis proporcingumo principu, yra būtini ir reikalingi kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.
Vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679[²] 9 straipsnio 2 dalimi tvarkyti specialių kategorijų asmens duomenis, pavyzdžiui, atskleidžiančius asmens politines pažiūras, leidžiama tik kai tai būtina dėl svarbaus viešojo intereso priežasčių, remiantis Europos Sąjungos arba valstybės narės teise, kurie turi būti proporcingi tikslui, kurio siekiama, nepažeisti esminių teisės į duomenų apsaugą nuostatų ir kuriuose turi būti numatytos tinkamos ir konkrečios duomenų subjekto pagrindinių teisių ir interesų apsaugos priemonės. Vadovaujantis Reglamento (ES) 2016/679
tvarkomi nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais ir toliau netvarkomi su tais tikslais nesuderinamu būdu, o laikantis Reglamento (ES) 2016/679 6 straipsnio, duomenų tvarkymas turi atitikti vieną iš duomenų teisėtumo pagrindų. Pažymėtina ir tai, kad Teisingumo Teismas 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendime byloje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C-184/20, pažymėjo, kad asmens duomenų viešinimas, kaip teisės į privataus gyvenimą gerbimą ir asmens duomenų apsaugą ribojimas, turi: pirma, būti būtinas; antra, atitikti Europos Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba būti reikalingas kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti; trečia, neturi viršyti to, kas griežtai būtina, ir ketvirta, suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama atitinkamos priemonės apimtis ir taikymas.
Būtinumo reikalavimo laikomasi, jei sprendžiant asmens duomenų viešinimo klausimą įvertinama, ar kitos, mažiau privatumą ribojančios priemonės nebūtų tinkamos ir veiksmingos, ar būtina sudaryti galimybę su viešinamais asmens duomenimis susipažinti neribotam asmenų skaičiui. Teisingumo Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo gauta duomenų, kad „prieš priimdamas šią nuostatą [įstatymo leidėjas] būtų išnagrinėjęs, ar šių duomenų viešas paskelbimas internete be jokių prieigos apribojimų yra griežtai būtinas, o gal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatyti tikslai galėtų būti taip pat veiksmingai pasiekti apribojant asmenų, galinčių susipažinti su šiais duomenimis, skaičių“ (Sprendimo 92 punktas). Apibendrinant tai, kas aukščiau nurodyta ir vadovaujantis nurodytu Teisingumo Teismas
tarnybinės etikos komisija, C-184/20, išaiškinimu, siekiant nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų, registruojant, derinant ir svarstant teisės akto projektą, kuriame nustatomas asmens duomenų viešinimas, turi būti įvertinta, ar, pirma, tikslo negalima pasiekti kitomis priemonėmis ir, antra, ar asmens duomenys būtinai turi būti viešai skelbiami be jokių prieigos apribojimų.
Atitinkamai, šis vertinimas, kartu su kitais asmens duomenų viešinimo teisėtumą, būtinumą, proporcingumą pagrindžiančiais argumentais turėtų būti pateiktas įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje (vertinimas galėtų būti išsamiai aptartas tiek patobulinto projekto aiškinamajame rašte, tiek ir projektą svarstančių Seimo komitetų išvadose). [¹] Žr. 2010 m. lapkričio 9 d. Teisingumo Teismo sprendimo Volker und Markus Schecke ir Eifert, C-92/09 ir C-93/09, EU:C:2010:662, 48 punktą ir nurodytą teismų praktiką. [²] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB. Atsižvelgti Kaip yra pažymėjęs Europos Sąjungos Teisingumo Teismas , teisė į asmens duomenų apsaugą nėra absoliuti ir turi būti vertinama atsižvelgiant į jos socialinį tikslą. Manytina, kad rinkėjai turi žinoti visą informaciją (kurią tvarko VRK) apie asmenis, nusprendusiais pasinaudoti pasyviąja teise įvairių rūšių rinkimuose ir tik šiems asmenims tapus kandidatais, apie juos informacija tampa vieša. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2023-05-26 * Dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 76, 81, 176, 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-2696 Įstatymo projektui, kuriuos siūloma Rinkimų kodekse įtvirtinti asmens, siekiančio tapti kandidatu, pareigą kandidato anketoje nurodyti ir buvusias narystes politinėse organizacijose, tų narysčių laikotarpius, taip pat nurodyti, ar jis buvo kurios nors iš Lietuvoje veikusių komunistų partijų nariu ir ar ėjo pareigas komunistų partijoje bei nustatomi teisiniai padariniai nevykdant minėtų pareigų, pritariame, pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
reikalų ministerijos 2023-05-22 * Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įvertino pateiktus derinti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymų projektus Nr. XIVP-2557, XIVP-2696, XIVP-2707, XIVP-2708, XIVP-2439, XIVP-2566, XIVP-2556,
ir pasiūlymų dėl Projektų neturime. Atsižvelgti
ministerija 1(76)17 Dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 76, 81, 85, 176,
pažymėta ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje, siūlome, patikslinus Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 7 punkto nuostatą dėl pareigos kandidato anketoje nurodyti buvusias narystes įvardytose komunistų partijose, atsisakyti atitinkamų Rinkimų kodekso 76 straipsnio 1 dalies 11 punkte, 76 straipsnio 6 dalyje, 81 straipsnio 8 dalyje, 85 straipsnio 1 dalies 1 punkte,
perteklinių nuostatų dėl buvimo Komunistų partijų nariu. Pritarti iš dalies Projektas patobulintas. Žr. prie 3 TD pastabos. 4.
2(81)8 Dėl Rinkimų kodekso 76, 81, 85, 176, 193 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projekto Nr. XIVP-2696 Projektu siūloma rinkimų kodekso 81 straipsnio 8 dalį inter alia papildyti nuostata „Jeigu Vyriausioji rinkimų komisija iš kompetentingos institucijos gauna duomenų apie asmens narystę Komunistų partijose, paskelbia šiuos duomenis savo interneto svetainėje per 24 valandas nuo duomenų gavimo“. Atkreiptinas dėmesys, kad kodeksas nenumato analogiškos nuostatos bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis atvejui, taigi šiuo aspektu įstatyme siūloma nustatyti griežtesnį reguliavimą asmenų buvusių Komunistų partijų nariu, nei buvusių SSRS specialiųjų tarnybų bendradarbių atžvilgiu, kas, galimai, nėra nuoseklu įvertinant skirtingą šių veiksmų pavojingumo laipsnį. Pritarti iš dalies Rinkimų kodekso 81 straipsnis reguliuoja kandidatų registravimą, ir yra numatyta, kad gavusi atitinkamus duomenis, (t.y. ar bendradarbiavo su SSRS spec. struktūromis, neregistruoja jo kandidatu, arba registraciją naikina, o kadangi šio straipsnio 8 dalyje yra numatyta VRK pareiga kreiptis į institucijas, saugančias duomenis, tai patobulintu projektu siūloma numatyti, kad VRK skelbia duomenis per 24 valandas, kai gauna duomenų apie narystę ir apie eitas pareigas komunistų partijoje. Apie kandidato nurodytų dėl bendradarbiavimo su SSRS spec. tarnybomis ar priklausymą komunistų partijai ir eitas pareigas joje duomenų skelbimą per 24 valandas yra numatyta pareiga VRK Rinkimų kodekso 76 str.1 d. 11p. Taip pat klausymų metu apsispręsta, kad buvusios narystės komunistų partijoje ne nurodymas nebūtų laikomas šiurkščiu šio kodekso pažeidimu, atsižvelgiant į tai, kad praktikoje kiltų tam tikros problemos, susijusios su šios nuostatos įgyvendinimu, o be to esminis dalykas -tai nurodyti visuomenei apie kandidato narystę komunistų partijoje bei eitas pareigas joje.
Kandidato fakto bendradarbiavimo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ne nurodymo atveju, būtų laikoma šiurkščiu šio kodekso pažeidimu su teisinėmis pasekmėmis. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta
sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam konstitucinio įstatymo projektui XIVP-2696(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už –6 , prieš –0 , susilaikė –3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Andrius Vyšniauskas, Vilius Semeška, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė