Projekto lyginamasis variantas
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 28, 30, 37, 46, 50, 62, 63, 64, 64¹ straipsnių, priedo pakeitimo ir ĮSTATYMO papildymo 2 priedu įstatymas 2023 m. Nr. Vilnius
1Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Valstybės saugumo departamento nuostatus, struktūrą, pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašą tvirtina Valstybės saugumo departamento direktorius.“
2Pakeisti 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento nuostatus, struktūrą, pareigybių skaičių
ir pareigybių sąrašą tvirtina Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius., didžiausią leistiną žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), pareigybių skaičių, taip pat kiekvienais Kiekvienais metais ribinį karių ir kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičių tvirtina krašto apsaugos ministras.“
2Pripažinti netekusia galios 28 straipsnio 4 dalį. 4. Valstybės saugumo departamento didžiausią
leistiną žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių nustato Seimo valdyba. 2 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„30 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų pareigybės
Žvalgybos pareigūnų pareigybių sąrašas:
1) direktorius;
2) direktoriaus pavaduotojas;
3) valdybos viršininkas;
4) valdybos viršininko pavaduotojas;
5) 6) skyriaus viršininkas;
6) 7) skyriaus viršininko pavaduotojas;
7) 8) poskyrio viršininkas;
8) 9) vyriausiasis specialistas;
9) 10) vyresnysis specialistas;
10) 11) specialistas;
11) 12) jaunesnysis specialistas.“
Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žvalgybos pareigūnai žvalgybos institucijoje
tarnauja pagal žvalgybos pareigūnų tarnybos sutartis. Žvalgybos pareigūno tarnybos sutarties formą nustato šis įstatymas (1 priedas).“
Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„46 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų tarnybos stažas
Žvalgybos pareigūnų tarnybos stažo pradžia laikoma žvalgybos pareigūno tarnybos žvalgybos institucijoje pradžia. Į žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą šio įstatymo 64 straipsnyje nustatytam priedui už tarnybos stažą skaičiuoti ir 65 straipsnyje nustatytai atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir nuo
valstybės tarnyboje Lietuvos valstybei stažas.“
Pakeisti 50 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Kai yra tarnybinė būtinybė ir kai valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina, žvalgybos institucijos vadovo įsakymu žvalgybos pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas iš žvalgybos institucijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybių institucijoje ar įstaigoje, jeigu žvalgybos pareigūnas atitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas bendruosius reikalavimus ir pareigybės, į kurią jis perkeliamas, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, laikotarpiui iki 3 metų. Kai yra tarnybinė būtinybė, šis terminas, valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų vadovams suderinus, gali būti pratęstas iki 2 metų. Žvalgybos pareigūno perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikas įskaitomas į žvalgybos pareigūno tarnybos stažą. Laikinai į karjeros valstybės tarnautojo pareigas perkeltam žvalgybos pareigūnui paliekamas iki perkėlimo turėtas karinis laipsnis ar tarnybinis rangas.
Perkėlimo laikotarpiu valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią žvalgybos pareigūnas perkeltas, moka žvalgybos pareigūnui ne mažesnį negu šiame įstatyme nustatytą tarnybinį atlyginimą (įskaitant priedus už kario laipsnį ar tarnybinį rangą bei tarnybos stažą), skaičiuojamą pagal iki perkėlimo eitoms žvalgybos pareigūno pareigoms nustatytą pareiginės algos koeficientą, taip pat taiko visas šiame įstatyme žvalgybos pareigūnams nustatytas garantijas. Laikinai į karjeros valstybės tarnautojo pareigas perkeltam žvalgybos pareigūnui taikomi visi šiame įstatyme žvalgybos pareigūnams nustatyti draudimai, apribojimai, o pasibaigus jo perkėlimo laikotarpiui, garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės žvalgybos pareigūno pareigos.“
Pakeisti 62 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Žvalgybos pareigūnams (išskyrus karius) suteikiami tarnybiniai rangai. Aukščiausias yra pirmas rangas, žemiausias – šešioliktas rangas.“
pakeitimas Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „63 straipsnis.
Žvalgybos pareigūnų pareigybių, karių laipsnių ir tarnybinių rangų derinimas Žvalgybos pareigūnams nustatomi tokie pareigybes atitinkantys karių laipsniai ir tarnybiniai rangai:
1) direktoriaus – nuo pulkininko (jūrų kapitono) iki brigados generolo (flotilės admirolo) ar pirmo tarnybinio rango;
2) direktoriaus pavaduotojo
3) valdybos viršininko, valdybos viršininko pavaduotojo – pulkininko leitenanto (komandoro) ar trečio tarnybinio rango;
4) patarėjo, skyriaus viršininko – nuo majoro (komandoro leitenanto) iki pulkininko leitenanto (komandoro) ar nuo ketvirto tarnybinio rango, pulkininko leitenanto (komandoro) ar iki trečio tarnybinio rango;
5) skyriaus viršininko pavaduotojo, poskyrio viršininko – majoro (komandoro leitenanto) ar ketvirto tarnybinio rango;
6) vyriausiojo specialisto – nuo leitenanto iki majoro (komandoro leitenanto) ar nuo septinto iki ketvirto tarnybinio rango;
7) vyresniojo specialisto – nuo štabo seržanto, štabo seržanto specialisto (štabo laivūno, štabo laivūno specialisto) iki seržanto majoro (vyresniojo laivūno) ar nuo dvylikto iki aštunto tarnybinio rango;
8) specialisto – nuo eilinio (jūreivio) iki vyresniojo seržanto, vyresniojo seržanto specialisto ar nuo penkiolikto iki trylikto tarnybinio rango;
9) jaunesniojo specialisto – jaunesniojo eilinio (jaunesniojo jūreivio) ar šešiolikto tarnybinio rango.“
Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „64 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų tarnybinis atlyginimas ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos
1Žvalgybos pareigūnų tarnybinį atlyginimą sudaro pareiginė alga,
priedai už tarnybinį rangą ar kario laipsnį, priedas už tarnybos stažą ir priemoka už su ypatinga specifika susijusių funkcijų atlikimą:
1) pareiginė alga;
2) priemokos. 2.
jų intervalus nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Jeigu Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme pareigybei yra nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, konkretų pareiginės algos koeficientą pareigybei nustato žvalgybos institucijos vadovas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus: veiklos pobūdį, pavojingumą, sudėtingumą, reikalaujamą kompetenciją, įtaką institucijos sprendimų priėmimui ir atsakomybės lygį. Žvalgybos institucijos vadovas nustato žvalgybos institucijos žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemą (toliau – tarnybos apmokėjimo sistema), kurioje detalizuojami žvalgybos institucijos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 2 priede nustatytą pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (suteiktas tarnybinis rangas ar kario laipsnis, išsilavinimas, profesinio darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, priemokų skyrimo tvarka ir dydžiai. Žvalgybos pareigūno pareiginės algos maksimalus koeficientas negali viršyti žvalgybos institucijos vadovo pareiginės algos koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede. 3.
pareigūnų priedas už kario laipsnį skaičiuojamas nuo pareiginės algos koeficiento, nustatyto pagal šio straipsnio 2 dalį:
1) brigados generolo, flotilės admirolo – 30 procentų dydžio;
3) pulkininko leitenanto, komandoro – 27 procentų dydžio;
4) majoro, komandoro leitenanto – 25 procentų dydžio;
5) kapitono, kapitono leitenanto – 22 procentų dydžio;
6) vyresniojo leitenanto – 20 procentų dydžio;
7) leitenanto
8) seržanto majoro, vyresniojo laivūno – 16 procentų dydžio;
9) viršilos, laivūno – 14 procentų dydžio;
10) štabo seržanto, štabo seržanto specialisto, štabo laivūno, štabo laivūno specialisto –12 procentų dydžio;
12) seržanto, seržanto specialisto – 8 procentų dydžio;
13) grandinio
14) vyresniojo eilinio, vyresniojo jūreivio – 6 procentų dydžio;
15) eilinio, jūreivio – 5 procentų dydžio;
pareigūno pareiginė alga nustatoma pagal tarnybos apmokėjimo sistemoje žvalgybos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Seimo nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis. Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš šio bazinio dydžio. 4.
pareiginės algos koeficiento, nustatyto pagal šio straipsnio 2 dalį:
1) pirmą rangą – 30 procentų dydžio;
2) antrą rangą – 30 procentų dydžio;
3) trečią rangą – 27 procentų dydžio;
4) ketvirtą rangą – 25 procentų dydžio;
5) penktą rangą – 22 procentų dydžio;
6) šeštą rangą – 20 procentų dydžio;
7) septintą rangą – 18 procentų dydžio;
8) aštuntą rangą – 16 procentų dydžio;
9) devintą rangą – 14 procentų dydžio;
10) dešimtą rangą – 12 procentų dydžio;
12) dvyliktą rangą – 8 procentų dydžio;
13) tryliktą rangą – 7 procentų dydžio;
16) šešioliktą rangą – 4 procentų dydžio. 4. Žvalgybos pareigūnams mokamos šios priemokos:
1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito žvalgybos pareigūno funkcijas, esant žvalgybos pareigūno sutikimui;
2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos;
3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 5. Žvalgybos pareigūnų priedas už tarnybos stažą skaičiuojamas nuo pareiginės algos bazinio dydžio:
1) nuo 1 iki 2 metų – 0,3;
2) nuo 2 iki 4 metų – 0,6;
3) nuo 4 iki 6 metų – 0,9;
4) nuo 6 iki 8 metų – 1,2;
5) nuo 8 iki 10 metų – 1,5;
6) nuo 10 iki 12 metų – 1,8;
7) nuo 12 iki 14 metų – 2,1;
8) nuo 14 iki 16 metų – 2,4;
9) nuo 16 iki 18 metų – 2,7;
10) nuo 18 iki 20 metų – 3;
11) nuo 20 iki 22 metų– 3,3;
12) nuo 22 iki 24 metų – 3,6;
13) nuo 24 iki 25 metų – 3,9;
14) nuo 25 metų – 4,2. 5. Šio straipsnio
iš šių priemokų dydis negali būti mažesnis kaip 10 procentų pareiginės algos.
Žvalgybos pareigūnui skiriamų priemokų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos. 6. Žvalgybos pareigūnui už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika atlikimą, mokama iki 50 procentų pareiginės algos dydžio priemoka. Funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, sąrašas ir šias funkcijas atitinkantis priemokos dydis tvirtinami bendru Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu. 7. 6. Kasmetinių atostogų laikotarpiu žvalgybos pareigūnams mokamas vidutinis tarnybinis atlyginimas, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka. 8. 7. Žvalgybos pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai asmuo tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar pakeliui į ją (iš jos), iš institucijos lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos skirtumas. 9. 8. Antrajame operatyvinių tarnybų departamente tarnaujantiems kariams Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatos dėl aprūpinimo maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa netaikomos, išskyrus karius, tarnaujančius tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose.“
Pakeisti 64¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tarnybos užsienyje laikotarpiu žvalgybos pareigūnui mokamas šiame įstatyme nustatytas tarnybinis atlyginimas (įskaitant priedus už kario laipsnį ar tarnybinį rangą ir tarnybos stažą), skaičiuojamas pagal nustatytą iki perkėlimo eitoms žvalgybos pareigūno pareigoms pareiginės algos koeficientą, išskyrus atvejus, kai darbo užmokestį jiems moka priimančioji institucija.“
Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedo žymą ir ją išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 1 priedas“. 11 straipsnis. Įstatymo papildymas 2 priedu Papildyti Įstatymą 2 priedu:
„Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 2 priedas
ŽVALGYBOS PAREIGŪNŲ PAREIGINĖS ALGOS KOEFICIENTAI Pareigų pavadinimas Pareiginės algos koeficientas, (baziniais dydžiais) Direktorius 4,00 Eil. Nr. Pareigų pavadinimas Pareiginės algos koeficientas, nuo (baziniais dydžiais)
1Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2. Įsigaliojus šiam įstatymui, žvalgybos pareigūno pareiginės algos koeficientas perskaičiuojamas žvalgybos pareigūno iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą tarnybinį atlyginimą padalinus iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatyme einamiesiems metams taikomo pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas pagal matematines taisykles iki šimtųjų dalių. 3. Įsigaliojus šiam įstatymui, žvalgybos pareigūnams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas tarnybinis atlyginimas negali būti sumažinamas, kol jie eina tas pačias pareigas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
Projekto Nr. XIVP-2667(2) lyginamasis variantas
Žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 28, 30, 37, 46, 50, 62, 63, 64, 64¹ straipsnių, priedo pakeitimo ir ĮSTATYMO papildymo 2 priedu įstatymas 2023 m. Nr. Vilnius
Pakeisti 28 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„28 straipsnis. Žvalgybos institucijų struktūra
1Žvalgybos institucijas sudaro valdybos, skyriai ir poskyriai. 2. Valstybės saugumo departamento nuostatus,
struktūrą, pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašą tvirtina Valstybės saugumo departamento direktorius. 3. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento nuostatus, struktūrą, pareigybių sąrašą, didžiausią leistiną žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis (toliau – darbuotojai), pareigybių skaičių, taip pat kiekvienais metais ribinį karių ir kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičių tvirtina krašto apsaugos ministras. 4. Valstybės saugumo departamento didžiausią leistiną žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių nustato Seimo valdyba.“
1Papildyti 30 straipsnį 5 punktu:
„5) patarėjas;“. 2. Buvusius 30 straipsnio 5–11 punktus laikyti
atitinkamai 6–12 punktais. 3 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Žvalgybos pareigūnai žvalgybos institucijoje
tarnauja pagal žvalgybos pareigūnų tarnybos sutartis. Žvalgybos pareigūno tarnybos sutarties formą nustato šis įstatymas (1 priedas).“
Pakeisti 46 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „46 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų tarnybos stažas Žvalgybos pareigūnų tarnybos stažo pradžia laikoma žvalgybos pareigūno tarnybos žvalgybos institucijoje pradžia.
Į žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą šio įstatymo 64 straipsnyje nustatytam priedui už tarnybos stažą skaičiuoti ir 65 straipsnyje nustatytai atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir nuo 1990 m. kovo 11 d. įgytas profesinės karo tarnybos ar tarnybos statutinėje valstybės tarnyboje Lietuvos valstybei stažas.“
Pakeisti 50 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kai yra tarnybinė būtinybė ir kai valstybės ar
savivaldybių institucijų ar įstaigų vadovai šį klausimą suderina, žvalgybos institucijos vadovo įsakymu žvalgybos pareigūnas jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas iš žvalgybos institucijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybių institucijoje ar įstaigoje, jeigu žvalgybos pareigūnas atitinka Valstybės tarnybos įstatyme nustatytus priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas bendruosius reikalavimus ir pareigybės, į kurią jis perkeliamas, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, laikotarpiui iki 3 metų. Kai yra tarnybinė būtinybė, šis terminas, valstybės ar savivaldybės institucijų ar įstaigų vadovams suderinus, gali būti pratęstas iki 2 metų. Žvalgybos pareigūno perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikas įskaitomas į žvalgybos pareigūno tarnybos stažą. Laikinai į karjeros valstybės tarnautojo pareigas perkeltam žvalgybos pareigūnui paliekamas iki perkėlimo turėtas karinis laipsnis ar tarnybinis rangas.
Perkėlimo laikotarpiu valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią žvalgybos pareigūnas perkeltas, moka žvalgybos pareigūnui ne mažesnį negu šiame įstatyme nustatytą tarnybinį atlyginimą (įskaitant priedus už kario laipsnį ar tarnybinį rangą bei tarnybos stažą), skaičiuojamą pagal iki perkėlimo eitoms žvalgybos pareigūno pareigoms nustatytą pareiginės algos koeficientą, taip pat taiko visas šiame įstatyme žvalgybos pareigūnams nustatytas garantijas. Laikinai į karjeros valstybės tarnautojo pareigas perkeltam žvalgybos pareigūnui taikomi visi šiame įstatyme žvalgybos pareigūnams nustatyti draudimai, apribojimai, o pasibaigus jo perkėlimo laikotarpiui, garantuojamos eitos arba kitos lygiavertės žvalgybos pareigūno pareigos.“
Pakeisti 62 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Žvalgybos pareigūnams, (išskyrus karius,) suteikiami tarnybiniai rangai. Aukščiausias yra pirmas rangas, žemiausias – šešioliktas rangas.“
pakeitimas Pakeisti 63 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „63 straipsnis.
Žvalgybos pareigūnų pareigybių, karių laipsnių ir tarnybinių rangų derinimas Žvalgybos pareigūnams nustatomi tokie pareigybes atitinkantys karių laipsniai ir tarnybiniai rangai:
1) direktoriaus – nuo pulkininko (jūrų kapitono) iki brigados generolo (flotilės admirolo) ar pirmo tarnybinio rango;
2) direktoriaus pavaduotojo
3) valdybos viršininko, valdybos viršininko pavaduotojo – pulkininko leitenanto (komandoro) ar trečio tarnybinio rango;
4) patarėjo, skyriaus viršininko – nuo majoro (komandoro leitenanto) iki pulkininko leitenanto (komandoro) ar nuo ketvirto tarnybinio rango, pulkininko leitenanto (komandoro) ar iki trečio tarnybinio rango;
5) skyriaus viršininko pavaduotojo, poskyrio viršininko – majoro (komandoro leitenanto) ar ketvirto tarnybinio rango;
6) vyriausiojo specialisto – nuo leitenanto iki majoro (komandoro leitenanto) ar nuo septinto iki ketvirto tarnybinio rango;
7) vyresniojo specialisto – nuo štabo seržanto, štabo seržanto specialisto (štabo laivūno, štabo laivūno specialisto) iki seržanto majoro (vyresniojo laivūno) ar nuo dvylikto iki aštunto tarnybinio rango;
8) specialisto – nuo eilinio (jūreivio) iki vyresniojo seržanto, vyresniojo seržanto specialisto ar nuo penkiolikto iki trylikto tarnybinio rango;
9) jaunesniojo specialisto – jaunesniojo eilinio (jaunesniojo jūreivio) ar šešiolikto tarnybinio rango.“
Pakeisti 64 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „64 straipsnis. Žvalgybos pareigūnų tarnybinis atlyginimas ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos 1.
Žvalgybos pareigūnų tarnybinį atlyginimą sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybinį rangą ar kario laipsnį, priedas už tarnybos stažą ir priemoka už su ypatinga specifika susijusių funkcijų atlikimą:
1) pareiginė alga;
2) priemokos (išskyrus žvalgybos institucijos vadovą);
3) priedas už žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą (išskyrus žvalgybos institucijos vadovą). 2. Žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientus ar jų intervalus nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Jeigu Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme pareigybei yra nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, konkretų pareiginės algos koeficientą pareigybei nustato žvalgybos institucijos vadovas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus: veiklos pobūdį, pavojingumą, sudėtingumą, reikalaujamą kompetenciją, įtaką institucijos sprendimų priėmimui ir atsakomybės lygį. Žvalgybos institucijos vadovas patvirtina žvalgybos institucijos žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemą (toliau – tarnybos apmokėjimo sistema), kurioje detalizuojami žvalgybos institucijos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 2 priede nustatytą pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (suteiktas tarnybinis rangas ar kario laipsnis, išsilavinimas, profesinio darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, priemokų skyrimo tvarka ir dydžiai. Žvalgybos pareigūno pareiginės algos didžiausias koeficientas negali viršyti žvalgybos institucijos vadovo pareiginės algos koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede.
pareigūnų priedas už kario laipsnį skaičiuojamas nuo pareiginės algos koeficiento, nustatyto pagal šio straipsnio 2 dalį:
1) brigados generolo, flotilės admirolo – 30 procentų dydžio;
3) pulkininko leitenanto, komandoro – 27 procentų dydžio;
4) majoro, komandoro leitenanto – 25 procentų dydžio;
5) kapitono, kapitono leitenanto – 22 procentų dydžio;
6) vyresniojo leitenanto – 20 procentų dydžio;
7) leitenanto
8) seržanto majoro, vyresniojo laivūno – 16 procentų dydžio;
9) viršilos, laivūno – 14 procentų dydžio;
10) štabo seržanto, štabo seržanto specialisto, štabo laivūno, štabo laivūno specialisto –12 procentų dydžio;
12) seržanto, seržanto specialisto – 8 procentų dydžio;
13) grandinio
14) vyresniojo eilinio, vyresniojo jūreivio – 6 procentų dydžio;
15) eilinio, jūreivio – 5 procentų dydžio;
pareigūno pareiginė alga nustatoma iš tarnybos apmokėjimo sistemoje žvalgybos pareigūno pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo parenkant konkretų pareiginės algos koeficientą. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis). 4.
pareiginės algos koeficiento, nustatyto pagal šio straipsnio 2 dalį:
1) pirmą rangą – 30 procentų dydžio;
2) antrą rangą – 30 procentų dydžio;
3) trečią rangą – 27 procentų dydžio;
4) ketvirtą rangą – 25 procentų dydžio;
5) penktą rangą – 22 procentų dydžio;
6) šeštą rangą – 20 procentų dydžio;
7) septintą rangą – 18 procentų dydžio;
8) aštuntą rangą – 16 procentų dydžio;
9) devintą rangą – 14 procentų dydžio;
10) dešimtą rangą – 12 procentų dydžio;
12) dvyliktą rangą – 8 procentų dydžio;
13) tryliktą rangą – 7 procentų dydžio;
14) keturioliktą rangą – 6 procentų dydžio;
mokamos šios priemokos:
1) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito žvalgybos pareigūno funkcijas, žvalgybos pareigūno sutikimu;
2) už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos;
3) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. 5. Žvalgybos pareigūnų priedas už tarnybos stažą skaičiuojamas nuo pareiginės algos bazinio dydžio:
1) nuo 1 iki 2 metų – 0,3;
2) nuo 2 iki 4 metų – 0,6;
3) nuo 4 iki 6 metų – 0,9;
4) nuo 6 iki 8 metų – 1,2;
5) nuo 8 iki 10 metų – 1,5;
6) nuo 10 iki 12 metų – 1,8;
7) nuo 12 iki 14 metų – 2,1;
8) nuo 14 iki 16 metų – 2,4;
9) nuo 16 iki 18 metų – 2,7;
10) nuo 18 iki 20 metų – 3;
11) nuo 20 iki 22 metų– 3,3;
12) nuo 22 iki 24 metų – 3,6;
13) nuo 24 iki 25 metų – 3,9;
14) nuo 25 metų – 4,2. 5. Šio straipsnio
iš šių priemokų dydis negali būti mažesnis kaip 10 procentų pareiginės algos.
Žvalgybos pareigūnui skiriamų priemokų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos. 6. Žvalgybos pareigūnui už funkcijų, susijusių su ypatinga specifika atlikimą, mokama iki 50 procentų pareiginės algos dydžio priemoka. Funkcijų, susijusių su ypatinga specifika, sąrašas ir šias funkcijas atitinkantis priemokos dydis tvirtinami bendru Valstybės saugumo departamento direktoriaus ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įsakymu. 6. Žvalgybos pareigūnams priedą už žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos metus. Šio priedo suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos. 7. Kasmetinių atostogų laikotarpiu žvalgybos pareigūnams mokamas vidutinis tarnybinis atlyginimas, apskaičiuotas apskaičiuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka. 8. Žvalgybos pareigūnams, kurie tapo laikinai nedarbingi dėl tarnybinių pareigų atlikimo arba kai laikinasis nedarbingumas susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu (kai asmuo tampa laikinai nedarbingas ne dėl nelaimingo atsitikimo tarnyboje ar pakeliui į ją (iš jos), iš institucijos lėšų Vyriausybės nustatyta tvarka kompensuojamas vidutinio jų darbo užmokesčio ir gautos ligos pašalpos išmokos skirtumas. 9. Antrajame operatyvinių tarnybų departamente tarnaujantiems kariams Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatos dėl aprūpinimo maistu ir tarnybine gyvenamąja patalpa netaikomos, išskyrus karius, tarnaujančius tarptautinių operacijų kariniuose vienetuose.“
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tarnybos užsienyje laikotarpiu žvalgybos pareigūnui mokamas šiame įstatyme nustatyta pareiginė alga ir priedas už žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą nustatytas tarnybinis atlyginimas (įskaitant priedus už kario laipsnį ar tarnybinį rangą ir tarnybos stažą), skaičiuojamas pagal nustatytą iki perkėlimo eitoms žvalgybos pareigūno pareigoms pareiginės algos koeficientą, išskyrus atvejus, kai darbo užmokestį jiems moka priimančioji institucija.“
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Žvalgybos pareigūnams, laikinai perkeltiems tarnauti į užsienio
valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas, su tarnybiniu atlyginimu mokama su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, taikant Vyriausybės nustatyto dydžio su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo žvalgybos pareigūno pareigybės, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą, susidedantį iš bazinio koeficiento ir motyvacinio koeficiento, kurių dydžius nustato Vyriausybė. Užsienio valstybėse, kurių gyvenimo lygio vietos koeficiento dydžiai nėra nustatyti Vyriausybės, taikomas gyvenimo lygio vietos koeficientas 1,2. Su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui baziniam dydžiui.“
Pakeisti Įstatymo priedo žymą ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo
Papildyti Įstatymą 2 priedu: „Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo
Pareigų pavadinimas Pareiginės algos koeficientas, (baziniais dydžiais)
nuo 2,08
nuo 1,98 4.
nuo 1,88
nuo 1,73
nuo 1,62
nuo 1,52
nuo 1,52
nuo 1,47
nuo 1,37
nuo 1,22
nuo 1,11 “
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos
Respublikos valstybės saugumo departamento direktorius ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius iki 2023 m. birželio 30 d. patvirtina savo vadovaujamos žvalgybos institucijos žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemas. 3. Įsigaliojus šiam įstatymui, žvalgybos pareigūno pareiginės algos koeficientas perskaičiuojamas žvalgybos pareigūno iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą kartu su priedu už kario laipsnį ar tarnybinį rangą ir priemoką už funkcijų, susijusių su ypatinga specifiką atlikimą, padalijus iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles iki šimtųjų dalių. Įsigaliojus šiam įstatymui, žvalgybos pareigūno pareiginė alga tol, kol jis eina tas pačias pareigas, negali būti nustatyta mažesnė negu iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusi pareiginė alga kartu su priedu už kario laipsnį ar tarnybinį rangą ir priemoką už funkcijų, susijusių su ypatinga specifiką atlikimą, išskyrus Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 58 straipsnio 4 punkte ir 59 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytus atvejus. 4.
įsigaliojus šiam įstatymui yra didesnis negu 20 metų, mokamas 20 procentų pareiginės algos dydžio priedas už žvalgybos pareigūno tarnybos stažą. 5. Įsigaliojus šiam įstatymui žvalgybos institucijos vadovui Žvalgybos įstatymo 2 priede nustatytas pareiginės algos koeficientas taikomas nuo naujos kadencijos pradžios, išskyrus atvejus, jeigu iki žvalgybos institucijos vadovo kadencijos pabaigos liko daugiau kaip pusė kadencijos laikotarpio. 6. Jeigu iki žvalgybos institucijos vadovo naujos kadencijos pradžios liko mažiau kaip pusė kadencijos laikotarpio, jam taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos. Jeigu įsigaliojus šiam įstatymui žvalgybos įstaigos vadovo, kuriam iki kadencijos pabaigos liko mažiau kaip pusė kadencijos laikotarpio, apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas yra mažesnis negu 115 procentų toje įstaigoje dirbančio ir didžiausią tarnybinį atlyginimą gaunančio žvalgybos pareigūno, o kai tokiu didžiausią tarnybinį atlyginimą gaunančiu žvalgybos pareigūnu yra vadovo pavaduotojas, – mažesnis negu 110 procentų, tarnybinio atlyginimo vidurkis, įvertinus per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuotą tarnybinį atlyginimą, žvalgybos institucijos vadovo tarnybinio atlyginimo dydis apskaičiuojamas šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju žvalgybos institucijos vadovo tarnybinis atlyginimas nustatomas
žvalgybos pareigūno tarnybinio atlyginimo per praėjusius kalendorinius metus vidurkis, o kai tokiu didžiausią tarnybinį atlyginimą gaunančiu žvalgybos pareigūnu yra vadovo pavaduotojas, – 10 procentų didesnis. Šioje dalyje nustatytas tarnybinis atlyginimas perskaičiuojamas vieną kartą per metus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas Teikia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto vardu komiteto pirmininkas Ričardas Juška
RESPUBLIKOS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1861 28, 30, 37, 46, 50, 62, 63, 64, 64¹ STRAIPSNIŲ,
projektų tikslai ir uždaviniai. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai Lietuvos Respublikos Seimas pritarė 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72, pabrėžiamas siekis tęsti žvalgybos ir kontržvalgybos pajėgumų̨ (žmogiškųjų̨ išteklių ir techninių priemonių̨), kurie leistų laiku ir tiksliai nustatyti ir įvertinti grėsmes, pavojus ir rizikos veiksnius nacionaliniam saugumui, plėtrą. Kvalifikuoti ir patirtį turintys žvalgybos pareigūnai yra vienas iš esminių pajėgumų, be kurio neįmanoma efektyviai įgyvendinti žvalgybos institucijoms keliamų uždavinių, susijusių su Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo stiprinimu. Pažymėtina, kad žvalgybos pareigūnams keliami ypatingai aukšti reputacijos, asmeninių ir dalykinių savybių reikalavimai, jiems, palyginti su kitais statutiniais pareigūnais, taikomi patys griežčiausi draudimai ir apribojimai: žvalgybos pareigūnams ne tik draudžiama būti privataus ar viešojo juridinio asmens skiriamu (renkamu) valdymo organų nariu, tačiau netgi draudžiama būti juridinio asmens savininku, tikruoju nariu ar komanditoriumi, juridinio asmens steigėju, dalyviu, dirbti kituose juridiniuose asmenyse, taip pat draudžiama gauti kitą atlyginimą, jei tai nesusiję su žvalgybos institucijos interesais, draudžiama vykdyti ekonominę, ūkinę, komercinę arba individualią veiklą, gauti pajamų iš nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų, vertybinių popierių, pajų, su jais susijusių sandorių (Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Be to, žvalgybos pareigūnams yra taikomi ir kiti apribojimai, tokie kaip draudimas vykti į tam tikras užsienio valstybes (Žvalgybos įstatymo 40 straipsnio 2 dalis), teisės į poilsį apribojimas nustatant, kad jų paros ir suminė savaitės tarnybos trukmė nėra apribota ir priklauso nuo tarnybos poreikių (Žvalgybos įstatymo 45 straipsnio 3 dalis), žvalgybos pareigūnų tarnybos pobūdis dėl žvalgybos institucijų veiklos specifikos neigiamai veikia jų sveikatą, asmeninį bei šeiminį gyvenimą. Kitiems Lietuvos Respublikos pareigūnams dauguma nurodytų apribojimų netaikomi. Tačiau nepaisant minėtų aplinkybių, šiuo metu žvalgybos pareigūnų gaunamas tarnybinis atlyginimas yra netgi mažesnis nei pareigūnų, tarnaujančių kitose institucijose, pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyboje ar Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyboje.
Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į praktikoje susidariusią situaciją, kai dėl ypatingai padidėjusio darbo krūvio, pavyzdžiui hibridinių grėsmių metu, žvalgybos pareigūnams tenka dirbti maksimaliu leistinu režimu (t. y. suteikiant tik 11 valandų nepertraukiamo paros poilsio ir 35 valandas nepertraukiamo savaitės poilsio), o Žvalgybos įstatymas nenumato galimybės už ypatingai padidėjusį darbo krūvį gauti papildomą apmokėjimą. Atkreiptinas dėmesys, jog kitos valstybės institucijos, tokios kaip Specialiųjų tyrimų tarnyba ir Vadovybės apsaugos tarnyba turi galimybę mokėti papildomus priedus ne tik už padidėjusį darbo krūvį, bet ir už viršvalandžius, darbą poilsio ar švenčių dienomis. Tokia situacija ilgainiui demotyvuoja žvalgybos pareigūnus bei skatina svarstyti apie tarnybą kitose valstybės institucijose, kuriose tarnybinio atlyginimo sistema atrodo teisingesnė. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė gauti teisingą apmokėjimą už darbą inter alia reiškia asmens teisę gauti tokį apmokėjimą už darbą, kuris būtų teisingas atsižvelgiant į jo atliekamo darbo pobūdį, darbo funkcijų sudėtingumą ir apimtį, tenkančią atsakomybę už tų funkcijų vykdymą, einamų pareigų ypatumus, asmens profesinį lygį, kvalifikaciją. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją privalo nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį valstybės ir savivaldybių politikams nustatytas apmokėjimo už darbą dydis atitiktų šių asmenų veiklos specifiką (Konstitucinio Teismo 2019 m. gegužės 29 d. nutarimas Nr. KT16-N7/2019).
KT16-N7/2019). Statutinių pareigūnų tarnybos apmokėjimo tendencijos bei šalies ekonominė situacija sąlygoja būtinybę siekti, kad žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimas atitiktų teisingo apmokėjimo už darbą principą. Dėl gerėjančios šalies ekonominės situacijos, taip pat dėl didėjančio tarnybos apmokėjimo ir socialinių garantijų kitose statutinėse institucijose, mokamų atlyginimų privačiame sektoriuje, žvalgybos institucijos susiduria su problema prisitraukti kvalifikuotą personalą ir joms tampa vis sunkiau išlikti patraukliomis darbo rinkoje. Profesionalų praradimas ir jų išėjimas į privatų sektorių ar į kitas institucijas tiesiogiai atsiliepia žvalgybos institucijų atliekamoms funkcijoms. Akivaizdu, kad valstybė turi reaguoti į šalyje vykstančius procesus bei atlikti atitinkamus veiksmus, kurie padėtų jos institucijoms dirbti efektyviai bei pasiekti joms iškeliamus tikslus. Teikiamo Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 28, 30, 37, 46, 50, 62, 63, 64, 64¹ straipsnių pakeitimo, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 2 priedu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – sudaryti prielaidas prisitraukti ir išlaikyti aukštas kompetencijas turinčius motyvuotus žvalgybos pareigūnus, kurie efektyviai prisidėtų prie žvalgybos institucijų veiklos kintančių grėsmių Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui kontekste. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymų projektų iniciatorius – Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Įstatymų projektai parengti bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos žvalgybos institucijomis – Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu ir Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu prie Krašto apsaugos ministerijos. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Žvalgybos įstatymo 64 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad žvalgybos pareigūnų tarnybinį atlyginimą sudaro pareiginė alga, priedas už tarnybinį rangą ar kario laipsnį, priedas už tarnybos stažą ir priemoka už su ypatinga specifika susijusių funkcijų atlikimą. Žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientus ar jų intervalus nustato Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymas. Jeigu Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme pareigybei yra nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, konkretų pareiginės algos koeficientą pareigybei nustato žvalgybos institucijos vadovas, atsižvelgdamas į šiuos kriterijus: veiklos pobūdį, pavojingumą, sudėtingumą, reikalaujamą kompetenciją, įtaką institucijos sprendimų priėmimui ir atsakomybės lygį. Pažymėtina tai, kad Žvalgybos įstatyme įtvirtinta tarnybos apmokėjimo sistema yra nelanksti, nes žvalgybos pareigūno pareiginę algą sieja tik su įstatyme įtvirtintu užimamos pareigybės pareiginės algos koeficientu, todėl žvalgybos institucijos vadovui nesuteikta galimybė atsižvelgti į realią žvalgybos pareigūno kompetenciją, tarnybinių pareigų vykdymo kokybę bei pasiektus rezultatus. Be to, Žvalgybos įstatymas netgi nesuteikia teisės žvalgybos pareigūnams mokėti jokių priedų ar priemokų už ypatingai padidėjusį darbo krūvį, už viršvalandžius, darbą poilsio ar švenčių dienomis. Žvalgybos įstatymo
operatyvinių tarnybų departamento didžiausią leistiną žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių tvirtina krašto apsaugos ministras, o šio straipsnio 4 dalyje – nuostata, kad Valstybės saugumo departamento didžiausią leistiną žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių skaičių nustato Seimo valdyba.
Žvalgybos įstatymo 30 straipsnyje nurodytas baigtinis žvalgybos pareigūnų pareigybių sąrašas. Žvalgybos įstatymo 62 straipsnyje nėra nurodyta, kuris tarnybinis rangas yra žemiausias, o kuris yra aukščiausias. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą ir jo lydimųjų teisės aktų projektų paketą, kuris pateiktas svarstyti Seimui, Žvalgybos įstatyme siūlome įtvirtinti analogiškus žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo principus kaip ir numatyti minėtuose valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų darbo apmokėjimo sistemos pertvarkos projektuose. Žvalgybos įstatymo projektu siūloma numatyti, kad žvalgybos pareigūnų tarnybinį atlyginimą sudarytų pareiginė alga ir priemokos, t.y. Žvalgybos įstatymo projektu siūloma atsisakyti priedų už tarnybos stažą, kario laipsnį ir tarnybinį rangą. Taip pat siūloma numatyti galimybę mokėti priemokas už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito žvalgybos pareigūno funkcijas, už papildomų užduočių atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis, arba kai atliekamos pareigybės aprašyme nenumatytos funkcijos ir už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, kad siūloma atsisakyti priedų už kario laipsnį ir tarnybinį rangą, atitinkamai tikslinami 50 ir 64¹ straipsniai.
Žvalgybos institucijos vadovas nustatytų žvalgybos institucijos žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemą, kurioje būtų detalizuojami žvalgybos institucijos pareigybių sąraše esančių pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo 2 priede nustatytą pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (suteiktas tarnybinis rangas ar kario laipsnis, išsilavinimas, profesinio darbo patirtis, veiklos sudėtingumas, darbo krūvis, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, ir pan.) ir, atsižvelgiant į nurodytus kriterijus, nustatomi didžiausi pareiginės algos koeficientų dydžiai, konkrečiai pareigybei nustatyti pareiginės algos koeficientų intervalai, priemokų skyrimo tvarka ir dydžiai. Žvalgybos pareigūno pareiginės algos maksimalus koeficientas negalėtų viršyti žvalgybos institucijos vadovo pareiginės algos koeficiento dydžio, nustatyto šio įstatymo 2 priede. Taip pat siūloma žvalgybos pareigūnų pareiginės algos apskaičiavimui taikyti naują pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio vienetą, kuris būtų susietas su Lietuvos statistikos departamento paskelbtu praėjusių metų (n–2) vidutiniu mėnesiniu
(bruto) šalies darbo užmokesčiu (su individualiomis įmonėmis). Kadangi siūloma atsisakyti priedo už tarnybos stažą, atitinkamai turi būti tikslinamas Žvalgybos įstatymo 46 straipsnis. Taip pat įtvirtinama nuostata, kad į žvalgybos pareigūno stažą Žvalgybos įstatymo 65 straipsnyje nustatytai atostogų trukmei nustatyti be tarnybos žvalgybos institucijoje, profesinėje karo tarnyboje ar tarnybos statutinėje valstybės tarnyboje stažo įskaitomas ir kitas stažas Lietuvos valstybei.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad vykdant valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų apmokėjimo sistemos reformą numatoma panaikinti nustatytą didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, skaičių, taip įgalinant institucijų ir įstaigų vadovus nuspręsti, kiek ir kokių pareigybių reikia veiklai vykdyti ir iškeltiems tikslams pasiekti, siūloma pakeisti Žvalgybos įstatymo 28 straipsnį, išbraukiant nuostatas dėl Antrojo operatyvinių tarnybų departamento ir Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento didžiausio leistino žvalgybos pareigūnų ir darbuotojų pareigybių skaičių tvirtinimo atitinkamai krašto apsaugos ministro ar Seimo valdybos sprendimu, paliekant teisę įstaigų vadovams tvirtinti pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašą. Taip pat siūloma pakeisti Žvalgybos įstatymo 62 straipsnį, aiškiai nustatant kuris tarnybinis rangas yra žemiausias, o kuris aukščiausias. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti patarėjo pareigybę. Ši pareigybė leistų spręsti praktines personalo administravimo problemas. Viena iš jų susijusi su galimybe užtikrinti lygiavertes pareigas žvalgybos pareigūnams, pasibaigus jų perkėlimo į kitas institucijas laikotarpiui. Žvalgybos įstatymas numato teisę perkelti žvalgybos pareigūnus į kitas institucijas tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Tačiau pasibaigus perkėlimo laikotarpiui, žvalgybos institucijos susiduria su problema, kad vadovaujamas pareigas užėmusiam žvalgybos pareigūnui nėra laisvų lygiaverčių pareigų. Todėl didelę patirtį turintys bei ypatingai kvalifikuoti pareigūnai pasibaigus perkėlimo į kitą instituciją laikotarpiui skiriami į žemesnes pareigas.
Tokiu būdu neišnaudojamas šių pareigūnų potencialas bei įgyta patirtis. Patarėjo pareigybė leistų spręsti šią problemą bei sudarytų galimybę efektyviam personalo administravimui. Atitinkamai tikslinami Žvalgybos įstatymo 30 ir 63 straipsniai. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus Įstatymo projektą, būtų sudarytos papildomos prielaidos pritraukti naujus žvalgybos pareigūnus ar išlaikyti tarnaujančius. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projektas verslo sąlygoms ir jo plėtrai poveikio neturės. 8. Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti įstatymo projekto nuostatas, kitų teisės aktų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymo projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti. Žvalgybos institucijų vadovai turėtų patvirtinti žvalgybos institucijos žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemas. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto tikslams pasiekti Valstybės saugumo departamentui bus reikalingos papildomos lėšos iš valstybės biudžeto – 2023 m. papildomų lėšų nereikės, 2024 m. papildomai reikės apie 5,6 mln. eurų, 2025 m. ir 2026 m. papildomų lėšų poreikis, lyginant su 2024 m., nenumatomas. Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Krašto apsaugos ministerijos Įstatymo projekto įgyvendinimui 2023 m. papildomų lėšų nereikės, 2024 m. papildomai reikės apie 4,2 mln. eurų, 2025 m. ir 2026 m. papildomas lėšų poreikis, lyginant su 2024 m. nenumatomas ir planuojama, kad šios lėšos bus skiriamos iš krašto apsaugos sistemai skirtų asignavimų. 13. Projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. „Tarnybos apmokėjimo sistema“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai:
2023-05-02 Nr. XIVP-2667 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytas teisės technikos taisykles, įstatymo projekto 1 straipsniu visas keičiamo įstatymo 28 straipsnis turėtų būti dėstomas nauja redakcija, nes keičiama daugiau kaip pusė jo dalių. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, siūloma nustatyti, kad ,,kiekvienais metais ribinį karių ir kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičių tvirtina krašto apsaugos ministras“. Pažymėtina, kad siūloma nuostata nedera su Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10¹ straipsnio 2 dalies 7 punktu, 10 straipsnio 2 dalies 4¹ punktu bei
kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičių. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte šios nuostatos atsisakyti kaip ne šio įstatymo reguliavimo dalyko arba ją tikslinti. 3. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnyje siūloma nauja žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistema (kartu su projekto 11 straipsnyje numatomais žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientų dydžiais) turėtų būti sistemiškai derinama su Vyriausybės pateiktais ir šiuo metu Seime svarstomais įstatymų projektais Nr.XIVP-2066(3) - XIVP-2103(3), kuriais siekiama pertvarkyti visų viešojo sektoriaus darbuotojų (įskaitant Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnus) atlygio sistemą. 4.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme vartojamą sąvoką „ligos išmokos“. 5. Tikslintinas projekto 10 straipsnio pavadinimas, atsižvelgiant į tai, kad šis straipsnis nustato ir įstatymo taikymo taisykles. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame straipsnyje nėra jokių nuostatų, susijusių su šio įstatymo įgyvendinimu, nors pagal projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 2 dalį žvalgybos institucijos vadovas turėtų iki įstatymo įsigaliojimo patvirtinti žvalgybos institucijos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemą. 6. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektas yra parengtas atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2066(3) ir jo lydimųjų teisės aktų projektų paketą, kartu turėtų būti keičiama keičiamo įstatymo 64¹ straipsnio 5 dalis, kurioje teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį (taip įvardijamo dydžio nebelieka – bus Pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis), kartu peržiūrint jame nustatytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertės dydį. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2023-05-19 Nr. XIVP-2667(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabas. 1. Siūlytume projekto 9 straipsniu keičiamo įstatymo 64¹ straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių ,,nustatyta pareiginė alga ir priedas už žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą“ įrašyti žodžius ,,nustatytas tarnybinis atlyginimas“, kadangi pagal keičiamo įstatymo 64 straipsnio 1 dalį, žvalgybos pareigūnų tarnybinį atlyginimą sudaro ne tik pareiginė alga ir priedas už žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą, bet ir priemokos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 64 straipsnio 4 dalį, priemokos mokamos ne tik už pavadavimą, bet ir už papildomų užduočių, suformuluotų raštu, atlikimą ar už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą. 2. Projekto 12 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „įstatyme nustatytas“ įrašyti žodžius „įstatyme nustatyto“. 3. Atsižvelgiant į tai, kad įgyvendinant keičiamo įstatymo 64¹ straipsnio 5 dalį, Vyriausybė turės nustatyti su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą (parinkti (sumažinti) koeficientų dydžius, atsižvelgdama į tai, kad yra nustatytas žymiai didesnis bazinis dydis, nuo kuriuo bus skaičiuojama kompensacija), siūlytume papildyti keičiamo įstatymo 12 straipsnį nuostata, kuria Vyriausybei būtų pasiūlyta iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinimui reikalingus teisės aktus. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
RESPUBLIKOS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1861 28, 30, 37, 46, 50, 62, 63, 64, 64¹ STRAIPSNIŲ,
2023-05-17
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Ričardas Juška, komiteto nariai: Guoda Burokienė, Valentinas Bukauskas, Domas Griškevičius, Kęstutis Masiulis, Bronislovas Matelis, Audrius Petrošius, Eugenijus Sabutis, Algis Strelčiūnas, Rita Tamašunienė, Valdemaras Valkiūnas. Komiteto biuras: vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Rasa Mačiulytė, Skaistė Meškelė, Rasa Šidlauskaitė, Juras Taminskas, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, Ministrės Pirmininkės patarėjas Darius Žeruolis, Krašto apsaugos ministerijos atstovai: viceministras Žilvinas Tomkus, Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Karo tarnybos ir personalo departamento direktorius Ramūnas Švažas, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos atstovai: direktoriaus pavaduotoja Rūta Dilbienė, Teisės skyriaus viršininkė Audronė Jakučionienė, Valstybės saugumo departamento atstovai: direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Mažeika ir atstovė Aistė Stakėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-021 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr.
1R-388 redakcija) patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytas teisės technikos taisykles, įstatymo projekto 1 straipsniu visas keičiamo įstatymo
pusė jo dalių. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
metais ribinį karių ir kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičių tvirtina krašto apsaugos ministras“. Pažymėtina, kad siūloma nuostata nedera su Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10¹ straipsnio 2 dalies 7 punktu, 10 straipsnio 2 dalies 4¹ punktu bei 54 straipsnio 1 dalimi, kuriuose numatyta, kad Seimas tvirtina ribinį kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičių. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekte šios nuostatos atsisakyti kaip ne šio įstatymo reguliavimo dalyko arba ją tikslinti. Nepritarti Argumentai:
KASIOKTĮ nustatyta bendra taisyklė visai sistemai, konkrečios įstaigos (šiuo atveju Antrojo operatyvinių tarnybų departamento) atitinkamų pareigybių skaičių nustato Krašto apsaugos ministras, todėl nuostatos vienos kitoms neprieštarauja ir nėra reikalo projektą tikslinti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
(kartu su projekto 11 straipsnyje numatomais žvalgybos pareigūnų pareiginės algos koeficientų dydžiais) turėtų būti sistemiškai derinama su Vyriausybės pateiktais ir šiuo metu Seime svarstomais įstatymų projektais Nr.XIVP-2066(3)
Pritarti Argumentai: Žvalgybos pareigūnams suvienodinami priedų ir priemokų skyrimo pagrindai su numatytais Valstybės tarnybos įstatymo projekte Nr. XIVP-2066(5). Atitinkamos korekcijos turėtų būti padarytos ir STT įstatymo projekte. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-028
įrašant Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme vartojamą sąvoką „ligos išmokos“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5Tikslintinas projekto 10 straipsnio pavadinimas,
atsižvelgiant į tai, kad šis straipsnis nustato ir įstatymo taikymo taisykles. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiame straipsnyje nėra jokių nuostatų, susijusių su šio įstatymo įgyvendinimu, nors pagal projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 64 straipsnio 2 dalį žvalgybos institucijos vadovas turėtų iki įstatymo įsigaliojimo patvirtinti žvalgybos institucijos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemą. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
parengtas atsižvelgiant į Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 pakeitimo įstatymo projektą Nr.
XIVP-2066(3) ir jo lydimųjų teisės aktų projektų paketą, kartu turėtų būti keičiama keičiamo įstatymo 64¹ straipsnio 5 dalis, kurioje teikiama nuoroda į Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinį dydį (taip įvardijamo dydžio nebelieka – bus Pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis), kartu peržiūrint jame nustatytą su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertės dydį. Pritarti iš dalies Argumentai:
Su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą nustatys Vyriausybė, ji turės parinkti (sumažinti) koeficientų dydžius, atsižvelgdama į tai, kad yra nustatytas žymiai didesnis bazinis dydis, nuo kuriuo bus skaičiuojama kompensacija. Projekte svarbu tik nustatyti, su kokiu dydžiu turi būti siejamas koeficientas. Pasiūlymas:
Papildyti projekto 9 straipsnį 2 dalimi: „2. Pakeisti 64¹ straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Žvalgybos pareigūnams, laikinai perkeltiems tarnauti į užsienio valstybių ar tarptautines karines ar gynybos institucijas, su tarnybiniu atlyginimu mokama su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacija, taikant Vyriausybės nustatyto dydžio su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficientą, priklausantį nuo žvalgybos pareigūno pareigybės, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą, susidedantį iš bazinio koeficiento ir motyvacinio koeficiento, kurių dydžius nustato Vyriausybė. Užsienio valstybėse, kurių gyvenimo lygio vietos koeficiento dydžiai nėra nustatyti Vyriausybės, taikomas gyvenimo lygio vietos koeficientas 1,2.
Su tarnyba užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų bei valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui baziniam dydžiui.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, 2023-05-09 * Įvertinę Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 28, 30, 37, 46, 50, 62, 63, 64, 64¹ straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 2 priedu įstatymo projekto
departamentas, 2023-05-124 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023 m. gegužės 2 d. išvadoje Nr. XIVP-2667 dėl Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 28, 30, 37, 46, 50, 62, 63, 64, 64¹ straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 2 priedu įstatymo projekto (toliau - Projektas) pateikė pastabą (3 pastaba), kad nauja žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistema turėtų būti sistemiškai derinama su Seime svarstomais įstatymų projektais, kuriais siekiama pertvarkyti visų viešojo sektoriaus darbuotojų atlygio sistemą.
Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo projekte, kuris buvo apsvarstytas Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete, numatytas priedas už stažą valstybei, manome, kad Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatyme taip pat turi būti numatytas priedas už žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą. Todėl siūlome tikslinti Projekto 8 straipsnį, kuriuo keičiam as Žvalgybos įstatymo 64 straipsnis, 64 straipsnio 1 dalyje numatant, kad žvalgybos pareigūnų tarnybinį atlyginimą sudaro ne tik pareiginė alga, priemoka, bet ir priedas už tarnybos stažą, bei minėtą straipsnį papildyti nauja dalimi: „Žvalgybos pareigūnams priedą už žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą sudaro vienas v procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos metus. Šio priedo suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.“ Atitinkamai turėtų būti tikslinamas Projekto 4 straipsnis, kuriuo keičiamas 46 straipsnis, jį išdėstant taip: „Žvalgybos pareigūnų tarnybos stažo pradžia laikoma žvalgybos pareigūno tarnybos žvalgybos institucijoje pradžia. Į žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą šio įstatymo 64 straipsnyje nustatytam priedui už tarnybos stažą skaičiuoti ir 65 straipsnyje nustatytai atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir nuo 1990 m. kovo 11 d. įgytas profesinės karo tarnybos ar tarnybos statutinėje valstybės tarnyboje Lietuvos valstybei stažas. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę,
pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2667(2) ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-05-171
Argumentai: Projekto nuostatos turi būti suderintos su Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatomis, kuriame numatytos tam tikros krašto apsaugos ministro kompetencijos, susijusios su AOTD veikla. Kadangi KASIOKTĮ nėra siūloma keisti, koreguojamas šis projektas. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Antrojo operatyvinių tarnybų departamento nuostatus, struktūrą, pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašą, pareigybių skaičių, taip pat tvirtina Antrojo operatyvinių tarnybų departamento direktorius. Kiekvienais kiekvienais metais ribinį karių ir kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičių tvirtina krašto apsaugos ministras.“
komitetas, 2023-05-178
(3), (6) Argumentai: Pritarus VSD siūlymui žvalgybos pareigūnams mokėti priedą už stažą, taip, kaip yra numatyta mokėti valstybės tarnautojams, atitinkamai turi būti tikslinamos keičiamo įstatymo 64 straipsnio nuostatos. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad žvalgybos institucijos įstaigos vadovui, kaip valstybės pareigūnui, yra žymiai didinamas pareiginės algos koeficientas, į kurį yra įtraukiamas galimas didžiausias priedas už stažą ir priemokos, todėl jam skirti priedų ir priemokų netikslinga. Pasiūlymas:
taip: „1.
Žvalgybos pareigūnų tarnybinį atlyginimą sudaro:
1) pareiginė alga;
2) priemokos (išskyrus žvalgybos institucijos vadovą);
3) priedas už žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą (išskyrus žvalgybos institucijos vadovą).“
išdėstyti taip:
„3. Žvalgybos pareigūno pareiginė alga nustatoma pagal tarnybos apmokėjimo
sistemoje žvalgybos pareigūno pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo parenkant konkretų pareiginės algos koeficientą. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Seimo nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis. Pareiginė alga apskaičiuojama atitinkamą pareiginės algos koeficientą dauginant iš šio bazinio dydžio. Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – bazinis dydis).“
3Papildyti keičiamo įstatymo 64 straipsnį nauja 6 dalimi,
atitinkamai pakeičiant tolesnių dalių numeraciją:
„6. Žvalgybos pareigūnams priedą už žvalgybos pareigūnų tarnybos
stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos metus. Šio priedo suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.“
komitetas, 2023-05-1791 Argumentai: Tarnybos užsienyje metu priemokos (už pavadavimą ir pan.) nėra mokamos, todėl pareigūnui turėtų būti mokama tik pareiginė alga ir priedas už stažą. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 9 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tarnybos užsienyje laikotarpiu žvalgybos pareigūnui mokamas šiame
įstatyme nustatytas tarnybinis atlyginimas, pareiginė alga ir priedas už žvalgybos pareigūnų tarnybos stažą, išskyrus atvejus, kai darbo užmokestį jiems moka priimančioji institucija.“ Pritarti 4.
Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2023-05-1712 Argumentai: Projektą reikia papildyti įgyvendinimo ir taikymo nuostatomis. Pirma, siūloma nustatyti „kadencijos vidurio taisyklę“ žvalgybos institucijų vadovams (analogiškai kaip kitiems valstybės pareigūnams), taip pat aptarti situaciją, jei pareigas einančio antroje kadencijos pusėje vadovo atlyginimas bus mažesnis nei kitų žvalgybos pareigūnų. Tokiu atveju siūloma taikyti 115 procentų taisyklę, kuri šiuo metu yra taikoma kitiems valstybės pareigūnams, t. y. susiklosčius tokioms aplinkybėms, vadovui būtų nustatomas
gaunančio pareigūno atlyginio per praėjusius metus vidurkis. Šis dydis būtų perskaičiuojamas kartą per metus. Antra, siūloma aiškiai nustatyti, kad perskaičiavus pareiginės algos koeficientą, dėl to žvalgybos pareigūno pareiginė alga nesumažės, lyginant su dabar esama (įskaitant atitinkamus priedus ir priemokas, kurios įtraukiamos į koeficientą), kol jis eis tas pačias pareigas, išskyrus, jeigu bus pritaikyta sankcija už tarnybinius nusižengimus. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 12 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, ir
įgyvendinimas ir taikymas
departamento direktorius ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius iki 2023 m. birželio 30 d. patvirtina savo vadovaujamos žvalgybos institucijos žvalgybos pareigūnų tarnybos apmokėjimo sistemas. 2.
koeficientas perskaičiuojamas žvalgybos pareigūno iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą tarnybinį atlyginimą padalinus iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatyme einamiesiems metams taikomo pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas pagal matematines taisykles iki šimtųjų dalių. 3. Įsigaliojus šiam įstatymui, žvalgybos pareigūnams iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytas tarnybinis atlyginimas negali būti sumažinamas, kol jie eina tas pačias pareigas. 3. Įsigaliojus šiam įstatymui, žvalgybos pareigūno pareiginės algos koeficientas perskaičiuojamas žvalgybos pareigūno iki šio įstatymo įsigaliojimo gautą pareiginę algą kartu su priedu už kario laipsnį ar tarnybinį rangą ir priemoką už funkcijų, susijusių su ypatinga specifiką atlikimą, padalinus iš Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio. Gautas koeficientas apvalinamas pagal matematines skaičių apvalinimo taisykles iki šimtųjų dalių. Įsigaliojus šiam įstatymui žvalgybos pareigūno pareiginė alga tol, kol jis eina tas pačias pareigas, negali būti nustatyta mažesnė nei iki šio įstatymo įsigaliojimo buvusi pareiginė alga kartu su priedu už kario laipsnį ar tarnybinį rangą ir priemoką už funkcijų, susijusių su ypatinga specifiką atlikimą, išskyrus Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo 58 straipsnio 4 punkte ir 59 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytus atvejus. 4. Žvalgybos pareigūnams, kurių žvalgybos pareigūnų tarnybos stažas įsigaliojus šiam įstatymui yra didesnis negu 20 metų, mokamas 20 procentų pareiginės algos dydžio priedas už žvalgybos pareigūno tarnybos stažą. 5.
Žvalgybos įstatymo 2 priede nustatytas pareiginės algos koeficientas taikomas nuo naujos kadencijos pradžios, išskyrus atvejus, jeigu iki žvalgybos institucijos vadovo kadencijos pabaigos liko daugiau kaip pusė kadencijos laikotarpio. 6. Jeigu iki žvalgybos institucijos vadovo naujos kadencijos pradžios liko mažiau kaip pusė kadencijos laikotarpio, jam taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatos. Jeigu įsigaliojus šiam įstatymui žvalgybos įstaigos vadovo, kuriam iki kadencijos pabaigos liko mažiau kaip pusė kadencijos laikotarpio, apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas yra mažesnis negu 115 procentų toje įstaigoje dirbančio ir didžiausią tarnybinį atlyginimą gaunančio žvalgybos pareigūno, o kai tokiu didžiausią tarnybinį atlyginimą gaunančiu žvalgybos pareigūnu yra vadovo pavaduotojas, – mažesnis negu 110 procentų, tarnybinio atlyginimo vidurkis, įvertinus per praėjusius kalendorinius metus apskaičiuotą tarnybinį atlyginimą, žvalgybos institucijos vadovo tarnybinio atlyginimo dydis apskaičiuojamas šio straipsnio 7 dalyje nustatyta tvarka. 7. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytu atveju žvalgybos institucijos vadovo tarnybinis atlyginimas nustatomas 15 procentų didesnis negu toje įstaigoje didžiausią tarnybinį atlyginimą gaunančio žvalgybos pareigūno tarnybinio atlyginimo per praėjusius kalendorinius metus vidurkis, o kai tokiu didžiausią tarnybinį atlyginimą gaunančiu žvalgybos pareigūnu yra vadovo pavaduotojas, – 10 procentų didesnis. Šioje dalyje nustatytas tarnybinis atlyginimas perskaičiuojamas vieną kartą per metus.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Audrius Petrošius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas.
Komiteto pirmininkas (Parašas) Ričardas Juška Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro vedėja Lina Milonaitė