Projekto lyginamasis variantas
KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1099 3, 8, 20, 21, 36, 54, 55, 56, 57 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 55¹ STRAIPSNIU
1Papildyti 3 straipsnį nauja 25 dalimi:
„25. Valstybės pagalbos arba nereikšmingos (de minimis) pagalbos priemonė (toliau – pagalbos priemonė) – teisės aktas, valstybės pagalbos arba nereikšmingos (de minimis) pagalbos schema, sprendimas ar kitas dokumentas arba tokių dokumentų visuma, kuriais vadovaujantis teikiama valstybės pagalba arba nereikšminga (de minimis) pagalba.“
2Papildyti 3 straipsnį nauja 26 dalimi:
„26. Šiame įstatyme vartojama „valstybės pagalbos“ sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta ir aiškinama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje. Šiame įstatyme vartojama „nereikšmingos (de minimis) pagalbos” sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta ir aiškinama 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su visais pakeitimais, 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente Nr. 1408/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje su visais pakeitimais, 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žuvininkystės ir akvakultūros sektoriuje su visais pakeitimais ir 2012 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 360/2012 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai, skiriamai visuotinės ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms su visais pakeitimais.“
Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos Lietuvos Respublikoje paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais finansiniais metais yra didesnės negu dvidešimt milijonų eurų ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos Lietuvos Respublikoje paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais finansiniais metais yra didesnės negu du milijonai eurų.“
1Papildyti 20 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu:
„6) turi teisę spręsti su juo pačiu susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus, išskyrus numatytus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 11 straipsnio 4 dalyje;“. 2. Buvusį 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą laikyti 7 punktu. 4 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 21 straipsnį nauja 15 dalimi:
„15. Konkurencijos taryba asmens duomenis tvarko šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei Europos Sąjungos reglamentuose nustatytų Konkurencijos tarybos funkcijų atlikimo ar Konkurencijos tarybos veiklos organizavimo ir administravimo tikslais.“
2Buvusias 21 straipsnio 15, 16, 17 dalis laikyti atitinkamai 16, 17, 18 dalimis. 3. Pakeisti 21 straipsnio 17 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„17. Šio straipsnio 1516 dalyje nurodyti teisių apribojimai gali būti taikomi Konkurencijos tarybai atliekant šio įstatymo ir kitų įstatymų, kurių priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pavestas funkcijas tiek laiko ir tokia apimtimi, kiek tai yra būtina ir proporcinga šiais atvejais:“. 5 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 36 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą, už šio įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nurodytų įpareigojimų nevykdymą, už laikinųjų priemonių, ūkinės veiklos apribojimų ar už šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais finansiniais metais. Bendrosios pasaulinės pajamos – visos ūkio subjekto gautos pajamos visose pasaulio valstybėse.“
2Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai ūkio subjektų junginio padarytas šio įstatymo 5 ar 7 straipsnyje nurodytas pažeidimas yra susijęs su tokiam ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų veikla, Konkurencijos taryba turi teisę pasirinkti skirti baudą pagal šio straipsnio 1 dalį arba procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo efektyvumo tikslais skirti baudą pagal šią dalį. Konkurencijos taryba už šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio pažeidimą turi teisę skirti piniginę baudą ūkio subjektų junginiui iki 10 procentų sumos, kuri gaunama sudėjus kiekvieno ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto, vykdančio veiklą rinkoje, kuriai ūkio subjektų junginio padarytas pažeidimas daro poveikį, bendrąsias metines pasaulines pajamas praėjusiais ūkiniais finansiniais metais. Tokiu atveju kiekvieno ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto finansinė atsakomybė, susijusi su ūkio subjektų junginiui paskirtos baudos sumokėjimu, neturi viršyti 10 procentų ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais finansiniais metais.“
3.
Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti ar koncentracijai nagrinėti, nepateikimą ar pateikimą ne laiku, taip pat neteisingos, klaidinančios ar ne visos informacijos pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalį ir 25 straipsnio 1 dalies 6 punktą pateikimą, nurodymų pateikti atsakymus į klausimus, užduotus asmenims, susijusiesiems su tiriamųjų ūkio subjektų veikla dėl faktų ir dokumentų pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nevykdymą arba neteisingų, klaidinančių ar neišsamių atsakymų į klausimus pateikimą, už reikalavimų, pareikštų įgyvendinant šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises, nevykdymą, kliudymą atlikti šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, pažeistą ar nuplėštą antspaudą, uždėtą pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ar 4 punktą, ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 1 procento bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais finansiniais metais.“
4Pakeisti 36 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4.
Už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą, už įpareigojimų nutraukti draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektų struktūrą keičiančiomis priemonėmis nevykdymą, už laikinųjų priemonių nesilaikymą, už reikalavimų, pareikštų įgyvendinant šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises, nevykdymą, už kliudymą atlikti šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, už prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą pagal šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalį ūkio subjektams skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 procentų vidutinių dienos bendrųjų pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais finansiniais metais.“
Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Įgaliota institucija
1Konkurencijos taryba yra institucija, įgaliota taikyti Europos Sąjungos konkurencijos taisykles, kurių laikymosi priežiūra pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisę pavedama nacionalinei konkurencijos institucijai. 2. Konkurencijos taryba laikoma kompetentinga institucija, užtikrinančia Reglamento (ES) 2022/1925 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą. 2.3. Konkurencijos taryba, atlikdama savo funkcijas, suteiktas pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalį dalis, veikia šio įstatymo nustatyta tvarka tiek, kiek jos, kaip kompetentingos institucijos, atitinkamų funkcijų nenustato Reglamentas (ES) 2022/1925.“
Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „54 straipsnis. Įgaliota institucija
1Konkurencijos taryba yra institucija, įgaliota taikyti Europos Sąjungos konkurencijos taisykles, kurių laikymosi priežiūra pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisę pavedama nacionalinei konkurencijos institucijai. 2.
2Konkurencijos taryba laikoma kompetentinga institucija, užtikrinančia Reglamento (ES) 2022/1925 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą ir įgyvendinančia Reglamento (ES) 2022/2560 14 straipsnio 5–7 dalyse nurodytas su patikrinimais Europos Sąjungoje susijusias funkcijas. 3. Konkurencijos taryba, atlikdama savo funkcijas, suteiktas pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, veikia šio įstatymo nustatyta tvarka tiek, kiek jos, kaip kompetentingos institucijos, atitinkamų funkcijų nenustato Reglamentas (ES) 2022/1925 ar Reglamentas (ES) 2022/2560.“
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„1. Konkurencijos taryba yra koordinuojanti institucija valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos (toliau kartu – pagalba), kurioms taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos ar de minimis pagalbos taisyklės, klausimais. 2. Konkurencijos taryba Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka pagalbos priemonių projektų ekspertizę, teikia pagalbos teikėjams išvadas ir rekomendacijas dėl pagalbos ir pareigos išieškoti neteisėtą ir (arba) su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinamą pagalbą, kaupia informaciją apie Lietuvos Respublikos pagalbos teikėjų suteiktą pagalbą ir teikia ją Europos Komisijai, kitoms suinteresuotoms institucijoms ir asmenims. 3. Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro (toliau – registras) valdytoja yra Konkurencijos taryba. Pagalbos teikimo skaidrumo ir visuomenės informavimo tikslais registre sukaupta dešimties metų informacija, skaičiuojant nuo konkrečios pagalbos suteikimo datos, skelbiama registro viešai prieinamoje dalyje. Informacija apie konkretiems pagalbos gavėjams suteiktą pagalbą bei registre rezervuotą nereikšmingą (de minimis) pagalbą, įskaitant ūkinę veiklą vykdančių fizinių asmenų vardus ir pavardes bei jiems registro suformuotus unikalius kodus, viešai skelbiama Vyriausybės nustatyta tvarka.“
Įstatymo papildymas 55¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 55¹ straipsniu:
„55¹ straipsnis. Pagalbos teikėjo pareigos
1Pagalbos teikėjas Vyriausybės nustatyta tvarka su Konkurencijos taryba derina pagalbos priemonių projektus. 2. Jeigu pagalbos teikėjas nustato, kad teikdamas pagalbą pažeidė Europos Sąjungos pagalbos taisykles (t. y. pagalba buvo teikiama nesilaikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo arba pažeidžiant taikomų Europos Sąjungos teisės aktų arba Europos Komisijos sprendimo reikalavimus) (toliau – neteisėta pagalba), jis nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo minėtos aplinkybės nustatymo dienos, priima sprendimą, kuriuo pripažįsta pagalbą suteikta neteisėtai ir grąžintina (toliau – sprendimas dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo), bei kreipiasi į pagalbos gavėją siūlydamas grąžintiną sumą savanoriškai sumokėti per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu pagalbos gavėjas nesumoka grąžintinos sumos per 5 darbo dienas, pagalbos teikėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savanoriško gražinimo termino suėjimo dienos kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kad ji pradėtų neteisėtos pagalbos grąžinimo (išieškojimo) į valstybės biudžetą procesą, pateikdamas atitinkamą sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo. Gavusi minėtą pagalbos teikėjo sprendimą, VMI ne vėliau kaip per 45 darbo dienas perduoda jį vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3.
3Europos Komisijai pripažinus pagalbos teikėjo suteiktą pagalbą neteisėta ir nesuderinama su Europos Sąjungos vidaus rinka (toliau – nesuderinama pagalba), ją suteikęs pagalbos teikėjas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Europos Komisijos sprendimo priėmimo dienos, priima sprendimą, kuriuo pripažįsta pagalbą grąžintina (toliau – sprendimas dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo), bei kreipiasi į pagalbos gavėją siūlydamas grąžintiną sumą savanoriškai sumokėti per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu pagalbos gavėjas nesumoka grąžintinos sumos per 5 darbo dienas, pagalbos teikėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savanoriško gražinimo termino suėjimo dienos kreipiasi į VMI, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį, kad ji pradėtų nesuderinamos pagalbos grąžinimo (išieškojimo) į valstybės biudžetą procesą, pateikdamas atitinkamą Europos Komisijos sprendimą bei sprendimą dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo. Gavusi minėtą Europos Komisijos ir pagalbos teikėjo sprendimą, VMI ne vėliau kaip per 45 darbo dienas perduoda sprendimą dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 4. Jeigu pagalbos gavėjui yra iškelta nemokumo byla, pagalbos teikėjas, šio straipsnio 2 arba 3 dalyje numatyta tvarka priėmęs sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo arba sprendimą dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo, perleidžia VMI reikalavimo teises į pagalbos gavėjo grąžintiną sumą. 5. Jeigu pagalbos teikėja yra VMI, ji, šio straipsnio 2 arba 3 dalyje numatyta tvarka priėmusi sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo arba sprendimą dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo, nedelsdama kreipiasi į pagalbos gavėją siūlydama grąžintiną sumą savanoriškai sumokėti per 5 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo gavimo dienos.
Tuo atveju, jeigu pagalbos gavėjas nesumoka grąžintinos sumos per 5 darbo dienas, VMI pradeda neteisėtos pagalbos arba nesuderinamos pagalbos grąžinimo (išieškojimo) į valstybės biudžetą procesą ir ne vėliau kaip per 45 darbo dienas nuo savanoriško gražinimo termino suėjimo dienos perduoda atitinkamą sprendimą vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 6. Pagalbos teikėjo sprendimas dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo arba sprendimas dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 7. Pagalbos teikėjo sprendime dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo arba sprendime dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo nurodoma pagalbos išmokėjimo data (datos) ir kiekvieno pagalbos gavėjo grąžintina suma, įskaitant palūkanas, kurios apskaičiuojamos Reglamento (ES) 2015/1589 ir jį įgyvendinančių Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka. Vyriausybė patvirtina sprendimo dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo bei sprendimo dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo standartines formas bei pagalbos grąžinimo procedūros aprašą. 8. Šio straipsnio nuostatos, išskyrus jo 1 dalį, netaikomos tuo atveju, jeigu neteisėta pagalba ir nesuderinama pagalba buvo suteikta iš Europos Sąjungos fondų paramos ir bendrojo finansavimo lėšų. Tokia privaloma grąžinti pagalba grąžinama Vyriausybės nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Tyrimą pagal Europos Sąjungos konkurencijos taisykles ar Reglamento (ES) 2022/1925 nuostatas atliekantys Europos Komisijos įgalioti asmenys ar šiems asmenims atlikti patikrinimą padedantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai viešajai tvarkai palaikyti ir galimam prievartos panaudojimui gali pasitelkti policijos pareigūnus.“
2Pakeisti 56 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Vilniaus apygardos administracinis teismas išduoda teismo leidimus dėl galimo prievartos priemonių panaudojimo Reglamento (EB) Nr. 1/2003 20 straipsnyje ar Reglamento (ES) 2022/1925 23 straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju nurodytais atvejais.“
Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Policijos pagalba ir teismo leidimų dėl tyrimo veiksmų išdavimas
1Tyrimą pagal Europos Sąjungos konkurencijos taisykles ar, Reglamento (ES) 2022/1925 ar Reglamento (ES) 2022/2560 nuostatas atliekantys Europos Komisijos įgalioti asmenys ar šiems asmenims atlikti patikrinimą padedantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai viešajai tvarkai palaikyti ir galimam prievartos panaudojimui gali pasitelkti policijos pareigūnus. 2. Pirmosios instancijos administracinis teismas išduoda teismo leidimus dėl galimo prievartos priemonių panaudojimo Reglamento (EB) Nr. 1/2003 20 straipsnyje ar, Reglamento (ES) 2022/1925 23 straipsnio 8 dalyje ar Reglamento (ES) 2022/2560 14 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais. 3. Pirmosios instancijos administracinis teismas išduoda teismo leidimus dėl Europos Komisijos atliekamų patikrinimų ir galimo prievartos priemonių panaudojimo Reglamento (EB) Nr. 1/2003 21 straipsnyje nurodytu atveju. 4. Prašymus dėl teismo leidimų išdavimo pateikia Europos Komisija arba Konkurencijos taryba.“
1Pakeisti 57 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„57 straipsnis.
Konkurencijos bylų ir Reglamento (ES) 2022/1925 taikymo bylų nagrinėjimas teisme“. 2. Pakeisti 57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimo (nutarties), priimto (priimtos) byloje, kurioje buvo taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnis arba Reglamento (ES) 2022/1925 nuostatos, nuorašas nedelsiant po tokio sprendimo (nutarties) paskelbimo išsiunčiamas Europos Komisijai ir Konkurencijos tarybai. Sprendimo (nutarties), priimto (priimtos) byloje, kurioje buvo taikomas Konkurencijos įstatymo 4, 5, 6 ar 7 straipsnis, nuorašas nedelsiant po tokio sprendimo (nutarties) paskelbimo išsiunčiamas Konkurencijos tarybai.“
3Pakeisti 57 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Procesas gali būti atnaujinamas, kai paaiškėja, kad po teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, kuriame (kurioje) susitarimams, sprendimams ar veiklai buvo taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnis arba Reglamento (ES) 2022/1925 nuostatos, priimamas Europos Komisijos sprendimas dėl šių straipsnių arba Reglamento (ES) 2022/1925 nuostatų taikymo tiems patiems susitarimams, sprendimams ar veiklai ir tas taikymo rezultatas iš esmės skiriasi.“
1Papildyti Įstatymo priedą 3 punktu:
„3. 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (kodifikuota redakcija).“
2Buvusius Įstatymo priedo 3 ir 4 punktus laikyti atitinkamai 4 ir 5 punktais. 3. Papildyti Įstatymo priedą 6 punktu:
„6. 2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas).“
Papildyti Įstatymo priedą 7 punktu: „7. 2022 m. gruodžio 14 d.
2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2560 dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų.“
1Šio įstatymo 9 straipsnis įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 7 straipsnis, 11 straipsnis ir 14 straipsnis, įsigalioja 2024 m. sausio 12 d. 3. Šio įstatymo 9 straipsnio nuostatos taikomos pagalbos teikėjo sprendimams dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo arba dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo, priimtiems nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. 4. Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos nuo šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatos įsigaliojimo dienos priimtiems sprendimams (nutartims) bylose, kuriose buvo taikomas Konkurencijos įstatymo 4, 5, 6 ar 7 straipsnis. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo 9 straipsnyje numatytus įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 3 straipsnį nauja 14 dalimi:
„14. Pagalbos teikėjas – valstybės valdymo ar savivaldybės institucija arba kitas
juridinis asmuo, teikiantis valstybės pagalbą arba nereikšmingą (de minimis) pagalbą.“
dalimis. 3. Papildyti 3 straipsnį 28 dalimi:
„28. Valstybės pagalbos arba nereikšmingos (de minimis) pagalbos priemonė
(toliau – pagalbos priemonė) – teisės aktas, valstybės pagalbos arba nereikšmingos (de minimis) pagalbos schema, sprendimas ar kitas dokumentas arba tokių dokumentų visuma, kuriais vadovaujantis teikiama valstybės pagalba arba nereikšminga (de minimis) pagalba.“
4Papildyti 3 straipsnį 29 dalimi:
„29. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „valstybės pagalba“ suprantama taip, kaip
apibrėžiama Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 straipsnio 1 dalyje. Šiame įstatyme vartojama sąvoka „nereikšminga (de minimis) pagalba“ suprantama taip, kaip apibrėžiama 2013 m. gruodžio 18 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 1407/2013 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai su visais pakeitimais,
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir 108 straipsnių taikymo de minimis pagalbai žemės ūkio sektoriuje su visais pakeitimais, 2014 m. birželio 27 d. Komisijos reglamente (ES) Nr. 717/2014 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir
sektoriuje su visais pakeitimais ir 2012 m. balandžio 25 d. Komisijos reglamente (ES) Nr.
Komisijos reglamente (ES) Nr. 360/2012 dėl Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 107 ir
ekonominės svarbos paslaugas teikiančioms įmonėms su visais pakeitimais.“
pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Apie numatomą įvykdyti koncentraciją privaloma pranešti Konkurencijos tarybai ir gauti leidimą, jeigu koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų suminės bendrosios pajamos Lietuvos Respublikoje paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais finansiniais metais yra didesnės negu dvidešimt milijonų eurų ir jeigu kiekvieno mažiausiai iš dviejų koncentracijoje dalyvaujančių ūkio subjektų bendrosios pajamos Lietuvos Respublikoje paskutiniais prieš koncentraciją ūkiniais finansiniais metais yra didesnės negu du milijonai eurų.“
straipsnio pakeitimas
1Papildyti 20 straipsnio 1 dalį nauju 6 punktu:
„6) turi teisę spręsti su savimi susijusius einamuosius vidaus administravimo klausimus, išskyrus numatytus Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo
punktu. 4 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas
21 straipsnį nauja 15 dalimi:
„15. Konkurencijos taryba asmens duomenis tvarko šiame įstatyme ir
kituose įstatymuose bei Europos Sąjungos reglamentuose nustatyta tvarka.“
16, 17, 18 dalimis. 3. Pakeisti 21 straipsnio 17 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „17. Šio straipsnio 1516 dalyje nurodyti teisių apribojimai gali būti taikomi Konkurencijos tarybai atliekant šio įstatymo ir kitų įstatymų, kurių priežiūrą vykdo Konkurencijos taryba, pavestas funkcijas tiek laiko ir tokia apimtimi, kiek tai yra būtina ir proporcinga šiais atvejais:“. 5 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Už draudžiamus susitarimus, piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi, koncentracijos, apie kurią buvo privaloma pranešti, įgyvendinimą be Konkurencijos tarybos leidimo, koncentracijos tęsimą jos sustabdymo laikotarpiu, Konkurencijos tarybos nustatytų koncentracijos vykdymo sąlygų ar privalomų įpareigojimų pažeidimą, už šio įstatymo 35 straipsnio
priemonių, ūkinės veiklos apribojimų ar už šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalyje prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 10 procentų bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais finansiniais metais. Bendrosios pasaulinės pajamos – visos ūkio subjekto gautos pajamos visose pasaulio valstybėse.“
2Pakeisti 36 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kai ūkio subjektų junginio padarytas šio
įstatymo 5 ar 7 straipsnyje nurodytas pažeidimas yra susijęs su tokiam ūkio subjektų junginiui priklausančių ūkio subjektų veikla, Konkurencijos taryba turi teisę pasirinkti skirti baudą pagal šio straipsnio 1 dalį arba procedūros dėl šio įstatymo pažeidimo tyrimo efektyvumo tikslais skirti baudą pagal šią dalį. Konkurencijos taryba už šio įstatymo 5 ar 7 straipsnio pažeidimą turi teisę skirti piniginę baudą ūkio subjektų junginiui iki 10 procentų sumos, kuri gaunama sudėjus kiekvieno ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto, vykdančio veiklą rinkoje, kuriai ūkio subjektų junginio padarytas pažeidimas daro poveikį, bendrąsias metines pasaulines pajamas praėjusiais ūkiniais finansiniais metais. Tokiu atveju kiekvieno ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto finansinė atsakomybė, susijusi su ūkio subjektų junginiui paskirtos baudos sumokėjimu, neturi viršyti 10 procentų ūkio subjektų junginiui priklausančio ūkio subjekto bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais finansiniais metais.“ 3.
Pakeisti 36 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už informacijos, reikalingos tyrimui atlikti ar
koncentracijai nagrinėti, nepateikimą ar pateikimą ne laiku, taip pat neteisingos, klaidinančios ar ne visos informacijos pagal šio įstatymo 11 straipsnio 5 dalį ir 25 straipsnio 1 dalies 6 punktą pateikimą, nurodymų pateikti atsakymus į klausimus, užduotus asmenims, susijusiesiems su tiriamųjų ūkio subjektų veikla dėl faktų ir dokumentų pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nevykdymą arba neteisingų, klaidinančių ar neišsamių atsakymų į klausimus pateikimą, už reikalavimų, pareikštų įgyvendinant šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises, nevykdymą, kliudymą atlikti šio įstatymo
antspaudą, uždėtą pagal šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ar 4 punktą, ūkio subjektams skiriama piniginė bauda iki 1 procento bendrųjų metinių pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais finansiniais metais.“
straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Už Konkurencijos tarybos įpareigojimų nutraukti neteisėtą veiklą, atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, nevykdymą, už įpareigojimų nutraukti draudžiamą susitarimą ar piktnaudžiavimą dominuojančia padėtimi ūkio subjektų struktūrą keičiančiomis priemonėmis nevykdymą, už laikinųjų priemonių nesilaikymą, už reikalavimų, pareikštų įgyvendinant šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytas teises, nevykdymą, už kliudymą atlikti šio įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, už prisiimtų įsipareigojimų nesilaikymą pagal šio įstatymo 28 straipsnio 4 dalį ūkio subjektams skiriama piniginė bauda už kiekvieną pažeidimo vykdymo (tęsimo) dieną iki 5 procentų vidutinių dienos bendrųjų pasaulinių pajamų praėjusiais ūkiniais finansiniais metais.“
Pakeisti VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
EUROPOS SĄJUNGOS KONKURENCIJOS TAISYKLIŲ IR REGLAMENTO (ES) 2022/1925 TAIKYMAS“. 7 straipsnis. VII skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
EUROPOS SĄJUNGOS KONKURENCIJOS TAISYKLIŲ, IR REGLAMENTO (ES) 2022/1925 IR REGLAMENTO (ES) 2022/2560 TAIKYMAS“. 8 straipsnis. 54 straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„54 straipsnis. Įgaliota ir (arba) kompetentinga institucija
1Konkurencijos taryba yra institucija,
įgaliota taikyti Europos Sąjungos konkurencijos taisykles, kurių laikymosi priežiūra pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisę pavedama nacionalinei konkurencijos institucijai. 2. Konkurencijos taryba laikoma kompetentinga institucija, užtikrinančia Reglamento (ES) 2022/1925 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą. 2.3.
funkcijas, suteiktas pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalį dalis, veikia šio įstatymo nustatyta tvarka tiek, kiek jos, kaip įgaliotos ir (arba) kompetentingos institucijos, atitinkamų funkcijų nenustato Europos Sąjungos konkurencijos taisyklės ir (arba) Reglamentas (ES) 2022/1925.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 54 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„54 straipsnis. Įgaliota ir (arba) kompetentinga institucija
taryba yra institucija, įgaliota taikyti Europos Sąjungos konkurencijos taisykles, kurių laikymosi priežiūra pagal Europos Sąjungos konkurencijos teisę pavedama nacionalinei konkurencijos institucijai. 2. Konkurencijos taryba laikoma kompetentinga institucija, užtikrinančia Reglamento (ES) 2022/1925 1 straipsnio 6 dalyje nurodytų taisyklių vykdymą ir įgyvendinančia Reglamento (ES) 2022/2560 14 straipsnio 5–7 dalyse nurodytas su patikrinimais Europos Sąjungoje susijusias funkcijas. 3. Konkurencijos taryba, atlikdama savo funkcijas, suteiktas pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis, veikia šio įstatymo nustatyta tvarka tiek, kiek jos, kaip įgaliotos ir (arba) kompetentingos institucijos, atitinkamų funkcijų nenustato Europos Sąjungos konkurencijos taisyklės ir (arba) Reglamentas (ES) 2022/1925 ar Reglamentas (ES) 2022/2560.“
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „55 straipsnis. Valstybės pagalba
taryba yra koordinuojanti institucija valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos (toliau kartu – pagalba), kurioms taikomos Europos Sąjungos valstybės pagalbos ar de minimis pagalbos taisyklės, klausimais. 2. Pagalbos teikėjas Vyriausybės nustatyta tvarka Konkurencijos tarybai teikia pagalbos priemonių projektus ekspertizei.
Pagalbos priemonės projekte nurodomas (nurodomi) pagalbos teikimą reglamentuojantis (reglamentuojantys) Europos Komisijos sprendimas (sprendimai) ir (arba) kitas (kiti) Europos Sąjungos teisės aktas (aktai), pagal kurio (kurių) reikalavimus yra parengtas pagalbos priemonės projektas. Pagalbos priemonės projekte daroma nuoroda į šio įstatymo 55¹ straipsnyje nustatytą reguliavimą, kuriuo numatoma, kada pagalbos gavėjas privalo pagal pagalbos priemonę jam išmokėtą pagalbos sumą sugrąžinti savanoriškai arba ši suma išieškoma ne ginčo tvarka. Konkurencijos taryba Vyriausybės nustatyta tvarka atlieka pagalbos priemonių projektų ekspertizę ir, teikia pagalbos teikėjams išvadas dėl pagalbos priemonių projektų atitikties Europos Sąjungos pagalbos taisyklėms. Konkurencijos taryba taip pat teikia ir rekomendacijas dėl pagalbos ir pareigos išieškoti neteisėtą pagalbą, pagalbos teikėjo suteiktą nesilaikant Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalyje nustatyto reikalavimo arba pažeidžiant taikomų Europos Sąjungos teisės aktų ar Europos Komisijos sprendimo (sprendimų) reikalavimus (toliau – neteisėta pagalba), ir pareigos išieškoti pagalbos teikėjo suteiktą pagalbą, kuri Europos Komisijos buvo pripažinta neteisėta ir nesuderinama su Europos Sąjungos vidaus rinka (toliau – nesuderinama pagalba), kaupia informaciją apie Lietuvos Respublikos pagalbos teikėjų suteiktą pagalbą ir šią informaciją teikia ją Europos Komisijai, kitoms suinteresuotoms institucijoms ir asmenims. 3. Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos registro (toliau – registras) valdytoja yra Konkurencijos taryba.
Pagalbos teikimo skaidrumo ir visuomenės informavimo tikslais registre sukaupta dešimties metų, skaičiuojant nuo tam tikros pagalbos suteikimo datos, informacija, skaičiuojant nuo konkrečios pagalbos suteikimo datos, skelbiama registro viešai prieinamoje dalyje. Informacija apie konkretiems pagalbos gavėjams suteiktą pagalbą bei registre rezervuotą nereikšmingą (de minimis) pagalbą, įskaitant ūkinę veiklą vykdančių fizinių asmenų vardus ir pavardes bei jiems registro suformuotus unikalius kodus, viešai skelbiama Vyriausybės nustatyta tvarka.“
papildymas 55¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 55¹ straipsniu:
„55¹ straipsnis. Neteisėtos ir nesuderinamos
pagalbos grąžinimas (išieškojimas ne ginčo tvarka)
pagalbos taisykles ir suteikė neteisėtą pagalbą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo minėtos aplinkybės nustatymo dienos jis priima sprendimą, kuriuo pripažįsta tokią pagalbą suteikta neteisėtai ir grąžintina (toliau – sprendimas dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo), bei kreipdamasis į pagalbos gavėją informuoja, kad neteisėtos pagalbos grąžinimas (išieškojimas) vykdomas ne ginčo tvarka ir siūlo, kad pagalbos gavėjas neteisėtos pagalbos grąžintiną sumą savanoriškai sumokėtų per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo gavimo dienos.
Jeigu pagalbos gavėjas grąžintinos sumos nesumoka per 5 darbo dienas, pagalbos teikėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savanoriško neteisėtos pagalbos grąžinimo termino suėjimo dienos kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, kad ji šiame įstatyme ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais terminais pradėtų neteisėtos pagalbos sumos grąžinimo (išieškojimo) į valstybės biudžetą procesą, ir pateikia reikiamą sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo. VMI ne vėliau kaip per 45 darbo dienas perduoda minėtą pagalbos teikėjo sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 2.
pagalba, ją suteikęs pagalbos teikėjas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo Europos Komisijos sprendimo priėmimo dienos priima sprendimą, kuriuo pripažįsta pagalbą grąžintina (toliau – sprendimas dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo), bei kreipdamasis į pagalbos gavėją informuoja, kad nesuderinamos pagalbos grąžinimas (išieškojimas) vykdomas ne ginčo tvarka ir siūlo, kad pagalbos gavėjas grąžintiną nesuderinamos pagalbos sumą savanoriškai sumokėtų per 5 darbo dienas nuo sprendimo dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo gavimo dienos. Jeigu pagalbos gavėjas grąžintinos sumos nesumoka per 5 darbo dienas, pagalbos teikėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savanoriško nesuderinamos pagalbos grąžinimo termino suėjimo dienos kreipiasi į VMI, išskyrus šio straipsnio 4 dalyje nurodytą atvejį, kad ji šiame įstatyme ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais terminais pradėtų nesuderinamos pagalbos sumos grąžinimo (išieškojimo) į valstybės biudžetą procesą, ir pateikia reikiamą Europos Komisijos sprendimą bei sprendimą dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo. VMI ne vėliau kaip per 45 darbo dienas perduoda minėtą pagalbos teikėjo sprendimą dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 3. Jeigu pagalbos gavėjui yra iškelta nemokumo byla, pagalbos teikėjas, šio straipsnio 1 arba 2 dalyje numatyta tvarka priėmęs sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo arba sprendimą dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo teismo nutarties pagalbos gavėjui iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos perleidžia VMI reikalavimo teises į pagalbos gavėjo neteisėtos pagalbos ar nesuderinamos pagalbos grąžintiną sumą. 4.
tvarka priėmusi sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo arba sprendimą dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo, nedelsdama kreipiasi į pagalbos gavėją ir informuoja, kad neteisėtos pagalbos ar nesuderinamos pagalbos grąžinimas vykdomas ne ginčo tvarka bei siūlo grąžintiną neteisėtos pagalbos ar nesuderinamos pagalbos sumą savanoriškai sumokėti per 5 darbo dienas nuo atitinkamo sprendimo gavimo dienos. Jeigu pagalbos gavėjas nesumoka grąžintinos sumos per 5 darbo dienas, VMI šiame įstatyme ir Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais terminais pradeda neteisėtos pagalbos arba nesuderinamos pagalbos sumos grąžinimo (išieškojimo) į valstybės biudžetą procesą ir ne vėliau kaip per 45 darbo dienas nuo savanoriško neteisėtos pagalbos ar nesuderinamos pagalbos grąžinimo termino suėjimo dienos perduoda atitinkamą sprendimą vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 5. Pagalbos teikėjo sprendimas dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo arba sprendimas dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo yra vykdomasis dokumentas. Jis vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. 6. Pagalbos teikėjo sprendime dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo arba sprendime dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo nurodoma pagalbos išmokėjimo data (datos) ir kiekvieno pagalbos gavėjo grąžintina suma, įskaitant palūkanas, kurios apskaičiuojamos Reglamento (ES) 2015/1589 ir jo įgyvendinamųjų Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka. Vyriausybė patvirtina sprendimo dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo bei sprendimo dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo standartines formas ir pagalbos grąžinimo procedūros aprašą. 7. Šio straipsnio nuostatos netaikomos, jeigu neteisėta pagalba ar nesuderinama pagalba buvo suteikta iš Europos Sąjungos fondų paramos ir bendrojo finansavimo lėšų. Tokia privaloma grąžinti pagalba grąžinama Vyriausybės nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas 1.
56 straipsnio pakeitimas
56 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Tyrimą pagal Europos Sąjungos konkurencijos taisykles ar Reglamento (ES) 2022/1925 nuostatas atliekantys Europos Komisijos įgalioti asmenys ar šiems asmenims atlikti patikrinimą padedantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai viešajai tvarkai palaikyti ir galimam prievartos panaudojimui gali pasitelkti policijos pareigūnus.“
56 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Vilniaus apygardos administracinis teismas išduoda teismo leidimus dėl galimo prievartos priemonių panaudojimo Reglamento (EB) Nr. 1/2003 20 straipsnyje ar Reglamento (ES) 2022/1925 23 straipsnio 8 dalyje nurodytu atveju nurodytais atvejais.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„56 straipsnis. Policijos pagalba ir teismo leidimų dėl tyrimo veiksmų išdavimas
Europos Sąjungos konkurencijos taisykles ar, Reglamento (ES) 2022/1925 ar Reglamento (ES) 2022/2560 nuostatas atliekantys Europos Komisijos įgalioti asmenys ar šiems asmenims atlikti patikrinimą padedantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai viešajai tvarkai palaikyti ir galimam prievartos panaudojimui gali pasitelkti policijos pareigūnus. 2. Pirmosios instancijos administracinis teismas išduoda teismo leidimus dėl galimo prievartos priemonių panaudojimo Reglamento (EB) Nr. 1/2003
2022/1925 23 straipsnio 8 dalyje ar Reglamento (ES) 2022/2560 14 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais. 3. Pirmosios instancijos administracinis teismas išduoda teismo leidimus dėl Europos Komisijos atliekamų patikrinimų ir galimo prievartos priemonių panaudojimo Reglamento (EB) Nr. 1/2003 21 straipsnyje nurodytu atveju. 4. Prašymus dėl teismo leidimų išdavimo pateikia Europos Komisija arba Konkurencijos taryba.“
straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „57 straipsnis.
Konkurencijos bylų ir Reglamento (ES) 2022/1925 taikymo bylų nagrinėjimas teisme“. 2. Pakeisti 57 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimo (nutarties), priimto (priimtos) byloje,
kurioje buvo taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnis arba Reglamento (ES) 2022/1925 nuostatos, nuorašas nedelsiant, paskelbus tokį sprendimą (tokią nutartį), išsiunčiamas nedelsiant po tokio sprendimo (nutarties) paskelbimo išsiunčiamas Europos Komisijai ir Konkurencijos tarybai. Sprendimo (nutarties), priimto (priimtos) byloje, kurioje buvo taikomas šio įstatymo 4, 5, 6 ar 7 straipsnis, nuorašas nedelsiant, paskelbus tokį sprendimą (tokią nutartį), išsiunčiamas Konkurencijos tarybai.“
straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Procesas gali būti atnaujinamas, kai paaiškėja, kad priėmus teismo sprendimą (nutartį) po teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, kuriame (kurioje) susitarimams, sprendimams ar veiklai buvo taikomas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 101 ar 102 straipsnis arba Reglamento (ES) 2022/1925 nuostatos, priimamas Europos Komisijos sprendimas dėl šių straipsnių arba Reglamento (ES) 2022/1925 nuostatų taikymo tiems patiems susitarimams, sprendimams ar veiklai ir tas taikymo rezultatas iš esmės skiriasi.“
Įstatymo priedą nauju 3 punktu:
„3. 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamentas (ES) 2015/1589, nustatantis
išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (kodifikuota redakcija).“
priedo 3 ir 4 punktus laikyti atitinkamai 4 ir 5 punktais. 3. Papildyti Įstatymo priedą 6 punktu: „6. 2022 m. rugsėjo 14 d.
2022 m. rugsėjo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas).“
Papildyti Įstatymo priedą 7 punktu: „7. 2022 m. gruodžio 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2560 dėl vidaus rinką iškraipančių užsienio subsidijų.“
11 straipsniai įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. 2. Šio įstatymo 7, 9, 13 ir 16 straipsniai įsigalioja 2024 m. sausio 12 d. 3. Šio įstatymo 11 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 55¹ straipsnio nuostatos taikomos pagalbos teikėjo sprendimams dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo arba dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo, priimtiems po 2023 m. rugsėjo 1 d. 4. Šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo dienos priimtiems teismo sprendimams (priimtoms teismo nutartims) bylose, kuriose buvo taikomas Konkurencijos įstatymo 4, 5, 6 ar 7 straipsnis. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS KONKURENCIJOS ĮSTATYMO NR. VIII-1099 3, 8, 20, 21, 36, 54, 55, 56, 57 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 55¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO (TOLIAU – KĮ PAKEITIMO PROJEKTAS)
Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 3, 8, 20, 21, 36, 54, 55, 56, 57 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 55¹ straipsniu įstatymo projektas (toliau – Konkurencijos įstatymo pakeitimo projektas) parengtas siekiant:
Atitinkamai Konkurencijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintos Konkurencijos tarybos pirmininko teisės ir pareigos, kurios, aiškumo tikslais, Projektu yra patikslintos. Kaip matyti iš Konkurencijos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos (šiuo metu galiojančios, o Projektu keičiamos ir laikytinos 7 punktu), Konkurencijos pirmininkas atlieka kitas įstatymuose įstaigos vadovui nustatytas ir Konkurencijos tarybos pavestas funkcijas. Taigi, Konkurencijos tarybos pirmininkas, įstaigos vadovas, turi teisę spręsti visus Konkurencijos tarybos, kaip biudžetinės įstaigos, vidaus administravimo klausimus, išskyrus tai, kas aiškiai įvardinta įstatymais ar nėra pavesta jam vykdyti pačios Konkurencijos tarybos sprendimu. Konkurencijos tarybos pirmininkui taikomi vienodi ir lygūs viešųjų interesų viršenybės užtikrinimo būdai kaip ir kitų įstaigų vadovams, nenumatant jam jokių išimčių, kurios nenumatytos įstatymuose;
Todėl šiuo metu susidaręs teisinis neapibrėžtumas galėtų lemti, kad Lietuva Respublikos pagalbos teikėjai nesugebėtų išieškoti neteisėtos ir (arba) su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinamos pagalbos per nustatytą terminą, tokiu būdu pažeisdami Europos Sąjungos teisės aktų reikalavimus, dėl ko Lietuvos Respublikai galėtų būti pritaikytos SESV 260 straipsnyje nustatytos sankcijos[⁴].
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2022/1925 dėl atvirų konkurencijai ir sąžiningų skaitmeninio sektoriaus rinkų, kuriuo iš dalies keičiamos direktyvos (ES) 2019/1937 ir (ES) 2020/1828 (Skaitmeninių rinkų aktas) 1 straipsnio 6 dalį (įgyvendinama 23 straipsnio 9 dalis, bet kadangi ji blanketinė norma, tai referuojama į 1 straipsnio 6 dalį), 23 straipsnio 8 dalį, 39 straipsnio 2 dalį;
KĮ pakeitimo projekto iniciatorės ir rengėjos – Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija ir Konkurencijos taryba.
KĮ pakeitimo projekto nuostatos parengtos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr. 4-1032 „Dėl Darbo grupės teisiniam reglamentavimui dėl neteisėtos ir (arba) nesuderinamos su vidaus rinka valstybės pagalbos susigrąžinimo parengti sudarymo“ sudarytos darbo grupės nariais. 3. Dabartinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reguliavimas Šiuo metu Lietuvoje neteisėtos ir (arba) su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinamos pagalbos susigrąžinimas reglamentuojamas per siaurai ir taikomas tik paramai, skirtai iš tam tikrų šaltinių, bet visa apimančios neteisėtos ir (arba) nesuderinamos su Europos Sąjungos vidaus rinka pagalbos susigražinimo sistemos nėra sukurta. Neteisėtos ir (arba) su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinamos pagalbos, kuri suteikta iš Europos Sąjungos lėšų, susigrąžinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr. 590 „Dėl Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 8 d. nutarimas Nr. 275 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos žuvininkystės fondo priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimas Nr. 137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“. Iš nacionalinių lėšų suteiktos pagalbos susigrąžinimą reglamentuoja tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2011 m. spalio 13 d. įsakymas Nr.
3D-750 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant valstybės pagalbos žemės ūkiui, maisto ūkiui, žuvininkystei ir kaimo plėtrai ir kitas iš valstybės biudžeto lėšų finansuojamas priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“ – juo nustatyta tvarka taikoma tik Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos suteiktos neteisėtos ir (arba) su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinamos pagalbos išieškojimui. Šiuo metu Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 13 punktas nustato, kad Konkurencijos taryba atlieka kitas šiame ir kituose Konkurencijos tarybos veiklai taikomuose įstatymuose nustatytas funkcijas, o to paties straipsnio 2 dalies 3 punktas nustato, kad Konkurencijos taryba, atlikdama jai pavestas funkcijas, turi teisę pagal kompetenciją priimti teisės aktus. Šiuo metu teismai turi išsiųsti Europos Komisijai ir Konkurencijos tarybai sprendimo, priimto byloje, kurioje buvo taikomas SESV 101 straipsnis[⁵] ar 102 straipsnis[⁶], nuorašą nedelsiant po tokio sprendimo paskelbimo. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama KĮ pakeitimo projektu siūlomais pakeitimais dėl pagalbos būtų nustatomos pagalbos teikėjams kylančios pareigos, kurios apimtų ir neteisėtos ir (arba) su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinamos pagalbos išieškojimo inicijavimą. Atsižvelgiant į problemas, susijusias su pagalbos teisėtumo kontrole savivaldybėse, KĮ pakeitimo projektu numatoma visų pagalbos teikėjų pareiga pagalbos priemones derinti su Konkurencijos taryba Vyriausybės nustatyta tvarka[⁷], tokiu būdu mažinant neteisėtos ir (arba) su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinamos pagalbos suteikimo tikimybę savivaldybių lygmenyje. Tuo tikslu apibrėžiama nauja sąvoka „Valstybės pagalbos arba nereikšmingos (de minimis) pagalbos priemonė (toliau - pagalbos priemonė)“.
Jeigu pagalbos teikėjas nustato, kad teikiant pagalbą buvo pažeistos Europos Sąjungos pagalbos taisyklės, arba Europos Komisija pripažįsta pagalbos teikėjo suteiktą pagalbą neteisėta ir nesuderinama su Europos Sąjungos vidaus rinka, siūloma numatyti pareigą tokią pagalbą suteikusiam pagalbos teikėjui priimti sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo. Pagalbos gavėjui per nustatytą terminą negrąžinus lėšų, siūloma numatyti kad Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) priimtų sprendimą dėl priverstinio lėšų išieškojimo į valstybės biudžetą[⁸]. Skirtingai nuo kitoms į valstybės biudžetą išieškomoms skoloms taikomų terminų, tuo atveju, kai yra priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl neteisėtos ir nesuderinamos su Europos Sąjungos vidaus rinka pagalbos susigrąžinimo, jis turi būti įvykdytas per tame sprendime nustatytą terminą t. y. per 4 mėnesius. Kartu svarbu pabrėžti skirtumą tarp neteisėtos, su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinamos bei netinkamai taikomos pagalbos, nes KĮ pakeitimo projekto 9 straipsniu dėstomo Konkurencijos įstatymo naujo 55¹ straipsnio nuostatomis reglamentuojamas neteisėtos ir (arba) su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinamos pagalbos grąžinimas. Pagalba yra laikoma netinkamai taikoma tais atvejais, kai pagalbos gavėjas ją panaudoja ne pagal paskirtį, o tuo tarpu neteisėta ar su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinama pagalba yra tuomet, kai pagalbos teikėjas ją teikia pažeisdamas Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio 3 dalyje nustatytą procedūrą (t. y., nesuderinęs pagalbos priemonės su Europos Komisija).
Atsižvelgiant į tai, paaiškėjus, kad pagalbos priemonė yra neteisėta ar su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinama, pagalbą gali tekti grąžinti iš didelio skaičiaus pagalbos gavėjų, kuriuos prieš tai dar reikėtų identifikuoti ir nustatyti jiems suteiktos pagalbos sumas. Vadovaujantis Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisyklių reikalavimais, susigrąžinimo procesas turi būti trumpas ir veiksmingas. Dėl šios priežasties yra poreikis neteisėtos ir (arba) su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinamos pagalbos grąžinimo procesą reglamentuoti įstatyme ir susigrąžinti ją į valstybės biudžetą, kad būtų visai susigrąžinamai pagalbai taikoma bendra tvarka, neatsirastų piktnaudžiavimo atvejų savivaldybių lygmenyje. Tuo tarpu netinkamo pagalbos taikymo atvejus, tikėtina, visų pirma nustatytų konkrečią pagalbos priemonę administruojantis subjektas (pavyzdžiui, atlikdamas patikrą), kuris galėtų ir priimti sprendimą dėl pagalbos grąžinimo iš netinkamai pagalbą panaudojusio subjekto. Todėl netinkamo pagalbos taikymo atvejams nėra tikslinga taikyti Konkurencijos įstatymo naujo 55¹straipsnio nuostatų, kadangi tai tik prailgintų pagalbos sugrąžinimo laikotarpį bei padidintų administracinę naštą pagalbos teikėjams. KĮ pakeitimo projekto 9 straipsniu dėstomame Konkurencijos įstatymo naujame 55¹ straipsnyje reglamentuojamos pagalbos teikėjų pareigos, įskaitant ir pagalbos teikėjų bei VMI veiksmus, kurių turi būti imtasi, paaiškėjus, kad buvo suteikta neteisėta ir (arba) su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinama pagalba.
Atitinkamai numatyti pagalbos teikėjų įpareigojimai būtų taikomi nuo įstatymo pakeitimo projekto įsigaliojimo datos. Siekiant pradėti neteisėtai suteiktos valstybės pagalbos išieškojimo procesą, nebūtina perduoti VMI reikalavimo teisių, tačiau tokia nuostata tikslinga tuo atveju, kai pagalbos gavėjui yra iškelta nemokumo byla. Atitinkamai keičiamo įstatymo 55¹ straipsnio 4 dalyje įtvirtinama nuostata, kuria nustatoma, kad tik pagalbos gavėjui iškeltos nemokumo bylos atveju pagalbos teikėjas perleidžia VMI reikalavimo teises į pagalbos gavėjo grąžintiną sumą. Ši nuostata projekte pateikta todėl, kad Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos numato, kad finansinius reikalavimus teikia, dalyvauja kreditorių susirinkimuose juridinio ar fizinio asmens kreditoriai. VMI yra valstybės biudžetinė įstaiga, veikianti teisės aktais suteiktų įgaliojimų ribose. Pagrindiniai mokesčių administratoriaus uždaviniai, funkcijos, teisės ir pareigos yra nustatyti Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme (toliau – MAĮ) ir detalizuojami VMI nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos finansų ministro 1997 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 110. Tačiau nei MAĮ, nei VMI nuostatai nenumato VMI teisės atstovauti juridinių asmenų nemokumo ar fizinių asmenų bankroto bylose pagalbos teikėjų, priėmusių sprendimus dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo arba sprendimus dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo, reikalavimų. Svarbu paminėti, kad Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. lapkričio 18 d. įsakymu Nr.
4-1032 „Dėl Darbo grupės teisiniam reglamentavimui dėl neteisėtos ir (arba) nesuderinamos su vidaus rinka valstybės pagalbos susigrąžinimo parengti sudarymo“ buvo sukurta darbo grupė, sudaryta iš Ministerijos, Finansų ministerijos, Teisingumo ministerijos ir Konkurencijos tarybos atstovų (į darbo grupės posėdžius taip pat buvo kviečiami ir VMI atstovai). Minėta darbo grupė ir parengė Konkurencijos įstatymo 55 straipsnio pakeitimo ir Konkurencijos įstatymo naujo 55¹ straipsnio nuostatas, kurios buvo suderintos su VMI. Neteisėtos ir nesuderinamos su Europos Sąjungos vidaus rinka pagalbos, kuri buvo suteikta iš Europos Sąjungos fondų paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, išieškojime VMI nedalyvautų, kadangi už tokios neteisėtos pagalbos išieškojimą yra atsakingos kitos institucijos, nurodytos atitinkamuose Vyriausybės nutarimuose[⁹]. Siūlomais KĮ pakeitimo projekto pakeitimais dėl asmens duomenų, pirma, Konkurencijos įstatyme bus tiesiogiai (expressis verbis) įtvirtinta Konkurencijos tarybos kompetencija tvarkyti asmens duomenis Konkurencijos taryboje Konkurencijos įstatyme ir kituose įstatymuose bei Europos Sąjungos reglamentuose nustatytų Konkurencijos tarybos funkcijų atlikimo ar Konkurencijos tarybos veiklos organizavimo ir administravimo tikslais. Antra, šioje srityje bus įgyvendintas LVAT sprendimas, užtikrintas teisinis aiškumas ir saugumas duomenų subjektams ir kitiems asmenims dėl Konkurencijos taryboje tvarkomų asmens duomenų reglamentavimo teisinio pagrindo, Konkurencijos tarybos teisės tvarkyti asmens duomenis tikslų, Konkurencijos tarybos ir duomenų subjektų teisių bei pareigų apimties ir jų įgyvendinimo.
Kai kuriais atvejais bendrosios kompetencijos teismai nagrinėdami ginčus dėl žalos atlyginimo už konkurencijos teisės pažeidimus ir kitus privačius ginčus netaiko SESV 101 ar 102 straipsnio, o taiko vien Konkurencijos įstatymo 5 straipsnį[¹⁰] arba 7 straipsnį[¹¹] (kai ūkio subjektų elgesys negali paveikti Europos Sąjungos valstybių narių tarpusavio prekybos). Taip pat teismai gali bylose dėl žalos atlyginimo taikyti Konkurencijos įstatymo 4 straipsnį[¹²] ir 6 straipsnį[¹³]. Tais atvejais, kai taikomas vien Konkurencijos įstatymas, Konkurencijos taryba negauna iš teismų atitinkamų sprendimų ir dėl to gali laiku nesužinoti apie reikšmingus teismų išaiškinimus atitinkamose bylose, o tai gali neigiamai paveikti Konkurencijos tarybos vykdomą Konkurencijos įstatymo priežiūrą. Todėl būtina užtikrinti, kad Konkurencijos taryba būtų informuojama ne tik apie atvejus, kai Lietuvos teismai taiko konkurencijos pažeidimų draudimus nustatančias SESV nuostatas, bet ir kai taikomas vien Konkurencijos įstatymas[¹⁴]. Atitinkamai KĮ pakeitimo projektu pildomas Konkurencijos įstatymo 57 straipsnis nuostata, kad sprendimo (nutarties), priimto (priimtos) byloje, kurioje buvo taikomas Konkurencijos įstatymo 4, 5, 6 ar 7 straipsnis, nuorašas nedelsiant po tokio sprendimo (nutarties) paskelbimo būtų išsiunčiamas Konkurencijos tarybai. Ši projekto nuostata būtų pradedama taikyti įstatymo pakeitimo įsigaliojimo datą priimtų sprendimų (nutarčių) atžvilgiu.
KĮ pakeitimo projektu įgyvendinama Reglamento (ES) 2022/1925 1 straipsnio 6 dalis (įgyvendinama 23 straipsnio 9 dalis, bet kadangi ji blanketinė norma, tai referuojama į 1 straipsnio 6 dalį), 23 straipsnio 8 dalis, 39 straipsnio 2 dalis, Reglamento (ES) 2022/2560 14 straipsnio 5-7 dalys, taip pat Reglamento (ES) 2015/1589 16 straipsnio 3 dalis. KĮ pakeitimo projektu numatyta pakeisti Konkurencijos įstatymo 54 straipsnio 2 dalį, numatant, kad Konkurencijos taryba, atlikdama savo funkcijas, suteiktas pagal 54 straipsnio 1 dalį, veikia šio įstatymo nustatyta tvarka, tiek, kiek jos, kaip kompetentingos institucijos atitinkamų funkcijų nereglamentuoja Reglamentas (ES) Nr. 2022/1925 ar Reglamentas (ES) 2022/2560. Tokia nuostata yra reikalinga tam, kad būtų aišku, jog ta apimtimi, kuria atitinkamas funkcijas reglamentuoja Reglamentas (ES) 2022/1925 ar Reglamentas (ES) 2022/2560, Konkurencijos įstatymo nuostatos dėl Konkurencijos tarybos funkcijų nėra taikomos. Taip pat pildomas ir Konkurencijos įstatymo 56 straipsnis numatant, kad tyrimus pagal Reglamento (ES) Nr. 2022/1925 ar Reglamentas (ES) 2022/2560 reikalavimus atliekantys Europos Komisijos įgalioti asmenys ar šiems asmenims atlikti patikrinimą padedantys Konkurencijos tarybos įgalioti pareigūnai viešajai tvarkai palaikyti ir galimam prievartos panaudojimui gali pasitelkti policijos pareigūnus. Taip pat yra numatoma, kad teismas išduoda teismo leidimus dėl galimo prievartos priemonių panaudojimo Reglamento (ES) 2022/1925 23 straipsnio 8 dalyje ar Reglamento (ES) 2022/2560 14 straipsnio 6 dalyje nurodytais atvejais.
KĮ pakeitimo projektu pildomas ir Konkurencijos įstatymo 57 straipsnis, kuriame numatoma pareiga (nustatyta Reglamento (ES) 2022/1925 39 straipsnio 2 dalyje) bylų sprendimo (nutarties), priimto (priimtos) taikant teisme Reglamento (ES) 2022/1925 nuostatas, nuorašus nedelsiant po tokio sprendimo (nutarties) paskelbimo išsiųsti Europos Komisijai ir Konkurencijos tarybai. Taip pat būtina įtvirtinti nuostatą ir numatyti galimybę atnaujinti procesą, kai paaiškėja po teismo sprendimo (nutarties) priėmimo, kad buvo priimtas Europos Komisijos sprendimas dėl Reglamento (ES) 2022/1925 nuostatų taikymo tiems patiems susitarimams, sprendimams ar veiklai ir tas taikymo rezultatas iš esmės skiriasi. KĮ pakeitimo projektu teikiamas naujas Įstatymo 55¹ straipsnis, susijęs su neteisėtos ir (arba) su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinamos pagalbos sugrąžinimo procedūra, kuriuo taip pat įgyvendinama ir Reglamento (ES) 2015/1589 16 straipsnio 3 dalis, numatanti, kad pagalba išieškoma nedelsiant ir pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę nustatytas procedūras, kurios leidžia nedelsiant ir veiksmingai įvykdyti Komisijos sprendimą. Šiuo tikslu, kai bylą svarsto nacionaliniai teismai, suinteresuotosios valstybės narės, nepažeisdamos Sąjungos teisės, imasi visų priemonių, kurios numatytos jų atitinkamuose teisiniuose aktuose, įskaitant laikinąsias priemones. KĮ pakeitimo projektu tikslinamos Konkurencijos tarybos pirmininko funkcijos ir nebevartojama sąvoka „ūkiniai metai“ keičiama į „finansiniai metai“. 5.
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Siūlomos KĮ pakeitimo projekto nuostatos dėl valstybės pagalbos sudarys sąlygas atkurti iki neteisėtos ir (arba) su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinamos pagalbos išmokėjimo Europos Sąjungos vidaus rinkoje buvusią padėtį, pašalinant konkurencijos iškraipymą, atsiradusį dėl pagalbos gavėjo neteisėtai įgyto pranašumo. Aiškios pagalbos teikėjų pareigos leistų užtikrinti pagalbos teisėtumą, kadangi visi pagalbos teikėjai privalėtų pagalbos priemonių projektus derinti su Konkurencijos taryba. Tikėtina, kad dėl to sumažėtų neteisėtos ir (arba) su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinamos pagalbos suteikimo atvejų savivaldybių lygmenyje, kadangi joms taip pat atsirastų minėta pareiga. Taip pat dėl siūlomų pakeitimų padidėtų tikimybė, kad neteisėta ir (arba) su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinama pagalba būtų išieškota Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais terminais ir Lietuvai nebūtų pritaikytos SESV 260 straipsnyje nustatytos sankcijos. Be to, siūlomas KĮ pakeitimo projektas sudarytų sąlygas patvirtinti Konkurencijos tarybos kompetenciją tvarkyti asmens duomenis Konkurencijos taryboje Konkurencijos įstatyme ir kituose įstatymuose bei Europos Sąjungos reglamentuose nustatytų Konkurencijos tarybos funkcijų atlikimo ar Konkurencijos tarybos veiklos organizavimo ir administravimo tikslais, užtikrintų teisinį aiškumą ir saugumą tiek duomenų subjektams dėl asmens duomenų apsaugos teisinių aspektų reguliavimo, tiek ir Konkurencijos tarybai dėl jos veiklos teisėtumo ir apimties šioje srityje. Kiti KĮ pakeitimo projektu daromi pakeitimai, susiję su Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimu arba su Konkurencijos įstatymo nuostatų tikslinimu siekiant esamo reglamentavimo teisinio aiškumo. 6.
Priimtas KĮ pakeitimo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai KĮ pakeitimo projektas turės teigiamos įtakos verslui, kadangi veiksmingiau bus taikomos valstybės pagalbos taisyklės, veiksmingiau bus užtikrinama konkurencija rinkose. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams KĮ pakeitimo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, įstatymai, kuriuos būtina priimti, galiojantys įstatymai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priimtam KĮ pakeitimo projektui inkorporuoti į teisinę sistemą reikės pakeisti 2022 m. lapkričio 24 d. priimtą ir 2024 m. sausio 1 dieną įsigaliojantį Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo Nr. VIII-1099 26, 27, 32, 33, 35, 39, 41, 56, 57 ir 59 straipsnių pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1596 (jo pakeitimo projektas teikiamas kartu – KĮ pakeitimo projektas Nr. 2). Šio projekto parengimas susijęs su tuo, kad būtina keisti vienos iš Konkurencijos įstatymo nuostatų redakciją, priimtą ir įsigaliojančią nuo 2024 m. sausio 1 d. KĮ pakeitimo projektu Nr. 2 keičiama nuostata, kad būtų tinkamai įgyvendinti Reglamento (ES) 2022/1925 39 straipsnio 2 dalies reikalavimai. Atitinkamai priėmus KĮ pakeitimo projektą Nr. 2 bus keičiama nuo 2024 m. sausio 1 d. įsigaliojančios Konkurencijos įstatymo 56 straipsnio 2 dalies redakcija, kurią reikia tikslinti atsižvelgiant į KĮ pakeitimo projektu siūlomus pakeitimus (įsigaliosiančius anksčiau) ir nepanaikinti to, kas jau buvo priimta ir nustatyta kaip įsigaliojanti norma nuo 2024 m. sausio 1 d. (susijusi su teismų reforma ir teismų pavadinimų pasikeitimais nuo 2024 m. sausio 1 d.), įtraukiant ir KĮ pakeitimo projektu siūlomus pakeitimus, kurie įsigaliotų anksčiau.
Kitų įstatymų priimti ir galiojančių įstatymų pakeisti ar panaikinti nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams, o įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka KĮ pakeitimo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus, nauja sąvoka ir ją įvardinantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams KĮ pakeitimo projekto nuostatos neprieštarauja Konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. KĮ pakeitimo projektu siekiama užtikrinti tinkamą Konvencijos 8 straipsnio įgyvendinimą nacionalinėje teisėje pagal LVAT sprendimą. 12.
12Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai
Priimtam KĮ pakeitimo projektui įgyvendinti reikės parengti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgyvendinančius teisės aktus: reglamentuojantį pagalbos projektų derinimą su Konkurencijos taryba; neteisėtos ir (arba) su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinamos pagalbos grąžinimo procedūros aprašą ir sprendimo dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo bei sprendimo dėl nesuderinamos pagalbos grąžinimo standartines formas. 13. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų lėšų poreikis gali atsirasti priėmus KĮ pakeitimo projektą dėl juo įgyvendinamų naujų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų: Reglamento (ES) 2022/1925 1 straipsnio 6 dalies (įgyvendinama 23 straipsnio 9 dalis, bet kadangi ji blanketinė norma, tai referuojama į 1 straipsnio 6 dalį), 23 straipsnio 8 dalies, 39 straipsnio 2 dalies, taip pat Reglamento (ES) 2022/2560 14 straipsnio 5-7 dalių. Teisiniu reguliavimu plečiama Vilniaus apygardos administracinio teismo kompetencija, šiai teisminei institucijai priskiriant papildomas funkcijas. Įsigaliojus KĮ pakeitimo projekto nuostatoms, tikėtina, kad atsižvelgiant į būsimų kreipimųsi dėl nurodytų teismo leidimų išdavimo skaičių, didėtų Vilniaus apygardos administracinio teismo darbo kaštai. Tačiau šiuo metu nėra galimybės prognozuoti naujos kategorijos bylų skaičiaus, nes minėtas Reglamentas (ES) 2022/1925 bus pradėtas taikyti tik nuo 2023 m. gegužės 2 dienos, o Reglamento (ES) 2022/2560 14 straipsnio 5-7 dalys tik nuo 2024 m. sausio 12 dienos.
Be to Reglamentuose išimtinai nustatytos Europos Komisijos funkcijos, kai, tuo tarpu, valstybių narių atsakingos institucijos bus pasitelkiamos atskirais atvejais kaip padedančios institucijos, jei tyrimai ar patikrinimai pagal Reglamentus bus vykdomi Lietuvoje. Kadangi konkrečios darbo apimties Lietuvoje vykdant Europos Komisijos prašymus, taip pat ir su tuo susijusių išlaidų neįmanoma prognozuoti, KĮ pakeitimo projektui įgyvendinti artimiausius metus papildomų valstybės biudžeto lėšų nenumatoma. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam KĮ pakeitimo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „konkurencija“, „konkurencijos teisė“, „Konkurencijos taryba“, „asmens duomenys“, „asmens duomenų apsauga“, „valstybės pagalba“, „neteisėta valstybės pagalba“, „su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinama valstybės pagalba“, „finansiniai metai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. part_7f14d24f969948f996a558dff6808308_end [¹] Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnis ir 2015 m. liepos 13 d.
Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles, 16 straipsnio 2 punktas. [²] Komisijos komunikatas „Komisijos pranešimas dėl neteisėtos ir nesuderinamos valstybės pagalbos susigrąžinimo“ (2019/C 247/01) ir Komisijos Komunikatas „Komisijos pranešimas apie nacionalinių teismų atliekamą valstybės pagalbos taisyklių vykdymo užtikrinimą“ (2021/C 305/01). [³] Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnis ir 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles, 16 straipsnio 3 punktas. [⁴] Reglamento (ES) 2015/1589 16 straipsnio 3 punktas ir Komisijos komunikato (2019/C 247/01) 72, 158 punktai. [⁵] Europos Sąjungos lygmeniu nustato draudimą sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus. [⁶] Europos Sąjungos lygmeniu nustato draudimą piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. [⁷] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugsėjo 6 d. nutarimas Nr. 1136 „Dėl valstybės pagalbos priemonės ir nereikšmingos (de minimis) pagalbos priemonės ekspertizės atlikimo, išvadų ir rekomendacijų teikimo, pranešimų apie valstybės pagalbą ir kitos informacijos, susijusios su valstybės pagalba, pateikimo Europos Komisijai taisyklių patvirtinimo“. [⁸] Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 638 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad “kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai“, todėl tikslinga nustatyti, kad ir neteisėtos valstybės pagalbos išieškojimą į valstybės biudžetą vykdytų VMI.
Tokiu atveju, nuo to momento, kai, vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 638 straipsnio 2 dalimi, neteisėtos pagalbos išieškojimo procesą pagal vykdomąjį dokumentą perima vykdyti Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, suteikta neteisėta pagalba tampa valstybės skola, kurios išieškojimui taikoma įprasta, kaip ir kitoms į valstybės biudžetą VMI išieškomoms skoloms, tvarka (įskaitant bankroto, restruktūrizavimo, senaties taikymo atvejus ir kt.). [⁹] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimas Nr. 590 „Dėl Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. balandžio 8 d. nutarimas Nr. 275 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos žuvininkystės fondo priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. vasario 13 d. nutarimas Nr.
137 „Dėl Grąžintinų lėšų, susidariusių įgyvendinant Europos Sąjungos žemės ūkio fondų priemones, administravimo taisyklių patvirtinimo“. [¹⁰] Nacionaliniu lygmeniu nustato draudimą sudaryti Konkurenciją ribojančius susitarimus. [¹¹] Nacionaliniu lygmeniu nustato draudimą piktnaudžiauti dominuojančia padėtimi. [¹²] Draudžia viešojo administravimo subjektams riboti konkurenciją. [¹³] Numato išimtis iš draudimo sudaryti konkurenciją ribojančius susitarimus. [¹⁴] Atsižvelgiant į tai, kad Konkurencijos įstatymo 21 straipsnis numato Konkurencijos tarybai pareigą saugoti ūkio subjektų komercines, profesines paslaptis ir asmens duomenis, Konkurencijos tarybai turėtų būti teikiami viso teksto teismų sprendimai, o ne jų išrašai.
2023-05-03 Nr. XIVP-2664 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. I. Dėl projekto 9 straipsniu pildomo Konkurencijos įstatymo 55¹ straipsnio nuostatų
(toliau – keičiamas įstatymas) 55¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „Pagalbos teikėjas Vyriausybės nustatyta tvarka su Konkurencijos taryba derina pagalbos priemonių projektus.“ Pastebėtina, kad ši nuostata stokoja teisinio aiškumo ir nuoseklumo, taigi neatitinka vieno iš teisėkūros principų – aiškumo principo. Pirma, nei galiojančiame įstatyme, nei projekte nėra pateikta pagalbos teikėjo sąvokos apibrėžtis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną: „įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Antra, neaiškus analizuojamos nuostatos, kiek tai susiję su pagalbos priemonių projekto derinimu su Konkurencijos taryba, santykis su projekto 8 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią Konkurencijos taryba atlieka pagalbos priemonių projektų ekspertizę. Neaišku, ar turimas omenyje vienas ir tas pats procesas, kuris atliekamas pagal tą pačią Vyriausybės nustatytą tvarką, ar turimi omenyje du skirtingi procesai, atliekami pagal atskiras Vyriausybės nustatytas tvarkas. Jeigu turima omenyje, kad tai yra du savarankiški procesai, reikėtų nustatyti, kada ir kieno iniciatyva atliekama pagalbos priemonių projektų ekspertizė.
Jeigu turima omenyje, kad tai yra tas pats procesas, tai reikėtų suvienodinti nurodytose keičiamo įstatymo 55 ir 55¹ straipsnių dalyse vartojamus terminus. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad pagalbos priemonė yra teisės aktas, neaiškus analizuojamos projekto nuostatos santykis su galiojančio įstatymo 4¹ straipsnio nuostatomis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimo. Ketvirta, pastebėtina, kad projektu siūloma įtvirtinti pagalbos teikėjo pareigą derinti pagalbos priemonių planus su Konkurencijos taryba, tačiau nei galiojančiame įstatyme, nei projekte nėra nuostatų dėl reikalavimų pagalbos priemonių rengimui. Taigi siūlomam reguliavimui trūksta nuoseklumo – pagalbos teikėjo pareigos teikiant pagalbą pradedamos reguliuoti ne nuo proceso pradžios, o nuo vidurio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. Siūlytina analizuojamo straipsnio 1 dalies nuostatas dėstyti atskirame straipsnyje, kuriame būtų glaustai nurodytos su valstybės pagalbos teikimu susijusios pagalbos teikėjo pareigos. Taip pat siūlytina pagalbos teikėjo sąvoką įtvirtinti keičiamo įstatymo 3 straipsnyje. 2. Projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 55¹ straipsnio 2 dalis taisytina, nes teisės norma negali būti dėstoma skliaustuose. Siūlytina, siekiant teisės normos aiškumo ir glaustumo, papildyti projekto 1 straipsnį ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje pateikti neteisėtos pagalbos apibrėžtį, o analizuojamos straipsnio dalies nuostatas atitinkamai suredaguoti. 3.
įstatymo 55¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Tuo atveju, jeigu pagalbos gavėjas nesumoka grąžintinos sumos per 5 darbo dienas, pagalbos teikėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savanoriško gražinimo termino suėjimo dienos kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), <...>, kad ji pradėtų neteisėtos pagalbos grąžinimo (išieškojimo) į valstybės biudžetą procesą, pateikdamas atitinkamą sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo. Gavusi minėtą pagalbos teikėjo sprendimą, VMI ne vėliau kaip per 45 darbo dienas perduoda jį vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“ Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais. Pirma, projektu siūloma neteisėtos pagalbos grąžinimui taikyti ne ginčo procedūrą, panašiai, kaip tai yra įtvirtinta Valstybės skolos įstatyme[1]. Tačiau iš siūlomo reguliavimo neaiškus pagalbos teikėjo ir VMI priimamų sprendimų ir atliekamų veiksmų tarpusavio santykis, taikant šią ne ginčo procedūrą. Neaišku, kokiu tikslu pagalbos teikėjas turi perduoti sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo VMI, nors pagal analizuojamo straipsnio 6 dalį, šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas ir VMI jo negali pakeisti ar priimti kito sprendimo. Neaišku, kokias teises ir pareigas turės VMI ir jos pareigūnai neteisėtos pagalbos grąžinimo į valstybės biudžetą procese. Pastebėtina, kad VMI yra mokesčių administratorius, kuris vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymu. Pagalbos grąžinimo (išieškojimo) tvarkos Mokesčių administravimo įstatymas nenustato. Analizuojamo straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad Vyriausybė tvirtina pagalbos grąžinimo procedūros aprašą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokiame apraše gali būti nustatytos procedūros, bet ne VMI ir pagalbos gavėjo, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo, teisės ir pareigos.
Šiame kontekste pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu; kai Konstitucija nereikalauja įstatymu reguliuoti tam tikrų su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių, jie gali būti reguliuojami ir poįstatyminiais aktais – aktais, reglamentuojančiais žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius, atskirų žmogaus teisių įgyvendinimo tvarką ir pan. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). Kartu pastebėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 638 straipsnio 2 dalį, kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai. Taigi pagal CPK pagalbos teikėjai patys galėtų pateikti antstoliui vykdyti sprendimus dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo į valstybės biudžetą. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. birželio 30 dienos nutarime, priimtame išnagrinėjus bylą dėl valstybės skolos išieškojimo, konstatavo: „<...> pagal Įstatymo nuostatas valstybės paskola galėjo būti teikiama tik remiantis asmens (ūkio subjekto) ir valstybės įgaliotos institucijos (inter alia Finansų ministerijos) sudaryta sutartimi.
Sudarydamas paskolos sutartį ūkio subjektas (skolininkas) prisiimdavo įsipareigojimus, sutikdavo su tam tikromis paskolos teikimo sąlygomis, inter alia numatytomis Įstatyme, kaip antai su tuo, kad, jam laiku negrąžinus paskolos, Finansų ministerijos sprendimas dėl skolos išieškojimo bus vykdomas CPK nustatyta tvarka.“ (pabraukta mūsų). Taigi Konstitucinis Teismas laikė svarbia aplinkybę, kad asmeniui sudarant sutartį dėl valstybės skolos buvo iš anksto žinoma, jog galima skolos išieškojimo ne ginčo tvarka procedūra. Tuo tarpu pagal projektą pagalba galės būti išieškoma ne ginčo tvarka iš anksto, t. y. iki suteikiant pagalbą, apie tai neinformavus pagalbos gavėjų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. Analogiškos pastabos mutatis mutandis taikytinos ir analizuojamo straipsnio 3 daliai. 4. Projekto 9 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 55¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti pagalbos teikėjo pareigą, kai pagalbos gavėjui yra iškelta nemokumo byla, perleisti VMI reikalavimo teises į pagalbos gavėjo grąžintiną sumą. Pastebėtina, kad pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnį, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė analizuojamoje straipsnio dalyje nustatyti terminą, per kurį pagalbos teikėjas privalėtų priimti sprendimą dėl pagalbos grąžinimo. 5.
55¹straipsnio pavadinime nurodoma, kad šis straipsnis reglamentuoja
„pagalbos teikėjo pareigas“. Pastebėtina, kad sistemiškai vertinant keičiamo
įstatymo 55¹straipsnio nuostatas bei projekto aiškinamąjį raštą, minėtas straipsnis visiems pagalbos teikėjams nustato tik vieną pareigą – derinti pagalbos priemonių projektus su Konkurencijos taryba, t. y. visiems pagalbos teikėjams yra taikoma tik keičiamo įstatymo 55¹straipsnio 1 dalis. Tuo tarpu kitos minėto straipsnio dalys taikomos (pareigos nustatomos) tik neteisėtos ir (ar) su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinamos pagalbos teikėjams. Manytina, kad tokia projektu siūloma keičiamo įstatymo 55¹straipsnio formuluotė yra ydinga dėl kelių priežasčių. Pirma, pastebėtina, kad straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio, nes keičiamo įstatymo 55¹straipsnio pavadinimas suponuoja, kad šiame straipsnyje nustatomos pareigos turi būti taikomos visiems, o ne tik neteisėtos ir (ar) su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinamos pagalbos teikėjams. Antra, projektu siūlomas teisinis reguliavimas stokoja teisinio nuoseklumo, nes įstatymo lygmeniu yra reglamentuojamos tik dalies pagalbos teikėjų pareigos, tuo tarpu nei galiojančiame įstatyme, nei teikiamo projekto nuostatose, nėra nuostatų, reglamentuojančių netinkamos pagalbos teikėjų pareigas. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą Konstitucinio Teismo doktriną dėl įstatyminio lygmens asmens teisių ir pareigų reglamentavimo, siūlytina projekto nuostatas atitinkamai tikslinti, nuosekliai reglamentuojant visų pagalbos teikėjų pareigas. II. Dėl kitų projekto nuostatų 6.
projekto nuostatų
asmens duomenis tvarko šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei Europos Sąjungos reglamentuose nustatytų Konkurencijos tarybos funkcijų atlikimo ar Konkurencijos tarybos veiklos organizavimo ir administravimo tikslais.“ Siūlomas teisinis reguliavimas, viena vertus, vertintinas kaip aptakus ir bendro pobūdžio, neatitinkantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau
Trečia, nėra aišku, kodėl pagal keičiamo įstatymo 54 straipsnio 3 dalį Konkurencijos tarybos, kaip institucijos, įgaliotos taikyti Europos Sąjungos konkurencijos taisykles apskritai, veiklai Konkurencijos įstatymas būtų taikomas tiek, kiek jos atitinkamų funkcijų nenustato vienas Europos Sąjungos teisės aktas – Reglamentas (ES) 2022/1925. Ketvirta, nėra aišku, ar Reglamentas (ES) 2022/1925 yra/būtų traktuojamas kaip Europos Sąjungos konkurencijos taisykles reglamentuojantis teisės aktas, ar ne (žr. šios išvados
taikytinos ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 54 straipsniui. 8. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 6 ir 7 straipsniais keičiamo įstatymo 54 straipsnis, projekto
keičiamas 57 straipsnis yra Konkurencijos įstatymo VII skyriuje „Europos Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymas“. Pažymėtina, kad minėtose projekto nuostatose Reglamentų (ES) 2022/1925 ir 2022/2560 įgyvendinimo/taikymo taisyklės yra nurodomos arba atskirai nuo Europos Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymo nuostatų, arba greta jų. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar minėtieji reglamentai yra/būtų traktuojami kaip Europos Sąjungos konkurencijos taisykles reglamentuojantys teisės aktai, ir ar dėl to reikėtų/nereikėtų tikslinti Konkurencijos įstatymo VII skyriaus pavadinimo. 9. Projekto 12 straipsnio
žodžių „Konkurencijos įstatymo“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. 10. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m.
lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) ir Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašu, patvirtintu teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 (2022 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1R-241 redakcija) (toliau – Aprašas). 10.1. Tikslintinos projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimo esmės, žodį „nauja“ išbraukiant kaip perteklinį. 10.2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 26 dalies pirmajame ir antrajame sakiniuose, atsižvelgiant į Rekomendacijų 35 punkte nustatytą taisyklę, o taip pat į tai, kad teisės aktuose sąvokos yra apibrėžiamos, o ne aiškinamos, brauktini pertekliniai žodžiai „ir aiškinama“. 10.3. Projekto 9 straipsniu pildomo įstatymo 55¹ straipsnio 7 dalyje, atsižvelgiant į Aprašo 21 punkte nustatytą taisyklę, vietoj žodžių ir skaičių „Reglamento (ES) 2015/1589“ įrašytina „2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 nustatančio išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (kodifikuota redakcija)“. 10.4. Projekto 15 straipsnio 3 dalyje vietoje skaičiaus ir žodžio „9 straipsnio“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „9 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 55¹ straipsnio“, o vietoj žodžio „nuo“ įrašytinas žodis „po“. 10.5. Siekiant aiškumo ir tikslumo, projekto 15 straipsnio 4 dalis dėstytina taip: „Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje išdėstytos Konkurencijos įstatymo 57 straipsnio 2 dalies nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo dienos priimtiems teismo sprendimams (nutartims) bylose, kuriose buvo taikomas Konkurencijos įstatymo 4, 5, 6 ar 7 straipsnis.“
išbrauktina perteklinė nuostata „9 straipsnyje numatytus“.
Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8-5) 239 6055, el. p. [email protected] [1] Valstybės skolos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Finansų ministerijos sprendimai dėl skolos išieškojimo iš valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko perduodami antstoliams vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
2023-06-05 Nr. XIVP-2664(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 55¹ straipsnio 1 dalies nuostatos tobulintinos. 1.1. Dėl išieškotojo. Analizuojamos straipsnio dalies pirmajame sakinyje nurodoma, kad pagalbos teikėjas „priima sprendimą, kuriuo pripažįsta tokią pagalbą suteikta neteisėtai ir grąžintina“ ir siūlo pagalbos gavėjui „neteisėtos pagalbos grąžintiną sumą“ savanoriškai sumokėti. Taigi galima manyti, kad pagalbos teikėjas yra neteisėtos pagalbos grąžintinos sumos išieškotojas, o pagalbos gavėjas neteisėtai gautą valstybės pagalbos sumą turėtų grąžinti, t.y. sumokėti į pagalbos teikėjo sąskaitą. Tačiau analizuojamos dalies antrajame sakinyje siūloma nustatyti, jog Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) turi pradėti neteisėtos pagalbos sumos grąžinimo (išieškojimo) į valstybės biudžetą procesą. Atsižvelgiant į tai, taip pat į Civilinio proceso kodekso
dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai“ galima manyti, kad pagalbos grąžintinos sumos išieškotojas yra ir pagalbos teikėjas, ir VMI.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į Civilinio proceso kodekso 650 straipsnio 2 dalį, kurioje nustatyta, kad „Pateikdami išieškojimui vykdyti vykdomąjį dokumentą, Valstybinė mokesčių inspekcija <...>, kitos institucijos ir pareigūnai, kurių sprendimų vykdymas civilinio proceso tvarka nustatytas įstatymuose, kartu pateikia antstoliui duomenis, patvirtinančius, kad pateikiamas vykdomasis dokumentas nėra įvykdytas ir turi būti vykdomas priverstine tvarka, taip pat atsako už šių duomenų teisingumą.“ Atsižvelgdami į tai manome, kad toks teisinis reguliavimas, kai tame pačiame išieškojimo procese yra du išieškotojai ir neaiškios jų atsakomybės ribos yra ydingas ir dėl to gali kilti teisės taikymo problemų išieškojimo procese. Siūlytina analizuojamą straipsnį papildyti nauja 1 dalimi ir joje nustatyti bendrą taisyklę, jog neteisėta ir nesuderinama pagalba išieškoma į valstybės biudžetą. Kitos straipsnio dalys atitinkamai pernumeruojamos. 1.2. Dėl pagalbos gavėjo teisių. Pagal projektą, pagalbos gavėjui siūloma sumokėti neteisėtos pagalbos grąžintiną sumą per 5 darbo dienas. Tačiau projekte nėra siūloma nustatyti jokių pagalbos gavėjo teisių. Pastebėtina, kad analizuojamu atveju pagalba būtų neteisėta ne dėl pagalbos gavėjo, bet dėl pagalbos teikėjo, kuris pažeidė teisės aktų reikalavimus, kaltės. Pagalbos gavėjas turėtų atsakyti už tai, kad jis buvo nepakankamai rūpestingas ir atidus, nes nepatikrino, ar pagalbos teikėjas teikia teisėtą pagalbą. Pastebėtina ir tai, kad ne kiekvienas pagalbos gavėjas pats, be specialisto pagalbos, pajėgtų nustatyti, jog pagalbos teikėjo siūloma pagalba yra neteisėta.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad neteisėtos pagalbos išieškojimo atveju taikomas bendrasis ieškinio senaties terminas – 10 metų, pagalbos gavėjas iki pagalbos teikėjui priimant sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo jau gali būti panaudojęs gautą pagalbą įrangai įsigyti, pastatams pastatyti ir pan. ir gali neturėti savo sąskaitoje reikiamos grąžintinos sumos, o pasiskolinti atitinkamą sumą banke per 5 darbo dienas vargu ar būtų įmanoma. Įstatymo projektas nenustato pagalbos gavėjo teisės prašyti pagalbos gavėją ar VMI suteikti papildomą terminą neteisėtos pagalbos grąžintinai sumai sumokėti arba išdėstyti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog neteisėtos pagalbos grąžinimui negali būti taikomos Mokesčių administravimo įstatyme nustatytos taisyklės dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo, nes valstybės pagalbos suteikimo ir neteisėtos pagalbos grąžinimo teisiniai santykiai nėra mokestiniai teisiniai santykiai. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, taip pat į kituose įstatymuose nustatytas pagalbos gavėjo teises, inter alia teisę skųsti neteisėtus valstybės ir savivaldybių institucijų sprendimus teismui ir reikalauti atlyginti žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, kaip tai nustatyta Civilinio kodekso 6.271 straipsnyje, ir į tai, kad valstybė ir savivaldybė turi atlyginti žalą dėl jos institucijų priimtų neteisėtų sprendimų, nepaisant jos darbuotojų kaltės, manytume, kad projektas turėtų būti papildytas nuostatomis dėl pagalbos gavėjo ir VMI teisių susitarti atidėti neteisėtos pagalbos grąžintinos sumos sumokėjimo terminą atidėti arba išdėstyti.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas, jeigu pagalbos gavėjas apskųstų pagalbos teikėjo sprendimą, ir antstolis, kuriam būtų perduotas vykdyti pagalbos teikėjo sprendimas, esant įstatymuose nustatytoms sąlygoms, gali sustabdyti išieškojimą pagal vykdomąjį dokumentą (pagalbos teikėjo sprendimą grąžinti neteisėtą pagalbą). Taigi, tinkamai nesureguliavus taikios neteisėtos pagalbos grąžinimo procedūros ir pagalbos gavėjui nesuteikus protingo neteisėtos pagalbos grąžinimo termino, projekto aiškinamajame rašte nurodytas tikslas – išieškoti neteisėtą pagalbą ne ilgiau nei per 4 mėnesius, vargu ar bus pasiektas. 1.3. Dėl Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytų terminų. Neaišku, kokie Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyti terminai pradėti neteisėtos pagalbos sumos grąžinimo (išieškojimo) į valstybės biudžetą procesą turimi omenyje. Pastebėtina, kad pagal 2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589, nustatančio išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (kodifikuota redakcija), 16 straipsnio 3 dalį, pagalba išieškoma nedelsiant ir pagal atitinkamos valstybės narės nacionalinę teisę nustatytas procedūras, jeigu jos leidžia nedelsiant ir veiksmingai įvykdyti Komisijos sprendimą.
Taigi procesiniai terminai turi būti nustatyti nacionalinėje teisėje. Jeigu turimas omenyje šiame reglamente nurodytas 10 metų senaties terminas, kuriam pasibaigus nebūtų galima reikalauti pagalbos išieškojimo, tai šis terminas turėtų būti taikomas priimant pagalbos teikėjo sprendimą dėl neteisėtos pagalbos. Projektas tobulintinas, pašalinant nurodytus neaiškumus. 2. Projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 55¹ straipsnio 2 ir 4 dalies nuostatos, atsižvelgiant į šios išvados 1 punkte išdėstytas pastabas, atitinkamai tobulintinos. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8-5) 239 6055, el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininko pavaduotojas G. Paluckas; komiteto nariai: A. Bagdonas,
V. Fiodorovas, A. Kupčinskas, D. Labanavičius, L. Mogenienė, I. Pakarklytė, P. Saudargas, L. Savickas, M. Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R. Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų viceministrė I. Valeškaitė, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos: Geresnio reglamentavimo ir verslo priežiūros politikos grupės vadovė I. Valytė, Geresnio reglamentavimo ir verslo priežiūros politikos grupės patarėja D. Griciūtė, Finansų ministerijos atstovė R. Fabijonavičiūtė, Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotoja I. Urmonaitė, Konkurencijos politikos grupės vyresnioji patarėja I. Michailovaitė ir Konkurencijos politikos grupės vadovas P. Jacunskij, Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovė N. Pankauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-039
pildomo Konkurencijos įstatymo 55¹ straipsnio nuostatų
keičiamas įstatymas) 55¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti: „Pagalbos teikėjas Vyriausybės nustatyta tvarka su Konkurencijos taryba derina pagalbos priemonių projektus.“ Pastebėtina, kad ši nuostata stokoja teisinio aiškumo ir nuoseklumo, taigi neatitinka vieno iš teisėkūros principų – aiškumo principo.
Pirma, nei galiojančiame įstatyme, nei projekte nėra pateikta pagalbos teikėjo sąvokos apibrėžtis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną: „įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimas). Antra, neaiškus analizuojamos nuostatos, kiek tai susiję su pagalbos priemonių projekto derinimu su Konkurencijos taryba, santykis su projekto 8 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 55 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią Konkurencijos taryba atlieka pagalbos priemonių projektų ekspertizę. Neaišku, ar turimas omenyje vienas ir tas pats procesas, kuris atliekamas pagal tą pačią Vyriausybės nustatytą tvarką, ar turimi omenyje du skirtingi procesai, atliekami pagal atskiras Vyriausybės nustatytas tvarkas. Jeigu turima omenyje, kad tai yra du savarankiški procesai, reikėtų nustatyti, kada ir kieno iniciatyva atliekama pagalbos priemonių projektų ekspertizė. Jeigu turima omenyje, kad tai yra tas pats procesas, tai reikėtų suvienodinti nurodytose keičiamo įstatymo 55 ir 55¹ straipsnių dalyse vartojamus terminus. Trečia, atsižvelgiant į tai, kad pagalbos priemonė yra teisės aktas, neaiškus analizuojamos projekto nuostatos santykis su galiojančio įstatymo 4¹ straipsnio nuostatomis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimo.
Ketvirta, pastebėtina, kad projektu siūloma įtvirtinti pagalbos teikėjo pareigą derinti pagalbos priemonių planus su Konkurencijos taryba, tačiau nei galiojančiame įstatyme, nei projekte nėra nuostatų dėl reikalavimų pagalbos priemonių rengimui. Taigi siūlomam reguliavimui trūksta nuoseklumo – pagalbos teikėjo pareigos teikiant pagalbą pradedamos reguliuoti ne nuo proceso pradžios, o nuo vidurio. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. Siūlytina analizuojamo straipsnio 1 dalies nuostatas dėstyti atskirame straipsnyje, kuriame būtų glaustai nurodytos su valstybės pagalbos teikimu susijusios pagalbos teikėjo pareigos. Taip pat siūlytina pagalbos teikėjo sąvoką įtvirtinti keičiamo įstatymo 3 straipsnyje. Pritarti iš dalies. Pritarti. Įstatymo projekto 1 straipsnis, kuriame dėstomi Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio pakeitimai, papildytas 14 dalimi, apibrėžiančia „Pagalbos teikėjo“ sąvoką: „14. Pagalbos teikėjas - valstybės valdymo ar savivaldybės institucija arba kitas juridinis asmuo, teikiantis valstybės pagalbą arba nereikšmingą (de minimis) pagalbą.“ Pritarti. Pagalbos priemonių projektų derinimas ir pagalbos priemonių projektų ekspertizės atlikimas – dvi to paties proceso dalys. Pagalbos teikėjai Konkurencijos tarybai teikia derinti pagalbos priemonių projektus ekspertizei atlikti.
Konkurencijos įstatymo pakeitimo projektas patikslintas pagal pateiktą pastabą – siekiant aiškumo, Įstatymo projekto nuostatos dėl pagalbos priemonių projektų derinimo perkeltos prie nuostatų dėl pagalbos priemonių projektų ekspertizės atlikimo ir atitinkamai patikslinta Įstatymo projekto 10 straipsniu išdėstyto keičiamo įstatymo 55 straipsnio 2 dalis, o Įstatymo projekto 11 straipsnyje išdėstytame Konkurencijos įstatymo 55¹ straipsnyje išbraukiama šio straipsnio pirmoji dalis (jos nuostatos perkeltos į 55 straipsnio 2 dalį). Nepritarti. Galiojančio Konkurencijos įstatymo 4¹ straipsnio nuostatos nėra tiesiogiai susijusios su pagalbos teikėjų pareiga derinti pagalbos priemonių projektus, kaip nėra susijusios ir su pagalbos priemonių ekspertizės atlikimu. Pagalbos priemonių projektų ekspertizę atlieka Konkurencijos taryba. Ekspertizės metu vertinama pagalbos priemonės projekto atitiktis Europos Sąjungos pagalbos taisyklėms. Tuo tarpu teisinio reguliavimo poveikio konkurencijai vertinimą atlieka pats projekto rengėjas, šis vertinimas yra susijęs su sąžiningos konkurencijos laisvės užtikrinimu, tačiau ne su atitiktimi Europos Sąjungos pagalbos taisyklėms. Pagalbos teikėjas, derindamas su Konkurencijos taryba pagalbos priemonės projektą, kartu su minėtu projektu gali pateikti ir atliktą poveikio konkurencijai vertinimą. Pažymėtina, kad Konkurencijos įstatymo 4¹ straipsnio nuostatos yra susijusios su Konkurencijos įstatymo 18 straipsnyje nustatytų Konkurencijos tarybos funkcijų ir įgaliojimų įgyvendinimu, tačiau ne su Konkurencijos įstatymo 55 straipsnyje nustatytomis funkcijomis dėl valstybės pagalbos. Konkurencijos taryba vertina teisės akto projekto įtaką konkurencijai taikydama Konkurencijos įstatymo 18 straipsnio 1 d.
Konkurencijos taryba pagal kompetenciją atlieka įstatymų ir kitų teisės aktų projektų ekspertizę, teikia Seimui ir Vyriausybei išvadas dėl šių aktų poveikio konkurencijai. Taigi ekspertizė dėl valstybės pagalbos ir ekspertizė dėl poveikio konkurencijai yra dvi skirtingos ir atskirai reglamentuojamos Konkurencijos tarybos funkcijos. Pritarti. Reikalavimai pagalbos priemonių projektams tiesiogiai kyla iš ES teisės aktų nuostatų. Minėtų ES teisės aktų, reglamentuojančių pagalbos teikimą, yra labai daug, todėl netikslinga jų reikalavimus perkelti į Konkurencijos įstatymą, tačiau, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, Įstatymo projekto 10 straipsniu išdėstyto keičiamo įstatymo 55 straipsnio 2 dalis papildyta reikalavimu derinamame pagalbos priemonės projekte nurodyti Europos Komisijos sprendimą (sprendimus) ar pagalbos teikimą reglamentuojantį kitą
(kitus) Europos Sąjungos teisės aktą (aktus), kuris (kurie) yra derinamo pagalbos priemonės projekto teisinis pagrindas ir kuris (kurie) nustato reikalavimus derinamai pagalbos priemonei. Pritarti. Įstatymo projektas patikslintas pagal siūlymus. „Pagalbos teikėjo“ sąvoka pateikiama keičiamo įstatymo 3 straipsnyje, pakeistas Įstatymo projekto 11 straipsnyje išdėstyto Konkurencijos įstatymo 55¹ straipsnio pavadinimas (pavadinimas „Pagalbos teikėjų pareigos“ pakeistas į „Neteisėtos ir nesuderinamos pagalbos grąžinimas (išieškojimas ne ginčo tvarka)“), o pagalbos teikėjo pareiga derinti pagalbos priemonių projektus su Konkurencijos taryba nustatyta keičiamo įstatymo 55 straipsnio 2 dalyje. 2
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-039
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 55¹ straipsnio 2 dalis taisytina, nes teisės norma negali būti dėstoma skliaustuose.
Siūlytina, siekiant teisės normos aiškumo ir glaustumo, papildyti projekto 1 straipsnį ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje pateikti neteisėtos pagalbos apibrėžtį, o analizuojamos straipsnio dalies nuostatas atitinkamai suredaguoti. Pritarti. Nuostatos, kurios buvo dėstytos skliaustuose, iš Įstatymo projekto 11 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 55¹ straipsnio
įstatymo 55 straipsnio 2 dalį. 3
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-039
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 55¹ straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti: „Tuo atveju, jeigu pagalbos gavėjas nesumoka grąžintinos sumos per 5 darbo dienas, pagalbos teikėjas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo savanoriško gražinimo termino suėjimo dienos kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI), <...>, kad ji pradėtų neteisėtos pagalbos grąžinimo (išieškojimo) į valstybės biudžetą procesą, pateikdamas atitinkamą sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo. Gavusi minėtą pagalbos teikėjo sprendimą, VMI ne vėliau kaip per 45 darbo dienas perduoda jį vykdyti antstoliui Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.“ Projekto nuostatos svarstytinos šiais aspektais. Pirma, projektu siūloma neteisėtos pagalbos grąžinimui taikyti ne ginčo procedūrą, panašiai, kaip tai yra įtvirtinta Valstybės skolos įstatyme[1]. Tačiau iš siūlomo reguliavimo neaiškus pagalbos teikėjo ir VMI priimamų sprendimų ir atliekamų veiksmų tarpusavio santykis, taikant šią ne ginčo procedūrą. Neaišku, kokiu tikslu pagalbos teikėjas turi perduoti sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo VMI, nors pagal analizuojamo straipsnio 6 dalį, šis sprendimas yra vykdomasis dokumentas ir VMI jo negali pakeisti ar priimti kito sprendimo.
Neaišku, kokias teises ir pareigas turės VMI ir jos pareigūnai neteisėtos pagalbos grąžinimo į valstybės biudžetą procese. Pastebėtina, kad VMI yra mokesčių administratorius, kuris vadovaujasi Mokesčių administravimo įstatymu. Pagalbos grąžinimo (išieškojimo) tvarkos Mokesčių administravimo įstatymas nenustato. Analizuojamo straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad Vyriausybė tvirtina pagalbos grąžinimo procedūros aprašą, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokiame apraše gali būti nustatytos procedūros, bet ne VMI ir pagalbos gavėjo, kurio atžvilgiu priimtas sprendimas dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo, teisės ir pareigos. Šiame kontekste pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, kad pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu ar jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu; kai Konstitucija nereikalauja įstatymu reguliuoti tam tikrų su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių, jie gali būti reguliuojami ir poįstatyminiais aktais – aktais, reglamentuojančiais žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius, atskirų žmogaus teisių įgyvendinimo tvarką ir pan. (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. gegužės 5 d., 2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimai). Kartu pastebėtina, kad pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 638 straipsnio 2 dalį, kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai. Taigi pagal CPK pagalbos teikėjai patys galėtų pateikti antstoliui vykdyti sprendimus dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo į valstybės biudžetą.
Antra, atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2008 m. birželio 30 dienos nutarime, priimtame išnagrinėjus bylą dėl valstybės skolos išieškojimo, konstatavo: „<...> pagal Įstatymo nuostatas valstybės paskola galėjo būti teikiama tik remiantis asmens (ūkio subjekto) ir valstybės įgaliotos institucijos (inter alia Finansų ministerijos) sudaryta sutartimi. Sudarydamas paskolos sutartį ūkio subjektas (skolininkas) prisiimdavo įsipareigojimus, sutikdavo su tam tikromis paskolos teikimo sąlygomis, inter alia numatytomis Įstatyme, kaip antai su tuo, kad, jam laiku negrąžinus paskolos, Finansų ministerijos sprendimas dėl skolos išieškojimo bus vykdomas CPK nustatyta tvarka.“ (pabraukta mūsų). Taigi Konstitucinis Teismas laikė svarbia aplinkybę, kad asmeniui sudarant sutartį dėl valstybės skolos buvo iš anksto žinoma, jog galima skolos išieškojimo ne ginčo tvarka procedūra. Tuo tarpu pagal projektą pagalba galės būti išieškoma ne ginčo tvarka iš anksto, t. y. iki suteikiant pagalbą, apie tai neinformavus pagalbos gavėjų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, projektas tobulintinas. Analogiškos pastabos mutatis mutandis taikytinos ir analizuojamo straipsnio 3 daliai. Pritarti iš dalies. Pagalbos teikėjas perduoda sprendimą dėl neteisėtos pagalbos grąžinimo VMI su tikslu, kad VMI būtų kaupiama visa informacija apie neteisėtos ir (ar) nesuderinamos pagalbos išieškojimo procedūras Lietuvoje. Gavusi pagalbos teikėjo sprendimą dėl pagalbos grąžinimo, VMI turės tik pareigą perduoti šį sprendimą vykdyti antstoliui vykdyti (ši pareiga numatyta Įstatymo projekte), jokių kitų teisių ir pareigų VMI neturės.
Perdavus pagalbos teikėjo sprendimą dėl pagalbos grąžinimo antstoliui vykdyti, taikoma Civilinio proceso kodekso 638 straipsnio 2 dalis, kuri numato, kad "Kai pagal vykdomąjį dokumentą turi būti išieškoma į valstybės biudžetą, valstybei atstovauja Valstybinė mokesčių inspekcija, išskyrus atvejus, kai įstatymuose nustatyti kiti subjektai.". Taigi, Perdavus pagalbos teikėjo sprendimą dėl pagalbos grąžinimo antstoliui vykdyti, vykdymo procese pagal CPK valstybei atstovaus Valstybinė mokesčių inspekcija ir turės visas išieškotojo turimas teises ir pareigas pagal CPK 639 straipsnį. CPK 638 straipsnio 2 dalis šiuo atveju taikoma dėl to, kad valstybės pagalbos išieškojimas vykdomas į valstybės biudžetą. Paminėtina ir tai, kad pagal Europos Sąjungos valstybės pagalbos taisykles paramos gavėjas neįgyja teisėtų lūkesčių į jam išmokėtos paramos sumą, nors tik vėliau nustatoma, kad valstybės parama buvo suteikta neteisėtai ar yra nesuderinama su ES vidaus rinka. Jis privalo tokią sumą grąžinti, o valstybė privalo neteisėtą ir nesuderinamą su ES vidaus rinka pagalbą išsiieškoti. 2021 m. liepos 30 d. Europos Komisijos komunikate (2021/C 305/01) „Komisijos pranešimas apie nacionalinių teismų atliekamą valstybės pagalbos taisyklių užtikrinimą“ nurodyta, kad kartais neteisėtos pagalbos gavėjai bando reikalauti iš valstybės atlyginti žalą, kai jiems buvo liepta grąžinti pagalbą. Paprastai šie pagalbos gavėjai pateikia argumentus dėl įtariamo jų teisėtų lūkesčių pažeidimo. Nepaisant to, Teisingumo Teismas nusprendė, kad neteisėtai suteikta priemonė negalėjo sukelti teisėtų lūkesčių pagalbos gavėjui, o šis turėtų gebėti nustatyti, ar buvo laikomasi teisingos pagalbos suteikimo procedūros[2]. Todėl jo teiginys turėtų būti atmestas.
Nuostatos papildytos, kad neteisėtos ar nesuderinamos pagalbos gavėjas būtų iš anksto informuotas apie tai, kad tokia pagalba gali būti sugrąžinama ir išieškoma ne ginčo tvarka. 4
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-039
straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 55¹ straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti pagalbos teikėjo pareigą, kai pagalbos gavėjui yra iškelta nemokumo byla, perleisti VMI reikalavimo teises į pagalbos gavėjo grąžintiną sumą. Pastebėtina, kad pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymo 41 straipsnį, kreditoriai savo reikalavimus ir jų pagrindimo dokumentus per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti nemokumo bylą paskelbimo priežiūros institucijos interneto svetainėje dienos pateikia paskirtam nemokumo administratoriui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė analizuojamoje straipsnio dalyje nustatyti terminą, per kurį pagalbos teikėjas privalėtų priimti sprendimą dėl pagalbos grąžinimo. Pritarti. Įstatymo projekto 11 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 55¹ straipsnio 3 dalies redakcija patikslinta pagal teikiamas pastabas5
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-039
55¹ straipsnio pavadinime nurodoma, kad šis straipsnis reglamentuoja „pagalbos teikėjo pareigas“. Pastebėtina, kad sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo 55¹ straipsnio nuostatas bei projekto aiškinamąjį raštą, minėtas straipsnis visiems pagalbos teikėjams nustato tik vieną pareigą – derinti pagalbos priemonių projektus su Konkurencijos taryba, t. y. visiems pagalbos teikėjams yra taikoma tik keičiamo įstatymo 55¹straipsnio 1 dalis. Tuo tarpu kitos minėto straipsnio dalys taikomos (pareigos nustatomos) tik neteisėtos ir (ar) su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinamos pagalbos teikėjams. Manytina, kad tokia projektu siūloma keičiamo įstatymo 55¹straipsnio formuluotė yra ydinga dėl kelių priežasčių.
Pirma, pastebėtina, kad straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio, nes keičiamo įstatymo 55¹straipsnio pavadinimas suponuoja, kad šiame straipsnyje nustatomos pareigos turi būti taikomos visiems, o ne tik neteisėtos ir (ar) su Europos Sąjungos vidaus rinka nesuderinamos pagalbos teikėjams. Antra, projektu siūlomas teisinis reguliavimas stokoja teisinio nuoseklumo, nes įstatymo lygmeniu yra reglamentuojamos tik dalies pagalbos teikėjų pareigos, tuo tarpu nei galiojančiame įstatyme, nei teikiamo projekto nuostatose, nėra nuostatų, reglamentuojančių netinkamos pagalbos teikėjų pareigas. Atsižvelgiant į aukščiau minėtą Konstitucinio Teismo doktriną dėl įstatyminio lygmens asmens teisių ir pareigų reglamentavimo, siūlytina projekto nuostatas atitinkamai tikslinti, nuosekliai reglamentuojant visų pagalbos teikėjų pareigas. Pritarti. Patikslintas keičiamo įstatymo 55¹ straipsnio pavadinimas ir siūlomoje Konkurencijos įstatymo 55¹ straipsnio nuostatoje paliktos tik nuostatos, susijusios su neteisėta ir (arba) nesuderinama su ES vidaus rinka valstybės pagalba, taip pat reguliuojama tokios pagalbos sugrąžinimo ne ginčo tvarka procedūra. 6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-034
nurodoma, kad „Konkurencijos taryba asmens duomenis tvarko šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei Europos Sąjungos reglamentuose nustatytų Konkurencijos tarybos funkcijų atlikimo ar Konkurencijos tarybos veiklos organizavimo ir administravimo tikslais.“ Siūlomas teisinis reguliavimas, viena vertus, vertintinas kaip aptakus ir bendro pobūdžio, neatitinkantis 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – BDAR) 5 straipsnio 1 dalies b punkte įtvirtinto reikalavimo, pagal kurį asmens duomenys turi būti renkami nustatytais, aiškiai apibrėžtais bei teisėtais tikslais, kita vertus, - kaip perteklinis, nes pareiga reglamentuoti tam tikrus su asmens duomenų apsauga susijusius santykius duomenų valdytojui – valdžios institucijai kyla tiesiogiai iš konkrečių BDAR nuostatų (13, 14, 24, 25, 26 ir kitų straipsnių). Pritarti. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo Konkurencijos įstatymo 21 straipsnio 15 dalis išdėstoma taip:
„15. Konkurencijos taryba asmens duomenis tvarko šiame
įstatyme ir kituose įstatymuose bei Europos Sąjungos reglamentuose nustatyta tvarka.“7
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-036
straipsnio nuostatos kelia abejonių šiais aspektais. Pirma, straipsnio pavadinimas „Įgaliota institucija“ neatitinka šio straipsnio turinio, nes jame yra reglamentuojamos ne tik Konkurencijos tarybos, kaip įgaliotos institucijos, bet ir jos, kaip kompetentingos institucijos, užtikrinančios tam tikrų Reglamente (ES) 2022/1925 nurodytų taisyklių įgyvendinimą, funkcijos.
Antra, nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje Konkurencijos tarybą įvardijus kaip įgaliotą instituciją, šio straipsnio 3 dalyje, pateikiant nuorodą į 1 dalį, ji yra įvardijama kaip kompetentinga institucija. Trečia, nėra aišku, kodėl pagal keičiamo įstatymo 54 straipsnio 3 dalį Konkurencijos tarybos, kaip institucijos, įgaliotos taikyti Europos Sąjungos konkurencijos taisykles apskritai, veiklai Konkurencijos įstatymas būtų taikomas tiek, kiek jos atitinkamų funkcijų nenustato vienas Europos Sąjungos teisės aktas – Reglamentas (ES) 2022/1925. Ketvirta, nėra aišku, ar Reglamentas (ES) 2022/1925 yra/būtų traktuojamas kaip Europos Sąjungos konkurencijos taisykles reglamentuojantis teisės aktas, ar ne (žr. šios išvados 8 pastabą). Analogiškos pastabos taikytinos ir projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 54 straipsniui. Pritarti. Įstatymo projekto 7 ir 9 straipsniai patikslinti atitinkamai: siūloma atitinkamai šalia Europos Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymo daryti nuorodą ir į Reglamento (ES) 2022/1925 ar Reglamento (ES) 2022/2560 taikymą. Atitinkamai patikslintos ir keičiamo įstatymo 54 straipsnio pavadinimas bei nuostatos. 8
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-036
įstatymo 54 straipsnis, projekto 10 ir 11 straipsniais keičiamo įstatymo 56 straipsnis bei projekto 12 straipsniu keičiamas 57 straipsnis yra Konkurencijos įstatymo VII skyriuje „Europos Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymas“.
Pažymėtina, kad minėtose projekto nuostatose Reglamentų (ES) 2022/1925 ir 2022/2560 įgyvendinimo/taikymo taisyklės yra nurodomos arba atskirai nuo Europos Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymo nuostatų, arba greta jų. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, ar minėtieji reglamentai yra/būtų traktuojami kaip Europos Sąjungos konkurencijos taisykles reglamentuojantys teisės aktai, ir ar dėl to reikėtų/nereikėtų tikslinti Konkurencijos įstatymo VII skyriaus pavadinimo. Pritarti. Įstatymo projekto 6 bei 8 straipsniai patikslinti atitinkamai – patikslintas keičiamo įstatymo VII skyriaus pavadinimas. Dabar siūloma atitinkamai šalia Europos Sąjungos konkurencijos taisyklių taikymo daryti nuorodą ir į Reglamento (ES) 2022/1925 ar Reglamento (ES) 2022/2560 taikymą. Papildyti įstatymo projektą naujais 6 ir 8 straipsniais: „6 straipsnis. VII skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
straipsnis. VII skyriaus pavadinimo pakeitimas Pakeisti VII skyriaus pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
(ES) 2022/2560 TAIKYMAS“. Atitinkamai pernumeruoti kitus įstatymo projekto straipsnius. 9
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-0312
antrajame sakinyje vietoj žodžių „Konkurencijos įstatymo“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti.
Pritarti. Įstatymo projekto
sakinys atitinkamai patikslintas - vietoj žodžių „Konkurencijos įstatymo“ įrašyti žodžiai „šio įstatymo“. 10
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-031
vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) ir Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašu, patvirtintu teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 (2022 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1R-241 redakcija) (toliau – Aprašas). 10.1. Tikslintinos projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalių pakeitimo esmės, žodį
„nauja“ išbraukiant kaip perteklinį. Pritarti. Įstatymo projekto
rekomendacijų patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) (toliau – Rekomendacijos) 156 punktą ir
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-03
dalimi keičiamo įstatymo 3 straipsnio 26 dalies pirmajame ir antrajame sakiniuose, atsižvelgiant į Rekomendacijų 35 punkte nustatytą taisyklę, o taip pat į tai, kad teisės aktuose sąvokos yra apibrėžiamos, o ne aiškinamos, brauktini pertekliniai žodžiai „ir aiškinama“. Pritarti. Įstatymo projekto 1 straipsnis patikslintas pagal pateiktą pastabą – išbraukti pertekliniai žodžiai „ir aiškinama“. 12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-039 10.3.
Projekto 9 straipsniu pildomo įstatymo 55¹ straipsnio 7 dalyje, atsižvelgiant į Aprašo 21 punkte nustatytą taisyklę, vietoj žodžių ir skaičių „Reglamento (ES) 2015/1589“ įrašytina „2015 m. liepos 13 d. Tarybos reglamento (ES) 2015/1589 nustatančio išsamias Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 108 straipsnio taikymo taisykles (kodifikuota redakcija)“. Nepritarti. Pagal Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašu, patvirtintu teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 (2022 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1R-241 redakcija) (toliau – Aprašas) įstatymuose nuorodos į ES teisės aktus daromos įstatymo priede pateikiant pilną ES teisės akto pavadinimą, o kitus įstatyme teikiamas trumpinys. Todėl Reglamento (ES) 2015/1589 pilnas pavadinimas yra pateiktas Įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalimi, pildančia keičiamo Įstatymo priedą nauju 3 punktu. 13
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-03153
straipsnio“ įrašytini skaičiai ir žodžiai „9 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos Konkurencijos įstatymo 55¹ straipsnio“, o vietoj žodžio „nuo“ įrašytinas žodis „po“. Pritarti. Įstatymo projekto 17 straipsnio 3 dalies nuostata patikslinta pagal pateiktą pastabą. 14
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-03154
taip: „Šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje išdėstytos Konkurencijos įstatymo
priimtiems teismo sprendimams (nutartims) bylose, kuriose buvo taikomas Konkurencijos įstatymo 4, 5, 6 ar 7 straipsnis.“ Pritarti. Įstatymo projekto 17 straipsnio 4 dalis patikslinta pagal pateiktą pastabą. 15
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-05-03155 10.6.
Projekto 15 straipsnio 5 dalyje išbrauktina perteklinė nuostata „9 straipsnyje numatytus“. Pritarti. Įstatymo projekto 17 straipsnio 5 dalis patikslinta pagal pateiktą pastabą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kupčinskas, L. Mogenienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris [1] Valstybės skolos įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog Finansų ministerijos sprendimai dėl skolos išieškojimo iš valstybės skolininko arba valstybės garantuojamo skolininko perduodami antstoliams vykdyti Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. [2] 2019 m. kovo 5 d. Teisingumo Teismo sprendimas Eesti Pagar, C-349/17, ECLI:EU:C:2019:172, 98 punktas; 2005 m. gruodžio 15 d. Teisingumo Teismo sprendimas Vodafone Magyarország, C-148/04, ECLI:EU:C:2005:774, 104 punktas; 2015 m. kovo 19 d. Teisingumo Teismo sprendimas Deutsche Lufthansa, C-672/13, ECLI:EU:C:2015:185, 77 punktas.