Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Formalusis profesinis mokymas gali būti vykdomas kartu su bendrojo ugdymo programomis arba papildomas kitomis programomis, skirtomis asmens socializacijai, savirealizacijai, įsitvirtinimui darbo rinkoje, profesinei reabilitacijai. Formaliojo profesinio mokymo programos mokomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis mokyti galima šiais atvejais, kai:
valstybių narių ar kitų valstybių mokytojai;
2) profesinio mokymo įstaigoje pagal tam tikrą profesinio mokymo programą mokosi valstybių narių ar kitų valstybių piliečiai;
3) profesinis mokymas vyksta pagal jungtines su kitų valstybių profesinio mokymo įstaigomis profesinio mokymo programas.“
ir įgyvendinimas
dalį, įsigalioja 2023 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia
Projekto XIVP-2651(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIO MOKYMO ĮSTATYMO NR. VIII-450 PAPILDYMO 13¹ STRAIPSNIU ĮSTATYMAS 2024 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo papildymas 13¹ straipsniu Papildyti Įstatymą nauju 13¹ straipsniu:
„13¹ straipsnis. Mokomoji kalba. 1. Valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose mokomoji kalba yra lietuvių kalba. 2. Kitomis kalbomis mokyti galima šiais atvejais, kai:
1) profesinio mokymo programas moko ar kitoms profesinio mokymo veikloms vadovauja užsieniečiai mokytojai;
2) profesinio mokymo mokykloje pagal tam tikrą profesinio mokymo programą mokosi užsieniečiai mokiniai;
3) profesinis mokymas vyksta pagal jungtines su kitų valstybių profesinio mokymo įstaigomis profesinio mokymo programas;
4) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka profesinis mokymas gali būti vykdomas dvikalbio ugdymo būdu“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2024 m. rugsėjo 20 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme[1] (toliau – Švietimo įstatymas) įtvirtintas vienas iš švietimo tikslų – užtikrinti valstybinės kalbos mokėjimą. Švietimo įstatyme taip pat nustatyta, kad kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, garantuojamas mokymas valstybine kalba ir valstybinės kalbos mokymasis; asmens, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikams sudaromos sąlygos mokytis valstybinės kalbos, valstybine kalba ir esant galimybei mokytis jų gimtosios kalbos. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų[2] įstatyme nurodyta, kad valstybinėse aukštosiose mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių kalba, bet galimas dėstymas ir kita kalba, jeigu studijų programos turinys siejamas su kita kalba; paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai bei kitų užsienio organizacijų specialistai; to reikia dėl studijų tarptautinių mainų. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme formaliojo profesinio mokymo programos mokomoji kalba nėra reglamentuota. Įstatymo projekto tikslas – įteisinti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, kad formaliojo profesinio mokymo mokomoji kalba yra lietuvių kalba. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Lietuvos Respublikos Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Nereguliuojami. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siekiama įteisinti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, kad formaliojo profesinio mokymo mokomoji kalba yra lietuvių kalba.
Siūloma pakeisti 13 straipsnio 8 dalį, numatant, kad formaliojo profesinio mokymo programos mokomoji kalba yra lietuvių kalba. Kitomis kalbomis mokyti galima šiais atvejais, kai:
1) profesinio mokymo programas moko ar kitoms profesinio mokymo veikloms vadovauja valstybių narių ar kitų valstybių mokytojai;
valstybių narių ar kitų valstybių piliečiai;
įstaigomis profesinio mokymo programas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Kitų įstatymų keisti nereikės. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. turės priimti šio įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. 10.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nėra nustatomos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Kitų įstatymų keisti nereikės. Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos turės priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės (savivaldybių) biudžeto nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai: Formalusis profesinis mokymas, lietuvių kalba
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
Nėra. Teikia Lietuvos Respublikos Seimo nariai [1] Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 3 str., 1 d., 30 str., 1 d., 5 d. https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.1480/LCvpOjIZMc?jfwid=-ddwmerh5y [2] Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų[2] įstatymas, 55 str., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.343430/GWrJYzhkUD?jfwid=-5gvwwfuig
DĖL
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme[1] (toliau – Švietimo įstatymas) įtvirtintas vienas iš švietimo tikslų – užtikrinti valstybinės kalbos mokėjimą. Švietimo įstatyme taip pat nustatyta, kad kiekvienam Lietuvos Respublikos piliečiui ir užsieniečiui, turinčiam teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, garantuojamas mokymas valstybine kalba ir valstybinės kalbos mokymasis; asmens, turinčio teisę nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikams sudaromos sąlygos mokytis valstybinės kalbos, valstybine kalba ir esant galimybei mokytis jų gimtosios kalbos. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų[2] įstatyme nurodyta, kad valstybinėse aukštosiose mokyklose dėstomoji kalba yra lietuvių kalba, bet galimas dėstymas ir kita kalba, jeigu studijų programos turinys siejamas su kita kalba; paskaitas skaito ar kitus akademinius užsiėmimus veda užsienio aukštųjų mokyklų dėstytojai bei kitų užsienio organizacijų specialistai; to reikia dėl studijų tarptautinių mainų. Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme formaliojo profesinio mokymo programos dėstomoji kalba nėra reglamentuota. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. rugsėjo 29 d. LR Vyriausybė nutarimu Nr. 781 „Dėl „2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programos patvirtinimo“, patvirtino 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programą[3] (toliai – Programa), kurioje detalizuotas uždavinys didinti lietuvių kalbos aktualumą globalizacijos ir technologinių pokyčių kontekste.
Programoje problemos priežasčių sprendimais siekiama, kad valstybinė lietuvių kalba būtų išsaugota ir plėtojama kaip dinamiška raiškos priemonė, sustiprintas lietuvių kalbos prestižas, o elektroninėje erdvėje būtų užtikrintas deramo lygio lituanizavimas, lietuvių kalbos aplinka būtų diegiama moderniose technologijose, būtų užtikrintas visavertis kalbos funkcionavimas. Pagal Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos 2023 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. SR-3491“Dėl informacijos pateikimo“ pateiktą informaciją profesinio mokymo įstaigose 2020–2021 m. m. rusų kalba mokėsi 126, lenkų kalba – 53 mokiniai, 2022–2023 m. m. –195 mokiniai rusų ir 93 – lenkų kalba, 2023-2024 m. m. (rugsėjo 18 d. duomenys) rusų kalba mokosi 204 mokiniai, lenkų kalba – 89 mokiniai. Šiomis kalbomis mokiniai mokosi Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centre ir Vilniaus agroekologijos profesinio mokymo centre. Mokyklos savo pagrindiniame veiklos dokumente – įstatuose – privalo įsiteisinti mokymo kalbą. Dvi mokymo kalbas ir tik bendrojo ugdymo programoms įgyvendinti: lietuvių ir rusų yra įsiteisinęs Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centras, o lietuvių ir lenkų – Vilniaus agroekologijos profesinio mokymo centras. Profesinis mokymas abiejuose mokyklose vykdomas lietuvių kalba. Įstatymo projekto tikslas – įteisinti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, kad valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo mokyklose mokomoji kalba yra lietuvių kalba bei numatyti atvejus, kada galimas mokymas ir kitomis kalbomis. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai. Lietuvos Respublikos Seimo narė prof. habil. dr. Vilija Targamadzė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Nereguliuojami. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siekiama įteisinti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, kad valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose mokomoji kalba yra lietuvių kalba. Numatyti atvejus, kad galimas mokymas ir kitomis kalbomis, jei profesinio mokymo programas moko ar kitoms profesinio mokymo veikloms vadovauja užsieniečiai mokytojai, profesinio mokymo mokykloje pagal tam tikrą profesinio mokymo programą mokosi užsieniečiai mokiniai. Švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka profesinis mokymas gali būti vykdomas dvikalbio ugdymo būdu. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Įstatymo įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymą, kitų galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 10.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nėra nustatomos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įstatymo nuostatoms įgyvendinti reikės Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu nustatyti atvejus, kada profesinis mokymas gali būti vykdomas dvikalbio ugdymo būdu: tautinės mažumos kalba ir lietuvių kalba. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės (savivaldybių) biudžeto nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai: valstybinės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigos, lietuvių kalba. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narė prof. habil. dr.
Vilija Targamadzė. [1] Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas, 3 str., 1 d., 30 str., 1 d., 5 d. https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.9A3AD08EA5D0/asr [2] Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų[2] įstatymas, 55 str., https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.343430/GWrJYzhkUD?jfwid=-5gvwwfuig [3] 2021–2030 metų Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos kultūros ir kūrybingumo plėtros programa, 2021 m. rugsėjo 29 d. LR Vyriausybė nutarimas Nr. 781, in: https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/8188718121db11ecad9fbbf5f006237b?jfwid=i3h7wm1wn
2023-04-19 Nr. XIVP-2651 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pažymėtina, kad projektu siūloma įtvirtinti nuostata dėl dėstomosios kalbos profesinio mokymo įstaigose yra ne tik, kad ne keičiamo Profesinio mokymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 13 straipsnio 8 dalies, tačiau ir apskritai ne 13 straipsnio reguliavimo dalykas. Keičiamo įstatymo 13 straipsnyje nustatomos profesinių standartų ir profesinio mokymo programų rengimo ir tvirtinimo, jų turinio nuostatos. Tuo tarpu nuostatos dėl dėstomosios kalbos profesinio mokymo įstaigose neturėtų būti laikomos kaip tiesiogiai susijusios su pačių profesinio mokymo programų turiniu. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projektu siūlomas nuostatas dėl dėstomosios kalbos dėstyti atskirame straipsnyje. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, projektu siūlomos nuostatos turėtų būti dėstomas atskiroje naujoje keičiamo įstatymo 13 straipsnio dalyje. 2. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad ne pačios profesinio mokymo programos moko lietuvių kalbos (ką gali suponuoti projekte siūloma formuluotė), projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
profesinio mokymo programos mokomoji kalba yra lietuvių kalba“ siūlytina įrašyti formuluotę „Profesinio mokymo įstaigose mokomoji kalba yra lietuvių kalba“. 3. Projektu siūloma nuostata implikuoja, kad lietuvių kalba kaip mokomoji kalba turėtų būti visose profesinio mokymo įstaigose be išimties.
Tačiau pastebėtina, kad Lietuvos Respublikoje gali būti steigiamos bei veikti ir nevalstybinės profesinio mokymo įstaigos, kurių savininkai (dalininkai) turėtų turėti teisę, atsižvelgdami į įstaigos veiklos tikslus, uždavinius, moksleivių grupes ar įstaigos bendruomenės poreikį, patys nusistatyti mokomąją kalbą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Švietimo įstatymo 28 straipsnio 7 dalyje yra nustatyta, kad vietovėse, kuriose tradiciškai gausiai gyvena tautinė mažuma, jeigu bendruomenė prašo, savivaldybė laiduoja mokymąsi tautinės mažumos kalba arba tautinės mažumos kalbos. Atsižvelgiant į tai, projektas tobulintinas. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktų formuluotėse „valstybių narių ar kitų valstybių mokytojai“ bei „valstybių narių ar kitų valstybių piliečiai“ vartojama sąvoka „valstybių narių“ yra perteklinė ir nenustatanti jokio papildomo teisinio reguliavimo, nes kitas šiose formuluotėse vartojamas terminas „ir kitos valstybės“ apima ir anksčiau atskirai išskirtas valstybes nares. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose siūlytina išbraukti perteklinius žodžius
„valstybių narių ar“. 5. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos įstatyme ,,Dėl
užsieniečių teisinės padėties“ vartojamą terminiją bei į tai, kad profesinio mokymo įstaigose mokyti ir mokytis gali ir asmenys be pilietybės (kurie formaliai negali būti laikomi kitų valstybių piliečiais), projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 8 dalies 1 ir 2 punktuose vietoj žodžių „kitų valstybių mokytojai“ bei „kitų valstybių piliečiai“ siūlome įrašyti atitinkamai žodžius „užsieniečiai mokytojai“ bei „užsieniečiai mokiniai“. 6.
straipsnio 8 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad kitomis kalbomis profesinio mokymo įstaigose gali būti mokoma, jeigu profesinis mokymas vyksta pagal jungtines su kitų valstybių profesinio mokymo įstaigomis profesinio mokymo programas. Vertinat šią nuostatą pažymime, kad nei keičiamame įstatyme, nei jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nėra numatytos jokios galimos vykdyti jungtinės su kitų valstybių profesinio mokymo įstaigomis profesinio mokymo programos. 7. Nei iš paties projekto nuostatų, nei iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kokius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, nurodytus projekto 2 straipsnio 2 dalyje turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė bei švietimo, mokslo ir sporto ministras. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo V skyriuje, reglamentuojančiame profesinio mokymo valdymą, įtvirtintas viešojo administravimo subjektų įgaliojimus profesinio mokymo valdymo srityje, abejotina, ar Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra įpareigota tvirtinti profesinio mokymo tvarką reglamentuojančius poįstatyminius teisės aktus. 8. Atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetenciją formuoti profesinio mokymo politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, dėl projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2024-08-26 Nr. XIVP-2651(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į tai, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo Profesinio mokymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 13¹ straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos yra tiesiogiai susijusios tarpusavyje, siūlytina jas apjungti ir dėstyti vienoje dalyje. 2. Derinant projektą su keičiamame įstatyme vartojama terminija, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžio „mokykloje“ įrašytinas žodis
„įstaigoje“. 3. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo
įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad kitomis kalbomis mokyti galima, jeigu profesinis mokymas vyksta pagal jungtines su kitų valstybių profesinio mokymo įstaigomis profesinio mokymo programas. Vertinat šią nuostatą pažymime, kad nei keičiamame įstatyme, nei jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nėra numatytos jokios galimos vykdyti jungtinės su kitų valstybių profesinio mokymo įstaigomis profesinio mokymo programos. 4. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 4 punkto redakcija kalbiniu požiūriu nedera su keičiamo įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies nuostata iki dvitaškio, todėl siūlytina jį tikslinti. 5. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyti, koks dvikalbio ugdymo būdas turimas omenyje, ar tai tautinės mažumos kalbos ir lietuvių kalbos ar kokių kitų kalbų. 6. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas perteklinis žodis „nauju“. 7. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigalioja 2024 m. spalio 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje – kad švietimo ir mokslo ministras iki 2024 m. rugsėjo 20 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgus į teisėkūros stadijas ir į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras bei į tai, kad po įstatymo priėmimo dar turės būti parengti ir priimti įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje nustatyti terminai yra realiai įgyvendinami. 8. Atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetenciją formuoti profesinio mokymo politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, dėl projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected]
švietimo ir mokslo komitetas
2025-05-07
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Vaida Aleknavičienė, Komiteto nariai Ingrida Braziulienė, Giedrius Drukteinis, Darius Jakavičius, Agnė Jakavičiutė-Miliauskienė, Simonas Kairys, Liutauras Kazlavickas, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Jaroslav Narkevič, Mantas Poškus, Dainius Varnas, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, Jurgita Varžgalytė-Tiažkijienė, padėjėja Indrė Martusevičienė. Kviestieji asmenys: Seimo Pirmininko patarėja Vilija Targamadzė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2024-08-26 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į tai, kad projekto 1 straipsnyje dėstomo Profesinio mokymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 131 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos yra tiesiogiai susijusios tarpusavyje, siūlytina jas apjungti ir dėstyti vienoje dalyje. 2. Derinant projektą su keičiamame įstatyme vartojama terminija, projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 131 straipsnio 2 dalies 2 punkte vietoj žodžio „mokykloje“ įrašytinas žodis „įstaigoje“. 3. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 131 straipsnio 2 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad kitomis kalbomis mokyti galima, jeigu profesinis mokymas vyksta pagal jungtines su kitų valstybių profesinio mokymo įstaigomis profesinio mokymo programas.
Vertinat šią nuostatą pažymime, kad nei keičiamame įstatyme, nei jį įgyvendinančiuose teisės aktuose nėra numatytos jokios galimos vykdyti jungtinės su kitų valstybių profesinio mokymo įstaigomis profesinio mokymo programos. 4. Projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 131 straipsnio 2 dalies 4 punkto redakcija kalbiniu požiūriu nedera su keičiamo įstatymo 131 straipsnio 2 dalies nuostata iki dvitaškio, todėl siūlytina jį tikslinti. 5. Siekiant teisinio aiškumo, siūlome projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 131 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyti, koks dvikalbio ugdymo būdas turimas omenyje, ar tai tautinės mažumos kalbos ir lietuvių kalbos ar kokių kitų kalbų. 6. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus, projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas perteklinis žodis „nauju“. 7. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas įsigalioja 2024 m. spalio 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje – kad švietimo ir mokslo ministras iki 2024 m. rugsėjo 20 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgus į teisėkūros stadijas ir į Seimo statute nustatytas įstatymų leidybos procedūras bei į tai, kad po įstatymo priėmimo dar turės būti parengti ir priimti įstatymą įgyvendinantys teisės aktai, svarstytina, ar projekto 2 straipsnyje nustatyti terminai yra realiai įgyvendinami. Nesvarstyti Komitetas siūlo projektą Nr. XIVP-2651(2) atmesti. 1.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2024-08-26 8.
Atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kompetenciją formuoti profesinio mokymo politiką, organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą, dėl projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti LRV išvada gauta. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2024-08-01 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 papildymo 13-1 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2651(2) (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabas ir pasiūlymus. Pažymime, kad Projekto vertinimui vis dar yra aktualios Teisingumo ministerijos pastabos, pateiktos ankstesnei projekto versijai 2023-05-04 išvadoje. O būtent, Projektu siūlomas nustatyti reikalavimas, kad formaliojo profesinio mokymo programos mokomoji kalba yra lietuvių kalba, galimai apribotų kitų Europos Sąjungos valstybių narių juridinių asmenų, kitų juridinio asmens statuso neturinčių organizacijų ir jų padalinių, įsteigtų Lietuvos Respublikoje, ūkinės veiklos ir įsisteigimo laisves, taip pat pažeistų Lietuvos Respublikos prisiimtus įsipareigojimus pagal Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvenciją. Pritarti Komitetas, pritardamas Vyriausybės išvadai, siūlo projektą Nr. XIVP-2651(2) atmesti. LTV išvadoje nurodyta, kad Seimo rudens sesijoje bus pateiktas Vyriausybės rengtas projektas dėl dėstymo kalbos profesinio mokymo įstaigose, kurį Vyriausybė derinimo metu turės suderinti ir su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabomis. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nepateikta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1 Kauno technologijų mokymo centras, 2024-11-29 Įvertinę Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 papildymo 13¹ straipsniu įstatymo projekto (XIVP-2651(2) Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 papildymo 13-1 straipsniu įstatymo projekto LYGINAMASIS V...) atitiktį praktiniam profesinio mokymo įgyvendinimui, teikiame šiuos pasiūlymus:
mokyti galima šiais atvejais, kai:“ 1 punktą išdėstyti taip: „1) profesinio mokymo programos ar jos dalies įgyvendinimą organizuoja užsieniečiai mokytojai“ (nes užsieniečiai mokytojai gali mokyti ne visą programą, o tiktai atskirus jos modulius ar modulių dalis). 2. 13¹ straipsnio „Mokomoji kalba“ 2 dalies „Kitomis kalbomis mokyti galima šiais atvejais, kai:“ 2 punktą išdėstyti taip: „2) profesinio mokymo įstaigoje pagal tam tikrą profesinio mokymo programą ar jos dalį mokosi užsieniečiai mokiniai“ (nes visi valstybiniai profesinio mokymo teikėjai Lietuvoje yra viešosios įstaigos). Nesvarstyti Komitetas siūlo projektą Nr. XIVP-2651(2) atmesti. Komitetas pritaria Vyriausybės išvadai. Joje nurodyta, kad Seimo rudens sesijoje bus pateiktas Vyriausybės rengtas projektas dėl dėstymo kalbos profesinio mokymo įstaigose, kurio rengimo metu bus konsultuojamasi su suinteresuotomis šalimis. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2025-04-16 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. rugsėjo 24 d. vakarinio posėdžio metu priimtą sprendimą (protokolas Nr.
SPP-415), Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 papildymo 13¹straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2651(2) (toliau – Įstatymo projektas) siekiui – Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme reglamentuoti formaliojo profesinio mokymo programų mokomąją kalbą, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymo projekto nesvarstyti dėl šių priežasčių:
Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu teisėkūros efektyvumo principu, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, ir įgyvendindama Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo
Respublikos Vyriausybės programos“, 368 punktą („Dėmesys lietuvių kalbos vartosenai šiuolaikiniame pasaulyje įgyja naują aktualumą, todėl skirsime ypač daug dėmesio Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo reikalavimams įgyvendinti, dėsime visas pastangas ugdyti lietuvių kalbos kultūrą“), vykdys konsultavimąsi su visuomene teisinio reguliavimo pasiūlymams parengti.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atsižvelgusi į konsultavimosi su visuomene rezultatus, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo bus siūloma reglamentuoti formaliojo profesinio mokymo programų mokomąją kalbą, Lietuvos Respublikos Seimui pateiks svarstyti 2025 m. rudens sesijoje. Pritarti Komitetas siūlo
2Siūlomo teisinio reguliavimo priemonių ydingumo:
mokymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 13¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinėse ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigose mokomoji kalba yra lietuvių kalba, tačiau Įstatymo projektas neturėtų suteikti išimčių ir sukurti nevienodas profesinio mokymo sąlygas mokymo kalbos aspektu tarp valstybinių ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigų, valstybinių ir savivaldybių švietimo teikėjų, vykdančių formaliojo profesinio mokymo programas, ir kitų profesinio mokymo teikėjų, kurie apibrėžti Profesinio mokymo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje. Visi pirmiau išvardyti profesinio mokymo teikėjai profesinį mokymą vykdo pagal profesinio mokymo programas, skirtas kvalifikacijai įgyti, kurios pagal Profesinio mokymo įstatymo 13 straipsnio 9 dalį yra įregistruotos Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre.
Pagal Profesinio mokymo įstatymo 36 straipsnio 5 dalį, mokymo lėšos profesiniam mokymui pagal formaliojo profesinio mokymo programas ar jų modulius valstybės finansuojamose profesinio mokymo vietose, kurių skaičius nustatomas Profesinio mokymo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, valstybiniams, savivaldybių ir nevalstybiniams profesinio mokymo teikėjams apskaičiuojamos ir skiriamos iš Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų. Bedarbių ir užimtų asmenų profesinis mokymas finansuojamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nustatyta tvarka (Profesinio mokymo įstatymo 36 straipsnio 8 dalis). Pagal Užimtumo įstatymo
finansuojamas inter alia valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių fondų ir Europos prisitaikymo prie globalizacijos padarinių fondo lėšomis. Bedarbių ar užimtų asmenų profesinis mokymas vykdomas profesinio mokymo teikėjo, kurį pasirenka pats bedarbis ar užimtas asmuo, o Užimtumo tarnyba įsipareigoja sumokėti Profesinio mokymo įstatymo nustatyta tvarka bedarbio ar užimto asmens pasirinktam profesinio mokymo teikėjui nurodytą pinigų sumą už įvykdytą profesinį mokymą (Užimtumo įstatymo 37 straipsnis 2 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir įvertinant tai, kad privačių profesinio mokymo teikėjų veikla, teikiant profesinio mokymo paslaugas, yra palaikoma valstybės, tiek valstybės ir savivaldybių profesinio mokymo įstaigoms, tiek kitiems profesinio mokymo teikėjams taikomi vienodi reikalavimai formaliajam profesiniam mokymui vykdyti, profesinio mokymo programų mokymo kalba neturėtų būti siejama nei su profesinio mokymo teikėjo finansavimo šaltiniais, nei su jo teisine forma, nei su tuo, ar profesinio mokymo įstaigos savininkas arba dalininkai yra valstybė ar savivaldybė, ar ne. Keičiamo įstatymo 13¹ straipsnio 1 dalies formuluotė suponuoja, kad siūlomas teisinis reguliavimas taikomas profesinio mokymo įstaigai vykdant tiek formalųjį, tiek neformalųjį profesinį mokymą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad neformalusis profesinis mokymas orientuotas į platesnį asmenų ratą, įskaitant ir tuos, kurie gali siekti įgyti tam tikrų įgūdžių tik savišvietos tikslais, neketindami integruotis į darbo rinką, todėl mokymo kalbai, kai mokymas vykdomas pagal neformaliojo profesinio mokymo programas, ribojimas neturėtų būti taikomas. 2.2. Keičiamo įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies
mokymo programas moko ar kitoms profesinio mokymo veikloms vadovauja užsieniečiai mokytojai. Kadangi šios nuostatos įgyvendinimas nėra aprašytas, nėra numatyta, kokios galimos kitos kalbos (trečiųjų šalių ar (ir) Europos Sąjungos oficialiosios kalbos), darytina išvada, kad mokiniai galimai bus mokomi ta kalba, kurią (kurias) moka pats mokytojas.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad profesinio mokymo programų, skirtų kvalifikacijai įgyti, turinys orientuotas į Lietuvos darbo rinkos poreikius ir paslaugas, profesinio mokymo programos ar jų atskiri moduliai nėra siejami su kitomis kalbomis ir (ar) numatomos kompetencijos kvalifikacijai įgyti nėra siejamos su užsienio kalbos mokėjimu. 2.3. Keičiamo įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies
valstybine kalba, kai „pagal tam tikrą profesinio mokymo programą mokosi užsieniečiai mokiniai“. Tačiau ši išimtis nėra aiškiai apibrėžta ir būtų sunkiai įgyvendinama, nes keičiamame įstatyme nenurodyta, kokiais kriterijais vadovaujantis ar kokiu būdu būtų parenkamos „tam tikros programos“. 2.4. Keičiamo įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies
„profesinis mokymas vyksta pagal jungtines su kitų valstybių profesinio
mokymo įstaigomis profesinio mokymo programas“. Profesinio mokymo įstatyme nėra numatyta galimybė su kitų valstybių profesinio mokymo įstaigomis įgyvendinti jungtines profesinio mokymo programas. 2.5. Keičiamo įstatymo 13¹ straipsnio 2 dalies
profesinis mokymas gali būti vykdomas dvikalbio ugdymo būdu“. Keičiamame įstatyme vartojama sąvoka „ugdymas“ nedera su Profesinio mokymo įstatyme vartojama sąvoka „mokymas“ ir nėra teisinio aiškumo dėl dvikalbio ugdymo būdo taikymo. Pritarti Komitetas siūlo Projektą Nr. XIVP-2651(2) atmesti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas: atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės pastabas siūlyti Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 papildymo 13(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP‑2651(2) atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: I. Braziulienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Vaida Aleknavičienė Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė