Projekto lyginamasis variantas
ASMENŲ, REPRESUOTŲ UŽ PASIPRIEŠINIMĄ OKUPACINIAMS REŽIMAMS, TEISIŲ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR. I-180 3, 4, 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Pažymėjimų ir kitų dokumentų apie asmenų nuteisimo, įkalinimo, ištrėmimo ar kitokio laisvės apribojimo laiką išdavimas
1.Šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems asmenims pažymėjimus apie jų nuteisimo, įkalinimo, ištrėmimo ar kitokio laisvės apribojimo laiką (toliau – pažymėjimas) pagal šių asmenų, jų sutuoktinių, giminaičių (vaikų, įvaikių, vaikaičių, taip pat brolių ir seserų) arba politinių kalinių ir tremtinių interesams atstovaujančių asociacijų, taip pat pagal kitų valstybės institucijų ir asociacijų, kurios kreipiasi už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais, rašytinius prašymus išduoda:
1) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – teisminių institucijų represuotiems asmenims;
2) Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra (toliau – Generalinė prokuratūra) – ne teismo tvarka represuotiems asmenims;
3) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija) – ištremtiems asmenims. 2. Asmenims, kurie buvo represuoti teisminių institucijų ar ne teismo tvarka arba buvo ištremti ir po to jiems buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė, pažymėjimus apie tokį apribojimą išduoda atitinkamai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir Generalinė prokuratūra ir Vidaus reikalų ministerija. 3. Asmenims, represuotiems už Lietuvos ribų ir pateikusiems kitų valstybių įgaliotų institucijų išduotus pažymėjimus, jeigu šie asmenys dabar yra Lietuvos Respublikos piliečiai, šių pažymėjimų pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir Generalinė prokuratūra ir Vidaus reikalų ministerija išduoda atitinkamus pažymėjimus.
Išduodamuosiuose pažymėjimuose įrašoma šio įstatymo 1 straipsnio formuluotė, kad asmuo yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinės teisės. 4. Asmenims, represuotiems už Lietuvos ribų ir pateikusiems kitų valstybių įgaliotų institucijų išduotus pažymėjimus, jeigu šie asmenys dabar yra Lietuvos Respublikos piliečiai, šių pažymėjimų pagrindu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išduoda atitinkamus nukentėjusiųjų asmenų teisinio statuso pažymėjimus. 5. Ištremtiems asmenims, taip pat asmenims, kuriems po ištrėmimo buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė, Lietuvos ypatingasis archyvas šių asmenų prašymu išduoda pažymas apie tremtį. Lietuvos ypatingojo archyvo pažymos apie tremtį taip pat išduodamos šioje dalyje nurodytų asmenų sutuoktinių, giminaičių (vaikų, įvaikių, vaikaičių, taip pat brolių ir seserų) arba tremtinių interesams atstovaujančių asociacijų, taip pat kitų valstybės institucijų ir asociacijų, kurios kreipiasi už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais, prašymu. Prašymai išduoti pažymas pateikiami, nagrinėjami, pažymos išduodamos, skundai priimami ir nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Prašymų išduoti pažymėjimus nagrinėjimo tvarka
1.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, ir Generalinės prokuratūros ir Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai gautus šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymus išduoti pažymėjimus turi išnagrinėti per 3 mėnesius, o tuo atveju, kai yra atliekamas tyrimas, – per 6 mėnesius nuo prašymų gavimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigūnas, spręsdamas klausimą dėl šio įstatymo 2 straipsnio taikymo, gautą prašymą išduoti pažymėjimą pateikia Generalinei prokuratūrai tyrimui atlikti. Generalinė prokuratūra tyrimą atlieka dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto nustatymo ir patvirtinimo. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis. Tyrimo metu savo išvadą Generalinei prokuratūrai turi pateikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Šis tyrimas turi būti baigtas per 6 mėnesius. Išimtiniais atvejais generalinis prokuroras arba jo pavaduotojas gali šį terminą pratęsti ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. 3. Atlikusi tyrimą, Generalinė prokuratūra savo išvadą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadą ir kitą medžiagą pateikia institucijai, kurios pareigūnas nagrinėja šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymus. 4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, ar Generalinės prokuratūros ar Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas, išnagrinėjęs šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens prašymą ir kitą turimą medžiagą, išduoda asmeniui pažymėjimą arba atsisako jį išduoti. Jeigu išduoti pažymėjimą atsisakoma, dėl to surašomas motyvuotas sprendimas. Šio sprendimo nuorašas yra siunčiamas prašymą padavusiam asmeniui, o prireikus apsaugoti atitinkamų kategorijų duomenis – siunčiamas šio sprendimo nuasmenintas nuorašas. 5.
5Generalinės prokuratūros ar Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų pareigūno sprendimą išduoti pažymėjimą ar sprendimą atsisakyti jį išduoti šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, jų sutuoktiniai, giminaičiai (sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, vaikaičiai, taip pat broliai ir seserys) per 2 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti atitinkamai generaliniam prokurorui arba vidaus reikalų ministrui. 6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, ar generalinio prokuroro ar vidaus reikalų ministro sprendimą išduoti pažymėjimą ar atsisakyti jį išduoti šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, jų sutuoktiniai, giminaičiai (sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, vaikaičiai, taip pat broliai ir seserys) per 2 mėnesius nuo šio sprendimo gavimo dienos turi teisę apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Šis skundas nagrinėjamas šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka. 7. Praleistas šio straipsnio 5 ar 6 dalyje nustatytas skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko paskirto teisėjo arba teisėjų kolegijos nutartimi, ar generalinio prokuroro sprendimu ar vidaus reikalų ministro sprendimu, jeigu yra pagrindas šio termino praleidimo priežastis pripažinti objektyviomis ir pateisinamomis svarbiomis. 8. Šio straipsnio 7 dalyje numatytas generalinio prokuroro ar vidaus reikalų ministro sprendimas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.“
Pakeisti 5 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas sprendimas, jei yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, ar generalinio prokuroro ar vidaus reikalų ministro teikimas arba asmens, nurodyto šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje skundas, taip pat jei kyla abejonių dėl nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu gali būti kartu su medžiaga perduotas nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus septynių teisėjų kolegijai. Išnagrinėjusi byloje surinktą ir papildomai pateiktą medžiagą, ši kolegija gali priimti sprendimą panaikinti ar pakeisti šio straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą arba atmesti teikimą.“
1Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl pilietinių teisių atkūrimo bylos atnaujinimo gali paduoti generalinis prokuroras, vidaus reikalų ministras, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, jų sutuoktiniai, giminaičiai (sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, vaikaičiai, taip pat broliai ir seserys), politinė ar visuomeninė organizacija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas turi teisę šiuo klausimu teisėjų kolegijai paduoti teikimą.“
2Pakeisti 6 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijai, jeigu sprendimą išduoti asmeniui pažymėjimą arba atsisakyti jį išduoti priėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Generalinės prokuratūros, ar Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas.“
1Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. birželio 1 d. 2. Prašymai išduoti pažymėjimus apie asmenų ištrėmimo laiką, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. 3.
3Iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduoti pažymėjimai galioja toliau ir yra tinkami asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
part_132bd497721b49e0b77fc1b7bfccf903_end
Projekto lyginamasis variantas
ASMENŲ, REPRESUOTŲ UŽ PASIPRIEŠINIMĄ OKUPACINIAMS REŽIMAMS, TEISIŲ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR. I-180 2, 3, 4, 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo 1 straipsnio nuostatos netaikomos asmenims, dalyvavusiems darant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XV skyriuje numatytus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, kuriems pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 5 9 dalį, nėra senaties, taip pat dalyvavusiems beginklių civilių žmonių žudynėse ar kankinimuose.“
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Pažymėjimų ir kitų dokumentų apie asmenų nuteisimo, įkalinimo, ištrėmimo ar kitokio laisvės apribojimo laiką išdavimas
1.Šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems asmenims pažymėjimus apie jų nuteisimo, įkalinimo, ištrėmimo ar kitokio laisvės apribojimo laiką (toliau – pažymėjimas) pagal šių asmenų, jų sutuoktinių, giminaičių (vaikų, įvaikių, vaikaičių, taip pat brolių ir seserų) arba politinių kalinių ir tremtinių interesams atstovaujančių asociacijų, taip pat pagal kitų valstybės institucijų ir asociacijų, kurios kreipiasi už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais, rašytinius prašymus išduoda:
1) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas – teisminių institucijų represuotiems asmenims;
2) Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra – ne teismo tvarka represuotiems asmenims;
3) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija) – ištremtiems asmenims. 2. Asmenims, kurie buvo represuoti teisminių institucijų ar ne teismo tvarka arba buvo ištremti ir po to jiems buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė, pažymėjimus apie tokį apribojimą išduoda atitinkamai Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir Generalinė prokuratūra ir Vidaus reikalų ministerija. 3.
3Asmenims, represuotiems už Lietuvos ribų ir pateikusiems kitų valstybių įgaliotų institucijų išduotus pažymėjimus, jeigu šie asmenys dabar yra Lietuvos Respublikos piliečiai, šių pažymėjimų pagrindu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, ir Generalinė prokuratūra ir Vidaus reikalų ministerija išduoda atitinkamus pažymėjimus. Išduodamuosiuose pažymėjimuose įrašoma šio įstatymo 1 straipsnio formuluotė, kad asmuo yra nekaltas Lietuvos Respublikai ir yra atkuriamos visos jo pilietinės teisės. 4. Asmenims, represuotiems už Lietuvos ribų ir pateikusiems kitų valstybių įgaliotų institucijų išduotus pažymėjimus, jeigu šie asmenys dabar yra Lietuvos Respublikos piliečiai, šių pažymėjimų pagrindu Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išduoda atitinkamus nukentėjusiųjų asmenų teisinio statuso pažymėjimus. 5. Ištremtiems asmenims, taip pat asmenims, kuriems po ištrėmimo buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė, Lietuvos ypatingasis archyvas šių asmenų prašymu išduoda pažymas apie tremtį. Lietuvos ypatingojo archyvo pažymos apie tremtį taip pat išduodamos šioje dalyje nurodytų asmenų sutuoktinių, giminaičių (vaikų, įvaikių, vaikaičių, taip pat brolių ir seserų) arba tremtinių interesams atstovaujančių asociacijų, taip pat kitų valstybės institucijų ir asociacijų, kurios kreipiasi už pasipriešinimą okupacijoms represuotų ir dėl to nukentėjusių asmenų interesais, prašymu. Prašymai išduoti pažymas pateikiami, nagrinėjami, pažymos išduodamos, skundai priimami ir nagrinėjami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Prašymų išduoti pažymėjimus nagrinėjimo tvarka
1.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, ir Generalinės prokuratūros ir Vidaus reikalų ministerijos pareigūnai gautus šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymus išduoti pažymėjimus turi išnagrinėti per 3 mėnesius, o tuo atveju, kai yra atliekamas tyrimas, – per 6 mėnesius nuo prašymų gavimo dienos. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigūnas, spręsdamas klausimą dėl šio įstatymo 2 straipsnio taikymo, gautą prašymą išduoti pažymėjimą pateikia Generalinei prokuratūrai tyrimui atlikti. Generalinė prokuratūra tyrimą atlieka dėl nusikalstamų veikų padarymo fakto nustatymo ir patvirtinimo. Tyrimas atliekamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis. Tyrimo metu savo išvadą Generalinei prokuratūrai turi pateikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Šis tyrimas turi būti baigtas per 6 mėnesius. Išimtiniais atvejais generalinis prokuroras arba jo pavaduotojas gali šį terminą pratęsti ne ilgiau kaip 2 mėnesiams. 3. Atlikusi tyrimą, Generalinė prokuratūra savo išvadą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro išvadą ir kitą medžiagą pateikia institucijai, kurios pareigūnas nagrinėja šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų prašymus. 4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, ar Generalinės prokuratūros ar Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas, išnagrinėjęs šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens prašymą ir kitą turimą medžiagą, išduoda asmeniui pažymėjimą arba atsisako jį išduoti. Jeigu išduoti pažymėjimą atsisakoma, dėl to surašomas motyvuotas sprendimas. Šio sprendimo nuorašas yra siunčiamas prašymą padavusiam asmeniui, o prireikus apsaugoti atitinkamų kategorijų duomenis – siunčiamas šio sprendimo nuasmenintas nuorašas. 5.
5Generalinės prokuratūros ar Vidaus reikalų ministerijos pareigūnų pareigūno sprendimą išduoti pažymėjimą ar sprendimą atsisakyti jį išduoti šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, jų sutuoktiniai, giminaičiai (sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, vaikaičiai, taip pat broliai ir seserys) per 2 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę apskųsti atitinkamai generaliniam prokurorui arba vidaus reikalų ministrui. 6. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, ar generalinio prokuroro ar vidaus reikalų ministro sprendimą išduoti pažymėjimą ar atsisakyti jį išduoti šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, jų sutuoktiniai, giminaičiai (sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, vaikaičiai, taip pat broliai ir seserys) per 2 mėnesius nuo šio sprendimo gavimo dienos turi teisę apskųsti Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Šis skundas nagrinėjamas šio įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka. 7. Praleistas šio straipsnio 5 ar 6 dalyje nustatytas skundo padavimo terminas gali būti atnaujintas atitinkamai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko paskirto teisėjo arba teisėjų kolegijos nutartimi, ar generalinio prokuroro sprendimu ar vidaus reikalų ministro sprendimu, jeigu yra pagrindas šio termino praleidimo priežastis pripažinti objektyviomis ir pateisinamomis svarbiomis. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas generalinio prokuroro ar vidaus reikalų ministro sprendimas dėl skundo padavimo termino atnaujinimo gali būti apskųstas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.“
Pakeisti 5 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas sprendimas, jeigu yra Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko, ar generalinio prokuroro ar vidaus reikalų ministro teikimas arba šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodyto asmens skundas, taip pat jei kyla abejonių dėl nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininko teikimu gali būti kartu su medžiaga perduotas nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinei septynių teisėjų kolegijai. Išnagrinėjusi byloje surinktą ir papildomai pateiktą medžiagą, ši kolegija gali priimti sprendimą panaikinti ar pakeisti šio straipsnio 7 dalyje nurodytą sprendimą arba atmesti teikimą.“
1Pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl pilietinių teisių atkūrimo bylos atnaujinimo gali paduoti generalinis prokuroras, vidaus reikalų ministras, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys, jų sutuoktiniai, giminaičiai (sutuoktiniai, vaikai, įvaikiai, vaikaičiai, taip pat broliai ir seserys), politinė ar visuomeninė organizacija politinių kalinių ir tremtinių interesams atstovaujanti asociacija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkas turi teisę šiuo klausimu teisėjų kolegijai paduoti teikimą.“
2Pakeisti 6 straipsnio 4 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų teisėjų kolegijai, jeigu sprendimą išduoti asmeniui pažymėjimą arba atsisakyti jį išduoti priėmė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ar Generalinės prokuratūros, ar Vidaus reikalų ministerijos pareigūnas.“
11. Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. birželio liepos 1 d. 2.
2Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti prašymai išduoti pažymėjimus apie asmenų ištrėmimo laiką nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduoti pažymėjimai galioja toliau ir yra tinkami asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimui. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, REPRESUOTŲ UŽ PASIPRIEŠINIMĄ OKUPACINIAMS REŽIMAMS, TEISIŲ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR. I-180 3, 4, 5 IR 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENŲ, NUKENTĖJUSIŲ NUO 1939-1990 METŲ OKUPACIJŲ, TEISINIO STATUSO ĮSTATYMO NR. VIII-342 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO ir LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIŲ PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-730 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTO
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Įstatymų projektų tikslas – išgryninant viešojo sektoriaus įstaigų kompetenciją, tobulinti viešojo sektoriaus sistemą. Įstatymų projektų uždaviniai: atsisakyti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atliekamos funkcijos – pažymėjimų apie tremtį išdavimo – kaip nebūdingos ministerijai ir perteklinės; nustatyti, kad ištremtų asmenų teisės atkuriamos Lietuvos ypatingojo archyvo išduodamų pažymų apie tremtį pagrindu. Pažymėjimų apie tremtį išdavimas Vidaus reikalų ministerijai nebūdinga funkcija dėl šių priežasčių:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ministerija steigiama formuoti valstybės politiką, taip pat organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti jos įgyvendinimą ministrui pavestose valdymo srityse. Vidaus reikalų ministro valdymo sritys nustatytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarime Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ (t. y. viešasis saugumas, viešasis administravimas, elektroninė atpažintis, viešosios įstaigos, vietos savivalda, regionų plėtra, valstybės tarnyba, migracija, bendruomeninių organizacijų plėtra). Šiose srityse Vidaus reikalų ministerija atlieka politikos formavimo, valstybės politikos įgyvendinimo organizavimo, koordinavimo ir kontrolės funkcijas. Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr.
495, 21 punkte nustatyta, kad siekiant tobulinti viešojo sektoriaus įstaigų sistemą, šių įstaigų valdymą ir išgryninti įstaigų kompetenciją turi būti peržiūrimos ministerijų funkcijos bei siekiama atsisakyti ministerijoms nebūdingų, su valstybės politikos formavimu nesusijusių funkcijų. Akivaizdu, kad pažymėjimų apie tremtį išdavimas nėra su valstybės politikos formavimu susijusi funkcija, be to, ši funkcija nepatenka ir į nurodytas vidaus reikalų ministro valdymo sritis. Atskirai paminėtina, kad ištremtųjų asmenų bylos ir visa susijusi archyvinė medžiaga Vidaus reikalų ministerijos archyve nėra saugoma, ji perduota Lietuvos ypatingajam archyvui, kuris šios medžiagos pagrindu išduoda pažymas apie asmens tremtį. Pažymėjimų apie tremtį išdavimas laikytinas pertekline funkcija dėl šių priežasčių:
Galiojantis teisinis reguliavimas suponuoja ištremtų asmenų teisių atkūrimo proceso dubliavimą, nes Vidaus reikalų ministerija tą pačią informaciją, kurią gauna iš Lietuvos ypatingojo archyvo, įformina savo blanku kaip pažymėjimą ir pateikia pareiškėjams. Pažymėtina, kad Vidaus reikalų ministerija neatlieka gaunamos archyvinės informacijos apie tremtį tyrimo, nes neturi tam kompetencijų. Be to, galiojančios redakcijos Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje jau nustatyta, kad Lietuvos gyventojai, kurie buvo ištremti iš Lietuvos 1940–1953 metais, yra nekalti Lietuvos Respublikai ir atkuriamos visos jų pilietinės teisės. Ši teisės norma ir viso įstatymo sisteminis vertinimas leidžia daryti išvadą, kad ištremtų asmenų teisėms atkurti pakanka archyvinės informacijos apie tremtį buvimo, papildomai jos neįforminant Vidaus reikalų ministerijos blanku.
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad Vidaus reikalų ministerijos vykdoma pažymėjimų apie tremtį išdavimo funkcija nesukuria jokios pridėtinės vertės ištremtų asmenų teisių atkūrimo procese, atvirkščiai – ši funkcija minėtą procesą nepagrįstai ilgina, dubliuoja Lietuvos ypatingojo archyvo atliekamas funkcijas ir yra perteklinė. 2019 m. Lietuvos ypatingasis archyvas gavo 568, 2020 m. – 680, 2021 m. – 719, 2022 m. I pusmetį – 304 prašymus išduoti tremties faktą patvirtinančius dokumentus. Daugumai besikreipiančių asmenų, nagrinėjant klausimus dėl dvigubos pilietybės išsaugojimo, Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo ir kt., reikia tik tremties faktą patvirtinančių dokumentų, dalis asmenų renka informaciją šeimos (giminės) istorijai ir jiems reabilitacijos pažymų nereikia. Vidaus reikalų ministerija 2019 m. išdavė 493, 2020 m. – 416, 2021 m. – 359, 2022 m. – 284 tremties pažymėjimus. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Vidaus reikalų ministerijos Administravimo departamento (direktorius Vytautas Markauskas, tel. (85) 271 7157, el. p. [email protected]) Teisės taikymo skyriaus (patarėjas, atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas, Karolis Gailius, tel. (8 5) 271 8695, el. p. [email protected]) patarėjas Kristijonas Gudalevičius (tel. (8 5) 271 8980, el. p. [email protected]). 3.
Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatyme nustatyta, kad šiame įstatyme įvardytiems asmenims pažymėjimus apie jų tremtį pagal šių asmenų, jų giminaičių (sutuoktinių, vaikų, įvaikių, taip pat brolių ir seserų) arba politinių ir visuomeninių organizacijų rašytinius prašymus išduoda Vidaus reikalų ministerija. Taip pat nustatyta minėtų pažymėjimų išdavimo ir skundų nagrinėjimo tvarka, kiti procedūriniai dalykai. Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatyme nustatyta, kad asmeniui, kuriam buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė (uždrausta grįžti ir gyventi Lietuvoje), pateikus Vidaus reikalų ministerijos išduotus dokumentus, kad nėra duomenų apie šio apribojimo panaikinimo datą, leidimo grįžti ir gyventi data 5 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1 punkte išvardytais atvejais laikoma faktinio grįžimo į Lietuvą data, bet ne vėlesnė kaip iki 1990 m. kovo 11 d. Valstybinių pensijų įstatyme nustatyta, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti tremtiniai, pateikę Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijų išduotus dokumentus (reabilitacijos pažymas), patvirtinančius tremtinių teisių atkūrimą. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Siūloma: atsisakyti Vidaus reikalų ministerijos atliekamos funkcijos – pažymėjimų apie tremtį išdavimo – kaip nebūdingos ministerijai bei perteklinės ir atsisakyti visų su šios funkcijos atlikimu susijusių procedūrinių teisės normų; nustatyti, kad ištremtų asmenų, taip pat asmenų, kuriems po ištrėmimo buvo apribota gyvenamosios vietos pasirinkimo teisė, teisės atkuriamos Lietuvos ypatingojo archyvo išduodamų pažymų apie tremtį pagrindu (be jokių papildomų pažymėjimų); nustatyti, kad prašymai išduoti pažymas pateikiami, nagrinėjami ir pažymos išduodamos Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka; nustatyti, kad nukentėjusiųjų asmenų valstybines pensijas turi teisę gauti tremtiniai, pateikę Lietuvos ypatingojo archyvo išduotas pažymas apie tremtį; atlikti redakcinio pobūdžio pakeitimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų Įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Poveikis atitinkamai sričiai. Įstatymų projektais atsisakoma Vidaus reikalų ministerijai nebūdingos funkcijos, todėl ministerija galės daugiau dėmesio ir išteklių skirti savo pagrindinėms funkcijoms atlikti, t. y. politikai formuoti vidaus reikalų ministrui pavestose valdymo srityse. Įstatymų projektais prisidedama prie viešojo valdymo procesų tobulinimo. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad Įstatymų poveikis viešojo valdymo procesams ir valstybės institucijų sąrangai bus teigiamas. Poveikis valstybės finansams.
Poveikis valstybės finansams. Įstatymų projektų poveikis valstybės finansams aptartas Įstatymų projektų aiškinamojo rašto 13 dalyje „Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti“. Poveikis administracinei naštai. Priėmus Įstatymų projektus sumažės administracinė našta ištremtiems asmenims ir asmenims, siekiantiems gauti valstybinę nukentėjusiųjų pensiją, nes minėti asmenys galės įgyvendinti savo teises Lietuvos ypatingojo archyvo išduodamų pažymų pagrindu, o ne jas dubliuojančių Vidaus reikalų ministerijos pažymėjimų pagrindu, todėl asmenų teisės bus įgyvendinamos greičiau ir paprasčiau. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymų pakeitimai įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Įstatymus inkorporuoti į teisinę sistemą nereikės keisti kitų įstatymų. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Naujos sąvokos Įstatymų projektuose neapibrėžiamos. 11.
11Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymus, reikės parengti:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. birželio 12 d. nutarimo Nr. 230 „Dėl Dokumentų išdavimo Lietuvos Respublikos gyventojams apie jų išvežimą priverstiniams darbams, buvimą getuose bei kitose laisvės atėmimo vietose antrojo pasaulinio karo metais tvarkos“ pripažinimo netekusiu galios“ projektą;
(Pažymėtina, kad šis nutarimas neatitinka egzistuojančių visuomeninių santykių ir neveikia. Nei teismai, nei prokuratūros neišduoda pažymų apie dalyvavimą rezistencijoje ir išvežimą priverstiniams darbams, nes neturi dokumentų, kuriuose būtų tokia informacija. Pažymas išduoda Lietuvos ypatingasis archyvas. Šis nutarimas buvo priimtas iki SSRS KGB Lietuvos padalinio veiklos oficialaus uždraudimo 1991 m. rugpjūčio 22 d., kai KGB archyvo dokumentai, kuriuose yra informacija apie dalyvavimą rezistencijoje ir išvežimą priverstiniams darbams, dar buvo neprieinami Lietuvos Respublikos institucijoms. Manytina, kad dėl šios priežasties nutarimu buvo siekiama, kad gyventojai galėtų gauti pažymas ir kitus dokumentus, todėl teismams ir prokuratūrai buvo rekomenduojama atverti savo archyvus, tačiau iš tikrųjų nutarimas nebuvo įgyvendinamas). 2. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2018 m. spalio 22 d. įsakymo Nr. 1V-770 „Dėl pažymėjimų dėl tremties ir priverstinio išvežimo į Vokietiją Antrojo pasaulinio karo metais išdavimo“ pripažinimo netekusiu galios“ projektą;
3Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 gruodžio 27 d. įsakymo Nr. A1-670 „Dėl Socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą;
4.
Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 1999 m. vasario 4 d. įsakymo Nr. 149 „Dėl Mokslinio darbo stažo nustatymo nuostatų“ pakeitimo“ projektą. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų neprireiks, nes valstybės institucijoms naujos funkcijos nenustatomos. 14. Rengiant įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus nebuvo kreiptasi į specialistus. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „tremtiniai“ „represuoti asmenys“, „teisių atkūrimas“, „Lietuvos ypatingasis archyvas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. part_5e466a1a02544908ac1a263f57915b67_end
2023-04-20 Nr. XIVP-2645 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytume kartu pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kurioje pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 5 dalį, kadangi nusikaltimai, kuriems nėra senaties yra nurodyti Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 9 dalyje. 2. Tikslintina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl pilietinių teisių atkūrimo bylos atnaujinimo gali paduoti, be kita ko, politinė ar visuomeninė organizacija. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nebenumato visuomeninės organizacijos kaip vienos iš juridinio asmens teisinių formų. Tokio pobūdžio organizacijos savo veiklą vykdo kaip asociacijos, vadovaudamosi Asociacijų įstatymu. Be to, visame keičiame įstatyme vartojama formuluotė
„politinių kalinių ir tremtinių interesams atstovaujančios asociacijos“ arba
,,asociacijos“. 3. Atsižvelgiant į Teismų įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatytas Aukščiausiojo Teismo sudėtis nagrinėjant bylas (Aukščiausiajame Teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba Aukščiausiojo Teismo ar Aukščiausiojo Teismo skyriaus plenarinė sesija.
Įstatymų nustatytais atvejais bylai nagrinėti Aukščiausiajame Teisme gali būti sudaryta mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija ar teismo skyriaus plenarinė sesija), siūlytume patikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 8 dalį bei kitas keičiamo įstatymo nuostatas, kuriose vartojama formuluotė ,,septynių teisėjų kolegija“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis L. Schulte-Ebbert, tel. (8-5) 239 6055, el. p. [email protected] I.Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2023-05-25 Nr. XIVP-2645(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis L. Schulte-Ebbert, tel. (8-5) 239 6055, el. p. [email protected]
Žmogaus teisių komitetas
2023-05-17
dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kepenis, komiteto nariai: Vytautas Bakas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas. Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė, biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Administravimo departamento patarėjas Kristijonas Gudalevičius, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siekiant teisėkūros ekonomiškumo, siūlytume kartu pakeisti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, kurioje pateikta nuoroda į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 5 dalį, kadangi nusikaltimai, kuriems nėra senaties yra nurodyti Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 9 dalyje. Pritarti Papildyti įstatymo projektą nauju 1straipsnius, kitų straipsnių numeraciją pakeisti atitinkamai. 2.
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Tikslintina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis, kurioje numatyta, kad pareiškimą Lietuvos Aukščiausiajam Teismui dėl pilietinių teisių atkūrimo bylos atnaujinimo gali paduoti, be kita ko, politinė ar visuomeninė organizacija. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai nebenumato visuomeninės organizacijos kaip vienos iš juridinio asmens teisinių formų. Tokio pobūdžio organizacijos savo veiklą vykdo kaip asociacijos, vadovaudamosi Asociacijų įstatymu. Be to, visame keičiame įstatyme vartojama formuluotė „politinių kalinių ir tremtinių interesams atstovaujančios asociacijos“ arba ,,asociacijos“. Pritarti
teikia patobulintą įstatymo projektą
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Atsižvelgiant į Teismų įstatymo 36 straipsnio 5 dalyje nustatytas Aukščiausiojo Teismo sudėtis nagrinėjant bylas (Aukščiausiajame Teisme bylas nagrinėja trijų teisėjų kolegija, išplėstinė septynių teisėjų kolegija arba Aukščiausiojo Teismo ar Aukščiausiojo Teismo skyriaus plenarinė sesija. Įstatymų nustatytais atvejais bylai nagrinėti Aukščiausiajame Teisme gali būti sudaryta mišri Civilinių bylų skyriaus ir Baudžiamųjų bylų skyriaus trijų ar išplėstinė septynių teisėjų kolegija ar teismo skyriaus plenarinė sesija), siūlytume patikslinti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 8 dalį bei kitas keičiamo įstatymo nuostatas, kuriose vartojama formuluotė ,,septynių teisėjų kolegija“. Pritarti
teikia patobulintą įstatymo projektą
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
rezistencijos tyrimo centras Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, atsakydamas į Jūsų raštą, kuriuo prašote pateikti papildomas išvadas dėl teisės aktų projektų – Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymo Nr. VIII-342 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2646 ir Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2647, (toliau – Projektai), informuoja, kad Projektams pritaria ir pastabų ar pasiūlymų dėl jų neturi. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta
patobulintam Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo Nr. I-180 3, 4, 5 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.XIVP-2645 ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių komitetas Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pirmą pastabą, papildyti įstatymo projektą nauju straipsniu Pasiūlymas: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio įstatymo 1 straipsnio nuostatos netaikomos asmenims,
dalyvavusiems darant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XV skyriuje numatytus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus, kuriems pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 5 9 dalį, nėra senaties, taip pat dalyvavusiems beginklių civilių žmonių žudynėse ar kankinimuose.“
Argumentai: Atsižvelgiant į teisės akto svarstymo ir priėmimo eigą, siūlytina vėlesnė įstatymo įsigaliojimo data.
Pasiūlymas: „6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
ištrėmimo laiką, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nagrinėjami ir sprendimai dėl jų priimami vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia tvarka. 3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos išduoti pažymėjimai galioja toliau ir yra tinkami asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimui.“
8Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – nėra,
susilaikė –nėra. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius, Andrius Navickas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininko pavaduotojas (Parašas) Dainius Kepenis Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė