Projekto lyginamasis variantas
ASMENS DUOMENŲ, TVARKOMŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ PREVENCIJOS, TYRIMO, ATSKLEIDIMO AR BAUDŽIAMOJO PERSEKIOJIMO UŽ JAS, BAUSMIŲ VYKDYMO ARBA NACIONALINIO SAUGUMO AR GYNYBOS TIKSLAIS, TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. XI-1336 1, 2, 7, 8, 26, 29, 34, 36, 37, 38 IR 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34¹ STRAIPSNIU
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų atliekamam asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais. Kai Lietuvos Respublikos valstybės kompetentingos institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kompetentinga institucija – valstybės institucija, įgaliota vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, atskleidimą ar baudžiamąjį persekiojimą už jas arba bausmių vykdymą, įskaitant apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui užtikrinimą ir jų prevenciją, arba bet kokia kita įstaiga arba subjektas, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus pavesta atlikti viešosios valdžios funkcijas ir naudotis viešaisiais įgaliojimais nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais.
Kompetentinga institucija taip pat laikoma Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybės institucija ar įstaiga, kuri tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, taip pat kitas subjektas, kuriam Lietuvos Respublikos teisės aktais pavesta atlikti funkcijas, susijusias su asmens duomenų tvarkymu nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais.“
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, kai jis būtinas, ir tiek, kiek jis būtinas kompetentingai institucijai kompetentingos institucijos funkcijoms šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais atlikti, ir grindžiamas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktais. Kai kompetentinga institucija duomenis tvarko nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, duomenų tvarkymas yra teisėtas ir tuo atveju, kai jis grindžiamas tarptautiniais įsipareigojimais nacionalinio saugumo ar gynybos srityje. Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų tvarkymą, turi būti nurodyti duomenų tvarkymo siekiai, tvarkytini asmens duomenys, duomenų tvarkymo tikslai ir kiti duomenų tvarkymo reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti teisėtą asmens duomenų tvarkymą.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis.
Specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas Duomenų tvarkymas, kuriuo atskleidžiama rasinė ar etninė kilmė, politinės pažiūros, religiniai, filosofiniai įsitikinimai ar priklausymas profesinėms sąjungoms, taip pat genetinių duomenų, biometrinių duomenų tvarkymas siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę arba sveikatos duomenų ar duomenų apie lytinį gyvenimą ar seksualinę orientaciją tvarkymas leidžiamas tik tais atvejais, kai tai tikrai būtina ir taikomos tinkamos duomenų subjekto teisių ir laisvių apsaugos priemonės, ir:
1) tai leidžiama pagal Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktus;
2) tai reikalinga duomenų subjekto ar kito fizinio asmens gyvybiniams interesams apsaugoti arba;
3) šis duomenų tvarkymas susijęs su asmens duomenimis, kuriuos duomenų subjektas yra akivaizdžiai paskelbęs viešai., arba
4) grindžiamas Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais nacionalinio saugumo ar gynybos srityje tais atvejais, kai kompetentinga institucija duomenis tvarko nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais.“
Pakeisti 26 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio, išskyrus 5 dalį, 1 – 4 dalių nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikos valstybės kompetentingoms institucijoms, kai jos asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo arba ar gynybos tikslais.“
Pakeisti 29 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Šio straipsnio nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikos valstybės kompetentingoms institucijoms, kai jos asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo arba ar gynybos tikslais.“
Papildyti 34 straipsnį 4 dalimi:
„4. Šio skyriaus nuostatos, išskyrus šio įstatymo 34¹ straipsnį, netaikomos, kai kompetentingos institucijos asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais.“
Įstatymo papildymas 34¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 34¹ straipsniu:
„34¹ straipsnis. Asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, perdavimas į trečiąsias valstybes arba tarptautinėms organizacijoms
Kai kompetentinga institucija asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, juos gali perduoti į trečiąją valstybę arba tarptautinei organizacijai tais atvejais, kai toks perdavimas būtinas, ir tiek, kiek jis būtinas šios institucijos funkcijoms nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais atlikti, ir grindžiamas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktais ar tarptautiniais įsipareigojimais nacionalinio saugumo ar gynybos srityje, ir:
1) jei perduodant asmens duomenis yra užtikrinamas tinkamas jų apsaugos lygis, reikalaujamas pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus. Tinkamas asmens duomenų apsaugos lygis gali būti užtikrinamas:
a) trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos teisės aktais, įskaitant taikomas tarptautines sutartis ar susitarimus, arba
b) ad hoc ar patvirtintomis standartizuotomis apsaugos priemonėmis, nustatytomis teisiškai privalomais ir vykdytinais dokumentais, kuriuos priima ir vykdo su asmens duomenų perdavimu į trečiąją valstybę ar tarptautinei organizacijai ir tolesniu duomenų tvarkymu susiję asmenys;
2) jei tinkamas asmens duomenų apsaugos lygis pagal šios dalies 1 punktą nenustatytas:
a) konkrečiu atveju asmens duomenis būtina perduoti dėl gyvybinių ar kitų teisėtų duomenų subjekto interesų arba
b) asmens duomenis būtina perduoti dėl nacionalinio saugumo ar gynybos interesų ir toks asmens duomenų perdavimas demokratinėje visuomenėje yra būtinas ir proporcingas.“
Pripažinti netekusia galios 36 straipsnio 4 dalį. „4.
„4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms, kai jos asmens duomenis perduoda nacionalinio saugumo arba gynybos tikslais.“
Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmens duomenų perdavimas pagal šio straipsnio 1 dalį fiksuojamas raštu, įskaitant elektroninę formą, ir dokumentai, kuriuose užfiksuotas šis perdavimas, turi būti pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai jos prašymu, nurodant asmens duomenų perdavimo datą ir laiką, informaciją apie asmens duomenis gaunančią kompetentingą instituciją, asmens duomenų perdavimo pagrindimą ir perduotus asmens duomenis, išskyrus atvejus, kai asmens duomenys perduodami nacionalinio saugumo arba gynybos tikslais.“
Pripažinti netekusia galios 38 straipsnio 4 dalį. „4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms, kai jos asmens duomenis perduoda nacionalinio saugumo arba gynybos tikslais.“
Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kontroliuoti duomenų tvarkymo, kurį atlieka teismai, vykdydami teisingumą. Ji taip pat neturi teisės kontroliuoti duomenų tvarkymo, kurį atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kompetentingos institucijos nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas part_130ef9adb71847fab67462e37c21a399_end
Projekto Nr. XIVP-2644(2) lyginamasis variantas
ASMENS DUOMENŲ, TVARKOMŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ PREVENCIJOS, TYRIMO, ATSKLEIDIMO AR BAUDŽIAMOJO PERSEKIOJIMO UŽ JAS, BAUSMIŲ VYKDYMO ARBA NACIONALINIO SAUGUMO AR GYNYBOS TIKSLAIS, TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. XI-1336 1, 2, 7, 8, 26, 29, 34, 36, 37, 38 IR 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 34¹ STRAIPSNIU
Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos kompetentingų institucijų atliekamam asmens duomenų tvarkymui, kai asmens duomenys tvarkomi nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais. Kai Lietuvos Respublikos valstybės kompetentingos institucijos tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, šis įstatymas taikomas tiek, kiek kituose įstatymuose nenustatyta kitaip.“
Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Kompetentinga institucija – valstybės institucija, įgaliota vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, atskleidimą ar baudžiamąjį persekiojimą už jas arba bausmių vykdymą, įskaitant apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui užtikrinimą ir jų prevenciją, arba bet kokia kita įstaiga arba subjektas, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus pavesta atlikti viešosios valdžios funkcijas ir naudotis viešaisiais įgaliojimais nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais.
Kompetentinga institucija taip pat laikoma Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybės institucija ar įstaiga, kuri tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, taip pat kitas subjektas (išskyrus privatų juridinį asmenį), kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus pavesta atlikti funkcijas, susijusias su asmens duomenų tvarkymu nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais.“
Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Duomenų tvarkymas yra teisėtas tik tuo atveju, kai jis būtinas, ir tiek, kiek jis būtinas kompetentingai institucijai kompetentingos institucijos funkcijoms šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais atlikti, ir grindžiamas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktais. Kai kompetentinga institucija duomenis tvarko nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, duomenų tvarkymas yra teisėtas ir tuo atveju, kai jis grindžiamas tarptautiniais įsipareigojimais nacionalinio saugumo ar gynybos srityje. Lietuvos Respublikos teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens duomenų tvarkymą, turi būti nurodyti duomenų tvarkymo siekiai, tvarkytini asmens duomenys, duomenų tvarkymo tikslai ir kiti duomenų tvarkymo reikalavimai, kuriais siekiama užtikrinti teisėtą asmens duomenų tvarkymą.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymas
Duomenų tvarkymas, kuriuo atskleidžiama rasinė ar etninė kilmė, politinės pažiūros, religiniai, filosofiniai įsitikinimai ar priklausymas profesinėms sąjungoms, taip pat genetinių duomenų, biometrinių duomenų tvarkymas siekiant konkrečiai nustatyti fizinio asmens tapatybę arba sveikatos duomenų ar duomenų apie lytinį gyvenimą ar seksualinę orientaciją tvarkymas leidžiamas tik tais atvejais, kai tai tikrai būtina ir taikomos tinkamos duomenų subjekto teisių ir laisvių apsaugos priemonės, ir:
1) tai leidžiama pagal Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktus;
2) tai reikalinga duomenų subjekto ar kito fizinio asmens gyvybiniams interesams apsaugoti arba;
3) šis duomenų tvarkymas susijęs su asmens duomenimis, kuriuos duomenų subjektas yra akivaizdžiai paskelbęs viešai., arba
4) šis duomenų tvarkymas grindžiamas Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais nacionalinio saugumo ar gynybos srityje tais atvejais, kai kompetentinga institucija duomenis tvarko nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais.“
Pakeisti 26 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio straipsnio, išskyrus 5 dalį, 1–4 dalių nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikos valstybės kompetentingoms institucijoms, kai jos asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo arba ar gynybos tikslais.“
Pakeisti 29 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Šio straipsnio nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikos valstybės kompetentingoms institucijoms, kai jos asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo arba ar gynybos tikslais.“
1Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„1. Kompetentingos institucijos gali perduoti asmens duomenis, kurie yra tvarkomi arba kuriuos ketinama tvarkyti juos perdavus trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai, įskaitant ir tolesnius jų perdavimus į kitą trečiąją valstybę arba tarptautinei organizacijai, tik tuo atveju, kai šis perdavimas atitinka šio įstatymo reikalavimus ir šiame skirsnyje skyriuje nustatytas sąlygas, tai yra:“
2Pakeisti 34 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Šio skirsnio skyriaus nuostatos taikomos siekiant užtikrinti, kad nesumažėtų pagal šį įstatymą fiziniams asmenims užtikrinamos asmens duomenų apsaugos lygis.“
3Papildyti 34 straipsnį 4 dalimi:
„4. Šio skyriaus nuostatos, išskyrus šio įstatymo 34¹ straipsnį, netaikomos, kai kompetentingos institucijos asmens duomenis tvarko nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais.“
Papildyti Įstatymą 34¹ straipsniu: „34¹ straipsnis.
Asmens duomenų, tvarkomų nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, perdavimas į trečiąsias valstybes arba tarptautinėms organizacijoms Kompetentinga institucija asmens duomenis, tvarkomus nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, gali perduoti į trečiąją valstybę arba tarptautinei organizacijai tais atvejais, kai toks perdavimas būtinas, ir tiek, kiek jis būtinas šios institucijos funkcijoms nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais atlikti, ir grindžiamas Europos Sąjungos arba Lietuvos Respublikos teisės aktais ar tarptautiniais įsipareigojimais nacionalinio saugumo ar gynybos srityje, ir:
1) jei perduodant asmens duomenis yra užtikrinamas tinkamas jų apsaugos lygis, reikalaujamas pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus. Tinkamas asmens duomenų apsaugos lygis gali būti užtikrinamas:
a) trečiosios valstybės ar tarptautinės organizacijos teisės aktais, įskaitant taikomas tarptautines sutartis ar susitarimus, arba
b) ad hoc ar patvirtintomis standartizuotomis apsaugos priemonėmis, nustatytomis teisiškai privalomais ir vykdytinais dokumentais, kuriuos priima ir vykdo su asmens duomenų perdavimu į trečiąją valstybę ar tarptautinei organizacijai ir tolesniu šių duomenų tvarkymu susiję asmenys;
2) jei tinkamas asmens duomenų apsaugos lygis pagal šios dalies 1 punktą nenustatytas:
a) konkrečiu atveju asmens duomenis būtina perduoti dėl gyvybinių ar kitų teisėtų duomenų subjekto interesų arba
b) asmens duomenis būtina perduoti dėl nacionalinio saugumo ar gynybos interesų ir toks asmens duomenų perdavimas demokratinėje visuomenėje yra būtinas ir proporcingas.“
Pripažinti netekusia galios 36 straipsnio 4 dalį. „4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms, kai jos asmens duomenis perduoda nacionalinio saugumo arba gynybos tikslais.“
Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Asmens duomenų perdavimas pagal šio straipsnio 1 dalį fiksuojamas raštu, įskaitant elektroninę formą, ir dokumentai, kuriuose užfiksuotas šis perdavimas, turi būti pateikti Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai jos prašymu, nurodant asmens duomenų perdavimo datą ir laiką, informaciją apie asmens duomenis gaunančią kompetentingą instituciją, asmens duomenų perdavimo pagrindimą ir perduotus asmens duomenis, išskyrus atvejus, kai asmens duomenys perduodami nacionalinio saugumo arba gynybos tikslais.“
Pripažinti netekusia galios 38 straipsnio 4 dalį. „4. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos Lietuvos Respublikos valstybės institucijoms, kai jos asmens duomenis perduoda nacionalinio saugumo arba gynybos tikslais.“
Pakeisti 39 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kontroliuoti duomenų tvarkymo, kurį atlieka teismai, vykdydami teisingumą. Ji taip pat neturi teisės kontroliuoti duomenų tvarkymo, kurį atlieka Lietuvos Respublikos valstybės kompetentingos institucijos nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais.“
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teisesaugos ADTAI LIETUVOS RESPUBLIKOS ASMENS DUOMENŲ, TVARKOMŲ NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ PREVENCIJOS, TYRIMO, ATSKLEIDIMO AR BAUDŽIAMOJO PERSEKIOJIMO UŽ JAS, BAUSMIŲ VYKDYMO ARBA NACIONALINIO SAUGUMO AR GYNYBOS TIKSLAIS, TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. XI-1336 1, 2, 7, 8, 26, 29, 34, 36, 37, 38 IR 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO
aiškinamasis raštas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo Nr. XI-1336 1, 2, 7, 8, 26, 29, 34, 36, 37, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34¹ straipsniu įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino keletas priežasčių:
1Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymas (toliau – Įstatymas) priimtas įgyvendinant 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – Direktyva (ES) 2016/680). Pažymėtina, kad Direktyva (ES) 2016/80 nereguliuoja asmens duomenų tvarkymo nacionalinio saugumo ar gynybos (toliau – NSG) tikslais, tačiau Įstatyme asmens duomenų tvarkymas šiais tikslais yra numatytas, bet nėra pakankamai atsižvelgta į nacionalinio saugumo srities išskirtinumą ir specifiką.
Būtina patobulinti teisinį reguliavimą dėl atvejų, kai tvarkomus NSG tikslais asmens duomenis būtina perduoti į trečiąsias valstybes ar tarptautinėms organizacijoms (ypač kai kalbama apie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) partnerius, kurie nėra Europos Sąjungos (toliau – ES) ar Europos ekonominės erdvės valstybės) ir, vadovaujantis Įstatymu, juos perduodant užtikrinti, kad nesumažėtų pagal Įstatymą fiziniams asmenims užtikrinamos asmens duomenų apsaugos lygis, laikantis Įstatymo VII skyriaus „Asmens duomenų perdavimai į trečiąsias valstybes arba tarptautinėms organizacijoms“ reikalavimų ir nuoseklumo. 2. Tvarkant asmens duomenis NSG tikslais ir juos perduodant į trečiąsias valstybes ar tarptautinėms organizacijoms, iškyla poreikis kaip teisiniu pagrindu vadovautis ne tik Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktais, bet ir tarptautiniais įsipareigojimais (įskaitant tarptautines sutartis bei susitarimus). 3. Įstatymo projekto rengimą taip pat paskatino poreikis patikslinti kompetentingos institucijos sąvoką ir šiais tikslais asmens duomenis galinčios tvarkyti institucijos apibrėžimą, kad ji būtų aiškiai nurodyta ne tik kaip valstybės institucija, bet ir kaip kita valstybės, savivaldybės institucija ar įstaiga, kuri tvarko asmens duomenis NSG tikslais, taip pat kitas subjektas, kuriam Lietuvos Respublikos teisės aktais pavesta atlikti funkcijas, susijusias su asmens duomenų tvarkymu NSG tikslais. 4. Nors asmens duomenų tvarkymo reikalavimai nacionalinio saugumo srityje nėra reguliuojami 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Reglamentas 2016/679) ar Direktyvos (ES) 2016/680, vis dėlto tam tikrus reikalavimus konkrečiu atveju nustato Europos Tarybos 2018 m. spalio 10 d. priimtas Protokolas, kuriuo iš dalies keičiama Europos Tarybos konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (toliau – Protokolas), kurį Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo 2019 m. lapkričio 7 d. įstatymu „Dėl Protokolo, kuriuo iš dalies keičiama Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, ratifikavimo“ (šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos Seimas pareiškė, kad Lietuvos Respublika laikinai taikys Protokolą iki jo įsigaliojimo). Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (toliau – Konvencija) 14 straipsnio 2–4 dalys nustato reikalavimus asmens duomenų perdavimui į trečiąsias valstybes, kurios nėra Konvencijos šalys. Dėl išimtinės valstybių narių kompetencijos NSG srityje Įvertinus ES pirminės teisės nuostatas, įtvirtinančias išimtinę valstybių narių kompetenciją NSG srityje, atkreiptas dėmesys, kad:
Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 4 straipsnio 2 dalis nustato: „Sąjunga gerbia valstybių narių lygybę prieš Sutartis bei nacionalinį jų savitumą, neatsiejamą nuo pagrindinių politinių bei konstitucinių jų struktūrų, įskaitant regioninę ir vietos savivaldą. Ji gerbia esmines valstybines jų funkcijas, įskaitant valstybės teritorinio vientisumo, viešosios tvarkos bei nacionalinio saugumo užtikrinimą.
Kiekviena valstybė narė išimtinai išlieka atsakinga visų pirma už savo nacionalinį saugumą.“ Ši pirminė ES teisės nuostata yra pagrindas, kuriuo remiantis Reglamento 2016/679 2 straipsnio 2 dalies a punktu buvo įtvirtinta Reglamento 2016/679 taikymo išimtis „asmens duomenų tvarkymui, kai: a) duomenys tvarkomi vykdant veiklą, kuriai Sąjungos teisė netaikoma“. Taip pat Reglamento 2016/679 2 straipsnio 2 dalies b punktu įtvirtinta kita glaudžiai susijusi taikymo išimtis, kai „duomenis tvarko valstybės narės, vykdydamos veiklą, kuriai taikomas ES sutarties V antraštinės dalies 2 skyrius“ (konkrečios nuostatos dėl bendros užsienio ir saugumo politikos). Atsižvelgiant į tai, bendrai ES valstybėms narėms sprendžiant NSG klausimus, pagal Reglamentą 2016/679 taikytini asmens duomenų apsaugos reikalavimai netaikomi. Direktyvos (ES) 2016/680 2 straipsnio 3 dalies a punkte taip pat nustatyta taikymo išimtis („Ši direktyva netaikoma asmens duomenų tvarkymui, kai: a) duomenys tvarkomi vykdant veiklą, kuriai Sąjungos teisė netaikoma <...>“), kuri yra analogiška Reglamento 2016/679 2 straipsnio 2 dalies a punktui (t. y. Direktyva (ES) 2016/680 neapima NSG srities). Minėtos SESV, Reglamento 2016/679 ir Direktyvos (ES) 2016/680 nuostatos įtvirtina išskirtinę NSG srities svarbą. Tačiau Įstatymas, kuris buvo priimtas įgyvendinant Direktyvą (ES) 2016/680, sureguliavo asmens duomenų tvarkymą NSG tikslais iš esmės analogiškai asmens duomenų tvarkymui nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais. Nacionaliniu įstatymu (Įstatymu) Direktyvos (ES) 2016/680 nuostatų taikymo sritis išplėsta, neatsižvelgiant ar nepakankamai atsižvelgiant į NSG srities specifiką.
Dėl bendrųjų asmens duomenų perdavimo principų, numatytų Įstatymo 34 straipsnyje Įstatymo pakeitimą paskatino sudėtingas asmens duomenų, tvarkomų NSG tikslais, perdavimo į trečiąsias valstybes arba tarptautinėms organizacijoms reglamentavimas. Įstatymo VII skyriaus „Asmens duomenų perdavimai į trečiąsias valstybes arba tarptautinėms organizacijoms“ 34 straipsnyje nustatyti bendrieji asmens duomenų perdavimo principai. Įstatymo 34 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad asmens duomenys perduodami duomenų valdytojui trečiojoje valstybėje arba tarptautinei organizacijai, kuri yra kompetentinga institucija NSG tikslais, tačiau pagal kompetentingos institucijos apibrėžtį, kai asmens duomenys tvarkomi NSG tikslais, duomenų valdytojas trečiojoje valstybėje arba tarptautinė organizacija nepatenka į kompetentingos institucijos sąvoką. Įstatymo 34 straipsnis nustato ir kitas sąlygas, kurios nuosekliai turėtų būti įvykdytos, siekiant perduoti duomenis trečiajai valstybei ar tarptautinei organizacijai, šio straipsnio 3 dalyje nustačius, kad „šio skirsnio nuostatos taikomos siekiant užtikrinti, kad nesumažėtų pagal šį įstatymą fiziniams asmenims užtikrinamos asmens duomenų apsaugos lygis“. Vienas iš Įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje numatytų bendrųjų asmens duomenų perdavimo principų yra išdėstytas šios dalies 4 punkte: „Europos Komisija yra priėmusi sprendimą dėl tinkamumo arba, kai toks sprendimas nepriimtas, buvo nustatytos arba egzistuoja tinkamos asmens duomenų apsaugos priemonės pagal šio įstatymo 36 straipsnį, o kai nėra Europos Komisijos sprendimo dėl tinkamumo ar tinkamų asmens duomenų apsaugos priemonių pagal šio įstatymo 36 straipsnį, yra taikomos nukrypti leidžiančios nuostatos konkrečiais atvejais pagal šio įstatymo 37 straipsnį <...>“. Vertinant minėtame punkte nurodytas sąlygas, būtina pažymėti: 1.
Europos Komisija yra priėmusi sprendimus dėl tinkamumo tik 14 valstybių atžvilgiu. Dalis šių sprendimų yra taikytini Reglamento 2016/679 taikymo srityje ir dalis – Direktyvos (ES) 2016/680 taikymo srityje. Taigi sprendimų dėl tinkamumo pagrindas iš esmės nėra tinkamas bendradarbiavimui su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis (JAV) užtikrinti (sprendimas dėl tinkamumo JAV atžvilgiu pripažintas negaliojančiu), taip pat ir kitomis užsienio valstybėmis, su kuriomis Lietuva turi bendrų interesų NSG požiūriu (mažas tokių sprendimų skaičius). 2. Kai nepriimtas Europos Komisijos sprendimas dėl tinkamumo arba nenustatytos tinkamos asmens duomenų apsaugos priemonės pagal Įstatymo 36 straipsnį, konkrečiais atvejais galima taikyti Įstatymo 37 straipsnyje nustatytas nukrypti leidžiančias nuostatas, tačiau susiduriama su sudėtingai pritaikomu reguliavimu konkrečiu duomenų perdavimo atveju: a) taikant Įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 punktą kartu su Įstatymo 34 straipsnyje nurodytais bendraisiais asmens duomenų perdavimo principais, susiduriama su jau minėta kompetentingos institucijos problema, kai asmens duomenys tvarkomi NSG tikslais ir pagal kompetentingos institucijos apibrėžtį duomenų valdytojas trečiojoje valstybėje arba tarptautinė organizacija nepatenka į kompetentingos institucijos sąvoką (34 straipsnio 1 dalies 2 punktas); b) duomenų negalima perduoti Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais (įskaitant ir NSG tikslus), jei duomenų subjekto pagrindinės teisės ir laisvės viršesnės už viešąjį interesą (Įstatymo 37 straipsnio 2 dalis); c) tokio pobūdžio duomenų perdavimus taip pat riboja bendrųjų duomenų perdavimo principų nuostata, numatanti, kad to „skirsnio nuostatos taikomos siekiant užtikrinti, kad nesumažėtų pagal šį įstatymą fiziniams asmenims užtikrinamos asmens duomenų apsaugos lygis“ (34 straipsnio 3 dalis).
Kai nepriimtas Europos Komisijos sprendimas dėl tinkamumo arba nenustatytos tinkamos asmens duomenų apsaugos priemonės pagal Įstatymo 36 straipsnį, konkrečiais atvejais galima taikyti Įstatymo 37 straipsnyje nustatytas nukrypti leidžiančias nuostatas, tačiau susiduriama su sudėtingai pritaikomu reguliavimu konkrečiu duomenų perdavimo atveju: a) taikant Įstatymo 37 straipsnio 1 dalies 4 punktą kartu su Įstatymo 34 straipsnyje nurodytais bendraisiais asmens duomenų perdavimo principais, susiduriama su jau minėta kompetentingos institucijos problema, kai asmens duomenys tvarkomi NSG tikslais ir pagal kompetentingos institucijos apibrėžtį duomenų valdytojas trečiojoje valstybėje arba tarptautinė organizacija nepatenka į kompetentingos institucijos sąvoką (34 straipsnio 1 dalies 2 punktas); b) duomenų negalima perduoti Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nurodytais tikslais (įskaitant ir NSG tikslus), jei duomenų subjekto pagrindinės teisės ir laisvės viršesnės už viešąjį interesą (Įstatymo 37 straipsnio 2 dalis); c) tokio pobūdžio duomenų perdavimus taip pat riboja bendrųjų duomenų perdavimo principų nuostata, numatanti, kad to „skirsnio nuostatos taikomos siekiant užtikrinti, kad nesumažėtų pagal šį įstatymą fiziniams asmenims užtikrinamos asmens duomenų apsaugos lygis“ (34 straipsnio 3 dalis). Sudėtingas yra ir Įstatymo 38 straipsnyje numatytas asmens duomenų perdavimo trečiosiose valstybėse įsteigtiems duomenų gavėjams reglamentavimas. Pažymėtina, kad tinkamų asmens duomenų apsaugos priemonių nustatymas, kad nesumažėtų pagal Įstatymą fiziniams asmenims užtikrinamos asmens duomenų apsaugos lygis, daugeliu atvejų praktiškai yra neįmanomas arba sudėtingai įgyvendinamas dėl toliau nurodytų priežasčių.
Tarptautinis bendradarbiavimas NSG srityje apima bendradarbiavimą ne tik su ES valstybėmis, tačiau ir su NATO valstybėmis narėmis ir kitomis valstybėmis, dalyvaujančiomis NATO Partnerystės taikos labui programoje, taip pat su šiems formatams nepriklausančiomis valstybėmis (pavyzdžiui, Afrikos ar Azijos valstybėmis, kuriose vykdomos tarptautinės operacijos, per kurias vykstama į tarptautines operacijas tranzitu), kuriose asmens duomenų apsaugos nacionaliniai mechanizmai yra įvairaus lygmens (daugeliu atvejų žemesnio lygmens nei ES asmens duomenų apsaugos standartai) arba iš viso neegzistuoja, taigi jų jurisdikcijoje veiksminga duomenų subjektų teisių teisminė gynyba, kaip to reikalauja aukšti ES standartai, ne visais atvejais gali būti visavertiškai užtikrinama. Be to, tarptautinis bendradarbiavimas NSG srityje vyksta įvairių daugiašalių susitarimų pagrindu (Šiaurės Atlanto sutarties šalių susitarimas dėl jų karinių pajėgų statuso (NATO SOFA), NATO valstybių ir Partnerystės taikos labui programoje dalyvaujančių kitų valstybių susitarimo dėl jų karinių pajėgų statuso (NATO PfP SOFA), Protokolo dėl tarptautinių karinių vadaviečių, įsteigtų įgyvendinant Šiaurės Atlanto sutartį, statuso, kt.), kuriuose dalyvauja įvairios asmens duomenų apsaugos lygio požiūriu valstybės, o galimybė Lietuvai vienašališkai daryti įtaką šių susitarimų turiniui asmens duomenų apsaugos požiūriu daugiašaliu formatu yra praktiškai neįmanoma.
Tarptautinis bendradarbiavimas NSG srityje taip pat apima bendradarbiavimą su tarptautinėmis universaliomis ir regioninėmis organizacijomis (pvz., Jungtinių Tautų Organizacija (JTO), Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO), kt.), kurių asmens duomenų apsaugos politika ne visais atvejais atitinka aukštus ES asmens duomenų apsaugos standartus, nes ši politika formuojama dalyvaujant šių organizacijų valstybėms narėms, kurios yra įvairios asmens duomenų apsaugos lygio požiūriu. Be to, praktinės galimybės duomenų subjektams įgyvendinti veiksmingą teisinę gynybą dėl asmens duomenų tvarkymo šių tarptautinių organizacijų atžvilgiu yra iš esmės ribotos dėl jų tarptautinio teisinio subjektiškumo ir taikomo imuniteto. Daugelis susitarimų NSG srityje ginčus dėl jų vykdymo numato spręsti tarpusavio konsultacijomis, atsisakant ginčų perdavimo teisminėms institucijoms ar kitoms trečiosioms šalims, dėl NSG srities ypatingos svarbos ir jautrumo. Taigi duomenų subjektų teisių veiksmingos teisminės gynybos įgyvendinimas nėra visiškai suderinamas su minėta visuotinai priimta praktika.
Dalis asmens duomenų, kurie turėtų būti perduodami pagal NSG srities susitarimus (dvišales tarptautines sutartis dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos ar kitus susitarimus), patenka į įslaptintos informacijos apsaugos reguliavimo sritį, todėl jų tvarkymui gali būti taikomi specifiniai reikalavimai, atitinkantys NSG tikslus. Tikslingumą sudaryti ir išlaikyti sudarytus susitarimus NSG srityje nulemia Lietuvos Respublikos strateginiai NSG tikslai, Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai dėl taikos ir saugumo pagal Jungtinių Tautų Chartiją, Lietuvos Respublikos tarptautiniai įsipareigojimai NATO šalims partnerėms dėl bendros gynybos ir pasirengimo gynybai, Seimo ar atitinkamai kitų institucijų sprendimai dėl karinių pajėgų siuntimo ar priėmimo pagal Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymą. Šie veiksniai Lietuvos valstybei yra ypatingos svarbos. Galiausiai tinkamų asmens duomenų apsaugos priemonių nustatymas reikalauja administracinių, techninių, finansinių, teisinių ir laiko resursų ne tik iš Lietuvos Respublikos, tačiau ir iš tarptautinio bendradarbiavimo partnerių. Tinkamų asmens duomenų apsaugos priemonių nustatymo procesas apimtų išsamų užsienio valstybės ar tarptautinės organizacijos teisinio reguliavimo asmens duomenų apsaugos požiūriu, reguliavimo taikymo praktikos, teisminės praktikos vertinimą, taip pat reguliarų asmens duomenų apsaugos priemonių efektyvumo tikrinimą, iš esmės taikant Reglamente 2016/679 nustatytus asmens duomenų apsaugos standartus ir neatsižvelgiant į NSG srities specifiką. Tai gali neigiamai paveikti tarptautinį bendradarbiavimą NSG srityje.
Atsižvelgiant į ES teisės taikymo sritį ir išimtinę ES valstybių narių kompetenciją NSG srityje, taip pat galimą asmens duomenų apsaugos reikalavimų taikymo Įstatymo nustatyta apimtimi neigiamą poveikį NSG, yra parengtas ir teikiamas Įstatymo pakeitimas. Dėl kompetentingos institucijos sąvokos Dėl poreikio tikslinti kompetentingos institucijos sąvoką pažymėtina, kad būtinybė NSG tikslais tvarkyti asmens duomenis ir kitiems subjektams nei valstybės institucijos matyti iš Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatų. Pvz., civilinė mobilizacijos institucija pagal Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme pateiktą sąvoką yra ne tik valstybės institucija, bet ir valstybės įstaiga, savivaldybės institucija ar įstaiga. Civilinei mobilizacijos institucijai pavaldus subjektas pagal tame pačiame įstatyme pateiktą sąvoką yra „viešasis ar privatusis juridinis asmuo, kuriame civilinė mobilizacijos institucija įgyvendina valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens savininkės, teises ir pareigas arba valstybės ar savivaldybės, kaip juridinio asmens dalyvės, turinčios daugiau kaip pusę šio juridinio asmens dalyvių balsavimo teisių, teises ir pareigas“, o mobilizacinis ūkio subjektas – „ūkio subjektas, su kuriuo sudaryta mobilizacinio užsakymo ir (ar) priimančiosios šalies paramos teikimo sutartis, išskyrus civilinei mobilizacijos institucijai pavaldų subjektą“. Civilinio mobilizacinio personalo rezervo sudarymo ir apskaitos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2022 m. sausio 5 d. nutarimu Nr.
23 „Dėl Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo įgyvendinimo“, 22 punktas numato: „Civilinė mobilizacijos institucija, civilinei mobilizacijos institucijai pavaldus subjektas, mobilizacinis ūkio subjektas tvarko asmens, įrašyto į Personalo rezervą, duomenis, nurodytus Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 14 straipsnio 8 dalyje, pasirengimo mobilizacijai ir mobilizacijos vykdymo tikslais, siekdami užtikrinti nacionalinį saugumą ir gynybą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymu.“ Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą, akivaizdu, kad kompetentinga institucija negali būti siejama tik su valstybės institucija. Be to, Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 punkte yra numatyta, kad „jeigu mobilizacinio užsakymo ir (ar) priimančiosios šalies paramos teikimo sutartyje yra nustatyti mobilizacijos metu vykdytini įsipareigojimai, šių įsipareigojimų vykdymui užtikrinti Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka sudaro mobilizacinio ūkio subjekto civilinio mobilizacinio personalo rezervo sąrašą ir tvarko jo apskaitą“. Svarbu pabrėžti ir tai, kad pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 11 dalį NSG tikslais asmens duomenis tvarko ir paslapčių subjektai, minėtame įstatyme reglamentuota paslapčių subjekto sąvoka taip pat suponuoja poreikį praplėsti kompetentingos institucijos sąvoką Įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje. Įstatymo projekto tikslas – patobulinti teisinį reguliavimą, kai asmens duomenys tvarkomi NSG tikslais.
Įstatymo projekto uždaviniai:
1) patikslinti kompetentingos institucijos sąvoką (Įstatymo 2 straipsnio 10 dalies pakeitimas);
2) papildyti Įstatymo nuostatas dėl atvejų, kai asmens duomenys tvarkomi NSG tikslais, numatant papildomus teisinius asmens duomenų tvarkymo pagrindus – tarptautinius įsipareigojimus (kurie apima ir tarptautines sutartis bei susitarimus) (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio pakeitimai);
3) patobulinti reglamentavimą dėl atvejų, kai asmens duomenys tvarkomi NSG tikslais, ir numatyti galimybę, esant būtinybei, asmens duomenis perduodant į trečiąsias valstybes ar tarptautinėms organizacijoms, kaip teisiniu pagrindu vadovautis taip pat ir tarptautiniais įsipareigojimais (kurie apima ir tarptautines sutartis bei susitarimus) (Įstatymo papildymas 34¹ straipsniu);
4) dėl Įstatymo nuostatų taikymo aiškumo bei dėl kitų šiuo Įstatymo projektu numatytų esminių pakeitimų atlikti redakcinio pobūdžio patikslinimus Įstatymo straipsniuose (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalies, 7 straipsnio 1 dalies, 8 straipsnio, 26 straipsnio 6 dalies, 29 straipsnio 7 dalies, 34 straipsnio 4 dalies, 36 straipsnio 4 dalies, 37 straipsnio 3 dalies, 38 straipsnio 4 dalies, 39 straipsnio 3 dalies pakeitimai). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Krašto apsaugos ministerijos Karo tarnybos ir personalo departamento (direktorius plk.
Ramūnas Švažas, tel. (8 5) 273 5570, el. p. [email protected]) vyriausioji patarėja Rita Karalienė (tel.: (8 5) 263 5948, 8 659 21 842, el. p. [email protected]), Tarptautinių ryšių ir operacijų grupės (vadovas Algirdas Norkus, tel. (8 5) 273 5630, el. p. [email protected]) vyresnioji patarėja Dalia Vitkauskaitė-Meurice (tel. (8 5) 273 5557, el. p. [email protected]), Teisės departamento (direktorė Judita Nagienė, tel. (8 5) 273 5545, el. p. [email protected]) vyresnioji patarėja Svetlana Lapėnienė (tel. (8 5) 278 7045, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai 3.1. Pagal galiojančias Įstatymo nuostatas, tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo, įskaitant apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui užtikrinimą ir prevenciją, tikslais, kompetentinga institucija yra ne tik valstybės institucija, bet ir kita įstaiga arba subjektas, kuriems šiais tikslais pavesta atlikti viešosios valdžios funkcijas arba naudotis viešaisiais įgaliojimais. Tačiau 1 straipsnio 2 dalyje reglamentuojant asmens duomenų tvarkymą NSG tikslais, taip pat kompetentingos institucijos sąvokos apibrėžime (Įstatymo 1 straipsnio 2 dalis, 2 straipsnio 10 dalis) minima tik juos tvarkanti Lietuvos Respublikos valstybės institucija. 3.2.
3.2. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis ir 8 straipsnis kaip teisinius asmens duomenų tvarkymo pagrindus (šie pagrindai išlieka ir Įstatymo projekte) numato tik Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktus, specialių kategorijų asmens duomenų tvarkymo atveju taip pat numato teisę tvarkyti asmens duomenis, kai tai reikalinga duomenų subjekto ar kito fizinio asmens gyvybiniams interesams apsaugoti arba šis duomenų tvarkymas susijęs su asmens duomenimis, kuriuos duomenų subjektas yra akivaizdžiai paskelbęs. 3.3. Įstatymo 34 straipsnis nustato, kad asmens duomenys gali būti perduodami trečiajai valstybei arba tarptautinei organizacijai, įskaitant tolesnius perdavimus, tik tuo atveju, kai šis perdavimas atitinka Įstatymo reikalavimus ir Įstatymo VII skirsnyje nustatytas sąlygas. Perdavimo į trečiąsias valstybes ar tarptautinėms organizacijoms atveju atitiktis Įstatymo reikalavimams taip pat reiškia ir duomenų tvarkymo teisėtumą, t. y. svarbu, ar tokio perdavimo teisinis pagrindas yra numatytas ES ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose (Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). 3.4. Įstatymo VII skyriaus „Asmens duomenų perdavimai į trečiąsias valstybes arba tarptautinėms organizacijoms“ reglamentuoja, kad „šio skirsnio nuostatos taikomos, siekiant užtikrinti, kad nesumažėtų pagal šį įstatymą fiziniams asmenims užtikrinamos asmens duomenų apsaugos lygis.“
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
4.1. Tikslinama kompetentingos institucijos sąvoka, numatant, kad: „Kompetentinga institucija taip pat laikoma Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybės institucija ar įstaiga, kuri tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, taip pat kitas subjektas, kuriam Lietuvos Respublikos teisės aktais pavesta atlikti funkcijas, susijusias su asmens duomenų tvarkymu nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais.“ 4.2.
Papildytos Įstatymo nuostatos dėl atvejų, kai asmens duomenys tvarkomi NSG tikslais, – papildomai prie jau galiojančių pagrindų – Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų – numatant teisinį asmens duomenų tvarkymo pagrindą tiems atvejams, kai kompetentingos institucijos tvarko asmens duomenis NSG tikslais, – tarptautinius įsipareigojimus. 4.3. Numatyta galimybė, esant būtinybei, asmens duomenis perduodant į trečiąsias valstybes ar tarptautinėms organizacijoms, be Lietuvos Respublikos ir ES teisės aktų, kaip teisiniu pagrindu vadovautis ir tarptautiniais įsipareigojimais (kurie apima ir tarptautines sutartis bei susitarimus). 4.4. Atsižvelgiant į Konvencijos 14 straipsnio 2–4 dalis, patobulintas reglamentavimas ir reikalavimai dėl atvejų, kai asmens duomenys tvarkomi ir perduodami į trečiąsias valstybes ar tarptautinėms organizacijoms NSG tikslais. Įstatymas papildomas 34¹ straipsniu, jame numatant tinkamo duomenų apsaugos lygio užtikrinimo kriterijus, kai kompetentinga institucija asmens duomenis tvarko NSG tikslais ir juos perduoda į trečiąją valstybę ar tarptautinei organizacijai. Taip pat reglamentuojami duomenų perdavimo atvejai, kai tinkamas asmens duomenų apsaugos lygis nenustatytas: perduoti duomenis būtina dėl gyvybinių ar kitų teisėtų duomenų subjekto interesų (pvz., dėl duomenų subjekto interesų, susijusių su jo sveikata, šeima, mokymais ir pan.) arba asmens duomenis būtina perduoti dėl NSG interesų, ir toks asmens duomenų perdavimas demokratinėje visuomenėje yra būtinas ir proporcingas.
Atitinkamai patikslinamas ir 34 straipsnis, papildant jį 4 dalimi ir nustatant, kad VII skyriaus nuostatos, išskyrus 34¹ straipsnį, netaikomos, kai kompetentingos institucijos asmens duomenis tvarko NSG tikslais. 4.5. Atlikti reikalingi redakciniai patikslinimai kituose Įstatymo straipsniuose. Priėmus Įstatymo pakeitimą, bus optimizuotas reguliavimas, kai asmens duomenys tvarkomi ir perduodami į trečiąsias valstybes ar tarptautinėms organizacijoms NSG tikslais, o kompetentingos institucijos sąvoka bus suderinta su nacionalinio saugumo poreikiais. Protokolą įgyvendinančių nuostatų, susijusių su tinkamu asmens duomenų apsaugos lygio kriterijų nustatymu, ir atvejų, kai tinkamas asmens duomenų apsaugos lygis nenustatytas, nurodymas Įstatyme suteiktų daugiau aiškumo ir iš dalies palengvintų duomenų, tvarkomų NSG tikslais, perdavimą į trečiąsias valstybes ar tarptautinėms organizacijoms, kai toks perdavimas yra būtinas. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Galimų neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Teikiamo Įstatymo projekto įgyvendinimas nenumato įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8.
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti ar keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projektu keičiama kompetentingos institucijos sąvoka buvo derinta Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir ES dokumentų nuostatoms. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 16.
Nėra. part_a299fe08e1aa4e2c90dea3aff19dce1f_end
NACIONALINIO SAUGUMO AR GYNYBOS TIKSLAIS, TEISINĖS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. XI-1336 1, 2, 7, 8, 26,
2024-06-13 Nr. XIVP-2644(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (0 5) 209 6552, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (0 5) 209 6055, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2024-06-05
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Aušrinę Armonaitę pavaduojanti Morgana Danielė, Gabrielių Landsbergį pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Krašto apsaugos ministerijos atstovai: Karo tarnybos ir personalo departamento vyriausioji patarėja Rita Karalienė, Tarptautinių ryšių ir operacijų grupės vyresnysis patarėjas Darius Senikas, Teisės departamento vyresnioji patarėja Svetlana Lapėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-04-242 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
straipsnio 10 dalyje siūloma išplėsti kompetentingos institucijos sąvoką ir nustatyti, kad kompetentinga institucija būtų laikoma ne tik valstybės institucija, savivaldybės institucija ar įstaiga, bet ir kitas subjektas, kuriam Lietuvos Respublikos teisės aktais pavesta atlikti funkcijas, susijusias su asmens duomenų tvarkymu nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais. Kaip matyti iš projekto aiškinamojo rašto, aptariama ir kitos projekto nuostatos iš esmės yra grindžiamos Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4 straipsnio 2 dalimi, nustatančia išimtinę valstybių narių kompetenciją nacionalinio saugumo srityje, bei 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos, tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46 (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Sąjungos Teisingumo Teismas savo sprendimuose ne kartą, pavyzdžiui 2020 m. liepos 16 d. sprendime C-311/18, yra pažymėjęs, kad, kad BDAR 2 straipsnio 1 dalis bei 2 straipsnio
straipsnio 2 dalimi, turi būti aiškinami taip, kad į šio reglamento taikymo sritį patenka asmens duomenų perdavimas, atliktas valstybėje narėje įsteigto ūkio subjekto kitam trečiojoje šalyje įsteigtam ūkio subjektui, nes Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnio 2 dalyje esanti nuostata, pagal kurią Sąjungoje kiekviena valstybė narė išimtinai išlieka atsakinga už savo nacionalinį saugumą, skirta tik Sąjungos valstybėms, todėl asmens duomenų perdavimui, kurį atlieka privatūs juridiniai asmenys, netaikomos BDAR 2 straipsnio 2 dalies a, b ir d punktuose numatytos išimtys, nes juose kaip pavyzdžiai nurodytos veiklos sritys visais atvejais yra pačių valstybių ar jų valdžios institucijų veikla, kuri nėra privačių asmenų veikla. Pažymėtina ir tai, kad tiek minėtame, tiek ir kituose Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimuose yra nurodoma, kad išimtys (šiuo atveju numatytos BDAR 2 straipsnio 2 dalyje) visada turi būti aiškinamos siaurai.
Taigi, atsižvelgdami į minėtąsias Europos Sąjungos teisės nuostatas manome, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 10 dalyje negalėtų būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį kompetentinga institucija galėtų būti ir privatus juridinis asmuo. Pritarti Projekto 2 straipsnį papildyti žodžiais ,,išskyrus privačius juridinius asmenis“ ir jį išdėstyti taip:
Pakeisti 2 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,10. Kompetentinga institucija – valstybės institucija, įgaliota vykdyti nusikalstamų veikų prevenciją, tyrimą, atskleidimą ar baudžiamąjį persekiojimą už jas arba bausmių vykdymą, įskaitant apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui užtikrinimą ir jų prevenciją, arba bet kokia kita įstaiga arba subjektas, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktus pavesta atlikti viešosios valdžios funkcijas ir naudotis viešaisiais įgaliojimais nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo, taip pat apsaugos nuo grėsmių visuomenės saugumui ir jų prevencijos tikslais. Kompetentinga institucija taip pat laikoma Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybės institucija ar įstaiga, kuri tvarko asmens duomenis nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, taip pat kitas subjektas (išskyrus privatų juridinį asmenį), kuriam pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus pavesta atlikti funkcijas, susijusias su asmens duomenų tvarkymu nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais.“
2023-04-247 2.
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 34 straipsnio 4 dalyje kaip viena iš sudėtinių keičiamo įstatymo dalių yra nurodomas „skyrius“, atkreiptinas dėmesys, kad galiojančio įstatymo 34 straipsnio
siekiant tikslumo, siūlytina projekto nuostatomis atitinkamai patikslinti ir galiojančio įstatymo 34 straipsnio 1 ir 3 dalis, kadangi galiojančio įstatymo
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-05-24 Susipažinę su pateiktu Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo Nr. XI-1336 (toliau – Teisėsaugos ADTAĮ) 1, 2, 7, 8, 26, 29, 34, 36, 37, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34(1) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2644, teikiame Generalinės prokuratūros poziciją. Manome, kad šis Teisėsaugos ADTAĮ, kaip ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas Nr. I-1374 (toliau – ADTAĮ) turi būti peržiūrėti iš esmės.
Iš Teisėsaugos ADTAĮ teksto matyti, kad didelė dalis atitinkamų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR nuostatų buvo tiesiog automatiškai išverstos ir perkeltos neatsižvelgiant į Lietuvos teisinėje sistemoje įtvirtintus teisinio reguliavimo sprendimus, jų specifiką, jų neadaptuojant ir nesuderinant su Lietuvoje įtvirtintu baudžiamuoju procesu, kriminaline žvalgyba, žvalgyba, visuomenės informavimo ir pranešėjo instituto taikymą reglamentuojančiais įstatymais ir kitais teisės aktais. Dėl šių priežasčių Teisėsaugos ADTAĮ ir ADTAĮ įtvirtintas reguliavimas yra neaiškus, prieštaringas, sudėtingas taikyti, nėra aiškiai atribotos institucijų kompetencijos, o paruošti ir tarpusavyje bei su kitais projektais nesuderinti ir ne su visomis kompetentingomis institucijomis derinti projektai (Nr. XIVP-2438, XIVP-2644, XIVP-2437) įneša tik dar daugiau painiavos. Pažymime, kad Generalinė prokuratūra dar 2018 m. Teisingumo ministerijai teikė pasiūlymus dėl Teisėsaugos ADTAĮ, į kuriuos nebuvo atsižvelgta. Kadangi siūlomi projektai reikalauja išsamesnių diskusijų ir apibendrinimų, todėl prašome stabdyti šių užregistruotų įstatymų projektų Nr. XIVP-2437, XIVP-2438, XIVP-2644 svarstymus ir inicijuoti šių įstatymų esminę peržiūrą, įtraukiant į procesą visas suinteresuotas institucijas. Nepritarti Teisėsaugos ADTAĮ priimtas įgyvendinant 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2016/680, kuri nereguliuoja asmens duomenų tvarkymo nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais.
Teisėsaugos ADTAĮ reglamentuotas asmens duomenų tvarkymas nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais nėra šios direktyvos nuostatų įgyvendinimas ar šio įgyvendinimo tobulinimas, tai yra papildomas reglamentavimas, todėl jį galima keisti atskirai nuo direktyvą įgyvendinančių įstatymo nuostatų. Šie pakeitimai neturi įtakos reguliavimui, susijusiam su prokuratūros vykdomomis funkcijomis, projektas yra reikšmingas institucijoms, tvarkančioms asmens duomenis nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, svarbus tinkamam jų funkcijų vykdymui. Teisėsaugos ADTAĮ nėra pakankamai atsižvelgta į nacionalinio saugumo srities išskirtinumą ir specifiką. Būtina patobulinti teisinį reguliavimą dėl atvejų, kai nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais tvarkomus asmens duomenis būtina perduoti į trečiąsias valstybes ar tarptautinėms organizacijoms (ypač kai kalbama apie Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) partnerius, kurie nėra Europos Sąjungos ar Europos ekonominės erdvės valstybės). Be to, nors asmens duomenų tvarkymo reikalavimai nacionalinio saugumo srityje nėra reguliuojami 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ar Direktyvos (ES) 2016/680, tam tikrus reikalavimus konkrečiu atveju nustato Europos Tarybos
Tarybos konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (toliau – Protokolas), kurį Lietuvos Respublikos Seimas ratifikavo
Konvencija dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu, ratifikavimo“ (šiuo įstatymu Lietuvos Respublikos Seimas pareiškė, kad Lietuvos Respublika laikinai taikys Protokolą iki jo įsigaliojimo). Konvencijos dėl asmenų apsaugos ryšium su asmens duomenų automatizuotu tvarkymu (toliau – Konvencija) 14 straipsnio 2–4 dalys nustato reikalavimus asmens duomenų perdavimui į trečiąsias valstybes, kurios nėra Konvencijos šalys. Būtina patobulinti teisinį reguliavimą dėl atvejų, kai nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais tvarkomus asmens duomenis būtina perduoti į trečiąsias valstybes ar tarptautinėms organizacijoms, kad būtų užtikrintas Protokolo nuostatų įgyvendinimas. 2. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2023-05-24 Susipažinę su Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo Nr. XI-1336 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos asmens duomenų, tvarkomų vykdant policijos ir teisminį bendradarbiavimą baudžiamosiose bylose, teisinės apsaugos įstatymo Nr.
XI-1336 pakeitimo įstatymo projekto pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui“ projektu, teikiame šias pastabas ir pasiūlymus. Įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalis nustato, kad duomenų valdytojas turi paskirti duomenų apsaugos pareigūną. Prievolė paskirti duomenų apsaugos pareigūną netaikoma teismams, kai jie asmens duomenis tvarko vykdydami teisingumą. Įstatymo projekto 39 straipsnio 3 dalis nustato, kad Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka teismai, vykdydami teisingumą. Ji taip pat neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka Lietuvos Respublikos valdžios institucijos nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais. Įstatymo projektu įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/680 dėl fizinių asmenų apsaugos kompetentingoms institucijoms tvarkant asmens duomenis nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas arba bausmių vykdymo tikslais ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo, ir kuriuo panaikinamas Tarybos pamatinis sprendimas 2008/977/TVR (toliau – Direktyva). Direktyvos preambulės
padėtų jam stebėti atitiktį vidaus lygiu pagal šią direktyvą priimtoms nuostatoms, išskyrus atvejus, kai valstybė narė nusprendžia šio įpareigojimo netaikyti teismams ir kitoms nepriklausomoms teisminėms institucijoms, vykdančioms savo teismines funkcijas.
Direktyvos preambulės 80 punkte nurodyta, kad nors ši direktyva taip pat taikoma nacionalinių teismų ir kitų teisminių institucijų veiklai, priežiūros institucijų kompetencija neturėtų apimti asmens duomenų tvarkymo, kai teismai vykdo savo teismines funkcijas, taip siekiant apsaugoti teisėjų nepriklausomumą jiems atliekant savo teismines užduotis. Ta išimtis turėtų būti taikoma tik teisminei veiklai teismo bylose ir netaikoma kitai veiklai, kurią teisėjai gali vykdyti pagal valstybės narės teisę. Valstybės narės taip pat turėtų turėti galimybę nustatyti, kad priežiūros institucijos kompetencija neapima asmens duomenų tvarkymo, kai duomenis tvarko kitos nepriklausomos teisminės institucijos vykdydamos savo teismines funkcijas, pavyzdžiui, prokuratūra. Direktyvos preambulės 82 punkte nurodyta, kad siekiant užtikrinti veiksmingą, patikimą ir nuoseklią šios direktyvos laikymosi stebėseną ir jos vykdymą visoje Sąjungoje pagal SESV, kaip išaiškinta Teisingumo Teismo, kiekvienoje valstybėje narėje priežiūros institucijos turėtų vykdyti tas pačias užduotis ir naudotis tais pačiais veiksmingais įgaliojimais, įskaitant tyrimo įgaliojimus, įgaliojimus imtis taisomųjų veiksmų ir patariamuosius įgaliojimus – šie įgaliojimai yra būtinos priemonės jų užduotims atlikti. Tačiau jų įgaliojimai neturėtų prieštarauti specialioms baudžiamojo proceso, įskaitant nusikalstamų veikų tyrimą ir baudžiamąjį persekiojimą už jas, taisyklėms ar teismų nepriklausomumui. Direktyvos 32 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad valstybės narės numato, kad duomenų valdytojas turi paskirti duomenų apsaugos pareigūną.
Valstybės narės gali tos priemonės netaikyti teismams ir kitoms nepriklausomoms teisminėms institucijoms, vykdantiems savo teismines funkcijas. Direktyvos 45 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kiekviena valstybė narė numato, kad kiekviena priežiūros institucija neturi kompetencijos vykdyti duomenų tvarkymo operacijų, kurias atlieka teismai, vykdantys savo teismines funkcijas, priežiūrą. Valstybės narės gali numatyti, kad jų priežiūros institucija neturi kompetencijos prižiūrėti duomenų tvarkymo operacijas, kurias atlieka kitos nepriklausomos teisminės institucijos, vykdančios savo teismines funkcijas. Kaip matyti iš Direktyvos preambulės ir straipsnių teksto, teismams ir kitoms nepriklausomoms teisminėms institucijoms, vykdančioms savo teismines funkcijas, pavyzdžiui, prokuratūrai, asmens duomenų tvarkymo procese gali būti numatytos tam tikros išimtys. Tačiau Įstatymo projekte į Direktyvoje numatytas išimtis atsižvelgta tik iš dalies, nes 31 straipsnio 1 dalyje numatyta prievolė ir 39 straipsnio 3 dalyje numatytas nepriklausomumas nuo prižiūrinčios institucijos nepagrįstai nustatytas tik teismams. Vadovaujantis Direktyvos leidžiamu reglamentavimu, Įstatymo projekto 31 straipsnio 1 dalis ir 39 straipsnio 3 dalis siūlytina papildyti, įtraukiant ir prokuratūrą. Pagrindinės Lietuvos prokurorų funkcijos nustatytos Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) IX skirsnyje „Teismas“. Nors prokuratūros funkcijos skiriasi nuo teismų, tačiau jos skirtos bendram tikslui – teisingumui įgyvendinti. Konstitucijos 109 straipsnyje skelbiama, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Lietuvos Respublikoje prokuratūros įstatymo 2 straipsnyje numatyta, kad prokuratūra padeda užtikrinti teisėtumą ir teismui vykdyti teisingumą.
Šios nuostatos lemia glaudų teismų ir prokuratūros ryšį bei tarpusavio sąveiką teisingumo vykdymo procese. Pabrėžtina ir tai, kad teismų ir prokuratūros struktūros, atliekant jiems priskirtas funkcijas, yra lygiavertės. Teisingumo Teismas savo praktikoje ne kartą yra konstatavęs, kad prokuratūra yra institucija, dalyvaujanti vykdant valstybės narės baudžiamąjį teisingumą (2016 m. birželio 29 d. sprendimo Kossowski, C-486/14, ES:2016:483, 39 punktas, 2016 m. lapkričio 10 d. sprendimo Özcęlik, C-453/16 PPU, EU:C:2016:861, 34 punktas). Konsultacinė Europos teisėjų taryba (pranc. Le Conseil consultatif de juges européens, CCJE), kuri yra patariamoji Europos Tarybos institucija teisėjų nepriklausomumo, nešališkumo ir kompetencijos klausimais, ir Konsultacinė Europos prokurorų taryba (pranc. Le Conseil consultatif de procureurs européens, CCPE), kuri yra patariamoji Europos Tarybos Ministrų Komiteto institucija prokuratūrų veiklos klausimais, 2009 m. lapkričio 18 d. priėmė Konsultacinės Europos teisėjų tarybos (CCJE) nuomonę Nr. 12 (2009) ir Konsultacinės Europos prokurorų tarybos (CCPE) nuomonę Nr. 4 (2009) „Dėl teisėjų ir prokurorų santykių demokratinėje visuomenėje“. Šie dokumentai dar vadinami Bordo deklaracija. Kaip nurodyta Bordo deklaracijoje, tam, kad prokuratūra ikiteisminio tyrimo metu įgyvendintų teisės normas ir, kai numatyta, diskrecinius įgaliojimus, prokuroro statusas turi būti užtikrintas įstatymu aukščiausiu lygmeniu, panašiai kaip teisėjo; dėl teisėjų ir prokurorų uždavinių panašumo panašūs yra ir reikalavimai bei garantijos, susiję su jų statusu ir pareigų vykdymo sąlygomis, būtent su priėmimu į pareigas, mokymusi, karjera, drausme, perkėlimu, atlyginimu, atleidimu iš pareigų ir laisve kurti profesines asociacijas (37 punktas).
Bordo deklaracijos aiškinamosiose pastabose pažymėta, kad prokurorų nepriklausomumas būtinas tam, kad jie galėtų vykdyti savo misiją; jis stiprina prokurorų vaidmenį teisinėje valstybėje ir visuomenėje, taip pat garantuoja, kad teisingumo sistema veiks sąžiningai ir veiksmingai; teisėjo nepriklausomumui artimas prokuroro nepriklausomumas nėra prokurorams suteikta prerogatyva ar privilegija – tai sąžiningo, nešališko ir veiksmingo teisingumo garantija (27 punktas). Konstitucijos
prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2014 m. sausio 16 d. sprendime yra konstatavęs, kad minėtoje Konstitucijos 118 straipsnio 3 dalyje expressis verbis įtvirtintas prokurorų nepriklausomumo principas. Pagal Konstituciją prokuroras, vykdydamas savo funkcijas, yra nepriklausomas ir klauso tik įstatymo. Vadinasi, prokurorai, vykdydami savo funkcijas, veikia savarankiškai, įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijos negali kištis į jų funkcijų vykdymą, duoti kokių nors privalomų jiems nurodymų dėl funkcijų vykdymo ar kontroliuoti jų darbo vykdant funkcijas (žr. Konstitucinio Teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimą).
Konstitucinis Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad jo doktrinos nuostatos – prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose yra konstitucinė vertybė; pagal Konstituciją negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuriuo ši konstitucinė vertybė būtų paneigiama arba būtų kitaip suvaržomas prokuroro nepriklausomumas organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant, palaikant valstybinį kaltinimą baudžiamosiose bylose – inter alia reiškia, kad negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį prokurorai būtų įpareigoti įstatymų leidžiamajai ar vykdomajai valdžiai teikti ataskaitas apie savo konstitucinių funkcijų vykdymą, tokios pareigos nustatymas reikštų kišimąsi į prokurorų, vykdančių Konstitucijoje nustatytas funkcijas, veiklą, prokurorų nepriklausomumo vykdant Konstitucijoje nustatytas funkcijas varžymą (žr. Konstitucinio teismo 2014 m. sausio 16 d. sprendimą, 2015 m. gruodžio 30 d. nutarimą). Atsižvelgdami į nurodytus argumentus, prašome:
išdėstyti taip:
„1. Duomenų valdytojas turi paskirti duomenų
apsaugos pareigūną. Prievolė paskirti duomenų apsaugos pareigūną netaikoma teismams, kai jie asmens duomenis tvarko vykdydami teisingumą, ir prokuratūrai, kai ji asmens duomenis tvarko atlikdama jai nustatytas funkcijas.“
išdėstyti taip:
„3. Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija neturi
teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka teismai, vykdydami teisingumą, ir prokuratūra, atlikdama jai nustatytas funkcijas.
Ji taip pat neturi teisės kontroliuoti asmens duomenų tvarkymo, kurį atlieka Lietuvos Respublikos valdžios institucijos nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais.“ Taip pat siūlytina svarstyti dėl Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalyje numatomų terminų suderinimo su viešojo administravimo procedūroje taikomais terminais. Įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio tekstas tikslintinas, atsižvelgiant į Direktyvos 16 straipsnio 1 dalies tekstą. Įstatymo projekto 14 straipsnio 7 ir 8 dalyse siūlytina neįtvirtinti, kad duomenų valdytojas minėtose nuostatose nurodomus įpareigojimus turi atlikti nepagrįstai nedelsdamas, nes ši sąlyga nenumatyta Direktyvoje (16 straipsnio 5 ir 6 dalys), jos įtvirtinimas Įstatymo projekte vertintinas kaip perteklinis. Įstatymo projekto 21 straipsnio formuluotė tikslintina atsižvelgiant į Direktyvos 23 straipsnio tekstą anglų kalba. Nepritarti Generalinės prokuratūros 2018-03-13 raštas, parengtas Teisingumo ministerijai. Pateiktas komitetui prie Generalinės prokuratūros 2023-05-24 rašto. Teisėsaugos ADTAĮ reglamentuotas asmens duomenų tvarkymas nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais nėra Direktyvos (ES) 2016/680 nuostatų įgyvendinimas ar šio įgyvendinimo tobulinimas, tai yra papildomas reglamentavimas, todėl jį galima keisti atskirai nuo direktyvą įgyvendinančių Teisėsaugos ADTAĮ nuostatų. Šie pakeitimai neturi įtakos reguliavimui, susijusiam su prokuratūros vykdomomis funkcijomis, projektas yra reikšmingas institucijoms, tvarkančioms asmens duomenis nacionalinio saugumo ir gynybos tikslais, svarbus tinkamam jų funkcijų vykdymui. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7.
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2644(2)
ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Andrius Vyšniauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė