Projekto lyginamasis variantas
valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 6, 8, 10, 12, 19, 22, 23 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymas
Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Vidutinis šalies darbo užmokestis (toliau – VDU) – Valstybės duomenų agentūros paskelbtas užpraeitų metų III ir IV ketvirčių ir praėjusių metų I ir II ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenis). VDU tvirtinamas atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu.“
Pakeisti 6 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Draudimo valstybės lėšomis ypatumai, kai asmuo gali būti draudžiamas valstybės lėšomis pagal kelias šio straipsnio dalis, nustatomi Vyriausybės patvirtintose Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamose valstybės socialinių fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės).“
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Socialinio draudimo įmokų tarifai, jų dydžiai (jų dalys) atskirų rūšių socialiniam draudimui socialinio draudimo įmokų dydžiai (jų dalys) tvirtinami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų Valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 66 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifas, nustatytas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų Valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu, didinamas 1,55 karto.“
Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų Valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 60 VDU suma, o šias sumas šią sumą viršijančiai pajamų daliai taikomas 0 procentų įmokų tarifas. Priskaičiavus Apskaičiavus pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų Valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas nuo šioje dalyje nurodytos maksimalios sumos, toliau pagal tuos tarifus skaičiuojamos tik kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos, iki bus pasiekta maksimali atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų skaičiavimo maksimali suma.“
1Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito apskaičiuoja, išskaičiuoja ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą.
Už Socialinio draudimo įmokas už asmenis, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, socialinio draudimo įmokas sumoka valstybės institucija, perkėlusi ar išsiuntusi valstybės tarnautoją į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiuntusi dirbti į specialiąją misiją ar paskyrusi profesinės karo tarnybos karį atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, taip pat asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija ar Respublikos Prezidento kanceliarija. Socialinio draudimo įmokos mokamos iš institucijoms patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Už Socialinio draudimo įmokas į Fondą už asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, taip pat už asmenis, gaunančius pajamas iš sporto ir (ar) atlikėjo veiklos (šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis), draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka draudėjas atitinkamo atlygio išmokėjimo dieną, kuri yra laikoma asmens socialinio draudimo pradžios data.
Už Socialinio draudimo įmokas į Fondą už meno kūrėjo statusą turinčius asmenis, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje, socialinio draudimo įmokas į Fondą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais priskaičiuoja apskaičiuoja Fondo valdyba, o sumoka atitinkamų metų Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas iš Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos Vyriausybės nustatyta tvarka. Už Socialinio draudimo įmokas į Fondą už sportininkus, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 11 dalyje, socialinio draudimo įmokas į Fondą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais priskaičiuoja apskaičiuoja Fondo valdyba.“
2Pakeisti 12 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir sumokėtų (išieškotų) socialinio draudimo įmokų ir bei kitų Fondo administravimo įstaigų administruojamų įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų sumų įskaitymo tvarka nustatoma Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse.“
3Pakeisti 12 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10.
Socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų permokos suma Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka pirmiausia įskaitoma socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolai padengti, Fondo administravimo įstaigų administruojamai žalai, atsiradusiai dėl draudėjo kaltės, atlyginti, po to – privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolai padengti, o likusi nurodytos permokos suma Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko nustatyta tvarka, suderinta su Fondo valdyba, įskaitoma Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių mokestinei nepriemokai, nesumokėtoms už administracinius nusižengimus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka paskirtų baudų sumoms padengti, o jeigu. Jeigu mokestinės nepriemokos ir nesumokėtų baudų sumų nėra, ši socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų permokos suma Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka įskaitoma kaip socialinio draudimo įmoka ar jos dalis už būsimus laikotarpius arba, gavus draudėjo prašymą, Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka grąžinama draudėjui. Jeigu dalis socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų permokos yra apdraustojo socialinio draudimo įmokų permoka, draudėjas privalo grąžinti savo apdraustajam jam priklausančią apdraustojo socialinio draudimo įmokų permokos dalį.“
1Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu ne vėliau nei per 4 metai metus. Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė kaip 125 eurai ir ne didesnė kaip 1 500 eurų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų sumokėjimą netenka galios ir vykdomas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas priverstine tvarka. Draudėjui, jeigu jo bendra įsiskolinimo Fondui suma mažesnė kaip 125 eurai, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas neatidedamas.“
2Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu ne vėliau nei per 4 metai metus.
Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė kaip 125 eurai ir ne didesnė kaip 1 500 eurų, delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą netenka galios ir vykdomas delspinigių išieškojimas priverstine tvarka. Draudėjui, jeigu jo bendra įsiskolinimo Fondui suma mažesnė kaip 125 eurai, delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimo mokėjimas neatidedamas.“
3Pakeisti 19 straipsnio 5 dalies pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:
„5. Fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atleisti draudėją nuo:“. 4. Pakeisti 19 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Fondo administravimo įstaigos gali atidėti baudų išieškojimą iki vienų metų, Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka, nustatydamos baudos mokėjimo baudų sumokėjimo ne ilgiau kaip per 4 metus grafiką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti baudų išieškojimą netenka galios ir vykdomas baudų išieškojimas priverstine tvarka.“
Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Fondo konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio sudėtį, jo sudarymo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas. Fondo biudžeto sudarymą, vykdymą, Fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudėtį ir jo sudarymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Fondo biudžeto ir valstybės biudžeto santykiai
1Nurašytoms kaupiamųjų pensijų įmokų skoloms kompensuoti skiriami asignavimai iš valstybės biudžeto. 2. Jeigu šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytų išmokų ir šio straipsnio 1 dalyje numatytų nurašytų skolų faktinės išlaidos sąnaudos yra didesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, dalis, kuri skiriasi, Fondo biudžetui iš valstybės biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji metai, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos sąnaudos.
Jeigu faktinės šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytų išmokų ir šio straipsnio 1 dalyje numatytų nurašytų skolų išlaidos sąnaudos yra mažesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, dalis, kuri skiriasi, valstybės biudžetui iš Fondo biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji metai, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos sąnaudos. 3. Valstybės biudžeto asignavimų Fondo biudžetui dydžiai nustatomi atitinkamų metų Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų Valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu. 4. Asignavimai iš valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos sąnaudos arba sumažėja pajamos, o šios rūšies socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu.“
Pakeisti 34 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) tvarko apdraustųjų asmenų duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre ir kontroliuoja šių duomenų jų keitimo pagrįstumą, suteikia apdraustiesiems asmenims suteikia asmens socialinio draudimo numerį, šio įstatymo šiame įstatyme ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatytais pagrindais registruoja draudėjus;“. 10 straipsnis.
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2023 m. liepos 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šis įstatymas taikomas rengiant ir tvirtinant 2024 ir vėlesnių metų valstybės socialinių fondų biudžetų projektus, taip pat vykdant 2024 ir vėlesnių metų valstybės socialinių fondų biudžetus ir atsiskaitant už jų vykdymą. Valstybinio socialinio draudimo fondo 2023 metų biudžetas vykdomas pagal įstatymų, galiojusių iki šio įstatymo įsigaliojimo, nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-2637(2) lyginamasis variantas
valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 6, 8, 10, 12, 19, 22, 23 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymas
Pakeisti 2 straipsnio 16 dalį ir ją išdėstyti taip:
„16. Vidutinis šalies darbo užmokestis (toliau – VDU) – Valstybės duomenų agentūros paskelbtas užpraeitų metų III ir IV ketvirčių ir praėjusių metų I ir II ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenis). VDU tvirtinamas Lietuvos Respublikos atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu.“
Pakeisti 6 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip:
„12. Draudimo valstybės lėšomis ypatumai, kai asmuo gali būti draudžiamas valstybės lėšomis pagal kelias šio straipsnio dalis, nustatomi Vyriausybės patvirtintose Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamose valstybės socialinių fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės).“
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Socialinio draudimo įmokų tarifai, jų dydžiai (jų dalys) atskirų rūšių socialiniam draudimui socialinio draudimo įmokų dydžiai (jų dalys) tvirtinami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu.
Lietuvos Respublikos darbo kodekso 66 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifas, nustatytas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu, didinamas 1,55 karto.“
Pakeisti 10 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų apdraustųjų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 60 VDU suma, o šias sumas šią sumą viršijančiai pajamų daliai taikomas 0 procentų įmokų tarifas. Priskaičiavus Apskaičiavus pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas nuo šioje dalyje nurodytos maksimalios sumos, toliau pagal tuos tarifus skaičiuojamos tik kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos, iki bus pasiekta maksimali atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų skaičiavimo maksimali suma.“
1Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito apskaičiuoja, išskaičiuoja ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą. Už Socialinio draudimo įmokas už asmenis, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, socialinio draudimo įmokas sumoka valstybės institucija, perkėlusi ar išsiuntusi valstybės tarnautoją į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiuntusi dirbti į specialiąją misiją ar paskyrusi profesinės karo tarnybos karį atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, taip pat asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija ar Respublikos Prezidento kanceliarija. Socialinio draudimo įmokos mokamos iš institucijoms patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Už Socialinio draudimo įmokas į Fondą už asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, taip pat už asmenis, gaunančius pajamas iš sporto ir (ar) atlikėjo veiklos (šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis), draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito apskaičiuoja, išskaičiuoja ir sumoka draudėjas atitinkamo atlygio išmokėjimo dieną, kuri yra laikoma asmens socialinio draudimo pradžios data.
Už Socialinio draudimo įmokas į Fondą už meno kūrėjo statusą turinčius asmenis, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje, socialinio draudimo įmokas į Fondą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais priskaičiuoja apskaičiuoja Fondo valdyba, o sumoka Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas iš Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos Vyriausybės nustatyta tvarka. Už Socialinio draudimo įmokas į Fondą už sportininkus, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 11 dalyje, socialinio draudimo įmokas į Fondą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais priskaičiuoja apskaičiuoja Fondo valdyba.“
2Pakeisti 12 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Socialinio draudimo įmokų mokėjimo ir sumokėtų (išieškotų) socialinio draudimo įmokų ir bei kitų Fondo administravimo įstaigų administruojamų įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų sumų įskaitymo tvarka nustatoma Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse.“
3Pakeisti 12 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10.
Socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų permokos suma Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka pirmiausia įskaitoma socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolai padengti, Fondo administravimo įstaigų administruojamai žalai, atsiradusiai dėl draudėjo kaltės, atlyginti, po to – privalomojo sveikatos draudimo įmokų skolai padengti, o likusi nurodytos permokos suma Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko nustatyta tvarka, suderinta su Fondo valdyba, įskaitoma Valstybinės mokesčių inspekcijos administruojamų mokesčių mokestinei nepriemokai, nesumokėtoms už administracinius nusižengimus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka paskirtų baudų sumoms padengti, o jeigu. Jeigu mokestinės nepriemokos ir nesumokėtų baudų sumų nėra, ši socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų permokos suma Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka įskaitoma kaip socialinio draudimo įmoka ar jos dalis už būsimus laikotarpius arba, gavus draudėjo prašymą, Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka grąžinama draudėjui. Jeigu dalis socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų permokos yra apdraustojo socialinio draudimo įmokų permoka, draudėjas privalo grąžinti savo apdraustajam jam priklausančią apdraustojo socialinio draudimo įmokų permokos dalį.“
1Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu ne vėliau kaip per 4 metai metus. Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė kaip 125 eurai ir ne didesnė kaip 1 500 eurų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų sumokėjimą netenka galios ir vykdomas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas vykdomas priverstine tvarka. Draudėjui, jeigu jo bendra įsiskolinimo Fondui suma mažesnė kaip 125 eurai, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimas neatidedamas.“
2Pakeisti 19 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu ne vėliau nei kaip per 4 metai metus.
Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma yra ne mažesnė kaip 125 eurai ir ne didesnė kaip 1 500 eurų, delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą netenka galios ir vykdomas delspinigių išieškojimas vykdomas priverstine tvarka. Draudėjui, jeigu jo bendra įsiskolinimo Fondui suma mažesnė kaip 125 eurai, delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimo mokėjimas neatidedamas.“
3Pakeisti 19 straipsnio 5 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„5. Fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atleisti draudėją nuo:“. 4. Pakeisti 19 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Fondo administravimo įstaigos gali atidėti baudų išieškojimą iki vienų metų, Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka nustatydamos baudos mokėjimo baudų sumokėjimo ne ilgiau kaip per 4 metus grafiką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Pažeidus mokėjimo grafiką, laiku nesumokėjus socialinio draudimo įmokų už einamąjį laikotarpį, Fondo administravimo įstaigos sprendimas atidėti baudų išieškojimą netenka galios ir vykdomas baudų išieškojimas vykdomas priverstine tvarka.“
Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Fondo konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio sudėtį, jo sudarymo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas. Fondo biudžeto sudarymą, sudarymo ir vykdymą vykdymo, Fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudėtį ir jo sudarymo tvarką reglamentuoja tvarka nustatoma Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatymas įstatyme ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Fondo biudžeto ir valstybės biudžeto santykiai
1Nurašytoms kaupiamųjų pensijų įmokų skoloms kompensuoti skiriami asignavimai iš valstybės biudžeto. 2.
2Jeigu šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytų išmokų ir šio straipsnio 1 dalyje numatytų nurašytų skolų faktinės išlaidos sąnaudos yra didesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, dalis, kuri skiriasi, Fondo biudžetui iš valstybės biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji metai, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos sąnaudos. Jeigu faktinės šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje numatytų išmokų ir šio straipsnio 1 dalyje numatytų nurašytų skolų išlaidos sąnaudos yra mažesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, dalis, kuri skiriasi, valstybės biudžetui iš Fondo biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji metai, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos sąnaudos. 3. Valstybės biudžeto asignavimų Fondo biudžetui dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu. 4. Asignavimai iš valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos sąnaudos arba sumažėja pajamos, o šios rūšies socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu.“
Pakeisti 34 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) tvarko apdraustųjų asmenų duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre ir kontroliuoja šių duomenų jų keitimo pagrįstumą, suteikia apdraustiesiems asmenims suteikia asmens socialinio draudimo numerį, šio įstatymo šiame įstatyme ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto Fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatytais pagrindais registruoja draudėjus;“. 10 straipsnis.
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. liepos 2 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šis įstatymas taikomas rengiant ir tvirtinant 2024 metų ir vėlesnių metų valstybės socialinių fondų biudžetų projektus, taip pat vykdant 2024 metų ir vėlesnių metų valstybės socialinių fondų biudžetus ir atsiskaitant už jų vykdymą. Valstybinio socialinio draudimo fondo 2023 metų biudžetas vykdomas pagal įstatymų, galiojusių iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia: Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis
Projekto lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 37² straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Sandoriai dėl turto investavimo, įsigijimo,
perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo, kai sandorio arba bendra tokių sandorių suma per finansinius metus viršija 1/10 akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vėliausiai sudarytame parengtame balanse nurodytos turto vertės, su susijusia šalimi sudaromi įprastinėmis rinkos sąlygomis verčiantis įprasta ūkine veikla ir periodiškai vertinami dėl atitikties šioms sąlygoms, vadovaujantis stebėtojų tarybos arba valdybos, atliekančios šio Įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Susijusios šalys vertinant sandorius nedalyvauja. Informacija apie tokius sandorius, sudarytus per finansinius metus su ta pačia susijusia šalimi, papildomai pateikiama šios akcinės bendrovės metiniame pranešime, kuriame vadovybės ataskaitoje, kurioje nurodomos sandorio šalys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį asmenį; fizinio asmens vardas, pavardė, korespondencijos adresas) ir sandorio vertė.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Zigmantas Balčytis
Projekto Nr. XIVP-3954(2) lyginamasis variantas
2024 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Pakeisti 37² straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Sandoriai dėl turto investavimo, įsigijimo,
perleidimo, nuomos, įkeitimo ir hipotekos, prievolių įvykdymo laidavimo ar garantavimo, kai sandorio arba bendra tokių sandorių suma per finansinius metus viršija 1/10 akcinės bendrovės, kurios akcijomis leista prekiauti reguliuojamoje rinkoje, vėliausiai sudarytame parengtame balanse nurodytos turto vertės, su susijusia šalimi sudaromi įprastinėmis rinkos sąlygomis verčiantis įprasta ūkine veikla ir periodiškai vertinami dėl atitikties šioms sąlygoms, vadovaujantis stebėtojų tarybos arba valdybos, atliekančios šio Įstatymo 34 straipsnio 11 dalyje nustatytas priežiūros funkcijas, nustatyta tvarka ir sąlygomis. Susijusios šalys vertinant sandorius nedalyvauja. Informacija apie tokius sandorius, sudarytus per finansinius metus su ta pačia susijusia šalimi, papildomai pateikiama šios akcinės bendrovės metiniame pranešime, kuriame vadovybės ataskaitoje, kurioje nurodomos sandorio šalys (juridinio asmens pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė, registras, kuriame kaupiami ir saugomi duomenys apie šį asmenį; fizinio asmens vardas, pavardė, korespondencijos adresas) ir sandorio vertė.“.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO fondo biudžeto sandaros ĮSTATYMO NR. IX-547 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 2, 6, 8, 10, 12, 19, 22, 23 IR 34 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO NR. I-549 2 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1509 3 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX- 1904 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-110 3, 6¹, 30 IR 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GARANTIJŲ DARBUOTOJAMS JŲ DARBDAVIUI TAPUS NEMOKIAM IR ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ ĮSTATYMO NR. XII-2604 5, 7, 8, 14, 19, 20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 6, 15 IR 21 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys. Įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Sandaros įstatymo projektas) rengimą paskatinusios priežastys:
1) Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė, atlikusi Valstybinio socialinio draudimo fondo 2017 metų konsoliduotųjų ataskaitų auditą (2018 m. spalio 1 d. valstybinio audito ataskaita Nr.
FA-2018-P-6-4-8-1), rekomendavo:
Įgyvendinant dalį Valstybės kontrolės rekomendacijų ir siekiant optimizuoti buhalterinės apskaitos ir ataskaitų sudarymo procesą, buvo priimti Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimai, kurie įsigaliojo 2023 m. sausio 1 d. ir pagal kuriuos už 2024 ir vėlesnius metus bus sudaromas vienas valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkinys, apimsiantis Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) metinių ataskaitų, Garantinio fondo (toliau – GF) metinių ataskaitų ir Ilgalaikio darbo išmokų fondo (toliau – IDIF) metinių ataskaitų rinkinius. Sandaros įstatymo projekto tikslas – sukurti teisines prielaidas toliau optimizuoti Fondo valdybos buhalterinės apskaitos sistemą, kad ši būtų aiški, suprantama ir leistų pagrįstai priimti svarbius valstybei ekonominius sprendimus. Sandaros įstatymo projektu siūloma viename įstatyme nustatyti bendras valstybės socialiniams fondams – VSDF, GF ir IDIF – jų biudžetų planavimo, sudarymo, tvirtinimo ir vykdymo pagrindines nuostatas.
Kartu būtų sklandžiai įgyvendinti nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigalioję Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimai, numatantys, kad vienu valstybės socialinių fondų metinių ataskaitų rinkiniu atsiskaitoma už visų valstybės socialinių fondų biudžetų vykdymą, bei įgyvendintos Valstybės kontrolės rekomendacijos optimizuoti Fondo valdybos buhalterinės apskaitos procesą, atsisakyti perteklinės informacijos, taip pat su Valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu teikiamuose dokumentuose būtų pateikiama informacija, kuri leistų priimti valstybei svarbius ekonominius sprendimus. Kartu su Sandaros įstatymo projektu teikiami Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 3, 6¹, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 19 straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 3 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo Nr. I-549 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 6, 8, 10, 12, 19, 22, 23 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5, 7, 8, 14, 19, 20 straipsnių pakeitimo ir 6, 15 ir 21 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektai (toliau kartu – įstatymų projektai). Įstatymų projektais siekiama suderinti jais keičiamų įstatymų nuostatas su Sandaros įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu, taip pat atlikti kai kuriuos techninio pobūdžio pakeitimus. 2.
Įstatymų projektų rengimą inicijavo ir juos parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
1Šiuo metu valstybės socialinių fondų biudžetų (lėšų sąmatų) turinį, šių fondų biudžetų (lėšų sąmatų) sudarymo, tvirtinimo ir vykdymo tvarką nustato skirtingi įstatymai. Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas (toliau – VSDF biudžeto sandaros įstatymas) nustato tik VSDF biudžeto sudarymo ir vykdymo tvarką bei rodiklius, pagal kuriuos tvirtinamas VSDF biudžetas ir šio biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. GF ir IDIF lėšų šaltinius, kam jos naudojamos, šių fondų atskaitomybę ir finansų kontrolę reglamentuoja Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymas. Skirtinguose įstatymuose reglamentuojamos šių fondų biudžetų (lėšų sąmatų) sudarymo, vykdymo bei atskaitomybės nuostatos bei netinkamai naudojamos finansinės sąvokos kelia problemų sudarant VSDF, GF bei IDIF biudžetus, juos vykdant ir atsiskaitant už jų vykdymą, pvz., sąvokos „pajamos“ ir „sąnaudos“ naudojamos formuojant biudžetus kaupimo principu, o sąvokos „įplaukos“ ir „išlaidos“ – pinigų principu. VSDF biudžeto sandaros įstatyme, kalbant apie VSDF sąnaudas, vartojama sąvoka „išlaidos“, yra netiksli, nes VSDF biudžetas formuojamas kaupimo principu, tuo tarpu sąvoka „išlaidos“ yra vartotina tik taikant pinigų principą, reiškiantį, kad išlaidos pripažįstamos tada, kai išmokami pinigai. Netikslus sąvokų vartojimas apsunkina informacijos apie VSDF biudžeto vykdymą pateikimą bei išaiškinimą. 2.
2VSDF biudžeto sandaros įstatymo 3 ir 4 straipsniais nustatyta, kad VSDF biudžeto pajamos, gaunamos iš draudėjų, apdraustųjų, savarankiškai dirbančių asmenų, asmenų, apsidraudusių valstybiniu savanoriškuoju socialiniu draudimu, valstybės biudžeto už valstybės lėšomis draudžiamus asmenis įmokų, apskaitomos ir planuojamos pagal socialinio draudimo įmokų mokėtojų grupes. Galiojančiame VSDF biudžeto sandaros įstatyme nenumatyta, kad VSDF biudžete socialinio draudimo įmokos būtų skirstomos pagal atskiras socialinio draudimo rūšis, o teikiamo tvirtinti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra informacijos apie sukauptus atskirų socialinio draudimo rūšių rezultatus. VSDF biudžeto sandaros įstatymo 11 straipsnis numato, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinamos VSDF piniginės įplaukos ir išlaidos. 3. GF ir IDIF lėšų sąmatos iki 2023 metų buvo tvirtinamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų atitinkamų metų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu. GF ir IDIF lėšos apskaitomos pinigų principu. Nuo 2023 metų įsigaliojusioje Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad GF ir IDIF lėšų sąmatų projektai teikiami Seimui tvirtinti kartu su atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu. GF ir IDIF lėšos nuo 2024 metų bus apskaitomos kaupimo principu, t. y. apskaičiuotos pajamos ir su biudžetiniais metais sutampančių laikotarpių sąnaudos parodomos pagal apskaičiavimo laikotarpius neatsižvelgiant į įplaukų gavimo ir išlaidų padarymo laiką. 4.
4Tiek VSDF, tiek GF ir IDIF ataskaitų rinkinio rengimas, sudėtis, auditas, skelbimas ir teikimas, vadovaujantis atitinkamai VSDF biudžeto sandaros įstatymo 15 straipsnio ir Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 21 straipsnio nuostatomis, galiojančiomis nuo 2023 m. sausio 1 d., reglamentuojami Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme. 5. VSDF biudžeto sandaros įstatymo 1 straipsnis nustato, kad VSDF biudžeto pajamų ir išlaidų bei piniginių įplaukų ir išlaidų klasifikaciją pagal jų pobūdį ir paskirtį nustato Vyriausybės patvirtintos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės. 6. VSDF biudžeto sandaros įstatymo 7 straipsnio 6 dalis nustato, kad pinigų cirkuliacijai užtikrinti kasos apyvartos lėšų suma turi būti ne mažesnė kaip vidutinė VSDF biudžeto pusės mėnesio išlaidų suma. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Sandaros įstatymo projektu siūloma nustatyti ne tik VSDF, bet ir kitų valstybės socialinių fondų (GF ir IDIF) pajamų ir sąnaudų sudėtį, įtvirtinti valstybės socialinių fondų pajamų ir sąnaudų planavimo nuostatas bei bendrą šių fondų biudžetų projektų rengimo ir tvirtinimo tvarką. Sandaros įstatymo projektu siūlomos naujos nuostatos:
1Atsižvelgiant į tai, kad Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme yra įvesta sąvoka „valstybės socialinis fondas“, kuri apima VSDF, GF ir IDIF, bei į tai, kad 2024 metų GF ir IDIF biudžetai bus sudaromi tuo pačiu kaupimo principu, kaip ir VSDF biudžetas, siūloma apibrėžti naujas sąvokas, taikytinas visų šių fondų atžvilgiu, tame tarpe, socialinės įmokos, socialinės išmokos, valstybės socialinio fondo pajamos, valstybės socialinio fondo sąnaudos ir kt.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad Valstybės kontrolė valstybės auditų metu yra atkreipusi dėmesį į teisės aktuose, reglamentuojančiuose biudžetų formavimą, vykdymą, atsiskaitymą, ne visais atvejais korektiškai vartojamas sąvokas, keičiamas susijusių sąvokų vartojimas – pajamos siejamos su sąnaudomis (kaupimo principo taikymo atvejais), o įplaukos – su išlaidomis (pinigų principo taikymo atvejais). Dėl to Sandaros įstatymo projektu peržiūrėtos nuostatos, dabar įtvirtintos VSDF biudžeto sandaros įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje, 5, 6, 11, 13 ir 14 straipsniuose. 2. Sandaros įstatymo projekto 4 straipsniu siūloma nustatyti, kad VSDF biudžeto pajamos, gaunamos iš socialinio draudimo įmokų, apskaitomos pagal atskiras socialinio draudimo rūšis. Toks informacijos apie VSDF biudžeto pajamas pateikimas geriau atspindės atskirų socialinio draudimo rūšių įmokų ir išmokų ryšį bei sudarys prielaidas valstybės socialinių fondų ataskaitų rinkinyje (kaip rekomendavo Valstybės kontrolė) pateikti sukauptus rezultatus pagal atskiras socialinio draudimo rūšis bei, atitinkamai, suteiks reikšmingą informaciją priimant sprendimus dėl socialinio draudimo įmokų tarifų ar socialinio draudimo išmokų dydžių. Šiais pakeitimais bus sudarytos sąlygos palyginti pajamas ir sąnaudas vienodais pjūviais planavimo ir atskaitomybės laikotarpiais. 3.
3Sandaros įstatymo projekto 12 straipsniu siūloma nustatyti, kad Valstybės socialinių fondų biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu tvirtinami šie valstybės socialinių fondų biudžetų rodikliai: visų valstybės socialinių fondų (VSDF, GF ir IDIF) pajamos, sąnaudos, planuojamas metų rezultatas; atitinkamų biudžetinių metų valstybės socialinių fondų įplaukos ir išlaidos, VSDF kasos apyvartos lėšos; socialinio draudimo įmokų tarifai; valstybės biudžeto lėšų, skirtų bendrajai pensijos daliai finansuoti, dydis; lėšų, skiriamų individualiai pensijos daliai indeksuoti, dydis; lėšų, gautinų iš valstybės biudžeto ir (ar) kitų valstybės piniginių išteklių, dydis; dydis, skirtas VSDF veiklos sąnaudų kompensacijai už išmokų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, skyrimą, mokėjimą, pristatymą ir išieškojimą apskaičiuoti, išreikštas procentais nuo šioms išmokoms skirtos valstybės biudžeto lėšų sumos; dydis, skirtas VSDF veiklos sąnaudų kompensacijai už įmokų pervedimą ar įmokų surinkimą ir pervedimą į fondus apskaičiuoti, išreikštas procentais nuo planuojamos šių įmokų surinkimo sumos; kiti rodikliai, būtini valstybės socialinių fondų biudžetams vykdyti. Valstybės socialinių fondų biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymu būtų tvirtinami tik pagrindiniai valstybės socialinių fondų biudžetų duomenys. Valstybės socialinių fondų biudžetų projektų aiškinamajame rašte ir kartu teikiamoje kitoje būtinoje informacijoje, remiantis Sandaros įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalimi, bus informacija apie numatomus sukaupti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytų atskirų socialinio draudimo rūšių rezultatus, valstybės socialinių fondų įplaukas ir išlaidas kitiems biudžetiniams metams, kita informacija.
Priėmus siūlomus pakeitimus susiję valstybės socialinių fondų biudžetai bus tvirtinami vienu įstatymu ir taip bus įgyvendinta Valstybės kontrolės rekomendacija inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kad GF ir IDIF lėšų sąmatos būtų tvirtinamos kartu su Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetu. Numačius, kad aiškinamajame rašte taip pat bus pateikiama informacija apie numatomus sukaupti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nurodytų atskirų socialinio draudimo rūšių rezultatus, bus įgyvendinta Valstybės kontrolės rekomendacija taikyti tokius buhalterinės apskaitos metodus/tvarką, kad būtų užtikrinta, jog sukauptas rezultatas bus pateikiamas pagal atskiras socialinio draudimo rūšis. 4. Sandaros įstatymo projekto 14 ir 15 straipsniais siūloma reglamentuoti visų Sandaros įstatymo projekte nurodytų valstybės socialinių fondų biudžetų vykdymą ir atsiskaitymą už vykdymą (ataskaitų rinkinių rengimą). Šiuo metu GF ir IDIF lėšų sąmatų projektų ir ataskaitų rinkinių rengimas taikant kaupimo principą numatytas pagal 2023 m. įsigaliojusias Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nuostatas. Priėmus siūlomus keitimus būtų rengiamos ir tvirtinamos ne GF ir IDIF lėšų sąmatos, o kaupimo principu parengti šių fondų biudžetai. 5.
5Sandaros įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalimi siūloma nustatyti, kad valstybės socialinių fondų biudžetų pajamų ir sąnaudų klasifikaciją pagal jų pobūdį ir paskirtį nustato Fondo valdybos direktorius, o ne Vyriausybė, kaip yra nustatyta dabar galiojančio VSDF biudžeto sandaros įstatymo 1 straipsnyje. Sandaros įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalimi siūloma nustatyti, kad Fondo valdybos direktorius taip pat tvirtina ir valstybės socialinių fondų biudžetų planavimo metodiką, kuria remiantis nustatomi valstybės socialinių fondų biudžetų pajamų ir sąnaudų planavimo principai, valstybės socialinių fondų biudžetų projektų rengimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kad minėtuose dokumentuose nustatomi procedūriniai, su Sandaros įstatymo projekto nuostatų dėl biudžetų planavimo ir jų projektų rengimo įgyvendinimu susiję klausimai, jų tvirtinimas perduodamas valstybės socialinių fondų biudžetų projektus rengiančios VSDF valdybos direktoriui. VSDF valdybos direktorius taip pat tvirtins ir VSDF administravimo įstaigų, atliekančių joms pavestas funkcijas, finansavimo sąnaudų klasifikaciją. Valstybės socialinių fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisykles, kurios keistų dabar galiojančias Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles, Sandaros įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalimi siūloma pavesti tvirtinti ne Vyriausybei, o socialinės apsaugos ir darbo ministrui. 6. Atkreiptinas dėmesys, kad Sandaros įstatymo projekte vartojamos skirtingos formuluotės, susijusios su sąnaudomis, patiriamomis Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių vykdant jiems pavestas funkcijas, – VSDF veiklos sąnaudas sudaro VSDF administravimo įstaigų, atliekančių joms pavestas funkcijas, finansavimo sąnaudos, ilgalaikio turto nuvertėjimo, nusidėvėjimo ir amortizacijos sąnaudos, taip pat kitos VSDF veiklos sąnaudos (Sandaros įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Tuo tarpu GF ir IDIF patiria administravimo sąnaudas, nes turi kompensuoti VSDF patiriamas veiklos sąnaudas už įmokų į šiuos fondus surinkimą ir pervedimą (Sandaros įstatymo projekto 7 straipsnio 3 punktas ir 9 straipsnio 2 punktas). 7. Kadangi Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 3 dalis nustato, kad atitinkamų metų VSDF biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas taip, kad jo struktūrinis deficitas, apskaičiuotas kaupiamuoju principu, galėtų didėti tik tais metais, kuriems pagal Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos viešai paskelbtą ekonominės raidos scenarijų, dėl kurio tvirtinimo kontrolės institucija paskelbė savo išvadą, numatomas neigiamas produkcijos atotrūkis nuo potencialo, siūloma Valstybės socialinių fondų rodiklių patvirtinimo įstatymu nustatyti, kad VSDF biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme VSDF biudžetui nustatytą biudžeto taisyklę. 8. Sandaros įstatymo projekto 14 straipsnio 5 dalimi siūloma nustatyti, kad VSDF pinigų cirkuliacijai užtikrinti kasos apyvartos lėšų suma turi būti ne mažesnė kaip vidutinė VSDF biudžeto pusės mėnesio VSDF išlaidų suma, neįskaitant Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo (toliau – Rezervo fondas) veiklos išlaidų. Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatų, patvirtintų Vyriausybės 2017 m. birželio 14 d. Nr.
Nr. 438 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatų patvirtinimo“, 29.2 ir 29.3 papunkčiais nustatyta, kad Rezervo fondo lėšos gali būti naudojamos su Rezervo fondo lėšų investavimo veikla susijusioms sąnaudoms dengti ir neigiamoms palūkanoms už Rezervo fondo lėšų likutį Lietuvos banko ar kredito įstaigos sąskaitoje apmokėti, todėl šių išlaidų nereikia įtraukti apskaičiuojant pinigų cirkuliacijai užtikrinti reikalingą kasos apyvartos lėšų sumą. 9. Sandaros įstatymo projektą lydinčiuose įstatymų projektuose suderinamos jais keičiamų įstatymų nuostatos su Sandaros įstatymo projekte siūlomu teisiniu reguliavimu, tame tarpe:
Taip pat peržiūrėtos ir aktualizuotos GF ir IDIF biudžetų pajamas ir sąnaudas sudarančios dalys (GF pajamos ir sąnaudos, kurios iki pakeitimų nurodytos atitinkamai galiojančio Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir 6 straipsnyje, bus reglamentuojamos Sandaros įstatymo projekto 6 ir 7 straipsniuose; IDIF pajamos ir sąnaudos – dabar reglamentuojamos Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje ir 15 straipsnyje - Sandaros įstatymo projekto 8 ir 9 straipsniuose. Šių fondų biudžetų sąnaudų ir pajamų turinys Sandaros projekte apima Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatyme šiuo metu nustatytas šių fondų pajamas ir sąnaudas. Įvertinus tai, kad iš GF kompensuojamų užimtumo išmokų ir sankcijų taikymo išmokų (numatytų atitinkamai įstatymo 3¹ ir 9¹ straipsniuose) mokėjimas sustabdytas, Sandaros įstatymo projekte šios išmokos atskirai nenurodomos. Atsižvelgiant į IDIF praktiškai patiriamas sąnaudas ir kitas numatytas šio fondo sąnaudų rūšis, Sandaros įstatymo projekte taip pat atsisakoma perteklinės nuostatos dėl IDIF sąnaudoms priskirtinų lėšų IDIF įsipareigojimams padengti.
Taip pat atsižvelgiant į tai, kad lėšos, skirtos GF lėšoms ar IDIF lėšoms atkurti, nelaikomos atitinkamų fondų sąnaudomis siūloma iš šių fondų sąnaudų klasifikacijos tokias lėšas išbraukti.
Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Kartu su Sandaros įstatymo projektu tikslinami su šiuo įstatymo projektu teikiami įstatymų projektai. 10. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Sandaros įstatymo projekto naujos sąvokos vertintos Terminų banko įstatymo nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įgyvendinant Sandaros įstatymo projektu siūlomus pakeitimus iki įstatymo įsigaliojimo:
1Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės:
1) pripažinti netekusiomis galios Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr.
647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“;
2) pakeisti Garantinio fondo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. 495 „Dėl Garantinio fondo nuostatų patvirtinimo“;
3) pakeisti Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. liepos 5 d. nutarimu Nr. 576 „Dėl Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų patvirtinimo“;
4) pakeisti Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“. 2. Socialinės apsaugos ir darbo ministras turės patvirtinti Valstybės socialinių fondų biudžetų sudarymo ir vykdymo taisykles. 3.Fondo valdybos direktorius turės patvirtinti:
1) Valstybės socialinių fondų biudžetų pajamų ir sąnaudų klasifikaciją;
2) VSDF administravimo įstaigų, atliekančių joms pavestas funkcijas, finansavimo sąnaudų klasifikaciją;
3) Valstybės socialinių fondų biudžetų planavimo metodiką. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įgyvendinant Sandaros įstatymo projekto ir kartu teikiamų įstatymų projektų siūlymus, papildomų lėšų nereikės. Sutaupyti lėšų neplanuojama. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Sandaros įstatymo projektą ir kartu teikiamus įstatymų projektus, nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Sandaros įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „valstybės socialinis fondas“, „socialinės įmokos“, „ socialinės išmokos“, „pajamos“, „sąnaudos“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. part_63287ba2034047759bd3b3fe7d9b5943_end
tikslai ir uždaviniai:
bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7, 12, 37², 45, 46¹ ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymas Nr. XIV-2637 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-2637), kurio 3 straipsnio 2 dalimi pakeista Akcinių bendrovių įstatymo 37² straipsnio 11 dalis. Šis pakeitimas įsigalios 2024 m. rugsėjo 1 d. Tuo tarpu 2024 m. birželio 11 d. Seime po svarstymo pritarta Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 18, 20, 21, 24, 25, 30, 31, 32, 33, 34, 37, 37², 37³, 55, 58, 60¹, 65, 74, 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3684(2) (toliau – Projektas Nr. XIVP-3684(2)), kuriuo dėstomi Akcinių bendrovių įstatymo 37² straipsnio 11 dalies pakeitimai įsigalios 2024 m. liepos 1 d. Siekiant suderinti Projekto Nr. XIVP-3684(2) nuostatas su anksčiau priimtojo Įstatymo Nr. XIV-2637 nuostatomis, teikiamas Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7, 12, 37², 45, 46¹ ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2637 37²straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projektą parengė ir inicijavo Seimo narys Zigmantas Balčytis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Akcinių bendrovių įstatymo 37² straipsnio 11 dalyje numatyta, kad akcinės bendrovės metiniame pranešime pateikiama informacija apie su susijusiomis šalimis sudarytus sandorius. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Atsižvelgiant į tai, kad visi Projekto Nr.
XIVP-3684(2)) straipsniai, susiję su bendrovių rengiamu metiniu pranešimu, vadovaujantis Įmonių ir įmonių grupių atskaitomybės įstatymo projekto Nr. XIVP-3675(2)) nuostatomis, nuo 2024 m. liepos 1 d. tikslinami vietoj „metinio pranešimo“ įrašant „vadovybės ataskaitą“, todėl atitinkamai tikslintina Įstatymu Nr. XIV-2637 keičiama 37² straipsnio 11 dalis. Nesuderinus Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimų redakcijų, susidarytų situacija, kai 2024 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojus Įstatymui Nr. XIV-2637 viename Akcinių bendrovių įstatymo straipsnyje vėl būtų naudojama sąvoka „metinis pranešimas“. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiame atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų teisinio reguliavimo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą, pakeisti ar panaikinti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 10.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų, ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Projekte naujų sąvokų, kurias reikėtų aprobuoti Valstybinėje lietuvių kalbos komisijoje, nevartojamos. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, ‑ kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymą įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui papildomo valstybės lėšų poreikio nenumatoma. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Vadovybės ataskaita“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Seimo narys Zigmantas Balčytis
2023-04-19 Nr. XIVP-2637 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje vietoj šiuo metu galiojančios formuluotės „faktinės išlaidos“ siūloma įtvirtinti formuluotę „faktinės sąnaudos“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-2636 2 straipsnio 8 ir 11 dalyse pateiktos Valstybinio socialinio fondo išlaidų bei Valstybinio socialinio fondo sąnaudų sąvokos, kuriose sąnaudos suprantamos, kaip suplanuotos lėšos, o išlaidos, kaip faktiškai išmokėtos lėšos. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje siūlomo pakeitimo nereikėtų atsisakyti, o jį palikus, ar nereikėtų apibrėžti sąvokos „faktinės sąnaudos“, nes antraip šios sampratos turinys konkuruotų su minėtame projekte apibrėžtu Valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidų sampratos turiniu. 2. Projekto 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo esmėje formuluotė „pirmąją pastraipą“ keistina formuluote „nuostatą iki dvitaškio“. 3. Projekto 10 straipsnio 2 dalyje vietoje datos „2023 m. liepos 1 d.“ įrašytina data „2023 m. birželio 30 d.“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2023-05-16 Nr. XIVP-2637(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2024-06-19 Nr. XIVP-3954 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto pavadinime vietoj formuluotės „37²STRAIPSNIO“ rašytina formuluotė „3 STRAIPSNIO“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
2024-06-28 Nr. XIVP-3954(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (0 5) 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (0 5) 209 6164, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected]
DĖL lietuvos respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo nr. i-1336 2, 6, 8, 10, 12, 19, 22, 23 ir 34 straipsnių pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO NR. xivp-2637
dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Gintarė Skaistė, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys:
Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Giedrė Stalauskienė – Valstybės kontrolės Finansinio audito 2-ojo departamento vadovė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Vaidotas Kalinauskas – Socialinio draudimo grupės vadovas, Ona Stravinskaitė – Socialinio draudimo grupės patarėja; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovai: Violeta Latvienė – direktoriaus pavaduotoja, Rasa Domarkienė – Fondo finansų ir apskaitos skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-198
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje vietoj šiuo metu galiojančios formuluotės „faktinės išlaidos“ siūloma įtvirtinti formuluotę „faktinės sąnaudos“. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kartu su projektu teikiamo Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr.
IX-547 pakeitimo įstatymo Nr. XIVP-2636 2 straipsnio 8 ir 11 dalyse pateiktos Valstybinio socialinio fondo išlaidų bei Valstybinio socialinio fondo sąnaudų sąvokos, kuriose sąnaudos suprantamos, kaip suplanuotos lėšos, o išlaidos, kaip faktiškai išmokėtos lėšos. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje siūlomo pakeitimo nereikėtų atsisakyti, o jį palikus, ar nereikėtų apibrėžti sąvokos
„faktinės sąnaudos“, nes antraip šios sampratos turinys konkuruotų su
minėtame projekte apibrėžtu Valstybinio socialinio draudimo fondo išlaidų sampratos turiniu. Pritarti. Patobulinto projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės ,,faktinės sąnaudos“ naudojama ,,sąnaudos“. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 2.Projekto 6 straipsnio 3 dalies pakeitimo esmėje formuluotė „pirmąją pastraipą“ keistina formuluote „nuostatą iki dvitaškio“. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2 3.Projekto 10 straipsnio 2 dalyje vietoje datos „2023 m. liepos 1 d.“ įrašytina data „2023 m. birželio 30 d.“. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
reikalų ir darbo komitetas,
1 Argumentai: pakeitus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2636(2) nustatytą įstatymo įsigaliojimo datą ir nustačius ją - 2023 m. liepos 2 d., kartu turi būti suderintos ir kartu teikiamuose įstatymų projektuose (Nr. XIVP-2637(2)-2642(2)) nurodytos keičiamų įstatymų įsigaliojimo datos. Pasiūlymas:
Įstatymo projekto 10 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: ,,1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. liepos 1
Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Justas Džiugelis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė
Audito komitetas
DĖL
45, 46¹ IR 57 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIV-2637 37²STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-3954 2024-06-26
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis, komiteto nariai: Asta Kubilienė, Jurgis Razma, Artūras Skardžius. Komiteto biuras: vedėja Laura Pranaitytė, patarėjos: Diana Andriūnaitė, Aurita Buragienė, Eglė Šukytė, Rūta Petrukaitė, padėjėja Ginta Andrijauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-06-19 I Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto pavadinime vietoj formuluotės
„37²STRAIPSNIO“ rašytina formuluotė „3 STRAIPSNIO“. Pritarti
Žr. patobulintą įstatymo projektą Nr. XIVP-3954(2). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti Seimo Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7, 12, 37², 45, 46¹ ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2637 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-3954(2) ir Seimo Audito komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Z. Balčytis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: 1.
bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7, 12, 37², 45, 46¹ ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2637 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3954(2);
2Lietuvos Respublikos Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 7,
12, 37², 45, 46¹ ir 57 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2637 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3954(2) lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Zigmantas Balčytis Komiteto biuro patarėja D. Andriūnaitė