Projekto lyginamasis variantas
DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1737 2, 22, 52, 79, 90, 90¹, 93, 116, 158, 158², 161, 174 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO
1Pakeisti 2 straipsnio 35 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) yra registruota bet kurios rūšies transporto priemonė, dėl kurios sudaryta draudimo sutartis. Teikiant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugas, pagal šį punktą Europos ekonominės erdvės valstybe, kurioje yra draudimo rizika, taip pat priklausomai nuo draudėjo pasirinkimo, laikoma arba Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje transporto priemonė yra registruota, arba Europos ekonominės erdvės valstybė, į kurią įvežama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, per 30 dienų nuo pirkėjo patvirtinimo, kad transporto priemonė pristatyta;“. 2. Pakeisti 2 straipsnio 42¹ dalį ir ją išdėstyti taip:
„42¹. Investavimo krypties valdymas – sprendimų dėl investicinių priemonių, kurios atitinka investavimo kryptį, priėmimas ir kita tiesiogiai su tokių sprendimų priėmimu susijusi veikla. Investavimo krypties valdymu nelaikomas gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais, sutarties administravimas (buhalterinės finansinės apskaitos tvarkymas, investicijų tikrosios vertės nustatymas, investicijų paskirstymas, duomenų apie atliktas operacijas saugojimas, atsakymas į draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų klausimus ir kita panaši veikla), rinkodara ir kita tiesiogiai su sprendimų dėl investicinių priemonių, kurios atitinka investavimo kryptį, priėmimu nesusijusi veikla.“
Pakeisti 22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Draudimo įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų – interesą dėl draudimo įmonės teikiamų paslaugų ir (arba) su draudimo įmone sudarytų draudimo sutarčių turinčių asmenų (toliau šioje straipsnio dalyje – kiti suinteresuoti asmenys) skundus (prašymus). Draudimo įmonė privalo išnagrinėti rašytinius draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundus ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundų gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo, kitas suinteresuotas asmuo ir draudimo įmonė. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių draudimo įmonė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodžiusi atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ir, nukentėjęs trečiasis asmuo ir kitas suinteresuotas asmuo gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Draudimo įmonė draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundus nagrinėja neatlygintinai.“
Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo tvarkyti buhalterinę finansinę apskaitą ir sudaryti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, priežiūros institucijos sprendimais ir kitais teisės aktais, taip pat draudimo ar perdraudimo įmonės pasirinkta apskaitos politika.“
Pakeisti 79 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip:
„5) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės organo sprendimą steigti filialą Lietuvos Respublikoje, patvirtinti filialo nuostatus ir paskirti filialo vadovą, taip pat šio organo rašytinį įsipareigojimą, kad įsteigtas filialas buhalterinės finansinės apskaitos ir kitus su filialo vykdoma veikla susijusius dokumentus tvarkys ir laikys filialo buveinėje;“. 5 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas
Papildyti 90 straipsnį 5 dalimi:
„5. Šio skyriaus nuostatos netaikomos papildomos draudimo veiklos tarpininkams, atitinkantiems šio įstatymo 158 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytas sąlygas.“
Pakeisti 90¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„90¹ straipsnis. Pareiga elgtis veikti geriausiomis draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ir nukentėjusiam trečiajam asmeniui sąlygomis ir jų interesais kuo labiau atsižvelgiant į jų interesus
1Draudimo produktų platintojas, teikdamas draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo produktų platinimo paslaugas, turi pareigą visada veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims sąlygomis ir jų interesais kuo labiau atsižvelgdamas į jų interesus. 2.
2Draudimo produktų platintojų gaunamas atlygis arba draudimo produktų platintojų darbuotojams mokamas atlygis ir jų darbo vertinimas turi neprieštarauti šio straipsnio 1 dalyje nustatytai pareigai. 2.3. Draudimo produktų platintojui draudžiama nustatyti tokią savo darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimo veikla, atlyginimoatlygio mokėjimo, pardavimo tikslų, darbo rezultatų siekimo ar kitą tvarką, pagal kurią jis pats ar jo darbuotojai, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimo veikla, galėtų būti skatinami draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui rekomenduoti konkretų draudimo produktą ar paslaugą, nors draudimo produktų platintojas galėtų pasiūlyti kitą, labiau draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens poreikius atitinkantį, draudimo produktą ar paslaugą.“
Pakeisti 93 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Sutarties galiojimo laikotarpiu draudikas nedelsdamas privalo pranešti ne gyvybės draudimo sutarties draudėjui apie bet kokį šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos informacijos pasikeitimą. Jei ne gyvybės draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudėjas atlieka kokius nors mokėjimus, išskyrus draudimo įmokas ir numatytus mokėjimus pagal draudimo sutartį sudarius šią sutartį, draudikas arba draudimo tarpininkas taip pat atskleidžia informaciją pagal šio straipsnio 2 dalies 4 punktą ir 5 punktus apie kiekvieną tokį mokėjimą.“
Papildyti 116 straipsnį 2¹ dalimi:
„2¹. Jei gyvybės draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudėjas atlieka kokius nors mokėjimus, išskyrus draudimo įmokas ir numatytus mokėjimus pagal gyvybės draudimo sutartį sudarius šią sutartį, draudikas arba draudimo tarpininkas taip pat atskleidžia informaciją pagal šio įstatymo 93 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus apie kiekvieną tokį mokėjimą.“
Pripažinti netekusia galios 158 straipsnio 4 dalį. 4. Papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas, neatitinkančias šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų, taikomos tik šio įstatymo 158¹ ir 186¹straipsnių nuostatos. 10 straipsnis. 158²straipsnio pakeitimas Papildyti 158² straipsnį 6 dalimi:
„6. Vykdant kolektyvinį (grupinį) draudimą, kai asmuo, sudaręs su draudiku draudimo sutartį, už atlygį siūlo tretiesiems asmenims prisijungti prie draudimo sutarties, naudotis tokia sutartimi teikiama draudimo apsauga ir gauti draudimo išmoką, tokią paslaugą siūlantiems asmenims mutatis mutandis taikomi šiame įstatyme nustatyti reikalavimai draudimo produktų platintojams, o prisijungusių asmenų (apdraustųjų) atžvilgiu mutatis mutandis taikomi šiame įstatyme nustatyti reikalavimai, skirti draudėjų teisių ir interesų apsaugai.“
Pakeisti 161 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Draudimo brokerių įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų – interesą dėl draudimo brokerių įmonės teikiamų paslaugų ir (arba) draudimo brokerių įmonei tarpininkaujant sudarytų draudimo sutarčių turinčių asmenų (toliau šioje straipsnio dalyje – kiti suinteresuoti asmenys) skundus (prašymus).
Draudimo brokerių įmonė privalo išnagrinėti rašytinius draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundus ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundų gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to susitarė draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo, kitas suinteresuotas asmuo ir draudimo brokerių įmonė. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių draudimo brokerių įmonė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodžiusi atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ir, nukentėjęs trečiasis asmuo ir kitas suinteresuotas asmuo gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Draudimo brokerių įmonė skundus nagrinėja neatlygintinai.“
Pakeisti 174 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Draudimo brokerių rūmų administracijai vadovauja direktorius. Direktorių ir vyriausiąjį buhalterį (buhalterį) finansinę apskaitą tvarkantį asmenį skiria Draudimo brokerių rūmų prezidiumas. Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) Finansinę apskaitą tvarkančio asmens pareigas gali atlikti ir finansinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės teikiantys subjektai.“
Įstatymo priedo pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedo 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo su pakeitimais, padarytais 2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/2118.“
1Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2023 m. gruodžio 23 d. 2. Šio įstatymo 2, 6 ir 11 straipsniai įsigalioja 2023 m. rugsėjo 30 d. 3. Pagal šio įstatymo 2 ir 11 straipsnių reikalavimus taip pat nagrinėjami kitų interesą dėl draudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės teikiamų paslaugų ir (arba) su draudimo įmone sudarytų draudimo sutarčių, ir (arba) draudimo brokerių įmonei tarpininkaujant sudarytų draudimo sutarčių turinčių asmenų skundai (prašymai) dėl iki 2023 m. rugsėjo 29 d. suteiktų paslaugų ir sudarytų draudimo sutarčių. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
part_ac3d28d8f26447dc89608a14df16a1b2_end
Projekto Nr. XIVP-2626(2) lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
pakeitimas
2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) yra registruota bet kurios rūšies transporto priemonė, dėl kurios sudaryta draudimo sutartis. Teikiant transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo paslaugas, pagal šį punktą Europos ekonominės erdvės valstybe, kurioje yra draudimo rizika, taip pat priklausomai nuo draudėjo pasirinkimo, laikoma arba Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje transporto priemonė yra registruota, arba Europos ekonominės erdvės valstybė, į kurią įvežama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, per 30 dienų nuo pirkėjo patvirtinimo, kad transporto priemonė pristatyta;“. 2. Pakeisti 2 straipsnio 42¹ dalį ir ją išdėstyti taip: „42¹. Investavimo krypties valdymas – sprendimų dėl investicinių priemonių, kurios atitinka investavimo kryptį, priėmimas ir kita tiesiogiai su tokių sprendimų priėmimu susijusi veikla. Investavimo krypties valdymu nelaikomas gyvybės draudimo, susijusio su investiciniais fondais, sutarties administravimas (buhalterinės finansinės apskaitos tvarkymas, investicijų tikrosios vertės nustatymas, investicijų paskirstymas, duomenų apie atliktas operacijas saugojimas, atsakymas į draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų klausimus ir kita panaši veikla), rinkodara ir kita tiesiogiai su sprendimų dėl investicinių priemonių, kurios atitinka investavimo kryptį, priėmimu nesusijusi veikla.“
pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6.
Draudimo įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų – interesą dėl draudimo įmonės teikiamų paslaugų ir (arba) su draudimo įmone sudarytų draudimo sutarčių turinčių asmenų (toliau šioje straipsnio dalyje – kiti suinteresuoti asmenys) skundus (prašymus). Draudimo įmonė privalo išnagrinėti rašytinius draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundus ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundų gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl to pateikimo formos susitarė draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo, kitas suinteresuotas asmuo ir draudimo įmonė. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių draudimo įmonė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti negalutinį atsakymą būti išsiunčiamas negalutinis atsakymas, kuriame aiškiai nurodžiusinurodoma atsakymo į skundą vėlavimo priežastispriežastys ir terminąterminas, iki kurio draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ir, nukentėjęs trečiasis asmuo ir kitas suinteresuotas asmuo gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Draudimo įmonė draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundus nagrinėja neatlygintinai.“
pakeitimas Pakeisti 52 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Draudimo ar perdraudimo įmonė privalo tvarkyti buhalterinę finansinę apskaitą ir sudaryti tarpinių finansinių ataskaitų rinkinį ir metinių finansinių ataskaitų rinkinį vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymais, priežiūros institucijos sprendimais ir kitais teisės aktais, taip pat draudimo ar perdraudimo įmonės pasirinkta apskaitos politika.“
pakeitimas Pakeisti 79 straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) trečiosios valstybės draudimo ar perdraudimo įmonės organo sprendimą steigti filialą Lietuvos Respublikoje, patvirtinti filialo nuostatus ir paskirti filialo vadovą, taip pat šio organo rašytinį įsipareigojimą, kad įsteigtas filialas buhalterinės finansinės apskaitos ir kitus su filialo vykdoma veikla susijusius dokumentus tvarkys ir laikys filialo buveinėje;“. 5 straipsnis. 90 straipsnio pakeitimas Papildyti 90 straipsnį 5 dalimi: „5. Šio skyriaus nuostatos netaikomos papildomos draudimo veiklos tarpininkams, atitinkantiems šio įstatymo 158 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytas sąlygas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 90¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „90¹ straipsnis. Pareiga elgtis veikti geriausiomis draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ir nukentėjusiam trečiajam asmeniui sąlygomis ir jų interesais kuo labiau atsižvelgiant į jų interesus
1Draudimo produktų platintojas,
teikdamas draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui draudimo produktų platinimo paslaugas, turi pareigą visada veikti sąžiningai, teisingai ir profesionaliai veikti geriausiomis draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams ir nukentėjusiems tretiesiems asmenims sąlygomis ir jų interesais kuo labiau atsižvelgdamas į jų interesus. 2.
produktų platintojų gaunamas atlygis arba draudimo produktų platintojų darbuotojams mokamas atlygis ir jų darbo vertinimas turi neprieštarauti šio straipsnio 1 dalyje nustatytai pareigai. 2.3. Draudimo produktų platintojui draudžiama nustatyti tokią savo darbuotojų, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimo veikla, atlyginimoatlygio mokėjimo, pardavimo tikslų, darbo rezultatų siekimo ar kitą tvarką, pagal kurią jis pats ar jo darbuotojai, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimo veikla, galėtų būti skatinami draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui rekomenduoti konkretų draudimo produktą ar paslaugą, nors draudimo produktų platintojas galėtų pasiūlyti kitą, labiau draudėjo, apdraustojo, naudos gavėjo ar nukentėjusio trečiojo asmens poreikius labiau atitinkantį, draudimo produktą ar paslaugą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 93 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Sutarties galiojimo laikotarpiu draudikas nedelsdamas privalo pranešti ne gyvybės draudimo sutarties draudėjui apie bet kokį šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytos informacijos pasikeitimą. Jei ne gyvybės draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudėjas atlieka kokius nors mokėjimus, išskyrus draudimo įmokasįmokų mokėjimą ir numatytus mokėjimus pagal draudimo sutartį sudarius šią sutartį, draudikas arba draudimo tarpininkas taip pat atskleidžia informaciją, pagalnumatytą šio straipsnio 2 dalies 4 punktą ir 5 punktuose, apie kiekvieną tokį mokėjimą.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 116 straipsnį 2¹ dalimi: „2¹. Jei gyvybės draudimo sutarties galiojimo laikotarpiu draudėjas atlieka kokius nors mokėjimus, išskyrus draudimo įmokų mokėjimą ir numatytus mokėjimus pagal gyvybės draudimo sutartį sudarius šią sutartį, draudikas arba draudimo tarpininkas taip pat atskleidžia informaciją, numatytą šio įstatymo 93 straipsnio 2 dalies 4 ir
pakeitimas Pripažinti netekusia galios 158 straipsnio 4 dalį. 4. Papildomos draudimo veiklos tarpininkams, teikiantiems paslaugas, neatitinkančias šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų sąlygų, taikomos tik šio įstatymo 158¹ ir 186¹straipsnių nuostatos. 10 straipsnis. 158²straipsnio pakeitimas Papildyti 158² straipsnį 6 dalimi: „6. Vykdant kolektyvinį (grupinį) draudimą, kai su draudiku draudimo sutartį sudaręs asmuo siūlo tretiesiems asmenims už atlygį prisijungti prie šios draudimo sutarties, naudotis šia sutartimi teikiama draudimo apsauga ir gauti draudimo išmoką, šiam asmeniui mutatis mutandis taikomi šiame įstatyme draudimo produktų platintojams nustatyti reikalavimai, o prisijungusių asmenų (apdraustųjų) atžvilgiu mutatis mutandis taikomi šiame įstatyme nustatyti draudėjų teisių ir interesų apsaugos reikalavimai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 161 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Draudimo brokerių įmonė privalo priežiūros institucijos nustatyta tvarka nagrinėti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų – interesą dėl draudimo brokerių įmonės teikiamų paslaugų ir (arba) draudimo brokerių įmonei tarpininkaujant sudarytų draudimo sutarčių turinčių asmenų (toliau šioje straipsnio dalyje – kiti suinteresuoti asmenys) skundus (prašymus).
Draudimo brokerių įmonė privalo išnagrinėti rašytinius draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir, nukentėjusių trečiųjų asmenų ir kitų suinteresuotų asmenų skundus ir ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundų gavimo dienos pateikti išsamų, motyvuotą, dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodama kitą patvariąją laikmeną, jeigu dėl topateikimo formos susitarė draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas, nukentėjęs trečiasis asmuo, kitas suinteresuotas asmuo ir draudimo brokerių įmonė. Išskirtiniais atvejais, kai dėl priežasčių, kurių draudimo brokerių įmonė negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, ji turi išsiųsti negalutinį atsakymą būti išsiunčiamas negalutinis atsakymas, kuriame aiškiai nurodžiusinurodoma atsakymo į skundą vėlavimo priežastispriežastys ir terminąterminas, iki kurio draudėjas, apdraustasis, naudos gavėjas ir, nukentėjęs trečiasis asmuo ir kitas suinteresuotas asmuo gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo pateikimo terminas negali viršyti 35 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Draudimo brokerių įmonė skundus nagrinėja neatlygintinai.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 174 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Draudimo brokerių rūmų administracijai vadovauja direktorius. Direktorių ir vyriausiąjį buhalterį (buhalterį) finansinę apskaitą tvarkantį asmenį skiria Draudimo brokerių rūmų prezidiumas.
Vyriausiojo buhalterio (buhalterio) Finansinę apskaitą tvarkančio asmens pareigas gali atlikti ir finansinės apskaitos tvarkymo paslaugas teikiančios įmonės teikiantys subjektai.“
pakeitimas Pakeisti Įstatymo priedo 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8. 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo su pakeitimais, padarytais 2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2021/2118.“
įsigaliojimas ir taikymas
dalis įsigalioja 2023 m. gruodžio 23 d. 2. Šio įstatymo 2, 6 ir 11 straipsniai įsigalioja 2023 m. rugsėjo 30 d. 3. Kitų interesą dėl draudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės teikiamų paslaugų ir (arba) su draudimo įmone sudarytų draudimo sutarčių, ir (arba) draudimo brokerių įmonei tarpininkaujant sudarytų draudimo sutarčių turinčių asmenų skundai (prašymai) dėl suteiktų paslaugų ir sudarytų draudimo sutarčių, pateikti po 2018 m. spalio
draudimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje ir šio įstatymo 11 straipsnyje išdėstytoje Draudimo įstatymo 161 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS TRANSPORTO PRIEMONIŲ VALDYTOJŲ CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS PRIVALOMOJO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-378 ŠEŠTOJO SKIRSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1737 2, 22, 52, 79, 90, 90¹, 93, 116, 158, 158², 161, 174 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai
Teikiami Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo Nr. IX-378 šeštojo skirsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – TPVCAPD įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo Nr. IX-1737 2, 22, 52, 79, 90, 90¹, 93, 116, 158, 158², 161, 174 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Draudimo įstatymo projektas) (toliau kartu – Įstatymų projektai). TPVCAPD įstatymo projektas parengtas įgyvendinant 2021 m. lapkričio 24 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2021/2118, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2009/103/EB dėl motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo ir privalomojo tokios atsakomybės draudimo patikrinimo (toliau – Direktyva (ES) 2021/2118), reikalavimą iki 2023 m. birželio 23 d. įgalioti instituciją, kuri iki 2023 m. gruodžio 23 d. sudarytų susitarimą su kitų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotomis institucijomis, kiek tai susiję su Europos Sąjungos valstybių narių žalos atlyginimo institucijų teisėmis, pareigomis ir tarpusavio atsiskaitymu dėl žalos atlyginimo nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai draudimo įmonė bankrutuoja ar likviduojama. TPVCAPD įstatymo projekto tikslas – įgalioti Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą (toliau – Biuras) sudaryti minėtą susitarimą. Draudimo įstatymo projektas parengtas įvertinus Europos Komisijos Finansinio stabilumo, finansinių paslaugų ir kapitalo rinkų sąjungos generalinio direktorato paklausimą Nr.
EUP(2022)10223 dėl 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo (toliau – Direktyva (ES) 2016/97) tinkamo perkėlimo ir įgyvendinimo nacionalinėje teisėje ir nustačius, kad visiškam Direktyvos (ES) 2016/97 įgyvendinimui trūksta tam tikrų nuostatų. Pagal įsipareigojimą Europos Komisijai Įstatymo projektas turėtų būti priimtas iki 2023 m. birželio 30 d. Draudimo įstatymo projekto tikslas – užtikrinti, kad draudimo produktų platintojų atlygio tvarka neprieštarautų jų pareigai veikti kuo labiau atsižvelgiant į draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus, kitų suinteresuotų šalių skundų nagrinėjimą, informacijos, susijusios su atliekamais mokėjimais pagal draudimo sutartį, draudėjams teikimą ir kitų reikalavimų pagal Direktyvą (ES) 2016/97 taikymą, užtikrinti prie kolektyvinio (grupinio) draudimo sutarčių prisijungusių asmenų (apdraustųjų) teisių ir interesų apsaugą ir Lietuvos Respublikos draudimo įstatyme vartojamas sąvokas suderinti su Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatyme vartojamomis sąvokomis. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorė Vilma Mačerauskienė, tel. (8 5) 239 0174) Draudimo veiklos skyriaus (vedėja Lolita Šumskaitė, tel. (8 5) 239 0180) patarėja Jovita Burlėgienė, tel. (8 5) 219 4416, el. p. [email protected]. 3.
Šiuo metu nėra institucijos, įgaliotos pasirašyti susitarimą su kitų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotomis institucijomis, kiek tai susiję su Europos Sąjungos valstybių narių žalos atlyginimo institucijų teisėmis, pareigomis ir tarpusavio atsiskaitymu dėl žalos atlyginimo nukentėjusiems tretiesiems asmenims, kai draudimo įmonė bankrutuoja ar likviduojama. Galiojančio Draudimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nustatytas reikalavimas draudimo įmonėms, o 161 straipsnio 10 dalyje – draudimo brokerių įmonėms nagrinėti draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų skundus, tačiau nėra nustatyto reikalavimo nagrinėti kitų suinteresuotų šalių skundus. Draudimo įstatymo 90¹straipsnyje nustatytas draudimas draudimo produktų platintojui nustatyti savo darbuotojų atlyginimo tvarką, pagal kurią jo darbuotojai būtų skatinami draudėjui, apdraustajam, naudos gavėjui ar nukentėjusiam trečiajam asmeniui rekomenduoti jo poreikių geriausiai neatitinkančio draudimo produkto ar paslaugos, bet nėra nustatyto draudimo atlyginti pačiam draudimo produktų platintojui tokiu būdu, kuris prieštarautų jo pareigai veikti kuo labiau atsižvelgiant į draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus. Draudimo įstatymo 93 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jei draudėjas atlieka kokius nors mokėjimus, išskyrus draudimo įmokas ir numatytus mokėjimus pagal ne gyvybės draudimo sutartį sudarius šią sutartį, draudikas arba draudimo tarpininkas taip pat turi atskleisti informaciją draudėjui pagal šio straipsnio 2 dalies 4 punktą apie kiekvieną tokį mokėjimą. Šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytas reikalavimas atskleisti informaciją apie savo darbuotojų gaunamo atlygio, susijusio su draudimo sutartimi, pobūdį, kai draudimo produktų platinimo paslaugas teikia draudikas.
Tačiau nenustatyta, kad informacija atskleistina ir pagal šio straipsnio 2 dalies 5 punkto reikalavimus, tai yra kai draudimo produktų platinimo paslaugas teikia draudimo tarpininkas. Be to, Draudimo įstatyme nėra nustatyto reikalavimo atskleisti minėtą informaciją draudėjui, atliekančiam mokėjimus pagal gyvybės draudimo sutartį. Draudimo įstatymo 158 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kokiems papildomos draudimo veiklos tarpininkams netaikomos šio įstatymo VII skyriaus nuostatos, tačiau tokios išimties šiems tarpininkams nėra nustatyta dėl V skyriaus nuostatų taikymo. Taip pat šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad visiems kitiems papildomos draudimo veiklos tarpininkams taikomos tik šio įstatymo 158¹ ir 186¹straipsnių nuostatos, nors pagal Direktyvą (ES) 2016/97 turėtų būti taikomi ir kiti šio įstatymo straipsniai. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas sprendime byloje Nr. 633/20 išaiškino, kad Direktyvoje (ES) 2016/97 vartojamos „draudimo produktų platintojo“ ir „draudimo tarpininko“ sąvokos turi būti suprantamos kaip apimančios juridinius asmenis, siūlančius savo klientams galimybę už mokamą atlygį savanoriškai prisijungti prie kolektyvinio (grupinio) draudimo sutarties, minėto juridinio asmens sudarytos su draudimo įmone, dėl ko šie klientai įgyja teisę į draudimo išmokas. Draudimo įstatyme tai nėra aiškiai reglamentuota. Draudimo įstatymo 2 straipsnio 42¹ dalyje, 52 straipsnio 1 dalyje ir 79 straipsnio 2 dalies 5 punkte vartojama sąvoka „buhalterinė apskaita“. Draudimo įstatymo 174 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“.
Draudimo įstatymo 2 straipsnio 35 dalies 2 punkte nustatyta, kad teikiant draudimo paslaugas Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra draudimo rizika, yra valstybė, į kurią įvežama transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje, per 30 dienų nuo pirkėjo patvirtinimo dienos, kad transporto priemonė pristatyta. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Direktyvoje (ES) 2021/2118 nustatyto reikalavimo įgalioti instituciją pasirašyti susitarimą įgyvendinimas:
Direktyvos (ES) 2021/2118 10a ir 25a straipsniai reglamentuoja klausimus, susijusius su nukentėjusių trečiųjų asmenų apsauga, kai draudimo įmonė bankrutuoja ar yra likviduojama, taip pat nustato žalos atlyginimo įstaigų teisę susigrąžinti už bankrutuojantį kitos šalies draudiką išmokėtas draudimo išmokas. Pagal Direktyvos 10a straipsnio 13 dalies antrąją pastraipą ir 25a straipsnio 13 dalies antrąją pastraipą valstybėms narėms pavedama iki 2023 m. birželio 23 d. įgalioti subjektą, kuris pasirašytų susitarimą su kitų Europos Sąjungos valstybių narių įgaliotais subjektais dėl išmokėtų žalos atlyginimo sumų grąžinimo tvarkos. TPVCAPD įstatymo projekto 1 straipsnyje Biuras įgaliojamas pasirašyti minėtą susitarimą. Taip pat atsisakoma neaktualaus straipsnio dėl Europos Komisijos informavimo. 2020 m. kovo 7 d. įsigaliojus Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašui, patvirtintam Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.
1R-72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“ (toliau – Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašas), teikiant nuorodas į Europos Sąjungos teisės aktus neturi būti nurodomas Europos Sąjungos teisės akto paskelbimo šaltinis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, TPVCAPD įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi tikslinamas Įstatymo priedo 4 punktas. Naujomis nuostatomis siekiama tinkamo Direktyvos (ES) 2016/97 perkėlimo ir įgyvendinimo nacionalinėje teisėje:
Draudimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis ir 161 straipsnio 10 dalis papildomos reikalavimu draudimo įmonėms ir draudimo brokerių įmonėms nagrinėti ir kitų suinteresuotų šalių (pavyzdžiui, vartotojų asociacijų) skundus. Draudimo įstatymo 90¹ straipsnio 2 dalyje nustatoma, kad draudimo produktų platintojo ir jo darbuotojų atlygis neprieštarautų jo pareigai veikti kuo labiau atsižvelgiant į draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus. Taip pat, siekiant tinkamo Direktyvos (ES) 2016/97 perkėlimo, to paties straipsnio 3 dalis patikslinama, kad draudžiama draudimo produktų platintojams nustatyti atlygio mokėjimo, pardavimo tikslų, darbo rezultatų siekimo ar kitą tvarką, pagal kurią jie patys ar jų darbuotojai, į kurių pareigas įeina draudimo produktų platinimo veikla, būtų skatinami draudėjui rekomenduoti konkretų draudimo produktą ar paslaugą, nors draudimo produktų platintojas galėtų pasiūlyti kitą, labiau draudėjo poreikius atitinkantį, draudimo produktą ar paslaugą.
Draudimo įstatymo 93 straipsnio 3 dalis patikslinama, kad jei draudėjas atlieka kokius nors mokėjimus, išskyrus draudimo įmokas ir numatytus mokėjimus pagal ne gyvybės draudimo sutartį ir kai draudimo produktų platinimo paslaugas teikia draudimo tarpininkas, draudimo tarpininkas turi atskleisti informaciją draudėjui pagal šio straipsnio 2 dalies 5 punktą apie kiekvieną tokį mokėjimą. Taip pat Draudimo įstatymo 116 straipsnis papildomas 2¹ dalimi, kurioje nustatomas reikalavimas atskleisti analogišką informaciją sudarius gyvybės draudimo sutartį. Draudimo įstatymo 158 straipsnio 4 dalis pripažįstama netekusia galios kaip neatitinkanti Direktyvos (ES) 2016/97 nuostatų. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad tam tikras sąlygas atitinkantiems papildomos draudimo veiklos tarpininkams Direktyva (ES) 2016/97 netaikoma, Draudimo įstatymo 90 straipsnis papildomas 5 dalimi, nustatančia, kad šio įstatymo V skyriaus nuostatos, kurios taip pat perkelia tam tikrus Direktyvos (ES) 2016/97 reikalavimus, netaikomos papildomos draudimo veiklos tarpininkams, atitinkantiems šio įstatymo 158 straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytas sąlygas. Pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimą byloje Nr. 633/20 Draudimo įstatymo 158² straipsnis papildomas 6 dalimi ir kolektyvinio (grupinio) draudimo sutarties platintojams nustatomas analogiškas kaip ir sudarant įprastas, tradicines draudimo sutartis teisinis režimas.
Suderinamos Draudimo įstatyme ir Finansinės apskaitos įstatyme vartojamos sąvokos: Draudimo įstatymo 2 straipsnio 42¹ dalyje, 52 straipsnio 1 dalyje ir 79 straipsnio 2 dalies 5 punkte vartojama sąvoka „buhalterinė apskaita“ pakeičiama sąvoka „finansinė apskaita“. Draudimo įstatymo 174 straipsnio 4 dalyje vartojama sąvoka „vyriausiasis buhalteris (buhalteris)“ pakeičiama sąvoka „finansinę apskaitą tvarkantis asmuo“. Siekiant Direktyvos (ES) 2021/2118 15 straipsnio nuostatas perkelti į nacionalinę teisę, Draudimo įstatymo 2 straipsnio 35 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad teikiant draudimo paslaugas Europos ekonominės erdvės valstybė, kurioje yra draudimo rizika, priklausomai nuo draudėjo pasirinkimo, gali būti ir valstybė, kurioje transporto priemonė yra registruota. Ši nuostata turi būti perkelta į nacionalinę teisę iki 2023 m. gruodžio 23 d., todėl toks įsigaliojimo terminas nustatomas Draudimo įstatymo projekto 14 straipsnio 1 dalyje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos pasekmės draudėjams, apdraustiesiems, naudos gavėjams, nukentėjusiems tretiesiems asmenims ir kitiems suinteresuotiems asmenims.
Draudimo įstatymo pakeitimais bus užtikrinta Direktyvoje (ES) 2016/97 nustatyta sąlyga, kad draudimo produktų platintojams ir jų darbuotojams mokamas atlygis neprieštarautų jų pareigai veikti kuo labiau atsižvelgiant į draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus, bei pareiga nagrinėti ir kitų suinteresuotų asmenų skundus. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti įstatymai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Draudimo įmonėms ir draudimo brokerių įmonėms numatoma pareiga nagrinėti naujų subjektų (kitų suinteresuotų šalių) skundus, nustatoma, kad draudimo produktų platintojų gaunamas atlygis arba draudimo produktų platintojų darbuotojams mokamas atlygis bei jų darbo vertinimas turi neprieštarauti draudimo produktų platintojų pareigai veikti kuo labiau atsižvelgiant į draudėjų, apdraustųjų, naudos gavėjų ir nukentėjusių trečiųjų asmenų interesus. Atitinkamai šie verslo subjektai turės peržiūrėti ir pritaikyti savo skundų nagrinėjimo, atlygio tvarkos aprašus ir kitus susijusius dokumentus. Šiuo tikslu nustatomas Draudimo įstatymo projekto įsigaliojimo atidėjimas 3 mėnesiams. 8. Ar Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės. 10.
10Ar Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Draudimo įstatymo projekte tikslinamos sąvokos suderintos su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 11. Ar Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymams įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikia. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„Draudikas“, „draudimo tarpininkas“, „draudėjas“, „draudimo paslaugos“, „draudimo produktų platinimas“, „transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomasis draudimas“, „Transporto priemonių draudikų biuras“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. part_72346963e0574dfe817ca1a48dcd0609_end
2023-04-17 Nr. XIVP-2626 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Pagal šio įstatymo 2 ir 11 straipsnių reikalavimus taip pat nagrinėjami kitų interesą dėl draudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės teikiamų paslaugų ir (arba) su draudimo įmone sudarytų draudimo sutarčių, ir (arba) draudimo brokerių įmonei tarpininkaujant sudarytų draudimo sutarčių turinčių asmenų skundai (prašymai) dėl iki 2023 m. rugsėjo 29 d. suteiktų paslaugų ir sudarytų draudimo sutarčių.“ Ši projekto nuostata diskutuotina. Pirma, iš tokios projekto nuostatos būtų galima suprasti, kad 2023 m. rugsėjo 30 d. įsigaliojus įstatymo 2 ir 11 straipsniuose išdėstytoms Draudimo įstatymo nuostatoms, kiti interesą dėl draudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės teikiamų paslaugų ir (arba) su draudimo įmone sudarytų draudimo sutarčių, ir (arba) draudimo brokerių įmonei tarpininkaujant sudarytų draudimo sutarčių turintys asmenys (toliau – kiti suinteresuoti asmenys) galėtų pateikti draudimo įmonei ar draudimo brokerių įmonei skundus ar prašymus dėl bet kada iki nurodytos datos suteiktų paslaugų ir sudarytų draudimo sutarčių, net jei tos paslaugos būtų suteiktos ar sutartys sudarytos, pavyzdžiui, prieš 10 ar daugiau metų. Atkreiptinas dėmesys, kad kitų suinteresuotų asmenų, pavyzdžiui, vartotojų asociacijų teisė pateikti skundus (prašymus) kyla iš 2016 m. sausio 20 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo, tad, mūsų vertinimu, projekte šios kitų suinteresuotų asmenų teisės įgyvendinimas turėtų būti siejamas su Direktyvos (ES) 2016/97 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta į nacionalinius teisės aktus perkeltų direktyvos nuostatų taikymo data – 2018 m. spalio 1 d. Antra, aptariamoje nuostatoje turėtų būti nustatoma ne „šio įstatymo“ atitinkamų straipsnių bet šiuo įstatymu keičiamų, t. y. šiame įstatyme išdėstytų atitinkamų Draudimo įstatymo straipsnių taikymo taisyklė. Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 2 ir 11 straipsniuose, kuriuose dėstomos atitinkamos Draudimo įstatymo nuostatos, iš esmės yra nustatoma skundų (prašymų) nagrinėjimo tvarka, o ne „reikalavimai“. Taigi, atsižvelgdami į šias pastabas ir siekdami aptariamos nuostatos aiškumo, siūlytume projekto 14 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „Kitų interesą dėl draudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės teikiamų paslaugų ir (arba) su draudimo įmone sudarytų draudimo sutarčių, ir (arba) draudimo brokerių įmonei tarpininkaujant sudarytų draudimo sutarčių turinčių asmenų skundai (prašymai) dėl suteiktų paslaugų ir sudarytų draudimo sutarčių, pateikti po
Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje ir šio įstatymo 11 straipsnyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 161 straipsnio
Departamento direktorius Dainius Zebleckis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8-5) 239 6055, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. IX-1737 2, 22, 52, 79, 90, 90¹, 93, 116, 158, 158², 161, 174 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2023-05-17 Nr. XIVP-2626(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8-5) 239 6055, el. p. [email protected]
Biudžeto ir finansų komitetas
2023-05-10
1Komiteto / Komisijos posėdyje dalyvavo: Dalia Asanavičiūtė (pavaduojanti Dainių Kreivį),
Valius Ąžuolas, Antanas Čepononis, Algirdas Butkevičius, Vytautas Gapšys, Liudas Jonaitis, Mindaugas Lingė, Matas Maldeikis, Vytautas Mitalas, Andrius Palionis, Juozas Varžgalys. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: patarėjai Alina Brazdilienė, Dalia Mudėnienė, Mindaugas Pečiulis, Audronė Čekanavičienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Pagal šio įstatymo 2 ir 11 straipsnių reikalavimus taip pat nagrinėjami kitų interesą dėl draudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės teikiamų paslaugų ir
(arba) su draudimo įmone sudarytų draudimo sutarčių, ir (arba) draudimo brokerių įmonei tarpininkaujant sudarytų draudimo sutarčių turinčių asmenų skundai (prašymai) dėl iki 2023 m. rugsėjo 29 d. suteiktų paslaugų ir sudarytų draudimo sutarčių.“ Ši projekto nuostata diskutuotina.
Pirma, iš tokios projekto nuostatos būtų galima suprasti, kad 2023 m. rugsėjo 30 d. įsigaliojus įstatymo 2 ir 11 straipsniuose išdėstytoms Draudimo įstatymo nuostatoms, kiti interesą dėl draudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės teikiamų paslaugų ir (arba) su draudimo įmone sudarytų draudimo sutarčių, ir (arba) draudimo brokerių įmonei tarpininkaujant sudarytų draudimo sutarčių turintys asmenys (toliau – kiti suinteresuoti asmenys) galėtų pateikti draudimo įmonei ar draudimo brokerių įmonei skundus ar prašymus dėl bet kada iki nurodytos datos suteiktų paslaugų ir sudarytų draudimo sutarčių, net jei tos paslaugos būtų suteiktos ar sutartys sudarytos, pavyzdžiui, prieš 10 ar daugiau metų. Atkreiptinas dėmesys, kad kitų suinteresuotų asmenų, pavyzdžiui, vartotojų asociacijų teisė pateikti skundus (prašymus) kyla iš 2016 m. sausio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/97 dėl draudimo produktų platinimo, tad, mūsų vertinimu, projekte šios kitų suinteresuotų asmenų teisės įgyvendinimas turėtų būti siejamas su Direktyvos (ES) 2016/97 42 straipsnio 1 dalyje nustatyta į nacionalinius teisės aktus perkeltų direktyvos nuostatų taikymo data – 2018 m. spalio 1 d. Antra, aptariamoje nuostatoje turėtų būti nustatoma ne „šio įstatymo“ atitinkamų straipsnių bet šiuo įstatymu keičiamų, t. y. šiame įstatyme išdėstytų atitinkamų Draudimo įstatymo straipsnių taikymo taisyklė.
Trečia, atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 2 ir 11 straipsniuose, kuriuose dėstomos atitinkamos Draudimo įstatymo nuostatos, iš esmės yra nustatoma skundų (prašymų) nagrinėjimo tvarka, o ne „reikalavimai“. Taigi, atsižvelgdami į šias pastabas ir siekdami aptariamos nuostatos aiškumo, siūlytume projekto 14 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „Kitų interesą dėl draudimo įmonės ar draudimo brokerių įmonės teikiamų paslaugų ir (arba) su draudimo įmone sudarytų draudimo sutarčių, ir (arba) draudimo brokerių įmonei tarpininkaujant sudarytų draudimo sutarčių turinčių asmenų skundai (prašymai) dėl suteiktų paslaugų ir sudarytų draudimo sutarčių, pateikti po 2018 m. spalio 1 d., nagrinėjami šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje ir šio įstatymo 11 straipsnyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 161 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka.“ Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Matas Maldeikis, Andrius Palionis.. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė Komiteto biuro vedėja Alina Brazdilienė