Projekto lyginamasis variantas
viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymO NR. VIII-371 2 ir 6 STRAIPSNIų PAKEITIMO įstatymas
1Papildyti įstatymo 2 straipsnį nauja dalimi:
„6. Šiame įstatyme vartojamos sąvokos „ūkio subjektas“, „ūkinė veikla“, „kontroliuojantis asmuo“, „susitarimas“ yra suprantamos taip, kaip apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme.“
1Papildyti įstatymo 6 straipsnio 1 dalį nauju punktu:
„4) šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų juridinių asmenų ir šių asmenų kontroliuojamų ūkio subjektų vykdomą ūkinę veiklą su Rusijos Federacijoje ir (ar) Baltarusijos Respublikoje veikiančiais fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis, atskleidžiant šių asmenų susitarimą (-us)."
Šis įstatymas, įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pakeitimu siūloma, kad asmenys, deklaruodami savo viešuosius ir privačius interesus, prie šiuo metu nurodomų duomenų apie juridinius asmenis, kuriuose jo, jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio turimų akcijų suteikiami balsai visuotiniame akcininkų susirinkime ar turimos juridinio asmens dalyvio teisės kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse leidžia daryti lemiamą įtaką šių juridinių asmenų veiklai, nurodytų ir šių juridinių asmenų ir jų kontroliuojamų ūkio subjektų vykdomą ūkinę veiklą su Rusijos Federacijoje ir (ar) Baltarusijos Respublikoje veikiančiais fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis, atskleidžiant šių asmenų susitarimą (-us). Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ konstatavo, kad Rusijos Federacijos veiksmai daro reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), labiausiai – Rytų, narių, bet ir visos Europos saugumui. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gegužės 10 d. pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu, o Rusijos Federaciją, kurios karinės pajėgos sąmoningai ir sistemingai renkasi bombarduoti civilinius objektus, – terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe. Atsakomybė už Rusijos karą prieš Ukrainą tenka ir Baltarusijai. Rusija nuo karo pradžios naudojasi Baltarusijos teritorija, dislokuoja joje savo karius.
Pabrėžtina, kad didžioji dauguma Rusijos piliečių palaiko savo šalies agresorės karinius veiksmus, nesiima veiksmų stabdyti savo šalies režimo agresiją, todėl kyla klausimas – ar ir toliau vykdomi ir plėtojami ekonominiai ryšiai su Rusija ir Baltarusija neprisideda prie autoritarinių režimų ekonomikos palaikymo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. 3. Kaip šiuo metu reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu viešuosius ir privačius interesus deklaruojantys asmenys, kaip nurodyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje, teikia deklaracijoje duomenis apie juridinius asmenis, kuriuose jo, jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio turimų akcijų suteikiami balsai visuotiniame akcininkų susirinkime ar turimos juridinio asmens dalyvio teisės kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse leidžia daryti lemiamą įtaką šių juridinių asmenų veiklai, tačiau šiuo metu neturi pareigos nurodyti ar tie juridiniai asmenys ir jų kontroliuojami ūkio subjektai vykdo ūkinę veiklą su Rusijos Federacijoje ir (ar) Baltarusijos Respublikoje veikiančiais fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo pakeitimo projektu siekiama paskatinti su viešuosius ir privačius interesus deklaruojančiais asmenimis susijusias įmones atsisakyti verslo ryšių su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Galimų neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas projektas neturės neigiamos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7.
Priimtas projektas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymą, kitų įstatymų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai Nėra reikalingų priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Privačių interesų registro tobulinimui reikalinga nuo 120 iki 150 tūkts. Eur. papildomų biudžeto lėšų, įgyvendinant patobulinimus papildoma (tęstinė) nauda bus ta, kad VTEK turės papildomas sąsajas su Registrų centru. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Viešųjų ir privačių interesų deklaravimas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai:
Laurynas Kasčiūmas
2023-04-20 Nr. XIVP-2624 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Svarstant teikiamo įstatymo projekto nuostatas, siūlytina įvertinti, ar Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) pakeitimai atitinka keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nustatytą paskirtį ir uždavinius: „Šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai“ (pabraukta mūsų). Tuo tarpu teikiamo įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad teikiamo įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai yra šie: „Pabrėžtina, kad didžioji dauguma Rusijos piliečių palaiko savo šalies agresorės karinius veiksmus, nesiima veiksmų stabdyti savo šalies režimo agresiją, todėl kyla klausimas – ar ir toliau vykdomi ir plėtojami ekonominiai ryšiai su Rusija ir Baltarusija neprisideda prie autoritarinių režimų ekonomikos palaikymo. Įstatymo pakeitimo projektu siekiama paskatinti su viešuosius ir privačius interesus deklaruojančiais asmenimis susijusias įmones atsisakyti verslo ryšių su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika“. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad teikiamo įstatymo projekto nuostatos neatitinka keičiamo įstatymo reguliavimo dalyko. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo
ji apibrėžiama Konkurencijos įstatyme.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje, atsižvelgiant į šio įstatymo specifinę paskirtį, tikslus bei konkurencijos pažeidimų tyrimo europinio lygmens reglamentavimą, „susitarimo“ sąvoka yra apibrėžiama labai plačiai ir apima ne tik tarp ūkio subjektų sudarytas sutartis, bet ir suderintus veiksmus ar ūkio subjektų junginio atstovų priimtą sprendimą, t. y. Konkurencijos įstatymas nenumato reikalavimo ūkio subjektų valios išraiškos formai ar būdui, todėl šalių valia gali būti ir „numatoma“. Atsižvelgiant į tai, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kaip „numatomų“ susitarimų ar ūkio subjektų veiksmų derinimo atveju turėtų būti įgyvendinamas projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimas deklaruojančiam asmeniui pateikti duomenis ne tik apie ūkio subjektų vykdomą ūkinę veiklą su Rusijos Federacijoje ir (ar) Baltarusijos Respublikoje veikiančiais fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis bet ir
„atskleisti šių asmenų susitarimą (-us)“ (pabraukta mūsų). Šiame kontekste
atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį deklaracijoje negali būti viešai skelbiami kitos sandorio šalies, kuri yra fizinis asmuo, asmens duomenys, todėl svarstytina, ar projekte nustačius reikalavimą deklaruoti vykdomą ūkinę veiklą su Rusijos Federacijoje ir (ar) Baltarusijos Respublikoje veikiančiais fiziniais asmenimis, apskritai būtų įmanoma pasiekti projekto tikslą. Atsižvelgiant į išdėstytą, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. 3.
nėra aiškus jo įgyvendinimo mechanizmas, pavyzdžiui, nėra aišku, kokia institucija ir remdamasi kokiais duomenimis galėtų patikrinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos deklaruojančio asmens pateiktos informacijos teisingumą ar nustatyti, kad tokia informacija nebuvo pateikta; taip pat neaišku, ar deklaruojantys asmenys, iki teikiamo projekto įsigaliojimo jau pateikę privačių interesų deklaracijas, jas turėtų tikslinti, ir jeigu taip, tai per kiek laiko ir pan. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų įstatymo taikymo problemų, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo, aptariant įstatymo nuostatų taikymą iki įstatymo įsigaliojimo pateiktų privačių interesų deklaracijų atžvilgiu. 4. Teikiamo įstatymo projekto 3 straipsnyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data turėtų būti tikslinama, kad būtų galima tinkamai pasirengti įstatymo įgyvendinimui (sukurtos būtinos institucinės struktūros, sukurti ar pritaikyti registrai ir (ar) informacinės sistemos, skirtos būtinos lėšos ir pan.). 5. Manytume, kad atsižvelgiant į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme ir keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kompetenciją - atlikti privačių interesų deklaravimo stebėseną, interesų konfliktų rizikos vertinimą ir valdymą, pažeidimų prevenciją valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kituose viešojo sektoriaus subjektuose ir kituose Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nurodytuose juridiniuose asmenyse, kuriuose dirba deklaruojantys asmenys, dėl teikiamo projekto galėtų būti gauta jos išvada. 6. Teikiamo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad privačių interesų registro tobulinimui reikės nuo 120 iki 150 tūkst. eurų papildomų biudžeto lėšų.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad 2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai jau yra patvirtinti, taigi dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 7. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) (toliau – Rekomendacijos). 7.1. Teikiamame įstatymo projekte po įstatymo projekto pavadinimo turi būti dėstomi įstatymo projekto priėmimo data ir numeris (įstatymo projekte konkretus mėnuo ir diena nenurodomi), po įstatymo projekto priėmimo datos ir numerio – įstatymo projekto priėmimo vieta. 7.2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, atsižvelgiant į Rekomendacijų 35 punktą, formuluotina taip: „Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme“. 7.3. Projekto 1 ir 2 straipsnių vienintelė struktūrinė dalis nenumeruotina. 7.4. Projekto 1 straipsnyje pakeitimo esmė formuluotina taip: „Papildyti 2 straipsnį
straipsnio 1 dalį 4 punktu:“ Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Bielskė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] M. Masteikienė (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
projekto Nr. XIVp-2624
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkė Daiva Žebelienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Martynas Katelynas, komiteto nariai: Tadas Barauskas, Kęstutis Bilius, Domas Griškevičius, Vytautas Grubliauskas, Ričardas Juška, Saulius Luščikas, Audrius Petrošius, Valdas Rakutis, Vitalijus Šeršniovas, Rita Tamašunienė, Violeta Turauskaitė. Komiteto biuras: vedėja Kristina Šimkutė, patarėjai: Aušra Balčiūnaitytė, Giedrė Lukošiūnienė, Rasa Mačiulytė, Deimantė Pukytė, padėjėja Vilma Keidūnė. Kviestieji asmenys: Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-20 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Svarstant teikiamo įstatymo projekto nuostatas, siūlytina įvertinti, ar Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) pakeitimai atitinka keičiamo įstatymo 1 straipsnyje nustatytą paskirtį ir uždavinius: „Šio įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai“ (pabraukta mūsų).
Tuo tarpu teikiamo įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad teikiamo įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai yra šie: „Pabrėžtina, kad didžioji dauguma Rusijos piliečių palaiko savo šalies agresorės karinius veiksmus, nesiima veiksmų stabdyti savo šalies režimo agresiją, todėl kyla klausimas – ar ir toliau vykdomi ir plėtojami ekonominiai ryšiai su Rusija ir Baltarusija neprisideda prie autoritarinių režimų ekonomikos palaikymo. Įstatymo pakeitimo projektu siekiama paskatinti su viešuosius ir privačius interesus deklaruojančiais asmenimis susijusias įmones atsisakyti verslo ryšių su Rusijos Federacija ir
įstatymo projekto nuostatos neatitinka keičiamo įstatymo reguliavimo dalyko. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalyje nurodoma, kad sąvoka
„susitarimas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžiama Konkurencijos įstatyme.
Atkreiptinas dėmesys, kad Konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 19 dalyje, atsižvelgiant į šio įstatymo specifinę paskirtį, tikslus bei konkurencijos pažeidimų tyrimo europinio lygmens reglamentavimą, „susitarimo“ sąvoka yra apibrėžiama labai plačiai ir apima ne tik tarp ūkio subjektų sudarytas sutartis, bet ir suderintus veiksmus ar ūkio subjektų junginio atstovų priimtą sprendimą, t. y. Konkurencijos įstatymas nenumato reikalavimo ūkio subjektų valios išraiškos formai ar būdui, todėl šalių valia gali būti ir
„numatoma“. Atsižvelgiant į tai, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo
nėra aišku, kaip „numatomų“ susitarimų ar ūkio subjektų veiksmų derinimo atveju turėtų būti įgyvendinamas projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimas deklaruojančiam asmeniui pateikti duomenis ne tik apie ūkio subjektų vykdomą ūkinę veiklą su Rusijos Federacijoje ir (ar) Baltarusijos Respublikoje veikiančiais fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis bet ir „atskleisti šių asmenų susitarimą (-us)“ (pabraukta mūsų). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalį deklaracijoje negali būti viešai skelbiami kitos sandorio šalies, kuri yra fizinis asmuo, asmens duomenys, todėl svarstytina, ar projekte nustačius reikalavimą deklaruoti vykdomą ūkinę veiklą su Rusijos Federacijoje ir (ar) Baltarusijos Respublikoje veikiančiais fiziniais asmenimis, apskritai būtų įmanoma pasiekti projekto tikslą. Atsižvelgiant į išdėstytą, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-04-202 3.
Pažymėtina, kad iš teikiamo projekto nuostatų nėra aiškus jo įgyvendinimo mechanizmas, pavyzdžiui, nėra aišku, kokia institucija ir remdamasi kokiais duomenimis galėtų patikrinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos deklaruojančio asmens pateiktos informacijos teisingumą ar nustatyti, kad tokia informacija nebuvo pateikta; taip pat neaišku, ar deklaruojantys asmenys, iki teikiamo projekto įsigaliojimo jau pateikę privačių interesų deklaracijas, jas turėtų tikslinti, ir jeigu taip, tai per kiek laiko ir pan. Siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų įstatymo taikymo problemų, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo, aptariant įstatymo nuostatų taikymą iki įstatymo įsigaliojimo pateiktų privačių interesų deklaracijų atžvilgiu. Pritarti
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projekto 3 straipsnyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data turėtų būti tikslinama, kad būtų galima tinkamai pasirengti įstatymo įgyvendinimui (sukurtos būtinos institucinės struktūros, sukurti ar pritaikyti registrai ir (ar) informacinės sistemos, skirtos būtinos lėšos ir pan.). Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5. Manytume, kad atsižvelgiant į Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatyme ir keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos kompetenciją – atlikti privačių interesų deklaravimo stebėseną, interesų konfliktų rizikos vertinimą ir valdymą, pažeidimų prevenciją valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose, kituose viešojo sektoriaus subjektuose ir kituose Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nurodytuose juridiniuose asmenyse, kuriuose dirba deklaruojantys asmenys, dėl teikiamo projekto galėtų būti gauta jos išvada. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-04-20 6.
Teikiamo įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad privačių interesų registro tobulinimui reikės nuo 120 iki 150 tūkst. eurų papildomų biudžeto lėšų. Atkreipiame dėmesį į tai, kad 2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto asignavimai jau yra patvirtinti, taigi dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (2021 m.
lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) (toliau – Rekomendacijos). 7.1. Teikiamame įstatymo projekte po įstatymo projekto pavadinimo turi būti dėstomi įstatymo projekto priėmimo data ir numeris (įstatymo projekte konkretus mėnuo ir diena nenurodomi), po įstatymo projekto priėmimo datos ir numerio – įstatymo projekto priėmimo vieta. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-04-201
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis, atsižvelgiant į Rekomendacijų 35 punktą, formuluotina taip: „Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme“. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-04-20 1,2
ir 2 straipsnių vienintelė struktūrinė dalis nenumeruotina. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-04-201
straipsnyje pakeitimo esmė formuluotina taip: „Papildyti 2 straipsnį 6 dalimi:“. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2023-04-202
straipsnyje pakeitimo esmė formuluotina taip: „Papildyti 6 straipsnio 1 dalį
Pritarti 12.
Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-05-082 Įvertinę Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto XIVP-2624 (toliau
Federacijoje ir (ar) Baltarusijos Respublikoje veikiančiais fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis, atskleidžiant šių asmenų susitarimą (-us), pažymime, kad kadangi ši informacija būtų siejama su deklaracijas privalančiu teikti fiziniu asmeniu (jo asmens duomenimis), tokiam pasiūlymui taikytini 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendime byloje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C-184/20 Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ESTT) nustatyti duomenų viešinimo pagrįstumo kriterijai. ESTT pažymėjo, kad asmens duomenų viešinimas, kaip teisės į privataus gyvenimą gerbimą ir asmens duomenų apsaugą ribojimas, turi: pirma, būti būtinas; antra, atitikti Europos Sąjungos pripažintus bendrojo intereso tikslus arba būti reikalingas kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti; trečia, neturi viršyti to, kas griežtai būtina, ir ketvirta, suvaržymą nustatančiame teisės akte turi būti numatytos aiškios ir tikslios taisyklės, kuriomis būtų reglamentuojama atitinkamos priemonės apimtis ir taikymas.
Būtinumo reikalavimo laikomasi, jei sprendžiant asmens duomenų viešinimo klausimą įvertinama, ar kitos, mažiau privatumą ribojančios priemonės nebūtų tinkamos ir veiksmingos, ar būtina sudaryti galimybę su viešinamais asmens duomenimis susipažinti neribotam asmenų skaičiui. ESTT atkreipė dėmesį, kad byloje nebuvo gauta duomenų, kad „prieš priimdamas šią nuostatą [įstatymo leidėjas] būtų išnagrinėjęs, ar šių duomenų viešas paskelbimas internete be jokių prieigos apribojimų yra griežtai būtinas, o gal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme numatyti tikslai galėtų būti taip pat veiksmingai pasiekti apribojant asmenų, galinčių susipažinti su šiais duomenimis, skaičių“ (Sprendimo
Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos atliekama jos turinio kontrole, kurios veiksmingumą turi užtikrinti atitinkama valstybė narė, suteikdama šiai institucijai tuo tikslu būtinas priemones, tokiu viešu paskelbimu daug labiau suvaržomos Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos (toliau – Chartija)
(Sprendimo 112 punktas).
Vadovaujantis šiuo ESTT išaiškinimu, siekiant nepažeisti asmens duomenų apsaugos reikalavimų, registruojant, derinant ir svarstant teisės akto projektą, kuriame nustatomas asmens duomenų viešinimas, turi būti įvertinta, ar, pirma, tikslo negalima pasiekti kitomis priemonėmis ir, antra, ar asmens duomenys būtinai turi būti viešai skelbiami be jokių prieigos apribojimų. Atitinkamai, šis vertinimas, kartu su kitais asmens duomenų viešinimo teisėtumą, būtinumą, proporcingumą pagrindžiančiais argumentais turėtų būti pateiktas Įstatymo projekto lydimojoje medžiagoje (vertinimas galėtų būti išsamiai aptartas tiek patobulinto Įstatymo projekto aiškinamajame rašte, tiek ir Įstatymo projektą svarstančių Seimo komitetų išvadose). Vadovaudamiesi Reglamento (ES) 2016/679 36 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad rengiant pasiūlymą dėl teisėkūros priemonės, kurią turi priimti nacionalinis parlamentas, susijusios su duomenų tvarkymu, turi būti konsultuojamasi su priežiūros institucija, bei Reglamento (ES) 2016/679 57 straipsnio 1 dalies c punktu, pagal kurį priežiūros institucija pataria nacionaliniam parlamentui teisėkūros ir administracinių priemonių, susijusių su fizinių asmenų teisių ir laisvių apsauga tvarkant duomenis, klausimais, siūlome dėl Įstatymo projekto gauti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos išvadą. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, 2023-08-24 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (toliau – Komisija, VTEK): Komisijos pirmininkas Gediminas Sakalauskas, nariai Virginija Aleksejūnė, Tomas Blinstrubis, Evelina Matulaitienė ir Martinas Žaltauskas 2023 m. rugpjūčio 23 d. posėdyje susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2023 m. liepos 26 d. raštu Nr. S-2023-3466 pateiktu Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371
Įstatymo projektas) ir teikia savo išvadą. Įstatymo projekto tikslas nedera su šiuo metu galiojančio Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo paskirtimi Įstatymo projektu siūlomo pakeitimo kontekste, Komisijos nuomone, yra svarbu visų pirma įvertinti Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymu (toliau – VTEK įstatymas) nustatytą Komisijos paskirtį, jos veiklos uždavinius bei Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Interesų derinimo įstatymas) paskirtį ir šiuo įstatymu reguliuojamus teisinius santykius. Vadovaujantis VTEK įstatymo 2 straipsnio nuostatomis, Komisijos paskirtis – užtikrinti, kad valdžios įstaigos ir jose dirbantys asmenys etiškai tarnautų žmonėms. Vienas iš VTEK uždavinių, aktualus nagrinėjamuoju klausimu, yra padėti asmenims deklaruoti privačius interesus ir juos derinti su viešaisiais interesais. Interesų derinimo įstatymo paskirtis – sudaryti sąlygas atskleisti valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų ir šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų (visi kartu toliau – deklaruojantys asmenys) privačius interesus, užtikrinti, kad priimant sprendimus pirmenybė būtų teikiama viešiesiems interesams, ir užkirsti kelią kilti interesų konfliktams bei plisti korupcijai.
Įstatymas apibrėžia specialiąsias, šiame įstatyme vartojamas, sąvokas: ,,privatūs interesai“, ,,viešieji interesai“, ,,interesų konfliktas“ ir kt., nustato pareigas deklaruojantiems asmenims, tokias kaip nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti savo tarnybines pareigas, teisės aktų nustatyta tvarka ir priemonėmis vengti interesų konflikto ir elgtis taip, kad nekiltų abejonių, kad toks konfliktas yra ir kt. (Įstatymo 3 straipsnio
asmenims Įstatymas draudžia dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip juos paveikti ar bandyti paveikti, arba atlikti kitas tarnybines pareigas, jeigu atliekamos tarnybinės pareigos yra susijusios su jų privačiais interesais. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, aplinkybės, dėl kurių gali kilti interesų konfliktas, pačios savaime dar nereiškia interesų konflikto buvimo. Jos apibūdina tam tikrą bendrąją asmens, dirbančio valstybinėje tarnyboje, padėtį (jo turėtus ar esamus santykius su kitais asmenimis, dalyvavimą netarnybinėje veikloje, sudarytus sandorius ir pan.) ir savo esme yra tik prielaidos interesų konfliktui kilti.
Valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens tarnybinėje veikloje atsiradus tam tikrų konkrečių šios veiklos vykdymo aplinkybių (reikalui parengti ar priimti tam tikrą konkretų sprendimą, gavus tam tikrą konkretų pavedimą ir pan.), minėtos aplinkybės, lemiančios prielaidas interesų konfliktui kilti, kartu su konkrečiomis tarnybinės veiklos aplinkybėmis tampa interesų konfliktu (LVAT 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁴⁴²-1422/2010, 2012 m. birželio 13 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A⁶⁶²-2728/2012 ir kt.). Kitaip tariant, tiesioginio ir akivaizdaus privataus intereso (suinteresuotumo) egzistavimas svarstomo tarnybinio klausimo atžvilgiu yra būtina sąlyga tokiam konfliktui valstybinėje tarnyboje dirbančio asmens veikloje atsirasti bei pasireikšti. Sistemiškai vertinant nurodytąsias Interesų derinimo įstatymo nuostatas pastebėtina, kad deklaruojančio asmens privataus intereso šaltiniai yra tapatinami su šio įstatymo 6 straipsnyje pateikiamu deklaruotinų duomenų sąrašu, o sąraše įvardyti duomenys gali lemti interesų konfliktą, jei deklaruojančiojo tarnybinėje veikloje susiklostytų situacija, kai jam teks rengti, svarstyti ar priimti su šiuo jo privačiu interesu susijusius sprendimus arba atlikti kitas tarnybines pareigas. Komisija, vykdydama VTEK įstatymu nustatytus įgaliojimus, prižiūri ir kontroliuoja, kaip laikomasi Interesų derinimo įstatymo reikalavimų.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Įstatymo projektu siūloma, kad asmenys, deklaruodami savo viešuosius ir privačius interesus, prie šiuo metu nurodomų duomenų apie juridinius asmenis, kuriuose jo, jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio turimų akcijų suteikiami balsai visuotiniame akcininkų susirinkime ar turimos juridinio asmens dalyvio teisės kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse leidžia daryti lemiamą įtaką šių juridinių asmenų veiklai, nurodytų ir šių juridinių asmenų ir jų kontroliuojamų ūkio subjektų vykdomą ūkinę veiklą su Rusijos Federacijoje ir
(ar) Baltarusijos Respublikoje veikiančiais fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis, atskleidžiant šių asmenų susitarimą (-us). Aiškinamajame rašte taip pat nurodyta, kad Įstatymo projekto tikslas yra paskatinti su viešuosius ir privačius interesus deklaruojančiais asmenimis susijusias įmones atsisakyti verslo ryšių su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika. Komisija, įvertinusi nurodytą Įstatymo projekto tikslą mano, kad jis nedera su šiuo metu galiojančio Interesų derinimo įstatymo paskirtimi – sudaryti sąlygas deklaruoti privačius interesus ir užtikrinti viešųjų interesų pirmenybę priimant sprendimus. Iš Įstatymo projekto tikslo seka, jog teikiamąja iniciatyva siekiama, jog pareikalavus privačių interesų deklaracijoje atskleisti nurodytuosius susitarimus, deklaruojantys asmenys vietoj to, kad vykdytų šią pareigą, imtųsi atitinkamų veiksmų, kad juridiniai asmenys, kurių veiklai deklaruojančio asmens dalyvio teisės leidžia daryti lemiamą įtaką, nutrauktų egzistuojančius verslo ryšius su Rusijos Federacijoje ir (ar) Baltarusijos Respublikoje veikiančiais fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis.
Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar keliami Įstatymo projekto ir jo aiškinamajame rašte nurodyti tikslai neturėtų būti realizuoti kitomis, nei pareiga nurodyti atitinkamus duomenis privačių interesų deklaracijoje, teisinėmis priemonėmis. Pritarti
2Vyriausioji tarnybinės etikos komisija,
2023-08-242 Įstatymo projekte nurodytus susitarimus galėtų deklaruoti valstybės politikai, valstybės pareigūnai ir viešojo sektoriaus organizacijų vadovai, o ne visi deklaruojantys asmenys Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamu 6 straipsnio 1 dalies 4 punktu pareigą deklaruoti nurodytuosius duomenis siūloma nustatyti visiems deklaruojantiems asmenims. Pastebėtina, kad šiuo metu yra daugiau nei 170 tūkst. deklaruojančių asmenų, iš kurių tik palyginti mažoji dalis priima vienasmenius ar kolegialius galutinius sprendimus. Lietuvoje yra apie 1,5 tūkst. valstybės politikų, apie 5 tūkst. valstybės pareigūnų. PINREG duomenimis Lietuvoje veikia daugiau nei 4 tūkst. viešojo sektoriaus organizacijų. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pabrėžęs, jog valstybės institucijos vadovams yra taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, o visuomenė turi pagrįstų lūkesčių, kad valstybės institucijos vadovai yra ne tik aukštesnės profesinės kvalifikacijos, bet ir veikia laikydamiesi aukštesnių moralės ir tarnybinės etikos principų (2004 m. lapkričio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-750-2004).
A3-750-2004). Atsižvelgdama į tai Komisija siūlytų įvertinti galimybę Įstatymo projektu siūlomus atskleisti privačius interesus įpareigoti deklaruoti tik valstybės politikus, valstybės pareigūnus bei aukščiausius viešojo sektoriaus organizacijų vadovus. Pritarti
3Vyriausioji tarnybinės etikos komisija,
2023-08-242 PINREG yra priemonė, bet neįmanoma tokių susitarimų realiai patikrinti Vertinant siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą būtina išanalizuoti ir VTEK galimybes patikrinti deklaruojančių asmenų privačių interesų deklaracijose nurodytų duomenų teisingumą, t. y. įvertinti Komisijos galimybes gauti duomenis apie Interesų derinimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų juridinių asmenų sudarytus susitarimus su Rusijos Federacijoje ir (ar) Baltarusijos Respublikoje veikiančiais fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis iš registrų, informacinių sistemų, kitų institucijų ir pan. Išlieka rizikos, kad deklaruojantis asmuo gali objektyviai nežinoti minėtų ryšių arba sąmoningai neatskleisti deklaracijoje šių ryšių. Tokiais atvejais VTEK, Interesų derinimo įstatymo reikalavimų laikymosi priežiūros vykdymui, neturi galimybės objektyviai patikrinti ir įvertinti pačių deklaruojančių asmenų deklaracijose nurodytų ar nenurodytų duomenų. Taigi, akcentuotina, kad PINREG yra priemonė, tačiau Komisija neturi galimybių tokių duomenų, t. y. susitarimų, patikrinti, o kaip savo rekomendacijose pabrėžia tarptautinės organizacijos, vien tik privačių interesų deklaravimas be galimybės juos objektyviai patikrinti, neužtikrina tinkamos įstatymo reikalavimų laikymosi priežiūros ir kontrolės. Tarptautinės organizacijos (Pasaulio bankas, EBPO, GRECO ir kt.), vertindamos deklaravimo sistemas, itin pabrėžia deklaracijų turinio analizės ir tikrinimo svarbą. Jų nuomone, šalys turėtų apsibrėžti tokią deklaruojančiųjų bei deklaruotinų duomenų imtį, kad galėtų deklaracijas patikrinti.
Nors labai didelis deklaruojančiųjų skaičius ar reikalaujamų duomenų kiekis ir gali sudaryti pirminį įspūdį, kad šalys stengiasi įdiegti skaidrumo ir tinkamo tarnybinio elgesio standartus įvairiuose institucijų lygiuose, tačiau iš tiesų taip tik užtikrina, kad sistema iš vis negali veikti. Todėl subjektų skaičius ir duomenų imtis turėtų būti nustatomi tik atsižvelgiant į kontrolę užtikrinančių įstaigų administracinius ir techninius pajėgumus tas deklaracijas patikrinti. Šiuo atveju, priėmus siūlomus pakeitimus, VTEK negalėtų patikrinti deklaruotinų duomenų ne tik dėl administracinių ir techninių pajėgumų trūkumo (kuris yra ir VTEK iki šiol negauna prašomo finansavimo esamiems etatams padengti tam, kad galėtų vykdyti šiuo metu jau priskirtas funkcijas), bet ir dėl to, kad šių duomenų, žinomų tik atitinkamoms Rusijos ar Baltarusijos institucijoms ar asmenims, nebus galimybės gauti, taigi jokios deklaravimo kontrolės nebus. Toks reguliavimas iš esmės prieštarautų ilgalaikėms gerosioms tarptautinėms praktikoms. Pritarti
4Vyriausioji tarnybinės etikos komisija,
2023-08-24 Neskiriamos papildomos valstybės biudžeto lėšos, VTEK neturi finansinių ir žmogiškųjų išteklių Įstatymo projektu teikiamoms nuostatoms įgyvendinti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad PINREG tobulinimui reikalinga nuo 120 iki 150 tūkst. Eur. papildomų biudžeto lėšų, įgyvendinant patobulinimus papildoma (tęstinė) nauda bus ta, kad VTEK turės papildomas sąsajas su VĮ Registrų centru. Pastebėtina, jog Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas pareikalautų ir papildomų žmogiškųjų išteklių bei lėšų jiems išlaikyti. Tačiau Komisija tokių galimybių neturi. Apie Komisijai nustatytų įgaliojimų vykdymo galimybes atsižvelgiant į pastaruosius kelerius metus skiriamus valstybės biudžeto asignavimus VTEK ne kartą informavo Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą.
Nr. S-490-(2.4E) kreipdamasi į Komitetą VTEK pateikė išsamią, skaičiavimais grįstą, informaciją apie ir trūkstamą lėšų poreikį 2023 – 2024 m. Pakartotinai atkreipiame dėmesį, jog Lietuvos Respublikos Seimo valdyba dar
papildomas funkcijas, Komisijai skyrė papildomus 5 etatus, t. y. didžiausią leistiną pareigybių skaičių padidino nuo 25 iki 30 etatų, tačiau papildomi biudžeto asignavimai šiems etatams įsteigti ir išlaikyti neskirti iki šiol. Todėl šiuo metu Komisija tegali užtikrinti tik pagrindinių jai pavestų funkcijų, tokių kaip pranešimų, prašymų, skundų nagrinėjimas, bendro pobūdžio konsultavimas, PINREG bei SKAIDRIS pagrindinių funkcionalumų administravimas, tarptautinis atstovavimas, vykdymą. Kitos funkcijos, kaip duomenų analitika, išankstinių rašytinių rekomendacijų teikimas, aukščiausio lygio vadovų bei atitikties pareigūnų nuolatinis konsultavimas, organizacijų atitikties vertinimas iš esmės nevykdomos, nes trūksta žmogiškųjų resursų. Atsižvelgiant į tai, papildomos valstybės biudžeto lėšos turėtų būti skirtos ne tik PINREG tobulinimui, bet ir papildomų VTEK sekretoriato darbuotojų etatų įsteigimui ir išlaikymui. Pritarti
5Vyriausioji tarnybinės etikos komisija,
2023-08-24 Būtina skirti laiko ir atitinkamų lėšų pasirengti įstatymo įgyvendinimui Teikiamo Įstatymo projekto 3 straipsnyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data 2023 m. liepos 1 d.
Atsižvelgdama į VTEK išvadoje teikiamas abejones dėl galiojančio Interesų derinimo įstatymo ir Įstatymo projekto tikslų suderinamumo, teikiamus pasiūlymus dėl Įstatymo projekto nuostatų tobulinimo, bei į tai, kad būtina skirti laiko ir atitinkamų lėšų pasirengti įstatymo įgyvendinimui, Komisija siūlytų tikslinti Įstatymo projekto 3 straipsnyje nustatytą įstatymo įsigaliojimo datą. Pritarti
6Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija,
2023-08-292 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (toliau – Inspekcija), pagal kompetenciją išnagrinėjusi Jūsų pateiktą derinti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2624 (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo keičiamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas (toliau
Įstatymo projekto 2 straipsnio, VPIDĮ 6 straipsnio 1 dalį papildančia 4 punktu, nėra aišku, ką konkrečiai deklaracijoje būtų reikalinga nurodyti, t. y. ar tik faktą, kad juridinis asmuo, kurioje veikloje deklaruojantis asmuo turi lemiamą įtaką (kaip tai nustatyta VPIDĮ 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte) ir susitarimo dalyką, ar taip pat ir kitus asmens duomenis;
7Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija,
projekto aiškinamojo rašto nėra aišku, kaip konkrečiai pasireikš papildomos (ne)teikiamos informacijos kontrolė (stebėsena), t. y. ar priežiūros institucija turės galimybę patikrinti, kaip vykdoma ši papildoma pareiga (ar vykdoma). Jei tokia kontrolė ir stebėsena negalės būti užtikrinama, abejotina, kad VPIDĮ pakeitimais galėtų būti pasiekti Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti tikslai.
Tokiu atveju minėtų asmens duomenų tvarkymas galėtų būti laikomas nesuderinamu su Bendruoju duomenų apsaugos reglamentu[¹] ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika[²]. Šiuo aspektu Inspekcija palaiko Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1, 3 ir
8Finansų ministerija,
2024-03-22 Lietuvos Respublikos finansų ministerija susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto raštu, kuriame prašoma pateikti informaciją, kada galėtų būti skiriamas finansavimas Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai (toliau – VTEK) siekiant tinkamai pasiruošti Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2624 (toliau – Įstatymo projektas) įgyvendinti. Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 13 punkte nurodyta, kad privačių interesų registrui tobulinti reikės nuo 120 iki 150 tūkst. eurų papildomų valstybės biudžeto lėšų. Atkreipiame dėmesį, kad skirti VTEK-ui 2024 metais daugiau valstybės biudžeto asignavimų, negu patvirtinta Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, galimybės nėra, nes Finansų ministerija nedisponuoja jokiais papildomais lėšų šaltiniais. Klausimas dėl papildomų valstybės biudžeto asignavimų skyrimo Įstatymo projektui įgyvendinti galėtų būti nagrinėjamas teisės aktų nustatyta tvarka rengiant Lietuvos Respublikos 2025-2027 metų valstybės biudžeto projektą, atsižvelgiant į VTEK pateiktus poreikius dėl papildomų lėšų ir valstybės biudžeto galimybes. Pritarti
9Vyriausybės kanceliarija,
2024-04-10 Pritardami Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitete (toliau – Komitetas) svarstomo Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr.
VIII-371 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2624 (toliau – Įstatymo projektas) svarbai, suprantame, kad šiam Įstatymo projektui įgyvendinti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai reikės tobulinti Privačių interesų registrą. Siekiant dar šiais metais patobulinti minėtą registrą siūlytume pasitelkti Vyriausybės kanceliarijos Valdysenos departamento informacinių technologijų specialistų pajėgumus. Tuomet Seimo priimtas Įstatymo projektas galėtų įsigalioti 2025 m. sausio 1 d, o iki jo įsigaliojimo Vyriausybės kanceliarijos Valdysenos departamentas padėtų Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai atlikti reikalingus Privačių interesų registro informacinių technologijų tobulinimo techninius darbus. Dėl šių darbų atlikimo prašome Vyriausiąją tarnybinės etikos komisiją kreiptis į Vyriausybės kanceliarijos Valdysenos departamentą. Įvertinta
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2023-07-312 Argumentai: Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SV-S- 943 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.2 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2624 (toliau – Įstatymo projektas), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.
Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo (toliau – Keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 1 dalį papildyti 4 punktu ir nustatyti, kad asmenys, kuriems pagal Keičiamą įstatymą nustatyta pareiga deklaruoti privačius interesus (toliau – deklaruojantys asmenys), pateikdami privačių interesų deklaraciją, be šiuo metu nurodomų duomenų apie juridinius asmenis, kuriuose deklaruojančio asmens, jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio turimų akcijų suteikiami balsai visuotiniame akcininkų susirinkime ar turimos juridinio asmens dalyvio teisės kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse leidžia daryti lemiamą įtaką šių juridinių asmenų veiklai, nurodytų ir šių juridinių asmenų bei jų kontroliuojamų ūkio subjektų vykdomą ūkinę veiklą su Rusijos Federacijoje ir
(ar) Baltarusijos Respublikoje veikiančiais fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis, atskleisdami šių asmenų susitarimą (-us). Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 3 straipsnio 24 dalyje ūkinė veikla apibrėžiama kaip „gamybinė, komercinė, finansinė ar profesinė veikla, susijusi su prekių pirkimu ar pardavimu, išskyrus atvejus, kai fiziniai asmenys prekę įsigyja asmeniniams ir namų ūkio poreikiams tenkinti“. Taigi Įstatymo projektu siūloma formuluotė neapima kitokių galimų ryšių su Rusijos Federacijoje ir (ar) Baltarusijos Respublikoje veikiančiais juridiniais asmenimis (pvz., akcijų turėjimas, dalyvavimas valdyme ir pan.). Atsižvelgiant į Įstatymo projektu siekiamą tikslą, manytina, tikslinga nustatyti reikalavimą deklaruoti ne tik vykdomą ūkinę veiklą, bet ir kitokių ryšių su Rusijos Federacijoje ir (ar) Baltarusijos Respublikoje veikiančiais juridiniais ir fiziniais asmenimis egzistavimo faktą.
Pasiūlymas: Todėl siūlytina Įstatymo projekte papildyti Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį nuostatomis, įpareigojančiomis, kad deklaruojantys asmenys, deklaruodami privačius interesus, nurodytų ne tik duomenis apie Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytų juridinių asmenų ir jų kontroliuojamų ūkio subjektų vykdomą ūkinę veiklą su Rusijos Federacijoje ir (ar) Baltarusijos Respublikoje veikiančiais fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis, atskleisdami šių asmenų susitarimą (-us), bet ir duomenis apie kitus turimus teisinius ryšius su Rusijos Federacijoje ir (ar) Baltarusijos Respublikoje veikiančiais fiziniais ir (ar) juridiniais asmenimis (pvz., buvimą juridinio asmens dalyviu, ryšius su juridiniais ar fiziniais asmenimis sudarius sandorį, narystę ar (ir) einamas pareigas juridiniuose asmenyse ir pan.). Pritarti
sprendimą
2Lietuvos Respublikos Vyriausybė,
2023-07-313 Argumentai:
projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad priėmus Įstatymo projektą Privačių interesų registrui tobulinti reikės papildomų biudžeto lėšų. Pažymėtina, kad asignavimai valstybės institucijoms 2023 metais jau paskirstyti ir keisti Lietuvos Respublikos 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo šiais metais neplanuojama. Atsižvelgiant į tai, Privačių interesų registrui patobulinti skirti papildomų lėšų Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai 2023 metais nėra galimybės.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo suformuotą doktriną, kurioje konstatuota, kad „<...> įstatymų leidėjas negali sukurti tokios teisinės situacijos, kai išleidžiamas įstatymas arba kitas teisės aktas, kuriam įgyvendinti reikia lėšų, bet tokių lėšų neskiriama arba jų skiriama nepakankamai.“ (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimas, bylos Nr. 51/01-26/02-19/03-22/03-26/03-27/03). Be to, iki Įstatymo įsigaliojimo turi būti parengti ir patvirtinti įgyvendinamieji teisės aktai, patobulinta Privačių interesų registro duomenų bazė. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 3 straipsnyje numatyti vėlesnę Įstatymo įsigaliojimo datą, t. y. 2024 m. sausio 1 d. Pritarti Pritartina siūlymui numatyti vėlesnę įsigaliojimo datą. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas:
įgyvendinti 2024 m. birželio 13 d. priėmus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimus (įstatymo Nr. XIV-2750), taip pat įvertinus Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir kitų institucijų pastabas, kad įstatymo projekto nuostatos nedera su keičiamo įstatymo reguliavimo dalyku, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo Nr. VIII-371 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2624 grąžinti iniciatoriams tobulinti;
sutarimu (dalyvaujant 13 iš 13 Komiteto narių). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Domas Griškevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
Komiteto pirmininkė Daiva Žebelienė Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto biuro patarėja Giedrė Lukošiūnienė [1] 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas). [2] Pavyzdžiui, 2022 m. rugpjūčio 1 d. sprendime byloje Vyriausioji tarnybinės etikos komisija, C-184/20. Šiuo aspektu pasisakė ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.