Projekto lyginamasis variantas lietuvos respublikos
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato dalyvio lėšomis mokamos pensijų įmokos ir iš valstybės biudžeto lėšų už dalyvį mokamos pensijų įmokos kaupimo (toliau – pensijų kaupimas) ir pensijų išmokų mokėjimo organizavimo sąlygas bei tvarką Lietuvos Respublikoje.“
Pakeisti 6 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmenys, dėl svarbių priežasčių negalėję per šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytą terminą atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, turi teisę atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime ir šiam terminui pasibaigus, jeigu pateikiami svarbias priežastis įrodantys dokumentai. VSDF administravimo įstaigos įgaliotas tarnautojas, įvertinęs pateiktus dokumentus, nustato, ar priežastys yra svarbios. Tokiu atveju dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) grąžinamos asmeniui ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos. Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos (kartu su teigiama ar neigiama investicine grąža) pervedamos VSDF valdybai ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo atsisakymo dalyvauti pensijų kaupime įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre dienos.“
Pakeisti 8 straipsnio 1 ir 2 dalis ir jas pakeisti taip:
„1. Pensijų įmoka mokama dalyvio ir valstybės biudžeto lėšomis.
Pensijų įmokos dydis yra 3 procentai dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, netaikant Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl socialinio draudimo įmokų skaičiavimo nuo ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, perskaičiuotos proporcingai išdirbtam laikui,. iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis yra 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Pensijų įmokų apskaičiavimo ir pervedimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. 2. Asmenims, tapusiems dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmoka atitinkamais metais yra šio įstatymo priede nustatyto dydžio. 2019 m. dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka yra 1,8 procento jo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, iš valstybės biudžeto už dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis – 0,3 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Dalyvio pageidavimu į jo pensijos sąskaitą gali būti mokama šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoka, netaikant šios dalies nuostatų dėl laipsniško pensijų įmokų didinimo. Apie savo pasirinkimą mokėti šio straipsnio 1 dalyje nurodyto dydžio pensijų įmoką įtraukiamas asmuo informuoja pensijų kaupimo bendrovę ne vėliau kaip iki įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 31 dienos, o pensijų kaupimo sutartį sudarantis asmuo – sudarydamas pensijų kaupimo sutartį.
Jeigu dalyvis pateikia prašymą mokėti didesnę pensijų įmoką vėliau negu įtraukimo į pensijų kaupimą metų liepos 31 dieną arba pensijų kaupimo sutarties pasirašymo dieną, didesnė pensijų įmoka skaičiuojama nuo kito mėnesio, einančio po prašymo mokėti didesnę pensijų įmoką įregistravimo Dalyvių ir sutarčių registre, pirmosios dienos, bet ne anksčiau, negu įsigalioja pensijų kaupimo sutartis.“ 4 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. VSDF valdybos veiklos sąnaudas, susijusias su pensijų įmokų surinkimu ir pervedimu, atlygina pensijų kaupimo bendrovės pagal patvirtintą kompensuojamąjį dydį Vyriausybės nustatyta tvarka. Dydis, skirtas VSDF valdybos sąnaudoms kompensuoti, tvirtinamas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. Už dalyvio lėšomis ir valstybės biudžeto lėšomis mokamų pensijų įmokų surinkimą ir pervedimą gali būti nustatyti skirtingi veiklos sąnaudų kompensacijų dydžiai.“ 5 straipsnis. Įstatymo priedo keitimas Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo priedas
PENSIJŲ KAUPIMO ĮMOKOS DYDŽIAI Metai Pensijų įmokos nuo pensijų fondo dalyvio pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, dydis, procentais Iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį mokamos pensijų įmokos dydis, procentais nuo Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio 2019 1,8 0,3 2020 2,1 0,6 2021 2,4 0,9 2022 2,7 1,2 2023 ir vėlesni 3 1,5 „ 6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas 1.
Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algirdas Sysas
PENSIJŲ KAUPIMO ĮSTATYMO NR. IX-1691 1, 6, 8, 12 STRAIPSNIŲ IR JO PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Registruoti įstatymo projektą paskatino keletas priežasčių; · Per 18 gyvavimo metų pensijų kaupimo įstatymas nepasiekė užsibrėžto tikslo, išmokas gauna tik maža dalis buvusių dalyvių; nemažina skurdo, o atvirkščiai didina ir didins ateityje atskirtį. · Išmokų dydis sudaro mažiau, nei 10% gaunančiųjų pensijos (anuiteto vidurkis 2022 m. yra lygus ~65 eurus, periodinės išmokos ~25 eurus per mėnesį). · Nors PF registre ~1400 tūkst., aktyviai dalyvauja virš ~500 tūkst., ~300 tūkst. moka kartais arba labai mažai, virš 500 tūkst. neturi draudžiamųjų pajamų ir įmokų nemoka. · Iš biudžeto 2023 metams pensijų įmokoms skirta 225 mln.eurų, kuriomis bus paskatinta tik dalis būsimųjų pensininkų, kurių pensijos bus ir taip didesnės, nes II PF kai taisyklė dalyvauja didesnį darbo užmokestį gaunantys darbuotojai. · Vyriausybės mokesčių pakeitimo pakete yra GPM lengvatos naikinimas kaupiantiems III pensijų pakopoje ir turintiems investicinį gyvybės draudimą. Todėl logiška būtų naikinti ir II pensijų pakopos rėmimą. · Kiekvienais metais pervedimai iš biudžeto į II pensijų pakopos fondus didėja dešimtimis milijonų eurų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Algirdas Sysas ir Lietuvos piliečiai rašantys laiškus Seimo nariams. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu valstybė iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį moka 1,5 procento nuo Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio pensijų įmoką.. part_5ec3b536f2c2442f9370bd002aed3a2f 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Kadangi pensijų kaupimo įstatymo tikslas buvo užtikrinti didesnes pensijas visiems Lietuvos piliečiams, o dalyvavimas yra tik dalinis, neteisinga visų mokesčių mokėtojų pinigais remti tik dalį pensijų fondų dalyvių. Todėl siūloma nuo 2024 m. sausio 1 d. nutraukti II pensijų pakopos finansavimą iš valstybės biudžeto (visų mokesčių mokėtojų pinigais). Lėšas tikslingiau panaudoti visų pensijų gavėjų pensijų didinimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Poveikio vertinimo nebuvo atlikta. Neigiamų įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Priimtam įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą priimti naujų, pakeisti galiojančių ar pripažinti netekusiais galios įstatymų nereikės. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Priimtam įstatymui gali prireikti įgyvendinamųjų aktų, kuriuos turės priimti Lietuvos respublikos vyriausybė ir VSDF, kurie turės būti priimti iki įstatymo įsigaliojimo. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymo projektą Lietuvos Respublikos vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gruodžio 31 d. turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, nes kasmet bus sutaupyta šimtai milijonai eurų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Pensijų fondas“, „Pensijų kaupimas fonde“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Algirdas Sysas
2023-04-12 Nr. XIVP-2622 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 1 straipsnį ir jame atsisakyti nuostatos, kuri numato, kad šis įstatymas, be kita ko, nustato iš valstybės biudžeto lėšų už dalyvį mokamos pensijų įmokos mokėjimo organizavimo sąlygas bei tvarką Lietuvos Respublikoje. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad siūloma nuo 2024 m. sausio 1 d. nutraukti II pensijų pakopos finansavimą iš valstybės biudžeto (visų mokesčių mokėtojų pinigais). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį, už vieną iš tėvų, auginantį vaiką iki 3 metų ir gaunantį vaiko priežiūros išmoką arba draudžiamą pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis, į pensijų fondą pervedama 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio dydžio pensijų įmoka iš valstybės biudžeto lėšų. Vienam iš tėvų, auginančiam daugiau negu vieną vaiką iki 3 metų, pensijų įmoka pervedama už kiekvieną vaiką. Pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, mokėti pensijų įmokas dalyvio naudai gali ir dalyvio darbdavys (darbdaviai). Atsižvelgiant į šias nuostatas, keičiamo įstatymo 1 straipsnį siūlytina tikslinti atsižvelgiant į tai, kad šis įstatymas nustato dalyvio, valstybės biudžeto ir darbdavio lėšomis mokamos pensijų įmokos ir pensijų išmokų mokėjimo organizavimo sąlygas bei tvarką Lietuvos Respublikoje. 2.
pakeitimo reikėtų atsisakyti, nes šioje dalyje reguliuojamas asmenų, tapusių dalyviais nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 31 d., pensijų įmokų atitinkamais metais šio įstatymo priede nustatytas dydis. Šios nuostatos jau yra įgyvendintos, todėl nustačius siūlomą teisinį reguliavimą jis būtų vertinamas kaip nustatantis teisės normų galiojimą ir taikymą atgal, tuo pačiu pažeidžiantis konstitucinį teisės principą, pagal kurį įstatymas atgal negalioja (Lex retro non agit). 3. Įstatymo projekto 5 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo priedą ir jame atsisakyti 2019 – 2023 metais galiojusių iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį mokėtų pensijų įmokų dydžių procentais nuo Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio. Pažymėtina, kad šie dydžiai buvo nustatyti ir taikomi 2019 – 2023 metais (pagal įstatymo projekto 6 straipsnį, įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d.), todėl įstatymo projekto 6 straipsniu siūlomo įstatymo priedo pakeitimo reikėtų atsisakyti, nes nustačius įstatymo projekte siūlomą keičiamo įstatymo priedo pakeitimą, jis būtų vertinamas kaip nustatantis teisės normų galiojimą ir taikymą atgal, tuo pačiu pažeidžiantis konstitucinį teisės principą, pagal kurį įstatymas atgal negalioja (Lex retro non agit). Siekiant tinkamai apibrėžti nuo 2024 m. sausio
nustatyti papildant keičiamo įstatymo priedą atskira eilute. 4. Įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinimą reikėtų tarpusavyje derinti su jo turiniu (6 straipsnyje įstatymo taikymą reguliuojančių normų nėra).
Tobulinant šio straipsnio nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, jog priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba turės priimti šio įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 6 straipsnis turėtų būti pildomas 2 dalimi, kurioje turėtų būti nustatytas pavedimas kompetentingoms institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Be to, ši dalis turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas, todėl 6 straipsnio 1 dalyje po žodžio ,,įstatymas“, po kablelio, įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“. Jeigu būtų nuspręsta straipsnio nepildyti nuostatomis dėl įgyvendinamųjų teisės aktų, šio straipsnio vienintelė dalis turėtų būti nenumeruojama. 5. Pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą būtų pakeista viena iš esminių dalyvavimo pensijų kaupime sąlygų – nutrauktas iš valstybės biudžeto lėšų už dalyvį mokamos pensijų įmokos mokėjimas. Svarstytina, ar toks reguliavimas atitiktų pensijų fondų dalyvių teisėtus lūkesčius, įvertinant tai, kad valstybė, prisidėdama valstybės biudžeto lėšomis prie kaupimo įmokos, skatino asmenis rinktis dalyvauti pensijų kaupime bei garantavo tam tikrą įmokų dydį ir ateityje. Teisėtų lūkesčių apsaugos principas siejasi su visų valstybės institucijų pareiga laikytis prisiimtų įsipareigojimų. Šis principas taip pat reiškia įgytų teisių apsaugą, t. y. asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendinamos.
Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, gali būti reikalinga numatyti ir tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą. (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas). Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar dėl tokio teisinio reguliavimo nustatymo pensijų fondo dalyviui neturėtų būti nustatyta teisė nutraukti pensijų kaupimo sutartį. 6. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų politikos formavimas yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kompetencija, dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 7. Atsižvelgiant į teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr.1R-388 redakcija) patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytas teisės technikos taisykles, įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamos 8 straipsnio 1 ir
(jeigu nebūtų atsisakyta 8 straipsnio 2 dalies pakeitimo). Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]