Projekto lyginamasis variantas
2023 m. Vilnius
pakeitimas
punktą: „1) ūkinė komercinė veikla, susijusi su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu;“
atitinkamai 1–14 punktais. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS LAISVŲJŲ EKONOMINIŲ ZONŲ PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-976 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2023 m. Vilnius 1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą:
„1) ūkinė komercinė veikla, susijusi su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu;“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO
PROJEKTO NR. 1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatyme 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte Laisvosioms ekonominės zonoms (LEZ) numatoma draudžiama veikla - ūkinė komercinė veikla, susijusi su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu. Minėtojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos nėra pakitusios nuo originalios įstatymo versijos, tai yra, nėra pakitusios nuo 1995 m., nors tiek geopolitinė ir ekonominė situacija, tiek pramoniniai procesai nuo to laiko yra pasikeitę iš esmės. 2021 m. gruodžio 22 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu patvirtinus naujos redakcijos Nacionalinio saugumo strategiją, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva, buvo sukurtas teisinis pagrindas patvirtinti Gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023 – 2027 m. gaires. Ekonomikos ir inovacijų ministro 2020 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 4-878 sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė šiuo metu yra parengusi Gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023-2027 m. gairių (toliau – Gairės) projektą. Gairių projektą numatoma patvirtinti keturių ministrų įsakymu, t. y. Ekonomikos ir inovacijų, Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ir Vidaus reikalų ministrų. Gairėse įvardinama gynybos ir saugumo pramonės samprata, gynybos ir saugumo pramonės plėtros tikslai ir prioritetinės sritys, pagrindines gynybos ir saugumo pramonės plėtros priemones ir atsakingų institucijų veiklos sritis.
Gairių tikslas – didinti gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumą, skatinti inovacijas ir investicijas į gynybos ir saugumo pramonę bei skatinti lietuviškos kilmės produktų eksportą, užtikrinti glaudų krašto apsaugos, viešojo saugumo įstaigų, mokslo įstaigų ir verslo bendradarbiavimą krašto apsaugos ir saugumo inovacijų srityje, siekiant valstybės ginkluotos gynybos ir viešojo saugumo užtikrinimo poreikius atitinkančios plėtros. Gairėmis sukuriama teisinė bazė tam, kad atsižvelgus į Lietuvos gynybos ir saugumo pajėgumų plėtros planus, atsirastų galimybė pasinaudoti naujais finansavimo šaltiniais ir skirti finansavimą gynybos ir dvejopo naudojimo produktų tobulinimui, inovacijoms, moksliniams tyrimams, ir eksperimentinei plėtrai. Patvirtinus Gaires, atsirastų teisinis pagrindas parengti ir patvirtinti Lietuvos Respublikos gynybos ir saugumo pramonės plėtros 2023–2027 metais gairių įgyvendinimo priemonių planą (toliau – Priemonių planas). Gairių ir Priemonių plano įgyvendinimas didintų Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės tarptautinį konkurencingumą, kurtų didesnę pridėtinę vertę ir skatintų eksportą, ypatingai tokiose gynybos ir saugumo pramonės srityse, kaip: naujų tarptautiniu mastu konkurencingų gynybai ir saugumui skirtų produktų ir technologijų kūrimas; puslaidininkių, lazerių ir optikos prietaisų kūrimas ir tobulinimas; kibernetinių saugumo sistemų kūrimas ir diegimas ir pan. Lietuvoje labai išvystyta lazerių, elektros optikos, puslaidininkių pramonė, informacinių sistemų technologijos, kibernetinis saugumas, 3D, dirbtinio intelekto, gyvybės mokslų, kosmoso taip pat papildytos realybės technologijos, kurios gali būti pritaikytos gynybos sektoriui ir atitinka NATO ir Europos Sąjungos ateities technologijų prioritetus.
Nemažai Lietuvos įmonių, nekuriančių galutinių produktų, gamina daug komponentų, kuriuos eksportuoja kitų šalių gamintojams, tiesiogiai susijusiems su aeronautikos ir gynybos sektoriumi. Siekiant didinti gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumą, skatinti vietos ir pritrauti tiesiogines užsienio investicijas būtina sudaryti palankias sąlygas verslui investuoti, t.y. būtina įgyvendinti įstatymo projekte numatytus pakeitimus, kurie leistų šią veiklą vykdyti ir laisvosiose ekonominėse zonose kaip ir kitose pramoninėse teritorijose. Tokiu būdu bus užtikrintinas naujų investicijų pritraukimas laisvosiose ekonominėse zonose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja yra Seimo narė Aušrinė Armonaitė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu laisvųjų ekonominių zonų įstatymo 8 straipsnyje 1 dalies 1 punkte nurodoma:
kapitalo investavimo ir veiklos sritys:
1) ūkinė komercinė veikla, susijusi su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu yra numatoma, kad laisvosiose ekonominėse zonose būtų atsisakyta draudžiamos ūkinės komercinės veiklos, susijusios su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu.
Įstatymo projektas sudarytų galimybę vykdyti ūkinę komercinę veiklą, susijusią su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, skatintų gynybos ir saugumo pramonės investicijas ir sudarytų sąlygas šios pramonės įmonėms investuoti ir vykdyti ūkinę komercinę veiklą tiek LEZ tiek kitose teritorijose. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas sudarys palankesnes sąlygas verslo veiklai bei plėtrai užtikrindamas galimybę naujų investicijų plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
pakeisti nereikės
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Laisvoji ekonominė zona;
ir paaiškinimai Įstatymo projektas parengtas konsultuojantis su Laisvųjų ekonominių zonų asociacija Teikia Seimo nariai Aušrinė Armonaitė
2023-04-11 Nr. XIVP-2607 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pripažinti netekusiu galios Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame zonoje esančioms įmonėms yra numatytas draudimas užsiimti ūkine komercine veikla, susijusia su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu. Siūlomas pakeitimas diskutuotinas. Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad keičiamo įstatymo pakeitimai reikalingi atsižvelgus į tai, kad galiojančio keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos „nuostatos nėra pakitusios nuo originalios įstatymo versijos, tai yra, nėra pakitusios nuo 1995 m., nors tiek geopolitinė ir ekonominė situacija, tiek pramoniniai procesai nuo to laiko yra pasikeitę iš esmės. <...> Siekiant didinti gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumą, skatinti vietos ir pritraukti tiesiogines užsienio investicijas būtina sudaryti palankias sąlygas verslui investuoti, t. y. būtina įgyvendinti įstatymo projekte numatytus pakeitimus, kurie leistų šią veiklą vykdyti ir laisvosiose ekonominėse zonose kaip ir kitose pramoninėse teritorijose. Tokiu būdu bus užtikrintinas naujų investicijų pritraukimas laisvosiose ekonominėse zonose“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo
veikiančioms įmonėms gali būti taikomos įvairios pelno mokesčio, dividendų apmokestinimo, kitos mokesčių lengvatos remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais.
Be to, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė garantuoja ekonominės veiklos ūkio subjektams teisę be apribojimų įvežti į zoną ir išvežti už zonos ribų bei Lietuvos Respublikos ribų kapitalą ir pelną. Pabrėžtina, kad valstybė, teisės aktuose įtvirtindama atitinkamas lengvatas ir garantijas laisvosiose ekonominėse zonose ūkinę veiklą vykdantiems subjektams, turi teisę nustatyti ir veiklos sritis, į kurias tokiose zonose negalėtų būti investuojamas kapitalas ar tokias investicijas riboti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymas ir pardavimas yra prioritetinės veiklos rūšys, kad joms būtų taikomos įvairios mokesčių lengvatos bei kitos įstatyme nustatytos garantijos. Taip pat svarstytina, ar projektu siūlomos veiklos leidimas prisidėtų prie naujų investuotojų į tas laisvąsias ekonomines zonas, kuriose tokia veikla būtų vykdoma, pritraukimo. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad laisvosiose ekonominėse zonose nuo pat jų įkūrimo buvo draudžiama ūkinė komercinė veikla, susijusi su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu. Todėl manytina, jog šių zonų teritorija buvo parenkama, zonos projektuojamos, infrastruktūra įrengiama atsižvelgiant į tai, kad tam tikra ypač pavojinga veikla zonose yra ir bus draudžiama (pavyzdžiui, Kauno laisvoji ekonominė zona yra išsidėsčiusi visiškai greta gyvenamųjų vietovių).
Todėl teikiant analizuojamo pobūdžio pasiūlymus turėtų būti įvertinama, ar zonos turi reikalingą infrastruktūrą, susijusią tiek su zonos įmonių, tiek su visuomenės saugumo užtikrinimu, ar zonose, atsižvelgiant į jų buvimo vietą, turėtų ir galėtų būti leidžiama projektu siūloma pavojinga veikla. Trečia, turėtų būti įvertinta, kaip siūlomų pavojingų veiklų leidimas paveiks šiuo metu zonose veikiančius verslus. Pastebėtina, jog šiuo metu laisvosiose ekonominėse zonose veikia objektai, susiję su maisto pramone, todėl turėtų būti svarstoma, ar, pavyzdžiui, pavojingų medžiagų gamybos įteisinimas zonose nepadarytų neigiamos įtakos tokiems maisto pramonės objektams, ar tokie objektai apskritai galėtų veikti vienas šalia kito. 2. Atkreiptinas dėmesys, jog projektu siūloma panaikinti draudimą užsiimti ūkine komercine veikla, susijusia su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu, t. y. specifine veikla, reglamentuojama specialiais įstatymais, kuriais be kita ko nustatyti įvairių institucijų įgaliojimai vykdant ginklų, šaudmenų ir sprogmenų kontrolę.
Atsižvelgus į keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytas zonos valdymo bendrovės pareigas bei keičiamo įstatymo 24 straipsnyje pateikiamą priežiūros institucijų, veikiančių zonoje, sąrašą, svarstytina, ar keičiamas įstatymas neturėtų būti papildytas nuostatomis dėl kitų institucijų veiklos zonoje (pavyzdžiui, Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprogmenų civilinės apyvartos kontrolę pagal kompetenciją atlieka policijos įstaiga, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos; Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginklų ir šaudmenų apyvartą Lietuvos Respublikos teritorijoje kontroliuoja Vidaus reikalų ministerija, Ginklų fondas, pagal savo kompetenciją kitos valstybės institucijos). 3. Atsižvelgus į tai, kad tam tikri teisiniai santykiai, susiję su ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu, reglamentuojami ne tik specialiais įstatymais, tačiau ir kitais teisės aktais (pavyzdžiui, Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad patalpos sprogmenims laikyti, gaminti ar jais prekiauti turi atitikti Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatytus reikalavimus) ir įvertinus tai, kad laisvosiose ekonominėse zonose gali būti poreikis nustatyti kitokias taisykles, susijusias su ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu, svarstytina, ar projekto 2 straipsnis neturėtų būti papildytas nuostatomis dėl projekto nuostatų įgyvendinimo. 4.
Lietuvos Respublikoje steigiamoje laisvojoje ekonominėje zonoje gali būti plėtojama prekybos, gamybos, importo ir eksporto, verslo ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiama veikla. Veiklos rūšis nustato atskiras įstatymas dėl konkrečios zonos steigimo. Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad zonoje plėtojama transporto ir tarptautinio krovinių vežimo, prekybos, gamybos bei verslo veikla. Zonos veikla yra detalizuojama zonos statute. Analogiškas teisinis reguliavimas yra nustatytas ir kitų ekonominių zonų įsteigimo Lietuvos Respublikoje įstatymuose. Atsižvelgus į tai, manytina, kad projektu siūloma įteisinti veikla Lietuvos Respublikoje įsteigtose ekonominėse zonose galėtų būti vykdoma tuo atveju, jeigu ji būtų nustatyta konkrečios laisvosios ekonominės zonos statute, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Todėl svarstytina, ar projekto 2 straipsnis neturėtų būti papildytas nuostatomis dėl projekto nuostatų įgyvendinimo, pasiūlant Vyriausybei priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Atsižvelgus į keičiamo įstatymo 9 ir 14 straipsniuose nustatytą Vyriausybės kompetenciją laisvųjų ekonominių zonų Lietuvos Respublikoje steigimo, jų veiklos valstybinės priežiūros srityse, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 6. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. 6.1. projekto 1 straipsnio 2 dalies atsisakytina kaip perteklinės. 6.2. pagal Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 8 punktą, projekto aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams, tačiau teikiamo projekto aiškinamajame rašte ši informacija nėra nurodoma. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R.
Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8
5) 239 6164, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS LAISVŲJŲ EKONOMINIŲ ZONŲ PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-976 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2023-05-19 Nr. XIVP-2607(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8
5) 239 6164, el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas
G. Paluckas; komiteto nariai: A. Bagdonas, V. Fiodorovas, D. Labanavičius, A. Kupčinskas, L. Mogenienė, I. Pakarklytė, P. Saudargas, L. Savickas, M. Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R. Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R. Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Ekonomikos ir inovacijų ministerijos: viceministras K. Žemaitis, Ekonominės plėtros grupės vadovė G. Jaugielavičienė, patarėja L. Daukšienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-111
pripažinti netekusiu galios Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą, kuriame zonoje esančioms įmonėms yra numatytas draudimas užsiimti ūkine komercine veikla, susijusia su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu. Siūlomas pakeitimas diskutuotinas.
Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad keičiamo įstatymo pakeitimai reikalingi atsižvelgus į tai, kad galiojančio keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos „nuostatos nėra pakitusios nuo originalios įstatymo versijos, tai yra, nėra pakitusios nuo 1995 m., nors tiek geopolitinė ir ekonominė situacija, tiek pramoniniai procesai nuo to laiko yra pasikeitę iš esmės. <...> Siekiant didinti gynybos ir saugumo pramonės konkurencingumą, skatinti vietos ir pritraukti tiesiogines užsienio investicijas būtina sudaryti palankias sąlygas verslui investuoti, t. y. būtina įgyvendinti įstatymo projekte numatytus pakeitimus, kurie leistų šią veiklą vykdyti ir laisvosiose ekonominėse zonose kaip ir kitose pramoninėse teritorijose. Tokiu būdu bus užtikrintinas naujų investicijų pritraukimas laisvosiose ekonominėse zonose“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 15 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą laisvosiose ekonominėse zonose veikiančioms įmonėms gali būti taikomos įvairios pelno mokesčio, dividendų apmokestinimo, kitos mokesčių lengvatos remiantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Be to, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybė garantuoja ekonominės veiklos ūkio subjektams teisę be apribojimų įvežti į zoną ir išvežti už zonos ribų bei Lietuvos Respublikos ribų kapitalą ir pelną. Pabrėžtina, kad valstybė, teisės aktuose įtvirtindama atitinkamas lengvatas ir garantijas laisvosiose ekonominėse zonose ūkinę veiklą vykdantiems subjektams, turi teisę nustatyti ir veiklos sritis, į kurias tokiose zonose negalėtų būti investuojamas kapitalas ar tokias investicijas riboti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymas ir pardavimas yra prioritetinės veiklos rūšys, kad joms būtų taikomos įvairios mokesčių lengvatos bei kitos įstatyme nustatytos garantijos.
Taip pat svarstytina, ar projektu siūlomos veiklos leidimas prisidėtų prie naujų investuotojų į tas laisvąsias ekonomines zonas, kuriose tokia veikla būtų vykdoma, pritraukimo. Antra, atkreiptinas dėmesys, kad laisvosiose ekonominėse zonose nuo pat jų įkūrimo buvo draudžiama ūkinė komercinė veikla, susijusi su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu. Todėl manytina, jog šių zonų teritorija buvo parenkama, zonos projektuojamos, infrastruktūra įrengiama atsižvelgiant į tai, kad tam tikra ypač pavojinga veikla zonose yra ir bus draudžiama (pavyzdžiui, Kauno laisvoji ekonominė zona yra išsidėsčiusi visiškai greta gyvenamųjų vietovių). Todėl teikiant analizuojamo pobūdžio pasiūlymus turėtų būti įvertinama, ar zonos turi reikalingą infrastruktūrą, susijusią tiek su zonos įmonių, tiek su visuomenės saugumo užtikrinimu, ar zonose, atsižvelgiant į jų buvimo vietą, turėtų ir galėtų būti leidžiama projektu siūloma pavojinga veikla. Trečia, turėtų būti įvertinta, kaip siūlomų pavojingų veiklų leidimas paveiks šiuo metu zonose veikiančius verslus. Pastebėtina, jog šiuo metu laisvosiose ekonominėse zonose veikia objektai, susiję su maisto pramone, todėl turėtų būti svarstoma, ar, pavyzdžiui, pavojingų medžiagų gamybos įteisinimas zonose nepadarytų neigiamos įtakos tokiems maisto pramonės objektams, ar tokie objektai apskritai galėtų veikti vienas šalia kito. Nepritarti. Pažymėtina, kad Nacionalinio saugumo strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimu Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“, įtvirtinti nacionalinio saugumo politikos prioritetai ir uždaviniai.
Vienas iš jų - parengti ir įgyvendinti gynybos ir saugumo pramonės gaires, siekiant valstybės ginkluotos gynybos ir viešojo saugumo užtikrinimo poreikius atitinkančios plėtros, sudaryti sąlygas didinti šio sektoriaus konkurencingumą ir skatinti inovacijas. Šio projekto pakeitimai atlieptų Nacionalinio saugumo strategijoje įtvirtintus tikslus ir sudarytų palankias sąlygas Lietuvos gynybos ir saugumo pramonės vystymuisi bei geresniam gynybos ir saugumo gynybai ir saugumui skirtų produktų ir technologijų kūrimui (puslaidininkių, lazerių ir optikos prietaisų ir pan.). Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymas planuojamoms ūkinėms veikloms taikomas vienodai nepriklausomai nuo to, kokioje teritorijoje ūkinė veikla yra planuojama: LEZ ar bet kokioje kitoje teritorijoje. Taip pat galioja tiek nacionaliniai, tiek Europos Sąjungos teisės aktai, kurie sudaro sąlygas įsitikinti planuojamos ūkinės veiklos, taršos ir gamybinių procesų saugumu, kartu įvertinant ar atskiri objektai apskritai galėtų veikti vienas šalia kito. Jei atlikus visas poveikio aplinkai ir visuomenės sveikatai vertinimo procedūras nustatoma, kad nėra užtikrinamas pakankamas saugumas, tokia veikla LEZ nebus galima. Tačiau, šiuo atitikties klausimus reglamentuoja atskiri teisės aktai, o juos įgyvendina specialias žinias turintys specialistai, ekspertai bei vertintojai. 2 LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-111 2.
Atkreiptinas dėmesys, jog projektu siūloma panaikinti draudimą užsiimti ūkine komercine veikla, susijusia su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu, t. y. specifine veikla, reglamentuojama specialiais įstatymais, kuriais be kita ko nustatyti įvairių institucijų įgaliojimai vykdant ginklų, šaudmenų ir sprogmenų kontrolę. Atsižvelgus į keičiamo įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nustatytas zonos valdymo bendrovės pareigas bei keičiamo įstatymo 24 straipsnyje pateikiamą priežiūros institucijų, veikiančių zonoje, sąrašą, svarstytina, ar keičiamas įstatymas neturėtų būti papildytas nuostatomis dėl kitų institucijų veiklos zonoje (pavyzdžiui, Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sprogmenų civilinės apyvartos kontrolę pagal kompetenciją atlieka policijos įstaiga, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos institucijos; Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ginklų ir šaudmenų apyvartą Lietuvos Respublikos teritorijoje kontroliuoja Vidaus reikalų ministerija, Ginklų fondas, pagal savo kompetenciją kitos valstybės institucijos). Nepritarti. Keičiamo įstatymo 24 straipsnyje įtvirtinta, kad sanitarijos ir higienos, aplinkos apsaugos ir gamtos išteklių naudojimo, priešgaisrinės, darbo ir kitų valstybės inspekcijų funkcijas vykdo Lietuvos Respublikos valstybinės priežiūros inspekcijos arba zonos valdymo bendrovės sudarytos vietinės inspekcijos, kurioms įgaliojimus išduoda atitinkama Lietuvos Respublikos valstybinė inspekcija.
Konkrečių institucijų funkcijų nustatymas nėra keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas ir šie klausimai turėtų būti reguliuojami atskiruose specialiuosiuose įstatymuose, t. y. laisvosiose ekonominėse zonose nebus nustatoma kitų, nei specialiais įstatymais reglamentuojamų, ginklų, šaudmenų ir sprogmenų kontrolės sąlygų. 3
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-112
santykiai, susiję su ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu, reglamentuojami ne tik specialiais įstatymais, tačiau ir kitais teisės aktais (pavyzdžiui, Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad patalpos sprogmenims laikyti, gaminti ar jais prekiauti turi atitikti Lietuvos policijos generalinio komisaro nustatytus reikalavimus) ir įvertinus tai, kad laisvosiose ekonominėse zonose gali būti poreikis nustatyti kitokias taisykles, susijusias su ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu, svarstytina, ar projekto 2 straipsnis neturėtų būti papildytas nuostatomis dėl projekto nuostatų įgyvendinimo. Nepritarti. Laisvosiose ekonominėse zonose nebus nustatoma kitų, nei specialiais įstatymais reglamentuojamų, ginklų, šaudmenų ir sprogmenų kontrolės sąlygų, taip pat nustatomos kitokios taisyklės, susijusios su ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu. 4 LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-112 4.
Keičiamo įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje steigiamoje laisvojoje ekonominėje zonoje gali būti plėtojama prekybos, gamybos, importo ir eksporto, verslo ar kita Lietuvos Respublikos įstatymų nedraudžiama veikla. Veiklos rūšis nustato atskiras įstatymas dėl konkrečios zonos steigimo. Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad zonoje plėtojama transporto ir tarptautinio krovinių vežimo, prekybos, gamybos bei verslo veikla. Zonos veikla yra detalizuojama zonos statute. Analogiškas teisinis reguliavimas yra nustatytas ir kitų ekonominių zonų įsteigimo Lietuvos Respublikoje įstatymuose. Atsižvelgus į tai, manytina, kad projektu siūloma įteisinti veikla Lietuvos Respublikoje įsteigtose ekonominėse zonose galėtų būti vykdoma tuo atveju, jeigu ji būtų nustatyta konkrečios laisvosios ekonominės zonos statute, kurį tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Todėl svarstytina, ar projekto 2 straipsnis neturėtų būti papildytas nuostatomis dėl projekto nuostatų įgyvendinimo, pasiūlant Vyriausybei priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Nepritarti. Pažymėtina, kad atskirų laisvųjų ekonominių zonų statutuose nurodyta, kad laisvosios ekonominėse zonose, be kita ko, gali būti gali būti plėtojama kita veikla, nurodyta Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriuje (EVRK 2 red.), patvirtintame Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus
klasifikatoriaus patvirtinimo“. Be to, ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymas ar pardavimas patenka į apdirbamosios gamybos arba didmeninės prekybos sekcijas, kurios, kaip veiklos sritys, nurodytos atskiruose laisvųjų ekonominių zonų statutuose. Todėl, papildomai detalizuoti šias apdirbamosios gamybos klases atskiruose laisvųjų ekonominių zonų statutuose nėra tikslinga.
5
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-11
straipsniuose nustatytą Vyriausybės kompetenciją laisvųjų ekonominių zonų Lietuvos Respublikoje steigimo, jų veiklos valstybinės priežiūros srityse, manytina, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Nepritarti. Pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos nuostatus, ministerija atlieka ir koordinuoja darbus, susijusius su laisvųjų ekonominių zonų ir pramonės parkų steigimu ir funkcionavimu Lietuvos Respublikoje, analizuoja ir teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl laisvųjų ekonominių zonų ir pramonės parkų veiklos gerinimo. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomo pakeitimo viena iš iniciatorių yra Ekonomikos ir inovacijų ministrė, pakartotinai gauti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos išvadą nėra tikslinga. 6
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-04-111
taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298
„Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“. 6.1.
projekto 1 straipsnio 2 dalies atsisakytina kaip perteklinės. 6.2. pagal Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 8 punktą, projekto aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams, tačiau teikiamo projekto aiškinamajame rašte ši informacija nėra nurodoma. Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę1 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-04-26 Įvertinę Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2607 (toliau – Įstatymo projekto) atitiktį Europos Sąjungos teisei, teikiame šią pastabą. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnio 1 dalis nustato, kad prekybos plėtojimui neturi būti daroma tokio poveikio, kuris prieštarautų Sąjungos interesams. Išskyrus tuos atvejus, kai Sutartys[1] nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai. Kad tam tikros priemonės būtų nelaikomos valstybės pagalba, kaip apibrėžta SESV 107 straipsnyje, šios priemonės turi būti taikomos tik esant visoms Europos Sąjungos teisėje nustatytoms sąlygoms ir turi atitikti Europos Sąjungos teisėje nustatytus reikalavimus. Atsižvelgiant į tai, kad nustatoma priemonė gali būti laikoma valstybės pagalba ir daryti poveikį konkurencijai, siūlome Įstatymo projektui gauti Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos išvadą. Nepritarti Mokestinės lengvatos (taip pat ir pelno mokesčio lengvata) laisvosiose ekonominėse zonose taikomos tiek, kiek jos suderinamos su Reglamento Nr. 651/2014 nuostatomis. Siekiant užtikrinti Reglamento Nr. 651/2014 nuostatų įgyvendinimą, patvirtinta Regioninės valstybės pagalbos teikimo laisvosiose ekonominėse zonose schema[¹].
Svarbu pažymėti, kad vadovaujantis minėtos schemos 6 punktu, schema taikoma tik toms laisvosiose ekonominėse zonose veikiančioms įmonėms, besikreipiančioms dėl pagalbos, kurių veikla, vadovaujantis keičiamo įstatymo 8 straipsniu, nėra priskirta prie draudžiamų investavimo ir veiklos sričių. Jei ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymas ar pardavimas būtų eliminuojami iš draudžiamų veiklos sričių, kitos valstybės pagalbos sąlygos nesikeistų (t. y. nesikeistų valstybės pagalbos teikimo forma, sąlygos, apimtis, trukmė, pagal schemą planuojamo biudžeto bendra metinė suma ir pan.)
teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: G. Paluckas, K. Starkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris [1]