Projekto lyginamasis variantas
_ d. Nr. Vilnius
Papildyti Įstatymą 8³ straipsniu: „8³ straipsnis. Draudimas viešojo maitinimo vietose neatlygintinai dalyti maisto ir gėrimų vienkartinę pakuotę ir daugkartinių pakuočių, kaip alternatyvos, pateikimas
vietose draudžiama neatlygintinai dalyti gėrimų vienkartinę pakuotę. 2. Viešojo maitinimo vietose, vartojimui vietoje, kaip alternatyva 1 dalyje nurodytoms vienkartinėms gėrimų pakuotėms turi būti pateikiama neatlygintinai daugkartinė gėrimų pakuotė (išskyrus, kai tokiai pakuotei taikomas užstatas). 3. Viešojo maitinimo vietose draudžiama neatlygintinai dalyti maisto vienkartinę pakuotę. 4. Viešojo maitinimo vietose, vartojimui vietoje, kaip alternatyva 3 dalyje nurodytoms vienkartinėms maisto pakuotėms turi būti pateikiama neatlygintinai daugkartinė maisto pakuotė (išskyrus, kai tokiai pakuotei taikomas užstatas). 5. Reikalavimai, nurodyti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse netaikomi gėrimų pakuotėms, į kurias individualiam vartojimui skirtas gėrimas supakuotas gamybos linijoje, o po to gabenamas į prekybos vietą, esančią ne gamintojo gamybos vietoje ar sandėlyje. 6. Reikalavimai, nurodyti šio straipsnio 3 ir 4 dalyse netaikomi maisto pakuotėms, į kurias individualiam vartojimui skirtas maistas supakuotas gamybos linijoje, o po to gabenamas į prekybos vietą, esančią ne gamintojo gamybos vietoje ar sandėlyje.”
Šio įstatymo 1 straipsnio 1,2 ir 5 dalys įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Šio įstatymo 1 straipsnio 3, 4 ir 6 dalys įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto Nr. XIVP-2601(2) lyginamasis variantas
pakeitimas
1Papildyti 2 straipsnį 7¹dalimi:
„7¹. Masinis renginys – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme.“
2Papildyti 2 straipsnį 29¹ dalimi:
„29¹. Viešojo maitinimo vieta – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos
alkoholio kontrolės įstatyme.“
papildymas 8³ straipsniu Papildyti Įstatymą 8³ straipsniu: „8³ straipsnis. Vienkartinių plastikinių gaminių naudojimo mažinimo reikalavimai
teikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama neatlygintinai vartotojams dalyti šio įstatymo 1¹priedo
pardavimo metu pripildomi maisto produktų ar gėrimų viešojo maitinimo vietose. 2. Viešojo maitinimo vietose (patalpose ar lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose)) kaip alternatyva šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems vienkartiniams plastikiniams gaminiams turi būti pateikiamos daugkartinės pakuotės arba vienkartinės pakuotės, kurių sudėtyje nėra plastiko, arba stalo indai. Pateikiamų daugkartinių alternatyvių gaminių kaina vartotojui negali būti didesnė negu vienkartinio plastikinio gaminio, nurodyto šio įstatymo 1¹ priedo 1 ir 4 punktuose. Pateikti daugkartinius alternatyvius gaminius nėra privaloma vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo reikalavimais Lietuvos Respublikoje laikinai paslaugas teikiantiems kitų valstybių narių paslaugų teikėjams. 3.
teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, suteikdami galimybę pripildyti maisto produktų ar gėrimų vartotojo atsineštą pakuotę viešojo maitinimo vietose, privalo vartotojui pateikti informaciją apie sąlygas, kuriomis leidžiama įsigyti maisto produktų ar gėrimų vartotojo atsineštoje pakuotėje, kad būtų užtikrinti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos ir 2004 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinančiame Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB nurodyti saugos ir higienos reikalavimai. 4. Viešojo maitinimo paslaugas teikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose įrengtose viešojo maitinimo vietose vartotojams neatlygintinai dalyti ir (ar) parduoti šio įstatymo 1¹ priedo 1 ir 4 punktuose nurodytus vienkartinius plastikinius gaminius, kurie teikiant viešojo maitinimo paslaugą pripildomi maisto produktų ar gėrimų. Draudimas netaikomas, kai viešojo maitinimo paslaugas teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, pripildydami maisto produktų ar gėrimų šio įstatymo 1¹ priedo 1 ir 4 punktuose nurodytus vienkartinius plastikinius gaminius, už juos taiko užstatą, kuris turi atitikti šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatytą reikalavimą.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo Nr. IX-517 papildymo 8³ straipsniu įstatymo (toliau – Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau – ANK projektas), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-223 papildymo 108³ir 108⁴straipsniais įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymo projektas) projektų (toliau – Įstatymų projektai) pagrindinis tikslas – skatinti vartotojų ekologinį sąmoningumą ir atsakomybę, mažinti vienkartinių pakuočių naudojimą, uždraudžiant neatlygintinai dalyti maisto ir gėrimų vienkartinę pakuotę viešojo maitinimo vietose bei įpareigojant viešojo maitinimo įstaigas siūlyti daugkartines maisto ir gėrimų pakuotes, jeigu maistas ir gėrimai vartojami vietoje, taip kuriant paskatas daugkartinės maisto ir gėrimų taros sistemos vystymuisi. Siekiant mažinti vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą Europos Sąjungoje (toliau – ES),
2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo (toliau – Direktyva)[¹], kuri nustato konkrečias priemones, padėsiančias mažinti šių gaminių naudojimą.
Pažymėtina, kad valstybės narės gali laisvai pasirinkti priemones, kurių imsis, siekdamos sumažinti nurodytų vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą, taip pat ir šias: papildomi draudimai nacionaliniu lygiu nedraudžiamiems plastikiniams gaminiams, tokiems kaip vienkartiniai plastikiniai indai maistui ir gėrimams, skirti išsinešti; nacionaliniai naudojimo mažinimo tikslai; priemonės, užtikrinančios daugkartinio naudojimo alternatyvas vienkartiniams plastikiniams puodeliams ir maisto indams pardavimo vietoje ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniu lygiu galimi papildomi draudimai plastikiniams gaminiams, tokiems kaip vienkartiniai plastikiniai indai maistui ir gėrimams, daugelis valstybių, pavyzdžiui, Austrija, Švedija, Prancūzija, Belgija, Liuksemburgas ir kt., yra priėmusios atitinkamus draudimus.[²] „Rethink Plastik alliance” ataskaitos duomenimis, Lietuva iki šiol yra viena iš aštuonių ES valstybių, kuri neįgyvendino Direktyvos nuostatų dėl vienkartinių pakuočių naudojimo mažinimo.[³] Pagal Direktyvos 4 straipsnį „<...> ne vėliau kaip 2026 m. turi būti pasiektas įvertinamas kiekybinis <...> vienkartinių plastikinių gaminių naudojimo sumažinimas valstybės narės teritorijoje, palyginti su 2022 m.”. Detalus vienkartinių plastikinių gaminių sąrašas pateiktas minėtos direktyvos priedo A dalyje.[⁴] Įstatymų projektuose įtvirtintais reikalavimais tikimasi pasiekti Direktyvos keliamus tikslus ir paskatinti daugkartinės maisto ir gėrimų taros sistemos plėtrą.
Įtvirtinus draudimą viešojo maitinimo vietose neatlygintinai dalyti vienkartinę maisto ir gėrimų tarą/indus bei reikalavimą vartojimui vietoje, kaip alternatyvą vienkartinei gėrimų ir maisto tarai/indams pateikti nemokamą, išskyrus atvejus, kai taikomas užstatas, daugkartinę tarą/indus, daugkartinė maisto ir gėrimų taros su užstatu sistema taps daug patrauklesnė ir konkurencingesnė. Įstatymo projekte siūlomų nuostatų, susijusių su vienkartinės gėrimų taros neatlygintinu dalijimo draudimu bei alternatyvų siūlymu numatomas skirtingas įsigaliojimas. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad vienkartinei gėrimų tarai jau šiuo metu yra daugybė alternatyvų (pavyzdžiui, daugkartiniai kavos puodeliai), daugkartinės gėrimų taros sistemos jau yra prieinamos Lietuvos vidaus rinkoje bei kuriamos ir bandomos naujos, toks reikalavimas galėtų būti taikomas jau nuo
taroje viešojo maitinimo vietose, galėtų būti įgyvendinami nuo 2025 m. sausio 1 d., taip numatant laiko ūkio subjektams bei vartotojams pasiruošti.
Kad daugkartinių pakuočių ar pakuočių su užstatu sistemos jau plačiai taikomos, o verslas turės daug skirtingų būdų įgyvendinti siūlomas įstatymo nuostatas, parodo ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus parengta apžvalga „Daugkartinių indų maistui ir gėrimams užstato sistemų pavyzdžiai Europos Sąjungos valstybėse narėse”, kur įvardijama daug skirtingų užstato bei daugkartinių pakuočių naudojimo iniciatyvų:
Airijoje: aplinkosaugos iniciatyva „2GoCup“; Austrijoje: „Mycoffeecup“ –
„Cup Solutions“ ir Vienos miesto savivaldybės iniciatyva, kuri pasiūlė 2
dydžių (0,2 l ir 0,3 l) daugkartinio naudojimo puodelius kavą išsinešti parduodančioms kavinėms, parduotuvėms ir kt. subjektams; Estijoje: Talino technologijos universiteto valgyklose perkant maistą ar gėrimus išsinešti galima rinktis daugkartinę pakuotę – „Cuploop“ dėžutę arba puodelį; Liuksemburge: Aplinkos ministerijos užsakymu sukurtas projektas „ECOBOX“;
Nyderlanduose: Roterdamo Erasmus universiteto miestelyje, bendradarbiaujant su įmone „Packback“,
daugkartinių puodelių su užstatu projektas; Portugalijoje: Lisabonoje vietos valdžia inicijavo „Lisboa Limpa“ (projekto trukmė – 2 metai). Prie iniciatyvos prisijungusiems Lisabonos barams ir kavinėms siūlomi daugkartinio naudojimo puodeliai, taikant užstato sistemą; Prancūzijoje: „Milubo“ restoranams, prekybos centrams, renginių organizatoriams siūlo paprastą ir tvarią alternatyvą vienkartinėms pakuotėms – novatorišką daugkartinio naudojimo maisto tarą ir puodelius.
Daugkartinio naudojimo puodeliai gali būti naudojami iki 500 kartų, jie tinka tiek karštiems, tiek šaltiems gėrimams, skirtingos talpos (100, 200, 300 ir 400 ml); Suomijoje: daugkartinio naudojimo puodelius ir jų užstato sistemą sukūrė Suomijos startuolis
„Kamupak“, kuris jau turi panašią sistemą, skirtą pietų dėžutėms;
Vokietijoje: „RECUP“ – nacionalinė dalijimosi sistema, skirta surinkti, plauti ir pakartotinai naudoti gėrimų puodelius. Vartotojai, užsisakydami gėrimą daugkartinio naudojimo puodelyje, moka 1 EUR užstatą, kuris atgaunamas grąžinus panaudotą puodelį bet kurioje sistemoje dalyvaujančioje parduotuvėje, kavinėje, restorane ar kt. 2021 m. viduryje šioje iniciatyvoje dalyvavo 2 700 verslo partnerių 450 šalies miestų[⁵]. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymų projektus inicijavo Seimo narys Kasparas Adomaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatymuose nėra įtvirtinto draudimo viešojo maitinimo vietose neatlygintinai dalyti maisto ir gėrimų tarą/indus. Taip pat nėra numatyta, kad viešojo maitinimo vietose, vartojimui vietoje, kaip alternatyva vienkartinėms maisto ir gėrimų pakuotėms turi būti pateikiama neatlygintinai daugkartinė maisto ir gėrimų pakuotė (išskyrus, kai tokiai pakuotei taikomas užstatas). 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo projekte nustatomas draudimas viešojo maitinimo vietose neatlygintinai dalyti maisto ir gėrimų vienkartinę pakuotę.
Taip pat, numatoma įtvirtinti tai, kad viešojo maitinimo vietose, vartojimui vietoje, kaip alternatyva vienkartinėms gėrimų ir maisto pakuotėms turi būti pateikiama neatlygintinai, išskyrus atvejus, kai tokiai pakuotei taikomas užstatas, daugkartinė gėrimų pakuotė. Taip pat, numatoma, kad reikalavimai dėl vienkartinių maisto ir gėrimų pakuočių naudojimo mažinimo netaikomi maisto ir gėrimų pakuotėms, lėkštėms, tarai, į kurias individualiam vartojimui skirtas maistas ar gėrimai supakuotas gamybos linijoje, o po to gabenamas į prekybos vietą, esančią ne gamintojo gamybos vietoje ar sandėlyje. Aplinkos apsaugos įstatymo projekte įtvirtinama juridinių asmenų atsakomybė už Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo projekte nustatytų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Siekiant išlaikyti Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – Aplinkos apsaugos įstatymas) nuoseklumą ir sistemiškumą, Aplinkos apsaugos įstatymo projekto nuostatos derinamos su galiojančiomis Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis. ANK projekte įtvirtinama atsakomybė viešojo maitinimo paslaugų teikėjams fiziniams asmenims bei viešojo maitinimo paslaugų teikėjų juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo projekte nustatytų reikalavimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą. Subjektai nurodomi tokie patys, kaip Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) galiojančioje redakcijoje dėl panašaus pobūdžio pažeidimo. Siekiant išlaikyti ANK nuoseklumą ir sistemiškumą, ANK pakeitimo įstatymo projekto nuostatos derinamos su galiojančiomis ANK nuostatomis.
Įstatymų projektuose įtvirtintu draudimu siekiama, kad būtų mažinamas sunaudojamo vienkartinio plastiko kiekis viešojo maitinimo vietose. Taip pat, tikimasi, skatinti vartotojų ir ekologinį sąmoningumą, renkantis daugkartines pakuotes maistui ir gėrimams, o verslus prisidėti prie plastiko taršos mažinimo, ieškant daugkartinių ir mažiau taršių alternatyvų esamoms vienkartinėms gėrimų bei maisto pakuotėms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus numatomas teigiamas poveikis aplinkai, atliekų tvarkymo sektoriui. Tikimasi sumažinti viešojo maitinimo vietose sunaudojamo vienkartinio plastiko ir popieriaus kiekį. Taip pat, tikimasi paskatinti maisto ir gėrimų taros/indų užstato sistemų plėtrą. Priėmus Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priėmus Įstatymų projektuose siūlomus pakeitimus, pasekmių korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturėtų būti. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų projektais nustatyti reikalavimai turės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Ūkio subjektai bus įpareigoti nedalinti vienkartinės maisto ir gėrimų taros neatlygintinai bei vartotojams pasiūlyti daugkartinę pakuotę (indus) maistui ir gėrimams, kurie vartojami vietoje.
Įstatymo projektu siūli pakeitimai turės naudos verslo subjektams, nes renkantis daugkartinę maisto ar gėrimų tarą, mažins susidarančių atliekų kiekį, didins verslo ekologinę atsakomybę, taip pat leis sutaupyti lėšas, įprastai skiriamas vienkartinei tarai/indams. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Priešingai, strateginio lygmens planavimo dokumentuose yra nustatyti tikslai ir priemonės, kurių siekiama Įstatymų projektais. Siekiant mažinti vienkartinių plastikinių gaminių naudojimą ES, 2019 m. birželio 5 d. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo, kuri nustato konkrečias priemones, padėsiančias mažinti šių gaminių naudojimą. Taip pat, Europos Komisija, siekdama sustabdyti nuolatinį pakuočių atliekų augimą, parengė naujas ES taisykles dėl pakuočių, t. y. pasiūlymą dėl Europos Parlamento ir Tarybos Reglamento dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) 2019/1020 ir Direktyva (ES) 2019/904 ir panaikinama Direktyva 94/62/EB. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymų projektais siūlomus pakeitimus, kitų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.
Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir ES dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus Įstatymų projektus, atitinkamos institucijos pagal kompetenciją turės parengti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Papildomų lėšų iš biudžeto nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai yra:
„vienkartinė pakuotė“, „daugkartinė pakuotė“, „tara“, „užstatas“, „vienkartinė
maisto pakuotė“, „vienkartinė gėrimų pakuotė“ ir t. t. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai [¹] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32019L0904 [²] https://www.lrs.lt/sip/getFile3?p_fid=52023 [³] https://rethinkplasticalliance.eu/wp-content/uploads/2022/09/SUP-Implemetation-Assessment-Report.pdf [⁴] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32019L0904 [⁵] RECUP: https://recup.de/
2023-04-12 Nr. XIVP-2601 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 8³ straipsnio 1 ir 3 dalyse siūloma nustatyti, kad viešojo maitinimo vietose draudžiama neatlygintinai dalyti gėrimų ir maisto vienkartinę pakuotę, o šio straipsnio 2 ir 4 dalyse siūloma nustatyti, kad viešojo maitinimo vietose, vartojimui vietoje, kaip alternatyva gėrimų ir maisto vienkartinėms pakuotėms turi būti pateikiama neatlygintinai gėrimų ir maisto daugkartinė pakuotė, išskyrus, kai tokiai pakuotei taikomas užstatas. Projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais:
Pirma, iš aiškinamajame rašte pateiktų projekto tikslų ir uždavinių, vis dėlto, nėra pakankamai aišku, kokiu tikslu projektu siekiama viešojo maitinimo vietose uždrausti neatlygintinai dalyti visų rūšių (t. y. ne tik plastikinę, bet, pavyzdžiui, ir popierinę, stiklinę, metalinę, kombinuotąją ir kt.) gėrimų ir maisto vienkartinę pakuotę. Atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame rašte minima 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo nustato konkrečias priemones vienkartinių plastikinių gaminių naudojimo mažinimui. Be to, šios direktyvos preambulės 14 punkte nustatyta, kad „Kai valstybės narės nusprendžia įgyvendinti tą pareigą nustatydamos prekybos apribojimus, jos turėtų užtikrinti, kad tokie apribojimai būtų proporcingi ir nediskriminaciniai. Valstybės narės turėtų skatinti naudoti gaminius, kuriuos tinka naudoti daug kartų ir kurie, tapę atliekomis, yra tinkami būti paruošti pakartotinai naudoti ir perdirbti“.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siekiamas tikslas uždrausti neatlygintinai dalyti visas gėrimų ir maisto vienkartines pakuotes atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus, yra proporcingas ir skatina naudoti vietoj vienkartinių plastikinių pakuočių kitas alternatyvias, labiau aplinką tausojančias vienkartines pakuotes. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl viešojo maitinimo vietose, vartojimui vietoje, vietoj gėrimų ir maisto vienkartinės pakuotės kaip alternatyva privalo būti neatlygintinai teikiama gėrimų ir maisto daugkartinė pakuotė, t. y. neaišku, kodėl projektu nustatoma tik vienintelė privaloma alternatyva. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo maitinimo vietose vartojimui vietoje gėrimai ir maistas paprastai pateikiami stalo induose, kurie, abejotina, ar pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2¹ dalyje apibrėžtos sąvokos turinį suprantami kaip daugkartinė pakuotė. Be to, pagal su teikiamu projektu susijusių Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 108³ ir 108⁴ straipsniais įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2603) ir Administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2602) nuostatas siūloma nustatyti atsakomybę už tokios vienintelės alternatyvos nevykdymą (už neatlygintinos gėrimų ir maisto daugkartinės gėrimų pakuotės, kaip alternatyvos gėrimų ir maisto vienkartinėms pakuotėms nepateikimą). Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslingumo, proporcingumo ir aiškumo teisėkūros principus. Trečia, projekto nuostatose vartojamos formuluotės
„daugkartinė maisto pakuotė (išskyrus, kai tokiai pakuotei taikomas užstatas)“
turinys keičiamo įstatymo kontekste nėra aiškus.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja užstatus už pakuotes. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar aptariamoje projekto nuostatoje būtent šis keičiamame įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas dėl užstatų turimas omenyje. Pažymėtina, kad pagal keičiamą įstatymą bei jį įgyvendinančius teisės aktus, Lietuvoje nėra sukurta užstato už maisto daugkartines pakuotes sistema. Be to, iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku kaip minėta sistema turėtų veikti Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus aiškumo ir efektyvumo teisėkūros principus, nes iš projekto bei keičiamo įstatymo nuostatų nėra aiškus užstato už maisto daugkartines pakuotes įgyvendinimo mechanizmas. Ketvirta, projekto nuostatose vartojamos sąvokos „viešojo maitinimo vietose“ turinys nėra pakankamai aiškus, nes nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose ši sąvoka nėra apibrėžta. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad
„<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų
turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Taigi, įstatyme vartojamos sąvokos paprastai turi būti apibrėžtos tame pačiame įstatyme, kuriame jos yra vartojamos, o, jeigu įstatyme vartojamos sąvokos yra apibrėžtos kitame įstatyme, tai nurodoma, kad kitos įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos kitame konkrečiame įstatyme.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą papildyti nuostatomis, kurios būtų atskleistas sąvokos „viešojo maitinimo vietos“ turinys. Penkta, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu ūkio subjektas turėtų pagrįsti, o vartotojas – aiškiai ir detaliai matyti, kad viešojo maitinimo vietoje dalijama maisto ar gėrimų vienkartinė pakuotė yra dalijama atlygintinai, t. y. ar ši informacija vartotojui turėtų būti nurodoma aiškiai išskiriant pakuotės kainą informaciniame užraše, meniu, ūkio subjekto išduodamame pirkimo čekyje ar panašiai. Atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatos nenumato įstatymo įgyvendinimo nuostatų, t. y. nebus priimamas/keičiamas joks įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, detalizuojantis „atlygintinumo“ pagrindimo tvarką, svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai pildomas minėta įgyvendinamąja nuostata. 2. Svarstytina, ar siekiant teisinio tikslumo ir aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8³straipsnio pavadinimas neturėtų būti tikslinamas. Pažymėtina, kad įstatymo straipsnio pavadinimas atlieka informacinę funkciją ir turėtų atspindėti reguliuojamų santykių sritį. Pavadinimas turi būti trumpas ir lakoniškas. Šiuo atveju straipsnio pavadinimas „Draudimas viešojo maitinimo vietose neatlygintinai dalyti maisto ir gėrimų vienkartinę pakuotę ir daugkartinių pakuočių, kaip alternatyvos, pateikimas“, tarsi suponuoja du draudimus: viešojo maitinimo vietose neatlygintinai dalyti maisto ir gėrimų vienkartinę pakuotę; kaip alternatyvą pateikti daugkartines pakuotes.
Analizuojant paties straipsnio turinį matyti, kad draudimas kaip alternatyva pateikti daugkartines pakuotes nėra nustatomas, taigi, tarp straipsnio pavadinimo ir jo turinio yra atotrūkis, todėl abejotina tokio pavadinimo informacinė reikšmė. Nors straipsnio pavadinimas neapriboja paties straipsnio turinio, tačiau jis turėtų būti tikslus ir neprieštaringas teisės akto turiniui. 3. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8³straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „vienkartinėms gėrimų pakuotėms“ neatitinka keičiamo įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje pateiktos formuluotės „vienkartinė pakuotė“, todėl ji turėtų būti tikslinama, nurodant „gėrimų vienkartinėms pakuotėms“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto keičiamo įstatymo 8³straipsnio 4 dalyje vartojamos formuotės „vienkartinėms maisto pakuotėms“. 4. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2¹dalyje pateiktas daugkartinės pakuotės sąvokos apibrėžimas. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme vartojamą formuluotę „daugkartinė pakuotė“, tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8³straipsnio
daugkartinė pakuotė“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8³straipsnio 4 dalyje vartojamos formuotės „daugkartinė maisto pakuotė“. 5. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8³straipsnio 2 dalyje po žodžio „alternatyva“, turėtų būti nurodyta „šio straipsnio“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8³straipsnio 4 dalies. 6.
straipsnio 23 dalyje pateiktą apibrėžimą, prekinė, arba pirminė, pakuotė kartu su gaminiu sudaro prekinį vienetą ir pateikiama vartotojams ar gaminio naudotojams. Svarstytina, ar siekiant teisino reguliavimo nuoseklumo, atsižvelgiant į keičiamame įstatyme pateiktą prekinės, arba pirminės, pakuotės, apibrėžimą, neturėtų būti tikslinama projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8³ straipsnio 5 dalyje pateikta formuluotė „gėrimų pakuotėms, į kurias individualiam vartojimui skirtas gėrimas supakuotas gamybos linijoje, o po to gabenamas į prekybos vietą, esančią ne gamintojo gamybos vietoje ar sandėlyje“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8³ straipsnio 6 dalies. 7. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8³ straipsnio 2 ir 4 dalyse tam tikros nuostatos yra išdėstytos skliaustuose. Pažymėtina, kad norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan.; atsižvelgus į tai, projekto nuostatų formuluotės taisytinos, atsisakant skliaustų. 8. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, bei į tai, jog projektu nustatomas naujas ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinis reguliavimas, manytina, kad dėl šio įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų (reg. Nr. XIVP-2602 ir Nr. XIVP-2603) turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 9. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto 12 punktą, projekto 2 straipsnis neturėtų būti papildytas nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo įgyvendinimą, kuriose būtų nurodyta iki kada konkrečios valstybės institucijos turėtų priimti šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 10.
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 10.1. Pagal minėtų rekomendacijų 54.1. punktą „kai teisės aktas nauja redakcija nedėstomas, dvi tos pačios keičiamo teisės akto struktūrinės dalies redakcijos dėstomos viena po kitos ir nurodomas skirtingas jų įsigaliojimas“. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnyje turėtų būti dėstoma tik tokia keičiamo įstatymo 8³ straipsnio redakcija, kuri įsigalioja 2024 m. sausio 1 d., o keičiamo įstatymo 8³ straipsnio redakcija, įsigaliosianti 2025 m. sausio 1 d., turėtų būti dėstoma projekto 2 straipsnyje. Atitinkamai turėtų būti tikslinamas ir projekto 2 straipsnis (patikslinus projektą, 3 straipsnis), kurio 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus
įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.“. 10.2. Reikėtų sunumeruoti projekto 2 straipsnio dvi struktūrines dalis. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]
2024-01-11 Nr. XIVP-2601(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu keičiamo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8³straipsnio
„daugkartiniai alternatyvūs gaminiai“ (vartojamos atitinkamuose linksniuose)
turinys šios dalies kontekste nėra aiškus, nes šios dalies pirmajame sakinyje nurodyta, kad kaip alternatyva vienkartiniams plastikiniams gaminiams turi būti pateikiamos daugkartinės pakuotės arba vienkartinės pakuotės, kurių sudėtyje nėra plastiko, arba stalo indai. Taigi neaišku, ar minėta sąvoka „daugkartiniai alternatyvūs gaminiai“ turėtų būti suprantama kaip apimanti pirmajame sakinyje nurodytų visų trijų rūšių alternatyvius gaminius, ar tik kaip daugkartinė pakuotė, ar kaip nors kitaip, pavyzdžiui apimanti ir stalo indus. Atkreiptinas dėmesys, kad jei sąvoka „daugkartiniai alternatyvūs gaminiai“ apima tik daugkartinę pakuotę, tai projekto nuostatose ir reikėtų naudoti „daugkartinės pakuotės“ sąvoką. Tuo tarpu jei stalo indai taip pat patenka į „daugkartinių alternatyvių gaminių“ sąvoką, lieka neaišku, kodėl projektu siūloma nustatyti, kad ir pateikiamų stalo indų kaina negali būti didesnė negu vienkartinių plastikinių gaminių, nes įprastai stalo indai viešojo maitinimo įstaigose yra suteikiami nemokamai. Be to, tokiu atveju nėra aišku, ar vartotojas, sumokėjęs „daugkartinių alternatyvių gaminių“ kainą, kartu įsigytų ir stalo indus. Abejotina, ar toks siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas yra logiškas ir pagrįstas.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8³straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje detalizuoti „daugkartinių alternatyvių gaminių“ sąvokos turinį, o trečiajame sakinyje vietoj sąvokos „daugkartiniai alternatyvūs gaminiai“ konkrečiai nurodyti kokius pirmajame sakinyje nurodytus alternatyvius gaminius nėra privaloma pateikti laikinai paslaugas teikiantiems kitų valstybių narių paslaugų teikėjams. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo 8³straipsnio
daugkartinių alternatyvių gaminių kaina vartotojui negali būti didesnė negu vienkartinio plastikinio gaminio, nurodyto šio įstatymo 1¹priedo
leis pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytą tikslą skatinti vartotojų ir pardavėjų ekologinį sąmoningumą ir atsakomybę bei mažinti vienkartinių pakuočių naudojimą. Pažymėtina, kad tvarios ir kokybiškos daugkartinės pakuotės (pavyzdžiui termosinio kavos puodelio) savikaina įprastai yra ženkliai didesnė nei vienkartinio plastikinio gaminio, todėl siūloma nuostata ne tik ribotų ūkio subjektų ūkinę komercinę veiklą, bet ir neskatintų viešojo maitinimo paslaugas teikiančius fizinius ir juridinius asmenis siūlyti minėtą daugkartinę pakuotę. Priešingai – toks teisinis reguliavimas viešojo maitinimo paslaugas teikiantiems asmenims būtų paskata siūlyti tik vienkartinę ne plastikinę pakuotę, tokiu būdų didinant bendrą į aplinką patenkančių atliekų kiekį. Be to, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu būtų užtikrinama tokio siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimo kontrolė. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina šios projekto nuostatos atsisakyti. 3. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8³straipsnio 3 dalyje reikėtų nurodyti Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.
1935/2004 pilną priėmimo datą: po nurodytų metų „2004 m.“ įrašant mėnesį ir dieną „spalio 27 d.“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad šiose projekto nuostatose nurodyti Europos Sąjungos teisės aktai ne kartą buvo keičiami. Atsižvelgiant į tai bei į Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 „Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo patvirtinimo“ 21 punktą, pagal kurį „teisės aktuose, kuriais ES teisės aktai neįgyvendinami, nurodomas pirminis ES teisės aktas ir, jei ES teisės aktas yra pakeistas, pažymima, kad ES teisės aktas nurodomas su visais pakeitimais“, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8³straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti draudimą viešojo maitinimo paslaugas teikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose įrengtose viešojo maitinimo vietose vartotojams neatlygintinai dalyti ir (ar) parduoti šio įstatymo 1¹ priedo 1 ir 4 punktuose nurodytus vienkartinius plastikinius gaminius, kurie teikiant viešojo maitinimo paslaugą pripildomi maisto produktų ar gėrimų. Projektu taip pat nustatoma, kad šis draudimas būtų netaikomas, kai viešojo maitinimo paslaugas teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, už minėtus vienkartinius plastikinius gaminius taikytų užstatą, atitinkantį keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatytą reikalavimą, t. y. užstato dydis turėtų būti nustatomas toks, kad skatintų pakuočių vartotojus grąžinti daugkartinę pakuotę ar vienkartinių pakuočių atliekas. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas tikslingumo aspektu.
Atsižvelgiant į tai, kad masiniai renginiai pasižymi dideliu skaičiumi dalyvaujančių asmenų ir dėl to įprastai susidaro didelės dalyvių eilės įvairiose masinio renginio vietose, abejotina, ar sąlyginai nedidelis užstato dydis motyvuotų masinio renginio dalyvius gaišti laiką grąžinant panaudotas vienkartinių pakuočių atliekas, o ženklus užstato dydis savo ruožtu neišvengiamai mažintų masiniame renginyje esančių viešojo maitinimo įstaigų paslaugų paklausą. Pastebėtina ir tai, kad siūlomu įstatymo projektu nėra nurodomas subjektas, turintis teisę (ir pareigą) spręsti dėl „tinkamo“ užstato dydžio konkrečiame masiniame renginyje, todėl net ir minimalus „užstato“ dydis formaliai tenkintų „atlygintino“ vienkartinių plastikinių gaminių dalijimo kriterijus. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar projektu siūlomu teisiniu reguliavimu bus pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodyti tikslai dėl vienkartinių plastikinių gaminių vartojimo mažinimo. 5. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 8³straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad užstato sistema masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose įrengtose viešojo maitinimo vietose turėtų būti taikoma ir tais atvejais, kai vienkartinis plastikinis gaminys yra parduodamas. Pastebėtina, kad toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas stokoja logikos, nes vienkartinį plastikinį gaminį (maisto ar gėrimų pakuotę) įsigijęs asmuo tampa jo savininku, o sugrąžinęs vienkartinį plastikinį gaminį jis galėtų atgauti tik užstatą, bet ne visą už gaminį sumokėtą vienkartinio plastikinio gaminio kainą, todėl iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip tokia „užstato“ sistema galėtų skatinti vartotojus grąžinti vienkartinių pakuočių atliekas. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar minėto projektu siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų atsisakyti. Departamento direktorius Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected] E.
Drėgvaitė, tel. +370 5 209 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. +370 5 209 6843, el. p. [email protected]
aplinkos apsaugos komitetas
dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus, Arūnas Valinskas (pavaduojantis Agnę Bilotaitę); komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausioji patarėja Greta Česnaitytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-04-121 Projekto 1 straipsniu keičiamo Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 8³ straipsnio 1 ir 3 dalyse siūloma nustatyti, kad viešojo maitinimo vietose draudžiama neatlygintinai dalyti gėrimų ir maisto vienkartinę pakuotę, o šio straipsnio
vietoje, kaip alternatyva gėrimų ir maisto vienkartinėms pakuotėms turi būti pateikiama neatlygintinai gėrimų ir maisto daugkartinė pakuotė, išskyrus, kai tokiai pakuotei taikomas užstatas.
Projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais: Pirma, iš aiškinamajame rašte pateiktų projekto tikslų ir uždavinių, vis dėlto, nėra pakankamai aišku, kokiu tikslu projektu siekiama viešojo maitinimo vietose uždrausti neatlygintinai dalyti visų rūšių (t. y. ne tik plastikinę, bet, pavyzdžiui, ir popierinę, stiklinę, metalinę, kombinuotąją ir kt.) gėrimų ir maisto vienkartinę pakuotę. Atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame rašte minima 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo nustato konkrečias priemones vienkartinių plastikinių gaminių naudojimo mažinimui. Be to, šios direktyvos preambulės 14 punkte nustatyta, kad „Kai valstybės narės nusprendžia įgyvendinti tą pareigą nustatydamos prekybos apribojimus, jos turėtų užtikrinti, kad tokie apribojimai būtų proporcingi ir nediskriminaciniai. Valstybės narės turėtų skatinti naudoti gaminius, kuriuos tinka naudoti daug kartų ir kurie, tapę atliekomis, yra tinkami būti paruošti pakartotinai naudoti ir perdirbti“.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siekiamas tikslas uždrausti neatlygintinai dalyti visas gėrimų ir maisto vienkartines pakuotes atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus, yra proporcingas ir skatina naudoti vietoj vienkartinių plastikinių pakuočių kitas alternatyvias, labiau aplinką tausojančias vienkartines pakuotes. Antra, iš projekto nuostatų nėra aišku, kodėl viešojo maitinimo vietose, vartojimui vietoje, vietoj gėrimų ir maisto vienkartinės pakuotės kaip alternatyva privalo būti neatlygintinai teikiama gėrimų ir maisto daugkartinė pakuotė, t. y. neaišku, kodėl projektu nustatoma tik vienintelė privaloma alternatyva. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo maitinimo vietose vartojimui vietoje gėrimai ir maistas paprastai pateikiami stalo induose, kurie, abejotina, ar pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2¹ dalyje apibrėžtos sąvokos turinį suprantami kaip daugkartinė pakuotė. Be to, pagal su teikiamu projektu susijusių Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 108³ ir 108⁴ straipsniais įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2603) ir Administracinių nusižengimų kodekso
siūloma nustatyti atsakomybę už tokios vienintelės alternatyvos nevykdymą (už neatlygintinos gėrimų ir maisto daugkartinės gėrimų pakuotės, kaip alternatyvos gėrimų ir maisto vienkartinėms pakuotėms nepateikimą). Svarstytina, ar toks siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus tikslingumo, proporcingumo ir aiškumo teisėkūros principus. Trečia, projekto nuostatose vartojamos formuluotės „daugkartinė maisto pakuotė (išskyrus, kai tokiai pakuotei taikomas užstatas)“ turinys keičiamo įstatymo kontekste nėra aiškus.
Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja užstatus už pakuotes. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar aptariamoje projekto nuostatoje būtent šis keičiamame įstatyme nustatytas teisinis reguliavimas dėl užstatų turimas omenyje. Pažymėtina, kad pagal keičiamą įstatymą bei jį įgyvendinančius teisės aktus, Lietuvoje nėra sukurta užstato už maisto daugkartines pakuotes sistema. Be to, iš projekto aiškinamojo rašto nėra aišku kaip minėta sistema turėtų veikti Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas atitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nustatytus aiškumo ir efektyvumo teisėkūros principus, nes iš projekto bei keičiamo įstatymo nuostatų nėra aiškus užstato už maisto daugkartines pakuotes įgyvendinimo mechanizmas. Ketvirta, projekto nuostatose vartojamos sąvokos „viešojo maitinimo vietose“ turinys nėra pakankamai aiškus, nes nei projekto, nei keičiamo įstatymo nuostatose ši sąvoka nėra apibrėžta. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad „<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Taigi, įstatyme vartojamos sąvokos paprastai turi būti apibrėžtos tame pačiame įstatyme, kuriame jos yra vartojamos, o, jeigu įstatyme vartojamos sąvokos yra apibrėžtos kitame įstatyme, tai nurodoma, kad kitos įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos kitame konkrečiame įstatyme.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina projektą papildyti nuostatomis, kurios būtų atskleistas sąvokos „viešojo maitinimo vietos“ turinys. Penkta, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kokiu būdu ūkio subjektas turėtų pagrįsti, o vartotojas – aiškiai ir detaliai matyti, kad viešojo maitinimo vietoje dalijama maisto ar gėrimų vienkartinė pakuotė yra dalijama atlygintinai, t. y. ar ši informacija vartotojui turėtų būti nurodoma aiškiai išskiriant pakuotės kainą informaciniame užraše, meniu, ūkio subjekto išduodamame pirkimo čekyje ar panašiai. Atsižvelgiant į tai, kad projekto nuostatos nenumato įstatymo įgyvendinimo nuostatų, t. y. nebus priimamas/keičiamas joks įstatymo įgyvendinamasis teisės aktas, detalizuojantis „atlygintinumo“ pagrindimo tvarką, svarstytina, ar projektas neturėtų būti atitinkamai pildomas minėta įgyvendinamąja nuostata. Pritarti iš dalies Tikslinti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX- 517 papildymo 8³ straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2601 (toliau – PPATĮ projektas) Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 8³ straipsnio nuostatas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą ir:
1) numatyti draudimą neatlygintinai dalyti ne visų pagal medžiaga, iš kurios ji pagaminta, rūšių maisto ir gėrimų vienkartines pakuotes, bet 2019 m. birželio 5 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos(ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo 4 straipsnyje priedo A dalyje nurodytus vienkartinius plastikinius gaminius, kurie, vadovaujantis iš Direktyvos (ES) 2019/904 3 straipsnio į Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 66¹ dalį perkeltos vienkartinio plastikinio gaminio sąvokos apibrėžtimi ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priedu, laikytini plastikinėmis, PET (polietileno tereftalatas) ir kombinuotomis pakuotėmis. 2) PPATĮ projektu keičiamo įstatymo 8³ straipsnio 2 dalyje numatyti tokias alternatyvas: „[...] kaip alternatyva šio straipsnio
daugkartinės pakuotės arba vienkartinės pakuotės, kurių sudėtyje nėra plastiko, arba stalo indai“. 3) PPATĮ projektu keičiamo įstatymo 8³ straipsnyje atsisakyti išimties dėl pakuočių, kurioms taikomas užstatas. Atkreiptinas dėmesys, kad viešojo maitinimo vietose užstatas pakuotėms šiuo metu gali būti taikomas savanoriškai, ūkio subjekto iniciatyva. 4) PATĮ projektą papildyti straipsniu, kuriuo PPATĮ 2 straipsnis būtų papildomas nauja viešojo maitinimo vietos sąvoka: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnį 29¹ dalimi:
„29¹. Viešojo maitinimo vieta šiame įstatyme suprantama taip, kaip ji apibrėžta
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme.“
5) PPATĮ projektu keičiamame įstatyme numačius konkrečius vartotojų informavimo/atlygintinumo būdus, gali būti neįtraukti visi praktikoje egzistuojantys atvejai.
Atsižvelgiant į tai, manytina, galima remtis Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 8² straipsnio nuostatos dėl draudimo neatlygintinai dalyti lengvuosius ir labai lengvus plastikinius pirkinių maišelius prekių ar produktų pardavimo vietose analogija, t. y. ūkio subjektams atsižvelgus į jų ūkinės veiklos specifiką, taikyti įstatyme įtvirtintą draudimą neatlygintai dalyti ir be Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme ar jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose numatytų konkrečių vartotojų informavimo/atlygintinumo būdų. 2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-04-121 Svarstytina, ar siekiant teisinio tikslumo ir aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8³straipsnio pavadinimas neturėtų būti tikslinamas. Pažymėtina, kad įstatymo straipsnio pavadinimas atlieka informacinę funkciją ir turėtų atspindėti reguliuojamų santykių sritį. Pavadinimas turi būti trumpas ir lakoniškas. Šiuo atveju straipsnio pavadinimas „Draudimas viešojo maitinimo vietose neatlygintinai dalyti maisto ir gėrimų vienkartinę pakuotę ir daugkartinių pakuočių, kaip alternatyvos, pateikimas“, tarsi suponuoja du draudimus: viešojo maitinimo vietose neatlygintinai dalyti maisto ir gėrimų vienkartinę pakuotę; kaip alternatyvą pateikti daugkartines pakuotes. Analizuojant paties straipsnio turinį matyti, kad draudimas kaip alternatyva pateikti daugkartines pakuotes nėra nustatomas, taigi, tarp straipsnio pavadinimo ir jo turinio yra atotrūkis, todėl abejotina tokio pavadinimo informacinė reikšmė. Nors straipsnio pavadinimas neapriboja paties straipsnio turinio, tačiau jis turėtų būti tikslus ir neprieštaringas teisės akto turiniui.
Pritarti Tikslinti PPATĮ projektu keičiamo įstatymo 8³ straipsnio pavadinimą atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą ir numatyti tokį pavadinimą:
„8³ straipsnis. Vienkartinių plastikinių gaminių naudojimo
mažinimo reikalavimai“3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-04-121 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8³straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „vienkartinėms gėrimų pakuotėms“ neatitinka keičiamo įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje pateiktos formuluotės
„vienkartinė pakuotė“, todėl ji turėtų būti tikslinama, nurodant „gėrimų
vienkartinėms pakuotėms“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto keičiamo įstatymo 8³straipsnio 4 dalyje vartojamos formuotės
„vienkartinėms maisto pakuotėms“. Pritarti
iš dalies Tikslinti PPATĮ projektu keičiamo įstatymo 8³ straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą ir 8³ straipsnyje numatyti tokią formuluotę: „vienkartiniai plastikiniai gaminiai“. 4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-04-121 Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2¹dalyje pateiktas daugkartinės pakuotės sąvokos apibrėžimas. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme vartojamą formuluotę „daugkartinė pakuotė“, tikslintina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8³straipsnio 2 dalyje vartojama formuluotė „daugkartinė gėrimų pakuotė“, nurodant „gėrimų daugkartinė pakuotė“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8³straipsnio 4 dalyje vartojamos formuotės „daugkartinė maisto pakuotė“. Pritarti iš dalies Tikslinti PPATĮ projektu keičiamo įstatymo 8³ straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą ir naudoti tokią formuluotę: „daugkartinės pakuotės“, t. y. neišskirti daugkartinių pakuočių naudojamų gėrimams ir maistui.
5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-04-121 Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8³straipsnio 2 dalyje po žodžio „alternatyva“, turėtų būti nurodyta „šio straipsnio“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8³straipsnio 4 dalies. Pritarti Tikslinti PPATĮ projektu keičiamo įstatymo 8³ straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą ir 8³ straipsnio 2 dalyje numatyti, kad alternatyva taikoma “šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems vienkartiniams plastikiniams gaminiams”. 6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-04-121 Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalyje pateiktą apibrėžimą, prekinė, arba pirminė, pakuotė kartu su gaminiu sudaro prekinį vienetą ir pateikiama vartotojams ar gaminio naudotojams. Svarstytina, ar siekiant teisino reguliavimo nuoseklumo, atsižvelgiant į keičiamame įstatyme pateiktą prekinės, arba pirminės, pakuotės, apibrėžimą, neturėtų būti tikslinama projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8³ straipsnio 5 dalyje pateikta formuluotė „gėrimų pakuotėms, į kurias individualiam vartojimui skirtas gėrimas supakuotas gamybos linijoje, o po to gabenamas į prekybos vietą, esančią ne gamintojo gamybos vietoje ar sandėlyje“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto
iš dalies Tikslinti PPATĮ projektu keičiamo įstatymo 8³ straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą ir numatyti draudimo neatlygintinai dalyti taikymo apimtį, t. y. kad draudimas neatlygintinai dalyti taikomas vienkartiniams plastikiniams gaminiams, kai jie pardavimo metu užpildomi maisto produktais ar gėrimais viešojo maitinimo vietose.
Tai suponuoja, kad tie vienkartiniai plastikiniai gaminiai, kurie buvo užpildyti ne viešojo maitinimo vietose, nepaklius į draudimo neatlygintinai dalyti ir alternatyvos pateikimo apimtį. 7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-04-121 Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8³ straipsnio 2 ir
norminio pobūdžio teisės aktų nuostatos turėtų būti dėstomos formuluojant jas kaip aiškias ir tikslias taisykles, o ne pateikiant skliaustuose pavyzdžius, paaiškinimus, sąlygas ar pan.; atsižvelgus į tai, projekto nuostatų formuluotės taisytinos, atsisakant skliaustų. Pritarti iš dalies Tikslinti PPATĮ projektu keičiamo įstatymo 8³ straipsnio 2 dalį atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą, kurioje siūloma 8³ straipsnio 2 dalyje numatytas viešojo maitinimo vietas patikslinti skliaustuose. 8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-04-12 Atsižvelgiant į tai, kad pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 20 straipsnio 1 dalį Aplinkos ministerija reglamentuoja ir administruoja visų atliekų tvarkymą, kontroliuoja nustatytų reikalavimų ir užduočių įgyvendinimą, bei į tai, jog projektu nustatomas naujas ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinis reguliavimas, manytina, kad dėl šio įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų (reg. Nr. XIVP-2602 ir Nr. XIVP-2603) turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Pritarti 2023-10-19 gauta Vyriausybės išvada.
9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-04-12 Svarstytina, ar, atsižvelgiant į projekto aiškinamojo rašto 12 punktą, projekto 2 straipsnis neturėtų būti papildytas nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo įgyvendinimą, kuriose būtų nurodyta iki kada konkrečios valstybės institucijos turėtų priimti šį įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Nepritarti Nėra poreikio priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-04-12 1.Pagal minėtų rekomendacijų 54.1. punktą „kai teisės aktas nauja redakcija nedėstomas, dvi tos pačios keičiamo teisės akto struktūrinės dalies redakcijos dėstomos viena po kitos ir nurodomas skirtingas jų įsigaliojimas“. Atsižvelgiant į tai, projekto 1 straipsnyje turėtų būti dėstoma tik tokia keičiamo įstatymo 8³ straipsnio redakcija, kuri įsigalioja 2024 m. sausio 1 d., o keičiamo įstatymo 8³ straipsnio redakcija, įsigaliosianti 2025 m. sausio 1 d., turėtų būti dėstoma projekto 2 straipsnyje. Atitinkamai turėtų būti tikslinamas ir projekto 2 straipsnis (patikslinus projektą, 3 straipsnis), kurio 1 dalis dėstytina taip: „Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.“, o 2 dalis dėstytina taip: „Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.“. 2. Reikėtų sunumeruoti projekto 2 straipsnio dvi struktūrines dalis. Pritarti iš dalies Tikslinti PPATĮ projektu keičiamo įstatymo 8³ straipsnio nuostatas, atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą ir numatyti, kad PPATĮ projektas įsigalioja 2024 m. lapkričio 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija Įvertinę Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr.
IX-517 papildymo 8³ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2601 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad Projektu keičiamos nuostatos, susijusios su Direktyvos (ES) 2019/904[1] nuostatų įgyvendinimu, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuso 135 straipsnio 4 dalimi turėtų būti parengta Direktyvos (ES) 2019/904 ir Projekto atitikties lentelė. Atkreipiame dėmesį į tai, kad Projektu siūlomi pakeitimai, kuriais siūloma uždrausti neatlygintinai dalyti visas gėrimų ir maisto vienkartines pakuotes savo esme yra techninės specifikacijos prekėms (kaip prekių (gaminių)) apyvartos ribojimas, galintis riboti laisvą prekių judėjimą Europos Sąjungoje), kaip jos suprantamos pagal Direktyvą (ES) 2015/1535[2], todėl jis turėtų būti notifikuojamas Europos Komisijai, kaip nacionalinės teisės aktas, nustatantis techninį reglamentavimą, dėl ko Projekto priėmimas turi būti atidėtas trims mėnesiams, kad Europos Komisija ir kitos valstybės narės galėtų tinkamai susipažinti su siūlomu reglamentavimu bei, esant poreikiui, pateikti nuomonę. Kartu įvertinus ir atsižvelgiant į Projektu numatomą keisti teisinį reglamentavimą, taip pat į tai, kad už Direktyvos (ES) 2019/904 įgyvendinimą yra atsakinga Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, ir Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos kompetenciją techninių reglamentų notifikavimo srityje, remdamiesi Seimo statuto 138 straipsnio
išvadą. Pritarti 2023-10-19 gauta Vyriausybės išvada. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-10-25 Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX- 517 papildymo 8³ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-2601 (toliau – PPATĮ projektas), Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 papildymo 108³ ir 108⁴ straipsniais įstatymo projektui Nr. XIVP-2603 (toliau – AAĮ projektas) ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 248 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2602 (toliau – ANK projektas), tačiau pasiūlyti Seimui PPATĮ, AAĮ ir ANK projektus (toliau – Įstatymų projektai) tobulinti atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1. 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka, 6 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad valstybės narės turi atidėti techninio reglamento projekto priėmimą 12 mėnesių nuo notifikavimo Europos Komisijai, jeigu dėl techninio reglamento projekto objekto yra pateiktas pasiūlymas Europos Parlamentui ir Tarybai priimti direktyvą, reglamentą ar sprendimą. Pažymėtina, kad Europos Komisija
Tarybos reglamento dėl pakuočių ir pakuočių atliekų, keičiančio Reglamentą (EU) 2019/1020 ir Direktyvą (EU) 2019/904 ir panaikinančio Direktyvą 94/62/EB (toliau – Pakuočių reglamentas), jį šiuo metu svarsto Europos Sąjungos (toliau – ES) Tarybos Aplinkos darbo grupė. Pagal turimą informaciją, Europos Komisija vadovaudamasi Direktyvos (ES) 2015/1535 6 straipsnio 4 dalimi jau yra priėmusi du sprendimus dėl atitinkamų ES valstybių narių teisinio reglamentavimo, susijusio su pakuotėmis, priėmimo atidėjimo 12 mėnesių.
Pažymėtina, kad šiais sprendimais taikytos išimtys nuostatoms, susijusioms su 2019 m. birželio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo perkėlimu.
Vadovaujantis Direktyvos (ES) 2015/1535 6 straipsnio 4 dalimi ir Direktyvos (ES) 2019/904 4 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią valstybės narės parengia priemones, kuriomis užtikrinama, kad galutiniams vartotojams prekybos vietose vietoj vienkartinių plastikinių gaminių, numatytų Direktyvos (ES) 2019/904 priedo A dalyje (gėrimų indelių, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius, ir maisto taros, t. y. talpyklų, kaip antai dėžučių su dangteliais ar be jų, kuriose laikomas maistas, kuris skirtas nedelsiant suvartoti vietoje arba išsinešti, yra paprastai suvartojamas tiesiai iš talpyklos ir yra paruoštas suvartoti be papildomo paruošimo, pavyzdžiui, kepimo, virimo ar pašildymo, įskaitant maisto tarą, naudojamą greitam maistui arba kitam nedelsiant suvartoti skirtam maistui (toliau – vienkartiniai plastikiniai gaminiai)), būtų prieinami daugkartiniai alternatyvūs gaminiai, taip pat ekonomines priemones, pavyzdžiui, priemones, kuriomis užtikrinama, kad prekybos vietose vienkartiniai plastikiniai gaminiai galutiniam vartotojui nebūtų duodami nemokamai, atsižvelgiant į Pakuočių reglamento bendrosios vidaus rinkos teisinį pagrindą (Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 114 straipsnis), kuriuo visose ES valstybėse narėse siekiama suderinti visų rūšių pakuočių pagal medžiagą, iš kurios ji pagaminta, pateikimo rinkai sąlygas, išvengti rinkos iškraipymų ir laisvo prekių judėjimo kliūčių, ir Pakuočių reglamento nuostatas, be kita ko, numatančias, kad Direktyva (ES) 2019/904 bus laikoma specialiuoju įstatymu (lex specialis), o jei yra prieštaravimų tarp Direktyvos (ES) 2019/904 ir Pakuočių reglamento nuostatų, pirmenybė turėtų būti teikiama Direktyvai (ES) 2019/904, išskyrus konkrečius atvejus, numatytus Pakuočių reglamente, siūloma, kol nėra bendro požiūrio dėl Pakuočių reglamento, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – PPATĮ) numatyti draudimą neatlygintinai dalyti ne visų pagal medžiagą, iš kurios ji pagaminta, rūšių maisto ir gėrimų vienkartines pakuotes, bet Direktyvos (ES) 2019/904 priedo A dalyje nurodytus vienkartinius plastikinius gaminius, kurie, vadovaujantis iš Direktyvos (ES) 2019/904 3 straipsnio į Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 66¹ dalį perkeltos vienkartinio plastikinio gaminio sąvokos apibrėžtimi (t. y.
Vadovaujantis Direktyvos (ES) 2015/1535 6 straipsnio 4 dalimi ir Direktyvos (ES) 2019/904 4 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią valstybės narės parengia priemones, kuriomis užtikrinama, kad galutiniams vartotojams prekybos vietose vietoj vienkartinių plastikinių gaminių, numatytų Direktyvos (ES) 2019/904 priedo A dalyje (gėrimų indelių, įskaitant jų kamštelius ir dangtelius, ir maisto taros, t. y. talpyklų, kaip antai dėžučių su dangteliais ar be jų, kuriose laikomas maistas, kuris skirtas nedelsiant suvartoti vietoje arba išsinešti, yra paprastai suvartojamas tiesiai iš talpyklos ir yra paruoštas suvartoti be papildomo paruošimo, pavyzdžiui, kepimo, virimo ar pašildymo, įskaitant maisto tarą, naudojamą greitam maistui arba kitam nedelsiant suvartoti skirtam maistui (toliau – vienkartiniai plastikiniai gaminiai)), būtų prieinami daugkartiniai alternatyvūs gaminiai, taip pat ekonomines priemones, pavyzdžiui, priemones, kuriomis užtikrinama, kad prekybos vietose vienkartiniai plastikiniai gaminiai galutiniam vartotojui nebūtų duodami nemokamai, atsižvelgiant į Pakuočių reglamento bendrosios vidaus rinkos teisinį pagrindą (Sutarties dėl ES veikimo (SESV) 114 straipsnis), kuriuo visose ES valstybėse narėse siekiama suderinti visų rūšių pakuočių pagal medžiagą, iš kurios ji pagaminta, pateikimo rinkai sąlygas, išvengti rinkos iškraipymų ir laisvo prekių judėjimo kliūčių, ir Pakuočių reglamento nuostatas, be kita ko, numatančias, kad Direktyva (ES) 2019/904 bus laikoma specialiuoju įstatymu (lex specialis), o jei yra prieštaravimų tarp Direktyvos (ES) 2019/904 ir Pakuočių reglamento nuostatų, pirmenybė turėtų būti teikiama Direktyvai (ES) 2019/904, išskyrus konkrečius atvejus, numatytus Pakuočių reglamente, siūloma, kol nėra bendro požiūrio dėl Pakuočių reglamento, Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatyme (toliau – PPATĮ) numatyti draudimą neatlygintinai dalyti ne visų pagal medžiagą, iš kurios ji pagaminta, rūšių maisto ir gėrimų vienkartines pakuotes, bet Direktyvos (ES) 2019/904 priedo A dalyje nurodytus vienkartinius plastikinius gaminius, kurie, vadovaujantis iš Direktyvos (ES) 2019/904 3 straipsnio į Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 66¹ dalį perkeltos vienkartinio plastikinio gaminio sąvokos apibrėžtimi (t. y. „vien arba iš dalies iš plastiko pagamintas gaminys, kuris nėra sukurtas, suprojektuotas ar pateiktas rinkai taip, kad per jo gyvavimo trukmę jį būtų galima panaudoti daugelį kartų ar ciklų, grąžinant jį gamintojui pakartotinai užpildyti arba pakartotinai panaudoti tam pačiam tikslui, kuriam jis buvo sukurtas“) ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 4 priedu, laikytini plastikinėmis, PET (polietileno tereftalatas) ir kombinuotomis pakuotėmis.
Remiantis tuo, kas išdėstyta, PPATĮ projekto 8³ straipsnio
plastikinius gaminius, nurodytus PPATĮ 1¹ priedo
patikslinti PPATĮ projekto 8³ straipsnio 2 dalį, joje numatant, kad kaip alternatyva PPATĮ projekto 8³ straipsnio 1 dalyje nurodytiems vienkartiniams plastikiniams gaminiams turi būti pateikiamos daugkartinės pakuotės arba vienkartinės pakuotės, kurių sudėtyje nėra plastiko. Pritarti2 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-10-25 Siekiant teisinio reglamentavimo vientisumo ir nuostatų derėjimo tarpusavyje, vietoje PPATĮ projekto 8³ straipsnio 5 ir 6 dalyse numatytos išimties maisto ir gėrimų pakuotėms, „į kurias individualiam vartojimui skirtas maistas ar gėrimas supakuotas gamybos linijoje, po to gabenamas į prekybos vietą, esančią ne gamintojo gamybos vietoje ar sandėlyje“, siūloma PPATĮ projekto 8³ straipsnio 1 dalyje numatyti draudimo neatlygintinai dalyti taikymo apimtį, t. y. kad draudimas neatlygintinai dalyti taikomas vienkartiniams plastikiniams gaminiams, kai jie pardavimo metu užpildomi maisto produktais ar gėrimais viešojo maitinimo vietose. Tai suponuoja, kad tie vienkartiniai plastikiniai gaminiai, kurie buvo užpildyti ne viešojo maitinimo vietose, nepaklius į draudimo neatlygintinai dalyti ir alternatyvos pateikimo apimtį.
3 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-10-25 Siekiant teisinio aiškumo, siūloma patikslinti PPATĮ projekto 8³ straipsnio nuostatas dėl vartojimo vietoje ir PPATĮ projekto 8³ straipsnio 2 dalyje numatyti, kad alternatyva PPATĮ projekto 8³ straipsnio
pateikiama, kai maisto produktai ar gėrimai skirti vartoti viešojo maitinimo vietose (patalpose ar lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose)). Pritarti4 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-10-25 Siekiant vartotojus paskatinti atsisakyti vienkartinių plastikinių gaminių, siūloma PPATĮ projekto 8³ straipsnyje numatyti, kad, viešojo maitinimo paslaugą teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, suteikdami galimybę užpildyti maisto produktais ar gėrimais vartotojo atsineštą pakuotę viešojo maitinimo vietose, privalo vartotojui pateikti informaciją apie sąlygas, kuriomis leidžiama įsigyti maisto produktų ar gėrimų vartotojo atsineštoje pakuotėje, kad būtų užtikrinti
dėl maisto produktų higienos ir 2004 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinančiame Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB, nurodyti saugos ir higienos reikalavimai. Remiantis tuo, kas išdėstyta, PPATĮ projekto 1 straipsniu pildomą PPATĮ 8³ straipsnį siūloma išdėstyti taip: „8³ straipsnis. Vienkartinių plastikinių gaminių naudojimo mažinimo reikalavimai 1.
Viešojo maitinimo paslaugą teikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama neatlygintinai vartotojams dalyti vienkartinius plastikinius gaminius, nurodytus šio įstatymo 1¹priedo 1 ir 4 punktuose, kai jie pardavimo metu užpildomi maisto produktais ar gėrimais viešojo maitinimo vietose. 2. Vartoti viešojo maitinimo vietose (patalpose ar lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose)) kaip alternatyva šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems vienkartiniams plastikiniams gaminiams turi būti pateikiamos daugkartinės pakuotės arba vienkartinės pakuotės, kurių sudėtyje nėra plastiko. 3. Viešojo maitinimo paslaugą teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, suteikdami galimybę užpildyti maisto produktais ar gėrimais vartotojo atsineštą pakuotę viešojo maitinimo vietose, privalo vartotojui pateikti informaciją apie sąlygas, kuriomis leidžiama įsigyti maisto produktų ar gėrimų vartotojo atsineštoje pakuotėje, kad būtų užtikrinti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 852/2004 dėl maisto produktų higienos ir 2004 m. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1935/2004 dėl žaliavų ir gaminių, skirtų liestis su maistu, ir panaikinančiame Direktyvas 80/590/EEB ir 89/109/EEB, nurodyti saugos ir higienos reikalavimai.“
5
papildyti straipsniu, kuriuo PPATĮ 2 straipsnis būtų papildomas nauja viešojo maitinimo vietos sąvoka ir numatyti, kad viešojo maitinimo vieta suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme, t. y. laikantis maisto tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytų viešojo maitinimo reikalavimų įrengti restoranas, kavinė, baras ar kita maisto tvarkymo vieta, kurioje ruošiamas, gaminamas ir realizuojamas maistas, skirtas viešajam maitinimui.
6 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-10-25 Draudimas neatlygintinai dalyti vienkartinius plastikinius gaminius prilygsta gaminių techninei specifikacijai (kaip ji suprantama pagal Direktyvą (ES) 2015/1535) ir gali kliudyti laisvam prekių judėjimui ES, todėl siūloma apie PPATĮ projektą pranešti Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms vadovaujantis Direktyva (ES) 2015/1535 ir šią direktyvą bei Pasaulio prekybos organizacijos Sutarties dėl techninių prekybos kliūčių nuostatas įgyvendinančiomis Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės
teikimo taisyklių patvirtinimo“. Pritarti7 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-10-25 Siūloma įvertinti, ar Lietuvos Respublikoje laikinai paslaugas teikiantiems kitų valstybių narių paslaugų teikėjams (toliau
Pranešimas teikiamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo 9 straipsnio 5 dalimi ir Pranešimų ir informacijos apie nustatomus įsisteigimo arba nustatomus ar panaikinamus paslaugų teikimo laisvei taikomus reikalavimus teikimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1389 „Dėl Pranešimų ir informacijos apie nustatomus įsisteigimo arba nustatomus ar panaikinamus paslaugų teikimo laisvei taikomus reikalavimus teikimo“. Pritarti PPATĮ projektu keičiamo įstatymo 8³ straipsnio nuostatose numatyti, kad Lietuvos Respublikoje laikinai paslaugas teikiantiems kitų valstybių narių paslaugų teikėjams turėtų būti taikoma išimtis pateikti PPATĮ projekto 8³ straipsnio 2 dalyje siūlomą alternatyvą: „2. Vartoti viešojo maitinimo vietose (patalpose ar lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose)) kaip alternatyva šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems vienkartiniams plastikiniams gaminiams turi būti pateikiamos daugkartinės pakuotės arba vienkartinės pakuotės, kurių sudėtyje nėra plastiko, arba stalo indai. Alternatyvos pateikimas nėra privalomas Lietuvos Respublikoje laikinai paslaugas teikiantiems kitų valstybių narių paslaugų teikėjams vadovaujantis Lietuvos Respublikos paslaugų įstatymo reikalavimais“. 8 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-10-25 Pagal siūlomas patikslinti PPATĮ projekto 1 straipsniu pildomo PPATĮ 8³ straipsnio nuostatas siūloma pakoreguoti AAĮ ir ANK projektus, numatančius juridinių ar fizinių asmenų atsakomybę už PPATĮ projekte numatytų reikalavimų nevykdymą, t. y.
AAĮ ir ANK projektuose numatyti, kad atsakomybė taikoma už neatlygintiną vienkartinių plastikinių gaminių, nurodytų PPATĮ 1¹ priedo 1 ir 4 punktuose, kai jie pardavimo metu užpildomi maisto produktais ar gėrimais viešojo maitinimo vietose, dalijimą ir alternatyvos, kokia yra numatyta PPATĮ projekto 8³ straipsnio 2 dalyje, šiems vienkartiniams plastikiniams gaminiams nepateikimą. Pritarti9 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2023-10-25 Siekiant suteikti laiko prisitaikyti prie PPATĮ projekte numatytų pokyčių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalyje numatyta dviejų datų taisykle ir atsižvelgiant į tai, kad pagal Direktyvą (ES) 2015/1535, Europos Komisijai gavus valstybės narės teikiamą notifikavimo pranešimą, PPATĮ projekto priėmimas sustabdomas ne trumpiau kaip 3 mėnesiams (arba 6 mėnesiams, kai Europos Komisija ar kita valstybė narė per 3 mėnesius nuo pranešimo apie techninio reglamento projektą gavimo pateikia pastabas), Įstatymų projektų nuostatų įsigaliojimo datą siūloma numatyti ne ankstesnę kaip 2024 m. lapkričio 1 d. Pritarti10 Seimo narys Kasparas Adomaitis 2023-12-131 Argumentai:
Išsamūs argumentai pateikiami tolesniame pasiūlyme. Kadangi siūloma Įstatymo projektu įvesti naują, kitame įstatyme įtvirtintą sąvoką (masinis renginys), siūloma nurodyti, kad masinio renginio sąvoką yra suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme. Pasiūlymas:
straipsniu: „1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti Įstatymo 2 straipsnį 7¹dalimi: „7¹.
Masinis renginys šiame įstatyme suprantamas taip, kaip jis apibrėžtas Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme.““
11 Seimo narys Kasparas Adomaitis 2023-12-131 Argumentai: Gėrimus ir maistą patiekiant vienkartinėje taroje masinių renginių metu ar viešojo maitinimo vietose paplūdimiuose, susidaro labai dideli atliekų kiekiai, kurių būtų galima išvengti. Šios atliekos dažniausiai negali būti perdirbamos, dėl jų užterštumo, ribotų rūšiavimo praktikų bei kombinuotos pačios pakuotės sudėties. Be to, tai sukelia šiukšlinimo ir aplinkos užterštumo riziką. Pirkdami maistą ar gėrimus ir gaudami juos patiektus vienkartinėje taroje, gyventojai nėra niekaip skatinami rinktis tvaresnes alternatyvas ir keisti vartojimo įpročius. Aplinkos apsaugos agentūros parengtoje „Apibendrintoje Lietuvos aplinkos būklės ir jos pokyčių ataskaitoje 2022 m.“[³] pabrėžiama Lietuvos paplūdimių taršos šiukšlėmis problema. Atliekant paplūdimių taršos šiukšlėmis monitoringą 2020–2023 m., vidutiniškai aptikta 109 vnt. šiukšlių 100 m paplūdimio ruože. Daugiausiai jų aptinkama Palangos paplūdimyje – vid. 184 vnt./100 m, mažiausiai – Nidos paplūdimyje – vid. 49 vnt./100 m. Tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje atlikti tyrimai liudija apie plastiko, suyrančio į mažas mikroplastiko daleles (<5 mm) žalą gyvūnijai, augalijai bei žmogui. Atlikus Baltijos jūros ir Kuršių marių taršos mikrošiukšlėmis tyrimus 2021–2022 m., nustatyta, kad vidutinė jūroje randamų dalelių koncentracija stebėtu laikotarpiu – 1,3 vnt./l, Kuršių mariose – 0,66 vnt./l. Didžiausia mikrošiukšlių koncentracija aptinkama ties Klaipėda.
Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti Įstatymo projektą, numatant, kad masiniuose renginiuose, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatyme, bei viešojo maitinimo vietose paplūdimiuose būtų draudžiama nemokamai dalyti ar (ir) parduoti vienkartinius plastikinius gaminius, maistui ar (ir) gėrimams patiekti, išskyrus kai jiems taikomas užstatas. Siekiant, kad užstatas būtų taikomas taip, kad vartotojai būtų realiai paskatinti grąžinti pakuotes, aplinkos ministras turėtų nustatyti tvarką, kuria remiantis užstato taikytojai (viešojo maitinimo paslaugą teikiantys fiziniai ar juridiniai asmenys) deklaruotų jų užstato efektyvumą (pvz., grąžintų pakuočių kiekį), valstybė gautų pakuočių apskaitos duomenis, galėtų vertinti užstato taikymo paplitimą ir naudą, užstato taikymo spragas. Pasiūlymas:
Papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnį, kuriuo įstatymas papildomas 8³ straipsniu, nauja 7 dalimi: „7. Viešojo maitinimo paslaugą teikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose įrengtose viešojo maitinimo vietose vartotojams neatlygintinai dalyti ir (ar) parduoti šio įstatymo 1¹ priedo 1 ir 4 punktuose nurodytus vienkartinius plastikinius gaminius, kurie teikiant viešojo maitinimo paslaugą užpildomi maisto produktais ar gėrimais.
Draudimas netaikomas, kai viešojo maitinimo paslaugą teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, užpildydami maisto produktais ar gėrimais šio įstatymo 1¹ priedo 1 ir 4 punktuose nurodytus vienkartinius plastikinius gaminius, taiko užstatą ir laikosi aplinkos ministro nustatytos iš vartotojų susigrąžintų pakuočių apskaitos tvarkos.“ Pritarti iš dalies Patikslinus PPATĮ projektu keičiamo įstatymo 8³ straipsnio nuostatas pagal Vyriausybės išvadą, ir atsižvelgiant į planuojamus teisinio reguliavimo pokyčius, kurie kompleksiškai spręs pakuočių susigrąžinimo klausimus, pasiūlytą nuostatą išdėstyti 8³ straipsnio 4 dalyje taip:
„4. Viešojo maitinimo paslaugą teikiantiems
fiziniams ir juridiniams asmenims draudžiama masiniuose renginiuose ir paplūdimiuose įrengtose viešojo maitinimo vietose vartotojams neatlygintinai dalyti ir (ar) parduoti šio įstatymo 1¹ priedo 1 ir 4 punktuose nurodytus vienkartinius plastikinius gaminius, kurie teikiant viešojo maitinimo paslaugą užpildomi maisto produktais ar gėrimais. Draudimas netaikomas, kai viešojo maitinimo paslaugą teikiantys fiziniai ir juridiniai asmenys, užpildydami maisto produktais ar gėrimais šio įstatymo 1¹ priedo 1 ir 4 punktuose nurodytus vienkartinius plastikinius gaminius, už juos taiko užstatą ir laikosi aplinkos ministro nustatytos iš vartotojų susigrąžintų pakuočių apskaitos tvarkos, kuris turi atitikti šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalyje nustatytą reikalavimą.“ Atitinkamai siūloma patikslinti PPATĮ projektu keičiamo įstatymo 8³ straipsnio 1 dalį taip: „1.
Viešojo maitinimo paslaugą teikiantiems fiziniams ir juridiniams asmenims, išskyrus nurodytus šio straipsnio 4 dalyje, draudžiama neatlygintinai vartotojams dalyti vienkartinius plastikinius gaminius, nurodytus šio įstatymo 1¹ priedo 1 ir 4 punktuose, kai jie pardavimo metu užpildomi maisto produktais ar gėrimais viešojo maitinimo vietose.“12 Seimo narys Kasparas Adomaitis 2023-12-131 Argumentai:
Siekiant skatinti atsakingą, tvarų vartojimą bei mažinti susidarančių vienkartinio plastiko atliekų kiekį, maistą ar gėrimus vartojant vietoje, t.y. viešojo maitinimo vietoje (patalpose ar lauko sąlygomis ne didesniu kaip 40 metrų atstumu nuo viešojo maitinimo vietos įrengtose aptarnavimo vietose (zonose)), o ne užsisakant išsinešti, vartotojui turi būti pateikiama alternatyva vienkartinėms plastikinėms pakuotėms, kuriose patiekiamas maistas ar gėrimai. Alternatyva gali būti trejopa:
kurių sudėtyje nėra plastiko;
bandymui „apeiti“ siūlomas nuostatas, svarbu numatyti, kad pateikiamos alternatyvos kaina vartotojui negali būti didesnė nei vienkartinio plastikinio gaminio, kuriame norima patiekti maistą ar gėrimus. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnio, kuriuo įstatymas papildomas 8³ straipsniu, 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Vartoti vViešojo maitinimo vietose, vartojimui vietoje, kaip alternatyva šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms vienkartinėms gėrimų pakuotėms turi būti pateikiama neatlygintinai daugkartinė gėrimų pakuotė (išskyrus, kai tokiai pakuotei taikomas užstatas) nurodytiems vienkartiniams plastikiniams gaminiams turi būti pateikiamos daugkartinės pakuotės arba vienkartinės pakuotės, kurių sudėtyje nėra plastiko, arba stalo indai. Pateikiamos alternatyvos kaina vartotojui negali būti didesnė nei vienkartinio plastikinio gaminio, nurodyto šio įstatymo 1¹ priedo
Pritarti Vertintina, kad daugkartinės pakuotės, kuri kaip alternatyva gali būti parduodama vartotojui, savikaina yra didesnė nei vienkartinio plastikinio gaminio, todėl siūloma nuostata apribotų fizinių ir juridinių asmenų, teikiančių viešojo maitinimo paslaugas, ūkinės veiklos laisvę, galimai skatintų vienkartinės pakuotės kainą sulyginti su daugkartinės, o ne atvirkščiai. Taip pat būtų sunku užtikrinti tokios nuostatos įgyvendinimo kontrolę. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo Nr. IX-517 papildymo 8³ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-2601 ir Komiteto išvadoms ir pasiūlymams. 7.2. Pasiūlymai: negauta
PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo Nr. IX-517 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 8³ straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2601(2), jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėjas A. Želvys, el. p. [email protected] [1] 2019 m. birželio 5 d.
Direktyva (ES) 2019/904 dėl tam tikrų plastikinių gaminių poveikio aplinkai mažinimo. [2] 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535, kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka. [³] Aplinkos apsaugos agentūra, Apibendrinta Lietuvos aplinkos būklės ir jos pokyčių ataskaita 2022 m., Vanduo https://experience.arcgis.com/experience/08b18f0d2704442cbd47c902f71f9a87/page/vanduo/