Projekto lyginamasis variantas
1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) atitinka šias sąlygas:
a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų
b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius
mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties;“ 2.
Pakeisti 44 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto b ir c
papunkčiuose nurodytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal formaliojo profesinio mokymo programą, ketina dirbti ir kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo arba keitimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu nepraėjus 10 metų nuo studijų ar mokymosi pagal formaliojo profesinio mokymo programą baigimo. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 57¹ straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.“
1Pakeisti 62 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsienietis, kuriam išduota nacionalinė viza ar
leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus šio Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas šio Įstatymo 44¹ straipsnyje nustatytu pagrindu, gali pakeisti darbdavį šio Įstatymo 44¹ straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Jeigu darbdavys, įsipareigojęs užsienietį įdarbinti, nėra keičiamas, toks užsienietis gali dirbti pas kitą darbdavį. Reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas, netaikomas užsieniečiams, kuriems leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 49⁵ straipsnio 1 dalies 1 punktą bei dirbantiems pagal laikinojo darbo sutartį.“
2Pakeisti 62 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Užsieniečio darbo užmokestis negali būti
mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį (arba pas laikinojo darbo naudotoją laikinojo įdarbinimo atveju) dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.
Jeigu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį yra didesnis negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, taikomas reikalavimas mokėti darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.“
3Pakeisti 62 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį tik įmonėje, kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą. taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo
62¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 62¹ straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) užsienietis ketina dirbti pagal darbo sutartį, kuri gali būti
sudaryta tik tiesiogiai su darbdaviu (Lietuvos Respublikoje įsteigtu juridiniu asmeniu arba fiziniu asmeniu, kuris yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas) ar laikinojo įdarbinimo įmone;“ Teikia: Seimo nariai Justas Džiugelis Kazys Starkevičius
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Laikinasis įdarbinimas (dar vadinamas personalo nuoma, darbo nuoma) – paslauga, suteikianti galimybę samdytis darbuotojus tiesiogiai neįdarbinant jų savo įmonėje. Tai Lietuvoje dar gana mažai paplitęs, tačiau sparčiai populiarėjantis personalo valdymo sprendimas, naudojamas visoje Europoje ir pasaulyje, kuris yra naudingas tiek darbdaviams, tiek ir darbuotojams. Laikinojo įdarbinimo paslaugą teikia laikino įdarbinimo įmonės ir jų veiklą griežtai prižiūri Valstybinė darbo inspekcija, kuriai įmonės apie laikinojo įdarbinimo veiklą ataskaitas nuo 2022 09 01 privalo teikti kiekvieną mėnesį. Laikinojo įdarbinimo įmonių teikiama paslauga leidžia bendrovėms lanksčiai ir efektyviai valdyti savo žmogiškuosius išteklius, teikia pagalbą, reikiant greitos situacijos suvaldymo, iškilus nenumatytiems pokyčiams įmonės veikloje bei sparčiai augančio verslo metu. Į šią paslaugą įeina personalo atranka ir jo nuoma trumpalaikiu ar ilgalaikiu pagrindu (apibrėžtam ir neapibrėžtam laikotarpiui), administruojant darbo santykius ir su jais susijusių mokesčių mokėjimą, užtikrinant nuomojamų darbuotojų nediskriminavimą tiek darbo užmokesčio, tiek kitais atvejais darbo santykių galiojimo metu. 2022 m. priimtos Lietuvos Respublikos Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisos (Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymas, 2022 m. birželio 30 d. Nr.
Nr. XIV-1277), įsigaliojusios 2022 08 01 atvėrė galimybes Lietuvoje įregistruotoms laikinojo įdarbinimo įmonėms įdarbinti ir trečiųjų šalių piliečius, tačiau priėmus minėtus pakeitimus buvo apribotos Lietuvoje įregistruotų tokio pobūdžio įmonių veiklos sąlygos išskiriant jas iš visų kitų, privačiame sektoriuje dirbančių įmonių, kurios lygiai taip pat, kaip ir laikinojo įdarbinimo įmonės siekia įdarbinti trečiųjų šalių piliečius. Pagrindinis įstatymo projekto tikslas – panaikinti galimai diskriminacines nuostatas, taikomas tik laikinojo įdarbinimo įmonėms ir suvienodinti laikinojo įdarbinimo įmonių ir kitų, Lietuvoje veikiančių, įmonių veiklos sąlygas siekiant įdarbinti užsienio pilietį iš trečiųjų šalių. Apribojimai veiklai bei trečiųjų šalių piliečių įdarbinimui galioja tik Lietuvos Respublikoje registruotoms bei veikiančioms laikinojo įdarbinimo įmonėms, todėl kitų Europos Sąjungos šalių laikinojo įdarbinimo įmonės naudojasi šia spraga ir siunčia darbuotojus dirbti į Lietuvą apeidamos Lietuvos priežiūros institucijas bei jų nustatytus reikalavimus, joms negalioja UTPĮ nustatyti apribojimai. Tokiu atveju nuo komandiruotų darbuotojų darbo užmokesčio mokami pajamų, socialinio bei sveikatos draudimo mokesčiai sumokami kitose šalyse ir Lietuvos biudžetas praranda dalį įplaukų. Šiuo metu įstatyme įtvirtintos nuostatos iš esmės apriboja galimybes smulkaus bei vidutinio verslo, startuolių bei kitų cikliškų verslų įmonėms, arba kurių žmogiškų resursų poreikis nėra lengvai prognozuojama, atsivežti papildomų darbuotojų iš trečiųjų šalių įmonių verslo tikslams bei uždaviniams įgyvendinti. Tai itin aktualu šiuo metu, dinamiškai keičiantis verslo sąlygoms bei ekonominei situacijai visoje Europoje ir Lietuvoje. Valstybei laikinojo įdarbinimo įmonių modelis naudingas ekonomikai, kadangi jis padeda spręsti socialines problemas.
Pasaulinės įdarbinimo konfederacijos (World Employment Confederation, toliau WEC) duomenimis, laikinasis įdarbinimas padeda įtraukti žmones, kurie yra pasyvūs darbo rinkoje – 1/3 čia dirbančių darbuotojų yra buvę bedarbiai arba neaktyvūs darbo rinkoje (šaltinis: https://wecglobal.org/uploads/2021/08/WEC-Social-Impact-Report-2021.pdf 10 skaidrė). Pabrėžtina, kad remiantis WEC duomenimis Lietuvoje dirbančių per laikinąjį įdarbinimą darbuotojų dalis yra apie 10 kartų mažesnė nei ES vidurkis (šaltinis: https://ec.europa.eu/eurostat/web/products-eurostat-news/-/DDN-20190524-1) ir ji daug metų nekinta. Tai nemaža dalimi susiję su laikinojo įdarbinimo paslaugas diskriminuojančiomis nuostatomis Užsieniečių teisinės padėties įstatyme, kuris komplikuoja galimybę atsivežti reikiamų darbuotojų iš trečiųjų šalių, nes įdarbinimo veiklos esmė ir yra pateikti darbo rinkai trūkstamų reikalingų įvairios specializacijos darbuotojų. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai: Seimo nariai Justas Džiugelis ir Kazys Starkevičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymo
darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse, išskyrus atvejus, kai užsieniečiui išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, tai yra ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas. Reikia pažymėti, kad Įstatymo 44 straipsnio nuostatos neapima užsieniečių, turinčių leidimą laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje šeimos, studijų pagrindu ar ketinančius dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą.
Taip pat nenumatyta galimybė pakviesti darbuotojus dirbti sezoninio darbo (Įstatymo 62¹straipsnis). Įstatymo
laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesnį negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga. Tai reiškia, kad trūkstamų darbuotojų dirbti į Lietuvos Respubliką su laikinojo įdarbinimo sutartimi, mokant mažiau nei BDU (šiuo metu – 1718 EUR), įdarbinimo įmonėms neleidžiama. Be to, laikinojo įdarbinimo atveju reikia dar papildomai pateikti ir darbuotojo tinkamą kvalifikaciją arba reikiamą patirtį patvirtinančius įrodymus, kai tuo tarpu visiems Lietuvos darbdaviams leidžiama pasirinkti vieną iš trijų patvirtinimo variantų: arba kvalifikacija, arba patirtis, arba BDU.
Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos išimtys, kada lengvinami reikalavimai ketinančiam dirbti užsieniečiui (pvz. baigę studijas Lietuvoje, tačiau šios sąlygos negalioja laikinojo įdarbinimo atveju. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma Užsieniečių teisinės padėties įstatyme panaikinti diskriminacines nuostatas dėl laikinojo įdarbinimo įmonių. Laikinojo įdarbinimo įmonių paslaugos galėtų būti reikšmingas būdas smulkaus ir vidutinio verslo įmonėms pritraukti darbuotojus iš trečiųjų šalių, nes SVV įmonės retai pačios turi galimybes užsiimti tokiomis paieškomomis. Įstatymo projektu siūloma Lietuvoje veikiančioms laikinojo įdarbinimo įmonėms, kurios yra įtrauktos į Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą (tai yra atitinka Darbo kodekse numatytus kriterijus), sudaryti vienodas veiklos sąlygas lyginant su kitomis įmonėmis siekiant įdarbinti trečiųjų šalių piliečius, kaip tai yra ir kitose kaimyninėse Europos Sąjungos valstybėse (pvz. kaimyninėje Lenkijoje). Tiek darbdaviams, tiek laikinojo įdarbinimo įmonėms siūloma taikyti tuos pačius kriterijus dėl trečiųjų šalių piliečių įdarbinimo (pasirenkant, ar įrodyti užsieniečio iš trečiųjų šalių kvalifikaciją, ar darbo patirtį, ar mokėti ne mažiau vidutinio BDU dydžio darbo užmokestį) bei panaikinant kitas šiuo metu įstatyme numatytas išimtis laikinojo įdarbinimo įmonėms. 5.
įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu siūlomas naujas reglamentavimas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms. Priimtas įstatymas prisidės prie palankesnės verslo aplinkos kūrimo ir trūkstamų profesijų darbuotojų pritraukimo. Verslui būtų sudarytos palankesnės sąlygos surasti trūkstamus darbuotojus, pasitelkiant laikinojo įdarbinimo įmonių paslaugą, kas prisidėtų prie socialinės ir ekonominės valstybės gerovės kūrimo bei šalies konkurencingumo didinimo. Pakvietus į Lietuvą dirbti įvairios kvalifikacijos darbuotojų, kurių trūksta Lietuvos darbo rinkoje, tai padėtų spręsti Lietuvos darbo rinkoje egzistuojančią kvalifikuotų įvairių profesijų darbuotojų trūkumo problemą, kuri dažnai riboja galimybes efektyviai vykdyti verslą ir planuoti jo plėtrą. Kartu būtų panaikintos skirtingos veiklos sąlygos toje pačioje rinkoje veikiančioms bendrovėms. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant inkorporuoti Įstatymus į teisinę sistemą, pakeisti ar panaikinti kitų įstatymų nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymus, reikės pakeisti:
Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymą Nr. A1-139
„Dėl Sprendimo dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo
rinkos poreikiams priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimto Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „užsienietis“, „laikinojo darbo sutartis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo nariai Justas Džiugelis Kazys Starkevičius
2023-04-03 Nr. XIVP-2589 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Tikslintinas projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo ,,Dėl Užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – keičiamas įstatymas) 44 straipsnio 1 dalies
straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunkčio, o projekto lyginamajame variante nėra numatyta, kad jo siūloma atsisakyti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje yra teikiamos nuorodos į 44 straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktį, todėl šis papunktis turėtų išlikti. 2. Siūlytume tikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 4 dalį, kadangi šioje dalyje nurodytas ,,reikalavimas dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo užsienietį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį užsienietis buvo įdarbintas“ negali būti pritaikomas asmenims, dirbantiems pagal laikinojo darbo sutartį, nes šių darbuotojų laikinieji darbo teisiniai santykiai yra siejami ne su darbdaviu, bet su laikinojo įdarbinimo įmone (žr. Darbo kodekso
gali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį tik įmonėje, kuri įtraukta į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą“. Siūloma nuostata tobulintina dėl šių priežasčių.
Pirma, siūloma nuostata tarpusavyje nedera su keičiamo įstatymo 62 straipsnio 1 dalimi, kurioje numatyta, kad užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti komandiruotas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką (tai, kad jis gali dirbti ir pagal laikinojo darbo sutartį nėra numatyta). Antra, pagal Darbo kodekso 72 straipsnį, darbuotojas, dirbantis pagal laikinojo darbo sutartį pačioje laikinojo įdarbinimo įmonėje nedirba – jis yra laikinojo įdarbinimo įmonės siunčiamas dirbti pas laikinojo darbo naudotoją. Trečia. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Darbo kodekso 72¹ straipsnį, laikinojo įdarbinimo įmonės yra įrašomos į laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, bet ne įtraukiamos. Ketvirta. Pritarus projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 7 dalies pakeitimui, kartu turėtų būti keičiamas Užimtumo įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 4 punktas, kadangi jame numatyta atsakomybė už trečiosios šalies piliečio įdarbinimą pagal laikinojo darbo sutartį. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojo Oficialiosios statistikos ir valstybės duomenų valdysenos įstatymas, pagal kurį Lietuvos statistikos departamentas tapo Valstybės duomenų agentūra. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje ir kitose keičiamo įstatymo straipsniuose pateiktą nuorodą į Lietuvos statistikos departamentą. 5. Tikslintinas projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 62¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte siūlomas reguliavimas, kadangi pagal Darbo kodekso 72 straipsnio nuostatas su laikinojo įdarbinimo įmonėmis darbo sutartys nėra sudaromos (sudaromos laikinojo darbo sutartys).
Be to, projektu siūloma nuostata, kad užsienietis gali sudaryti darbo sutartį su laikinojo įdarbinimo įmone nesiderina su to paties punkto nuostata, pagal kurią darbo sutartis gali būti sudaryta tik tiesiogiai su darbdaviu (žodelis
„tik“ suponuoja imperatyvią taisyklę). 6. Atsižvelgiant į Teisės aktų projektų rengimo
rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), 174.1 papunktį, įstatymo projekto pavadinime nurodytini visi keičiami įstatymo straipsniai. 7. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamos leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiui, kuris ketina dirbti, sąlygos, siūlytume papildyti projektą įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis (kokia tvarka baigiami nagrinėti užsieniečių prašymai išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos). Be to, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo įgyvendinimui reikės pakeisti socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą. Atsižvelgiant į tai, siūlytume projektą papildyti atskiru straipsniu, kuriame būtų reglamentuojamas įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas, numatant vėlesnę įstatymo įsigaliojimą datą bei pasiūlant atitinkamoms valstybės institucijoms iki įstatymo įsigaliojimo priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 8. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės politiką migracijos srityje įgyvendina Vyriausybė, manytume, kad dėl teikiamo įstatymo projekto turėtų būti pateikta Vyriausybės išvada. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] I.
Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]