9a7a2d78-6fbd-4f56-9eaa-c62f7c0676f3 Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMO NR. VIII-822 2, 4, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 91
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pripažinti netekusia galios 2 straipsnio 6 dalį. „
6. Savišvieta – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. “
2. Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi: „
8. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme. “2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3 ) įgyti ir tobulinti bendrąsias ir profesines kompetencijas; “. 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Ryšys tarp formaliojo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo Formaliojo švietimo programas vykdančios mokyklos:1 ) gali vykdyti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas;2 ) šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pripažįsta neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu asmenų įgytas kompetencijas;3 ) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka pagal kompetenciją prisideda prie neformaliojo suaugusiųjų švietimo kokybės užtikrinimo;4 )
suinteresuotiems asmenims apie jų vykdomas neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu asmenų įgytų kompetencijų pripažinimą ir konsultuoja šiais klausimais.“4 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Visuomenės informavimas ir konsultavimas1 .
Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos institucijos :1 ) koordinuoja suaugusiųjų informavimą apie neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjus, neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi finansavimo galimybes Lietuvoje, konsultavimą šiais klausimais;2 ) pagal kompetenciją tvarko ir prižiūri suaugusiųjų švietimui skirtas informacines sistemas, kurių duomenys yra prieinami neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjams, dalyviams ir kitiems asmenims. 2 . Savivaldybės administracijos direktoriaus mero įgaliota institucija savivaldybės viešoji arba biudžetinė įstaiga organizuoja visuomenės informavimą apie neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymąsi ir konsultavimą šiais klausimais savivaldybės teritorijoje, sudaro sąlygas suteikia prieigą neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjams savivaldybės informacinėse sistemose viešinti aktualią informaciją apie vykdomas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas ir renginius. 3 . Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjai viešina aktualią ir naujausią informaciją apie vykdomas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšų.“5 straipsnis. Įstatymo papildymas 91 straipsniu Papildyti Įstatymą 91 straipsniu: „91 straipsnis. Individualių mokymosi paskyrų sistema
1. Individualių mokymosi paskyrų sistema – vieno langelio principu veikianti sistema, kurioje teikiami pasiūlymai mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas ir profesinio orientavimo paslaugos asmenims, siekiantiems tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas. 2 .
2. Individualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos, kurios atitinka šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą kokybės užtikrinimo tvarką. Taip pat skelbiamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos, kurias baigus įgyjamos kvalifikacijos ir kompetencijos, įtrauktos į aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, tvirtinamą Užimtumo įstatyme nustatyta tvarka. 3 . Švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs su socialinės apsaugos ir darbo ministru bei ekonomikos ir inovacijų ministru, nustato Individualių mokymosi paskyrų sistemos administravimo ir asmenų, siekiančių tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas per Individualių mokymosi paskyrų sistemą, finansavimo tvarką. Individualių mokymosi paskyrų sistemą administruoja švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga. 4 . Individualių mokymosi paskyrų sistemai valdyti švietimo, mokslo ir sporto ministras sudaro valdymo grupę, į kurią atstovus deleguoja šioje sistemoje dalyvaujančios ministerijos ir šios sistemos veiklą užtikrinančios institucijos (toliau – Valdymo grupė). Valdymo grupės nuostatus ir personalinę sudėtį tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. 5 . Švietimo, mokslo ir sporto ministras, gavęs Vyriausybės sudarytos komisijos, koordinuojančios nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos vykdymą, nuomonę, ne rečiau nei kartą per dvejus metus, bet ne vėliau nei iki tam tikrų metų gegužės 1 dienos, Vyriausybei teikia tvirtinti prioritetines Individualių mokymosi paskyrų sistemoje teikiamų valstybės finansuojamų programų sritis, prioritetines asmenų grupes. “6 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3 .
Indivi dualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų kokybės užtikrinimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. įsivertinimas atliekamas švietimo teikėjui pasirenkant įsivertinimo sritis, metodiką, analizuojant įsivertinimo rezultatus ir priimant sprendimus dėl veiklos tobulinimo. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjų, finansuojamų iš valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšų, veiklos išorinio vertinimo tvarką nustato valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų, švietimo teikėjų – savininkas (dalyvių susirinkimas), atsižvelgdami į šias kokybės vertinimo sritis: mokymo programų vertinimo, mokymo paslaugų viešinimo vertinimo, vadybinio (organizacinio) vertinimo, projektinės veiklos vertinimo, švietimo teikėjo vadovo ir kitų darbuotojų kvalifikacijos vertinimo. “7 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu asmenų įgytų kompetencijų pripažinimas
1. Neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu asmens įgyta įgytos bendroji ar specialioji kompetencija kompetencijos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti pripažįstama pripažįstamos kaip baigta formaliojo švietimo programos (išskyrus studijų programas) dalis arba aukštosios mokyklos nustatyta tvarka – kaip studijų programos dalis. 2 . Neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu asmens įgyta bendroji ar specialioji kompetencija teisės aktų nustatyta tvarka gali būti pripažinta ir įteisinta kaip kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti. 3 .
3. Neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu įgyta asmens bendroji ar specialioji kompetencija gali būti pripažinta ir įteisinta kaip kvalifikacija, atitinkanti tam tikrą Lietuvos kvalifikacijų sandaroje nustatytą lygį. “8 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Trečiojo amžiaus universitetas
1. Trečiojo amžiaus universitetas – neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjas, jo padalinys, arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa , teikiantys teikiantis vyresnio amžiaus asmenų neformalųjį švietimą ir tęstinį mokymąsi, tenkinantys tenkinantis jų žinių, kompetencijos plėtotės ir kultūrinius poreikius. 2 . Trečiojo amžiaus universitetas universitetams ir kitiems neformaliojo švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjams vyresnio amžiaus asmenų neformaliajam švietimui ir tęstiniam mokymuisi vykdyti, jų žinių, kompetencijos kompetencijų plėtotės ir pilietiniams, socialiniams, kultūriniams poreikiams tenkinti gali gauti konkurso būdu valstybės paramą finansavimas iš valstybės biudžeto skiriamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir (arba) iš savivaldybės biudžeto savivaldybės mero nustatyta tvarka .“9 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4 ) gauti finansavimą pagal Vyriausybės patvirtintas finansavimo metodikas mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas.“10 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjų pareigos Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjai privalo:1 ) sudaryti mokymo sutartį su neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi dalyviu , jeigu neformalusis suaugusiųjų švietimas ir tęstinis mokymasis yra finansuojami iš valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšų ;2 ) užtikrinti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi dalyviams tinkamos kokybės neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymąsi , atitinkantį mokymo sutarties sąlygas ;3 ) viešai skelbti informaciją apie vykdomas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas i r teikti švietimo, mokslo ir sporto ministro arba savivaldybės administracijos direktoriaus mero įgaliotai institucijai savivaldybės viešajai arba biudžetinei įstaigai , koordinuojančiai organizuojančiai suaugusiųjų informavimą ir konsultavimą, informaciją apie vykdomas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, finansuojamas iš valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšų.“11 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi finansavimas ir rėmimas
1. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi finansavimo šaltiniai:1 ) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos;2 ) darbdavio lėšos;3 ) neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi dalyvio lėšos;4 ) kitos lėšos. 2 .
2. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos skiriamos:1 ) suaugusiųjų, kurie mokosi pagal suaugusiųjų formaliojo švietimo programas suaugusiųjų bendrojo ugdymo mokykloje, mokymuisi finansuoti pagal Vyriausybės patvirtintą mokinio krepšelio metodiką;2 )
neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, mokymuisi finansuoti pagal Vyriausybės patvirtintas patvirtintą finansavimo metodikas metodiką;3 )
. Lėšos valstybės tarnautojų, kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų profesinei kvalifikacijai tobulinti skiriamos iš valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų įstatymų ar ministrų pagal valdymo sritį teisės aktų nustatyta tvarka . 4 . Darbdavys, skyręs lėšų darbuotojų neformaliajam švietimui ir tęstiniam mokymuisi, kvalifikacijai tobulinti, Vyriausybės nustatyta tvarka gali gauti valstybės paramą patirtoms išlaidoms iš dalies finansuoti Valstybės finansavimas skiriamas asmenims, jeigu jie patenka į prioritetines valstybės finansavimą galinčių gauti asmenų grupes ir mokosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, atitinkančias prioritetines sritis, nustatomas pagal šio įstatymo 91 straipsnio 5 dalį .“12 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 7, 8, 9, 10 straipsnius ir šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalis, įsigalioja 2023 m. birželio 1 d. 2 . Šio įstatymo 8 straipsnis įsigalioja 2023 m. gruodžio 1 d. 3 . Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2023 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo 5 ir 6 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus, o iki 2023 m. lapkričio 30 d. – šio įstatymo 8 straipsnio įgyvendinamąjį teisės aktą. 4 .
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gegužės 31 d. patvirtina 2023–2025 metų prioritetines Individualių mokymosi paskyrų sistemoje teikiamų valstybės finansuojamų programų sritis, prioritetines asmenų grupes. 5 . Šio įstatymo 4 ir 10 straipsnių nuostatos, susijusios su savivaldybės mero įgaliojimais, pradedamos taikyti, kai 2023 m. naujai išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmuosius posėdžius. Iki pirmųjų 2023 m. naujai išrinktų savivaldybių tarybų posėdžių taikomos iki šio įstatymo 4 ir 10 straipsnių įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo nuostatos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas part_6f93c9237cc143d5b22f301039faa5e5_end
9a7a2d78-6fbd-4f56-9eaa-c62f7c0676f3 Projekto Nr. XIVP-2588(2) Lyginamasis variantas
ĮSTATYMO NR. VIII-822 2, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 91
6Savišvieta – kaip tai apibrėžta Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.
“
2Papildyti 2 straipsnį 8 dalimi:
„8. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ir Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme.
“
Pakeisti 4 straipsnio 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) įgyti kompetencijų ir jas tobulinti bendrąsias ir profesines kompetencijas ; “. 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Formaliojo švietimo programas vykdančios mokyklos:
1) gali vykdyti neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas;
2) šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pripažįsta neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu asmenų įgytas kompetencijas;
ministro nustatyta tvarka pagal kompetenciją prisideda prie neformaliojo suaugusiųjų švietimo kokybės užtikrinimo;
teikia informaciją suinteresuotiems asmenims apie jų savo vykdomas neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu asmenų įgytų kompetencijų pripažinimą ir konsultuoja šiais klausimais.“
Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Vykdyti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšų, turi teisę neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjai, įgiję šią teisę švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
Pakeisti 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
įstaigos institucijos :
1) koordinuoja suaugusiųjų informavimą apie neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjus, neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi finansavimo galimybes Lietuvoje, konsultavimą šiais klausimais;
tvarko ir prižiūri suaugusiųjų švietimui skirtas informacines sistemas, kurių duomenys yra prieinami neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjams, dalyviams ir kitiems asmenims. 2. Savivaldybės administracijos direktoriaus mero įgaliota institucija savivaldybės viešoji arba biudžetinė įstaiga organizuoja visuomenės informavimą apie neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymąsi ir konsultavimą šiais klausimais savivaldybės teritorijoje, sudaro sąlygas suteikia prieigą neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjams savivaldybės informacinėse sistemose viešinti aktualią informaciją apie vykdomas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas ir renginius. 3. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjai viešina aktualią ir naujausią informaciją apie vykdomas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšų.“
straipsniu Papildyti Įstatymą 91 straipsniu: „9
1Individualių mokymosi paskyrų sistema – vieno langelio principu veikianti vieninga tarpinstitucinė sistema, kurioje teikiami pasiūlymai mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, galimybės pretenduoti į valstybės institucijų skiriamą finansavimą neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programoms ir profesinio orientavimo paslaugos asmenims, siekiantiems tobulinti kompetencijas ir (arba) jų įgyti. Individualių mokymosi paskyrų sistemoje subendrinamas visų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi sistemoje veikiančių institucijų skiriamas finansavimas ir valdoma informacija apie neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas bei įgytas kompetencijas. 2. Individualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos, kurios atitinka šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos kokybės užtikrinimo tvarkos reikalavimus, įskaitant neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, kurias baigus įgyjamos kvalifikacijos ir kompetencijos, įtrauktos į aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, tvirtinamą Užimtumo įstatyme nustatyta tvarka. 3. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs su socialinės apsaugos ir darbo ministru bei ekonomikos ir inovacijų ministru, nustato Individualių mokymosi paskyrų sistemos administravimo ir asmenų, siekiančių tobulinti kompetencijas ir (arba) jų įgyti per šią sistemą, finansavimo tvarką bei konkurso organizavimo tvarką. Individualių mokymosi paskyrų informacinę sistemą administruoja švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga. 4. Individualių mokymosi paskyrų sistemai valdyti švietimo, mokslo ir sporto ministras sudaro valdymo grupę, tvirtina jos nuostatus ir personalinę sudėtį. 5.
5Švietimo, mokslo ir sporto ministro siūlymu Vyriausybė, įvertinusi Vyriausybės sudarytos komisijos, koordinuojančios nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos vykdymą, išvadą (rekomendacijas), ne rečiau nei kartą per dvejus metus, bet ne vėliau nei iki tam tikrų metų gegužės 1 dienos tvirtina
ministerijų ir jų administruojamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi finansavimo priemonių, įtraukiamų į Individualių mokymosi paskyrų sistemą, sąrašą ir prioritetines Individualių mokymosi paskyrų sistemoje teikiamų valstybės finansuojamų programų sritis, prioritetines asmenų grupes.“
Pakeisti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Indivi dualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų kokybės užtikrinimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjų, finansuojamų iš valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšų, veiklos įsivertinimas atliekamas švietimo teikėjui pasirenkant įsivertinimo sritis, metodiką, analizuojant įsivertinimo rezultatus ir priimant sprendimus dėl veiklos tobulinimo. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjų, finansuojamų iš valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšų, veiklos išorinio vertinimo tvarką nustato valstybinės ir savivaldybės mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas), kitų mokyklų, švietimo teikėjų – savininkas (dalyvių susirinkimas), atsižvelgdami į šias kokybės vertinimo sritis: mokymo programų vertinimo, mokymo paslaugų viešinimo vertinimo, vadybinio (organizacinio) vertinimo, projektinės veiklos vertinimo, švietimo teikėjo vadovo ir kitų darbuotojų kvalifikacijos vertinimo. “
Pakeisti 11 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 11 straipsnis. Neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu asmenų įgytų kompetencijų pripažinimas 1.
Neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu asmens įgyta įgytos bendroji ar specialioji kompetencija kompetencijos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka gali būti pripažįstama pripažįstamos kaip baigta formaliojo švietimo programos (išskyrus studijų programas) dalis arba aukštosios mokyklos nustatyta tvarka – kaip studijų programos dalis. 2. Neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu asmens įgyta bendroji ar specialioji kompetencija teisės aktų nustatyta tvarka gali būti pripažinta ir įteisinta kaip kompetencija, reikalinga įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti. 3. Neformaliojo švietimo ar savišvietos būdu įgyta asmens bendroji ar specialioji kompetencija gali būti pripažinta ir įteisinta kaip kvalifikacija, atitinkanti tam tikrą Lietuvos kvalifikacijų sandaroje nustatytą lygį.
“ 9 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 13 straipsnis. Trečiojo amžiaus universitetas
11. Trečiojo amžiaus universitetas – neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjas, jo padalinys, senatvės pensijos amžių sukakusiems asmenims arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa , teikiantys vyresnio amžiaus asmenų teikiantis neformalųjį švietimą ir tęstinį mokymąsi, tenkinantys tenkinantis jų žinių, kompetencijos plėtotės ir kultūrinius poreikius. 2.
universitetas universitetams ir kitiems neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjams asmenų , vyresnio amžiaus sukakusių senatvės pensijos amžių, asmenų neformaliajam švietimui ir tęstiniam mokymuisi vykdyti, jų žinių, kompetencijos kompetencijų plėtotės ir pilietiniams, socialiniams, kultūriniams poreikiams tenkinti gali gauti konkurso būdu valstybės paramą skirtas finansavimas iš valstybės biudžeto skiriamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir (arba) iš savivaldybės biudžeto savivaldybės mero nustatyta tvarka .“
Pakeisti 15 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „
pagal Vyriausybės patvirtintas finansavimo metodikas mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas;“ . 11 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjų pareigos Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjai privalo:
, jeigu neformalusis suaugusiųjų švietimas ir tęstinis mokymasis yra finansuojami iš valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšų ;
tinkamos kokybės neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymąsi , atitinkantį mokymo sutarties sąlygas ;
r teikti švietimo, mokslo ir sporto ministro arba savivaldybės administracijos direktoriaus mero įgaliotai institucijai savivaldybės viešajai arba biudžetinei įstaigai , koordinuojančiai organizuojančiai suaugusiųjų informavimą ir konsultavimą, informaciją apie vykdomas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšų.“
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „ 17 straipsnis. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi finansavimas ir rėmimas
1Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi finansavimo šaltiniai:
1) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos;
2) darbdavio lėšos;
3) neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi dalyvio lėšos;
4) kitos lėšos. 2.
biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos skiriamos:
suaugusiųjų, kurie mokosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, mokymuisi finansuoti pagal Vyriausybės patvirtintas patvirtintą finansavimo metodikas metodiką;
nacionalinėse plėtros programose suplanuotoms neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi priemonėms ir jų įgyvendinimo projektams finansuoti. 3. Lėšos valstybės tarnautojų, kitų biudžetinių įstaigų darbuotojų profesinei kvalifikacijai tobulinti skiriamos iš valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų įstatymų ar ministrų pagal valdymo sritį teisės aktų nustatyta tvarka . 4. Darbdavys, skyręs lėšų darbuotojų neformaliajam švietimui ir tęstiniam mokymuisi, kvalifikacijai tobulinti, Vyriausybės nustatyta tvarka gali gauti valstybės paramą patirtoms išlaidoms iš dalies finansuoti Valstybės finansavimas skiriamas asmenims, patenkantiems į prioritetines valstybės finansavimą galinčių gauti asmenų grupes ir besimokantiems pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, atitinkančias prioritetines sritis, nustatomas pagal šio įstatymo 91 straipsnio 5 dalį.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1, 2, 3, 4, 5, 8, 9, 10, 11 straipsnius ir šio straipsnio 3, 4 ir 5 dalis, įsigalioja 2023 m. birželio 1 d. 2. Šio įstatymo 9 straipsnis įsigalioja 2023 m. gruodžio 1 d. 3. Švietimo, mokslo ir sporto ministras iki 2023 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo 6 ir 7 straipsnių įgyvendinamuosius teisės aktus, o iki 2023 m. lapkričio 30 d. – šio įstatymo 9 straipsnio įgyvendinamąjį teisės aktą. 4.
4Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. gegužės 31 d. patvirtina 2023–2025 metų prioritetines Individualių mokymosi paskyrų sistemoje teikiamų valstybės finansuojamų programų sritis, prioritetines asmenų grupes. 5. Šio įstatymo 5 ir 11 straipsniuose išdėstytų Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo 9 ir 16 straipsnių nuostatos
, susijusios su savivaldybės mero įgaliojimais, pradedamos taikyti, kai 2023 m. išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmuosius posėdžius. Iki 2023 m. išrinktų savivaldybių tarybų pirmųjų posėdžių taikomos iki šio įstatymo 5 ir 11 straipsnių įsigaliojimo dienos galiojusios Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo nuostatos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas
5fed74cc-66f6-46b8-ab00-f541eb1d58dd
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 2, 4, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas įgyvendinant Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ darbus:
1. 1.9.2 veiksmą „Standartizuoti ir įgalinti vieno langelio principu teikiamas formaliojo, neformaliojo ir savarankiško mokymosi pripažinimo paslaugas, padedančias lanksčiai pereiti iš vieno švietimo lygmens į kitą“;
2. 1.9.3 veiksmą „Parengti bendros mokymosi visą gyvenimą sistemos modelį, apimantį valdysenos, prioritetinių grupių ir programų nustatymo principus, kokybės užtikrinimo, finansavimo sistemos elementus, ir įtvirtinti modelio teisinį reglamentavimą Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatyme“;
3. 1.9.4 veiksmą „Įdiegti vieno langelio principu veikiančią elektroninę sistemą, įgyvendinančią bendros mokymosi visą gyvenimą sistemos modelį ir teikiančią informaciją gyventojams apie kompetencijų plėtojimo programas“;
4. 1.9.5 veiksmą „Teikti paramą profesinių ir bendrųjų kompetencijų, susietų su prioritetiniais ekonomikos sektoriais, plėtojimui, sudarant sąlygas aukštosioms mokykloms didinti suaugusiųjų mokymui skirtų programų ir modulių pasiūlą“;5 .
1.9.6 veiksmą „Sukurti priemones ir didinti paramą mažiau mokytis linkusioms visuomenės grupėms (trečiojo amžiaus universitetams ir senjorams, žemesnės kvalifikacijos, mažas pajamas gaunantiems asmenims) įsitraukti į formaliojo ir neformaliojo švietimo programas“. Įstatymo projekto nuostatos taip pat sukuria prielaidas įgyvendinti 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1016, pažangos priemonę 12-003-03-05-01 „Įdiegti vieną langelį karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti“ . Rengti Įstatymo projektą paskatino:
25-64 metų amžiaus žmonių.
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32022H0627(03)&from=EN ), kurioje akcentuojama, kad ES šalyse dabartinio teisinio reguliavimo priemonėmis nesukuriamos sistemiškai veikiančios paskatos suaugusiems asmenims plėtoti bendrąsias ir su profesine veikla susijusias kompetencijas, ir šalys narės turėtų papildyti esamas priemones ir tolesnį politinių įsipareigojimų įgyvendinimą, įgalinant asmenis ir suteikiant jiems paramą bei priemonių, kurių jiems reikia įgūdžių tobulinimo ar persikvalifikavimo tikslais visais įgūdžių lygmenimis.
bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2021 metais Lietuvai parengtoje įgūdžių strategijoje išskirtos aukšto lygio rekomendacijos - didinti informuotumą apie suaugusiųjų mokymosi naudą ir galimybes, internete teikiamą informaciją apie suaugusiųjų mokymosi naudą, galimybes ir finansavimą skelbiant vieno langelio principu veikiančiame interneto portale.
2021-2030 įsipareigojimų – sukurti ir įdiegti mokymosi visą gyvenimą tikslinės finansinės paramos sistemą, suteikiančią galimybę didelei visuomenės daliai gauti paramą mokymui(si) ir savo nuožiūra ją panaudoti profesinėms ir bendrosioms kompetencijoms įgyti, bei išplėtoti senjorų mokymosi galimybes.
25-64 metų amžiaus žmonių.
https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:32022H0627(03)&from=EN ), kurioje akcentuojama, kad ES šalyse dabartinio teisinio reguliavimo priemonėmis nesukuriamos sistemiškai veikiančios paskatos suaugusiems asmenims plėtoti bendrąsias ir su profesine veikla susijusias kompetencijas, ir šalys narės turėtų papildyti esamas priemones ir tolesnį politinių įsipareigojimų įgyvendinimą, įgalinant asmenis ir suteikiant jiems paramą bei priemonių, kurių jiems reikia įgūdžių tobulinimo ar persikvalifikavimo tikslais visais įgūdžių lygmenimis.
bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) 2021 metais Lietuvai parengtoje įgūdžių strategijoje išskirtos aukšto lygio rekomendacijos - didinti informuotumą apie suaugusiųjų mokymosi naudą ir galimybes, internete teikiamą informaciją apie suaugusiųjų mokymosi naudą, galimybes ir finansavimą skelbiant vieno langelio principu veikiančiame interneto portale.
2021-2030 įsipareigojimų – sukurti ir įdiegti mokymosi visą gyvenimą tikslinės finansinės paramos sistemą, suteikiančią galimybę didelei visuomenės daliai gauti paramą mokymui(si) ir savo nuožiūra ją panaudoti profesinėms ir bendrosioms kompetencijoms įgyti, bei išplėtoti senjorų mokymosi galimybes.
Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatyta su negrąžintina finansine parama susijusi stebėsenos ir įgyvendinimo priemonė Nr.
107 „Įsigaliojęs Suaugusiųjų švietimo įstatymas, nustatantis suderintą mokymosi visą gyvenimą (toliau – MVG) sistemos modelį ir jo veikimo principus“ (Briuselis, 2021 m. liepos 20 d., ), kuris padės teisiškai įtvirtinti aiškesnę suaugusiųjų įgūdžių ugdymo sistemą ir įveikti Europos Komisijos pasiūlyme dėl Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano įvertinimo patvirtinimo nurodytą iššūkį, kad iki šiol mokymosi visą gyvenimą (toliau – MVG) politika Lietuvoje yra fragmentuota. Teikiamo įstatymo pakeitimais siekiama:
Lietuva yra viena iš 20 proc. ES valstybių su didžiausiais įgūdžių darbo rinkoje neatitikimais, o daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų turimi gebėjimai neatitinka poreikio pagal turimą profesiją, iš jų 26 proc. susiduria su kompetencijų trūkumu. Taip pat pažymėtina, kad Lietuva, kaip ir kitos Europos šalys susiduria su visuomenės senėjimo ir demografinių pokyčių iššūkiais, todėl svarbu daugiau dėmesio skirti vyresniojo amžiaus asmenų švietimo poreikiams tenkinti, kaip įsipareigota Socialinės apsaugos ir darbo, Sveikatos apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Kultūros ministerijų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir šešių vyresnio amžiaus žmones vienijančių nevyriausybinių organizacijų 2021 m. spalio 10 d. pasirašytame susitarime „Dėl Bendradarbiavimo, formuojant ir įgyvendinant aktyvaus senėjimo ir vyresnio amžiaus asmenų socialinės įtraukties politiką“. Neformalusis mokymasis yra svarbiausia suaugusiųjų mokymosi sistemos dalis, nes jo trukmė ir organizavimas yra lankstesni nei formaliojo mokymosi, o programos paprastai trumpesnės.
Esminiai iššūkiai, lemiantys nepakankamą kokybiško suaugusiųjų neformaliojo švietimo progresą Lietuvoje, susiję su šiomis problemomis:
Per pastaruosius keletą metų suaugusiųjų neformaliojo švietimo sistemos plėtros ribotumo bei visuomenei patogių mokymosi paslaugų sistemos nebuvimo problemai spręsti nebuvo teikti teisės aktų projektai, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo Nr. VIII-822 pakeitimo įstatymo projektas, siūlant įstatymą išdėstyti nauja redakcija, teiktas 2014 metais.
Siekiant spręsti šias problemas, įstatymo projektu įtvirtinamos prielaidos diegti vieno langelio (Individualių mokymosi paskyrų - IMP) elektroninę informacinę sistemą kaip bendrą nacionalinį portalą, ir taip pat įtvirtinami jos veikimo principai, taip skatinant darbingo amžiaus suaugusiųjų asmenų mokymąsi visą gyvenimą. Sistema grindžiama šiais principais:
ex ante ir ex post kokybės užtikrinimo mechanizmai.
„ kiekvienas turi teisę į kokybišką ir įtraukų švietimą, mokymą ir mokymąsi visą gyvenimą
“. Mokymosi vaučerių bei IMP sistemos veikia Belgijoje, Portugalijoje, Škotijoje, Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Kanadoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose išskiriant ir geriausius bei labiausiai pasiteisinusius pavyzdžius Prancūzijoje (Compte Personnel de Formation – CPF) ir Singapūre (SkillsFuture Credits) (Europos Komisija, A European initiative for Individual Learning Accounts - Factsheet, 2021).
Lietuvoje suaugusiųjų neformaliojo mokymo ir perkvalifikavimo paslaugos yra priskirtos bent 3 ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų kompetencijai: Švietimo, mokslo ir sporto, Ekonomikos ir inovacijų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija per Užimtumo tarnybą bedarbiams ir menkai daliai užimtųjų asmenų įgyvendina kompetencijų plėtojimo galimybes, Ekonomikos ir inovacijų ministerija taip pat įgyvendina projektus, nukreiptus į įmonių darbuotojų mokymus (dalinį finansavimą skiriant įmonėms), Švietimo, mokslo ir sporto ministerija organizuoja nedidelės apimties programas, nukreiptas į bendrųjų kompetencijų plėtrą, taip pat skiria finansavimą tęstinio profesinio mokymo programoms įgyvendinti, kuriose dažniausiai mokosi asmenys, siekiantys patobulinti tam tikros srities turimas kompetencijas. Diegiant bendrą nacionalinį portalą IMP principu, siekiama, kad juo, kaip kokybiškų suaugusiųjų mokymosi paslaugų portalu galėtų pasinaudoti ir kitos šioje srityje veikiančios institucijos. Taip pat, siekiant tikslingo investavimo į valstybei reikalingas švietimo kryptis, bei asmenų tikslines grupes, įstatymo projektu siekiama įtvirtinti, jog Nacionalinė žmogiškųjų išteklių stebėsenos komisija, remdamasi duomenimis, nustatytų valstybės investicijų į suaugusiųjų švietimą prioritetus.
UNESCO Lietuvos nacionalinė komisija teigia, kad kokybiško visą gyvenimą trunkančio mokymosi galimybės yra būtinos visiems žmonėms, nepaisant jų užsiėmimo ir kitų aplinkybių, o visuomenė privalo suprasti poreikį nuolat tobulinti turimas žinias ir prie to prisitaikyti. Nuolatinis patirties įgijimas ir galimybė asmenims ir organizacijoms nuolat mokytis ir tobulintis yra svarbiausia vertybė ateičiai, todėl kokybiško visą gyvenimą trunkančio mokymo ir mokymosi prieinamumas yra būtinas visiems žmonėms. Naujausi duomenys signalizuoja lėtus, tačiau pozityvius pokyčius gebėjimų ir įgūdžių kokybės bei atitikties darbo rinkos poreikiams srityse: gerėjo vidurinio ugdymo pasiekimai, mažėjo absolventų, dirbančių įgytos kvalifikacijos lygio neatitinkantį darbą, dalis. Taip pat pažymėtina, kad pagal pagrindinius formalaus gyventojų išsilavinimo rodiklius, kaip vidurinį ar aukštąjį išsilavinimą įgijusių asmenų dalis, Lietuva išlieka tarp pirmaujančių ES valstybių. 2022 m. STRATA pateiktoje Statistinės žmogiškųjų išteklių būklės ataskaitoje nurodoma, kad suaugusiųjų švietimo lygis Lietuvoje 2021 m. pasiekė 8,5 proc. Eurostato duomenimis, ES vidurkis 2021 m. – 10,8 proc. (Eurostat, Participation rate in education and training (last 4 weeks) by sex and age, https://ec.europa.eu/eurostat/databrowser/view/trng_lfse_01/default/table?lang=en ). 2022 m. duomenimis, per pastarąsias keturias savaites mokėsi 8,5 proc. 25–64 m. Lietuvos gyventojų, tai yra tiek pat, kiek mokėsi ir 2021 m. Lyčių skirtumai išliko: 2022 m. mokėsi 10,2 proc.
Lietuvos moterų ir 6,8 proc. vyrų (metais anksčiau – atitinkamai 10,2 ir 6,7 proc.) (Oficialiosios statistikos portalas, Mokymosi visą gyvenimą lygis (25-64 metų amžiaus gyventojų), https://osp.stat.gov.lt/lt/statistiniu-rodikliu-analize?hash=74897e4d-8522-40fe-8a5a-8439fe5e1ff3#/ ). Pateikiama apibendrinta įžvalga, kad suaugusiųjų neformaliojo švietimo ir įgūdžių kokybės bei atitikties darbo rinkos poreikiams srityse pastebimi teigiamų pokyčių signalai. (STRATA, Lietuvos žmogiškojo kapitalo būklė, 2022, ). Investicijos į žmogiškuosius išteklius ir jų kompetencijas yra esminis veiksnys sparčiai besikeičiančioje darbo rinkoje, įvairiems sektoriams modernizuojant savo procesus, konkuruojant dėl tinkamas kompetencijas turinčių talentų. Europos šalių praktika rodo, kad ugdant jaunus asmenis ypač daug dėmesio skiriama bendrųjų kompetencijų ugdymui. 2020 m. atliktas STRATA tyrimas parodė, jog gyventojai dažniausiai MVG suvokia kaip nuolatinį tobulėjimą (32 proc.), mokymąsi bei naujų žinių įgijimą (19 proc.), žinias iš gyvenimo, mokymąsi iš patirties ir klaidų (18 proc.) bei savišvietą, domėjimąsi, smalsumą, žinių siekimą (17 proc.) (STRATA, Mokymasis visą gyvenimą. Įpročiai, patrauklumas, barjerai, naudos suvokimas. Gyventojų apklausos ataskaita, 2020 , Vilnius, p. 10 ). Gyventojams MVG daugiausia asocijavosi su bendrųjų gebėjimų tobulinimo veiklomis (90 proc.), profesinių, su darbu susijusių žinių, gebėjimų įgijimu ar tobulinimu (90 proc.), konkrečių gebėjimų įgijimu (83 proc.) bei skaitymu (82 proc.). Nors kai kurios Lietuvos suaugusiųjų kompetencijos yra pakankamos ar augančios, bendras MVG mastas šalyje pastaraisiais metais beveik nekito ir neartėjo prie ES vidurkio. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad į suaugusiųjų neformalųjį švietimą investuoja ir kitos ministerijos, per priemones, nukreiptas į jų srities tikslines asmenų grupes. Ekonomikos ir inovacijų ministerija neformaliojo švietimo srityje 2014–2020 m.
Europos Sąjungos fondų investicijų programoje žmogiškųjų išteklių plėtrai skyrė apie 80 mln. Eur Europos socialinio fondo lėšų. Pagrindinės rėmimo kryptys buvo šios: užsienio investuotojų darbuotojų mokymas; sektorinių kompetencijų ugdymas; įmonių darbuotojų gebėjimų dirbti su naujomis technologijomis didinimas; pameistrystė ir kvalifikacijos tobulinimas darbo vietoje; mažų ir vidutinių įmonių darbuotojų kvalifikacijos tobulinimas, taikant „kompetencijų vaučerių“ sistemą. Užimtumo tarnyba vykdo paramos mokymuisi priemones, skirtas užimtiems asmenims. 2022 metais užimti asmenys dalyvavo profesinio mokymo priemonėje (111 asmenų). Aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų įgijimo priemonėje (405 asmenys), neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo priemonėse užimti asmenys dalyvauja nuo Užimtumo įstatymo pakeitimo įsigaliojimo – 2022 m. liepos 1 d. Pažymėtina, kad neformaliajame suaugusiųjų švietime pagal Užimtumo tarnybos priemonę užimti asmenys gali dalyvauti tik valstybinės kalbos mokymosi programose. Užimtumo tarnyba, įgyvendindama plano „Naujos kartos Lietuva“ priemonę, skirtą užimtumui didinti ir užtikrinti tvarią asmenų integraciją į darbo rinką, keičiant Užimtumo tarnybos veiklos vykdymo modelį, didinant aktyvios darbo rinkos politikos priemonių prieinamumą šaliai atsigaunant po pandemijos, iki 2026 m. II ketv. planuoja skirti 81 mln. Eur aukštą pridėtinę vertę kuriančioms kvalifikacijoms ir kompetencijoms įgyti ir apmokyti 19,6 tūkst. asmenų. Tai, kad valstybės finansuojamos ir patogiai prieinamos neformaliojo mokymosi galimybės yra patrauklios suaugusiems asmenims įrodo 2020 m. Užimtumo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendradarbiavimas su internetinių mokymų platforma „Coursera“.
Užimtumo tarnybos pateiktais duomenimis, nuo 2020 m. birželio 1 d. iki 2020 spalio 31 d. buvo išsiųsti 45 252 kvietimai, 33 332 asmenys prisijungė prie mokymų platformos, 15 242 asmenys baigė bent vieną kursą, 255 807 valandos praleistos mokantis. P ateikti duomenys rodo, kad suaugusieji asmenys iš esmės yra susidomėję papildomomis mokymosi galimybėmis, kurios suteikiamos nemokamai. Nors vieną kursą per bendradarbiavimo laikotarpį baigė daugiau nei 15 tūkst. asmenų, prie mokymų platformos prisijungė daugiau nei dvigubai daugiau asmenų. Siekiant užtikrinti diversifikuoto kokybiško mokymo galimybių prieinamumą teikiant aktualesnes ir geriau pritaikytas mokymo paslaugas suaugusiems asmenims, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija kartu su kitomis ministerijomis (Ekonomikos ir inovacijų ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija) ir projekto „Suaugusiųjų švietimo IT sistemos sukūrimas ir kompetencijų plėtojimo programų finansavimas“ partneriais (Europos socialinio fondo agentūra (toliau – ESFA), Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras (toliau – KPMPC), Nacionalinė švietimo agentūra (toliau – NŠA) kuria IMP sistemą ir IMP sistemos modelį. Siekiama, kad sistema galėtų pasinaudoti ir kitos ministerijos, vykdančios intervencijas įgūdžių srityje, informacija ir finansavimo galimybės suaugusiems būtų pateikiamos vieno langelio principu veikiančioje sistemoje, o įdiegus bendrą koordinavimo sistemą, kurioje būtų priimami sutarimai dėl sistemos veiklos krypčių, atsiras sąlygos kryptingai plėtoti suaugusiųjų neformaliojo švietimo sistemą ir reaguoti į atsirandančius įgūdžių poreikius. Ministerija, teikdama Įstatymo projektą, tikslina šiuo metu įstatyme reglamentuotą suaugusiųjų neformaliojo švietimo sistemą, ją papildydama naujai kuriama IMP.
Bendra sistema papildys kitas jau taikomas priemones, dar labiau didins prieinamumą, paskatins bendras investicijas, formuos visuomenės įprotį mokytis. Įstatymo projekto tikslai:1 ) įsteigti neformaliojo suaugusiųjų švietimo administravimo ir finansavimo sistemą;2 ) įgalinti neformaliojo suaugusiųjų švietimo administravimo ir finansavimo sistemos veikimą. Įstatymo projekto uždaviniai:1 ) įteisinti vieno langelio principu veikiančią suaugusiųjų neformaliojo švietimo sistemą, pagrįstą individualių mokymosi paskyrų (IMP) principu;2 ) didinti dalyvavimą suaugusiųjų neformaliojo švietimo sistemoje. 2 . Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Įstatymo projektą parengė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Mokymosi visą gyvenimą departamento (direktorius Julius Jakučinskas, tel. +370 656 03 011 , el. p. [email protected] ) Neformalaus švietimo skyriaus (vedėjas Tomas Pūtys, tel. +370 686 13 797, el. p. Tomas. [email protected] ) vyriausioji specialistė Giedrė Ulytė (tel. +370 620 30635, el. p. [email protected] ). 3 . Kaip šiuo metu reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Galiojančio įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtos 8 pagrindinės šio įstatymo sąvokos: andragogas, mokymasis visą gyvenimą, neformaliojo suaugusiųjų švietimo dalyviai, neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjas, neformalusis suaugusiųjų švietimas, tęstinis mokymasis. 2 straipsnyje nėra nurodyta, kokiuose teisės aktuose galima rasti kitų vartojamų sąvokų apibrėžimus. Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr.
(toliau – Keičiamo įstatymo) 4 straipsnio 3 punkte nurodoma, vienas iš pagrindinių neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi tikslų, atsižvelgiant į valstybės vykdomą kryptingą suaugusiųjų neformaliojo švietimo plėtros politiką, nustatytas veiklos kryptis ir plėtros gaires, sudaryti sąlygas asmeniui įgyti ir tobulinti bendrąsias ir profesines kompetencijas. Tačiau Keičiamo įstatymo straipsniuose minimos ir kitos kompetencijos (specialiosios, asmeninės, pilietinės, socialinės, papildomos, neformaliuoju būdu įgytos ir kt.). Manoma, kad 4 straipsnio 3 punkte įvardytos kompetencijos nepakankamai dera su įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis suaugusiųjų neformalųjį ir tęstinį mokymąsi, neapima visų atvejų, kai kalbama apie kompetencijas. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad formaliojo švietimo programas vykdančios mokyklos pripažįsta neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu asmenų įgytas kompetencijas teisės aktų nustatyta tvarka, taip vengiant pateikti konkrečią nuorodą į aktualų teisės aktą. 3 punktas nustato praktikoje neįgyvendinamą nuostatą bei pagal punkto formuluotę nesuteikia galios veikti. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliota institucija organizuoja visuomenės informavimą apie neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymąsi bei konsultavimą šiais klausimais savivaldybės teritorijoje, sudaro sąlygas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjams savivaldybės informacinėse sistemose viešinti aktualią informaciją apie vykdomas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas ir renginius. Ši nuostata nėra suderinta su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1268, kuris įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d., numatytomis savivaldybės vykdomosios institucijos – mero – funkcijomis.
Praktikoje visuomenės informavimo ir konsultavimo funkciją savivaldybėse atlieka ne institucijos,o įgaliotos biudžetinės arba viešosios įstaigos (pavyzdžiui, suaugusiųjų švietimo centrai). Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis nustato neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjų, finansuojamų iš valstybės ir /arba savivaldybių biudžetų lėšų, veiklos įsivertinimo tvarką ir išorinio vertinimo tvarką, detaliai nurodant veiksmų ir atsakingų institucijų vaidmenis, vertinimo kriterijus. Šiame straipsnyje aprašomos tvarkos yra perteklinės savo apimtimi ir turėtų būti nustatomos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta atskira tvarka, tačiau ne įstatymu. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse vartojama sąvoka „specialioji kompetencija“ praktikoje įvardijama kaip profesinės kompetencijos sinonimas. Sąvoka „specialioji kompetencija“ vartojama bendrojo lavinimo švietimo lauke, kartojasi su kitomis įstatyme vartojamomis sąvokomis („profesinė kompetencija“) ir nepakankamai dera su įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis suaugusiųjų neformalųjį ir tęstinį mokymąsi. Taip pat sąvoka „specialioji kompetencija“ nedera su Keičiamame įstatyme nustatytomis sąvokomis, ji neapima visų atvejų, kai kalbama apie profesines kompetencijas. Šio straipsnio 1 dalyje reglamentuojamas neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimas, nustatant, kad gali būti pripažintos tik bendrosios ir specifinės kompetencijos. Keičiamo įstatymo 13 straipsnis apibrėžia trečiojo amžiaus universitetų veiklą ir trečiojo amžiaus universiteto vyresnio amžiaus asmenų neformaliajam švietimui ir tęstiniam mokymuisi vykdyti, jų žinių, kompetencijos plėtotės ir kultūriniams poreikiams tenkinti galimo suteikti finansavimo tvarką.
Šiuo metu straipsnyje nustatyta neįgyvendinama nuostata, kad trečiojo amžiaus universitetu gali būti laikoma ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa. Be to, į dabartinę formuluotę neįtraukti kiti vyresnio amžiaus suaugusiųjų švietimo teikėjai, kitos organizacijos, pavyzdžiui, asociacija „Senjorų iniciatyvų centras“, Senjorų avilyje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, VO „Senjorų pasaulis“, viešoji įstaiga „Stasio Lozoraičio senjorų akademija“ ir kt. (KPMPC 2022 m. pabaigoje gautais duomenimis, Lietuvoje veikia apie 70 Trečiojo amžiaus universitetų), todėl manoma, kad teisėkūros požiūriu neteisinga iš visų paslaugos teikėjų išskirti vieną paslaugos teikėją. Keičiamo įstatymo 13 straipsnis taip pat nustato, kad šiuo metu Trečiojo amžiaus universitetams valstybės finansavimas skiriamas konkurso būdu. Toks finansavimo būdas neužtikrina švietimo teikėjų veiklos tvarumo. Savivaldybės tiesiogiai ar per jos įkurtas organizacijas dažniau remia savivaldybės įkurtų trečiojo amžiaus universitetų, ar tiksliau, savivaldybės institucijų, teikiančių senjorų neformaliojo švietimo paslaugas, veiklą. Savivaldybė nuolat rėmė ir maždaug trečdalio fizinių asmenų įkurtų trečiojo amžiaus universitetų veiklą. Dauguma fizinių asmenų įsteigtų trečiojo amžiaus universitetų tik per klausytojų nario mokesčio mokėjimą gali surinkti lėšas savo veiklai plėtoti. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 punktas nustato, kad neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi dalyviai gali gauti finansavimą pagal Vyriausybės patvirtintas finansavimo metodikas mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas.
Daugiskaita vartojama netikslingai, kadangi Vyriausybė nutarimu Nr. 1147 „Dėl Mokymosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas finansavimo metodikos patvirtinimo “ yra patvirtinusi vieną finansavimo metodiką. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad pirkėjas privalo sudaryti sutartį tik, jei neformalusis suaugusiųjų švietimas ir tęstinis mokymasis yra finansuojami iš valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšų. 16 straipsnio 3 punkte nustatoma, kad neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjai privalo viešai skelbti informaciją apie vykdomas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas ir teikti švietimo, mokslo ir sporto ministro arba savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotai institucijai. Ši nuostata nėra suderinta su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatyme Nr. XIV-1268, kuris įsigalioja 2023 m. balandžio 1 d., numatytomis savivaldybės vykdomosios institucijos – mero – funkcijomis. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nustatoma valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšų skyrimo tvarka, 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad lėšos skiriamos suaugusiųjų, kurie mokosi pagal suaugusiųjų formaliojo švietimo programas suaugusiųjų bendrojo ugdymo mokykloje, mokymuisi finansuoti pagal Vyriausybės patvirtintą mokinio krepšelio metodiką. Praktikoje ši nuostata nėra įgyvendinama. 2 dalies 2 punkte nustatyta, kad lėšos skiriamos suaugusiųjų, kurie mokosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, mokymuisi finansuoti pagal Vyriausybės patvirtintas finansavimo metodikas, daugiskaitą įvardijant netikslingai, kadangi Vyriausybė nutarimu N r.
1147 „Dėl Mokymosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas finansavimo metodikos patvirtinimo
“ yra patvirtinusi vieną metodiką. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad darbdavys, skyręs lėšų darbuotojų neformaliajam švietimui ir tęstiniam mokymuisi, kvalifikacijai tobulinti, Vyriausybės nustatyta tvarka gali gauti valstybės paramą patirtoms išlaidoms iš dalies finansuoti. 4
. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Esminiai iššūkiai, lemiantys nepakankamą suaugusiųjų neformaliojo švietimo progresą Lietuvoje, susiję su problema, kad šalyje neturime bendrai ir efektyviai veikiančios suaugusiųjų neformaliojo švietimo sistemos, kuri didintų prieinamumą, skatintų bendras investicijas, formuotų visuomenės įprotį mokytis. Bendros sistemos nebuvimas sudaro sąlygas plėtotis atskiroms, fragmentuotoms priemonėms kompetencijų tobulinimui ar perkvalifikavimui. Tai lemia, kad neidentifikuojami ir nenustatomi bendri šalies investavimo į kompetencijų tobulinimą prioritetai, neveikia vienoda informacijos pateikimo sistema ir kokybės užtikrinimo principai. Šių fragmentuotų priemonių kontekste sudėtinga didinti ir mokymosi prieinamumą. Teikiamos paslaugos orientuotos į siauras tikslines grupes, nėra vieno langelio principu veikiančios sistemos, kurioje asmenys galėtų lengvai ir prieinamai sužinoti apie jiems prieinamas mokymosi galimybes ir jų finansavimą.
Sąlygas bendram ir efektyviam suaugusiųjų neformaliojo švietimo sistemos veikimui sudaro individualiosios mokymosi paskyros, kaip priemonė darbingo amžiaus suaugusiųjų įgūdžių tobulinimui remti, papildant kitus veiksmus, nukreiptus į darbdavius bei švietimo ir mokymo paslaugų teikėjus. Bendra IMP svarbi kaip informacinė sistema, leidžianti rinkti ir kaupti duomenis apie suaugusiųjų mokymosi pasirinkimus, sistema kuriama tvariai pasitelkiant efektyviai veikiančią informacinę sistemą. Duomenų apie suaugusiųjų mokymąsi atžvilgiu svarbu paminėti, kad bendros IMP sistemos sukūrimas sudaro sąlygas valstybiniuose registruose struktūruotai rinkti informaciją ne tik apie mokymosi pasirinkimus, tačiau ir apie mokymosi pasiekimus bei, svarbu pabrėžti, kad kuriama sistema padėtų išspręsti fragmentuotų mokymosi galimybių pasirinkimo problemą bei skatintų mokymų teikėjus vykdyti kokybiškas programas, kurti ir įgyvendinti programas, aktualias visuomenei ir valstybei. Galiojančiame įstatyme vartojamos sąvokos, pavyzdžiui, kompetencija, kvalifikacija, savišvieta, kurios yra apibrėžtos kituose susijusiuose įstatymuose, tačiau nėra paaiškintos Keičiamo įstatymo 2 straipsnyje, todėl 2 straipsnį siūloma papildyti 8 dalimi, nustatančia, kad kitos įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme. Taip pat, kadangi 6 to paties straipsnio dalyje savišvietos sąvoka yra apibrėžiama nukreipiant į vieną iš šių įstatymų, siūloma 6 dalį pripažinti netekusia galios.
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 punkte nurodoma, kad formaliojo švietimo programas vykdančios mokyklos pripažįsta neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu asmenų įgytas kompetencijas teisės aktų nustatyta tvarka taip vengiant pateikti konkrečią nuorodą į aktualų teisės aktą. Šį punktą siūloma tikslinti pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas (patvirtintas Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“) (toliau – Rekomendacijos) ir tikslinti teisės aktus, nurodant, kad 2 punkte nurodomas pripažinimas vykdomas šiame įstatyme, Profesinio mokymo įstatyme ir Mokslo ir studijų įstatyme nustatyta tvarka. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos atlieka dvi funkcijas: k oordinuoja suaugusiųjų informavimą bei tvarko ir prižiūri suaugusiųjų švietimui skirtas informacines sistemas. Tačiau praktikoje šias dvi funkcijas įgyvendina ne institucijos, o viešosios arba biudžetinės įstaigos, todėl siūloma atlikti redakcinio pobūdžio keitimą ir keisti sąvoką „ institucijos “ į sąvoką „ įstaigos “ . Vadovaujantis Rekomendacijomis ir siekiant vengti nekonkrečių nuorodų siūloma išbraukti 9 straipsnio pirmos dalies pirmo punkto nuostatos dalį „pagal kompetenciją“. Vadovaujantis Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr. 495, 12 punktu, kuriame įtvirtintas siekis, kad viešojo sektoriaus įstaigų kompetenciją (funkcijas) nustatančiuose teisės aktuose jų funkcijos būtų dėstomos kaip konkreti priskirta veikla, siūloma tikslinti 2 dalies nuostatą „sudaro sąlygas“ į „suteikia prieigą“, taip numatant konkretų rezultatą, kurio siekiama šia nuostata.
Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalį siūloma keisti numatant, kad visuomenės informavimą ir konsultavimą organizuoja s avivaldybės mero įgaliota viešoji arba biudžetinė įstaiga . Keitimas reikalingas siekiant suderinti su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1268. Šiuo metu Keičiamo įstatymo 9 straipsnis numato neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi sandarą, kuri apima tris dalis: dalyvius, teikėjus ir programas, tačiau visiškai neapibrėžta bendra suaugusiųjų švietimo skaitmeninė sistema. Projektu siūlomu papildyti, kad įstatymo 91 straipsniu būtų įgyvendinamas Nacionalinio pažangos plano strateginis tikslas (3 tikslas) didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams ir Nacionalinio pažangos plano uždavinys (3.5 uždavinys) „Įdiegti efektyvią ir veiksmingą suaugusiųjų mokymosi visą gyvenimą sistemą, siekiant asmens gebėjimų ir kvalifikacijos darnos su asmens, darbo rinkos ir aplinkos poreikiais “ . Keičiamo įstatymo 91 straipsniu siūloma apibrėžti kuriamą IMP sistemą, nustatyti aiškias ministerijų atsakomybes ir valdymo sritis, identifikuoti ir įgalinti sprendimų priėmimo formatus, apibrėžti bendrą ir tvarų IMP sistemos, veikiančios vieno langelio principu, veiklų finansavimo modelį. Atsižvelgiant į tai, jog pirminė investicija į sistemą numatoma naudojantis RRF lėšomis, planuojama, jog mokymosi galimybėmis iki 2026 m. pasinaudos bent 21 600 18-65 metų amžiaus asmenų, kurie naudodamiesi bendra IMP sistema baigs mokymo programas (iš kurių bent 40 proc. būtų skirtos skaitmeniniams įgūdžiams tobulinti).
Papildomai mokymosi galimybių finansavimas bus užtikrinamas naudojant Europos socialinio fondo 2021 – 2027 finansavimo programos lėšas, tam skiriant daugiau nei 40 mln. Eur. Vertinant finansavimo programos pratęsimo galimybes, planuojama, kad šis finansavimas bus skiriamas apytiksliai iki 2030 m. ir tai sudarys sąlygas patobulinti kompetencijas maždaug 100 tūkst. asmenų. Kompetencijas patobulinusių asmenų skaičius prognozuojamas vertinant, jog vienam asmeniui bus skiriama iki 500 Eur kompetencijų tobulinimui finansuoti, asmuo pasinaudoti parama galės vieną kartą per penkerių metų laikotarpį. Toks dydis nustatytas atsižvelgiant į rinkoje egzistuojančius kompetencijų plėtojimo programų įkainius: kalbų mokymų programos kaina rinkoje šiuo metu yra apie 190-450 Eur, aukštųjų mokyklų ar profesinio mokymo įstaigų siūlomos kompetencijų plėtojimo programos (skaitmeninių įgūdžių tobulinimo, inžinerijos ir kt.), kurių apimtis siekia 3 – 10 kreditų, taip pat neviršija 500 Eur. IMP sistemos tinklalapyje bus teikiama informacija apie įgūdžių tobulinimo galimybes pasinaudojant viešosiomis ir privačiomis (darbdavio, asmens ar kt.) lėšomis, konsultavimo galimybes, įgūdžių tobulinimo programų pasirinkimą ir mokymo teikėjus, ataskaitos ir kt. Asmenims, siekiantiems mokytis, ir mokymosi teikėjams IMP informacinėje sistemoje bus sukuriamos paskyros. Paskyroje teikėjai administruos savo pasirinktas programas, formuos mokymosi grupes ir pan., o asmenys savo paskyroje atliks mokymosi programų pasirinkimą, sudarys mokymosi sutartis, fiksuos dalyvavimo procesą.
Duomenys apie mokymo programas, mokymo teikėjus į tinklalapį pateks tiesiogiai iš IMP informacinės sistemos, kurioje nuolat bus palaikoma aktuali informacija apie atitinkamu periodu planuojamas vykdyti ir vykdomas mokymo programas ir vykdymo ypatumai, kalendorius (tvarkaraštis). IMP sistema kuriama panaudojant valstybės jau naudojamas informacines sistemas bei duomenų bazes. Tai reiškia, kad IMP informacinė sistema kuriama Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (toliau – LAMA BPO) sistemos pagrindu taip užtikrinant nuoseklumą naudojant esamą ir efektyviai, kokybiškai veikiančią sistemą. IMP sistemoje dalyvaujantys mokymo teikėjai turės būti registruojami Švietimo ir mokslo institucijų registre (ŠMIR) kaip švietimo teikėjai, o švietimo programa turės būti registruojama Neformaliojo švietimo programų registre (NŠPR). Plačiau modelio rodikliai (siekiami rezultatai) apibrėžti švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. gegužės 27 d. įsakymu Nr. V-851 „Dėl 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 12-003-03-05-01 „Įdiegti vieną langelį karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti“ aprašo patvirtinimo“. IMP sistemos diegimas pavestas koordinuoti Europos socialinio fondo agentūrai (ESFA), kuri bus atsakinga už sistemos įdiegimą ir jos sklandų veikimą, taip pat ESFA bus atsakinga už viešinimo kompanijos, skirtos pritraukti asmenis dalyvauti IMP sistemoje vykdymą.
Įstatymo projekte taip pat siūloma sudaryti IMP sistemos valdymo grupę, į kurią atstovus deleguotų šioje sistemoje dalyvaujančios ministerijos (šiuo metu tai yra Ekonomikos ir inovacijų, Socialinės apsaugos ir darbo ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija) ir šios sistemos veiklą užtikrinančios institucijos. Sistemos veiklą užtikrinančios institucijos yra šios:
1. Europos socialinio fondo agentūra (ESFA) – institucijai pavesta koordinuoti IMP sistemos diegimą ir užtikrinti jos sklandų veikimą;
2. LAMA BPO – informacinės sistemos valdytojas;
3. Kvalifikacijų ir profesinių mokymų plėtros centras (KPMPC) – IMP sistemoje skelbiamų ir valstybės finansavimų pretenduojančių gauti programų ir teikėjų kokybės stebėsenos užtikrinimas, programų vykdymo ir teikėjų patikra;
4. Nacionalinė švietimo agentūra – IMP sistemai funkcionuoti reikalingų ir NŠA valdomų registrų sąveikos su IMP sistema įdiegimas. 5 . IMP sistemos valdymo grupė - kasmet teikia svarstyti IMP sistemos veikimo ataskaitą Vyriausybės komisijai nacionalinei žmogiškųjų išteklių stebėsenai koordinuoti. Individualių mokymosi paskyrų sistemos valdymo grupės nuostatus ir personalinę sudėtį tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. Siekiant įteisinti ir aiškiai apibrėžti Individualių mokymosi paskyrų sistemos veikimo logiką, sandarą ir administravimą, nustatyti funkcijas ir atsakomybes, kas turės įgyvendinti siūlomą priemonę, siūloma principines nuostatas įtvirtinti Keičiamame įstatyme. 91 straipsnio 1 dalyje nurodoma kuriamos Individualių mokymosi paskyrų sistemos samprata ir paskirtis. 2 straipsnio dalyje siūloma nustatyti IMP sistemoje skelbiamų programų atrankos ir kokybės užtikrinimo principines nuostatas.
3 dalyje įtvirtinamas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bendradarbiavimas su Socialinės apsaugos ir darbo bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijomis įpareigojant nustatyti Individualių mokymosi paskyrų sistemos administravimo ir asmenų, siekiančių tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas per Individualių mokymosi paskyrų sistemą, finansavimo tvarką. Šioje dalyje siūloma įgalioti Švietimo, mokslo ir sporto ministrą nustatyti IMP sistemą administruojančią įstaigą. 4 dalyje siūloma nurodyti, kad Individualių mokymosi paskyrų sistemai valdyti švietimo, mokslo ir sporto ministras sudaro valdymo grupę, į kurią atstovus deleguoja šioje sistemoje dalyvaujančios ministerijos ir šios sistemos veiklą užtikrinančios institucijos. Planuojama, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga Individualių mokymosi paskyrų sistemai administruoti kiekvienais metais iki vasario 1 dienos Valdymo grupei teikia Individualių mokymosi paskyrų sistemos veikimo ataskaitą, šį įpareigojimą planuojam įtvirtinti Valdymo grupės nuostatuose. 5 dalyje siūloma, kad Švietimo, mokslo ir sporto ministras, gavęs Vyriausybės sudarytos komisijos, koordinuojančios nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos vykdymą, nuomonę, ne rečiau nei kartą per dvejus metus, bet ne vėliau nei iki tam tikrų metų gegužės 1 dienos, Vyriausybei teiktų tvirtinti prioritetines Individualių mokymosi paskyrų sistemoje teikiamų valstybės finansuojamų programų sritis, prioritetines asmenų grupes.
IMP sistemoje būtų sudaroma galimybė stebėti šiuos kiekybinius rodiklius: Individualių mokymosi paskyrų sistemoje paskyrą atsidariusių asmenų bei teikėjų skaičių, besimokančiųjų asmenų skaičių, mokymų programą pradėjusių ir baigusių asmenų skaičių, aktyvių mokymo programų, esančių Individualių mokymosi paskyrų sistemoje, skaičių, mokymo programų skaičiaus pasiskirstymą filtruojant pagal švietimo sritis ir jas pasirinkusių asmenų skaičių Prireikus būtų įmanoma sudaryti galimybę stebėti ir kitus IMP sistemoje generuojamus parametrus. Šių duomenų pagrindu būtų sudaroma Individualių mokymosi paskyrų sistemos veikimo ataskaita (toliau – Ataskaita). Numatoma, kad reikalingus duomenis Ataskaitai pateikia IMP sistemos veiklą užtikrinančios institucijos: LAMA BPO, KPMPC, NŠA. ESFA būtų atsakinga už duomenų analizę, Ataskaitos parengimą ir pateikimą IMP sistemos valdymo grupei bei analizės pagrindu suformuotų siūlymų dėl Individualių mokymosi paskyrų sistemos veikimo (toliau - Siūlymai) pateikimą Valdymo grupei. Valdymo grupė turėtų teisę teikti pastabas, pildyti ar kitaip koreguoti Ataskaitos turinį. Gavus Valdymo grupės pritarimą, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, kaip Valdymo grupės vadovė, teikia Ataskaitą Vyriausybės komisijai, koordinuojančiai nacionalinę žmogiškųjų išteklių stebėseną. Vyriausybės komisija svarstytų Ataskaitą ir Siūlymus.
Siūloma 91 straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad Valdymo grupė kasmet iki kovo 1 dienos teikia svarstyti Individualių mokymosi paskyrų sistemos veikimo ataskaitą ir siūlymus dėl Individualių mokymosi paskyrų sistemos veikimo Vyriausybės sudarytai komisijai nacionalinei žmogiškųjų išteklių stebėsenai koordinuoti. Siūloma, kad detalus Valdymo grupės veikimo procesas būtų nustatomas Individualių mokymosi paskyrų sistemos valdymo grupės nuostatuose, kuriuos tvirtintų švietimo, mokslo ir sporto ministras. Ministras taip pat tvirtintų ir Valdymo grupės personalinę sudėtį. 91 straipsnyje apibrėžiamai kuriamai IMP sistemai finansuoti numatyti keli finansavimo šaltiniai. Investicijos, numatytos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane „Naujos kartos Lietuva“: suaugusiųjų švietimo modelio IT daliai skirta 2 mln. Eur, kompetencijoms plėtoti per Suaugusiųjų švietimo IT sistemą – 16,2 mln. Eur 2022
Toks dydis nustatytas atsižvelgiant į rinkoje egzistuojančius kompetencijų plėtojimo programų įkainius: aukštųjų mokyklų ar profesinio mokymo įstaigų siūlomos bazinių skaitmeninių ar inžinerijos kompetencijų plėtojimo programos, kurių apimtis siekia 3–10 kreditų, dažniausiai yra ne brangesnės nei 500 Eur. Keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalis nustato neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjų, finansuojamų iš valstybės ir /arba savivaldybių biudžetų lėšų veiklos įsivertinimo tvarką ir išorinio vertinimo tvarką, detaliai nurodant atsakomybes, kurios turi būti atliekamo pačių mokymosi teikėjų. Vertintina, kad galiojančio įstatymo nuostatos neįtvirtino realių kokybės užtikrinimo sistemos reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, straipsnis tikslinamas ir įtvirtinama, jog visos programos, kurios bus teikiamos IMP sistemoje turės atitikti švietimo mokslo ir sporto ministro tvarkoje įtvirtintas nuostatas. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje vartojami tikslinamieji būdvardžiai „specialioji“ ir „bendroji“. Šie tikslinamieji būdvardžiai nepakankamai dera su įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis suaugusiųjų neformalųjį ir tęstinį mokymąsi, jie neapima visų atvejų, kai kalbama apie kompetencijas. Minėtų būdvardžių vartojimas vertintinas kaip perteklinis ir todėl, kad teisės aktuose, nustatančiuose įgytų kompetencijų pripažinimą, kalbama apie darbui ar funkcijai atlikti, kvalifikacijai įgyti reikalingas kompetencijas, nenustatant ir neribojant kompetencijų tipo. Siūloma Keičiamame įstatyme atsisakyti kompetenciją tikslinančių būdvardžių ir vadovautis Švietimo įstatyme nustatytu kompetencijos apibrėžimu.
Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 ir 3 dalyje įtvirtinta perteklinė nuostata, kadangi nenustatoma naujų teisių ir neįteisinama nauja nuostata. Kompetencijų pripažinimas nustatytas Profesinio mokymo įstatyme ir Mokslo ir studijų įstatyme bei apie pripažinimą kalbama 1 straipsnio dalyje. Siūloma atsisakyti šio straipsnio 2 ir 3 dalies, kadangi neformaliojo švietimo ir savišvietos būdu asmenų įgytų kompetencijų pripažinimas apibrėžtas 11 straipsnio 1 dalyje bei kadangi Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas Nr. X-1478, į kurį suteikiama netiesioginė nuoroda 2 dalyje, nereglamentuoja atskirai neformaliuoju būdu įgytų kvalifikacijų pripažinimo. Kartu, siekiant suvienodinimo ir nuoseklumo visame įstatyme, siūloma tikslinamųjų būdvardžių atsisakyti ir Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 punkte. Keičiamo įstatymo 13 straipsnyje, apibrėžiančiame trečiojo amžiaus universitetą, siūloma atsisakyti neįgyvendinamos nuostatos, teigiančios, kad trečiojo amžiaus universitetu gali būti laikoma ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa vadovaujantis logika, kad programa negali būti prilyginama institucijai. Taip pat siūloma aiškiau apibrėžti trečiojo amžiaus universitetų finansavimo reglamentavimą, aprašomą 13 straipsnio 2 dalyje, įgaliojant švietimo, mokslo ir sporto ministrą nustatyti trečiojo amžiaus universitetams ir kitiems neformaliojo švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjams vyresnio amžiaus asmenų neformaliajam švietimui ir tęstiniam mokymuisi vykdyti, jų žinių, įgūdžių, kompetencijų plėtotės ir pilietiniams, socialiniams, kultūriniams poreikiams tenkinti finansavimo tvarką, taip pat sudaryti sąlygas finansavimą gauti iš valstybės biudžeto ir (ar) savivaldybės biudžeto. Ši tvarka reikalinga siekiant sudaryti sąlygas vyresnio amžiaus asmenų žinių ir kompetencijų plėtotės lankstumui didinti.
Šiuo pakeitimu taip pat siekiama didinti galimybes ir gerinti sąlygas vyresnio amžiaus asmenims nuolat tobulėti ar tobulinti kompetencijas. Siūloma keisti Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 4 punktą, kadangi neformaliojo švietimo dalyviai gali gauti finansavimą ne tik pagal metodiką, patvirtintą Vyriausybės 2016 m. sausio 14 d. nutarimu Nr. 22 „Dėl Mokymosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas finansavimo metodikos patvirtinimo“, bet ir iš kitų finansavimo šaltinių, todėl siūloma atsisakyti nuostatos „pagal Vyriausybės patvirtintas finansavimo metodikas“. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 1 punkte nustatyta, kad n eformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjas privalo sudaryti sutartį tik tuo atveju, jei neformalusis suaugusiųjų švietimas ir tęstinis mokymasis yra finansuojami iš valstybės ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšų. Siūloma šios nuostatos atsisakyti, nustatant, kad teikėjas, nepriklausomai nuo finansavimo šaltinio, būtų įpareigotas pasirašyti mokymo sutartį. Šiuo pakeitimu siekiama prisidėti prie mokymosi proceso skaidrumo ir kokybės, sutartis yra susitarimo įtvirtinimo objektas ir apsauga mokymų dalyviui, ir teikėjui. Tokios nuostatos atsisakymas galėtų sudaryti prielaidas nekokybiškai mokymų programai vykdyti, nesilaikyti įsipareigojimų. Svarbu pažymėti, kad reikalavimas sudaryti sutartį visais atvejais sudaro prielaidas užtikrinti, kad paslaugos būtų teikiamos teisėtai ir kokybiškai pagal sutartyje numatytas nuostatas nepriklausomai nuo finansavimo šaltinio. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Švietimo įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad švietimo santykiai tarp mokinio ir švietimo teikėjo įforminami mokymo sutartimi. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 punkto keitimas redakcinis.
Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 2 punkte siūloma atsisakyti vertinamojo pobūdžio žodžių junginio „tinkamos kokybės“ ir nustatyti, kad mokymo teikėjai privalo užtikrinti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi dalyviams neformalųjį suaugusiųjų švietimą ir tęstinį mokymąsi, atitinkantį mokymo sutarties sąlygas . 3 punktas keičiamas siekiant suderinti su Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymu Nr. XIV-1268. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte bei 2 dalyje siūlomi redakciniai pakeitimai, nustatant valstybės skiriamų lėšų šaltinį – biudžetą. 17 straipsnio 2 dalies 1 punktą siūloma išbraukti siekiant išlaikyti teisinę logiką nekartoti nuostatų. Keitimas siūlomas remiantis 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte nurodyta formuluote, kurioje atskiriami valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansiniai šaltiniai. Atsižvelgiant į tai, kad Keičiamo įstatymo reglamentuojamas suaugusiųjų neformalusis ir tęstinis mokymasis, siūloma Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje atsisakyti nuostatos, nusakančios suaugusiųjų, kurie mokosi pagal formaliojo švietimo programas, kadangi tai nėra Keičiamo įstatymo objektas. Siekiant įtvirtinti naujai kuriamos IMP sistemos, paremtos Individualiomis mokymosi paskyromis, aiškų ir tvarų įgyvendinimą, 17 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti teisę gauti finansavimą mokymuisi asmenims, kurie naudosis IMP sistema. Teisė gauti finansavimą būtų grindžiama Įstatymo projekto 91 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka . Tvarkoje numatoma nustatyti, kad darbdavys gali skirti lėšų darbuotojų neformaliajam švietimui ir tęstiniam mokymuisi, kvalifikacijai tobulinti taip prisidėdamas prie asmeniui skirtos valstybės paramos ar visiškai padengdamas asmens pasirinktos mokymų programos, atitinkančios asmens ir darbdavio interesus, kainą.
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projektu siūlomos keisti keičiamo įstatymo 9 ir 16 straipsnių nuostatos dėl savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliojimų perdavimo savivaldybės merui nėra ypatingai skubios ir tikėtina negalėtų sutrikdyti informacijos apie neformalųjį suaugusiųjų švietimą sklaidą savivaldybėje, taip pat atsižvelgiant į Seimo statute nustatytus teisės aktų svarstymo ir priėmimo Seime procedūrų terminus, įstatymo projektu yra siūloma nustatyti, kad šios nuostatos įsigalioja nuo įstatymo oficialaus paskelbimo dienos. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7 . Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Atsirastų galimybė darbdavių atstovams prisidėti prie neformaliojo suaugusiųjų mokymo pasiūlos planavimo tiesiogiai dalyvaujant IMP sistemoje. Įstatymo projekto nuostatos sudarytų sąlygas suaugusiųjų švietimui centralizuoti – bendrai informacinei sistemai sukurti. Taip pat atsirastų galimybė gerinti įgūdžių atitiktį verslo poreikiams, privatiems mokymų teikėjams didinti matomumą ir būtų sudaromos sąlygos dalyvauti bei konkuruoti bendroje valstybės valdomoje IMP sistemoje. 8 .
8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams ir įgyvendina Nacionalinio pažangos plano strateginį tikslą didinti švietimo įtrauktį ir veiksmingumą, siekiant atitikties asmens ir visuomenės poreikiams ir Nacionalinio pažangos plano uždavinį (3.5 uždavinys) įdiegti efektyvią ir veiksmingą suaugusiųjų MVG sistemą, siekiant asmens gebėjimų ir kvalifikacijos darnos su asmens, darbo rinkos ir aplinkos poreikiais, be to, įgyvendina ir 2021–2030 m. plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos švietimo plėtros programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. gruodžio 1 d. nutarimu Nr. 1016, pažangos priemonę 12-003-03-05-01 „Įdiegti vieną langelį karjerai planuoti ir įgūdžiams tobulinti“. Įstatymo projektas įgyvendina Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“ darbus:
1. 1.9.2 veiksmą „Standartizuoti ir įgalinti vieno langelio principu teikiamas formaliojo, neformaliojo ir savarankiško mokymosi pripažinimo paslaugas, padedančias lanksčiai pereiti iš vieno švietimo lygmens į kitą“;
2. 1.9.3 veiksmą „Parengti bendros mokymosi visą gyvenimą sistemos modelį, apimantį valdysenos, prioritetinių grupių ir programų nustatymo principus, kokybės užtikrinimo, finansavimo sistemos elementus, ir įtvirtinti modelio teisinį reglamentavimą Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatyme“;
3. 1.9.4 veiksmą „Įdiegti vieno langelio principu veikiančią elektroninę sistemą, įgyvendinančią bendros mokymosi visą gyvenimą sistemos modelį ir teikiančią informaciją gyventojams apie kompetencijų plėtojimo programas“;4 .
1.9.5 veiksmą „Teikti paramą profesinių ir bendrųjų kompetencijų, susietų su prioritetiniais ekonomikos sektoriais, plėtojimui, sudarant sąlygas aukštosioms mokykloms didinti suaugusiųjų mokymui skirtų programų ir modulių pasiūlą“;
5. 1.9.6 veiksmą „Sukurti priemones ir didinti paramą mažiau mokytis linkusioms visuomenės grupėms (trečiojo amžiaus universitetams ir senjorams, žemesnės kvalifikacijos, mažas pajamas gaunantiems asmenims) įsitraukti į formaliojo ir neformaliojo švietimo programas“. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą kitų teisės aktų keisti nereikės. 10 . Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11 . Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12 . Jeigu Įstatymo projektui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti1 .
Priėmus Įstatymo projektą, švietimo, mokslo ir sporto ministras turės patvirtinti:1 ) Individualių mokymosi paskyrų sistemos administravimo ir asmenų, siekiančių tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas per Individualių mokymosi paskyrų sistemą, finansavimo tvarką;2 ) Individualių mokymosi paskyrų sistemoje teikiamų programų kokybės užtikrinimo tvarką ;3 ) Trečiojo amžiaus universitetams ir kitiems neformaliojo švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjams vyresnio amžiaus asmenų neformaliajam švietimui ir tęstiniam mokymuisi vykdyti, jų žinių, įgūdžių, kompetencijų plėtotės ir pilietiniams, socialiniams, kultūriniams poreikiams tenkinti finansavimo tvarką;4 ) Individualių mokymosi paskyrų sistemos valdymo grupės nuostatus ir personalinę sudėtį;
2. Priėmus Įstatymo projektą, Vyriausybė turės patvirtinti: prioritetines Individualių mokymosi paskyrų sistemoje teikiamų valstybės finansuojamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų sritis, prioritetines valstybės finansavimą galinčių gauti asmenų grupes; Įgyvendinamieji teisės aktai turės būti priimti iki numatomo atitinkamų įstatymo nuostatų įsigaliojimo. 13 . Kiek valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo nuostatoms„ susijusioms su IMP sistemos sukūrimu ir mokymosi galimybių finansavimu, įgyvendinti bus skiriamas Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plane numatytas finansavimas – 18,2 mln. Eur. Šios lėšos užtikrins sistemos veikimą iki 2026 m. III ketv. Papildomai mokymosi galimybių finansavimas bus užtikrinamas naudojant Europos socialinio fondo + lėšas, tam skiriant daugiau nei 40 mln. Eur. Šis finansavimas bus skiriamas apytiksliai iki 2030 m.
Atsižvelgiant į tai, kad ne visi asmenys galėtų pasinaudoti IMP sistemos teikiamomis naudomis, numatoma skirti papildomas lėšas šioms tikslinėms grupėms: iki 2 mln. Eur - Trečiojo amžiaus universitetų (toliau – TAU) finansavimui (modelis derinimas su TAU atstovais, įtraukiami NVO švietimo tinklo atstovai); iki 2 mln. Eur – bendrojo ugdymo nebaigusiųjų suaugusiųjų asmenų įtraukimui į švietimo sistemą (numatoma atnaujinti bendrojo ugdymo teikimo modelį suaugusiesiems); iki 13 mln. Eur - suaugusiųjų švietimo skatinimui savivaldybėse (koordinatorių stiprinimui, specifiniams veiklos algoritmams, žemos kvalifikacijos asmenų pritraukimui). 14
1. 2021 m. gegužės 31 d. švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu (Nr. V-954) sudaryta darbo grupė, kurios tikslas – parengti siūlymus Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo pakeitimo projektui bei IMP modeliui. Darbo grupę sudarė įvairių institucijų (Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos, Užimtumo tarnybos, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro, „ Investuok Lietuvoje “ ) atstovai. Pagal pateiktus siūlymus kurtas IMP sistemos modelio aprašymas ir parengtas teikiamo įstatymo projektas. 2 . 2021 m. liepos 1 d. organizuotas Lietuvos neformaliojo suaugusiųjų švietimo tarybos posėdis, kurio metu buvo aptarta kuriama neformaliojo suaugusiųjų švietimo sistema, veikianti vieno langelio principu, bei pristatytas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo pakeitimo projektas. 3 .
3. 2022 m. rugsėjo 29 d. rengta strateginė sesija su projekto partneriais Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru, Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos aukštojo mokslo asociacija bendrajam priėmimui organizuoti bei suinteresuotomis Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos profesinio mokymo įstaigų asociacijos, Užimtumo tarnybos, Vyriausybės kanceliarijos atstovais, jos metu pasiūlyta IMP IS administravimo ir finansavimo tvarką bei kokybės vertinimo tvarką nustatyti atskirais tvarkos aprašais, į pastabas atsižvelgta. 4 . 2022 m. gruodžio 2 d. organizuotas darbinis derinimas su projekto, įgyvendinamo remiantis Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano veiksmu „Įdiegti vieno langelio principu veikiančią elektroninę sistemą, įgyvendinančią bendros MVG sistemos modelį ir teikiančią informaciją gyventojams apie kompetencijų plėtojimo programas“, partneriais Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centru, Europos socialinio fondo agentūra, Lietuvos aukštojo mokslo asociacija bendrajam priėmimui organizuoti. Gautos pastabos dėl įgaliojimų administruoti IMP IS institucijų kiekio, sąvokų, apibūdinančių IMP sistemą, pastabos įvertintos ir į jas atsižvelgta. 5 . 2023 m. sausio 20 d. įvyko Vyriausybės komisijos nacionalinei žmogiškųjų išteklių stebėsenai koordinuoti posėdis, kurio metu svarstytas IMP sistemos modelis ir jo įtvirtinimas Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatyme bei nutarta Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai parengti siūlymus dėl tikslinių grupių ir prioritetinių mokymų sričių, finansuojamų per IMP sistemos modelį, nustatymo ir pristatyti siūlymus kitame Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos koordinavimo komisijos posėdyje.
Ekonomikos ir inovacijų ministerijai parengti siūlymus dėl darbdaviams skirtų priemonių dirbančiųjų mokymams ir IMP sistemos modelio pritaikymo šių priemonių įgyvendinimui ir pristatyti siūlymus kitame Nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos koordinavimo komisijos posėdyje. 6 . 2023 m. vasario 10 d. įvyko antrasis Vyriausybės komisijos nacionalinei žmogiškųjų išteklių stebėsenai koordinuoti posėdis, kurio metu pristatyti siūlymai dėl tikslinių grupių ir prioritetinių mokymų sričių, finansuojamų per IMP sistemos modelį, nustatymo. 15 . Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektui įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai yra „švietimo politika“, „suaugusiųjų švietimas“, „švietimo sistema“, „neformalusis švietimas“, „mokymo organizavimas“, „švietimas“. 16 . Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. part_bf4b56edd50349b6aa0292ba29bd166a_end
2023-03-31 Nr. XIVP-2588 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siūlome patikslinti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio
paskyrų sistemos veiklą užtikrinančios institucijos turimos omenyje. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalyje numatyta tik šią sistemą administruojanti įstaiga, t.y. švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga, jokių kitų institucijų, kurioms būtų pavedama užtikrinti minėtos sistemos veiklą, šiame įstatyme nėra numatyta. 2. Projekto 12 straipsnio 5 dalyje vietoj formuluotės „Šio įstatymo 4 ir 10 straipsnių nuostatos“ įrašytina formuluotė „Šio įstatymo 4 ir 10 straipsniuose išdėstytų Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo 9 ir 16 straipsnių nuostatos“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEFORMALIOJO SUAUGUSIŲJŲ ŠVIETIMO IR TĘSTINIO MOKYMOSI ĮSTATYMO NR. VIII-822 2, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 91 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO 2023-04 -26 Nr. XIVP-2588(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalyje reikėtų konkretizuoti kokių (kam skirtų) konkursų organizavimo tvarką turi nustatyti švietimo, mokslo ir sporto ministras. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
2023 m. balandžio 19 d. Nr. 103-P-16
posėdyje dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Vilija Aleknaitė-Abramikienė, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Monika Ošmianskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Prezidento kanceliarijos atstovai: Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Jolanta Urbanovič – Respublikos Prezidento patarėja; Aistė Kairienė – Ministro Pirmininko patarėja, Neringa Morozaitė-Rasmussen – ekonomikos ir inovacijų ministro patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Inga Liubertė – Darbo rinkos grupės patarėja, Vytautas Šilinskas – viceministras; Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovai: Agnė Kudarauskienė – viceministrė, Tomas Pūtys – Neformalaus švietimo skyriaus vedėjas, Giedrė Ulytė – Neformalaus švietimo skyriaus vyriausioji specialistė; Danas Arlauskas – Lietuvos darbdavių konfederacijos prezidentas, Jonas Mickus – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-03-31 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1.
keičiamo įstatymo 91 straipsnio 4 dalį, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokios Individualių mokymosi paskyrų sistemos veiklą užtikrinančios institucijos turimos omenyje. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalyje numatyta tik šią sistemą administruojanti įstaiga, t.y. švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga, jokių kitų institucijų, kurioms būtų pavedama užtikrinti minėtos sistemos veiklą, šiame įstatyme nėra numatyta. Pritarti. 1.2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
formuluotės „Šio įstatymo 4 ir 10 straipsnių nuostatos“ įrašytina formuluotė
„Šio įstatymo 4 ir 10 straipsniuose išdėstytų Lietuvos Respublikos
neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo 9 ir 16 straipsnių nuostatos“. Pritarti (galutinę straipsnio formuluotę siūloma tobulinti pagrindiniam komitetui). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-04-17 Lietuvos savivaldybių asociacija (toliau – LSA) susipažino su Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822
91 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2588 . Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 papunkčiu, suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija.
Todėl suprantama, kad savivaldybės turi organizuoti visuomenės informavimą apie neformalųjį suaugusiųjų švietimą (toliau - NSŠ) ir tęstinį mokymąsi ir konsultavimą šiais klausimais savivaldybės teritorijoje bei suteikti prieigą neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjams savivaldybės informacinėse sistemose viešinti aktualią informaciją apie vykdomas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas ir renginius (9 straipsnis 2 dalis). Tačiau:
NSŠ programų vykdo ne savivaldybių NSŠ teikėjai, kurie programas įgyvendina tik savo įstaigos darbuotojams, todėl manome, kad jie nebus suinteresuoti skelbti viešai, jei programos bus vykdomos iš savo ar iš ES SF lėšų;
papildomas91 straipsniu, kuriuo įteisinama Individualių mokymosi paskyrų sistema (toliau
Lietuvos švietimo taryba (toliau - Taryba) yra aptarusi planuojamus pokyčius, susijusius su neformaliuoju suaugusiųjų švietimu ir tęstiniu mokymusi, kuriuos kelis kartus Tarybos nariams pristatė LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovai ir šiuos pokyčius koordinuojantys valstybės tarnautojai, ir teikė siūlymus atsakingai ministerijai bei kitų viešojo administravimo institucijų vadovams. Tarybos nariams įvertinus siūlomus Vyriausybės pokyčius, teikiame pateiktus narių siūlymus dėl įstatymo projekto galimo tobulinimo. Siekiant atliepti valstybės ekonominės pažangos tikslus ir skatinti, kad kuo daugiau asmenų įgytų ne tik aukštesnes kompetencijas, bet ir kompetencijas susijusias ir su aukštuoju mokslu bet atliepti susijusias Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, taip pat užtikrinti, kad kuriama sistema apimtų kitų ministerijų turimas priemones, jas nedubliuotų bei būtų užtikrintas tvarus šios sistemos finansavimas, siūloma atitinkamai:
Papildyti įstatymo projekto 9 straipsnio atskiras dalis:
mokymosi paskyrų sistema – vieno langelio principu veikianti sistema, kurioje teikiami pasiūlymai mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas ir profesinio orientavimo paslaugos asmenims, siekiantiems tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas . tarpinstitucinė sistema, skirta užtikrinti asmens teisę į valstybės paramą, siekiant tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas pagal neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi, profesinio orientavimo paslaugas arba atskirus studijų dalykus (modulius). 2. Individualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos, kurios atitinka šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą kokybės užtikrinimo tvarką.
Taip pat skelbiamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos, kurias baigus įgyjamos kvalifikacijos ir kompetencijos, įtrauktos į aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, tvirtinamą Užimtumo įstatyme nustatyta tvarka . atskiri studijų dalykai (moduliai). Sistemoje skelbiamos mokymo programos ir atskiri studijų alykai (moduliai) privalo atitikti šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą kokybės užtikrinimo tvarką. 3. Individualių mokymosi paskyrų sistemai valdyti švietimo, mokslo ir sporto ministras Vyriausybė sudaro valdymo grupę, kurios nuostatus ir personalinę sudėtį tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras Vyriausybė . Papildyti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip : „3. Individualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo, ir tęstinio mokymosi programų, atskirų studijų dalykų (modulių) kokybės užtikrinimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Patikslinti 15 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) gauti finansavimą valstybės paramą mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo, ir tęstinio mokymosi programas, atskirų studijų dalykus (modulius). “ Seimo statuto 147 straipsnio nustatyta tvarka v isą dėl įstatymo projekto gautą medžiagą siūloma įvertinti bei apibendrinti pagrindiniam komitetui. 3. Lietuvos pramoninkų konfederacija, 2023-04-18 Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau - LPK) teikia nuomonę dėl Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. Viii-822 2, 4, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projekto. LPK bendruomenė pabrėžia švietimo sistemos orientavimo į pasaulyje vykstančius pokyčius svarbą.
Vykstantys globalūs pokyčiai, skaitmeninimas, žalioji transformacija, Pramonė 5.0, kelia iššūkius darbuotojų kompetencijų kaitai. Nuolat pasisakome, kad turime skatinti dirbančiuosius ir ketinančius dirbti asmenis nuolatiniam mokymuisi visą gyvenimą. Atkreipiame dėmesį į vieną iš tendencijų, jau tampančia problema, su kuria susiduria darbo rinka - tai, kad dirbančiųjų pasiskirstymas švietimo lygiuose neatitinka darbo rinkos struktūros. Žemi bendrojo ugdymo programas baigiančiųjų mokinių pasiekimai įtakoja darbo rinką, mokiniai nestoja j tiksliųjų mokslų krypties specialybes, krizinį lygį pasiekė inžinierinių specialybių pasirinkimas, o ir baigusiųjų įgūdžiai dažnai neatitinka besikeičiančios rinkos poreikių. Lietuva yra viena iš 20 proc. ES valstybių su didžiausiais įgūdžių darbo rinkoje neatitikimais, o daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų turimi gebėjimai neatitinka poreikio pagal turimą profesiją, iš jų 26 proc. susiduria su kompetencijų trūkumu. LPK bendruomenė pritaria Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 2, 4, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projekto aiškinamajame rašte įvardytomis įstatymo projekto rengimą paskatinusioms priežastims, tikslams ir uždaviniams, tačiau LPK nuomone, siūlomais įstatymo pakeitimais Lietuvoje vis dar nesukuriamas ir neįteisinamas mokymosi visą gyvenimą modelis. Manome, kad siūlomais pakeitimais esminio verslo bendruomenės poreikio, t.y. reikalingų darbuotojų įgūdžių (kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo) pagal Sumanios specializacijos prioritetus, leisiančių prisitaikyti prie ekonomikos technologinių pokyčių ir pramonės pertvarkos tobulinimo, nepatenkins.
Todėl siūlome grįžti prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo", veiksmo 1.9.3: „Parengti bendros mokymosi visą gyvenimą sistemos modelį, apimantį valdysenos, prioritetinių grupių ir programų nustatymo principus, kokybės užtikrinimo, finansavimo sistemos elementus, ir įtvirtinti modelio teisinį reglamentavimą Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatyme" darbų ir tobulinti vieno langelio (Individualių mokymosi paskyrų) elektroninę informacinę sistemą įtvirtinant įstatyme ir verslo poreikius atitinkantį "langelį" reikalingiems darbuotojų įgūdžių tobulinti.” Seimo statuto 147 straipsnio nustatyta tvarka v isą dėl įstatymo projekto gautą medžiagą siūloma įvertinti bei apibendrinti pagrindiniam komitetui. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2023-04-175 (91 )
Gyvename globalizacijos, skaitmenizacijos, demografinių ir klimato pokyčių metu, todėl norint sėkmingai veikti darbo rinkoje ir visuomenėje, reikia nuolat tobulinti ir keisti turimus įgūdžius.
Nors Lietuvos įgūdžių rodikliai įvairiose srityse palyginti geri - įgyti vidurinį ir pirmosios pakopos aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje siekiama dažniau nei beveik visose kitose šalyse, vis dėlto, kaip pabrėžia EBPO ekspertai, įgūdžių disbalansas yra ryškus. Lietuva yra viena iš 20 proc. ES valstybių su didžiausiais įgūdžių darbo rinkoje neatitikimais, o daugiau nei
poreikio pagal turimą profesiją, iš jų 26 proc. susiduria su kompetencijų trūkumu (EBPO, 2021). Taip pat Lietuva atsilieka pagal suaugusiųjų besimokančiųjų skaičių. Viena iš galimų disbalanso priežasčių – trūksta nuoseklios Mokymosi visą gyvenimą (toliau - MVG) politikos ir sistemos valdymo (koordinavimo, valdymo, stebėsenos, informacijos perdavimo) ir horizontalaus (tarp Vyriausybės institucijų) bei vertikalaus (bendradarbiaudama su vietos valdžios institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis) veikimo. Lietuvoje suaugusiųjų neformaliojo mokymo ir perkvalifikavimo paslaugos yra priskirtos bent 3 ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų kompetencijai: Švietimo, mokslo ir sporto (toliau - ŠMSM), Ekonomikos ir inovacijų (toliau - EIM) bei Socialinės apsaugos ir darbo (toliau - SADM) ministerijoms. ŠMSM finansavimas švietimui skaičiuojam a s bendrai, neišskiriant finansavimo mokymuisi visą gyvenimą. SADM ir EIM veikdamos savo politikos srityse – darbo rinkos ir užimtumo didinimo bei žmogiškųjų išteklių plėtros – prisideda prie tikslinių grupių mokymosi visą gyvenimą finansavimo. Užimtumo tarnyba, įgyvendindama įvairias aktyvios darbo politikos programas, 2022 m. skyrė beveik 40 mln. Eur, iš jų beveik 32 mln.
Eur, iš jų beveik 32 mln. Eur iš Europos socialinio fondo lėšų. Užimtumo tarnyba, įgyvendindama plano „Naujos kartos Lietuva“ priemonę, skirtą užimtumui didinti ir užtikrinti tvarią asmenų integraciją į darbo rinką, keičiant Užimtumo tarnybos veiklos vykdymo modelį, didinant aktyvios darbo rinkos politikos priemonių prieinamumą šaliai atsigaunant po pandemijos, iki
kuriančioms kvalifikacijoms ir kompetencijoms įgyti ir apmokyti 19,6 tūkst. asmenų. EIM neformaliojo švietimo srityje 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje žmogiškųjų išteklių plėtrai skyrė apie 80 mln. Eur Europos socialinio fondo lėšų. Taigi matome, kad atskiros ministerijos vykdo ir didžiąja dalimi iš ESF lėšų finansuoja įvairias suaugusiųjų mokymo programas, tačiau horizontalaus ministerijų veiklos koordinavimo pasigendama. Todėl galima teigti, kad MVG Lietuvoje yra fragmentuotas. Svarbu siekti įgyvendinti LRV programines nuostatas, kur numatyta parengti bendros MVG sistemos modelį ir įdiegti vieno langelio principu veikiančią MVG elektroninę sistemą. Todėl svarstymui pateiktas įstatymo pakeitimų ir papildymo projektas turi įtvirtinti prielaidas sukurti vieningą sistemą, kuri apibrėžtų ir užtikrintų piliečių teises patogiai ir prieinamai rasti visą informaciją apie valstybės remiamas neformalaus suaugusiųjų švietimo programas, bei pasirinkus gauti kokybiškas paslaugas. Atkreipiame dėmesį, kad siekiant sukurti bendrą MVG sistemą būtina apjungti išteklius, todėl Įstatymo pakeitimai turi pasitarnauti ŠMSM, SADM ( Užimtumo tarnybos ) ir EIM priemonių ir išteklių apjungimui, paslaugų kokybės gerinimui, bendro registro sukūrimui ir pan. Tokia sistema užtikrintų valstybės paramos neformaliajam suaugusiųjų mokymui panaudojimo skaidrumą ir efektyvumą.
Įstatymo papildymu įteisinamas Individualių mokymosi paskyrų (toliau - IMP) elektroninis instrumentas turėtų pasitarnauti sistemos stebėsenai, kurioje matytųsi finansavimo srautai, būtų skaidri apskaita, planavimo įrankiai ir pan. Pastebėtina, kad įstatymo pakeitimuose pasigendama aiškesnių programų kokybės užtikrinimo bei valstybės rėmimo sistemos principų. Pabrėžtina, kad sėkmingam sistemos funkcionavimui būtina apibrėžti Neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi bei profesinio orientavimo paslaugų politikos valdymo struktūrą, atsakingų institucijų funkcijas, siekiant, kad institucijos ir įstaigos veiktų vieningai, kad asmuo, siekiantis tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas, ar verslo atstovai žinotų sistemos veikimo principus. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus teikiame pasiūlymus dėl pateikto svarstyti Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 2, 4, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projekto. Argumentai :
Atkreipiame dėmesį, kad siekiant sukurti bendrą MVG sistemą būtina apjungti išteklius, todėl Įstatymo pakeitimai turi pasitarnauti ŠMSM, SADM ( Užimtumo tarnybos ) ir EIM priemonių ir išteklių apjungimui, paslaugų kokybės gerinimui, bendro registro sukūrimui ir pan. Tokia sistema užtikrintų valstybės paramos neformaliajam suaugusiųjų mokymui panaudojimo skaidrumą ir efektyvumą. Įstatymo papildymu įteisinamas Individualių mokymosi paskyrų (toliau - IMP) elektroninis instrumentas turėtų pasitarnauti sistemos stebėsenai, kurioje matytųsi finansavimo srautai, būtų skaidri apskaita, planavimo įrankiai ir pan. Pasiūlymas:
Individualių mokymosi paskyrų sistema – vieno langelio principu veikianti sistema, kurioje teikiami pasiūlymai mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas ir profesinio orientavimo paslaugos asmenims, siekiantiems tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas.
sistema, skirta užtikrinti asmens, siekiančio tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas, teis ę gauti valstybės remiamas neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi bei profesinio orientavimo paslaugas, bei valdyti informaciją apie mokymo programas bei įgytas kompetencijas. Seimo statuto 147 straipsnio nustatyta tvarka v isą dėl įstatymo projekto gautą medžiagą siūloma įvertinti bei apibendrinti pagrindiniam komitetui. 1.2. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2023-04-175 (91 )
Individualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamos programos turėtų apimti visas užimtumo įstatymo tvarka remiamas neformalaus suaugusiųjų mokymo priemones. Visoms sistemoje skelbiamos programoms ir paslaugoms turi būti taikomi vienodi kokybės kriterijai. Pasiūlymas: ,,
sistemoje skelbiamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos, kurios atitinka šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą kokybės užtikrinimo tvarką. Taip pat skelbiamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos, kurias baigus įgyjamos kvalifikacijos ir kompetencijos, įtrauktos į aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, tvirtinamą Užimtumo įstatyme nustatyta tvarka. taip pat neformalaus suaugusiųjų mokymo programos, kurioms taikomos U žimtumo įstatymo numatytos paramos priemonės.
Sistemoje skelbiamos mokymo programos turi atitikti šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą kokybės užtikrinimo tvarką.” Seimo statuto 147 straipsnio nustatyta tvarka v isą dėl įstatymo projekto gautą medžiagą siūloma įvertinti bei apibendrinti pagrindiniam komitetui. 1.3. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2023-04-175 (91 )
Įstatymo papildymo nuostata suponuoja, kad finansavimas rišamas prie žmogaus ir jam formuojamas krepšelis. Tokia situacija galimai sukurs konkursą tarp asmenų pretenduojančių į tas pačias paslaugas, todėl ministro tvarka turi numatyti ne tik finansavimo skyrimo tačiau ir konkurso organizavimo tvarką. Pasiūlymas:
“3. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs su Socialinės apsaugos ir
darbo ministru bei Ekonomikos ir inovacijų ministru, nustato Individualių mokymosi paskyrų sistemos administravimo, asmenų, siekiančių tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas per Individualių mokymosi paskyrų sistemą, finansavimo tvarką bei konkurso organizavimo tvarką . Individualių mokymosi paskyrų sistemą administruoja švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga.” Seimo statuto 147 straipsnio nustatyta tvarka v isą dėl įstatymo projekto gautą medžiagą siūloma įvertinti bei apibendrinti pagrindiniam komitetui. 1.4. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2023-04-175 (91 )
pasiūlymas grindžiamas bendros sistemos logika. Būtų prasminga, jog visoms neformalaus suaugusiųjų švietimo programoms būtų taikomi vienodi prioritetai. Pasiūlymas: „5.
Pasiūlymas: „5. Švietimo, mokslo ir sporto ministras, gavęs Vyriausybės sudarytos komisijos, koordinuojančios nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos vykdymą, nuomonę, ne rečiau nei kartą per dvejus metus, bet ne vėliau nei iki tam tikrų metų gegužės 1 dienos, Vyriausybei teikia tvirtinti prioritetines Individualių mokymosi paskyrų sistemoje teikiamų valstybės finansuojamų neformalių suaugusiųjų mokymosi ir tęstinio mokymosi programų sritis, prioritetines asmenų grupes.“ Seimo statuto 147 straipsnio nustatyta tvarka v isą dėl įstatymo projekto gautą medžiagą siūloma įvertinti bei apibendrinti pagrindiniam komitetui. 1.5. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2023-04-176
Argumentai: siūlome įstatyme detaliau apibrėžti kokybės užtikrinimo tvarkos turinį. Nustatyti, kad turi būti įgaliota institucija tvarkai užtikrinti. Pasiūlymas: „3. Indivi dualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų kokybės užtikrinimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Kokybės užtikrinimo tvarkoje turi būti įvardinta įgaliotoji mokymų programų kokybės priežiūrą vykdanti institucija, programų licencijavimo tvarka, taip pat nurodyti reikalavimai ketinamoms vykdyti programoms ir jų vertinimo tvarka bei vykdomų programų kokybės priežiūros tvarka“. Seimo statuto 147 straipsnio nustatyta tvarka v isą dėl įstatymo projekto gautą medžiagą siūloma įvertinti bei apibendrinti pagrindiniam komitetui. 1.6. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2023-04-178
s iūloma nauja įstatymo redakcija praplečiamas neformalaus suaugusiųjų švietimo tiekėjų sąrašas, kurių paslaugoms galiotų skirtinga finansavimo tvarka nei nustatoma programoms siūlomoms per 9(1) str. reglamentuojama vieno langelio mechanizmą. Manome yra nenaudinga plėsti tokių tiekėjų ratą.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nepaisant žemesnio TAU klientų informacinio raštingumo patirtis su centralizuotų priėmimu į profesinio mokymo įstaigas parodė, jog įmanoma rasti patrauklius techninius sprendimus tokiam priėmimui organizuoti. Dėl to verta diskutuoti ar ateityje ir TAU programos negalėtų būti vieno langelio sistemos dalis. Pasiūlymas:
amžiaus universitetas universitetams ir kitiems neformaliojo švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjams vyresnio amžiaus asmenų neformaliajam švietimui ir tęstiniam mokymuisi vykdyti, jų žinių, kompetencijos kompetencijų plėtotės ir pilietiniams, socialiniams, kultūriniams poreikiams tenkinti gali gauti konkurso būdu valstybės paramą finansavimas iš valstybės biudžeto skiriamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir (arba) iš savivaldybės biudžeto savivaldybės mero nustatyta tvarka.“ Seimo statuto 147 straipsnio nustatyta tvarka v isą dėl įstatymo projekto gautą medžiagą siūloma įvertinti bei apibendrinti pagrindiniam komitetui. 1.7. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2023-04-179
Argumentai: Užimtumo įstatymo 36 str. yra nustatoma galima parama atskiroms mokymosi veikloms. Siūloma atitinkamas straipsnio tikslinimas Pasiūlymas:9 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas Pakeisti 15 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) gauti valstybės finansavimą, paramą pagal Vyriausybės patvirtintas finansavimo metodikas mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas.“ Seimo statuto 147 straipsnio nustatyta tvarka v isą dėl įstatymo projekto gautą medžiagą siūloma įvertinti bei apibendrinti pagrindiniam komitetui. 1.8. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2023-04-1711
Argumentai: ankstesniuose straipsniuose formuluotė „Vyriausybės finansavimo metodika“ yra braukiama kaip neaktuali, todėl ir šiame straipsnyje neturėtų likti. Kuriamos sistemos programų finansavimo tvarką pagal 9(1) str.
3 d. suderinęs su kitomis ministerijomis nustatys švietimo, sporto ir mokslo ministras. Pasiūlymas: „2. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos skiriamos:
suaugusiųjų bendrojo ugdymo mokykloje, mokymuisi finansuoti pagal Vyriausybės patvirtintą mokinio krepšelio metodiką;
suaugusiųjų, kurie mokosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, mokymuisi finansuoti pagal šio įstatymo 91 straipsnio 3 dalyje nustatytą finansavimo tvarką. Vyriausybės patvirtintas patvirtintą finansavimo metodikas metodiką;
“. Seimo statuto 147 straipsnio nustatyta
tvarka v isą dėl įstatymo projekto gautą medžiagą siūloma įvertinti bei apibendrinti pagrindiniam komitetui. 1.9. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, 2023-04-1711
Argumentai: jei liktų siūloma formuluotė, valstybės finansavimą galėtų gauti TIK prioritetinių sričių programos ir asmenys. Iš esmės palaikome siekį valstybės finansavimą vykdyti atsižvelgiant į patvirtintus prioritetus. Siūlome reglamentavimą keisti taip, kad galėtų būti finansuojamos ir neprioritetinės jei tam liktų lėšų, o prioritetinėms būtų teikiamas pirmumas. Pasiūlymas: 4. Darbdavys, skyręs lėšų darbuotojų neformaliajam švietimui ir tęstiniam mokymuisi, kvalifikacijai tobulinti, Vyriausybės nustatyta tvarka gali gauti valstybės paramą patirtoms išlaidoms iš dalies finansuoti
skiriamas asmenims, atsižvelgus į šio įstatymo91 straipsnio 5 dalį Vyriausybės nustatytas prioritetines sritis, nustatomas pagal šio įstatymo 91 straipsnio 5 dalį.“ Seimo statuto 147 straipsnio nustatyta tvarka v isą dėl įstatymo projekto gautą medžiagą siūloma įvertinti bei apibendrinti pagrindiniam komitetui. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai V. Mitalas, A. Armonaitė, 2023-04-1711
N Argumentai: Siekiant nuoseklaus ekonominio augimo, savarankiškai ir pagal darbo rinkos, darbdavių poreikius besimokančiųjų rėmimo mechanizmų vientisumo ir vieningumo, siūloma įstatyme numatyti galimybę darbdaviams dalyvauti suaugusiųjų neformaliojo švietimo ir tęstinio mokymo Individualių mokymosi paskyrų modelyje, numatant sudėtinio finansavimo tiek iš verslo, tiek iš valstybės galimybes. Eurostat duomenimis, Lietuvos darbdaviai menkai įsitraukia į darbuotojų kompetentingumo plėtrą, vos pusė (54,1 proc.) įmonių Lietuvoje savo darbuotojams organizuoja mokymą tęstinio profesinio mokymo arba mokymo darbo vietoje būdu arba neformalųjį švietimą. ES vidurkis – 67,4 proc., Estijoje – 79,8 proc., Latvijoje – 96,8 proc. Žemas dalyvavimas mokymuose labiausiai pasireiškia mažose įmonėse (10–49 darbuotojai), nors šios įmonės labai svarbios Lietuvos ekonomikoje. Įvertinus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu atliekamas darbdavių apklausas, pažymėtina, kad vis didesnis darbdavių skaičius teigia, kad jų sąlyginai ar visiškai netenkina specialistų darbo pasiūla rinkoje, ir mano, kad trumpalaikiai išoriniai mokymai arba vidiniai mokymai darbo vietoje padėtų spręsti tinkamų darbuotojų trūkumo klausimą. 2022 m. šis skaičius siekė 63 proc. apklaustų įmonių, 2021 m. – 57 proc. Pažymėtina, jog darbdaviams yra aktualūs ne tik Individualių mokymo paskyrų modelyje šiuo metu numatyti tipiniai kompetencijų suteikimo mokymai pagal ne trumpesnes nei 3 kreditai mokymo programas, o ir trumpalaikiai išoriniai, vidiniai, vienkartiniai adaptuoti ar skirtingos trukmės mokymai.
Įstatymo pakeitimo pasiūlymas sudarytų sąlygas įtraukti verslą į kompetencijų tobulinimo sistemą, mokyti darbuotojus darbo metu, atliepti konkrečios įmonės ar sektoriaus poreikius verslo augimo, plėtros ar išlaikymo procese. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnį, papildant Įstatymo 17 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Valstybė iš dalies remia įmonių darbuotojų neformalųjį švietimą ir tęstinį mokymą bei kvalifikacijos tobulinimą, finansuojamą darbdavio lėšomis pagal šio straipsnio 4 dalį, 91 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.” Apsispręsti pagrindiniame komitete. 6. Komiteto sprendimas: pritarti Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 2, 4, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-2588 ir komiteto išvadoms bei siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui jį patobulinti įvertinus įstatymo projektui gautas pastabas bei pasiūlymus siekiant suaugusiųjų neformaliojo švietimo progreso Lietuvoje. 7. Balsavimo rezultatai : už –7 , prieš – 0, susilaikė – 2. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Vilija Aleknaitė-Abramikienė. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Justas Džiugelis Komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO Ekonomikos komitetas Papildomo komiteto IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEFORMALIOJO ŠVIETIMO IR TĘSTINIO MOKYMOAI ĮSTATYMO NR. VIII-822 2, 4, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 91 STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO nR. XIVP-2588 2023-04-12 Nr. P-108-9 Vilnius
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys:
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos viceministrė Agnė Kudarauskienė, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėja Jolanta Urbanovič. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-3191 4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Siūlome patikslinti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 4 dalį, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokios Individualių mokymosi paskyrų sistemos veiklą užtikrinančios institucijos turimos omenyje. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalyje numatyta tik šią sistemą administruojanti įstaiga, t.y. švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga, jokių kitų institucijų, kurioms būtų pavedama užtikrinti minėtos sistemos veiklą, šiame įstatyme nėra numatyta.
Pritarti Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 4 dalį patikslinti taip:
„4. Individualių mokymosi paskyrų sistemai valdyti švietimo,
mokslo ir sporto ministras sudaro valdymo grupę, kurios nuostatus ir personalinę sudėtį tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.“ Pažymėtina, kad įstatymo projektu nėra numatoma kitų institucijų, kurioms būtų pavedama užtikrinti minėtos sistemos veiklą, nes kitos institucijos, jų funkcijos, pavadinimai, teisinis statusas, gali kisti. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad IMP sistemos veiklą užtikrinančios institucijos yra šios:
institucijai pavesta koordinuoti IMP sistemos diegimą ir užtikrinti jos sklandų veikimą;
2LAMA BPO – informacinės sistemos valdytojas;
centras (KPMPC) – IMP sistemoje skelbiamų ir valstybės finansavimų pretenduojančių gauti programų ir teikėjų kokybės stebėsenos užtikrinimas, programų vykdymo ir teikėjų patikra;
funkcionavimui reikalingų ir Nacionalinės švietimo agentūros valdomų registrų sąveikos su IMP sistema įdiegimas. 5. IMP sistemos valdymo grupė – teikia svarstyti IMP sistemos veikimo ataskaitą Vyriausybės komisijai, koordinuojančiai nacionalinę žmogiškųjų išteklių stebėseną. Individualių mokymosi paskyrų sistemos valdymo grupės nuostatus ir personalinę sudėtį tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras. 2.
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-31 Projekto 12 straipsnio
įrašytina formuluotė „Šio įstatymo 4 ir
švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo 9 ir 16 straipsnių nuostatos“. Pritarti Pagrindinis komitetas turėtų pateikti galutines formuluotes. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
: pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2588 ir Komiteto išvadoms kartu pažymint, kad dabartinėje siūlomoje įstatymo redakcijoje trūksta nuostatų dėl aiškaus darbdavių bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonių, skirtų neformaliam suaugusiųjų mokymui, integracijos. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas
1 1,2 Argumentai: Kuriant bendrą mokymosi visą gyvenimą sistemos modelį, labai svarbu numatyti, kad svarstomu įstatymo projektu būtų įtvirtinta ne tik individualių mokymosi paskyrų (IMP) elektroninė sistema, skirta Švietimo mokslo ir sporto ministerijos priemonėms aptarnauti, bet būtų sukurti ir būtini sistemos/modelio pakeitimai, kurių šiuo metu nėra numatyta. Pažymėtina, kad įstatymo projekte pakeitimai yra orientuoti į RRF lėšų įsisavinimą, nepasinaudojant galimybe iš esmės patobulinti visą neformaliojo suaugusiųjų mokymo sistemą, plačiau įtraukti darbdavius. Įstatymo projektu yra numatytas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dalyvavimas IMP elektroninės sistemos valdyme, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonės į sistemą nėra įtrauktos.
Deja, įstatymo pakeitimai neužtikrina Švietimo mokslo ir sporto ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Užimtumo tarnybos) ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonių apjungimo ir integracijos. Todėl įstatymo projektas siūlomas atitinkamai tobulinti. Pasiūlymas:
įstatymo91 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
„1. Individualių mokymosi paskyrų sistema – vieno langelio principu
veikianti sistema, kurioje teikiami pasiūlymai mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas ir profesinio orientavimo paslaugos asmenims, siekiantiems tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas, bei pretenduoti į valstybės institucijų skiriamą paramą neformaliam suaugusiųjų mokymui šio įstatymo nustatyta tvarka.“
įstatymo91 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
„2. Individualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamos neformaliojo
suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos, kurios atitinka šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą kokybės užtikrinimo tvarką. Taip pat skelbiamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos, kurias baigus įgyjamos kvalifikacijos ir kompetencijos, įtrauktos į aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, tvirtinamą Užimtumo įstatyme nustatyta tvarka, taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka vykdomos ir finansuojamos neformaliosios suaugusiųjų mokymo programos, skirtos dirbančių asmenų kompetencijų kėlimui.“ Pritarti Balsavimo rezultatai – pritarti bendru sutarimu. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Kazys Starkevičius, Viktoras Fiodorovas. 10.
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
nėra pareikšta. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė
DĖL
2023-04-21 Nr. 106
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Silva Lengvinienė, Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Vilija Targamadzė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė.
Kviestieji asmenys (prisijungę elektroninių ryšių priemonėmis): Seimo narės Silvos Lengvinienės patarėja Lina Ališauskienė, Prezidento patarėja Vilma Bačkiūtė, Seimo nario Artūro Žukausko patarėja Rita Balčiūnienė, Prezidento patarėjas Paulius Baltokas, Lietuvos mokslo akademijos prezidentas Juras Banys, Švietimo tarybos narys Audrius Jurgelevičius, Ministro Pirmininko patarėja švietimo, mokslo, inovacijų ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Aistė Kairienė, Švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė, Všį
„Viltis“ vadovė Ramunė Lebedytė-Undzėnienė, Savivaldybių asociacijos patarėjas
švietimo klausimais Jonas Mickus, Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjungos vadovas Eligijus Milešinas, Seimo narys Vytautas Mitalas, Seimo narės Vilijos Targamadzės padėjėja Stanislava Sabaliauskienė, Lietuvos pramoninkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartavičius, Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ramūnas Skaudžius, Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centro direktoriaus pavaduotoja Rasa Šavareikaitė, Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė, Studentų atstovybės prezidentas Paulius Vaitiekus, Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vyr. specialistė Laura Voverienė, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos Neformalaus vaikų švietimo skyriaus vyr. specialistė Giedrė Ulytė, Prezidento patarėja Jolanta Urbanovič, LAMA BPO vadovas Pranas Žiliukas, Mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Dainius Žvirdauskas. 2.
2Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos,
pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-316 (91 )
Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Siūlome patikslinti projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio
paskyrų sistemos veiklą užtikrinančios institucijos turimos omenyje. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalyje numatyta tik šią sistemą administruojanti įstaiga, t.y. švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga, jokių kitų institucijų, kurioms būtų pavedama užtikrinti minėtos sistemos veiklą, šiame įstatyme nėra numatyta. Pritarti Siūloma formuluotė:
„4. Individualių mokymosi paskyrų sistemai
valdyti švietimo, mokslo ir sporto ministras sudaro valdymo grupę, tvirtina jos nuostatus ir personalinę sudėtį.“ 1.2
5
nuostatos“ įrašytina formuluotė „Šio įstatymo 4 ir 10 straipsniuose išdėstytų Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo 9 ir 16 straipsnių nuostatos“. Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies, nes pasikeitė straipsnių numeracija. Siūloma formuluotė: „
Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo 9 ir 16 straipsnių nuostatos , susijusios su savivaldybės mero įgaliojimais, pradedamos taikyti, kai 2023 m. išrinktos savivaldybių tarybos susirenka į pirmuosius posėdžius.
Iki 2023 m. išrinktų savivaldybių tarybų pirmųjų posėdžių taikomos iki šio įstatymo 5 ir
neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo nuostatos.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. 1.11 Lietuvos švietimo taryba 2023-04-176 (91 )
yra aptarusi planuojamus pokyčius, susijusius su neformaliuoju suaugusiųjų švietimu ir tęstiniu mokymusi, kuriuos kelis kartus Tarybos nariams pristatė LR Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vadovai ir šiuos pokyčius koordinuojantys valstybės tarnautojai, ir teikė siūlymus atsakingai ministerijai bei kitų viešojo administravimo institucijų vadovams. Tarybos nariams įvertinus siūlomus Vyriausybės pokyčius, teikiame pateiktus narių siūlymus dėl įstatymo projekto galimo tobulinimo. Siekiant atliepti valstybės ekonominės pažangos tikslus ir skatinti, kad kuo daugiau asmenų įgytų ne tik aukštesnes kompetencijas, bet ir kompetencijas susijusias ir su aukštuoju mokslu bet atliepti susijusias Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, taip pat užtikrinti, kad kuriama sistema apimtų kitų ministerijų turimas priemones, jas nedubliuotų bei būtų užtikrintas tvarus šios sistemos finansavimas, siūloma atitinkamai:
Papildyti įstatymo projekto 9 straipsnio atskiras dalis: „1.
Individualių mokymosi paskyrų sistema – vieno langelio principu veikianti sistema, kurioje teikiami pasiūlymai mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas ir profesinio orientavimo paslaugos asmenims, siekiantiems tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas . tarpinstitucinė sistema, skirta užtikrinti asmens teisę į valstybės paramą, siekiant tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas pagal neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi, profesinio orientavimo paslaugas arba atskirus studijų dalykus (modulius). „ Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies, nes atsižvelgta dėl tarpinstitucinio bendradarbiavimo, kuris bus patikslintas poįstatyminiuose teisės aktuose. Esama projekto formuluotė neuždaro kelio aukštosioms mokykloms dalyvauti Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programose. Komiteto siūlomoje formuluotė yra numatyta, kad yra apjungiamas visų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi sistemoje veikiančių institucijų skiriamas finansavimas ir valdoma informacija apie neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas bei įgytas kompetencijas. Siūloma formuluotė: 1.
Siūloma formuluotė:
paskyrų sistema – vieno langelio principu veikianti vieninga tarpinstitucinė sistema, kurioje teikiami pasiūlymai mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, galimybės pretenduoti į valstybės institucijų skiriamą finansavimą neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programoms ir profesinio orientavimo paslaugos asmenims, siekiantiems tobulinti kompetencijas ir (arba) jų įgyti. Individualių mokymosi paskyrų sistemoje subendrinamas visų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi sistemoje veikiančių institucijų skiriamas finansavimas ir valdoma informacija apie neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas bei įgytas kompetencijas.“
2023-04-176 (91 )
suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos, kurios atitinka šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą kokybės užtikrinimo tvarką. Taip pat skelbiamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos, kurias baigus įgyjamos kvalifikacijos ir kompetencijos, įtrauktos į aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, tvirtinamą Užimtumo įstatyme nustatyta tvarka. atskiri studijų dalykai (moduliai). Sistemoje skelbiamos mokymo programos ir atskiri studijų dalykai (moduliai) privalo atitikti šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą kokybės užtikrinimo tvarką. „ Nepritarti Komitetas siūlo neapsiriboti tik užimtumo priemonėmis. Užimtumo tarnyba minima todėl, kad ji tvirtina sąrašą, tačiau nėra orientuojamasi tik į vieną priemonę. RRF plane įsipareigota, kad IMP sistemoje bus atvaizduojamos ir programos orientuotos į aukštą pridėtinę vertę teikiančias kompetencijas ir kvalifikacijas. Kadangi aukštos pridėtinės vertės reglamentavimas jau įtvirtintas Užimtumo įstatyme, šio įstatymo apimtyje pateikiama nurodymas į įtvirtintą modelį.
Projektu siūlomos nuostatos tikslas – kokybinių reikalavimų taikymas visoms programoms. Pritarus šiam pasiūlymui dalyje dėl modulių būtų neaišku kieno reikalavimus modulis turėtų atitikti, jeigu jis yra ir aukštojo mokslo sistemoje, ir šioje. 3. Lietuvos švietimo taryba 2023-04-176 (91 ) (4) “4. Individualių mokymosi paskyrų sistemai valdyti švietimo, mokslo ir sporto ministras Vyriausybė sudaro valdymo grupę, kurios nuostatus ir personalinę sudėtį tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras Vyriausybė.“ Nepritarti Formuluotė patikslinta pagal Teisės departamento pastabą. Pritarus šiam pasiūlymui būtų sudaryta ydinga sistema, kad LRV teikia pasiūlymus pati sau ir juos tvirtina. 4. Lietuvos švietimo taryba 2023-04-177 (10) (3) Papildyti 10 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Indivi dualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo, ir tęstinio mokymosi programų, atskirų studijų dalykų (modulių) kokybės užtikrinimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.“ Nepritarti Atsižvelgiant į sprendimą priimtą dėl Įstatymo 91 straipsnio 1 dalies formuluotės – neįtrauki ir neišskiri studijų modulių, kadangi visas teikiamas turinys pateks po neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų tipu ir forma ir tai neapriboja aukštųjų mokyklų ir jų teikiamo turinio dalyvavimo sistemoje. 5. Lietuvos švietimo taryba 2023-04-1710 (15) (4) Patikslinti 15 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) gauti finansavimą valstybės paramą mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo , ir tęstinio mokymosi programas, atskirų studijų dalykus (modulius) .“ Nepritarti Projektu siūlomas palikti žodį „finansavimas“ siekiant nuostatų derėjimo su visame Įstatymo Projekte vartojamais terminais (91 straipsnyje).
Taip pat atsižvelgiant į sprendimą priimtą dėl Įstatymo 91 straipsnio 1 dalies formuluotės – neįtrauki ir neišskiri studijų modulių, kadangi visas teikiamas turinys pateks po neformaliojo suaugusiųjų švietimo programų tipu ir forma ir tai neapriboja aukštųjų mokyklų ir jų teikiamo turinio dalyvavimo sistemoje. 6. Lietuvos savivaldybių asociacija 2023-04-176 (91 )
Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 2, 4, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2588 . Vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 8 papunkčiu, suaugusiųjų neformaliojo švietimo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Todėl suprantama, kad savivaldybės turi organizuoti visuomenės informavimą apie neformalųjį suaugusiųjų švietimą (toliau - NSŠ) ir tęstinį mokymąsi ir konsultavimą šiais klausimais savivaldybės teritorijoje bei suteikti prieigą neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjams savivaldybės informacinėse sistemose viešinti aktualią informaciją apie vykdomas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas ir renginius (9 straipsnis 2 dalis). Tačiau: 1.
Tačiau:
NSŠ programų vykdo ne savivaldybių NSŠ teikėjai, kurie programas įgyvendina tik savo įstaigos darbuotojams, todėl manome, kad jie nebus suinteresuoti skelbti viešai, jei programos bus vykdomos iš savo ar iš ES SF lėšų; Įstatymas papildomas 91 straipsniu, kuriuo įteisinama Individualių mokymosi paskyrų sistema (toliau - IMP), kurią administruos Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Manome, kad savivaldybių NSŠ informacinės sistemos turėtų turėti prieigas prie IMP sistemos, kad būtų pasiektas keičiamo įstatymo tikslas – „ įtvirtinti vieno langelio elektroninę informacinę sistemą ir jos veikimo principus, kad suaugusieji asmenys galėtų lengvai rasti informaciją apie neformaliojo mokymosi galimybes, aukštos pridėtinės vertės, skaitmeninės ir žaliosios pertvarkos darbo rinkoje poreikius atitinkančias kompetencijas teikiančias programas ir gauti valstybės finansavimą“. Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies, nes pasiūlymas susijęs su techniniu individualių mokymosi paskyrų sistemos realizavimu. 7. Lietuvos pramonininkų konfederacija 2023-04-18 Lietuvos pramonininkų konfederacija (toliau
Žemi bendrojo ugdymo programas baigiančiųjų mokinių pasiekimai įtakoja darbo rinką, mokiniai nestoja į tiksliųjų mokslų krypties specialybes, krizinį lygį pasiekė inžinierinių specialybių pasirinkimas, o ir baigusiųjų įgūdžiai dažnai neatitinka besikeičiančios rinkos poreikių. Lietuva yra viena iš 20 proc. ES valstybių su didžiausiais įgūdžių darbo rinkoje neatitikimais, o daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų turimi gebėjimai neatitinka poreikio pagal turimą profesiją, iš jų 26 proc. susiduria su kompetencijų trūkumu. LPK bendruomenė pritaria Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 2, 4, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projekto aiškinamajame rašte įvardytomis įstatymo projekto rengimą paskatinusioms priežastims, tikslams ir uždaviniams, tačiau LPK nuomone, siūlomais įstatymo pakeitimais Lietuvoje vis dar nesukuriamas ir neįteisinamas mokymosi visą gyvenimą modelis. Manome, kad siūlomais pakeitimais esminio verslo bendruomenės poreikio, t.y. reikalingų darbuotojų įgūdžių (kvalifikacijos kėlimo ir perkvalifikavimo) pagal Sumanios specializacijos prioritetus, leisiančių prisitaikyti prie ekonomikos technologinių pokyčių ir pramonės pertvarkos tobulinimo, nepatenkins. Todėl siūlome grįžti prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr.
Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, veiksmo 1.9.3 : „Parengti bendros mokymosi visą gyvenimą sistemos modelį, apimantį valdysenos, prioritetinių grupių ir programų nustatymo principus, kokybės užtikrinimo, finansavimo sistemos elementus, ir įtvirtinti modelio teisinį reglamentavimą Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatyme“ darbų ir tobulinti vieno langelio (Individualių mokymosi paskyrų) elektroninę informacinę sistemą įtvirtinant įstatyme ir verslo poreikius atitinkantį “langelį” reikalingiems darbuotojų įgūdžių tobulinti. Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies, nes Komiteto siūlomas Projektas Nr. XIVP-2588(2) nemaža dalimi skiriasi nuo pradinio projekto teksto. Priėmus siūlomus pakeitimus bus sudarytos sąlygos IMP sistemos pradžiai. Sistemai pradėjus veikti bus matyti reikalingi pokyčiai ir tolesni inkorporavimai. Projektu taip pat numatytas prioritetinių programų sričių buvimas, o tai valstybei labai naudingas siekis. Sistemai veikiant prioritetų keitimas bus galimas priklausomai nuo valstybės finansavimo galimybių ir kintančių poreikių. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2023-04-17 Gyvename globalizacijos, skaitmenizacijos, demografinių ir klimato pokyčių metu, todėl norint sėkmingai veikti darbo rinkoje ir visuomenėje, reikia nuolat tobulinti ir keisti turimus įgūdžius.
Nors Lietuvos įgūdžių rodikliai įvairiose srityse palyginti geri - įgyti vidurinį ir pirmosios pakopos aukštąjį išsilavinimą Lietuvoje siekiama dažniau nei beveik visose kitose šalyse, vis dėlto, kaip pabrėžia EBPO ekspertai, įgūdžių disbalansas yra ryškus. Lietuva yra viena iš 20 proc. ES valstybių su didžiausiais įgūdžių darbo rinkoje neatitikimais, o daugiau nei 40 proc. Lietuvos gyventojų teigia, kad jų turimi gebėjimai neatitinka poreikio pagal turimą profesiją, iš jų 26 proc. susiduria su kompetencijų trūkumu (EBPO, 2021). Taip pat Lietuva atsilieka pagal suaugusiųjų besimokančiųjų skaičių. Viena iš galimų disbalanso priežasčių – trūksta nuoseklios Mokymosi visą gyvenimą (toliau - MVG) politikos ir sistemos valdymo (koordinavimo, valdymo, stebėsenos, informacijos perdavimo) ir horizontalaus (tarp Vyriausybės institucijų) bei vertikalaus (bendradarbiaudama su vietos valdžios institucijomis ir suinteresuotosiomis šalimis) veikimo. Lietuvoje suaugusiųjų neformaliojo mokymo ir perkvalifikavimo paslaugos yra priskirtos bent 3 ministerijų ir joms pavaldžių įstaigų kompetencijai: Švietimo, mokslo ir sporto (toliau - ŠMSM), Ekonomikos ir inovacijų (toliau - EIM) bei Socialinės apsaugos ir darbo (toliau - SADM) ministerijoms. ŠMSM finansavimas švietimui skaičiuojam a s bendrai, neišskiriant finansavimo mokymuisi visą gyvenimą. SADM ir EIM veikdamos savo politikos srityse – darbo rinkos ir užimtumo didinimo bei žmogiškųjų išteklių plėtros – prisideda prie tikslinių grupių mokymosi visą gyvenimą finansavimo. Užimtumo tarnyba, įgyvendindama įvairias aktyvios darbo politikos programas, 2022 m. skyrė beveik 40 mln. Eur, iš jų beveik 32 mln. Eur iš Europos socialinio fondo lėšų.
Užimtumo tarnyba, įgyvendindama plano „Naujos kartos Lietuva“ priemonę, skirtą užimtumui didinti ir užtikrinti tvarią asmenų integraciją į darbo rinką, keičiant Užimtumo tarnybos veiklos vykdymo modelį, didinant aktyvios darbo rinkos politikos priemonių prieinamumą šaliai atsigaunant po pandemijos, iki
kuriančioms kvalifikacijoms ir kompetencijoms įgyti ir apmokyti 19,6 tūkst. asmenų. EIM neformaliojo švietimo srityje 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų programoje žmogiškųjų išteklių plėtrai skyrė apie 80 mln. Eur Europos socialinio fondo lėšų. Taigi matome, kad atskiros ministerijos vykdo ir didžiąja dalimi iš ESF lėšų finansuoja įvairias suaugusiųjų mokymo programas, tačiau horizontalaus ministerijų veiklos koordinavimo pasigendama. Todėl galima teigti, kad MVG Lietuvoje yra fragmentuotas. Svarbu siekti įgyvendinti LRV programines nuostatas, kur numatyta parengti bendros MVG sistemos modelį ir įdiegti vieno langelio principu veikiančią MVG elektroninę sistemą. Todėl svarstymui pateiktas įstatymo pakeitimų ir papildymo projektas turi įtvirtinti prielaidas sukurti vieningą sistemą, kuri apibrėžtų ir užtikrintų piliečių teises patogiai ir prieinamai rasti visą informaciją apie valstybės remiamas neformalaus suaugusiųjų švietimo programas, bei pasirinkus gauti kokybiškas paslaugas. Atkreipiame dėmesį, kad siekiant sukurti bendrą MVG sistemą būtina apjungti išteklius, todėl Įstatymo pakeitimai turi pasitarnauti ŠMSM, SADM ( Užimtumo tarnybos ) ir EIM priemonių ir išteklių apjungimui, paslaugų kokybės gerinimui, bendro registro sukūrimui ir pan. Tokia sistema užtikrintų valstybės paramos neformaliajam suaugusiųjų mokymui panaudojimo skaidrumą ir efektyvumą.
Įstatymo papildymu įteisinamas Individualių mokymosi paskyrų (toliau - IMP) elektroninis instrumentas turėtų pasitarnauti sistemos stebėsenai, kurioje matytųsi finansavimo srautai, būtų skaidri apskaita, planavimo įrankiai ir pan. Pastebėtina, kad įstatymo pakeitimuose pasigendama aiškesnių programų kokybės užtikrinimo bei valstybės rėmimo sistemos principų. Pabrėžtina, kad sėkmingam sistemos funkcionavimui būtina apibrėžti Neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi bei profesinio orientavimo paslaugų politikos valdymo struktūrą, atsakingų institucijų funkcijas, siekiant, kad institucijos ir įstaigos veiktų vieningai, kad asmuo, siekiantis tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas, ar verslo atstovai žinotų sistemos veikimo principus. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus teikiame pasiūlymus dėl pateikto svarstyti Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 2, 4, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9(1) straipsniu įstatymo projekto. PRIDEDAMA. Pasiūlymai Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 2, 4, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 9(1) straipsniu įstatymo projektui
Respublikos Prezidento kanceliarija 2023-04-176 (91 )
dėmesį, kad siekiant sukurti bendrą MVG sistemą būtina apjungti išteklius, todėl Įstatymo pakeitimai turi pasitarnauti ŠMSM, SADM (Užimtumo tarnybos) ir EIM priemonių ir išteklių apjungimui, paslaugų kokybės gerinimui, bendro registro sukūrimui ir pan. Tokia sistema užtikrintų valstybės paramos neformaliajam suaugusiųjų mokymui panaudojimo skaidrumą ir efektyvumą.
Įstatymo papildymu įteisinamas Individualių mokymosi paskyrų (toliau - IMP) elektroninis instrumentas turėtų pasitarnauti sistemos stebėsenai, kurioje matytųsi finansavimo srautai, būtų skaidri apskaita, planavimo įrankiai ir pan. Papildyti Įstatymą 91 straipsniu: „91 straipsnis. Individualių mokymosi paskyrų sistema
mokymosi paskyrų sistema – vieno langelio principu veikianti sistema, kurioje teikiami pasiūlymai mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas ir profesinio orientavimo paslaugos asmenims, siekiantiems tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas.
tarpinstitucinė sistema, skirta užtikrinti asmens, siekiančio tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas, teisę gauti valstybės remiamas neformalaus suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi bei profesinio orientavimo paslaugas, bei valdyti informaciją apie mokymo programas bei įgytas kompetencijas. Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies, nes atsižvelgta dėl nuostatos, jog sistema veikia tarpinstituciniu pagrindu ir jos plėtojimas sieks visų kompetencijų plėtojimo srityje veikiančių institucijų įsitraukimo. Įvardinanti konkrečią naują teisęs įstatyme ir taip praplečiant teises gali kilti problemų įgyvendinant šią normą (būtų sukurtas lūkestis). Diskutuotina ir dėl tokios naujos teisės įvedimo teorijos atžvilgiu. Taip pat iš dalies atsižvelgta, nes siūlomoje patikslintoje formuluotėje numatoma, jog sistema bus skirta ir finansavimo galimybėms teikti, taip pat bus skirta valdyti informacijai apie programas ir suteiktas kompetencijas. Siūloma formuluotė: „1.
Siūloma formuluotė: „1. Individualių mokymosi paskyrų sistema – vieno langelio principu veikianti vieninga tarpinstitucinė sistema, kurioje teikiami pasiūlymai mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, galimybės pretenduoti į valstybės institucijų skiriamą finansavimą neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programoms ir profesinio orientavimo paslaugos asmenims, siekiantiems tobulinti kompetencijas ir (arba) jų įgyti. Individualių mokymosi paskyrų sistemoje subendrinamas visų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi sistemoje veikiančių institucijų skiriamas finansavimas ir valdoma informacija apie neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas bei įgytas kompetencijas.“ Balsavimo žodžio
„vieninga“ įterpimo vyko balsavimas. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru
sutarimu. 3. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2023-04-176 (91 )
sistemoje skelbiamos programos turėtų apimti visas užimtumo įstatymo tvarka remiamas neformalaus suaugusiųjų mokymo priemones. Visoms sistemoje skelbiamos programoms ir paslaugoms turi būti taikomi vienodi kokybės kriterijai. „2. Individualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos, kurios atitinka šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą kokybės užtikrinimo tvarką. Taip pat skelbiamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos, kurias baigus įgyjamos kvalifikacijos ir kompetencijos, įtrauktos į aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, tvirtinamą Užimtumo įstatyme nustatyta tvarka. taip pat neformalaus suaugusiųjų mokymo programos, kurioms taikomos Užimtumo įstatymo numatytos paramos priemonės.
Sistemoje skelbiamos mokymo programos turi atitikti šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą kokybės užtikrinimo tvarką.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymui pritarta iš dalies, tik su minimaliu formuluotės patikslinimu, nes pasiūlymo esmė – pabrėžti, kad visoms programoms, kurios bus IMP, būtų taikomos vienodos kokybės užtikrinimo nuostatos Komitetas siūlo neapsiriboti tik užimtumo priemonėmis. Užimtumo tarnyba minima todėl, kad ji tvirtina sąrašą, tačiau Projektu nėra orientuojamasi tik į vieną priemonę. ES fondų RRF lėšos yra skirtos būtent kvalifikacijoms ir kompetencijoms, įtrauktoms į aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, tvirtinamą Užimtumo įstatyme nustatyta tvarka. Siūloma formuluotė: „
sistemoje skelbiamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos, kurios atitinka šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos kokybės užtikrinimo tvarkos reikalavimus, įskaitant neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, kurias baigus įgyjamos kvalifikacijos ir kompetencijos, įtrauktos į aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, tvirtinamą Užimtumo įstatyme nustatyta tvarka.“
Respublikos Prezidento kanceliarija 2023-04-176 (91 )
papildymo nuostata suponuoja, kad finansavimas rišamas prie žmogaus ir jam formuojamas krepšelis. Tokia situacija galimai sukurs konkursą tarp asmenų pretenduojančių į tas pačias paslaugas, todėl ministro tvarka turi numatyti ne tik finansavimo skyrimo tačiau ir konkurso organizavimo tvarką: „3.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras, suderinęs su Socialinės apsaugos ir darbo ministru bei Ekonomikos ir inovacijų ministru, nustato Individualių mokymosi paskyrų sistemos administravimo, asmenų, siekiančių tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas per Individualių mokymosi paskyrų sistemą, finansavimo tvarką bei konkurso organizavimo tvarką . Individualių mokymosi paskyrų sistemą administruoja švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota įstaiga.“ Pritarti Projektas patobulintas. 5. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2023-04-176 (91 )
sistemos logika. Būtų prasminga, jog visoms neformalaus suaugusiųjų švietimo programoms būtų taikomi vienodi prioritetai:
komisijos, koordinuojančios nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos vykdymą, nuomonę, ne rečiau nei kartą per dvejus metus, bet ne vėliau nei iki tam tikrų metų gegužės 1 dienos, Vyriausybei teikia tvirtinti prioritetines Individualių mokymosi paskyrų sistemoje teikiamų valstybės finansuojamų neformalių suaugusiųjų mokymosi ir tęstinio mokymosi programų sritis, prioritetines asmenų grupes.“ Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies, nes visos programos bus vienoje sistemoje. Pritarus siūlymui pilna apimtimi būtų apribotas sistemos veikimas. Taip pat svarbu, kad sistema pradėtų veikti, nors ir mažesne apimtimi. Jai pradėjus veikti bus matyti reikiami pokyčiai ir tolesni inkorporavimai. Prioritetinių programų sričių buvimas yra valstybei labai naudingas siekis. Komiteto siūlomos 91 str. 1 d. ir 91 str. 5 d. formuluotės suderintos tarpusavyje. Siūloma formuluotė: „ 5.
Siūloma formuluotė: „
Vyriausybės sudarytos komisijos, koordinuojančios nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos vykdymą, išvadą (rekomendacijas), ne rečiau nei kartą per dvejus metus, bet ne vėliau nei iki tam tikrų metų gegužės 1 dienos tvirtina ministerijų ir jų administruojamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi finansavimo priemonių, įtraukiamų į Individualių mokymosi paskyrų sistemą, sąrašą ir prioritetines Individualių mokymosi paskyrų sistemoje teikiamų valstybės finansuojamų programų sritis, prioritetines asmenų grupes.“
Respublikos Prezidento kanceliarija 2023-04-177
Siūlome įstatyme detaliau apibrėžti kokybės užtikrinimo tvarkos turinį. Nustatyti, kad turi būti įgaliota institucija tvarkai užtikrinti. „3. Indivi dualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamų neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programų kokybės užtikrinimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras. Kokybės užtikrinimo tvarkoje turi būti įvardinta įgaliotoji mokymų programų kokybės priežiūrą vykdanti institucija, programų licencijavimo tvarka, taip pat nurodyti reikalavimai ketinamoms vykdyti programoms ir jų vertinimo tvarka bei vykdomų programų kokybės priežiūros tvarka“. Nepritarti Nepritarti, nes siūlymo esmė atsiras įgyvendinimo tvarkose. Perteklinė nuostata. 7. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2023-04-179
Siūloma nauja įstatymo redakcija praplečiamas neformalaus suaugusiųjų švietimo tiekėjų sąrašas, kurių paslaugoms galiotų skirtinga finansavimo tvarka nei nustatoma programoms siūlomoms per 9(1) str. reglamentuojama vieno langelio mechanizmą. Manome yra nenaudinga plėsti tokių tiekėjų ratą.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad nepaisant žemesnio TAU klientų informacinio raštingumo patirtis su centralizuotų priėmimu į profesinio mokymo įstaigas parodė, jog įmanoma rasti patrauklius techninius sprendimus tokiam priėmimui organizuoti. Dėl to verta diskutuoti ar ateityje ir TAU programos negalėtų būti vieno langelio sistemos dalis. „2. Trečiojo amžiaus universitetas universitetams ir kitiems neformaliojo švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjams vyresnio amžiaus asmenų neformaliajam švietimui ir tęstiniam mokymuisi vykdyti, jų žinių, kompetencijos kompetencijų plėtotės ir pilietiniams, socialiniams, kultūriniams poreikiams tenkinti gali gauti konkurso būdu valstybės paramą finansavimas iš valstybės biudžeto skiriamas švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ir (arba) iš savivaldybės biudžeto savivaldybės mero nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Neformalųjį suaugusių asmenų švietimą vykdo ne tik Trečiojo amžiaus universitetai. Yra ir kitų įstaigų, kurios vykdo pensijos amžiaus sulaukusių asmenų švietimą. Atsižvelgiant į pasiūlymą, patikslinta asmenų, sukakusių senatvės pensijos amžiaus, sąvoka. Siūloma formuluotė: „
neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjas, jo padalinys, asmenims, sukakusiems senatvės pensijos amžių arba neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programa , teikiantys vyresnio amžiaus asmenų teikiantis neformalųjį švietimą ir tęstinį mokymąsi, tenkinantys tenkinantis jų žinių, kompetencijos plėtotės ir kultūrinius poreikius.“
Respublikos Prezidento kanceliarija 2023-04-1710
Užimtumo įstatymo 36 str. yra nustatoma galima parama atskiroms mokymosi veikloms. Siūloma atitinkamas straipsnio tikslinimas.
Pakeisti 15 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) gauti valstybės finansavimą, paramą pagal Vyriausybės patvirtintas finansavimo metodikas mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas.“ Nepritarti Finansavimo formuluotė derinama su visame Įstatyme vartojamomis sąvokomis. Dėl finansavimo aspektų formulavimo Projekte buvo derintasi su Finansų ministerija. 9. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2023-04-1712 (17) (2) (1) Ankstesniuose straipsniuose formuluotė „Vyriausybės finansavimo metodika“ yra braukiama kaip neaktuali, todėl ir šiame straipsnyje neturėtų likti. Kuriamos sistemos programų finansavimo tvarką pagal 9(1) str. 3 d. suderinęs su kitomis ministerijomis nustatys Švietimo, sporto ir mokslo ministras. „2. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos skiriamos:
1) suaugusiųjų, kurie mokosi pagal suaugusiųjų formaliojo švietimo programas suaugusiųjų bendrojo ugdymo mokykloje, mokymuisi finansuoti pagal Vyriausybės patvirtintą mokinio krepšelio metodiką;
2) 1) suaugusiųjų, kurie mokosi pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, mokymuisi finansuoti pagal šio įstatymo 91 straipsnio 3 dalyje nustatytą finansavimo tvarką. Vyriausybės patvirtintas patvirtintą finansavimo metodikas metodiką;
„ Nepritarti Vyriausybės patvirtinta finansavimo metodika turi likti Projekte siekiant turėti reikiamas priemones savivaldybių lygmeniui stiprinti (kad savivaldybės turėtų savo veiklas teikiant Neformalųjį suaugusiųjų švietimą). 10. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 2023-04-1712 (17) (2) (4) Jei liktų siūloma formuluotė, valstybės finansavimą galėtų gauti TIK prioritetinių sričių programos ir asmenys. Iš esmės palaikome siekį valstybės finansavimą vykdyti atsižvelgiant į patvirtintus prioritetus.
Siūlome reglamentavimą keisti taip, kad galėtų būti finansuojamos ir neprioritetinės jei tam liktų lėšų, o prioritetinėms būtų teikiamas pirmumas. „4. Darbdavys, skyręs lėšų darbuotojų neformaliajam švietimui ir tęstiniam mokymuisi, kvalifikacijai tobulinti, Vyriausybės nustatyta tvarka gali gauti valstybės paramą patirtoms išlaidoms iš dalies finansuoti Valstybės finansavimas skiriamas asmenims, atsižvelgus į šio įstatymo 91 straipsnio 5 dalį Vyriausybės nustatytas prioritetines sritis, nustatomas pagal šio įstatymo 91 straipsnio 5 dalį.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymo esmė atsispindi per kitas šio projekto nuostatas. Valstybei yra labai naudinga ir svarbu finansavimą nukreipti į prioritetines sritis, kad žmogus mokytųsi tai, kas reikalinga valstybei. Komiteto siūloma formuluotė labiau tai ir išreiškia. Kai valstybės galimybės finansuoti yra didesnės, tai turėtų būti daroma būtent per prioritetus (platesnė imtis sričių, programų, asmenų ar kt.). ES fondų RRF kontekste taip pat turi išlikti prioritetinės sritys. 11.
inovacijų ministerija 2023-04-17 Atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo ir mokslo komiteto 2023 m. balandžio 13 d. posėdžio metu Švietimo ir mokslo komiteto narių išsakytą siūlymą Ekonomikos ir inovacijų ministerijai (toliau – Ministerija) pateikti poziciją dėl Ministerijos administruojamų 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos [1] (toliau – Investicijų programa) 1 prioriteto „Pažangesnė Lietuva“ 1.4. uždavinio „Ugdyti pažangiajai specializacijai, pramonės pertvarkai ir verslumui reikalingus įgūdžius“ veiklos „ Ugdyti labai mažų įmonių, mažų įmonių ir vidutinių įmonių (MVĮ) reikalingus darbuotojų įgūdžius, leisiančius prisitaikyti prie ekonomikos technologinių pokyčių ir pramonės pertvarkos “ Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšų įtraukimo į bendrą Individualių mokymosi paskyrų sistemą galimybės ir tikslingumo, teikiame šią poziciją. Ministerijos Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros ir inovacijų (toliau – Sumaniosios specializacijos) įgūdžiams skirtų lėšų šaltinis yra Europos regioninės plėtros fondo (ERPF) lėšos. Pagal Reglamento (ES) 2021/1058 (toliau – Reglamentas) 3 str. 1 dalį , ERPF lėšomis remiami šie konkretūs tikslai:
a) konkurencingesnė ir pažangesnė Europa skatinant novatorišką ir pažangų ekonomikos pertvarkymą ir regionų IRT jungtis;
b) žalesnė, nuo mažo anglies dioksido kiekio technologijų prie nulinio anglies dioksido kiekio technologijų pereinanti ekonomika ir atspari Europa, skatinant sąžiningą perėjimą prie švarios energetikos, žaliąsias ir mėlynąsias investicijas, žiedinę ekonomiką, klimato kaitos švelninimą bei prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją bei valdymą ir tvarų judumą mieste;
c) geriau sujungta Europa skatinant judumą;
d) socialiai atsakingesnė ir įtraukesnė Europa, įgyvendinant Europos socialinių teisių ramstį;
e) piliečiams artimesnė Europa skatinant tvarią ir integruotą visų rūšių teritorijų ir vietos iniciatyvų plėtrą.
Pažangiai specializacijai, pramonės pertvarkai ir verslumui reikalingų įgūdžių ugdymas yra ERPF lėšomis remiamo tikslo „a) konkurencingesnė ir pažangesnė Europa skatinant novatorišką ir pažangų ekonomikos pertvarkymą ir regionų IRT jungtis“ viena sudėtinių dalių. Reglamentas nustato, kad konkurencingesnės ir pažangesnės Europos siekiama:
i) plėtojant ir stiprinant mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus ir pažangiųjų technologijų diegimą; ii) pasinaudojant skaitmeninimo teikiama nauda piliečiams, įmonėms, mokslinių tyrimų organizacijoms ir valdžios institucijoms; iii) stiprinant tvarų MVĮ augimą bei konkurencingumą ir darbo vietų kūrimą MVĮ, be kita ko, pasitelkiant gamybines investicijas; iv) ugdant pažangiajai specializacijai, pramonės pertvarkai ir verslumui reikalingus įgūdžius;
v) gerinant skaitmeninį junglumą. Kadangi minėtas Investicijų programos 1.4 uždavinys skirtas Sumaniajai specializacijai, akcentuotina, kad Europos Komisija pirmą kartą skyrė ERPF lėšas įgūdžių ugdymui ir pažangiajai specializacijai, siekiant prisitaikyti prie pramonės pertvarkos. Pagal Reglamento 5 str.
Pagal Reglamento 5 str. 3 dalį, siekiant prisidėti prie tikslo „ugdyti pažangiajai specializacijai, pramonės pertvarkai ir verslumui reikalingus įgūdžius“, ERPF lėšomis remiama mokymo, mokymosi visą gyvenimą, perkvalifikavimo ir švietimo veikla. Investicijų programos 1.4. uždavinio veiklos įgyvendina Sumaniąją specializaciją (privaloma sąlyga), todėl visos dalyvaujančios Labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės (toliau – MVĮ) ir jų vykdomos veiklos privalės atitikti Sumanios specializacijos sritis, kas atitinka specialųjį projektų atrankos kriterijų. Galimos mokymų veiklos bus vykdomos tik iš patvirtinto Sumaniosios specializacijos įgūdžių sąrašo, identifikuoto nuolatinio verslumo galimybių paieškos proceso (VGPP) metu, kuris dėl VGPP proceso ypatybių, bus nuolat kintantis. Investicijų programos 1 prioriteto „Pažangesnė Lietuva“ 1.4. uždavinio „Ugdyti pažangiajai specializacijai, pramonės pertvarkai ir verslumui reikalingus įgūdžius “ veiklai „ Ugdyti MVĮ reikalingus darbuotojų įgūdžius, leisiančius prisitaikyti prie ekonomikos technologinių pokyčių ir pramonės pertvarkos “ suplanuota skirti 20,0 mln. Eur (pagal Reglamento (ES) 2021/1060 I priedo 1 lentelę intervencijos kodas 023–Pažangiajai specializacijai, pramonės pertvarkai, verslumui ir įmonių prisitaikymui prie pokyčių reikalingų gebėjimų ugdymas) , šias lėšas paskirstant tarp regionų. Sostinės regionui skirta 5,0 mln. Eur, Vidurio ir vakarų Lietuvos regionui
Produkto rodiklis – MVĮ, investuojančios į pažangiajai specializacijai, pramonės pertvarkai ir verslumui reikalingų įgūdžių ugdymą, RCO101;
pažangiajai specializacijai, pramonės pertvarkai ir verslumui reikalingiems įgūdžiams ugdyti (pagal įgūdžių rūšį: techniniai, valdymo, verslumo, ekologijos, kiti), RCR98. Šie rodikliai yra susieti su Sumanios specializacijos tikslais ir MVĮ, o ne su Mokymosi visą gyvenimą rodikliais ir fizinių asmenų, dalyvavusių neformaliame švietime, skaičiais. Visi aukščiau išvardinti rodikliai yra privalomi, siektinos reikšmės nustatytos Investicijų programoje, ir už juos bus atsiskaitoma Europos Komisijai. Projektų įgyvendinimo metu, nepasiekus nustatytų rodiklių reikšmių, bus taikomos finansinės korekcijos. Atkreipiame dėmesį, kad atsižvelgiant į Reglamento (ES) 2021/1060 2 str. 9 dalies a) punkte nustatytas sąlygas, Ministerijos įgyvendinamos Investicijų programos veiklos „ Ugdyti MVĮ reikalingus darbuotojų įgūdžius, leisiančius prisitaikyti prie ekonomikos technologinių pokyčių ir pramonės pertvarkos “ galimi pareiškėjai yra tik juridiniai asmenys
nėra remiamas. Veikla „ Ugdyti MVĮ reikalingus darbuotojų įgūdžius, leisiančius prisitaikyti prie ekonomikos technologinių pokyčių ir pramonės pertvarkos
“ yra įtraukta į 2022–2030 metų plėtros programos
valdytojos Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ekonomikos transformacijos ir konkurencingumo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 05-001-01-05-07 „Sukurti nuoseklią inovacinės veiklos skatinimo sistemą“, pirmasis kvietimas teikti projektų įgyvendinimo planus numatytas 2023 m. birželio mėn.
Šiuo metu rengiami minėtos veiklos projektų atrankos kriterijai ir projektų finansavimo sąlygų aprašas, bus paskelbti viešai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos internetiniame tinklapyje ir svetainėje www.2021.esinvesticijos.lt, kur visos suinteresuotosios šalys ir socialiniai
pastabas ir pasiūlymus. Pažymėtina, kad minėtą veiklą administruos Inovacijų agentūra, vadovaujantis Vadovaujančiosios, administruojančiosios ir audito institucijų funkcijų, įgyvendinant Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą „Naujos kartos Lietuva“, paskirstymo taisyklėmis [2] (Europos socialinio fondo agentūra nėra Investicijų programos Valdymo ir kontrolės sistemos dalis). Ji bus finansuojama teikiant valstybės pagalbą MVĮ pagal Reglamento Nr. 651/2014 31 str., todėl jungtinių projektų vystytojai, kaip jie apibrėžti Strateginio valdymo metodikoje [3] , nėra galimi, kadangi neatitiks Reglamento (ES) 2021/1060 2 str. 9 dalies nuostatų, kuriomis apibrėžiamas paramos gavėjas. Finansavimo intensyvumas sieks iki 50% vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, 31 str. Intensyvumas Vidurio ir vakarų Lietuvos regione gali būti padidintas iki 70% tinkamų finansuoti išlaidų, priklausomai nuo įmonės dydžio. Buvo svarstoma taikyti Reglamento (ES) Nr. 1407/2013 nuostatas, tačiau paaiškėjo, kad didelė dalis įmonių jau yra sukaupusios bendros de minimis pagalbos, suteiktos vienai įmonei, sumą, kuri negali viršyti 200 000 Eur per bet kurį trejų finansinių metų laikotarpį.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta bei tai, kad Ministerijos administruojamos Investicijų programos veiklos „ Ugdyti MVĮ reikalingus darbuotojų įgūdžius, leisiančius prisitaikyti prie ekonomikos technologinių pokyčių ir pramonės pertvarkos “ pareiškėjai gali būti tik įmonės, jai naudojamas kitoks lėšų šaltinis, šią veiklą administruoja kita nei Individualių mokymosi paskyrų modelį agentūra, taip pat įvertinus skirtingą mokymų turinį ir jų sąsajas su technologijų atnaujinimu bei inovacijų ciklo elementais, manytina, kad įtraukti minėtas lėšas į Individualių mokymosi paskyrų modelį nėra galimybės. Atkreipiame dėmesį, kad 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonėms, kurias administravo Ministerija, buvo skirta 68,8 mln. eurų. Naujojo 2021-2027 m. finansavimo laikotarpio Europos Sąjungos fondų investicijų (Europos socialinis fondo+) lėšas administruoja Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, su Ministerija bendradarbiaudama vysto darbdavio langelio koncepciją Individualių mokymosi paskyrų modelyje, siekiant atliepti verslo poreikius ekonomikos augimui. Pažymėtina, kad Ministerija 2021-2027 m. finansiniu periodu Europos socialinio fondo+ lėšų neadministruoja. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto 2023-04-12 išvadoje Nr. P-108-9 „Dėl Lietuvos Respublikos neformaliojo švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 2 , 4, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projekto Nr.
(toliau – Įstatymo projektas) pažymima, kad Įstatymo projekte pakeitimai yra orientuoti į RRF lėšų įsisavinimą, nepasinaudojant galimybe iš esmės patobulinti visą neformaliojo suaugusiųjų mokymo sistemą, plačiau įtraukti darbdavius. Manytina, kad siekiant vieningos Mokymosi visą gyvenimą sistemos, nuostatą, jog valstybė iš dalies remia įmonių darbuotojų neformalųjį švietimą ir tęstinį mokymą bei kvalifikacijos tobulinimą, finansuojamą darbdavio lėšomis, iš esmės būtų tikslinga įtvirtinti įstatyme. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Armonaitė 2023-04-178
N Argumentai: Siekiant nuoseklaus ekonominio augimo, savarankiškai ir pagal darbo rinkos, darbdavių poreikius besimokančiųjų rėmimo mechanizmų vientisumo ir vieningumo, siūloma įstatyme numatyti galimybę darbdaviams dalyvauti suaugusiųjų neformaliojo švietimo ir tęstinio mokymo Individualių mokymosi paskyrų modelyje, numatant sudėtinio finansavimo tiek iš verslo, tiek iš valstybės galimybes. Eurostat duomenimis, Lietuvos darbdaviai menkai įsitraukia į darbuotojų kompetentingumo plėtrą, vos pusė (54,1 proc.) įmonių Lietuvoje savo darbuotojams organizuoja mokymą tęstinio profesinio mokymo arba mokymo darbo vietoje būdu arba neformalųjį švietimą. ES vidurkis – 67,4 proc., Estijoje – 79,8 proc., Latvijoje – 96,8 proc. Žemas dalyvavimas mokymuose labiausiai pasireiškia mažose įmonėse (10–49 darbuotojai), nors šios įmonės labai svarbios Lietuvos ekonomikoje.
Įvertinus Ekonomikos ir inovacijų ministerijos užsakymu atliekamas darbdavių apklausas, pažymėtina, kad vis didesnis darbdavių skaičius teigia, kad jų sąlyginai ar visiškai netenkina specialistų darbo pasiūla rinkoje, ir mano, kad trumpalaikiai išoriniai mokymai arba vidiniai mokymai darbo vietoje padėtų spręsti tinkamų darbuotojų trūkumo klausimą. 2022 m. šis skaičius siekė 63 proc. apklaustų įmonių, 2021 m. – 57 proc. Pažymėtina, jog darbdaviams yra aktualūs ne tik Individualių mokymo paskyrų modelyje šiuo metu numatyti tipiniai kompetencijų suteikimo mokymai pagal ne trumpesnes nei 3 kreditai mokymo programas, o ir trumpalaikiai išoriniai, vidiniai, vienkartiniai adaptuoti ar skirtingos trukmės mokymai. Įstatymo pakeitimo pasiūlymas sudarytų sąlygas įtraukti verslą į kompetencijų tobulinimo sistemą, mokyti darbuotojus darbo metu, atliepti konkrečios įmonės ar sektoriaus poreikius verslo augimo, plėtros ar išlaikymo procese. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 11 straipsnį, papildant Įstatymo 17 straipsnį nauja 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5. Valstybė iš dalies remia įmonių darbuotojų neformalųjį švietimą ir tęstinį mokymą bei kvalifikacijos tobulinimą, finansuojamą darbdavio lėšomis pagal šio straipsnio 4 dalį, 91 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.” Nepritarti Ši formuluotė buvo svarstoma rengiant projekto tekstą ir svarstant jį Vyriausybėje, bet buvo nutarta jos atsisakyti parašant Vyriausybės protokolinį 2023-03-29 Nr. 13 sprendimą (šis klausimas dar nėra išdiskutuotas LRV, tai bus numatyta poįstatyminiais). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-04-12 Pritarti įstatymo projektui Nr.
XIVP-2588 ir Komiteto išvadoms kartu pažymint, kad dabartinėje siūlomoje įstatymo redakcijoje trūksta nuostatų dėl aiškaus darbdavių bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonių, skirtų neformaliam suaugusiųjų mokymui, integracijos. Pritarti
2023-04-126 (91 )
įstatymo projektui Nr. XIVP-2588 ir Komiteto išvadoms kartu pažymint, kad dabartinėje siūlomoje įstatymo redakcijoje trūksta nuostatų dėl aiškaus darbdavių bei Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonių, skirtų neformaliam suaugusiųjų mokymui, integracijos. Argumentai: Kuriant bendrą mokymosi visą gyvenimą sistemos modelį, labai svarbu numatyti, kad svarstomu įstatymo projektu būtų įtvirtinta ne tik individualių mokymosi paskyrų (IMP) elektroninė sistema, skirta Švietimo mokslo ir sporto ministerijos priemonėms aptarnauti, bet būtų sukurti ir būtini sistemos/modelio pakeitimai, kurių šiuo metu nėra numatyta. Pažymėtina, kad įstatymo projekte pakeitimai yra orientuoti į RRF lėšų įsisavinimą, nepasinaudojant galimybe iš esmės patobulinti visą neformaliojo suaugusiųjų mokymo sistemą, plačiau įtraukti darbdavius. Įstatymo projektu yra numatytas Ekonomikos ir inovacijų ministerijos dalyvavimas IMP elektroninės sistemos valdyme, tačiau Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonės į sistemą nėra įtrauktos. Deja, įstatymo pakeitimai neužtikrina Švietimo mokslo ir sporto ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (Užimtumo tarnybos) ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos priemonių apjungimo ir integracijos. Todėl įstatymo projektas siūlomas atitinkamai tobulinti. Pasiūlymas:
projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo91 straipsnio 1 dalį pakeisti ir išdėstyti taip: „1.
Individualių mokymosi paskyrų sistema – vieno langelio principu veikianti sistema, kurioje teikiami pasiūlymai mokytis pagal neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas ir profesinio orientavimo paslaugos asmenims, siekiantiems tobulinti ir (arba) įgyti kompetencijas, bei pretenduoti į valstybės institucijų skiriamą paramą neformaliam suaugusiųjų mokymui šio įstatymo nustatyta tvarka.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymo esmė inkorporuota į Komiteto siūlomą formuluotę. Siūloma formuluotė:
„1. Individualių mokymosi paskyrų sistema
2023-04-126 (91 )
projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo91 straipsnio 2 dalį pakeisti ir išdėstyti taip:
„2. Individualių mokymosi paskyrų sistemoje skelbiamos neformaliojo suaugusiųjų
švietimo ir tęstinio mokymosi programos, kurios atitinka šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą kokybės užtikrinimo tvarką.
Taip pat skelbiamos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programos, kurias baigus įgyjamos kvalifikacijos ir kompetencijos, įtrauktos į aukštą pridėtinę vertę kuriančių kvalifikacijų ir kompetencijų sąrašą, tvirtinamą Užimtumo įstatyme nustatyta tvarka, taip pat Ekonomikos ir inovacijų ministro nustatyta tvarka vykdomos ir finansuojamos neformaliosios suaugusiųjų mokymo programos, skirtos dirbančių asmenų kompetencijų kėlimui.“ Nepritarti Pritarus siūlymui būtų sukurta fragmentuota sistema. Pritarus šiam siūlymui būtų atmestas tikslas
Pritarti Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 2, 4, 7, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-2588 ir komiteto išvadoms bei siūlyti pagrindiniam Švietimo ir mokslo komitetui jį patobulinti įvertinus įstatymo projektui gautas pastabas bei pasiūlymus siekiant suaugusiųjų neformaliojo švietimo progreso Lietuvoje. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
as: pritarti Lietuvos Respublikos neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VIII-822 2, 4, 7, 8, 9, 10, 11, 13, 15, 16, 17 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektui Nr. XIVP-2588(2), komiteto išvadoms ir pasiūlymams. 7.2.
7.2. Pasiūlymas: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1. Švietimo ir mokslo komitetas 2023-04-211 (2) (8) Argumentai: Atsižvelgiant į Respublikos Prezidento kanceliarijos pasiūlymą Nr. 7 į Įstatymo 13 straipsnį įtraukiamas patikslinimas, kad vyresnio amžiaus asmenimis yra laikomi tie, kurie yra sulaukę senatvės pensijos amžiaus. Remiantis šiuo patikslinimu Įstatymo 2 straipsnio 8 punktas papildomas nuoroda į Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymą. Pasiūlymas:
Įstatymo 2 straipsnio 8 punktą išdėstyti taip: „
8Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatyme, Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme ir Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme.
“ Pritarti
2Švietimo ir mokslo komitetas 2023-04-214 (8) (3) Argumentai:
Atsižvegiant į tai, kad projektu siūloma nustatyti, jog valstybės skiriamų lėšų šaltinis yra biudžetas, analogiškai tikslintina ir Įstatymo 8 straipsnio 3 dalis (projekte Nr. XIVP-2588 šio straipsnio patikslinimas nenumatytas). Pasiūlymas: Papildyti Projektą nauju 4 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Vykdyti neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų lėšų, turi teisę neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi teikėjai, įgiję šią teisę švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“ Pritarti
3Švietimo ir mokslo komitetas 2023-04-2111 (16) (3) Argumentai:
Atsižvegiant į tai, kad projektu siūloma nustatyti, kad valstybės skiriamų lėšų šaltinis yra biudžetas, analogiškai tikslintina ir Įstatymo 16 straipsnio 3 punktas (projekte Nr. XIVP-2588 šis keitimas nenumatytas).
Pasiūlymas: Įstatymo 16 straipsnio 3 punktą išsėstyti taip: „
informaciją apie vykdomas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas i r teikti švietimo, mokslo ir sporto ministro arba savivaldybės administracijos direktoriaus mero įgaliotai institucijai savivaldybės viešajai arba biudžetinei įstaigai , koordinuojančiai organizuojančiai suaugusiųjų informavimą ir konsultavimą, informaciją apie vykdomas neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi programas, finansuojamas iš valstybės biudžeto ir
(arba) savivaldybių biudžetų lėšų.“
8Balsavimo rezultatai:
bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: E. Pupinis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Artūras Žukauskas Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė [1] Patvirtintos 2022 m. rugpjūčio 3 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu C(2022) 5742, kuriuo patvirtinama programa „2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programa“ dėl paramos iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, „Europos socialinio fondo +“ ir Teisingos pertvarkos fondo Lietuvoje siekiant investicijų į darbo vietų kūrimą ir ekonomikos augimą tikslo. [2] Patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. 1322 „Dėl pasirengimo administruoti Europos Sąjungos lėšas ir jų administravimo“. [3] Patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 292 „Dėl Strateginio valdymo metodikos patvirtinimo“.