Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
1Papildyti 1 straipsnio 2 dalį nauju 6 punktu:
„6) vasario 17-oji – Nacionalinė emancipacijos diena;“. 2. Buvusius 1 straipsnio 2 dalies 6–77 punktus
laikyti atitinkamai 7–78 punktais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen
LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMO NR. VIII-397 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau ‒ Įstatymo projekto) tikslas – įtvirtinti atmintinų dienų sąraše Nacionalinė emancipacijos dieną, taip priminant apie tęstinę emancipacinių idėjų svarbą ir skatinti lygiavertiškumo principais grįstą Lietuvos visuomenės viziją ir praktiką. Įstatymo projektu siūloma vasario 17 d. minėti Nacionalinė emancipacijos dieną, nes 1918 m. vasario 17 d. įvyko pirmoji protesto akcija nepriklausomybę paskelbusioje Lietuvoje. Protestu reikalauta pripažinti moterų indėlį, atkuriant Lietuvos valstybę, ir kooptuoti moteris į Lietuvos Tarybą, kurioje buvo atstovaujama tik viena lytis – vyrai. Istorikės prof. Virginijos Jurėnienės duomenimis, vėliau protesto akciją lydėjo ir peticija Lietuvos Tarybai. Moterys buvo aktyvios Lietuvos tautinio atgimimo dalyvės, kovojo dėl savo teisių ir galimybės būti integralia politinių procesų dalimi. 1905 m. jos dalyvavo Didžiajame Vilniaus Seime, 1907 m. sušaukė pirmąjį Lietuvos moterų suvažiavimą, o 1917 m. kartu su kitais delegatais priėmė Petrapilio konferencijos deklaraciją, įtvirtinusią lygias moterų teises su vyrais būsimajame Seime. Nepaisant duotų pažadų, 1917 m. moterys negalėjo dalyvauti Vilniaus konferencijoje, kur buvo išrinkta Lietuvos Taryba, nes tautinio atgimimo lyderiai nesilaikė Didžiojo Vilniaus Seimo ir Petrapilio konferencijos nutarimų. Po 1918 m. vasario 17-ąją surengtos protesto akcijos, organizuotas ir moterų į Lietuvos Tarybos įtraukimą remiančių parašų rinkimas. Nors Tarybos sudėties pakeisti nepavyko, 1918 m. lapkritį Laikinojoje Konstitucijoje moterims įtvirtinta rinkimų teisė.
Taip aktyvių moterų – Felicijos Bortkevičienės, Gabrielės Petkevičaitės-Bitės, Magdalenos Draugelytės-Galdikienės, Emilijos Gvildienės, Liudos Purienės ir kt. – dėka Lietuva atsidūrė tarp pirmųjų šalių Europoje, sulyginusių vyrų ir moterų balsavimo teises. Vasario 17 d. kaip Nacionalinė emancipacijos diena neformaliai minima jau aštuonerius metus. Dienos minėjimas kildinamas iš 2016 m. vasario 17 dieną įvykusios konferencijos „Emancipacijos diskursai nepriklausomoje Lietuvoje“. Per šį laikotarpį kasmet organizuotos konferencijos-diskusijos (COVID-19 pandemijos metu vyko nuotolinis renginys) parodos, performansai, filmų peržiūros ir kt. Iniciatyva sulaukia vis platesnio nacionalinių institucijų, visuomenininkų bei žiniasklaidos atstovų domėjimosi ir palaikymo. Įstatymo projekto uždaviniai:
Pirminis Įstatymo projekto siūlytojos – Nacionalinės emancipacijos dienos organizatorės: Dr. Natalija Arlauskaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė; Dr. Dovilė Jakniūnaitė, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorė;
Dr. Margarita Jankauskaitė, Lygių galimybių plėtros centro ekspertė; Jūratė Juškaitė, Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė; Dr.
Laima Kreivytė, Vilniaus dailės akademijos dėstytoja, parodų kuratorė; Dr. Rasa Navickaitė, Vienos universiteto tyrimų platformos „Transformacijos ir Rytų Europa“ mokslo darbuotoja; Indrė Širvinskaitė, įtraukiojo švietimo ekspertė.. Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja - Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu teisės aktuose Nacionalinė emacipacijos diena kaip atmintina diena nereglamentuota. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma į atmintinų dienų sąrašą įtraukti vasario 17 d. – Nacionalinė emacipacijos dieną. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentui Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentui. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 10.
10Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nėra nustatomos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės (savivaldybių) biudžeto nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauta specialistų vertinimų ir išvadų. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Atmintina diena, nevyriausybinė organizacija. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narė Viktorija Čmilytė-Nielsen
2023-03-29 Nr. XIVP-2587 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seime yra registruotas to paties keičiamo įstatymo tos pačios straipsnio dalies pakeitimo projektas reg. Nr. XIVP-2585, kuriame numatytas skirtingas keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies reglamentavimas ir kuriame numatomas naujas keičiamo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies punktų numeravimas. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Seimo statuto 137 straipsnio 4 dalies nuostatas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]
Švietimo ir mokslo komitetas
pirmininkas Artūras Žukauskas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Ieva Kačinskaitė-Urbonienė, Komiteto nariai Dalia Asanavičiūtė, Eugenijus Jovaiša, Silva Lengvinienė, Laima Nagienė, Aušrinė Norkienė, Beata Pietkiewicz, Edmundas Pupinis, Edita Rudelienė, Vilija Targamadzė, Švietimo ir mokslo komiteto biuro vedėja Lina Vingrytė, patarėjos Justina Paukštė, Rūta Steponėnienė, Deimantė Žegunė, padėjėja Girmantė Petraukskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Komitetui nusprendus Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2587 prijungti prie Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2448(2), pasiūlymai pateikiami Švietimo ir mokslo komiteto (kaip pagrindinio komiteto) išvadoje dėl Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2448(2). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2587 prijungti prie Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2448(2). 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Žukauskas. 10.
Žukauskas Švietimo ir mokslo komiteto biuro patarėja Deimantė Žegunė