Projekto lyginamasis variantas
KODEKSO 95 straipsnio pakeitimo
1 straipsnis. 95 straipsnio pakeitimas Pakeisti 95 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu nuo šio kodekso XVIII, XX, XXI, ir XXIII ir XLIV skyriuose numatytų nusikalstamų veikų nukentėjo nepilnametis, senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu šiam asmeniui sueina dvidešimt penkeri metai.“2 straipsnis. 95 straipsnio papildymas nauja dalimi Papildyti 95 straipsnį nauja dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3¹. Jeigu nuo šio kodekso XXI ir XLIV skyriuose numatytų nusikalstamų veikų
nukentėjo nepilnametis, senaties terminas pradedamas skaičiuoti kai aukai sukanka 35 metai.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Morgana Danielė
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS bAUDŽIAMOJO KODEKSO 95 straipsnio
projektų rengimą paskatinusios priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – Baudžiamasis kodeksas) 95 straipsnio 3 dalis[1] numato XVIII, XX, XXI, XXIII ir XLIV skyriuose numatytų nusikalstamų veikų, jei jų metu nukentėjo nepilnametis asmuo, senaties terminą iki šiam asmeniui sueina dvidešimt penkeri metai. Senaties terminas šiuo metu galiojančiame Baudžiamajame kodekse pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo.[2] Šiuo Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siūloma išbraukti 3 dalyje nurodytus XXI ir XLIV skyrius ir jiems senatį pradėti skaičiuoti ne nuo nusikalstamos veikos padarymo, o nuo dienos, kai aukai sukanka 35 metai. Toks Įstatymo projektas siūlomas, nes dabar galiojantis senaties terminas byloms[3], nagrinėjančiose patirtą seksualinį smurtą nepilnametystės metais, yra per trumpas. Moksliniais tyrimais[4] įrodyta, kad apie patiriamą seksualinę prievartą vaikai dažniausiai nutyli, bijodami smurtautojo bei aplinkinių reakcijų, nepasitikėdami pagalbos galimybėmis, o patys į vaiką nukreipti seksualinės prievartos veiksmai neretai prasideda jam esant dar labai ankstyvo amžiaus – dar tuomet, kai vaikas nepajėgia suprasti, kas vyksta, ar neturi tinkamų būdų parodyti bei pasakyti kitiems apie savo patirtis. Visuomenėje neretai išgirstame suaugusių, jau vidutinio amžiaus sulaukusių, aukų prisipažinimus apie prieš kelis dešimtmečius vaikystėje patirtą seksualinę prievartą, tačiau tokios bylos nebegali būti nagrinėjamos dėl pasibaigusio senaties termino, todėl nusikaltimą įvykdęs asmuo nebegali sulaukti pelnytos bausmės, o nukentėjusysis – teisingumo.
Pažymėtina, kad 2011 m. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR[5], o pagal jos 15 straipsnio 2 dalį valstybės narės įpareigotos imtis būtinų priemonių, kad baudžiamasis persekiojimas už tam tikras veikas, susijusias su seksualine prievarta prieš nepilnamečius, vaikų įtraukimu į dalyvavimą pornografiniuose renginiuose ir prostituciją, vaikų pornografijos gamyba, būtų vykdomas pakankamą laiką po to, kai nukentėjęs asmuo sulaukė pilnametystės, ir kad atitiktų padarytos nusikalstamos veikos sunkumą. Šiuo metu bent sunkiausiems lytinio pobūdžio nusikaltimams prieš nepilnamečius senaties terminas išvis nėra taikomas Airijoje, Estijoje, Nyderlandų karalystėje, Švedijoje, Vengrijoje. Lenkijoje tokia nuostata, galiojanti 15 metų neturinčio asmens išžaginimui ir kai kurioms kitoms veikoms[6], įsigalios nuo šių metų kovo 14 d. Latvijoje sprendimą dėl senaties taikymo ar netaikymo nepilnamečio išžaginimo ir kai kuriais kitais seksualinio smurto prieš nepilnametį atvejais priima teismas (praėjus 30 metų nuo dienos, kai nukentėjusiam asmeniui sukako 18 metų).[7] Kai lytinio pobūdžio veikoms prieš nepilnamečius senatis taikoma, gali būti nustatomi specialūs jos terminai ar speciali jų skaičiavimo tvarka. Pavyzdžiui, Prancūzijoje nusikaltimui dėl nepilnamečio išžaginimo taikoma 30 metų senatis (nors bendru atveju nusikaltimams ilgiausias senaties terminas yra 20 metų).
Slovėnijoje kai kurių lytinio pobūdžio veikų prieš nepilnamečius atvejais standartiniai senaties terminai trigubinami ir gali siekti iki 90 metų. Lenkijoje, pagal šių metų kovo mėnesį įsigaliojusias Baudžiamojo kodekso pataisas, nusikalstamų veikų seksualinei laisvei ir padorumui, padarytų 18 metų neturintiems asmenims, senaties terminas negali baigtis, kol nukentėjusiam asmeniui nesukanka 40 metų. Dalyje ES valstybių bent kai kurių lytinio pobūdžio nusikalstamų veikų prieš nepilnamečius senaties eiga neskaičiuojama, kol tų veikų aukos nesulaukia tam tikro amžiaus. Ispanijoje šis amžius yra 35 metai, Vokietijoje – 30 metų, Vengrijoje – 21 metai, daugelyje kitų šalių – 18 metų. Atsižvelgiant į kitų ES valstybių praktikas, siūlomame Įstatymo projekte pasirinktas tarpinis variantas
Nusikalstama veika prieš nepilnamečius bei jos teisinis įvertinimas turi ir didesnį aktualumą visuomenei, suinteresuotai ginti savo silpniausius bei pažeidžiamiausius narius.[9] Psichologiniai tyrimai[10] byloja, kad seksualinio smurto prieš vaikus aukos negali pripažinti prieš juos naudojamos prievartos fakto daugelį metų po nusikalstamos veikos padarymo. Pavyzdžiui, „lango“ (angl. – window) judėjimas Jungtinėse Amerikos Valstijose, paskatinęs valdžią suteikti teisę seksualinių nusikaltimų aukoms per vienerių metų laikotarpį pareikšti kaltinimus nors senaties terminas jau pasibaigęs[11], leido į teisėsaugą kreiptis virš 1000 nukentėjusių ir atskleidė kelis šimtus nusikaltėlių, kurie prieš tai dar nebuvo žinomi teisėsaugai.[12] Nepilnamečiai, prieš kuriuos yra padaroma nusikalstama veika, dėl savo socialinės nepatirties, priklausomybės nuo kaltininko, nesugebėjimo tinkamai įvertini prieš juos atliktų, veiksmų, kitų aplinkybių, turi ribotas galimybes tinkamai įgyvendinti savo teisę į gynybą. Dėl šios priežasties, baudžiamosios atsakomybės senaties nusikalstamų veikų prieš nepilnamečius atžvilgiu įstatyminis reguliavimas daugelyje valstybių skiriasi nuo prieš kitas asmenų grupes padarytų nusikalstamų veikų senaties reguliavimo.[13] Kalbant apie seksualinio smurto problemą svarbu paminėti ir statistiką: 1 iš 5 vaikų Europos šalyse yra patyręs kokios nors formos seksualinį smurtą, tik 1 iš 3 apie tai kam nors papasakoja.[14] Pranešimų skaičius apie galimai vaikų patiriamą smurtą nuolat auga: 2020 m. tokių atvejų buvo 185, 2021 m. – 239, 2022 m.
Lietuvoje 300 vaikų pripažinti nukentėjusiais nuo seksualinio smurto. Šių metų pirmąjį mėnesį tokių atvejų užfiksuota jau 22.[15] Atliekami moksliniai tyrimai akcentuoja[16], kad didžiajai daliai vaikų, patyrusių seksualinę prievartą, nustatomi vienokie ar kitokie psichikos sutrikimai. Vaikų, paauglių, patyrusių seksualinę prievartą, psichikos būsena bei jų realybės suvokimas pakinta: jie nuvertina save, pasaulį ima suvokti kaip priešišką, atsiranda nesaugumo jausmas, nepasitikėjimas kitais žmonėmis, sutrinka tarpusavio ryšiai, ypač ryšiai su priešinga lytimi (kai prievartautojas – priešingos lyties asmuo). Seksualinės prievartos pasekmės gali pasireikšti ne iš karto; laikui bėgant jos gali sunkėti.[17] Daug neigiamų simptomų, susijusių su vaiko seksualine prievarta, atsiranda tiek vaikystėje, tiek vėlesniame suaugusio žmogaus gyvenime. Mokslinės literatūros duomenimis, asmenys, vaikystėje patyrę seksualinę prievartą, šį stresą išgyvena visą savo gyvenimą. Tokie asmenys gali būti priskirti suicido ar homicido rizikos grupėmis.
Jie dėl nešiojamų ir slepiamų dvasinių kančių, išsivysčiusios psichiatrinės simptomatikos anksčiau ar vėliau patenka į psichiatrų akiratį.[18] Pavyzdžiui, Vidos Kilkevičienės ir Ievos Viltrakytės atliktame tyrime
„Seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus ir paauglius Lietuvoje“ išsiaiškinta,
kad suaugusieji pacientai, konsultuoti Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre, psichiatrinę simptomatiką, išsivysčiusią po vaikystėje patirtos seksualinės prievartos, jautė visą laiką, tyliai kentėdami ir ją slėpdami, iki kontakto su psichiatru, netgi iki tam tikrų gydytojo užduodamų klausimų.
Kai kurie pacientai nurodė, jog apie patirtą ar patiriamą prievartą dar vaikystėje mėginę kalbėtis su suaugusiais, tačiau buvo atstumti, išbarti, apkaltinti melavimu bei šmeižimu.[19] Šiuo Įstatymo projektu siūloma iš Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio išbraukti 3 dalyje nurodytus XXI ir XLIV skyrius ir jiems senaties terminą pradėti skaičiuoti ne nuo nusikalstamos veikos padarymo, o nuo dienos, kai aukai sukanka 35 metai, nes nepilnametės seksualinio smurto aukos: · dažnu atveju patiria seksualinę prievartą dar itin jauname amžiuje, todėl tuo metu (ir, galimai, ilgus metus po patirto smurto) socialinės ir psichologinės brandos stoka trukdo suvokti, kas su jomis yra ar buvo daroma ir kad tie veiksmai yra neteisėti bei neteisingi; · dažniausiai seksualinį smurtą patiria iš pažįstamų asmenų, esančių jų artimoje aplinkoje, todėl moralinė, finansinė ir/ar faktinė priklausomybė nuo smurtaujančio asmens gali sustabdyti pranešti apie patiriamą prievartą; · susiduria su visuomenėje vis dar gajomis stigmomis kalbėti apie patirtą seksualinę prievartą ir susiduria su įvairiais psichologiniais barjerais (pvz. patirto smurto nepripažinimu, depresija, baime, nepasitikėjimu aplinkiniu pasauliu ir visuomene), kuriuos lėmė patirtas seksualinis smurtas, todėl ilgą laiką vengia kalbėti apie vaikystėje patirtą prievartą; · laiku nesulaukia pagalbos: bando apie patiriamą seksualinę prievartą papasakoti artimoje aplinkoje esantiems asmenims (pvz. tėvams, giminaičiams, mokytojams), tačiau tuometiniai jų liudijimai priimami kaip melas, išsigalvojimas.
Kai kurie pacientai nurodė, jog apie patirtą ar patiriamą prievartą dar vaikystėje mėginę kalbėtis su suaugusiais, tačiau buvo atstumti, išbarti, apkaltinti melavimu bei šmeižimu.[19] Šiuo Įstatymo projektu siūloma iš Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio išbraukti 3 dalyje nurodytus XXI ir XLIV skyrius ir jiems senaties terminą pradėti skaičiuoti ne nuo nusikalstamos veikos padarymo, o nuo dienos, kai aukai sukanka 35 metai, nes nepilnametės seksualinio smurto aukos: · dažnu atveju patiria seksualinę prievartą dar itin jauname amžiuje, todėl tuo metu (ir, galimai, ilgus metus po patirto smurto) socialinės ir psichologinės brandos stoka trukdo suvokti, kas su jomis yra ar buvo daroma ir kad tie veiksmai yra neteisėti bei neteisingi; · dažniausiai seksualinį smurtą patiria iš pažįstamų asmenų, esančių jų artimoje aplinkoje, todėl moralinė, finansinė ir/ar faktinė priklausomybė nuo smurtaujančio asmens gali sustabdyti pranešti apie patiriamą prievartą; · susiduria su visuomenėje vis dar gajomis stigmomis kalbėti apie patirtą seksualinę prievartą ir susiduria su įvairiais psichologiniais barjerais (pvz. patirto smurto nepripažinimu, depresija, baime, nepasitikėjimu aplinkiniu pasauliu ir visuomene), kuriuos lėmė patirtas seksualinis smurtas, todėl ilgą laiką vengia kalbėti apie vaikystėje patirtą prievartą; · laiku nesulaukia pagalbos: bando apie patiriamą seksualinę prievartą papasakoti artimoje aplinkoje esantiems asmenims (pvz. tėvams, giminaičiams, mokytojams), tačiau tuometiniai jų liudijimai priimami kaip melas, išsigalvojimas. Išvardinti aspektai patvirtina, kad dabartinis Baudžiamojo kodekso 95 straipsnyje numatytas senaties taikymas iki aukai sukanka 25 metai yra nepakankamas. Siūlomas Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti pakankamą laikotarpį sulaukti teisingumo aukoms, patyrusioms sunkią seksualinę prievartą vaikystėje.
Įstatymo projekto uždaviniai:
kad vaikystėje sunkią seksualinę prievartą patyrę asmenys turėtų pakankamai laiko suvokti apie prieš juos padarytus nusikaltimus ir vis dar turėtų teisines galimybes apginti savo pažeistas teises;
aiškią valstybės poziciją, kad seksualiniai nusikaltimai prieš nepilnamečius yra netoleruotini, o tokius nusikaltimus padarę asmenys sulauks bausmės;
aukas, patyrusias seksualinę prievartą vaikystėje, pranešti apie jų atžvilgiu įvykdytus nusikaltimus;
į kitų ES valstybių teisines sistemas, kur seksualiniai nusikaltimai prieš nepilnamečius baudžiamojoje teisėje turi išskirtinumą nuo kitų nusikaltimų ir užtikrinti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/93/ES įvykdymą. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja – Seimo narė Morgana Danielė. 3. Dabartinis Įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reguliavimas Šiuo metu LR Baudžiamojo kodekso 95 straipsnis numato, kad jeigu nuo XVIII, XX, XXI, XXIII ir XLIV skyriuose numatytų nusikalstamų veikų nukentėjo nepilnametis asmuo, senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu šiam asmeniui sueina dvidešimt penkeri metai. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai Šiuo Įstatymo projektu siūloma iš LR Baudžiamojo kodekso 95 straipsnio 3 dalies išbraukti XXI ir XLIV skyrius, tuo tarpu straipsnį papildant nauja dalimi 3¹, kurioje numatoma, kad, jeigu nuo kodekso XXI ir XLIV skyriuose numatytų nusikalstamų veikų nukentėjo nepilnametis, senaties terminas būtų pradėtas skaičiuoti, kai aukai sukanka 35 metai.
Priėmus įstatymo projektą tikimasi, kad ilgesnis senaties terminas seksualiniams nusikaltimams, įvykdytiems prieš nepilnamečius, užtikrins nusikaltėlių baudžiamumą ir atskleidimą (vėliau, bet ne niekada) bei paskatins prabilti aukas, vaikystėje patyrusias prievartą. Taip pat tikimasi, kad Baudžiamojo kodekso pakeitimai sustiprins silpniausiųjų visuomenės piliečių – vaikų – apsaugą ir teigiamai paveiks prevencinį poveikį, atgrasantį asmenis atlikti seksualinius nusikaltimus prieš nepilnamečius. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo priėmimas turės teigiamą įtaką valstybės kriminologinei situacijai, nes bus išaiškinta daugiau nusikalstamų veikų ir atskleisti sistemai iki šiol nežinomi nusikaltėliai. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu nustatyti reikalavimai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamus Įstatymų projektus Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.
10Įstatymų projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos,
Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, Įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, Įstatymo projekte naujos sąvokos neapibrėžiamos ir nevartojamos. 11. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir parengimo terminai Įstatymo pataisai įgyvendinti nereikia įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymo projekto įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą, specialistų išvadų ir vertinimų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai yra „senaties terminas“, „seksualinis smurtas“, „seksualinis išnaudojimas“, „seksualinė prievarta prieš nepilnamečius“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Morgana Danielė [1] BK 95 str. 3.
skyriuose numatytų nusikalstamų veikų nukentėjo nepilnametis, senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu šiam asmeniui sueina dvidešimt penkeri metai. [2] BK 95 str. 2. Senaties terminas skaičiuojamas nuo nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo dienos. [3] Apimančioms Baudžiamojo kodekso XXI skyrių
„Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižvengimai žmogaus seksualinio apsisprendimo
laisvei ir neliečiamumui“ bei XLIV skyrių „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei“. [4] Pūras, Dainius, ir Ilona Ulevičiūtė. "Vaikų seksualinė prievarta ir jos pasekmės." Visuomenės sveikata 3.50, 2010, 19-23. [5] Konsoliduotas Direktyvos 2011/93/ES tekstas: https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:02011L0093-20111217&from=EN [6] Kai jos yra susiję su 15 metų neturinčio asmens išžaginimu. [7] Šioje ir sekančiose dvejose pastraipose informacija iš: Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento analitinė apžvalga 23/13. (2023). Baudžiamojo persekiojimo už lytinio pobūdžio nusikalstamas veikas prieš nepilnamečius senatis Europos Sąjungos valstybėse [8] Paulauskaitė, Indrė. "Senaties institutas Lietuvos ir užsienio valstybių teisėje.", 2011, 72. [9] Paulauskaitė, Senaties institutas Lietuvos ir užsienio valstybių teisėje." [10] Hamilton, M. A. “The maturing of the movement: statute of limitations reform for sex abuse victims”. 2009. [11] 2002 m.
seksualinių nusikaltimų aukoms per vienerių metų laikotarpį pareikšti kaltinimus nepaisant to, kad senaties terminai jau yra pasibaigę. [12] Hamilton, “The maturing of the movement: statute of limitations reform for sex abuse victims”. [13] Ten pat. [14] Council of Europe, Human Rights Channel, https://human-rights-channel.coe.int/stop-child-sexual-abuse-in-sport-en.html [15] Globos namai „Užuovėja“, Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos pranešimas, https://www.uzuoveja.lt/naujienos/2/valstybes-vaiko-teisiu-ir-ivaikinimo-tarnybos-pranesimas:31 [16] Kilikevičienė, Vida. "Vaikų ir paauglių, patyrusių seksualinę prievartą, išnaudojimą, sunkumai ir realybės suvokimo pakitimai." SVEIKATOS 24.1, 2014, 25. [18] Pūras, Ulevičiūtė. "Vaikų seksualinė prievarta ir jos pasekmės." [19] Kilikevičienė, Vida, ir Ieva Viltrakytė. "Seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus ir paauglius Lietuvoje." Sveikatos mokslai 22.2, 2012, 12-19.
DĖL
2023-03-31 Nr. XIVP-2570 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Teikiamo projekto 2 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 95 straipsnį 3¹dalimi, numatant, jog tais atvejais, kai nuo nusikalstamų veikų, numatytų BK XXI ir XLIV skyriuose nukentėjo nepilnametis, senaties terminas būtų pradedamas skaičiuoti kai aukai sukanka 35 metai. Projekto nuostatos diskutuotinos šiais aspektais. 1.1. Baudžiamajame įstatyme (BK 95 straipsnis) ir baudžiamojo proceso įstatyme (Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK)) 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės senaties institutas. BPK 3 straipsnyje nurodytos aplinkybės, kurioms esant baudžiamasis procesas negalimas. Vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 2 punktu baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Šie terminai apibrėžiami BK XII skyriuje. BK 95 straipsnis draudžia priimti asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, apkaltinamąjį nuosprendį, suėjus šiame straipsnyje nustatytam terminui. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senatis – tai baudžiamojo įstatymo nustatytas terminas, kuriam suėjus, nusikalstamą veiką padaręs asmuo negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Šio baudžiamosios teisės instituto įtvirtinimas BK grindžiamas reikalavimu, kad baudžiamoji atsakomybė turi atsirasti tuoj pat po nusikalstamos veikos padarymo arba praėjus kuo trumpesniam laikui po jos padarymo.
Priešingu atveju, mažėja baudžiamosios atsakomybės veiksmingumas, prevencinė reikšmė (Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinės septynių teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 6 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-371/2011). Projektu siūloma keisti senaties termino eigos skaičiavimo taisykles ir senaties termino pradžią sieti su nukentėjusiojo asmens amžiumi. Manytina, kad toks siekiamas įtvirtinti teisinis reguliavimas yra sistemiškai nederantis su senaties termino eigos skaičiavimo taisyklėmis. Pagal šiuo metu galiojančias nuostatas apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su nusikalstamos veikos teisiniais padariniais, t. y. senaties termino pradžia skaičiuojama nuo nusikalstamos veikos padarymo (BK 95 straipsnio 2 dalis), o senaties termino pabaiga priklauso nuo nusikalstamos veikos sunkumo (BK 95 straipsnio 1 dalis) arba tam tikrais atvejais, kai nuo nusikalstamos veikos nukenčia nepilnametis, siejama su nukentėjusiojo amžiumi, t. y. senaties terminas negali baigtis anksčiau, negu šiam asmeniui sueina dvidešimt penkeri metai (BK 95 straipsnio 3 dalis). Pastebėtina, kad siūlomu įstatymo projektu nustačius senaties termino pradžią nuo nukentėjusiojo amžiaus, nebūtų užtikrintas teisinio reguliavimo nuoseklumas ir sistemiškumas. Atsižvelgus į išdėstytą, siūlytina projekto nuostatas atitinkamai tikslinti, nustatant, kad jeigu nuo šio kodekso XXI ir XLIV skyriuose numatytų nusikalstamų veikų nukentėjo nepilnametis, senaties terminas negali sueiti anksčiau, nei nukentėjęs asmuo sulaukia ar būtų sulaukęs, pavyzdžiui, 35 metų. 1.2.
nurodoma, kad ilgesnis senaties terminas seksualiniams nusikaltimams, įvykdytiems prieš nepilnamečius, paskatins prabilti aukas, vaikystėje patyrusias prievartą, leis užtikrinti tokių nusikalstamų veikų atskleidimą ir nusikaltėlių baudžiamumą. Iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kodėl pasirinkta būtent tokia amžiaus riba. Svarstytina, ar senaties termino ilginimas išties padėtų atskleisti tokias nusikalstamas veikas ir būtų tinkamai įgyvendintas teisingumas, kuomet nuo nusikalstamos veikos iki kol nukentėjusiajam sukaks 35 metai praeitų daug metų. Pažymėtina ir tai, kad per ilgą laiką kaltinamų duomenų kokybei daroma neigiama įtaka, taip pat apsunkinamas įkalčių radimas, sumenksta sėkmingo kaltinimo perspektyvos, be kita ko, sumenksta ir gynybos galimybės surinkti duomenis, paneigiančius kaltinančius duomenis. Manytina, kad baudžiamosios atsakomybės veiksmingumui ir prevencinei reikšmei svarbu ne atskiros senaties terminų skaičiavimo taisyklės, bet siekis, kad bendra senaties terminų trukmė atitiktų senaties paskirtį, būtų pagrįstai ilga. 1.3.
Tarybos 2011 m. gruodžio 13 d. direktyvos 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeistas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (toliau
pažeidžiantis vaiko teises, dažnai vaikai parduodami tikslu, kad jie būtų išnaudojami vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai, kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, taip pat paminėtinas kitas straipsnis - Vaiko išnaudojimas pornografijai (BK 162 straipsnis), kurio tikslas yra apsaugoti vaikus nuo išnaudojimo sekso industrijoje, prostitucijoje ir pornografijos gamyboje, taip pat ir eilė kitų pavojingų veikų kuriomis kėsinamasi į pažeidžiamiausius asmenis – vaikus. Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar teikiamu projektu siūlomas BK skyrių diferencijavimas, nustatant specialius senaties terminus, būtų pagrįstas. 1.4. Pažymėtina, kad vadovaujantis BK 3 straipsnio 3 dalimi, baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios.
Prailginti senaties terminai, įsigalioję jau po inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo ir sunkinantys kaltinamojo padėtį, negali būti taikomi retrospektyviai, todėl siūlomi BK 95 straipsnio 3 dalies pakeitimai ir papildymai neturėtų jokios reikšmės tiriant ir nagrinėjant iki įstatymo įsigaliojimo padarytas nusikalstamas veikas. 2. Kaip teigiama projekto aiškinamajame rašte, „rengiant Įstatymo projektą, specialistų išvadų ir vertinimų negauta.“ Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 7 ir 8.1. punktuose nurodyti Teisingumo ministerijos veiklos tikslai yra be kita ko formuoti valstybės politiką baudžiamosios teisės, baudžiamojo proceso, suėmimo, bausmių ir probacijos vykdymo srityse bei rengti minėtų sričių įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų projektus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 3. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), projekto 2 straipsnyje nurodant siūlomo pakeitimo esmę skaičius 35 rašytinas žodžiais: trisdešimt penki. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]