Projekto Lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
straipsnio 4 dalimi ir išdėstyti ją taip:
„4. Nuolatinis Lietuvos gyventojas 2009 metų ir
vėlesniais mokestiniais laikotarpiais iš pajamų gali atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą), jeigu toks kreditas yra paimtas ir rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto, kuriam statyti ar įsigyti paimtas kreditas, statybos ar įsigijimo arba finansinės nuomos (lizingo) sutartis sudaryti iki 200923 m. sausio 1 d. Tokios palūkanos gali būti atimamos visą kredito ar finansinės nuomos (lizingo) sutarties galiojimo laiką, atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme iš apmokestinamųjų pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sumai nustatytus apribojimus. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paėmęs daugiau kaip vieną kreditą gyvenamajam būstui (būstams) statyti ar įsigyti arba (ir) buvo sudaręs daugiau kaip vieną finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl gyvenamojo būsto (būstų) finansinės nuomos (lizingo), iš pajamų galima atimti palūkanas už vieną jo pasirinktą kreditą (arba jo dalį) arba vieną gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą) ir tame būste jis yra deklaravęs gyvenamąją vietą.“
įgyvendinimas
m. liepos 1 d. 2. Vyriausybė ir (ar) jos įgaliota institucija iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus
apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 metų mokestinio laikotarpio pajamas.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Šiuo metu Europos Centrinis Bankas (toliau –ECB) sparčiai didina bazinę palūkanų normą (2023-03-13 buvo 3,0 %). Šios palūkanos daro įtaką būsto paskolų palūkanų normoms, kurios dažniausiai yra surištos su 6 mėnesių tarpbankinėmis palūkanų normomis (EURIBOR), kurių dydis 2023-03-13 siekė 3,375 %). Šie pokyčiai daro įtaką būsto paskolų palūkanas. Viešai skelbiama, kad vidutinė būsto paskola Lietuvoje yra apie 95 tūkst. eurų, o paskolomis būstui įsigyti dažniausiai naudojasi jaunos šeimos su vaikais, padidėjusios palūkanos ženkliai įtakoja šių žmonių finansines galimybes, perkamąją galią ir pan. Per mažiau nei metus didžiajai daliai paskolų turėtojų išlaidos banko palūkanoms vidutiniškai padidėjo daugiau nei 250 eurų kas mėnesį. Tai yra didelė suma jaunų šeimų biudžetams, turint mintyje, kad šiuo metu ženkliai išaugo būtiniausių prekių ir maisto produktų kainos, o metinė infliacija 2022 m. siekė net 21,7 %. Siekiant sumažinti gyventojų finansinius sunkumus susijusius su pablogėjusia finansine padėtimi dėl padidėjusių palūkanų ir siekiant išvengti asmeninių bankrotų rizikos bei gerinti pasitikėjimo ekonomika rodiklius, siūloma nustatyti, kad deklaruodami pajamas nuolatiniai Lietuvos gyventojai iš pajamų galėtų atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą), jeigu toks kreditas yra paimtas ir rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto, kuriam statyti ar įsigyti paimtas kreditas, statybos ar įsigijimo arba finansinės nuomos (lizingo) sutartis sudaryta iki 2023 m. sausio 1 d. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai - Seimo narė Ligita Girskienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu yra įtvirtinta galimybė deklaruojant gautas pajamas atimti iš pajamų palūkanas už vieną iš būstų, kai būstas įsigytas iki 2019 m. sausio 1 d. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. siūloma nustatyti, kad deklaruodami pajamas nuolatiniai Lietuvos gyventojai iš pajamų galėtų atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą), jeigu toks kreditas yra paimtas ir rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto, kuriam statyti ar įsigyti paimtas kreditas, statybos ar įsigijimo arba finansinės nuomos (lizingo) sutartis sudaryta iki
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Nėra
įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo priėmimas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo pakeitimas įtakos verslo sąlygoms turės teigiamos įtakos, nes gyventojai labiau pasitikės ekonomika ir išleis daugiau pinigų vartojimo prekėms. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant įstatymo projekte siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nėra. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus įstatymų projektus Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. birželio 30 d. turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymų pakeitimų projektams įgyvendinti reikėtų papildomų 130 mln. eurų, kurie galėtų būti gauti iš papildomo bankų apmokestinimo. Didelė dalis lėšų grįš per vartojimo mokesčius. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
„paskolas“, „palūkanos“ 16. Kiti, iniciatoriaus nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo nariai
2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13¹, 16,
2023-03-28 Nr. XIVP-2546 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projektu siūloma pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13¹, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo Nr. XI-111 (toliau – keičiamas įstatymas) 23 straipsnio 4 dalį. Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamu įstatymu buvo panaikinta galimybė iš gyventojų pajamų mokesčiu apmokestinamųjų pajamų atimti gyventojo patirtas išlaidas – palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą), jeigu toks kreditas yra paimtas ir rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto, kuriam statyti ar įsigyti paimtas kreditas, statybos ar įsigijimo arba finansinės nuomos (lizingo) sutartis. Keičiamo įstatymo 23 straipsnio 4 dalyje buvo nustatyta šio teisinio reguliavimo pasikeitimo taikymo taisyklė, nustatanti, kad šias patirtas išlaidas galima atimti iš apmokestinamųjų pajamų, jeigu atitinkamos sutartys yra sudarytos iki
nustato tik pasikeitusio teisinio reguliavimo taikymo taisyklę, nėra nustatomos apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu taisyklės.
Atsižvelgus į tai, kad pagal projekto aiškinamąjį raštą projektu siekiama nustatyti apmokestinimo gyventojų pajamų mokesčiu taisykles tais atvejais, kai atitinkamos sutartys sudarytos iki
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnis. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]