Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Pensijų išmokos
vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, yra šios:
1) pensijų anuitetas;
2) vienkartinė pensijų išmoka;
3) periodinės pensijų išmokos. 2. Dalyvis turi teisę pasirinkti įsigyti pensijų anuitetą, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartinę ar periodinę pensijų išmoką. 23. Pensijų anuitetų rūšys yra šios:
1) atidėtasis pensijų anuitetas. Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuiteto gavėjui, sukakusiam 85 metų amžių, pradeda mokėti ir iki gyvos galvos periodiškai moka pensijų anuitetą. Jo mokėjimas nutrūksta pensijų anuiteto gavėjui mirus. Atidėtasis pensijų anuitetas nepaveldimas;
2) standartinis pensijų anuitetas. Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuiteto gavėjui iki gyvos galvos periodiškai moka pensijų anuitetą. Jo mokėjimas nutrūksta pensijų anuiteto gavėjui mirus. Pensijų anuitetų mokėtojas gali siūlyti standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu. Standartinis pensijų anuitetas nepaveldimas, išskyrus atvejus, kai standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu pasirinkęs pensijų anuiteto gavėjas miršta nesibaigus sprendime dėl standartinio pensijų anuiteto mokėjimo numatytam garantuojamam mokėjimo laikotarpiui. Už standartinio pensijų anuiteto su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu gavėjui dėl mirties neišmokėtų pensijų anuitetų už likusį garantuojamą mokėjimo laikotarpį sumą priklausanti vienkartinė pensijų anuiteto išmoka paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vienkartinė išmoka apskaičiuojama pensijų anuitetų mokėtojo nustatyta tvarka. 3.
yra mažesnis arba lygus 5 000 eurų, taip pat šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka mokama vienkartinė pensijų išmoka. 4. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 5 000 eurų, bet mažesnis kaip 10 000 eurų, šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka mokamos periodinės pensijų išmokos. 5. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus arba didesnis kaip 10 000 eurų, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo. Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, jų dydį nustato pensijų anuitetų mokėtojas. Likusi pensijų turto dalis išmokama periodinėmis pensijų išmokomis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka. 6. Dalyvis, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 60 000 eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka. 7. Asmuo, įgijęs teisę į vienkartinę pensijų išmoką ar periodines pensijų išmokas pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis, gali vietoj vienkartinės pensijų išmokos ar periodinių pensijų išmokų šio įstatymo nustatyta tvarka įsigyti pensijų anuitetą. 8. Šio straipsnio 3–6 dalyse nurodyti dydžiai, nuo kurių priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, kas 3 metus indeksuojami vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 3 paskutinių kalendorinių metų rodiklį.
Euro tikslumu suapvalintus naujus dydžius, pradedant 2023 metais taikomais dydžiais, ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš taikymo metus, lapkričio 30 dienos savo interneto svetainėse paskelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pensijų anuitetų mokėtojas. 94. Pensijų anuitetų mokėtojas yra VSDF valdyba. Vienkartines ir periodines išmokas jų gavėjams moka pensijų kaupimo bendrovės.“. 2 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Dalyvis, įgijęs teisę gauti pensijų išmoką,
pensijų kaupimo bendrovei pateikia rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo. Pensijų kaupimo bendrovė dalyviui informaciją apie jo vardu sukauptą pensijų turtą ir mokėtinos pensijų išmokos rūšį pateikia remdamasi paskutine paskelbta pensijų fondo vieneto verte. Dalyviui mokėtina pensijų išmokų rūšis nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio 3–7 dalimis. Dalyviui pasirinkus mokėtinos pensijų išmokos rūšį (įsigyjančiam pensijų anuitetą – pensijų anuiteto rūšį) ir nurodžius ją prašyme dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, dalyviui mokėtinos pensijų išmokos rūšis nebegali būti keičiama, išskyrus atvejį, kai dalyvis vienašališkai atsisako pensijų išmokos sutarties.“. 3 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Dalyvio, įgijusio teisę į vienkartinę pensijų išmoką, pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai jo rašytinio prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje darbo dienos verte konvertuojami į pinigines lėšas kitą darbo dieną, einančią po jo rašytinio prašymo dėl pensijų išmokos mokėjimo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos.“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Ieva Kačinskaitė-Urbonienė Vaida Giraitytė-Juškevičienė Valentinas Bukauskas
Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 3 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Pensijų kaupimo bendrovė – pensijų fondų valdymo įmonė, veikianti
pagal Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymą ar Lietuvos Respublikos kolektyvinio investavimo subjektų įstatymą (toliau – valdymo įmonė), arba gyvybės draudimo įmonė (toliau – draudimo įmonė), veikianti pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Draudimo įstatymą, turinčios priežiūros institucijos išduotą licenciją Lietuvos Respublikos teritorijoje užsiimti šio įstatymo nustatyta pensijų kaupimo veikla.“2 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Pensijų kaupimas baigiasi, kai:
1) dalyvis sukanka senatvės pensijos amžių ir pagal pensijos išmokos sutartį jam išmokama visa pensijų išmoka;
2) dalyvis miršta;
kaupimo sutartį;
34) teismo sprendimu pensijų kaupimo sutartis pripažįstama negaliojančia;
45) Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymo nustatyta tvarka dalyvio vardu sukauptos piniginės lėšos pervedamos į Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemą.“3 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Dalyvis turi teisę:
kitą pensijų kaupimo bendrovę;
2) savo iniciatyva sudaręs pensijų kaupimo sutartį asmuo
23) gauti iš pensijų kaupimo bendrovės informaciją apie jo pensijos sąskaitoje įrašytus pensijų fondo vienetus ir jų vertę, lėšų investavimo strategiją ir pagal ją gautą investicinę grąžą, pensijų kaupimo bendrovės ir pensijų fondo audito išvadą ir kitą šio įstatymo nustatytą informaciją;
34) ne ilgiau kaip 12 mėnesių (iš karto ar dalimis) per visą dalyvavimo pensijų kaupime laikotarpį sustabdyti pensijų įmokų pervedimus į pensijos sąskaitą šio įstatymo 13 straipsnyje nustatyta tvarka;
45) gauti šiame įstatyme nustatytas pensijų išmokas pagal savo vardu sukaupto pensijų turto dydį;
56) šio įstatymo nustatyta tvarka nukelti pensijų išmokos mokėjimo pradžią;
67) testamentu palikti jam priklausančią pensijų turto dalį;
78) kitas šiame ir kituose įstatymuose, standartinėse pensijų fondų taisyklėse ir pensijų kaupimo sutartyje nustatytas teises.“3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8 .Dalyvis turi teisę atsisakyti pirmą kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei per 30 dienų nuo sutarties sudarymo. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio rašytinį pranešimą, kad jis nori atsisakyti sutarties, ir nustačiusi dalyvio tapatybę, privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti VSDF valdybai. Laikoma, kad pensijų kaupimo sutarties atsisakyta, kai VSDF valdyba ją išregistruoja iš Dalyvių ir sutarčių registro. Pensijų kaupimo sutartis laikoma pirmą kartą sudaryta ir tuo atveju, jeigu dalyvis jau buvo pasinaudojęs teise atsisakyti pensijų kaupimo sutarties šioje dalyje nustatytu pagrindu.
Atsisakęs pensijų kaupimo sutarties šioje dalyje nustatyta tvarka, asmuo turi teisę sudaryti pensijų kaupimo sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove ne anksčiau kaip kitų metų, einančių po pensijų kaupimo sutarties atsisakymo metų, sausio 1 dieną. 8. Dalyvis turi teisę vienašališkai nutraukti pirmą kartą sudarytą pensijų kaupimo sutartį raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei per 30 dienų nuo sutarties sudarymo. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio rašytinį pranešimą, kad jis nori nutraukti sutartį, ir nustačiusi dalyvio tapatybę, privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti VSDF valdybai. Pensijų kaupimo sutartis laikoma nutraukta, kai VSDF valdyba ją išregistruoja iš Dalyvių ir išmokų gavėjų registro. Pensijų kaupimo sutartis laikoma pirmą kartą sudaryta ir tuo atveju, jeigu dalyvis jau buvo pasinaudojęs teise nutraukti pensijų kaupimo sutartį šioje dalyje nustatytu pagrindu. Nutraukęs pensijų kaupimo sutartį šioje dalyje nustatyta tvarka, asmuo turi teisę sudaryti pensijų kaupimo sutartį su pasirinkta pensijų kaupimo bendrove ne anksčiau kaip kitų metų, einančių po pensijų kaupimo sutarties nutraukimo metų, sausio 1 dieną.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „29 straipsnis. Pensijų išmokos
vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, yra šios:
1) pensijų anuitetas;
2) vienkartinė pensijų išmoka;
3) periodinės pensijų išmokos. 2. Dalyvis turi teisę pasirinkti įsigyti pensijų anuitetą, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartinę ar periodinę pensijų išmoką. 23. Pensijų anuitetų rūšys yra šios:
1) atidėtasis pensijų anuitetas.
Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuiteto gavėjui, sukakusiam 85 metų amžių, pradeda mokėti ir iki gyvos galvos periodiškai moka pensijų anuitetą. Jo mokėjimas nutrūksta pensijų anuiteto gavėjui mirus. Atidėtasis pensijų anuitetas nepaveldimas;
2) standartinis pensijų anuitetas. Pensijų anuitetų mokėtojas pensijų anuiteto gavėjui iki gyvos galvos periodiškai moka pensijų anuitetą. Jo mokėjimas nutrūksta pensijų anuiteto gavėjui mirus. Pensijų anuitetų mokėtojas gali siūlyti standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu. Standartinis pensijų anuitetas nepaveldimas, išskyrus atvejus, kai standartinį pensijų anuitetą su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu pasirinkęs pensijų anuiteto gavėjas miršta nesibaigus sprendime dėl standartinio pensijų anuiteto mokėjimo numatytam garantuojamam mokėjimo laikotarpiui. Už standartinio pensijų anuiteto su garantuojamu mokėjimo laikotarpiu gavėjui dėl mirties neišmokėtų pensijų anuitetų už likusį garantuojamą mokėjimo laikotarpį sumą priklausanti vienkartinė pensijų anuiteto išmoka paveldima Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Vienkartinė išmoka apskaičiuojama pensijų anuitetų mokėtojo nustatyta tvarka. 3. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra mažesnis arba lygus 5 000 eurų, taip pat šio straipsnio 6 dalyje nustatytu atveju šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka mokama vienkartinė pensijų išmoka. 4. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 5 000 eurų, bet mažesnis kaip 10 000 eurų, šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka mokamos periodinės pensijų išmokos. 5. Dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra lygus arba didesnis kaip 10 000 eurų, pensijų fonde sukauptas pensijų turtas išmokamas tik jam įsigijus pensijų anuitetą iš pensijų anuitetų mokėtojo.
Standartinis pensijų anuitetas įsigyjamas už visą dalyvio vardu pensijų fonde sukauptą pensijų turtą, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį. Atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, jų dydį nustato pensijų anuitetų mokėtojas. Likusi pensijų turto dalis išmokama periodinėmis pensijų išmokomis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka. 6. Dalyvis, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 60 000 eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka. 7. Asmuo, įgijęs teisę į vienkartinę pensijų išmoką ar periodines pensijų išmokas pagal šio straipsnio 3 ir 4 dalis, gali vietoj vienkartinės pensijų išmokos ar periodinių pensijų išmokų šio įstatymo nustatyta tvarka įsigyti pensijų anuitetą. 8. Šio straipsnio 3–6 dalyse nurodyti dydžiai, nuo kurių priklauso asmeniui mokėtinos pensijų išmokos rūšis, kas 3 metus indeksuojami vidutinės metinės infliacijos, apskaičiuotos pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamą suderintą vartotojų kainų indeksą, suminį 3 paskutinių kalendorinių metų rodiklį. Euro tikslumu suapvalintus naujus dydžius, pradedant 2023 metais taikomais dydžiais, ne vėliau kaip iki metų, einančių prieš taikymo metus, lapkričio 30 dienos savo interneto svetainėse paskelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir pensijų anuitetų mokėtojas. 94. Pensijų anuitetų mokėtojas yra VSDF valdyba. Vienkartines ir periodines išmokas jų gavėjams moka pensijų kaupimo bendrovės.“. 5 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Dalyvis, įgijęs teisę gauti pensijų išmoką, pensijų kaupimo bendrovei pateikia rašytinį prašymą dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo. Pensijų kaupimo bendrovė dalyviui informaciją apie jo vardu sukauptą pensijų turtą ir mokėtinos pensijų išmokos rūšį pateikia remdamasi paskutine paskelbta pensijų fondo vieneto verte. Dalyviui mokėtina pensijų išmokų rūšis nustatoma vadovaujantis šio įstatymo 29 straipsnio 3–7 dalimis. Dalyviui pasirinkus mokėtinos pensijų išmokos rūšį (įsigyjančiam pensijų anuitetą – pensijų anuiteto rūšį) ir nurodžius ją prašyme dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo, dalyviui mokėtinos pensijų išmokos rūšis nebegali būti keičiama, išskyrus atvejį, kai dalyvis vienašališkai atsisako pensijų išmokos sutarties.“. 6 straipsnis. 31 straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Dalyvio, įgijusio teisę į vienkartinę pensijų
išmoką, pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai jo rašytinio prašymo dėl pensijų išmokos sutarties sudarymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje darbo dienos verte konvertuojami į pinigines lėšas kitą darbo dieną, einančią po jo rašytinio prašymo dėl pensijų išmokos mokėjimo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos.“. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2024 m. gruodžio 31 d., iki
nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba stabdyti pensijų įmokų pervedimą:
sukauptos lėšos pervedamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetą. Pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigines lėšas šio prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos pensijų fondo vienetų verte.
Šiems asmenims už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2024 m. gruodžio 31 d. laikotarpius Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas netaikomas. Pervedamų lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas), viršijanti iš VSDF biudžeto už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, įskaitoma kaip pervedimo metais VSDF biudžeto gautos asmens pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai. Jei į VSDF biudžetą pervedama lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas) yra mažesnė už iš VSDF biudžeto už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, šiam asmeniui Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2024 m. gruodžio 31 d. laikotarpius taip pat netaikomas. Papildomos dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos dalyviams nėra grąžinamos;
sukauptos lėšos lieka jų pensijos sąskaitoje iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais, netaikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų. Šiems asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ne daugiau kaip 3 kartus taikoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta automatinio įtraukimo procedūra.
Jei automatinio įtraukimo procedūros metu asmuo nepareiškia noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pensijų įmokų pervedimas į šio pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitą atnaujinamas. Sustabdę įmokų pervedimą asmenys bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą. Pensijų įmokų pervedimas už šiuos asmenis atnaujinamas nuo trečio mėnesio, skaičiuojant nuo prašymo atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimo įregistravimo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių ir išmokų gavėjų registre mėnesio, pirmos dienos. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime arba savo iniciatyva pateikę prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą asmenys tęsia dalyvavimą kaupime iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
aiškinamasis raštas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslas – užtikrinti visiems pensijų fondų dalyviams galimybę gauti vienkartinę pensijų išmoką ir nebedalyvauti pensijų fondo veikloje, neatsižvelgiant į sukaupto pensijų turto dydį. Įvertinę pensijų fondo veiklos rezultatą ir matydami, kad įgytų teisę į periodinę pensijų išmoką, kurios dydis jų netenkina, pensijų fodnų dalyviai (ypač gaunantys mažas pajamas) dažnai nebenori dalyvauti pensijų kaupime, tačiau laisvai to padaryti neturi teisės, jei nėra sukaupę pakankamos lėšų sumos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Ieva Kačinskaitė-Urbonienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 5 000 eurų, bet mažesnis kaip 10 000 eurų, mokamos periodinės pensijų išmokos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pensijų fondo dalyvis pats pasirinktų, kokią renkasi gauti pensijų išmokos rūšį, atsisakant jų priklausomybės nuo sukaupto turto. Priėmus Įstatymo projektą, bus sudarytos prielaidos pensininkams pagerinti savo finansinę padėtį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas nedarys įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, nereikės priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projektu nesiūloma naujų sąvokų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės, sutaupyti neplanuojama. 14.
Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „pensijų kaupimas“, „pensijų išmoka“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
aiškinamasis raštas
projekto tikslai ir uždaviniai Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai:
pensijų kaupimo fonde pradėjo dalyvauti iki 2024 m. gruodžio 31 d. siūloma suteikti teisę iki 2025 m. kovo 1 d. atsisakyti toliau dalyvauti pensijų kaupime. Nusprendę dalyvavimo II pakopos pensijų kaupimo sistemoje netęsti, dalyviai gali pateikti prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį, pensijų sąskaitoje sukauptas lėšas pervedant į VSDF biudžetą, arba dalyvavimą sustabdyti, sukauptas lėšas paliekant pensijų fonde tolesniam jų investavimui, iki asmuo įgis teisę į pensines išmokas pagal Pensijų kaupimo įstatymą. Dalyviui, pradėjusiam kaupti pensijų fonduose iki 2024 m. gruodžio 31 d., per nustatytą terminą pateikus prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime ir grąžinti lėšas į VSDF biudžetą, pensijų fondo dalyvio pensijų sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigines lėšas ir šios lėšos pervedamos į VSDF biudžetą (įskaitant ir asmens lėšomis mokėtų įmokų dalį ir iš valstybės biudžeto skirtų skatinamųjų išmokų dalį, jei dalyvis buvo pasirinkęs dalyvauti kaupime trinare schema). Šiems asmenims už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2024 m. gruodžio 31 d. laikotarpius Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas netaikomas, socialinio draudimo pensijos gražinamos į tokį lygį, tarsi asmuo nebūtų dalyvavęs pensijų kaupime. Jei iš pensijų fondo pervestų lėšų suma viršija iš VSDF biudžeto už asmenį į pensijų fondus pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, viršijanti sumos dalis laikoma pervedimo metais sumokėtomis asmens pensijų socialinio draudimo įmokomis individualiajai pensijos daliai.
Jei į VSDF biudžetą pervedama lėšų suma yra mažesnė už valstybinio socialinio draudimo įmokų, pervestų už asmenį iš VSDF biudžeto, sumą, šiam asmeniui nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2024 m. gruodžio 31 d. laikotarpius taip pat netaikomas. Siūloma tvarka užtikrina, kad II pakopos pensijų kaupimo sistemoje dalyvavusių asmenų turtinės teisės nebūtų pažeistos. Pasirinkus nutraukti dalyvavimą kaupime ir pervesti II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas į VSDF biudžetą, asmuo atsisakytų teisės į pensijų išmoką iš II pakopos pensijų fondo, pakeisdamas ją į dėl dalyvavimo pensijų kaupime nesumažintą socialinio draudimo pensiją, o jei lėšų II pakopos pensijų kaupimo fonde buvo sukaupta daugiau, tada šios lėšos „perskaičiuojamos“ į papildomas pensines teises Valstybinio socialinio draudimo pensijų sistemoje, taip užtikrinant, kad dalyvavimą kaupime nutraukiantys asmenys nepatirtų jokių praradimų – jiems atkuriami dėl kaupimo sumažintų socialinio draudimo pensijų dydžiai, lyg tie asmenys nebūtų dalyvavę kaupime, o papildomai sukauptos lėšos perskaičiuojamos, asmenims įgyjant papildomų pensinių teisių valstybinio socialinio draudimo sistemoje. Jei iki 2024 m. gruodžio 31 d. kaupime dalyvavęs asmuo pateikia prašymą stabdyti pensijų įmokų pervedimą, pensijų įmokos į jo sąskaitą II pakopos pensijų kaupimo fonde nebepervedamos, tačiau jo sukauptos lėšos lieka šiame fonde ir toliau investuojamos pagal šio fondo taisykles. Kaupimą sustabdžiusiems asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ne daugiau kaip 3 kartus atliekama automatinio įtraukimo procedūra, taip siekiant juos paskatinti kaupti toliau.
Jei automatinio įtraukimo procedūros metu asmuo nepareiškia noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pensijų įmokų pervedimas į šio pensijų fondo dalyvio pensijų sąskaitą atnaujinamas. Sustabdę įmokų pervedimą asmenys bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą. 2) Taip pat siūloma užtikrinti visiems pensijų fondų dalyviams galimybę gauti vienkartinę pensijų išmoką ir nebedalyvauti pensijų fondo veikloje, neatsižvelgiant į sukaupto pensijų turto dydį. Įvertinę pensijų fondo veiklos rezultatą ir matydami, kad įgytų teisę į periodinę pensijų išmoką, kurios dydis jų netenkina, pensijų fodnų dalyviai (ypač gaunantys mažas pajamas) dažnai nebenori dalyvauti pensijų kaupime, tačiau laisvai to padaryti neturi teisės, jei nėra sukaupę pakankamos lėšų sumos. 3) Užtikrinama didesnė konkurencija tarp pensijų kaupimo bendrovių. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Lietuvos Respublikos Seimo narė Laima Vyskupaitytė
Šiuo metu dalyviui, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 5 000 eurų, bet mažesnis kaip 10 000 eurų, mokamos periodinės pensijų išmokos. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad pensijų fondo dalyvis pats pasirinktų, kokią renkasi gauti pensijų išmokos rūšį, atsisakant jų priklausomybės nuo sukaupto turto. Priėmus Įstatymo projektą, bus sudarytos prielaidos pensininkams pagerinti savo finansinę padėtį. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas nedarys įtakos kriminogeninei situacijai ar korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, nereikės priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projektu nesiūloma naujų sąvokų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės, sutaupyti neplanuojama. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra „pensijų kaupimas“, „pensijų išmoka“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2023-03-20 Nr. XIVP-2544 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 29 straipsnį, šio straipsnio
išmokų rūšis: 1) pensijų anuitetas; 2) vienkartinė pensijų išmoka; 3) periodinės pensijų išmokos. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti imperatyvią taisyklę, pagal kurią dalyvis turi teisę pasirinkti įsigyti pensijų anuitetą, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartinę ar periodinę pensijų išmoką. Iš keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalies formuluotės galima preziumuoti, kad dalyvis turės teisę pasirinkti vieną iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų išmokų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šiuo metu galiojančio keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 ir 6 dalis, atidėtasis pensijų anuitetas įsigyjamas už dalį dalyvio vardu pensijų fonde sukauptų lėšų, jų dydį nustato pensijų anuitetų mokėtojas. Likusi pensijų turto dalis išmokama periodinėmis pensijų išmokomis šio įstatymo 32 straipsnyje nustatyta tvarka. Dalyvis, kurio vardu pensijų fonde sukauptas pensijų turtas yra didesnis kaip 60 000 eurų, turi teisę sukauptą pensijų turto dalį, viršijančią 60 000 eurų, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartine pensijų išmoka. Taigi, įtvirtinus įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, keičiamo įstatymo 29 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytos teisės pasirinkti kelių rūšių išmokas neliktų. 2.
2Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į tai,
kad pensijų kaupimas antrosios pakopos pensijų fonduose yra Lietuvos pensijų sistemos dalis, todėl sudarius galimybę pensijų kaupimo dalyviams gauti vienkartinę pensijų išmoką nepriklausomai nuo sukauptos sumos būtų paneigta pensijų kaupimo sistemos paskirtis – užtikrinti pensinio amžiaus sulaukusių asmenų reguliarias pajamas, be to, pensijų kaupimą tai darytų nestabilų, sukeltų papildomą administracinę naštą tiek pensijų kaupimo bendrovėms, tiek Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, be to, neaišku, kaip ilgainiui įtakotų paties asmens pensijos išmokų dydį. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
2024-09-16 Nr. XIVP-2544(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 6 dalį ir nustatyti, kad pensijų kaupimo bendrove yra <...> gyvybės draudimo įmonė, veikianti pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Draudimo įstatymą, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją Lietuvos Respublikos teritorijoje užsiimti šio įstatymo nustatyta pensijų kaupimo veikla (čia ir toliau – išskirta mūsų). Siūlomas pakeitimas nedera su Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 3, 13 normomis, apibrėžiančiomis subjektus, turinčius teisę vykdyti draudimo veiklą, todėl jo reikėtų atsisakyti arba pašalinti nurodytų normų tarpusavio prieštaravimus. Pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, todėl neaišku, kodėl siūlomi šie pakeitimai. 2. Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį siūloma papildyti nauju 3 punktu ir nustatyti, kad pensijų kaupimas baigiasi kai „dalyvis šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka nutraukia pensijų kaupimo sutartį“. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nauju 2 punktu ir nustatyti, kad savo iniciatyva sudaręs pensijų kaupimo sutartį asmuo turi teisę „nutraukti pensijų kaupimo sutartį šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka“. Šios nuostatos svarstytinos ir tikslintinos dėl kelių priežasčių.
Pirma, atsižvelgiant į šiuose punktuose teikiamą nuorodą į keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalį, įgyvendinant dalyvio teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį ir nutraukiant šią sutartį turėtų būti vadovaujamasi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnyje reguliuojami pensijų kaupimo sutarties, kai sutartis sudaroma rašytine forma, teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą pensijų kaupimo sutartys gali būti sudaromos raštu (keičiamo įstatymo 7 straipsnis) arba nutylėjimu (keičiamo įstatymo 6 straipsnis), todėl pensijų kaupimo sutarties nutraukimo teisiniai santykiai turėtų būti reguliuojami atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose straipsniuose. Antra, įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma vietoj šiuo metu galiojančios keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies normos, reguliuojančios dalyvio teisę atsisakyti pirmą kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties, nustatyti dalyvio teisę vienašališkai nutraukti pirmą kartą sudarytą pensijų kaupimo sutartį. Pagal šiuo metu galiojančią keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalį, „Dalyvis turi teisę atsisakyti pirmą kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei per 30 dienų nuo sutarties sudarymo. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio rašytinį pranešimą, kad jis nori atsisakyti sutarties, ir nustačiusi dalyvio tapatybę, privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti VSDF valdybai. Laikoma, kad pensijų kaupimo sutarties atsisakyta, kai VSDF valdyba ją išregistruoja iš Dalyvių ir sutarčių registro.“ Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, pirmą kartą sudaryta pensijų kaupimo sutartis įsigalioja trečio mėnesio, skaičiuojant nuo šios sutarties įregistravimo dalyvių ir sutarčių registre mėnesio, pirmą dieną.
Dalyvis teise atsisakyti sudarytos pensijų kaupimo sutarties gali pasinaudoti per 30 dienų nuo sutarties sudarymo, t. y. iki sutartis įsigalioja ir pradedamos mokėti pensijų įmokos. Įstatymo projektu teikiamoje keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje vietoj teisės atsisakyti pirmą kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties siūloma nustatyti teisę
„vienašališkai nutraukti pirmą kartą sudarytą pensijų kaupimo sutartį“. Šia teise (kaip ir teise atsisakyti sudarytos pensijų kaupimo sutarties)
dalyvis galėtų pasinaudoti per 30 dienų nuo sutarties sudarymo, t. y. iki šios sutarties įsigaliojimo ir pensijų įmokų mokėjimo pradžios. Taigi, įstatymo projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų nustatyta visų pensijų fondų dalyvių (tiek sudariusių pensijų kaupimo sutartį raštu, tiek nutylėjimu) teisė bet kuriuo metu nutraukti pensijų kaupimo sutartį ir šios sutarties nutraukimo tvarka. Be to, iš esmės nėra keičiama dalyvių teisė atsisakyti pensijų kaupimo sutarties iki jos įsigaliojimo ir įmokų mokėjimo pradžios, todėl tiek keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies pakeitimas, tiek siūlomos keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 3 punkto ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos turėtų būti tobulinamos.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas 2024 m. kovo 7 d. nutarime pripažino, jog Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 4 straipsnio 8 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek jose nenustatyta, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai jis nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva dėl svarbių priežasčių, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl siūlomas naujas teisinis reguliavimas, pagal kurį nėra nustatoma teisė visiems dalyviams nutraukti pensijų kaupimo sutartis dėl svarbių priežasčių, neatitinka konstitucinės doktrinos. Trečia, nuostatas reikėtų derinti tarpusavyje ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtus asmenis tikslinti, nes neaišku, kokia dalyvių grupė nurodyta kaip „savo iniciatyva sudariusi pensijų kaupimo sutartį“. Ketvirta, įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotę reikėtų susieti kalbiniu ryšiu su šios dalies tekstu „Dalyvis turi teisę“. 3. Atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalį, dalyvis turi teisę pasirinkti įsigyti pensijų anuitetą, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartinę ar periodinę pensijų išmoką, įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje reikėtų atsisakyti pensijų kaupimo bendrovei nustatytos pareigos pateikti dalyviui informaciją apie jam mokėtinos pensijų išmokos rūšį. 4. Įstatymo projekto 7 straipsnyje siūloma reguliuoti įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą.
Kaip jau buvo minėta, įstatymo projektu siūlomi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies ir 5 straipsnio 1 dalies pakeitimai nustato tik dalyvio teisę nutraukti šią sutartį per 30 dienų nuo jos sudarymo, o ne bet kuriuo metu iki dalyvis sukaks senatvės pensijos amžių, todėl laikytina, kad įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto normos nustato savarankiškus teisinius santykius, kurie įstatymo projekte nėra reguliuojami. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos turėtų būti formuluojamos ir dėstomos ne kaip įgyvendinančios, o kaip savarankiškos, naujus teisinius santykius nustatančios taisyklės. 5. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad „Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2024 m. gruodžio 31 d., iki 2015 m. kovo 1 d. pensijų kaupimo bendrovei gali pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime. Prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį pateikusių asmenų pensijos sąskaitoje sukauptos lėšos pervedamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetą. Pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigines lėšas šio prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos pensijų fondo vienetų verte. Šiems asmenims už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2024 m. gruodžio 31 d. laikotarpius Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas netaikomas. Pervedamų lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas), viršijanti iš VSDF biudžeto už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, įskaitoma kaip pervedimo metais VSDF biudžeto gautos asmens pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai.
Jei į VSDF biudžetą pervedama lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas) yra mažesnė už iš VSDF biudžeto už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, šiam asmeniui Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2024 m. gruodžio
pensijų įmokos dalyviams nėra grąžinamos.“ Šiame punkte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas dėl kelių priežasčių. Pirma, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas įsigaliojo 2003 m. liepos 30 d. Pagal galiojusį teisinį reguliavimą dalyvių įmokos buvo mokamos atskaitant dalyvio valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį į pensijų kaupimo fondą. Dėl šių atskaitymų atitinkamai buvo mažinama socialinio draudimo senatvės pensija. 2018 m. birželio 28 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1360. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. birželio 30 d. pensijų kaupimo bendrovei galėjo pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojantį teisinį reguliavimą dalyvis įmokas į pensijų fondą moka iš savo lėšų, įstatymo nustatyta dalis už dalyvį mokama iš valstybės biudžeto lėšų, įmoką dalyvio vardu gali mokėti ir darbdavys.
Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais, nuo 2019 m. sausio 1 d. moka keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Atsižvelgiant į naujai nustatytą įmokų mokėjimo tvarką, socialinio draudimo senatvės pensija dėl asmens dalyvavimo pensijų kaupime nemažinama. Antra, atsižvelgiant į ilgalaikę pensijų kaupimo trukmę bei buvusius įmokų mokėjimo pakeitimus, svarstytina, ar siūlymas dalyviui nutraukus pensijų kaupimo sutartį jo sukauptą turtą, konvertuotą į lėšas, pervesti į Valstybinio socialinio draudimo fondą ir perskaičiuoti kaip asmens valstybinio socialinio draudimo įmokas, yra teisėtas ir racionalus. Pažymėtina, kad pensijų kaupimo sutartis yra sudaryta tarp dalyvio ir pensijų kaupimo bendrovės. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų fondo dalyvį su pensijų kaupimo bendrove sieja sutartiniai teisiniai santykiai (asmuo sudaro pensijų kaupimo sutartį savo valią ją sudaryti išreiškęs raštu arba nutylėjimu), pagal Civilinio kodekso 6.189 straipsnį, sutartis ją sudariusioms šalims turi įstatymo galią, svarstytina, ar įstatymų leidėjas gali iš esmės pakeisti šalių sutartines teises ir pareigas, ypač tas, kurios jau šalių įvykdytos, pats nebūdamas tų sutarčių šalimi. Pažymėtina, kad nustačius teisę dalyvio vardu įmokėtą valstybės biudžeto lėšų dalį įskaityti kaip dalyvio valstybinio socialinio draudimo pensijų įmoką, būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, nes tie valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami asmenys, kurie nedalyvauja pensijų kaupime, negautų analogiško dydžio iš valstybės biudžeto lėšų dalyviams mokamų įmokų dalies. Konstitucijos 29 straipsnio, įtvirtinančio asmenų lygiateisiškumo principą, 2 dalyje inter alia nustatyta, kad žmogui negalima teikti privilegijų dėl jo socialinės padėties.
Taigi toks siūlomas teisinis reguliavimas, jeigu jo nebūtų atsisakyta, būtų vertintinas kaip įtvirtinantis privilegiją dėl asmens socialinės padėties. Pažymėtina, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai, 2010 m. liepos 2 d. sprendimas). Trečia, nustačius Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigoms pareigą įskaityti dalyvio pensijų fonde sukauptas lėšas kaip socialinio draudimo įmokas, jos įgyvendinimas pareikalautų didelių administravimo kaštų, todėl įstatymo projekte turėtų būti nustatyta šių išlaidų atlyginimo tvarka ir dydis. Ketvirta, įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad „Papildomos dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos dalyviams nėra grąžinamos.“ Pažymėtina, kad tiek įstatymo nustatyto dydžio, tiek papildomai dalyvio mokėtos įmokos, tiek iš jų gauta finansinė grąža yra pensijų fonde dalyvio vardu sukauptas pensijų turtas, kuris yra dalyvio nuosavybė, todėl neaišku, kodėl papildomos įmokos ir iš jų gauta nauda dalyviui nebūtų grąžinta, tuo pačiu neaišku kam ji atitektų. Pažymėtina, kad dalyvio sukauptas pensijų turtas yra jo nuosavybė, todėl nustačius teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį, teisė valdyti, naudoti nuosavybę ir ja disponuoti galėtų būti apribota tik laikantis Konstitucijos 23 straipsnio normų. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte reikėtų patikslinti metus „2015“. 6.
stabdyti pensijų įmokų pervedimą pateikusių pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos lieka jų pensijos sąskaitoje iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais, netaikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų. Šiems asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ne daugiau kaip 3 kartus taikoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta automatinio įtraukimo procedūra. Jei automatinio įtraukimo procedūros metu asmuo nepareiškia noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pensijų įmokų pervedimas į šio pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitą atnaujinamas. Sustabdę įmokų pervedimą asmenys bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą. Pensijų įmokų pervedimas už šiuos asmenis atnaujinamas nuo trečio mėnesio, skaičiuojant nuo prašymo atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimo įregistravimo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių ir išmokų gavėjų registre mėnesio, pirmos dienos. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime arba savo iniciatyva pateikę prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą asmenys tęsia dalyvavimą kaupime iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais.“ Šio punkto nuostatas reikėtų tikslinti, nes jame siūlomos nustatyti taisyklės nesuprantamos, nuorodos teikiamos į įstatymo projekte nesančius keičiamo įstatymo straipsnius. Tobulinant šias nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2018 m. birželio 28 d. priimto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr.
XIII-1360 2 straipsnio 4 dalį, asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. birželio 30 d. pensijų kaupimo bendrovei galėjo pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Atsižvelgiant į tai, kad šiomis teisėmis pensijų fondų dalyviai pasinaudojo, tobulinant įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą į šias normas būtina atsižvelgti. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (0 5) 209 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]
2025-05-21
posėdyje dalyvavo: Algirdas Sysas, Valius Ąžuolas, Algirdas Butkevičius, Dainoras Bradauskas, Rasa Budbergytė, Raimondas Kuodis, Algimantas Radvila, Robert Puchovič, Gintarė Skaistė, Šarūnas Šukevičius, Mindaugas Lingė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Dalia Mudėnienė, patarėjai Agnė Narščiuvienė, Audronė Čekanavičienė, Mindaugas Pečiulis, Evaldas Putrimas, padėjėja Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024 m. rugsėjo 16 d. * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 6 dalį ir nustatyti, kad pensijų kaupimo bendrove yra <...> gyvybės draudimo įmonė, veikianti pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Draudimo įstatymą, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją Lietuvos Respublikos teritorijoje užsiimti šio įstatymo nustatyta pensijų kaupimo veikla (čia ir toliau – išskirta mūsų). Siūlomas pakeitimas nedera su Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 3, 13 normomis, apibrėžiančiomis subjektus, turinčius teisę vykdyti draudimo veiklą, todėl jo reikėtų atsisakyti arba pašalinti nurodytų normų tarpusavio prieštaravimus. Pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, todėl neaišku, kodėl siūlomi šie pakeitimai. Nesvarstyti 2.
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024 m. rugsėjo 16 d.
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį siūloma papildyti nauju 3 punktu ir nustatyti, kad pensijų kaupimas baigiasi kai „dalyvis šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka nutraukia pensijų kaupimo sutartį“. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nauju 2 punktu ir nustatyti, kad savo iniciatyva sudaręs pensijų kaupimo sutartį asmuo turi teisę
„nutraukti pensijų kaupimo sutartį šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nustatyta
tvarka“. Šios nuostatos svarstytinos ir tikslintinos dėl kelių priežasčių. Pirma, atsižvelgiant į šiuose punktuose teikiamą nuorodą į keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalį, įgyvendinant dalyvio teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį ir nutraukiant šią sutartį turėtų būti vadovaujamasi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnyje reguliuojami pensijų kaupimo sutarties, kai sutartis sudaroma rašytine forma, teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą pensijų kaupimo sutartys gali būti sudaromos raštu (keičiamo įstatymo 7 straipsnis) arba nutylėjimu (keičiamo įstatymo 6 straipsnis), todėl pensijų kaupimo sutarties nutraukimo teisiniai santykiai turėtų būti reguliuojami atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose straipsniuose. Antra, įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma vietoj šiuo metu galiojančios keičiamo įstatymo
kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties, nustatyti dalyvio teisę vienašališkai nutraukti pirmą kartą sudarytą pensijų kaupimo sutartį. Pagal šiuo metu galiojančią keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalį, „Dalyvis turi teisę atsisakyti pirmą kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei per 30 dienų nuo sutarties sudarymo.
Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio rašytinį pranešimą, kad jis nori atsisakyti sutarties, ir nustačiusi dalyvio tapatybę, privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti VSDF valdybai. Laikoma, kad pensijų kaupimo sutarties atsisakyta, kai VSDF valdyba ją išregistruoja iš Dalyvių ir sutarčių registro.“ Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, pirmą kartą sudaryta pensijų kaupimo sutartis įsigalioja trečio mėnesio, skaičiuojant nuo šios sutarties įregistravimo dalyvių ir sutarčių registre mėnesio, pirmą dieną. Dalyvis teise atsisakyti sudarytos pensijų kaupimo sutarties gali pasinaudoti per 30 dienų nuo sutarties sudarymo, t. y. iki sutartis įsigalioja ir pradedamos mokėti pensijų įmokos. Įstatymo projektu teikiamoje keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje vietoj teisės atsisakyti pirmą kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties siūloma nustatyti teisę
„vienašališkai nutraukti pirmą kartą sudarytą pensijų
kaupimo sutartį“. Šia teise (kaip ir teise atsisakyti sudarytos pensijų kaupimo sutarties) dalyvis galėtų pasinaudoti per 30 dienų nuo sutarties sudarymo, t. y. iki šios sutarties įsigaliojimo ir pensijų įmokų mokėjimo pradžios. Taigi, įstatymo projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų nustatyta visų pensijų fondų dalyvių (tiek sudariusių pensijų kaupimo sutartį raštu, tiek nutylėjimu) teisė bet kuriuo metu nutraukti pensijų kaupimo sutartį ir šios sutarties nutraukimo tvarka. Be to, iš esmės nėra keičiama dalyvių teisė atsisakyti pensijų kaupimo sutarties iki jos įsigaliojimo ir įmokų mokėjimo pradžios, todėl tiek keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies pakeitimas, tiek siūlomos keičiamo įstatymo 4 straipsnio
turėtų būti tobulinamos.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas 2024 m. kovo 7 d. nutarime pripažino, jog Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 4 straipsnio 8 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek jose nenustatyta, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai jis nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva dėl svarbių priežasčių, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl siūlomas naujas teisinis reguliavimas, pagal kurį nėra nustatoma teisė visiems dalyviams nutraukti pensijų kaupimo sutartis dėl svarbių priežasčių, neatitinka konstitucinės doktrinos. Trečia, nuostatas reikėtų derinti tarpusavyje ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtus asmenis tikslinti, nes neaišku, kokia dalyvių grupė nurodyta kaip „savo iniciatyva sudariusi pensijų kaupimo sutartį“. Ketvirta, įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotę reikėtų susieti kalbiniu ryšiu su šios dalies tekstu „Dalyvis turi teisę“. Nesvarstyti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, kad pagal įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalį, dalyvis turi teisę pasirinkti įsigyti pensijų anuitetą, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartinę ar periodinę pensijų išmoką, įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje reikėtų atsisakyti pensijų kaupimo bendrovei nustatytos pareigos pateikti dalyviui informaciją apie jam mokėtinos pensijų išmokos rūšį. Nesvarstyti 4.
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024 m. rugsėjo 16 d.
projekto 7 straipsnyje siūloma reguliuoti įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą. Kaip jau buvo minėta, įstatymo projektu siūlomi keičiamo įstatymo
teisę nutraukti šią sutartį per 30 dienų nuo jos sudarymo, o ne bet kuriuo metu iki dalyvis sukaks senatvės pensijos amžių, todėl laikytina, kad įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto normos nustato savarankiškus teisinius santykius, kurie įstatymo projekte nėra reguliuojami. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos turėtų būti formuluojamos ir dėstomos ne kaip įgyvendinančios, o kaip savarankiškos, naujus teisinius santykius nustatančios taisyklės. Nesvarstyti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024 m. rugsėjo 16 d.
projekto 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad „Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2024 m. gruodžio 31 d., iki 2015 m. kovo 1 d. pensijų kaupimo bendrovei gali pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime. Prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį pateikusių asmenų pensijos sąskaitoje sukauptos lėšos pervedamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetą. Pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigines lėšas šio prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos pensijų fondo vienetų verte. Šiems asmenims už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2024 m. gruodžio 31 d. laikotarpius Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas netaikomas.
Pervedamų lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas), viršijanti iš VSDF biudžeto už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, įskaitoma kaip pervedimo metais VSDF biudžeto gautos asmens pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai. Jei į VSDF biudžetą pervedama lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas) yra mažesnė už iš VSDF biudžeto už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, šiam asmeniui Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2024 m. gruodžio 31 d. laikotarpius taip pat netaikomas. Papildomos dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos dalyviams nėra grąžinamos.“ Šiame punkte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas dėl kelių priežasčių. Pirma, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas įsigaliojo 2003 m. liepos 30 d. Pagal galiojusį teisinį reguliavimą dalyvių įmokos buvo mokamos atskaitant dalyvio valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį į pensijų kaupimo fondą. Dėl šių atskaitymų atitinkamai buvo mažinama socialinio draudimo senatvės pensija. 2018 m. birželio 28 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1360. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio
prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą.
Pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojantį teisinį reguliavimą dalyvis įmokas į pensijų fondą moka iš savo lėšų, įstatymo nustatyta dalis už dalyvį mokama iš valstybės biudžeto lėšų, įmoką dalyvio vardu gali mokėti ir darbdavys. Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais, nuo 2019 m. sausio 1 d. moka keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Atsižvelgiant į naujai nustatytą įmokų mokėjimo tvarką, socialinio draudimo senatvės pensija dėl asmens dalyvavimo pensijų kaupime nemažinama. Antra, atsižvelgiant į ilgalaikę pensijų kaupimo trukmę bei buvusius įmokų mokėjimo pakeitimus, svarstytina, ar siūlymas dalyviui nutraukus pensijų kaupimo sutartį jo sukauptą turtą, konvertuotą į lėšas, pervesti į Valstybinio socialinio draudimo fondą ir perskaičiuoti kaip asmens valstybinio socialinio draudimo įmokas, yra teisėtas ir racionalus. Pažymėtina, kad pensijų kaupimo sutartis yra sudaryta tarp dalyvio ir pensijų kaupimo bendrovės. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų fondo dalyvį su pensijų kaupimo bendrove sieja sutartiniai teisiniai santykiai (asmuo sudaro pensijų kaupimo sutartį savo valią ją sudaryti išreiškęs raštu arba nutylėjimu), pagal Civilinio kodekso 6.189 straipsnį, sutartis ją sudariusioms šalims turi įstatymo galią, svarstytina, ar įstatymų leidėjas gali iš esmės pakeisti šalių sutartines teises ir pareigas, ypač tas, kurios jau šalių įvykdytos, pats nebūdamas tų sutarčių šalimi.
Pažymėtina, kad nustačius teisę dalyvio vardu įmokėtą valstybės biudžeto lėšų dalį įskaityti kaip dalyvio valstybinio socialinio draudimo pensijų įmoką, būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, nes tie valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami asmenys, kurie nedalyvauja pensijų kaupime, negautų analogiško dydžio iš valstybės biudžeto lėšų dalyviams mokamų įmokų dalies. Konstitucijos 29 straipsnio, įtvirtinančio asmenų lygiateisiškumo principą, 2 dalyje inter alia nustatyta, kad žmogui negalima teikti privilegijų dėl jo socialinės padėties. Taigi toks siūlomas teisinis reguliavimas, jeigu jo nebūtų atsisakyta, būtų vertintinas kaip įtvirtinantis privilegiją dėl asmens socialinės padėties. Pažymėtina, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai,
Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigoms pareigą įskaityti dalyvio pensijų fonde sukauptas lėšas kaip socialinio draudimo įmokas, jos įgyvendinimas pareikalautų didelių administravimo kaštų, todėl įstatymo projekte turėtų būti nustatyta šių išlaidų atlyginimo tvarka ir dydis.
Ketvirta, įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad
„Papildomos dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos dalyviams nėra
grąžinamos.“ Pažymėtina, kad tiek įstatymo nustatyto dydžio, tiek papildomai dalyvio mokėtos įmokos, tiek iš jų gauta finansinė grąža yra pensijų fonde dalyvio vardu sukauptas pensijų turtas, kuris yra dalyvio nuosavybė, todėl neaišku, kodėl papildomos įmokos ir iš jų gauta nauda dalyviui nebūtų grąžinta, tuo pačiu neaišku kam ji atitektų. Pažymėtina, kad dalyvio sukauptas pensijų turtas yra jo nuosavybė, todėl nustačius teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį, teisė valdyti, naudoti nuosavybę ir ja disponuoti galėtų būti apribota tik laikantis Konstitucijos 23 straipsnio normų. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte reikėtų patikslinti metus „2015“. Nesvarstyti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2024 m. rugsėjo 16 d.
pensijų įmokų pervedimą pateikusių pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos lieka jų pensijos sąskaitoje iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais, netaikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų. Šiems asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ne daugiau kaip 3 kartus taikoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta automatinio įtraukimo procedūra.
Jei automatinio įtraukimo procedūros metu asmuo nepareiškia noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pensijų įmokų pervedimas į šio pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitą atnaujinamas. Sustabdę įmokų pervedimą asmenys bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą. Pensijų įmokų pervedimas už šiuos asmenis atnaujinamas nuo trečio mėnesio, skaičiuojant nuo prašymo atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimo įregistravimo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių ir išmokų gavėjų registre mėnesio, pirmos dienos. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime arba savo iniciatyva pateikę prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą asmenys tęsia dalyvavimą kaupime iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais.“ Šio punkto nuostatas reikėtų tikslinti, nes jame siūlomos nustatyti taisyklės nesuprantamos, nuorodos teikiamos į įstatymo projekte nesančius keičiamo įstatymo straipsnius. Tobulinant šias nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal 2018 m. birželio 28 d. priimto Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 2 straipsnio 4 dalį, asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. birželio 30 d. pensijų kaupimo bendrovei galėjo pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Atsižvelgiant į tai, kad šiomis teisėmis pensijų fondų dalyviai pasinaudojo, tobulinant įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą į šias normas būtina atsižvelgti. Nesvarstyti 7.
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2024 m. rugsėjo 27 d. * Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 7, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2544(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Nesvarstyti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Nesvarstyti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. LR Vyriausybės 2025 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 97 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. rugsėjo 24 d. vakarinio posėdžio metu priimtą sprendimą (protokolas Nr. SPP-415) ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
1.3 ir 1.4 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 6, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 351, 352, 357, 358, 3510 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4157, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1691 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4158, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3068(2), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3069(2), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 7, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIVP-2544(2), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 5, 6, 22, 29, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 51 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2467(2) ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3451(2) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslams, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymų projektų nesvarstyti dėl toliau nurodytos priežasties. Siekiant užtikrinti darnų pensijų kaupimo sistemos tobulinimą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu teisėkūros efektyvumo principu, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, gali būti įgyvendintas tik kompleksiškai sprendžiant pensijų kaupimo sistemos problemas bei siekį šią sistemą tobulinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė Seimui 2025 m. pavasario sesijoje pateiks svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo bus siūloma sistemiškai tobulinti pensijų kaupimo sistemą, kartu įgyvendinant Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 154 ir 155 punktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. KT21-N3/2024. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1. Sprendimas: Atsižvelgiant į tai, kad:
Vyriausybės 2025 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 97, siūloma Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo projekto Nr. XIVP-2544(2) nesvarstyti; 2.
XIVP-2544(2) nesvarstyti;
tai, kad LR Vyriausybė 2025 m. gegužės 13 d. pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-374 ir jį lydinčius įstatymų projektus Nr. XVP-375, XVP-376, XVP-377 ir XVP-378, kuriais sistemiškai tobulinama pensijų kaupimo sistema; Siūloma pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-2544(2) atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Sysas, R.Kuodis, V.Ąžuolas. Komiteto pirmininkas Algirdas Sysas Biudžeto ir finansų komiteto biuro patarėja Agnė Narščiuvienė
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO SOCIALINIŲ REIKALŲ IR DARBO KOMITETAS PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA
3, 4, 5, 7, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo PROJEKTO NR. XIVP-2544(2) 2025-06-13 Nr. 103-P-23 Vilnius 1.
Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Aidas Gedvilas, Eimantas Kirkutis, Paulė Kuzmickienė, Daiva Petkevičienė, Modesta Petrauskaitė, Darius Razmislevičius, Edita Rudelienė, Daiva Ulbinaitė, Arūnas Valinskas, Jūratė Zailskienė; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Evelina Bulotaitė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Algirdas Sysas – Seimo narys, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Inga Buškutė – Pensijų grupės vadovė, Inga Ruginienė – ministrė; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovai: Daiva Gerulytė – Pensijų anuitetų skyriaus vedėja, Evaldas Valeiša – Pensijų anuitetų skyriaus patarėjas;
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos atstovai: Tadas Gudaitis, Arnas Neverauskas; Aidas Budrys – Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas, Vaidas Cibas – Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius, Jonas Dirginčius – Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovas, Ernestas Einoris – Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas, Audrius Kabašinskas – Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentas, Marijus Kalesinskas – PKB "Goindex" valdybos narys, Romas Lazutka – Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto profesorius, Elena Leontjeva – Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė, Daiva Macijauskė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Rūta Mačiulytė-Valickienė – Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vykdomoji direktorė, Teodoras Medaiskis – Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius, Emilis Ruželė – Lietuvos verslo konfederacijos generalinės direktorės pavaduotojas, Daiva Skučienė – Vilniaus Universiteto Socialinės politikos katedros profesorė.
Komiteto posėdyje dalyvavo: Linas Kukuraitis – komiteto pirmininkas, Laura Asadauskaitė-Zadneprovskienė, Aidas Gedvilas, Eimantas Kirkutis, Paulė Kuzmickienė, Daiva Petkevičienė, Modesta Petrauskaitė, Darius Razmislevičius, Edita Rudelienė, Daiva Ulbinaitė, Arūnas Valinskas, Jūratė Zailskienė; komiteto biuras: vedėja Ieva Kuodienė, patarėjos Dalia Aleksejūnienė, Evelina Bulotaitė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Algirdas Sysas – Seimo narys, Vaida Budzevičienė – Respublikos Prezidento patarėja, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai: Inga Buškutė – Pensijų grupės vadovė, Inga Ruginienė – ministrė; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos atstovai: Daiva Gerulytė – Pensijų anuitetų skyriaus vedėja, Evaldas Valeiša – Pensijų anuitetų skyriaus patarėjas;
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos atstovai: Tadas Gudaitis, Arnas Neverauskas; Aidas Budrys – Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas, Vaidas Cibas – Lietuvos banko Finansų rinkos priežiūros departamento direktorius, Jonas Dirginčius – Pensijų fondų dalyvių asociacijos atstovas, Ernestas Einoris – Lietuvos laisvosios rinkos instituto ekspertas, Audrius Kabašinskas – Kauno technologijos universiteto Matematikos ir gamtos mokslų fakulteto docentas, Marijus Kalesinskas – PKB "Goindex" valdybos narys, Romas Lazutka – Vilniaus universiteto Sociologijos ir socialinio darbo instituto profesorius, Elena Leontjeva – Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė, Daiva Macijauskė – Lietuvos pramonininkų konfederacijos Verslo aplinkos ir ekonomikos departamento direktoriaus pavaduotoja, Rūta Mačiulytė-Valickienė – Lietuvos rizikos ir privataus kapitalo asociacijos vykdomoji direktorė, Teodoras Medaiskis – Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto profesorius, Emilis Ruželė – Lietuvos verslo konfederacijos generalinės direktorės pavaduotojas, Daiva Skučienė – Vilniaus Universiteto Socialinės politikos katedros profesorė. 2.
2Ekspertų, konsultantų,
specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2024-09-161 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio 6 dalį ir nustatyti, kad pensijų kaupimo bendrove yra <...> gyvybės draudimo įmonė, veikianti pagal Akcinių bendrovių įstatymą ir Draudimo įstatymą, turinti priežiūros institucijos išduotą licenciją Lietuvos Respublikos teritorijoje užsiimti šio įstatymo nustatyta pensijų kaupimo veikla (čia ir toliau – išskirta mūsų). Siūlomas pakeitimas nedera su Lietuvos Respublikos draudimo įstatymo 3, 13 normomis, apibrėžiančiomis subjektus, turinčius teisę vykdyti draudimo veiklą, todėl jo reikėtų atsisakyti arba pašalinti nurodytų normų tarpusavio prieštaravimus. Pažymėtina, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nenurodyta, todėl neaišku, kodėl siūlomi šie pakeitimai. Nesvarstyti. Argumentai dėl visų Teisės departamento pastabų:
Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. siūlomą sprendimą išvados 7 punkte). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2024-09-16 2,3
straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį siūloma papildyti nauju 3 punktu ir nustatyti, kad pensijų kaupimas baigiasi kai „dalyvis šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka nutraukia pensijų kaupimo sutartį“. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalį siūloma papildyti nauju 2 punktu ir nustatyti, kad savo iniciatyva sudaręs pensijų kaupimo sutartį asmuo turi teisę „nutraukti pensijų kaupimo sutartį šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka“.
Šios nuostatos svarstytinos ir tikslintinos dėl kelių priežasčių. Pirma, atsižvelgiant į šiuose punktuose teikiamą nuorodą į keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalį, įgyvendinant dalyvio teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį ir nutraukiant šią sutartį turėtų būti vadovaujamasi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnyje reguliuojami pensijų kaupimo sutarties, kai sutartis sudaroma rašytine forma, teisiniai santykiai. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą pensijų kaupimo sutartys gali būti sudaromos raštu (keičiamo įstatymo 7 straipsnis) arba nutylėjimu (keičiamo įstatymo 6 straipsnis), todėl pensijų kaupimo sutarties nutraukimo teisiniai santykiai turėtų būti reguliuojami atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose straipsniuose. Antra, įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma vietoj šiuo metu galiojančios keičiamo įstatymo
pirmą kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties, nustatyti dalyvio teisę vienašališkai nutraukti pirmą kartą sudarytą pensijų kaupimo sutartį. Pagal šiuo metu galiojančią keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalį, „Dalyvis turi teisę atsisakyti pirmą kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei per 30 dienų nuo sutarties sudarymo. Pensijų kaupimo bendrovė, gavusi dalyvio rašytinį pranešimą, kad jis nori atsisakyti sutarties, ir nustačiusi dalyvio tapatybę, privalo per 3 darbo dienas apie tai pranešti VSDF valdybai.
Laikoma, kad pensijų kaupimo sutarties atsisakyta, kai VSDF valdyba ją išregistruoja iš Dalyvių ir sutarčių registro.“ Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalį, pirmą kartą sudaryta pensijų kaupimo sutartis įsigalioja trečio mėnesio, skaičiuojant nuo šios sutarties įregistravimo dalyvių ir sutarčių registre mėnesio, pirmą dieną. Dalyvis teise atsisakyti sudarytos pensijų kaupimo sutarties gali pasinaudoti per 30 dienų nuo sutarties sudarymo, t. y. iki sutartis įsigalioja ir pradedamos mokėti pensijų įmokos. Įstatymo projektu teikiamoje keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje vietoj teisės atsisakyti pirmą kartą sudarytos pensijų kaupimo sutarties siūloma nustatyti teisę
„vienašališkai nutraukti pirmą kartą sudarytą pensijų kaupimo
sutartį“. Šia teise (kaip ir teise atsisakyti sudarytos pensijų kaupimo sutarties) dalyvis galėtų pasinaudoti per 30 dienų nuo sutarties sudarymo, t. y. iki šios sutarties įsigaliojimo ir pensijų įmokų mokėjimo pradžios. Taigi, įstatymo projektu siūlomu teisiniu reguliavimu nebūtų nustatyta visų pensijų fondų dalyvių (tiek sudariusių pensijų kaupimo sutartį raštu, tiek nutylėjimu) teisė bet kuriuo metu nutraukti pensijų kaupimo sutartį ir šios sutarties nutraukimo tvarka. Be to, iš esmės nėra keičiama dalyvių teisė atsisakyti pensijų kaupimo sutarties iki jos įsigaliojimo ir įmokų mokėjimo pradžios, todėl tiek keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies pakeitimas, tiek siūlomos keičiamo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies 3 punkto ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos turėtų būti tobulinamos.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Konstitucinis Teismas 2024 m. kovo 7 d. nutarime pripažino, jog Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 4 straipsnio 8 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis tiek, kiek jose nenustatyta, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai jis nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva dėl svarbių priežasčių, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui. Todėl siūlomas naujas teisinis reguliavimas, pagal kurį nėra nustatoma teisė visiems dalyviams nutraukti pensijų kaupimo sutartis dėl svarbių priežasčių, neatitinka konstitucinės doktrinos. Trečia, nuostatas reikėtų derinti tarpusavyje ir keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte apibrėžtus asmenis tikslinti, nes neaišku, kokia dalyvių grupė nurodyta kaip „savo iniciatyva sudariusi pensijų kaupimo sutartį“. Ketvirta, įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotę reikėtų susieti kalbiniu ryšiu su šios dalies tekstu
„Dalyvis turi teisę“. Nesvarstyti. 3. Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnio 2 dalį, dalyvis turi teisę pasirinkti įsigyti pensijų anuitetą, gauti iš pensijų kaupimo bendrovės vienkartinę ar periodinę pensijų išmoką, įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalyje reikėtų atsisakyti pensijų kaupimo bendrovei nustatytos pareigos pateikti dalyviui informaciją apie jam mokėtinos pensijų išmokos rūšį. Nesvarstyti. 4.
kanceliarijos Teisės departamentas,
21
projekto 7 straipsnyje siūloma reguliuoti įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą. Kaip jau buvo minėta, įstatymo projektu siūlomi keičiamo įstatymo
teisę nutraukti šią sutartį per 30 dienų nuo jos sudarymo, o ne bet kuriuo metu iki dalyvis sukaks senatvės pensijos amžių, todėl laikytina, kad įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 1 punkto normos nustato savarankiškus teisinius santykius, kurie įstatymo projekte nėra reguliuojami. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto normos turėtų būti formuluojamos ir dėstomos ne kaip įgyvendinančios, o kaip savarankiškos, naujus teisinius santykius nustatančios taisyklės. Nesvarstyti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad „Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2024 m. gruodžio 31 d., iki 2015 m. kovo 1 d. pensijų kaupimo bendrovei gali pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime. Prašymą nutraukti pensijų kaupimo sutartį pateikusių asmenų pensijos sąskaitoje sukauptos lėšos pervedamos į Valstybinio socialinio draudimo fondo (toliau – VSDF) biudžetą. Pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitoje esantys pensijų fondo vienetai konvertuojami į pinigines lėšas šio prašymo gavimo pensijų kaupimo bendrovėje dienos pensijų fondo vienetų verte. Šiems asmenims už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2024 m. gruodžio 31 d. laikotarpius Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas netaikomas.
Pervedamų lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas), viršijanti iš VSDF biudžeto už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, įskaitoma kaip pervedimo metais VSDF biudžeto gautos asmens pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai. Jei į VSDF biudžetą pervedama lėšų suma (įskaitant dalyvio lėšomis sumokėtas pensijų įmokas, jei dalyvis jas mokėjo, ir už dalyvį iš valstybės biudžeto sumokėtas įmokas) yra mažesnė už iš VSDF biudžeto už asmenį pervestų valstybinio socialinio draudimo įmokų sumą, šiam asmeniui Socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytas socialinio draudimo senatvės pensijų mažinimas už dalyvavimo pensijų kaupime iki 2024 m. gruodžio 31 d. laikotarpius taip pat netaikomas. Papildomos dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos dalyviams nėra grąžinamos.“ Šiame punkte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas dėl kelių priežasčių. Pirma, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymas įsigaliojo 2003 m. liepos 30 d. Pagal galiojusį teisinį reguliavimą dalyvių įmokos buvo mokamos atskaitant dalyvio valstybinio socialinio draudimo įmokos dalį į pensijų kaupimo fondą. Dėl šių atskaitymų atitinkamai buvo mažinama socialinio draudimo senatvės pensija. 2018 m. birželio 28 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymas Nr. XIII-1360. Pagal šio įstatymo 2 straipsnio 4 dalį, asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018 m. gruodžio 31 d., iki 2019 m. birželio
pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą.
Pagal nuo 2019 m. sausio 1 d. galiojantį teisinį reguliavimą dalyvis įmokas į pensijų fondą moka iš savo lėšų, įstatymo nustatyta dalis už dalyvį mokama iš valstybės biudžeto lėšų, įmoką dalyvio vardu gali mokėti ir darbdavys. Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais, nuo 2019 m. sausio 1 d. moka keičiamo įstatymo 8 straipsnyje nustatyto dydžio įmokas. Atsižvelgiant į naujai nustatytą įmokų mokėjimo tvarką, socialinio draudimo senatvės pensija dėl asmens dalyvavimo pensijų kaupime nemažinama. Antra, atsižvelgiant į ilgalaikę pensijų kaupimo trukmę bei buvusius įmokų mokėjimo pakeitimus, svarstytina, ar siūlymas dalyviui nutraukus pensijų kaupimo sutartį jo sukauptą turtą, konvertuotą į lėšas, pervesti į Valstybinio socialinio draudimo fondą ir perskaičiuoti kaip asmens valstybinio socialinio draudimo įmokas, yra teisėtas ir racionalus. Pažymėtina, kad pensijų kaupimo sutartis yra sudaryta tarp dalyvio ir pensijų kaupimo bendrovės. Atsižvelgiant į tai, kad pensijų fondo dalyvį su pensijų kaupimo bendrove sieja sutartiniai teisiniai santykiai (asmuo sudaro pensijų kaupimo sutartį savo valią ją sudaryti išreiškęs raštu arba nutylėjimu), pagal Civilinio kodekso 6.189 straipsnį, sutartis ją sudariusioms šalims turi įstatymo galią, svarstytina, ar įstatymų leidėjas gali iš esmės pakeisti šalių sutartines teises ir pareigas, ypač tas, kurios jau šalių įvykdytos, pats nebūdamas tų sutarčių šalimi.
Pažymėtina, kad nustačius teisę dalyvio vardu įmokėtą valstybės biudžeto lėšų dalį įskaityti kaip dalyvio valstybinio socialinio draudimo pensijų įmoką, būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, nes tie valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami asmenys, kurie nedalyvauja pensijų kaupime, negautų analogiško dydžio iš valstybės biudžeto lėšų dalyviams mokamų įmokų dalies. Konstitucijos 29 straipsnio, įtvirtinančio asmenų lygiateisiškumo principą, 2 dalyje inter alia nustatyta, kad žmogui negalima teikti privilegijų dėl jo socialinės padėties. Taigi toks siūlomas teisinis reguliavimas, jeigu jo nebūtų atsisakyta, būtų vertintinas kaip įtvirtinantis privilegiją dėl asmens socialinės padėties. Pažymėtina, kad Konstitucija nesaugo ir negina tokių asmens įgytų teisių, kurios savo turiniu yra privilegijos; privilegijų gynimas ir apsauga reikštų, kad yra pažeidžiami konstituciniai asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principai, Konstitucijoje įtvirtintas darnios visuomenės imperatyvas, taigi ir konstitucinis teisinės valstybės principas (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2007 m. liepos 5 d. nutarimai, 2010 m. liepos 2 d. sprendimas). Trečia, nustačius Valstybinio socialinio draudimo fondo įstaigoms pareigą įskaityti dalyvio pensijų fonde sukauptas lėšas kaip socialinio draudimo įmokas, jos įgyvendinimas pareikalautų didelių administravimo kaštų, todėl įstatymo projekte turėtų būti nustatyta šių išlaidų atlyginimo tvarka ir dydis.
Ketvirta, įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad „Papildomos dalyvio lėšomis sumokėtos pensijų įmokos dalyviams nėra grąžinamos.“ Pažymėtina, kad tiek įstatymo nustatyto dydžio, tiek papildomai dalyvio mokėtos įmokos, tiek iš jų gauta finansinė grąža yra pensijų fonde dalyvio vardu sukauptas pensijų turtas, kuris yra dalyvio nuosavybė, todėl neaišku, kodėl papildomos įmokos ir iš jų gauta nauda dalyviui nebūtų grąžinta, tuo pačiu neaišku kam ji atitektų. Pažymėtina, kad dalyvio sukauptas pensijų turtas yra jo nuosavybė, todėl nustačius teisę nutraukti pensijų kaupimo sutartį, teisė valdyti, naudoti nuosavybę ir ja disponuoti galėtų būti apribota tik laikantis Konstitucijos 23 straipsnio normų. Įstatymo projekto
kanceliarijos Teisės departamentas,
22
projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad „prašymą stabdyti pensijų įmokų pervedimą pateikusių pensijų fondų dalyvių sukauptos lėšos lieka jų pensijos sąskaitoje iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais, netaikant šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 13 straipsnio nuostatų. Šiems asmenims, nepriklausomai nuo jų amžiaus, ne daugiau kaip 3 kartus taikoma šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 6 straipsnyje nustatyta automatinio įtraukimo procedūra.
Jei automatinio įtraukimo procedūros metu asmuo nepareiškia noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime, pensijų įmokų pervedimas į šio pensijų fondo dalyvio pensijos sąskaitą atnaujinamas. Sustabdę įmokų pervedimą asmenys bet kuriuo metu gali savo iniciatyva pateikti pensijų kaupimo bendrovei prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą. Pensijų įmokų pervedimas už šiuos asmenis atnaujinamas nuo trečio mėnesio, skaičiuojant nuo prašymo atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimo įregistravimo Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo dalyvių ir išmokų gavėjų registre mėnesio, pirmos dienos. Nepareiškę noro atsisakyti dalyvauti pensijų kaupime arba savo iniciatyva pateikę prašymą atnaujinti pensijų kaupimo įmokų pervedimą asmenys tęsia dalyvavimą kaupime iki tol, kol jų pensijų kaupimas pasibaigia šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Pensijų kaupimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalyje nustatytais pagrindais.“ Šio punkto nuostatas reikėtų tikslinti, nes jame siūlomos nustatyti taisyklės nesuprantamos, nuorodos teikiamos į įstatymo projekte nesančius keičiamo įstatymo straipsnius. Tobulinant šias nuostatas atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal
Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 2 straipsnio 4 dalį, asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki
galėjo pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Atsižvelgiant į tai, kad šiomis teisėmis pensijų fondų dalyviai pasinaudojo, tobulinant įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą į šias normas būtina atsižvelgti. Nesvarstyti. 7.
Respublikos teisingumo ministerija, 2024-09-27 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 7, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2544(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei, informuojame, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Nesvarstyti. Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. siūlomą sprendimą išvados 7 punkte). 8. Lietuvos Socialinių mokslų centro (LSMC) direktoriaus pavaduotojas,
Sociologijos instituto vadovas A. Marcinkevičius, 2024-10-11 Nr. G-2024-8210
Atsakant į LRS Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2024-09-26 raštą Nr. S-2024-3759 dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, pažymime, kad pensijų kaupimo sistema ir numatomi jos pokyčiai – ne tik ekonomine prasme svarbi, bet ir nepaprastai socialiai jautri tema, tiesiogiai liečianti labai didelę šalies visuomenės dalį. Todėl bet kokie pensijų sistemos keitimo ar jo pasekmių ir poveikio vertinimai susilauktų labai plataus visuomenės dėmesio. Suprasdami klausimo svarbą bei iškeltų specifinių klausimų (dėl pensijų kaupimo sistemos aprėpties bei pensijų pakeitimo normos pokyčių, dėl poveikio verslo ir investicinei aplinkai, Pensijų anuitetų fondo veiklai bei pasitikėjimui pensijų sistema) sudėtingumo bei kompleksiškumo mastą, manome, kad siekiant rasti patikimus ir mokslo žiniomis pagrįstus atsakymus į iškeltus klausimus, turi būti suburta plati tyrėjų ir ekspertų koalicija/darbo grupė. Vertinimui atlikti turėtų būti skirtas pakankamas laikas bei užtikrintas visos reikiamos statistinės ir analitinės informacijos, reikalingos tokio pobūdžio vertinimui atlikti, prieinamumas. Savo ruožtu esame pasiryžę deleguoti savo institucijos (Lietuvos socialinių mokslų centro, LSMC) atstovus į tokią darbo grupę bei užtikrinti tinkamas darbo sąlygas jiems deleguotoms funkcijoms atlikti. Susipažinta 9. Prof.
Prof. Teodoras Medaiskis (Vilniaus Universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dekanės prof. Aidos Mačerinskienės 2024-10-15 raštas Nr. G-2024-8275)
Toliau pateikiamos Prof. Teodoro Medaiskio pastabos dėl Pensijų kaupimo įstatymo pakeitimo projektų remiasi ne paties projektų, o rengėjų pateiktų aiškinamųjų raštų analize, siekiant įvertinti pagrindines siūlomas idėjas, o ne juridinę jų įforminimo techniką. Dėl trumpo termino išvadoms pateikti toliau apsiribojama tik pagrindinių pasiūlymų tikslingumo vertinimu, mažiau dėmesio skiriant jų poveikio analizei.
<...>
Pastabos dėl projekto XIVP-2544(2) Pagrindinė projekto yda, pažymėta ir Teisės departamento išvadoje, yra siūlymas konvertuoti į socialinio draudimo pensijų apskaitos vienetus pensijų kaupimo dalyvio sukauptas lėšas, įskaitant ir valstybės sumokėtas skatinančias (būtent už dalyvavimą kaupime) įmokas. Kadangi šių vienetų vertė nustatoma pagal darbo užmokesčio fondo augimą, o ne pagal investicinę grąžą, dabartinėmis sąlygomis tai reikštų nepagrįstai dideles išmokas kaupimo dalyviams likusių pensininkų sąskaita. Iš esmės jie būtų nubausti už nedalyvavimą pensijų kaupime. Dėl to, kaip ir nurodo Teisės departamentas, „būtų pažeistas asmenų lygiateisiškumo principas, nes tie valstybiniu socialiniu draudimu draudžiami asmenys, kurie nedalyvauja pensijų kaupime, negautų analogiško dydžio iš valstybės biudžeto lėšų dalyviams mokamų įmokų dalies“. Projektas parengtas nekvalifikuotai, rengėjai operuoja „pensijų mažinimo dėl dalyvavimo kaupime“ argumentu, nors jis jau seniai panaikintas ir neaktualus. Projektas smarkiai peržengia Konstitucinio Teismo nustatytus reikalavimus, į pensijų sistemą įneštų tik sumaištį ir socialinį neteisingumą, kelia grėsmę, kad dalyvavimas pensijų kaupime būtų paverstas nepagrįstomis privilegijomis kitų pensininkų sąskaita. Todėl toliau detaliau nesvarstytinas. Susipažinta 10.
Lazutka, Vilniaus Universiteto Socialinės politikos katedros profesorius emeritas, Jekaterina Navickė, Vilniaus Universiteto Socialinės politikos katedros docentė, 2024-10-14 Šiuo raštu atsakome į Vilniaus universitete gautą LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2024 m. rugsėjo 25 d. sprendimą Nr. 103-S-1 ,,Dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados“. Šiame atsakyme pateikiame trumpą Seimo narių pasiūlymų įvertinimą, reaguodami į tuos pasiūlymus teikiame savo rekomendacijas kaip galėtų būti sistemiškai sutvarkyta II pakopos pensijų sistema. Pabaigoje atsiliepiame į Komiteto iškeltus klausimus, kurių aspektais prašoma Seimo narių pasiūlymo įvertinimo. TRUMPAS SEIMO NARIŲ PASIŪLYMŲ ĮVERTINIMAS Seimo narių registruoti siūlymai dėl LR Pensijų kaupimo įstatymo (Nr. IX-1691) ir susiję siūlymai LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (IX-1007) apima tokius pagrindinius pakeitimus:
fondo dalyvis pats pasirinktų, kokią renkasi gauti pensijų išmokos rūšį, atsisakant jų priklausomybės nuo sukaupto turto. Mes palaikome šį siūlymą, remdamiesi pagrindiniu argumentu, jog anuitetai neturi indeksavimo garantijų ir todėl nuvertėja. Detaliau žiūrėkite mūsų siūlymus žemiau. 2. Pakeisti LR pensijų kaupimo įstatymo teisinį reguliavimą, numatant, kad pensijų įmoka yra mokama dalyvio lėšomis, palaipsniui iki 2030 metų mažinant valstybės subsidiją. Kartu valstybės skatinimą dalyvauti II pakopos pensijų kaupimo sistemoje siūloma įgyvendinti praplečiant LR Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme numatytą GPM lengvatą visoms pensijų įmokoms, kurias asmuo sumoka į II pakopos PF. Iš dalies palaikome šį siūlymą, nepritardami pakeitimą įgyvendinti laipsniškai. Detaliau žiūrėkite mūsų siūlymus žemiau. 3.
atvejų sąrašą papildyti atveju, kuomet pensijų kaupimas nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva; kiekvienų metų pirmajame ketvirtyje pensijų fondo dalyviui, apsisprendusiam netęsti kaupimo, suteikti galimybę nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime atsiimant sukauptas lėšas (jas apmokestinus GPM) arba nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime bet kuriuo metu, nustačius vieną iš šių siūlomų aplinkybių sąrašą; numatyti vienkartinį asmens įtraukimą į dalyvavimą pensijų kaupimą, išlaikant teisę savanoriškai pasirinkti dalyvavimą II pakopos pensijų kaupime; susieti gautinas II pakopos pensijų išmokos ryšį su asmens socialinio draudimo pensijos arba šalpos pensijų dydžiu. Nepritariame šiems siūlymams, tiek įtraukimą, tiek pasitraukimą siūlome tvarkyti kitaip. Žiūrėkite mūsų pasiūlymus žemiau. 4. Siūloma nustatyti, išskirtinius atvejus kai galėtų būti nutraukiamas pensijų kaupimas su teise atsiimti iš karto visą sukauptą pensijų turtą, koreguoti įtraukimo į pensijų kaupimą kartojimų skaičių ir terminus, stabdyti pensijų kaupimo įmokų pervedimus 24 mėnesiams kas 10 metų; keisti pensijų turto sumos, išmokamos pabaigus dalyvavimą pensijų kaupime apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką. Iš dalies pritariame pasiūlymui, tačiau rekomenduojame pasitraukimą iš antrosios pensijų pakopos organizuoti kitaip. Žiūrėkite mūsų pasiūlymus žemiau. Visi šie siūlymai turi privalumų ir trūkumų, tik iš dalies sprendžia susikaupusias įtampas II pakopos PF. Tačiau daug svarbiau, kad yra reikalingas sisteminis požiūris į II pensijų pakopos reformą. Norime pabrėžti sisteminio požiūrio trūkumą ir pasiūlyti sistemingą II pakopos PF reformos viziją. Joje atsispindi ir mūsų nuomonė dėl aukščiau minėtų pasiūlymų, pagrindų jiems pritarti arba nepritarti. MŪSŲ REKOMENDACIJOS, KURIŲ TIK SISTEMIŠKAS (NE
1.
Atsisakyti automatinio įtraukimo į II pakopą Sąžininga valstybės veikla turėtų apsiriboti informavimu, kvietimu dalyvauti, arba ryžtis dalyvavimą II padaryti privalomu. Automatinis įtraukimas yra valstybės naudojimasis piliečių neatidumu, neapsižiūrėjimu - gal ir nepastebės, gal nesuspės pateikti prašymo pasitraukti ir liks įtraukti į sistemą, iš kurios negalima pasitraukti. Šių metų įtraukimo procese didesnė dalis pasitraukė ir apie pusė neatsidarė gautos žinutės apie įtraukimą[1]. Nenorintys kaupti asmenys nepagrįstai apkraunami administracine našta atsisakyti, o dalis patenka į sistemą dėl neapsižiūrėjimo, informavimo klaidų ir nebegali iš jos išeiti. Jei manoma, kad norintiems kaupti sudėtinga įsitraukti, jiems ir reikia palengvinti procedūras, bet nesikėsinti į nenorinčiųjų laisvę. Argumentas, kad automatinis įtraukimas leidžia tikėtis mažesnių administravimo „mokesčių“ nėra pakankamai įtikinamas, nes per metus įtraukiama tik apie 25 tūkst., o iš viso dalyvių yra daugiau nei 1400 tūkst., o aktyvių dalyvių apie 750 tūkst. Taigi papildomai įtraukiami bendrą dalyvių skaičių padidina nežymiai – tik 2-3 proc. Panaši dalyvių dalis sulaukia peninio amžiaus ir pasitraukia. Dėl naujų dalyvių skaičiaus masto ekonomija reikšmingai nesikeičia. Administravimo mokesčio dydis yra atskira tema, nesusijusi su siūlomais pertvarkymais. Tai, kad dauguma pensijų fondų valdytojų taiko maksimaliai leidžiamus mokesčius rodo, jog konkurencinė rinka neveikia. Reikia analizuoti pensijų turto valdymo įmonių kaštus bei pelningumą ir tokios analizės pagrindu koreguoti leidžiamą administravimo mokesčio dydį. Nors įstatymas apribojo, kiek pensijų fondai gali atskaityti nuo kaupiamo turto – ne daugiau 0,5 procento – fondai patiria didelių papildomų išlaidų, kurios mažina būsimą pensijų dalyvio turtą.
Pavyzdžiui, kai lėšas fondas investuoja į kitus fondus – tie fondai taip pat ima mokestį už paslaugas. Kiek visos paslaugos galiausiai kainuoja būsimajam pensininkui skaitykite straipsnyje.[2]
valstybės biudžeto mokamas „skatinamąsias“ įmokas Valstybės subsidiją naikinti (nukreipti dabartinės bendrosios pensijos dalies finansavimui), nes subsidija perskirsto neteisingai (iš vidutiniškai turtingesnių vidutiniškai neturtingesniems) dviem aspektais. Pirma, remia dabartinę kartą, nors jos vidutinės pajamos LT ir taip trečdaliu didesnės nei 65+ kartos (ES vidutinis skirtumas tik 10%). Reikia perskirstymo priešinga linkme. Antra, perskirstymas tarp II pakopos dalyvių ir nedalyvaujančių, nors jų pajamos vidutiniškai nesiskiria. Tai, kad subsidija perskirsto mažiau uždirbantiems (subsidija vienodo dydžio visiems) tarp kaupiančiųjų pirmų dviejų neteisingo perskirstymo aspektų niekaip nekompensuoja. Jos perskirstomasis efektas iš daugiau uždirbančių mažiau uždirbantiems būtų prasminga, jei būtų visuotinas dalyvavimas II pakopoje ir jei nebūtų tokio didelio pajamų skirtumo tarp dirbančios ir pensininkų kartos. Taip pat jei nebūtų Sodros pensijos bendrosios dalies, kuri ir atlieka perskirstymo tarp pensininkų kartos funkciją. Nutraukus įmokas iš Valstybės biudžeto, dalyvavimo II pakopos pensijų fonduose skaičių lemtų jų valdytojų darbas su potencialiais klientais, klientų aptarnavimas, administravimo mokesčiai bei jau pasiekti per 20 metų pensijų turto investavimo rezultatai. 3.
stabdyti savo įmokas bet kada ir bet kuriam laikui, o panorus bet kada vėl tęsti įmokų mokėjimą II pakopos dalyviams leisti stabdyti įmokas bet kada ir bet kuriam laikui jų pačių pasirinkimu, nes po prisijungimo prie II pakopos gyventojų finansinė padėtis keičiasi labai individualiai. Neleidžiant stabdyti įmokas, lėšų stokos darbiname laikotarpyje gerovės nuostoliai gali būti daug didesni nei pasekmės sumažėjusio taupymo senatvei, kurios pagrindinė apsauga Sodroje visada lieka. Esamos 12 mėn. ar siūlomos 24 mėn. per 10m. atostogos problemos nesprendžia, nes nesuderintos su individuliais II pakopos dalyvio poreikiais. Esamos tvarkos paradoksalus nenuoseklumas – asmuo negali sustabdyti įmokų ilgesniam laikui, bet gali "būti sustabdęs" visam gyvenimui, t.y. nemokėti (nedalyvauti) visą gyvenimą. 4. Sudaryti laikiną galimybę (galimybių langą) pasitraukti iš II pakopos nepaliekant joje sukauptų lėšų (tačiau jų visų neišmokant dalyviui) dėl keičiamų sistemos esminių pakeitimų, tiems, kas su jais nesutinka. Pasitraukimo atveju siūlomos dvi alternatyvos, skirtingos sukautų lėšų panaudojimo požiūriu, kurias galėtų pasirinkti norintys pasitraukti iš II pakopos. Sukauptų lėšų grąžinimo pasitraukiant iš II pakopos klausimas neturi gero sprendimo. Per ilgą laiką keičiant II pakopos įmokų šaltinius (Sodros įmokų dalis, asmens įmokos, valstybės biudžeto skatinamoji įmoka) sukūrė neteisingą lėšų perskirstymą tarp II pakopos dalyvių ir likusios visuomenės dalies (paaiškinta 2 punkte). Teisiniu požiūriu pasitraukiant iš II pakopos visos lėšos turėtų būti grąžinamos, nes pagal Pensijų kaupimo įstatymą, tai yra kaupiančiojo privati nuosavybė. Alternatyva 4.A. Atsižvelgiant į teisinį ir ekonominį aspektą, sprendimas galėtų būti toks – ne bandyti sumažinti pensijų fonde sukauptą nuosavybę II pakopos dalyviams, bet, priešingai, kompensuoti negautas subsidijas tiems kas II pakopoje nedalyvavo.
Tokiu atveju turėtų būti leista pasitraukiant iš II pakopos pasiimti dalyvio įmokėtas įmokas ir joms priskaičiuotą investicinę grąžą, o likusią sukauptų lėšų dalį pervesti į Sodrą, atstatant Sodros pensijos sumažinimą, o valstybės subsidijos ir jos investicinės grąžos sąskaita „nuperkant“ papildomus Sodros individualios pensijos dalies apskaitos vienetus. Alternatyva 4.B. Leisti pasitraukti iš II pakopos kaupimo, sukauptas lėšas pervedant į Sodrą ir už jas II pakopos dalyviui priskaičiuojant atitinkamą Sodros individualios pensijos dalies vienetų skaičių, netaikant 5 apskaitos vienetų metams apribojimo. Tokiu būdu pasitraukiantiems II pakopos dalyviams negrąžinti iki senatvės pensinio amžiaus nei jų asmeninių įmokų, nei Sodros pervestų įmokų, valstybės subsidijos, tačiau visą sukauptą turtą pervedant į Sodrą. 5. Nedalyvavusiems II pensijų pakopoje kompensuoti implicitinius („nematomus“) kaštus, kuriuos jie patyrė dėl II pakopos finansavimo iš Sodros ir Valstybės biudžeto, priskaičiuojant papildomus individualios pensijos dalies apskaitos vienetus. Ekonomine prasme didžioji II pakopos dalyvių sukautos sumos dalis yra iš Sodros ir Valstybės biudžeto pervestos lėšos ir jų investavimo grąža. Dėl pervedamų iš šių šaltinių potencialiai nukentėjo kaupimo metu buvę Sodros pensininkai (pensijos buvo didinamos mažiau dėl tų pervedimų į II pakopą) ir visi mokesčių mokėtojai, nes jie finansavo ir tebefinansuoja subsidiją į II pakopą. Ekonominiu aspektu jiems turėtų būti kompensuoti nuostoliai, t.y. negauta parama, kuri buvo teikiama per įmoką iš valstybės biudžeto II pakopos dalyviams.
Kad būtų atstatytas teisingumas reikia skirti lėšas ir nedalyvavusiems II pakopoje (tiek dabartiniams dirbantiesiems, tiek dabartiniams pensininkams), proporcingai Sodros ir valstybės biudžeto lėšų sumai, pervestai į II pakopą. Už šias papildomas lėšas, skirtas Sodrai
„nupirkti“ papildomų vienetų skaičių ir įskaityti juos dabartiniams
apdraustiesiems, kurie nedalyvavo II pakopoje, o taip pat visiems dabartiniams pensininkams. Paskirstyti proporcingai pagal jų pačių įmokomis Sodrai sukauptų individualios pensijų dalies apskaitos vienetų skaičių. Visa tai reikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų pensijoms. Tačiau tai yra būtina bet kuriuo atveju siekiant pensininkų pajamas priartinti prie dirbančiųjų ir sumažinti pensininkų skurdą. Mūsų rekomendaciją pensijų didinimą tik susieja su taisymu klaidų, kurios buvo padarytos iki šiol finansuojant II pakopos sistemą. 6. Nesulaukus pensinio amžiaus arba nepradėjus gauti išankstinę Sodros pensiją sukauptas lėšas leisti atsiimti tik išskirtiniais atvejais. Atsižvelgiant į Konstitucinio teismo išvadą turi būti nustatyti išimtiniai pensijų kaupimo pabaigos atvejai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime jam tampa itin apsunkintas ar betikslis. Tokie atvejai gali būti siejami su nustatyta sunkia/kritine liga, dideliu įgytu neįgalumo lygiu ir/arba paliatyvios pagalbos poreikiu, taip pat užsieniečiams, kaip tai pasiūlyta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotame ir M.Lingė, P.Kuzmickienė ir J.Razma parengtame įstatymo pakeitimo projekte. Kitais atvejais dalyviai turės galimybę savo iniciatyva stabdyti arba atnaujinti įmokų mokėjimą į II pakopos PF, kaip siūloma. 7. Naujoms įmokoms į II pensijų pakopą taikyti GPM mokesčio lengvatą ir numatyti būsimų išmokų apmokestinimą GPM.
Tai yra tipiška mokesčio lengvata, taikoma vakarų šalyse. 8. Leisti II pakopos pensijų dalyviams sulaukus pensinio amžiaus savarankiškai nuspręsti dėl sukauptų lėšų atsiėmimo formos kaip vienkartinės, periodinės išmokos arba anuiteto. Tai būtina daryti, nes anuitetas neturi indeksavimo mechanizmo ir gali nuvertėti absoliučiai dėl infliacijos bei santykinai lyginant su augančia Sodros pensija ir dirbančiųjų algomis. Įgyvendinus siūlomus pertvarkymus būtų sukurta II pakopos sistema, į kurią dalyviai jungtųsi savanoriškai be automatinio įrašymo. Jie galėtų bet kada stabdyti ir vėl atnaujinti įmokų mokėjimą priklausomai nuo individualios finansinės padėties ir prioritetų. Atsiimti lėšų negalėtų iki sulaukiant pensinio amžiaus (išskyrus kritinius atvejus), tačiau jo sulaukus galėtų pasirinkti atsiėmimo tvarką – anuitetą ar kitokias išmokas, įskaitant vienkartinę. II pakopa nebūtų panaikinta ir nebūtų suvienodinta su III pensijų pakopa. Ji būtų specifinė pagal tris ypatybes: a) siūloma mokesčio lengvata; b) apribojimas pasiimti lėšas tik senatvėje; c) administravimo mokesčio reguliavimas. Tie II pakopos dalyviai, kurie sistemos pertvarkymo metu pasitrauktų perkeldami savo sukauptą turtą į Sodrą, joje užsitikrintų papildomas pensines teises. Taigi, jų apsauga senatvėje nenukentėtų. Kiek pasitrauktų esamų dalyvių ir kiek jungtųsi naujų, prognozuoti neįmanoma. Veiktų naujos sistemos ypatybės. Dėl automatinio įrašymo panaikinimo, nusivylimo ligšioline sistema ir dėl subsidijos panaikinimo pradiniame etape dalyvių skaičius mažėtų daugiausia dėl pasiūlytos galimybės dalį turto pasiimti arba/ir likusią dalį turto perkelti į Sodrą pasididinant Sodros pensiją.
Tačiau nauja pertvarkyta sistema taptų ir patrauklesne dėl galimybės stabdyti įmokas, dėl mokesčio lengvatos, dėl mažesnio nei III PF pakopoje administravimo mokesčio dydžio, dėl galimybės pasirinkti išmokos būdą senatvėje. Visuomenės mastu sistema taptų teisingesnė ir stabilesnė dėl panaikinto lig šiol esamo nepagrįsto perskirstymo taikant valstybės subsidiją bei atsisakius automatinio įtraukimo. Pateikti pasiūlymai gali būti kritikuojami kaip nesprendžiantys su demografiniais pokyčiais susijusios ateities pensijų finansavimo problemos, kurios sprendimui buvo angažuota II pakopa. Literatūra apie tai, kad pensijų finansavimo metodai - kaupimas, nekaupimas - nesprendžia demografinės problemos jau yra virtusi klasika, jos neverta perpasakoti. Privačiomis pensijų sistemomis pirmaujančios šalys jas sukūrė toli gražu iki demografinės krizės ir visai ne dėl jos. Dabartinė Lietuvos II pakopa irgi nesprendžia ateities pensijų finansavimo problemos, nes aktyviai kaupia tik apie 54 proc. dirbančiųjų. Jie gaus kažkokio (visi skirtingo) dydžio priedą prie Sodros pensijos. Net su juo mažiau kvalifikuoti darbuotojai senatvėje liks skurde, tuo tarpu kvalifikuoti ir daug uždirbantieji gaus ne tik didesnę Sodros pensiją, bet ir susitaupys papildomai II pakopoje arba kitais būdais. Taigi, ateityje valstybė per Sodrą turės užtikrinti adekvačias pensijas tiek kaupusiems, bet mažai sukaupusiems, tiek ir nekaupusiems II pakopoje. Tuomet bus dar papildomas sunkus pasirinkimas - ar Sodros pensijas didinti atsižvelgiant į sukauptą turtą II pakopoj, ar ne? Diferencijuoti Sodros pensiją pagal kaupimą – neteisinga, nediferencijuoti ir didinti adekvačiai, kad neskurstų visi – brangu.
Pasiūlymas verčiau didinti dabartines pensijas iš dalies sprendžia ir ateities pensijų finansavimo problemą, nes kokio dydžio pensijos bus 2050m., priklauso nuo to, kokio lygio jos augs 2025m., 2030m. ir t.t. Jei jos bus didesnės 5-10 ar 15 metų perspektyvoje, bus didesnis spaudimas jas išlaikyti didesnes ir ateityje. O pensijų finansavimo šaltinis – šalies ekonomika. Naujos technologijos, didėjantis darbo produktyvumas didins dirbančiųjų pajamas ir taip bus lengviau pasiekti didesnį jų solidarumą Sodros sistemoje su pensininkų karta. Iš kitos pusės, pensijų fondų investicijų grąža bei anuiteto perkamoji galia nėra neapibrėžta ir politinėmis priemonėmis neapsaugoma. Ji gali mažėti dėl infliacijos, rinkų nestabilumo, ekonominių, aplinkosaugos ir sveikatos krizių, vis dažnėjančių konfliktų ir kitų globalių iššūkių. Ši sistema yra apibrėžtų įmokų, o tai reiškia, kad galutinis rezultatas nėra žinomas. Todėl ji negali būti laikoma ir socialinės apsaugos dalimi. Dėl šių priežasčių yra pagrįsta sumažinti valstybės įsipareigojimus piliečiams privačių pensijų sistemoje ir sustiprinti Sodros sistemoje, kurios prigimtis yra socialinė gyventojų apauga tarpusavio solidarumo pagrindu. APIE SEIMO KOMITETO IŠKELTUS KLAUSIMUS SEIMO NARIŲ
Žemiau pateikiame Seimo komiteto trijų klausimų santraukas ir atsakymus į juos. 1. Koks tikėtinas Seimo narių registruotų siūlymų poveikis pensijų sistemai, kaip keistųsi pensijų kaupimo sistemos aprėptis, kaip keistųsi pensijų pakeitimo norma trumpuoju (iki 10 m.) ir ilguoju (iki 30 m.) laikotarpiu, koks būtų poveikis Pensijų anuitetų fondo veiklai, valstybės paskolų poreikiui ir galimybėms jas grąžinti bei pensijų anuitetų fondo ilgalaikiam tvarumui, siekiant apsaugoti anuitetų gavėjus nuo ilgaamžiškumo rizikos?
Kiekybinius atsakymus į iškeltų klausimų grupę pateikti neįmanoma, nes jie susiję su gyventojų elgsena, kuri priklauso nuo daugelio veiksnių, kurie iš jų net nepriklauso nuo pensijų sistemos dizaino. Pvz., augant gyventojų pajamoms, polinkis taupyti didėja ir dėl to didėja jų dalyvavimo aprėptis įvairiais taupymo instrumentais. Kita vertus, jei taupymui II pakopoje sukuriamos palankesnės sąlygos, nereiškia, kad visuomenėje bendras taupymas ateičiai plečiasi. Užsienio šalių patirtis rodo, kad dėl valstybės paskatų gyventojai didina taupymą naudodami valstybės skatinamus instrumentus kitų instrumentų sąskaita, o bendra taupymo norma nedidėja. Kadangi II pensijų pakopa yra apibrėžtų įmokų, jos pakeitimo norma nėra nei įtakojama valstybės politikos, nei prognozuojama kaip neprognozuojama bendrai kapitalo grąža. Kokia bus II pakopos pakeitimo norma, paaiškės net po kaupimo periodo, bet tik po anuitetų išmokėjimo, nes jų realus dydis (santykyje su tuometine vidutine alga) irgi neprognozuojamas. Kita vertus, kai viena iš pensijų pakopų aprėpia tik dalį gyventojų, pakeitimo normos kriterijus nėra tinkamas visos sistemos rezultatyvumui įvertinti. Susiklosto dvi pakeitimo normos – dalyvaujančių II pakopoje ir nedalyvaujančių. Pastarųjų pakeitimo normos didinimas reikalauja valstybės išteklių, kurių sutelkimas kėsinasi į kaupiančiųjų pajamas. Tuomet supriešinamos didelės gyventojų dalys. Anuitetų gavėjai nuo ilgaamžiškumo rizikos yra apsaugomi nustatant anuiteto dydį. Kai rizika didesnė, anuitetas nustatomas mažesnis.
Tačiau pagrindinė rizika anuitetų gavėjams yra ne ilgaamžiškumas, kuri yra valdoma, bet kainų ir dirbančios kartos pajamų augimas. Anuitetai neturi draudimo nuo šių rizikų. Dėl tos priežasties kaupiamoji pensijų sistema ir negali būti veiksminga pajamų apsaugos senatvėje priemonė. 2. Kiek siūlymai atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. KT21-N3/2024 dėl galimybės nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, kaip siūlymai paveiks pasitikėjimą pensijų sistema ir dalyvių teisėtą lūkestį pasinaudoti senatvės pensijų sistemos modeliais, ar radikaliai keičiant pensijų sistemos veikimo principus nebus pažeisti konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principai? Pateikti Seimo narių pasiūlymai numato įvairius pasitraukimo iš II pakopos variantus, kuriuos įgyvendinus gali būti tik nedidelės dalyvių grupės arba masiškesnis pasitraukimas, tačiau pačios II pakopos nepanaikina. Taigi, sistema galės veikti toliau ir pageidaujantys gyventojai turės galimybę ja naudotis. 3. Koks tikėtinas Seimo narių siūlymų poveikis verslo ir investicinei aplinkai, kiek padidėjęs vartojimas paveiks infliaciją, kaip galimybė bet kada nutraukti kaupimą ar išimti tam tikrą kiekį santaupų paveiks pensijų fondų valdytojų investavimo strategijas ir jų investicinę grąžą, kokį poveikį tai galimai turės pensijų fondų valdytojų konkurencijai, kiek tikėtina, kad steigsis nauji pensijų fondų valdytojai? Įvertinti kokiu mastu dėl pateiktų pasiūlymų II pakopos dalyviai padidintų vartojimą nėra įmanoma. Net jų apklausos būtų netikslios, nes yra skirtumas tarp gyventojų išsakytų išankstinių ketinimų ir realaus elgesio. Tačiau ryšys tarp padidėjusių pajamų (pasiėmus lėšas iš pensijų fondo) ir infliacijos nėra tiesinis ir net nebūtinai priežastinis.
Štai, šiais metais Lietuvoje algos ir pensijos auga apie 10 proc., o infliacijos beveik nėra – pajamų, perkamosios galios augimas nedidina kainų. Pensijų fondų investicinė grąža irgi nepriklauso nuo dalyvių skaičiaus ir fondo dydžio. Štai, pvz., didžiausio pensijų valdytojo Swedbank investicijų valdymo ir Goindex dydžiai nepalyginami ir praktiškai jokio investicinės grąžos skirtumo. Pensijų fondų valdytojų konkurencija menka dėl dalyvių neinformuotumo apie ateities investicinę grąža. Kaip žinia, praeities grąžos nėra patikima informacija apie ateities grąžą, todėl pensijų fondo dalyvis neturi orientyro, kuriuo vadovaujantis jis galėtų keiti turto valdymo įmonę. Ar jų bus daugiau, ar mažiau, ši sisteminė problema nesispręs. Dėl šios priežasties ir turime nustatytas administracinių atskaitymų lubas. Tai pripažinimas, kad konkurencija šioje rinkoje neveikia. Susipažinta
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos vadovas Tadas Gudaitis, 2024-10-16 Nr. G-2024-83184
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacija (toliau – LIPFA) susipažino ir teikia nuomonę dėl Seimo narių parengtų įstatymų projektų:
<...>
rinkimosi nepriklausomai nuo sukauptos sumos.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad leidus laisvai rinktis pensijų išmokų rūšį, „bus sudarytos prielaidos pensininkams pagerinti savo finansinę padėtį.“ Tačiau 2018 metais priimtais PKĮ pakeitimais, kai buvo nustatyta dabartinė išmokų sąranga, būtent siekta gerinti pensininkų padėtį – t.y., kad sukaupta suma būtų panaudojama per ilgesnį laiką (periodinėmis išmokomis arba anuitetu), o ne vienkartinėmis išmokomis. Tai, kad pagal galiojantį PKĮ sukauptos pensijos, atsižvelgiant į jų dydį, išmokamos periodinėmis išmokomis arba anuitetais ir tik išimtiniais atvejais – vienkartinėmis išmokomis, neabejotinai atitinka esminį pensijų sistemos tikslą – užtikrinti pragyvenimui reikalingas lėšas senatvėje. Be to, Konstitucinis Teismas 2024 m. kovo 7 d. nutarime pripažino, jog reguliavimas, kuriuo įtvirtintas skirtingas pensijų išmokų mokėjimas dalyviams, atsižvelgiant į jų pensijų fonde sukauptą lėšų dydį, nepažeidžia Konstitucijos. Nutarime pateikiama VSDF valdybos nuomonė, kad galimybė išsimokėti vienkartinėmis išmokomis neigiamai paveiktų Pensijų anuitetų fondo veiklą, nes jos tvarumas ir efektyvumas priklauso nuo esamo ir prognozuojamo pensijų anuitetų gavėjų skaičiaus, jų sukauptų sumų dydžių. Nuo šių rodiklių priklauso ir Pensijų anuiteto fondo investavimo strategija, investicinės pelno prognozės ir galimybės pensijų anuitetų mokėtojui tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus didinti pensijų anuitetus.
Baltojoje knygoje „II pakopos pensijų išmokų sistema: efektyvaus funkcionavimo link“, kurią rengė tarpžinybinė darbo grupė (dalyvavo Lietuvos Respublikos draudimo priežiūros komisijos, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos, Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių ekspertai), yra pateikti argumentai, kurie pagrindžia dabar galiojančios II pakopos pensijų išmokų sistemos reikalingumą ir naudą pensijų kaupimo dalyviams: valdomos ilgaamžiškumo ir
„trumparegiškumo“ (kai kurie asmenys gali netinkamai išleisti sukauptas lėšas
vos tik išėję į pensiją) rizikos, didesnio anuitetizavimo naudos visuomenei. Projekto rengėjai, kaip nurodoma aiškinamajame rašte, rengdami Projektą specialistų vertinimų ir išvadų negavo. 2.2. Pastaba. Dėl pensijų reformos (visų dalyvių apsisprendimo, ar toliau dalyvauti). Pagal 2018 m. birželio 28 d. priimto Pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1360 2 straipsnio 4 dalį buvo nustatyta, kad asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2018-12-31, pensijų kaupimo bendrovei galėjo iki 2019-06-30 pateikti prašymą nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba sustabdyti pensijų įmokų pervedimą. Nėra suprantama, kodėl analogiška reforma vėl yra siūloma, nes visi kaupiantieji II pakopoje galėjo pasinaudoti šia galimybe 2019 m. Projekto pakeitimais galimai būtų griaunamas pasitikėjimas pensijų sistema, jos tvarumu ir ilgalaikiškumu, juolab, kad siūlomi išmokų sistemos pakeitimai nėra reikalaujantys tokio esminio apsisprendimo (dėl dalyvavimo II pakopos pensijų fonduose).
LIPFA nuomone, Projekto 7 str. siūlomas reglamentavimas, kad visos iš valstybės biudžeto pervestos įmokos būtų įskaitomos kaip pervedimo metais VSDF biudžeto gautos asmens pensijų socialinio draudimo įmokos individualiajai pensijos daliai, neatitiktų Konstitucijoje įtvirtintų asmenų lygiateisiškumo, teisingumo principų, supriešintų visuomenę, nes dėl gautų biudžeto įmokų dalyvavusieji II pakopoje gautų didesnes Sodros pensijas. Susipažinta 2. M., Bendikas
2024-09-12 Nr. G-2024-7424 Siūlyčiau priimti tokį įstatymą, kad būtų leidžiama pasiimti pinigus iš 2 pensijos pakopos kaupimo. Tai yra neįgaliems žmonėms. O, ypač kurie nedarbingi virš 50 procentų. Nes, sulaukus pensijos neįgaliems senatvės pensijos nebus tokios didelės kaip neįgalumo pensija. Gal ir gerai kaupti pinigus senatvės pensijai, bet tai tik sveikiems žmonėms tinka tik. O, neįgaliesiems labai mažai susikauptų dėl ko net skirtumo nepajustų į gerąją pusę. Ne visi žmonės yra vunderkindai, o ypač iš neįgaliųjų tik vienetai. Dėl to daugiausiai neįgaliųjų gali dirbti tik paprasčiausius darbus kaip valytojai ar kiemsargiai ir pan. Nelabai tikiu, kad tokie žmonės sukauptų apčiuopiamą naudą senatvės pensijai. Dėl to rinksis tik neįgalumo pensijas toliau sulaukus pensijinio amžiaus. Ant vienetinių vunderkindų neįgaliųjų, turintys geras pajamas, kurie užsitarnavę sočiai senatvei iš turto ir be senatvės pensijos išsiverstų. Senatvės pensijos reikalingos tik darbininkams ne verslininkams, o ypač sveikiems. Sveiki verslininkai turi labai daug turto, tai galėtų likti ir be pensijos. Politikai irgi turi labai daug pinigų, tai savo pensijas galėtų perleisti darbininkams, ypač neįgaliesiems. Kol perka vilas, tol vargingi neįgalieji vos duonos įperka.
Už Landsbergių partija raginu visiems nebalsuoti. Nors iš žmogiškumo solidarizuotusi su vargšais, ypač neįgaliaisiais. Tai geriau apsimeta kad nieko blogo nemato. Siūlyčiau politikų pajamų dalį perleisti tik vargingiems neįgaliesiems, nes tai būtų žmogiška. Verslininkų pelno dalį taip pat perleisti neįgalumo pensijoms, ypač kurie nedarbingi virš 50 procentų. O, blogiausia dalis ta, kad beveik visi darbdaviai nepriima neįgaliųjų dirbti, ypač mažuosiuose miestuose. Jei ir priimtų dirbti didmiestyje kad ir valytoju, tai per brangiai būtų važinėtis. Autobusas mėnesiui brangiau kainuotų nei varginga alga. Ne vudnerkindas. Tik vargingas neįgalus. Atiduokit pinigus iš 2 pakopos pensijos kaupimo sukauptus sunkiai uždirbtus be išsišokimų kaip Landsbergiai. Vistiek sulaukęs pensijos tų pinigų nematysiu. Geriau buitį pasigerinsiu čia ir dabar negu kelis eurus pridės gal senatvėje. Raginu politikus tik lauk iš seimo varyti Landsberginių partiją. Iš žmonių tyčiojasi, vilas perkasi tik ir jokios naudos iš jų. Jokių investijų nepritraukia nei darbo vietų kūrimui neprisideda, o tik šaipuosi kad žmonės kvaili. Ne visi mes vunderkindai ne visi sveiki. Jokios atjautos. Jokio darbo nėra kad priimtų dirbti. Tik žmones landsberginiai vargina, kad galėtų vila nusipirkti ir iš tautos issijuoktų, kad trupinius valgo ir vargingai gyvena. Nesvarstyti. Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. siūlomą sprendimą išvados 7 punkte). 3. Emilija Uljanova El.p. [email protected] 2024-10-03 Nr. G-2024-8000 Noriu atkreipti dėmesį į II pakopos pensijų kaupimo sistemą ir išreikšti savo susirūpinimą dėl dabartinių apribojimų, susijusių su šios sistemos atsisakymu bei sukauptų lėšų grąžinimu žmonėms. Šiuo metu II pakopos pensijų kaupime dalyvaujantys asmenys neturi galimybės atsisakyti kaupimo bet kuriuo pasirinktu metu, o tai kelia tam tikrų sunkumų ir suvaržymų.
Manau, kad turėtų būti suteikta teisė piliečiams bet kada atsisakyti dalyvauti šioje sistemoje, jei jie mano, jog šis kaupimo būdas nebeatitinka jų poreikių ar finansinių planų. Be to, prašau Jūsų apsvarstyti galimybę įvesti teisę grąžinti žmonėms sukauptas lėšas. Sukaupti pinigai yra asmens nuosavybė, todėl logiška, kad žmonės turėtų teisę juos susigrąžinti ir laisvai disponuoti savo lėšomis. Tai leistų asmenims efektyviau planuoti savo finansus, ypač tais atvejais, kai asmeninės aplinkybės keičiasi ar atsiranda nenumatytų finansinių poreikių. Manau, kad šios reformos būtų teigiamas žingsnis į priekį siekiant užtikrinti daugiau lankstumo ir pasirinkimo laisvės Lietuvos piliečiams. Dėkoju už dėmesį ir tikiuosi, kad šis pasiūlymas bus atidžiai apsvarstytas. Nesvarstyti. Įstatymo projektą siūloma atmesti (žr. siūlomą sprendimą išvados 7 punkte). 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos bankas, 2024-10-16
Lietuvos bankas
darbo komiteto (toliau – Komitetas) sprendimą dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados, kuriame nurodoma, kad Komitetas, gavęs 30 Lietuvos Respublikos Seimo narių kreipimąsi dėl Seimui pateiktų svarstyti šių įstatymų projektų numatomo teisinio poveikio vertinimo:
Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 7, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2544(2);
Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr.
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3069(2);
Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 5, 6, 22, 29, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 5¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2467(2);
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3451(2);
Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 6, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 35¹, 35², 35⁷, 35⁸, 35¹⁰ ir 37 straipsnių pakeitimo ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4157;
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1691 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4158; ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 145 straipsniu, nusprendė kreiptis dėl numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvados ir prašo iki 2024 m. spalio 14 d. pateikti numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo išvadą (toliau – Kreipimasis). Lietuvos bankas teikia atsakymą. Lietuvos banko nuomone, pensijų kaupimo sistemos pokyčiais turi būti siekiama užtikrinti pensijų kaupimo sistemos teikiamą naudą į senatvės pensiją išėjusiems asmenims, sistemos stabilumą, diversifikuoti rizikas, galinčias kilti dėl skirtingų kaupimo pensijai būdų, ir skatinti savarankišką gyventojų pensijos kaupimą. Įvertinę Kreipimesi pateiktus pasiūlymus, manome, kad ne visos įstatymo projektuose pasiūlytos priemonės tokius tikslus pasiektų, o jų įgyvendinimas galėtų kelti papildomų rizikų. Pažymime, kad Kreipimesi siūlomų reguliavimo pokyčių poveikis Lietuvos pensijų sistemai pilnai ir išsamiai įvertintas galėtų būti tik surinkus papildomus duomenys, pavyzdžiui, atlikus detalų pensijų kaupimo dalyvių elgsenos tyrimą.
Pateiktuose atsakymuose dažnu atveju, vertinant poveikį sistemai, galima pasiremti tik kitų šalių sukaupta patirtimi. 1. Koks tikėtinas Seimo narių registruotų siūlymų poveikis pensijų sistemai:
aprėptis: didėtų ar mažėtų, ar dalyvių skaičiaus santykis su apdraustųjų socialiniu draudimu skaičiumi didėtų ar mažėtų? Siekiant užtikrinti, jog kaupiamas finansinis rezervas padidintų visos pensijų sistemos tvarumą, būtų adekvataus dydžio ir pagerintų į senatvės pensiją išėjusių asmenų ekonominę gerovę, būtina užtikrinti, kad į pakankamos apimties ilgalaikį pensijų kaupimą įsitrauktų didžioji dabartinių dirbančiųjų asmenų dalis, o teigti, kad pensijų reforma įgyvendinama sėkmingai būtų galima tada, jei ilgainiui didžioji dauguma šalies dirbančiųjų žmonių senatvei kauptų pakankamą dalį savo pajamų. Pagrindinis pensijų kaupimo sistemos tikslas – užtikrinti didesnes išmokas sulaukus senatvės pensijos amžiaus ir taip padidinti senatvės pensijos pakeitimo normą bei pagerinti vyresnių asmenų finansinę būklę, todėl šiame atsakyme sujungiamas ir kartu įvertinamas poveikis tiek kaupiančiųjų asmenų aprėpčiai, tiek pakeitimo normai. Laikoma, kad pajamų pakeitimo norma yra pakankama, jei ji siekia bent 70 proc. prieš senatvės pensiją asmens gautų pajamų. Atsakydami į keliamą klausimą dėl aprėpties, taip pat pateiksime vertinimą ar įstatymo projektų pasiūlymai padės ar sumažins galimybę pasiekti didesnę pajamų pakeitimo normą. Elgsenos ekonomikos literatūroje plačiai aprašytas asmenų „ekonominis trumparegiškumas“[3] (angl. economic myopia), reiškiantis individo tendenciją pervertinti artimiausios ateities naudą kartu nuvertinant ilgalaikes pasekmes.
Šis reiškinys dažnai pasireiškia priimant finansinius sprendimus taupymo, vartojimo ar investicijų srityje. Pavyzdžiui, žmonės linkę vartoti dabar, nes dabartinis vartojimas jiems atrodo vertingesnis už būsimą, todėl dalis jų linkę įsiskolinti. Kitas ekonominio trumparegiškumo pavyzdys – kai asmuo gali nepakankamai taupyti senatvės pensijai ar netikėtoms išlaidoms, nes trumpalaikis vartojimas jam atrodo patrauklesnis nei ilgalaikis finansinis saugumas. Pensijų kaupimo sistemos kuriamos tam, kad apsaugotų asmenis nuo trumparegiškų ekonominių sprendimų padarinių, todėl daugelyje valstybių lėšų atsiėmimo galimybės nesulaukus senatvės pensijos amžiaus yra apribojamos arba išsiėmimas iki sukakus senatvės pensijos amžių yra apmokestinamas. Atsižvelgiant į tai, kad žmogaus trumparegiška ekonominė elgsena iš esmės nesikeičia sulaukus senatvės pensijos amžiaus, tinkamiausia pensijų kaupimo sistemos išmokų forma yra laikomas pensijų anuitetas. Šiuos teorinius principus patvirtina Lietuvos banko ne kartą gauti gyventojų prašymai leisti atsiimti II pensijų pakopoje sukauptas lėšas vienkartine išmoka, nors sukaupta suma viršija tą sumą, kuri reikalinga pensijų anuitetui įsigyti, nurodant, kad lėšos reikalingos giminaičių vestuvėms, automobiliui įsigyti arba kitiems vartojimo poreikiams patenkinti. Lankstesnės kaupiamų lėšų atsiėmimo sąlygos kaupimo stadijoje arba privalomo pensijų anuiteto panaikinimas galimai padidintų pensijų kaupimo sistemos patrauklumą, žvelgiant iš trumpalaikės ekonominės naudos perspektyvos, todėl tikėtina kad tai galėtų padidinti kaupiančiųjų kiekį.
Kita vertus, pasinaudojus galimybe išsiimti dalį sukauptų lėšų nesulaukus senatvės pensijos amžiaus, sukauptos sumos būtų mažesnės ir tai mažintų pajamų pakeitimo normą išėjus į senatvės pensiją lyginant su situacija, jei kaupiamos lėšos nebūtų atsiimtos anksčiau laiko. Lietuvos bankas toliau lentelėje pateikia siūlomų pakeitimų ekspertinį poveikio vertinimą tiek dalyvavimo, tiek tikimybės pasiekti didesnę pajamų pakeitimo normą požiūriu. 1 lentelė. Siūlomų įstatymo projektų pakeitimų ekspertinis vertinimas. Projekto numeris Straipsnis Straipsnio esmė Poveikis pajamų pakeitimo normai Poveikis kaupimo sistemos aprėpčiai
PKĮ 7 str. pakeitimas Galimybė nutraukti sutartį per 30 dienų, jei ji pakartotinai sudaroma. Neturės reikšmingo poveikio. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-2544(2) PKĮ 29 str. pakeitimas Privalomo pensijų anuiteto sukaupus tam tikrą sumą panaikinimas. Neigiama įtaka. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-2544(2) PKĮ pakeitimo įstatymo 7 str. Asmenys, tapę pensijų fondų dalyviais iki 2024 m. gruodžio 31 d., iki 2015 m. kovo 1 d. gali nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime arba stabdyti pensijų įmokų pervedimą. Neigiama įtaka. Neigiama įtaka. XIVP-3068(2) PKĮ 6, 8 str. pakeitimai Valstybės biudžeto lėšomis sumokėtos pensijų įmokos panaikinimas. Neigiama įtaka. Neigiama įtaka. XIVP-2467(2) PKĮ 4, 5 str. pakeitimai, papildymas 5¹ str. Išplėsti galimybes nutraukti ir atsiimti visas sukauptas lėšas tam tikrais atvejais, tačiau ne tik tada kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis. Neigiamai, kai nutraukimo ir lėšų atsiėmimo galimybės apibrėžtos plačiai. Teigiama įtaka.
Teigiama įtaka. XIVP-2467(2) PKĮ 6 str. pakeitimas Asmenys, pateikę „Sodrai“ atsisakymą dalyvauti pensijų kaupime, pakartotinai į pensijų kaupimą nėra įtraukiami. Neturės reikšmingo poveikio. Neigiama įtaka. XIVP-2467(2) PKĮ 22 str. pakeitimas Iš pensijų fondo dalyvių turto atskaitomų netiesioginių išlaidų apribojimas iki 0,2 proc. arba 0,1 proc. (turto išsaugojimo fonde) grynųjų aktyvų vertės. Tikėtina nereikšminga neigiama įtaka dėl netiesioginių išlaidų apribojimo, kadangi, palyginti su dabartiniu teisiniu reguliavimu, galimai sumažėtų investavimo priemonių pasirinkimas, kadangi pensijų kaupimo bendrovės, tikėtina, rinktųsi pigesnes priemones, kurios yra mažiau rizikingos ir atitinkamai generuoja mažesnę investicinę grąžą. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-2467(2) PKĮ 29 str. pakeitimas Pensijų anuiteto įsigijimo ribos siejimas su procentu nuo socialinio draudimo pensijos (10 proc.). Neturės reikšmingo poveikio. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-4157 PKĮ 4 str. pakeitimas Išplėsti galimybes nutraukti ir atsiimti visas sukauptas lėšas tam tikrais atvejais, kai kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis. Neturės reikšmingo poveikio, kai nutraukimas ir lėšų atsiėmimas bus galimas tik tada, kai kaupimas tampa betikslis ar apsunkintas (t. y. 2.1 atsakyme detalizuotais atvejais, kurie susiję su sveikata). Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-4157 PKĮ 4 ir 13 str. pakeitimas Ilgesnės įmokų į pensijų fondus atostogos. Neturės reikšmingo poveikio. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-4157 PKĮ 6 str. pakeitimas Atsisakiusių asmenų įtraukimą kartoti kas 3 metus. Neturės reikšmingo poveikio. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-4157 Papildymas 5¹ str. Prailginamas atsisakymo terminas iki įtraukimo metų spalio 31 d. Neturės reikšmingo poveikio. Neturės reikšmingo poveikio. XIVP-4157 PKĮ 29 str. pakeitimas Atsisakoma periodinių išmokų. Neturės reikšmingo poveikio. Neturės reikšmingo poveikio.
Neturės reikšmingo poveikio. Lentelėje neaptariami techninio ar įgyvendinamojo pobūdžio straipsniai, taip pat siūlomi projektai dėl tam tikrų Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio pakeitimų, kurie nėra priskirti Lietuvos banko kompetencijai. 1.2. Kaip keistųsi pensijų pakeitimo norma: didėtų ar mažėtų trumpuoju (iki 10 m.) ir ilguoju (iki 30 m.) laikotarpiu? Įstatymo projektų pakete pateikti pasiūlymai, jeigu jiems būtų pritarta, didesniu ar mažesniu mastu sumažintų kaupiamo turto apimtis II pakopos pensijų kaupimo fonduose. Labiausiai pajamų pakeitimo normą paveiktų galimybė sustabdyti arba nutraukti kaupimą II pakopos pensijų kaupimo fonduose, kadangi dalis kaupimo dalyvių tokia galimybe greičiausiai pasinaudotų dėl trumparegiškos ekonominės elgsenos, kuri buvo aptarta atsakant į pirmesnį klausimą. Norėdami tiksliau įvertinti, kaip vieno ar kito siūlomo konkretaus pakeitimo, susijusio su kaupimu II pakopos pensijų fonduose, įgyvendinimas paveiktų pajamų pakeitimo normą, turėtume atlikti išsamesnę ir daugiau laiko reikalaujančią analizę, kuriai taip pat reikėtų turėti mikrolygio duomenų apie II pakopoje kaupiančių asmenų pajamas, stažą, dalyvavimo kaupime trukmę ir pan. taip pat daryti tam tikras prielaidas dėl kaupimo II pakopos pensijų fonduose veiklos pelningumo ateityje. Apibendrintai žvelgiant į pateiktų pasiūlymų esmę, galima teigti, kad pensijų kaupimą II pakopos pensijų kaupimo fonduose mažinantys sprendimai, kitoms sąlygoms nekintant, mažintų ateities pajamų pakeitimo normą. Jos sumažėjimo mastas priklausytų nuo konkretaus kaupimą II pakopos pensijų kaupimo fonduose mažinančio sprendimo, t. y. nuo to, kokiais atvejais būtų galima išsiimti sukauptas lėšas ir nuo to, ar atsirastų galimybė sukauptas lėšas išsiimti kitoms reikmėms, ar išsiimtos lėšos bus grąžintos į kaupimą I pensijų pakopoje, t. y. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – „Sodra“).
Analitiškai sumažėjimo mastą galima įvertinti remiantis A paveiksle pateikta Tarptautinio valiutos fondo pagal Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenis sudaryta pajamų pakeitimo normos (vidutinės senatvės pensijos ir priešpensinio amžiaus neto darbo pajamų santykio) projekcija. Tuo atveju, jei būtų priimtas sprendimas visas II pakopos pensijų kaupimo fonduose sukauptas lėšas išsiimti kitoms reikmėms, tikėtina, kad pajamų pakeitimo norma (kitoms sąlygoms nekintant) po 10 metų būtų beveik 4 proc. punktais, o po 30 metų– maždaug 9 proc. punktais mažesnė, palyginti su pagal dabar galiojančią pensijų kaupimo tvarką projektuojama pajamų pakeitimo norma. Jeigu būtų nuspręsta iš kaupimo II pakopos pensijų kaupimo fonduose išsiimtas lėšas sugrąžinti į „Sodros“ pensijų kaupimą, tokiu atveju pensijų pakeitimo normos sumažėjimas po 10 ir 30 metų būtų šiek tiek mažesnis, nes dalis II pakopos pensijų kaupimo fonduose pajamų pakeitimo normos sumažėjimo virstų „Sodros“ mokamos senatvės pensijos pakeitimo normos padidėjimu. Manome, kad galimą pajamų pakeitimo normos sumažėjimo intervalą apibrėžia A paveiksle pavaizduotas violetinio stulpelio dydis, o konkretus poveikis pajamų pakeitimo normai priklausytų nuo pasirinkto kaupimo II pakopos pensijų kaupimo fonduose apimtis mažinančio sprendimo. Atsižvelgiant į tai, kad II pensijų pakopa sudaro pakankamai reikšmingą pajamų pakeitimo normos dalį, būtina numatyti priemones, kurios galėtų pakeisti arba papildyti esamą sistemą tuo atveju, jeigu būtų priimti sprendimai susiję su II pakopos aprėpties sumažėjimu. 1.3. Koks būtų poveikis Pensijų anuitetų fondo veiklai, valstybės paskolų poreikiui ir galimybėms jas grąžinti bei Pensijų anuitetų fondo ilgalaikiam tvarumui, siekiant apsaugoti anuitetų gavėjus nuo ilgaamžiškumo rizikos?
Įstatymų projektų pakeitimai, kuriais siūloma leisti atsiimti dalį ar visas kaupiamas lėšas ne tik tais atvejais, kai pensijų kaupimas tampa apsunkintas ar betikslis, taip pat anuiteto privalomumo įsigyti sukaupus tam tikrą sumą panaikinimas neigiamai paveiktų Pensijų anuitetų fondo (PAF) veiklą. Kadangi pensijų kaupimo sistema po paskutinės reformos veikia dar tik 6 metus ir įmokos į II pakopos pensijų fondus yra santykinai nedidelės, šiuo metu tik apie 5 proc. kaupiančių asmenų yra sukaupę virš ribos, kai privalo įsigyti pensijų anuitetą. Suteikus galimybę lanksčiau išsiimti lėšas iš pensijų sistemos, pvz., kaip vienkartinę išmoką, tai sumažintų skaičių asmenų, kurie yra sukaupę pinigų sumą virš ribos, kai privalo įsigyti pensijų anuitetą. Likę asmenys pensijų pajamas galėtų gauti vienkartinės išmokos pavidalu, kurias, tikėtina, panaudotų ne pajamoms pensijai ir einamosioms išlaidoms, bet vienkartiniams didesniems pirkiniams ar paslaugoms įsigyti. Taigi, toks sprendimas nepadėtų spręsti žemos pajamų pakeitimo normos senatvėje problemos, ypač mažesnes senatvės pensijas gaunančių asmenų atžvilgiu. Remiantis „Sodros“ ekspertų vertinimu, tuo atveju, kai mažiau pensijų fondų dalyvių privalėtų įsigyti pensijų anuitetą, PAF turtas augtų lėčiau. Kuo daugiau pensijų anuitetų administruojama PAF, tuo didesnė yra masto ekonomija ir pigesnis valdymas, kartu efektyviau valdoma ilgaamžiškumo rizika, o tai netiesiogiai didina pensijų anuitetų grąžą. Taip pat verta paminėti, kad masto ekonomija buvo viena iš priežasčių, kodėl pensijų anuitetų valdymas ir administravimas buvo perduotas „Sodrai“
esamiems pensijų anuitetų gavėjams didėtų PAF administravimo išlaidos ir palūkanų sąnaudos.
Fiksuojant mažesnę grąžą iš pensijų anuitetų veiklos, pensijų anuitetai būtų rečiau indeksuojami. Sumažinus dalyvavimą PAF, kai didesnė sukauptos senatvės pensijos dalis gali būti atsiimama vienkartinės išmokos pavidalu, arba pakeičiant anuitetą į neprivalomą įsigyti, turėtų būti iš esmės peržiūrėtas investavimo modelis PAF investicijas nukreipiant į mažiau rizikingas. Papildomai reikėtų planuoti didesnius rezervus mirtingumo rizikai mažinti. Tai paaiškinama tuo, kad mažesnis anuitetų gavėjų skaičius lemia mažiau tikslias mirtingumo prognozes, neleidžia diversifikuoti amžėjimo rizikos, o didesnė rizika galiausiai lemia brangesnius anuitetus pensijų anuitetų gavėjams. Taigi didesnis pensijų anuitetų skaičius, žinoma, didina PAF efektyvumą, o mažesnis
Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. KT21-N3/2024 dėl galimybės nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime:
pensijų sistema ir dalyvių teisėtą lūkestį pasinaudoti įstatymų leidėjo nustatytais įvairiais Konstitucijos 52 straipsnyje garantuojamais senatvės pensijų sistemos modeliais, inter alia grindžiamais senatvės pensijoms mokėti būtinų lėšų surinkimu iš tuo metu dirbančių asmenų pajamų arba būsimoms senatvės pensijoms skirtų lėšų kaupimu specialiuose pensijų fonduose, taip pat šių modelių derinimui? Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarime Nr.
KT21-N3/2024 „Dėl Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo (2018 m. birželio 28 d. redakcija) 4 straipsnio 8 dalies, 5 straipsnio, 29 straipsnio (su 2022 m. birželio 28 d. pakeitimu) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo nutarimas) konstatuota, kad esamas reguliavimas ta apimtimi, kuria nėra nustatyta, kad pensijų kaupimas baigiasi, kai jis nutraukiamas pensijų fondo dalyvio iniciatyva išimtiniais atvejais, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Atsižvelgiant į tai, įstatyme turi būti nustatyti išimtiniai pensijų kaupimo pabaigos atvejai, kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime tampa itin apsunkintas ar betikslis. Taip pat Konstitucinio Teismo nutarime nurodyta, jog siekiant nepaneigti įstatymų leidėjo pasirinkto senatvės pensijų sistemos modelio esmės ir užtikrinti viešąjį interesą, kad visa senatvės pensijų sistema veiktų darniai, tokie įstatyme nustatyti pensijų kaupimo pabaigos atvejai turi būti išimtiniai (kai iš esmės pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime tampa itin apsunkintas ar betikslis). Lietuvos banko nuomone, pensijų kaupimo sistema (II pensijų pakopa) yra neatsiejama visos šalies senatvės pensijų sistemos dalis. Atsižvelgiant į tai, lėšų išėmimas, nesant Konstitucinio Teismo nutarime nurodytų išimtinių priežasčių, nesuderinamas su pagrindiniu pensijų kaupimo sistemos tikslu – užtikrinti didesnes išmokas sulaukus senatvės pensijos amžiaus ir taip padidinti senatvės pensijos pakeitimo normą bei pagerinti vyresnių asmenų finansinę būklę.
Lietuvos bankas sutinka, kad pensijų kaupimo dalyvis gali patirti įvairių sudėtingų gyvenimiškų situacijų, tačiau mano, jog šiais atvejais turėtų būti taikytinos (ar prireikus keičiamos) kitos efektyvesnės ir tikslingesnės apsaugos priemonės, pavyzdžiui, privalomasis sveikatos ar turto draudimas, „Sodros“ mokamos pašalpos ir išmokos. Lietuvos banko vertinimu, įstatymo projektuose numatytos tam tikros su pagrindiniu pensijų kaupimo sistemos tikslu nesuderinamos sąlygos, leidžiančios pensijų fondo dalyviui pabaigti kaupimą pensijų fonde ir pasiimti jame sukauptas lėšas, pateikiame paaiškinimus ir argumentaciją:
Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1691 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4158 6 straipsnyje, kadangi asmeniui, patyrusiam fizinio asmens bankrotą ar kurį laiką finansinių sunkumų, poreikis gauti adekvačią senatvės pensiją išlieka ir turi prasmę;
Tokiais atvejai būsto draudimo priemonė būtų tikslingesnė ir pranašesnė, nes kompensuotų visą būsto sumą, o ne dalį (galimai mažą dalį, jei pensijų fonde sukaupta maža suma, šiuo metu vidutinė sukauta suma siekia maždaug 4 600 Eur);
antai valstybės teikia parama, pvz., našlių pensija, mokama „Sodros“ lėšomis. Daugiau informacijos galima rasti https://www.sodra.lt/lt/situacijos/informacija-gyventojams/ka-daryti-jei-netekau-artimuju/esu-naslysnasle-1. II pensijų pakopa neturėtų dubliuoti socialinės paramos priemonių išplečiant pirminį II pakopos tikslą, jeigu socialinės paramos priemonės yra nustatytos kituose teisės aktuose. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad likusiam gyvam sutuoktiniui išliks poreikis gauti pajamas senatvėje, tad jam kaupimo svarba išauga;
Lietuvoje neturint darbo santykių ir nemokant kaupimo įmokų ilgiau negu penkerius metus. Manome, kad asmens išvykimas iš Lietuvos ir (arba) esant Lietuvoje, tačiau neturint darbo santykių ilgiau kaip penkerius metus iš eilės iš esmės neatšaukia to asmens poreikio gauti adekvačią senatvės pensiją iš visų šalių, kuriose asmuo turėjo darbo santykių, mokėjo mokesčius ar kaupė pensiją savarankiškai pensijų fonduose. Asmeniui, neturinčiam darbo santykių, t. y. tam, kurio „Sodros“ pensija, tikėtina, bus maža, dalyvavimas pensijų kaupimo pakopoje turi prasmę dėl poreikio senatvėje užtikrinti bent minimalias pajamas;
Neterminuotai 2019 m. susistabdžiusiems įmokas dalyviams sudarius sąlygas atsiimti savo sukauptas lėšas, jie netektų galimų senatvės pajamų iš II pakopos, nes greičiausiai sukaupta suma būtų skirta vienkartinio pobūdžio vartojimo poreikiams patenkinti, tačiau jų „Sodros“ pensija taip pat sumažėtų. Tokiems asmenims, ypač jei jie nepasitiki pensijų kaupimo sistema, turėtų būti pasiūlyta galimybė grįžti į „Sodrą“ ir atkurti „Sodros“ suteiktas teises į būsimą senatvės pensiją ir jos dydį. Kitu atveju šių asmenų pajamų pakeitimo norma bus mažesnė. Lietuvos banko nuomone, Konstitucinio Teismo nutarimo nuostatos reiškia, kad įstatyme turi būti nustatyti išimtiniai pensijų kaupimo pabaigos atvejai, kai iš esmės ir negrįžtamai pasikeičia pensijų kaupimo dalyvio gyvenimo aplinkybės, dėl kurių dalyvavimas kaupime tampa itin apsunkintas ar betikslis ir kurios galėtų būti susijusios su sveikata, t. y. kritinės ligos, negalia ir pan. Lietuvos banko nuomone, pirmiau paminėtos įstatymo pakeitimo projektuose nurodytos sąlygos, leidžiančios pensijų fondo dalyviui pabaigti kaupimą pensijų fonde ir pasiimti jame sukauptas lėšas, II pakopos pensijų sistemą galėtų paversti taupymo priemone, kurios paskirtis taptų gerokai platesnė nei sukaupti didesnes pajamas senatvei. Tokiu atveju kiltų poreikis konceptualiai persvarstyti pertvarkytos sistemos sąsajas su Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytu viešuoju interesu užtikrinti darnią pensijų sistemos veiklą. 2.2.
veikimo principus nebus pažeista Konstitucinio Teisimo doktrina, kad įstatymu nustatydamas senatvės pensijų sistemos modelį įstatymų leidėjas privalo paisyti iš Konstitucijos 52 straipsnio kylančių reikalavimų, konstitucinio socialinės darnos imperatyvo, teisingumo, protingumo, proporcingumo principų? Konstitucinis Teismas 2020 m. vasario 10 d. nutarime pažymėjo, kad pagal konstitucinius visuomenės solidarumo, socialinės darnos ir teisingumo imperatyvus valstybei tenkanti socialinės apsaugos našta paskirstoma visiems visuomenės nariams, tačiau tas paskirstymas turi būti konstituciškai pagrįstas, jis negali būti neproporcingas, negali paneigti valstybės socialinės orientacijos ir iš Konstitucijos valstybei kylančių įpareigojimų. Konstitucijoje įtvirtintas socialinio solidarumo principas nepaneigia asmeninės atsakomybės už savo likimą, todėl socialinės apsaugos teisinis reguliavimas turi būti toks, kad būtų sudarytos prielaidos ir paskatos kiekvienam visuomenės nariui pačiam pasirūpinti savo gerove, o ne pasikliauti vien valstybės laiduojama socialine apsauga. Abipusės asmens ir visuomenės atsakomybės pripažinimas yra svarbus užtikrinant socialinę darną, laiduojant asmens laisvę ir galimybę apsisaugoti nuo sunkumų, kurių asmuo pats vienas nepajėgtų įveikti. Lietuvos bankas laikosi pozicijos, kad, keičiant pensijų išmokų mokėjimo tvarką ar kitus su pensijų kaupimu susijusius aspektus, būtina rasti tinkamą pusiausvyrą tarp visuomenės intereso užtikrinti pakankamą asmenų, sulaukusių senatvės pensijos amžiaus, finansinį aprūpinimą ir atskirų visuomenės narių, kurie taip pat ateityje sulauks senatvės pensijos amžiaus, asmeninių interesų. 3. Koks tikėtinas Seimo narių siūlymų poveikis verslo ir investicinei aplinkai:
infliaciją?
Remiantis Lietuvos banko duomenimis, 2024 m. birželio mėn. pabaigoje II pakopos pensijų kaupimo fonduose pensijas kaupė 1 413,3 tūkst. dalyvių (iš jų aktyvių, t. y. pensijų įmokas mokančių, dalyvių
iš pakete pateikto įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta informacija, kad, atsiradus naujiems pagrindams nutraukti dalyvavimą pensijų kaupime, dalis dalyvių pasitrauks, tačiau bus siekiama, jog 2025 m. aktyvių pensijų kaupimo dalyvių skaičius būtų ne mažesnis kaip 80 proc. aktyvių dalyvių, t. y. 613 tūkst. asmenų, įvertinome, jog tokiu atveju tikėtinas maksimalus II pakopos pensijų kaupimo fonduose sukaupto turto sumažėjimas galėtų sudaryti apie 940 mln. Eur. Vis dėlto, atsižvelgiant į projektų aiškinamuosiuose raštuose pateikiamą informaciją apie tų visuomenės grupių, kurioms siūloma sukurti galimybę pasitraukti iš pensijų kaupimo II pakopos pensijų kaupimo fonduose, gausumo įverčius, aktyvių II pakopos pensijų kaupimo fonduose dalyvių sumažėjimas 20 proc. laikytinas pesimistiniu scenarijumi, o galimai labiausiai tikėtinu scenarijumi yra aktyvių II pakopos pensijų kaupimo fonduose dalyvių sumažėjimas apie 10 proc. (arba maždaug 75 tūkst. asmenų). Tokiu atveju, tikėtinas maksimalus II pakopos pensijų kaupimo fonduose sukaupto turto sumažėjimas galėtų sudaryti apie 460 mln. Eur. Susiklosčius bet kuriam iš šių scenarijų, šios lėšos, skirtos vartojimui didinti, infliaciją Lietuvoje 2025-2028 m. padidintų palyginti nedaug (iki 0,1 proc. punkto kasmet, palyginti su scenarijumi be tokių pakeitimų II pakopos pensijų kaupimo fonduose)[4]. Poveikis infliacijai būtų ribotas iš dalies dėl to, kad gyventojų disponuojamųjų pajamų padidėjimas būtų laikinas, – šios pajamos padidėtų tik 2025 m., o vėliau jos sumažėtų[5]. 3.2.
kaupimą ar išimti tam tikrą kiekį santaupų paveiks pensijų fondų valdytojų investavimo strategijas ir jų investicinę grąžą? Kokį poveikį tai galimai turės pensijų fondų valdytojų konkurencijai? Kiek tikėtina, kad steigsis nauji pensijų fondų valdytojai? Jei įstatymų leidėjas priimtų sprendimą, leisti bet kada atsiimti visas ar dalį lėšų, pensijų fondai būtų priversti laikyti didesnę itin likvidžių finansinių priemonių dalį, kurios paprastai lemia mažesnę investicinę grąžą. Tokios finansinės priemonės, kurių trukmė yra 10-20 metų, taptų netinkamos pensijų fondams. Dalį tokių investicijų sudaro investicijos į infrastruktūrą, privatų ar rizikos kapitalą, dar kitaip vadinamas alternatyviąsias turto klases, leidžiančias diversifikuoti riziką ir uždirbti didesnę investicinę grąžą. Pensijų kaupimo dalyviams ši galimybė būtų sumažinta, o pensijų fondai pagal investicinio portfelio sudėtį taptų panašūs į suderintuosius fondus (angl. UCITS). Tipiškai suderintasis fondas, kurio vienetai perkami ir išperkami kiekvieną dieną, turi turėti nuo 10 iki
vyriausybių obligacijos turinčios aktyvią antrinę rinką). Šiuo metu pensijų fondų vienetams išpirkti ir kitam turtui įsigyti bendrai laikoma apie 2,17 proc. arba 178,1 mln. Eur, pensijų fonduose sukaupto turto. Suteikus galimybę pensijų kaupimo dalyviams laisvai bet kada atsiimti dalį, ar visas sukauptas lėšas, likvidaus turto dalis padidėtų 8-12 proc. punktų iki maždaug 820 mln. Eur, o pensijų fondų grąža sumažėtų apie 50-55 mln. Eur, skaičiuojant nuo esamo pensijų portfelio dydžio, tai kasmet sumažintų grąžą maždaug 1 proc. punktu. Tuo atveju, jei darytume tą pačią prielaidą, kaip 3.1 klausimo atsakyme, kad leidus pasitraukti iš pensijų kaupimo sistemos pasitrauktų apie 20 proc. dalyvių, pensijų kaupimo fonduose sukaupto turto sumažėjimas galėtų sudaryti apie 940 mln. Eur.
Eur. Toks sumažėjimas nepadarytų didelės įtakos pensijų kaupimo bendrovėms ir šios galėtų toliau veikti pelningai. Vis dėlto šis ganėtinai reikšmingas pensijų kaupimo sistemos pokytis tikėtina nepaskatintų naujų pensijų kaupimo bendrovių steigimosi. Pensijų kaupimo bendrovės konkuruoja tarpusavyje siekdamos pasiūlyti pensijų kaupimo dalyviui didesnę grąžą. Investavimas į kolektyvinio investavimo subjektus, kurių bendrasis išlaidų koeficientas didesnis (tai yra pensijų fondo patiriamos netiesioginės išlaidos yra didesnės), gali būti prasmingas ir pateisinamas, kai to kolektyvinio subjekto valdytojas geba sukurti didesnę naudą investuotojams. Alternatyviosios turto klasės apima investicijas į nekilnojamąjį turtą, infrastruktūros projektus, privatų ir rizikos kapitalą, žaliavas ir panašias investicijas, kuriomis nėra viešai prekiaujama vertybinių popierių biržose, būtent tokio tipo investicijos pensijų fondams leidžia investuoti Lietuvoje. Pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) turimus duomenis, investicijos į alternatyviąsias turto klases 2022 m. daugelyje EBPO narių sudarė nuo 10 iki 50 proc. pensijų fondų turto, Lietuvoje šios investicijos sudaro mažiau kaip 5 proc. pensijų fondus sudarančio turto, – taigi galimybės neišnaudojamos. Lietuvos banko nuomone, reikalinga detalesnė pensijų fondų administravimo mokesčių analizė, nes netiesioginių išlaidų apribojimas gali keisti fondo strategiją, skatinti investuoti tik į biržoje prekiaujamus fondus ir galimai turėtų neigiamą poveikį pajamų pakeitimo normai lyginant su dabartiniu reguliavimu, kuriame netiesioginės pensijų fondų išlaidos nėra apribotos. Svarbu atkreipti dėmesį ir į praktinį tokio pasiūlymo įgyvendinimo aspektą. Paprastai ETF praėjusio laikotarpio savo išlaidų koeficientus privalo apskaičiuoti ir pateikti iki einamųjų metų kovo ar balandžio mėnesio.
Tai reiškia, kad apie tai, jog pensijų kaupimo bendrovės pasirinktos investicijos viršijo netiesioginių išlaidų dydį, galėtų paaiškėti tik kitų metų kovo ar balandžio mėnesį. Įstatymo projekte nėra detalizuota, kaip pensijų kaupimo bendrovės turėtų kompensuoti nustatytą netiesioginių išlaidų ribą viršijančias išlaidas fondą palikusiems (migravusiems į kitą fondą) dalyviams iki einamųjų metų kovo mėnesio. Apibendrinant pažymėtina, kad, remiantis užsienio šalių patirtimi, pensijų kaupimo sistemos patrauklumą ir pasitikėjimą ja gerokai sumažina diskusijos dėl kaupimo reikalingumo ir dažnos reformos (tai rodo ir „Sodros“ pateikiami automatinio įtraukimo į pensijų kaupimą (atsisakymo dalyvauti jame) duomenys). Priešingai, pasitikėjimas didėja, kai gyventojai turi pakankamai informacijos apie sistemos veikimą. Siekiant padidinti Lietuvos pensijų sistemos patrauklumą, reikėtų imtis papildomų priemonių, kad kaupimas būtų masiškesnis ir aktyvesnis, pavyzdžiui, paskatinti darbdavių įtraukimą, kad sulaukus senatvės pensijos amžiaus gyventojams būtų užtikrinama pakankama pajamų pakeitimo norma, didinti finansinį gyventojų raštingumą ir aiškiai komunikuoti apie adekvačius sistemai keliamus lūkesčius. Valstybinis pensijų fondas taip pat galėtų būti svarbi detalė, kuri daliai visuomenės suteiktų papildomą pasitikėjimą šia kaupimo sistema, nes daliai visuomenės, Lietuvos banko nuomone, valstybės kapitalo pensijų fondas būtų svarbus pasitikėjimo garantas. Tam, kad diskusijos būtų nuoseklesnės, visų pirma būtinas ilgalaikis strateginis susitarimas šalies lygiu, kokie tikslai keliami pensijų sistemai, nustatant konkretų rodiklį, kurio siekiame, pavyzdžiui, asmens pajamų pakeitimo norma turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. (o ilgainiui ir 70 proc.), o tada ieškomi būdai ir konkrečios priemonės, kaip pasiekti šį tikslą.
Reikalinga visų suinteresuotųjų (įstatymų leidybos procesuose dalyvaujančios ir sprendimus priimančios institucijos, darbuotojai, darbdaviai) šalių diskusija ir sutarimas tam, kad keičiantis politiniam ciklui iš naujo nebūtų keliami vis nauji klausimai dėl pensijų kaupimo sistemos reikalingumo ir naujų reformų. Lietuvos banko nuomone, bet kokiais pensijų kaupimo sistemos pokyčiais turi būti siekiama užtikrinti pakankamas į pensiją išėjusių asmenų pajamas, pensijų kaupimo sistemos stabilumą šalyje, diversifikuoti rizikas, galinčias kilti dėl skirtingų kaupimo pensijai būdų, ir skatinti savarankišką gyventojų pensijos kaupimą. Susipažinta
iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2025 m. vasario 26 d. nutarimas Nr. 97 * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsniu ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. rugsėjo 24 d. vakarinio posėdžio metu priimtą sprendimą (protokolas Nr. SPP-415) ir Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
1.3 ir 1.4 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Pritarti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 6, 8, 13, 15, 22, 28, 29, 30, 33, 35(1), 35(2), 35(7), 35(8), 35(10) ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4157, Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr.
IX-1691 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-4158, Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 6, 8 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3068(2), Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3069(2), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 3, 4, 5, 7, 29, 30 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2544(2), Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 4, 5, 6, 22, 29, 30, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir papildymo 51 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2467(2) ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3451(2) (toliau kartu – Įstatymų projektai) tikslams, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui Įstatymų projektų nesvarstyti dėl toliau nurodytos priežasties. Siekiant užtikrinti darnų pensijų kaupimo sistemos tobulinimą, kuris, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 5 punkte įtvirtintu teisėkūros efektyvumo principu, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, teisės akte turi būti įtvirtinamos veiksmingiausiai ir ekonomiškiausiai teisinio reguliavimo tikslą leisiančios pasiekti priemonės, gali būti įgyvendintas tik kompleksiškai sprendžiant pensijų kaupimo sistemos problemas bei siekį šią sistemą tobulinti, Lietuvos Respublikos Vyriausybė Seimui 2025 m. pavasario sesijoje pateiks svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr.
IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą, kuriuo bus siūloma sistemiškai tobulinti pensijų kaupimo sistemą, kartu įgyvendinant Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2024 m. gruodžio 12 d. nutarimu Nr. XV-54 „Dėl Devynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 154 ir 155 punktų nuostatas bei Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2024 m. kovo 7 d. nutarimą Nr. KT21-N3/2024. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Biudžeto ir finansų komitetas 2025-05-21 * Atsižvelgiant į tai, kad:
1LR Vyriausybės 2025 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 97, siūloma Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo projekto Nr. XIVP-2544(2)
nesvarstyti;
2Ir į tai, kad LR Vyriausybė 2025 m. gegužės 13 d.
pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-374 ir jį lydinčius įstatymų projektus Nr.
XVP-375, XVP-376, XVP-377 ir XVP-378, kuriais sistemiškai tobulinama pensijų kaupimo sistema; Siūloma pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui įstatymo projektą Nr. XIVP-2544(2) atmesti. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą Nr. XIVP-2544(2) atmesti, atsižvelgiant į tai, kad:
Vyriausybės 2025 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 97, siūloma Lietuvos Respublikos Seimui įstatymo projekto Nr. XIVP-2544(2) nesvarstyti;
Vyriausybė 2025 m. gegužės 13 d. pateikė Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo Nr. IX-1691 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XVP-374 ir jį lydinčius įstatymų projektus Nr. XVP-375, XVP-376, XVP-377, XVP-378 ir XVP-379, kuriais sistemiškai tobulinama pensijų kaupimo sistema ir kuriems Komitetas pritarė. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Linas Kukuraitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Linas Kukuraitis Komiteto biuro patarėja D. Jonėnienė [1] 2024 metų pradžioje į pensijų kaupimą buvo įtraukti 59 745 žmonės. 33 859 atsisakė dalyvauti, 25 886 liko dalyvauti. Pranešimai apie automatinį įtraukimą buvo siunčiami į asmenines paskyras. Šias žinutes atsidarė 31,5 tūkstančio gyventojų. Informacijos asmeninėse paskyrose neperskaičiusiems gyventojams
„Sodra“ siuntė registruotus laiškus. Tik 529
gyventojai savarankiškai sudarė sutartis su pensijų kaupimo bendrovėmis – kitomis, nei automatiškai parinktos įtraukimo metu. Ir tik 2 503 žmonių pasirašė naujas pensijų kaupimo sutartis, nors šiais metais nebuvo įtraukti į pensijų kaupimą. Šie duomenys rodo nepasitikėjimo II pakopa mastą, kurį automatinis įtraukimas vualizuoja. Reikia keisti sistemą, bet ne slėpti jos nepatrauklumą automatiniu įtraukimu.
Šaltinis: https://www.tv3.lt/naujiena/verslas/tukstancius-itrauke-i-pensiju-kaupima-stai-kiek-pinigu-nuskaiciuos-nuo-jusu-algos-n1349696 [2] https://www.delfi.lt/login/naujienos/kiek-atskaito-pensiju-fondai-valdytojams-ir-tarpininkams-per-metus-galejo-sukapseti-apie-50-milijonu-euru-92427751 [3] Mokslinis terminas „ekonominis trumparegiškumas“ (angl. economic myopia) yra kilęs iš graikiško žodžio „myopia“, kuris pažodžiui reiškia „trumparegiškumas“ arba
„siauras regėjimas“. Medicininiame kontekste trumparegiškumas apibūdina akių
būklę, kai žmogus gerai mato arti esančius objektus, bet blogai mato toli esančius. Panašiai ir ekonominiame kontekste šis terminas vartojamas metaforiškai, norint pabrėžti žmonių, įmonių ar valdžios institucijų polinkį priimti sprendimus, kurie orientuoti tik į trumpalaikę naudą, nekreipiant dėmesio į ilgalaikes pasekmes. Ekonominis trumparegiškumas pasireiškia tada, kai sprendimus lemia trumpalaikiai tikslai arba nauda, nepaisant galimų ilgalaikių nuostolių ar rizikos. Tai gali apimti, pavyzdžiui, vartotojų pasirinkimus, kai žmonės renkasi pirkti prekes, kurios teikia trumpalaikį malonumą, bet gali pakenkti finansinei gerovei ateityje. Taip pat tai gali būti matoma valdžios institucijų veiksmuose, kai nustatomos politikos kryptys, kurios greitai pagerina ekonominę situaciją, bet ilgainiui gali sukelti finansinių ar socialinių problemų. Taigi,
„ekonominis trumparegiškumas“ yra konceptualiai siejamas su „myopia“ per
šią trumpalaikio ir ilgalaikio mąstymo skirtį, kai nepakankamai atsižvelgiama į tolesnes pasekmes. [4] Skaičiavimuose daroma prielaida, kad 60 proc. lėšų iš II pakopos pensijų kaupimo fondų būtų atsiimama 2025 m. trečiąjį ketvirtį ir po 20 proc. 2025 m. ketvirtąjį bei 2026 m. pirmąjį ketvirčiais. [5] Tai taip pat reiškia tai, kad lėšų iš II PPKF atsiėmimas infliaciją iš pradžių didintų, o vėliau – po kelerių metų – ją mažintų.