Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 59 straipsnio pakeitimas Papildyti 59 straipsnį nauja 22 dalimi:
„22. Kariui savanoriui jo motyvuotu prašymu ir darbdavio sutikimu savaitės,
einančios po savaitgalinių planinių pratybų, dienomis gali būti suteiktos iki 2 kalendorinių dienų neapmokamos atostogos, siekiant pilnai atkurti jo darbingumą, reikalingą tinkamai atlikti darbinę /profesinę veiklą. Bendra šių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 24 kalendorinės dienos per metus.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja
Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 59 straipsnio
projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo NR. VIII-723 59 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projekto) rengimą paskatinusios priežastys: Krašto apsaugos savanorių pajėgos - neatskiriama moderniai organizuojamos Lietuvos kariuomenės dalis. Jos užduotis - pasiruošti teritorinei krašto gynybai. Kariai savanoriai per pratybas mokosi kovoti mažais koviniais vienetais jiems gerai pažįstamoje aplinkoje, rengti pasalas, greitus apšaudymus, sabotuoti ir pan. Jei savo šalyje sulauktume priešiškai nusiteikusių pajėgų, kariai savanoriai būtų tie, kurie pasirūpintų, kad priešui mūsų žemėje būtų ypatingai nemiela: kad mūsų upės būtų sraunesnės, mūsų pelkės - gilesnės, mūsų naktys - šaltesnės, mūsų miškai - dukart gūdesni... Karys savanoris - tai paprastą civilinį gyvenimą gyvenantis žmogus, nuolatos pasirengęs stoti savo krašto gynybon. Į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą gali būti priimami Lietuvos Respublikos piliečiai nuo 18 iki 60 metų amžiaus. Kario savanorio tarnybos sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 4 kalendorinių metų laikotarpiui. Asmuo, sudaręs sutartį, prisiekia Lietuvos valstybei. Sutarčiai pasibaigus ji gali būti pratęsiama. Savanoriška nenuolatinė karo tarnyba dažniausiai atliekama savaitgaliais, per kuriuos kariai savanoriai palaipsniui mokosi visų su krašto gynyba susijusių dalykų. Karys savanoris vidutiniškai tarnauja nuo 20 iki 50 parų per metus. Už tarnybos dienas, kario savanorio pasirinkimu mokamas atlyginimas atitinkantis kario savanorio civilinį atlyginimą, arba mokamas atlyginimas pagal turimą karinį laipsnį.
Be to, tarnybos metu suteikiamos visos kariams taikomos socialinės garantijos, aprūpinami maistu arba jiems išmokama maitinimosi išlaidų piniginė kompensacija, apmokamos su tarnyba susijusios išlaidos, mokamos skatinamosios išmokos. Tačiau tokia socialinė garantija, kaip kariui savanoriui suteikimas neapmokamų atostogų (jo prašymu ir darbdavio sutikimu) po savaitgalinių planinių pratybų, siekiant pilnai atkurti jo darbingumą, reikalingą tinkamai atlikti darbinę /profesinę veiklą, šiuo metu nėra numatyta. Kaip rodo praktika, darbdaviai, vadovaudamiesi vien tik darbo kodekso nuostatomis, ne visada yra linkę geranoriškai sureaguoti į motyvuotus karių savanorių prašymus ir suteikti jiems vienos ar kelių dienų neapmokamų atostogų. Įstatymo projekto tikslas – tobulinti santykių, įgyvendinant socialinių garantijų suteikimą kariams savanoriams, teisinį reglamentavimą, siekiant sudaryti sąlygas kariui savanoriui jo prašymu ir darbdavio sutikimu savaitės, einančios po savaitgalinių planinių pratybų, dienomis suteikti neapmokamų atostogų (iki 2 kalendorinių dienų, bet ne daugiau kaip 24 kalendorines dienas per metus) ir tokiu būdu dar labiau padidinant Lietuvos piliečių motyvaciją stoti į savanorišką nenuolatinę karo tarnybą, ilgiau ir kokybiškiau joje tarnauti, geriau pasiruošti teritorinei krašto gynybai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo NR.
VIII-723 59 straipsnio 11 dalyje yra nustatyta, kad kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, nepertraukiamai dalyvaujantiems tarptautinėje operacijoje 6 mėnesius, yra suteikiamos 15 kalendorinių dienų atostogos, o už kiekvienus 2 paskesnius nepertraukiamo dalyvavimo tarptautinėje operacijoje mėnesius papildomai suteikiamos 5 kalendorinės dienos atostogų, tačiau bendra šių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 30 kalendorinių dienų per metus. Kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams tarnybos tarptautinėje operacijoje metu krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos iki 15 kalendorinių dienų atostogos dėl šeiminių aplinkybių, o dėl grįžimo iš tarnybos tarptautinėje operacijoje ar ilgalaikio plaukiojimo kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka suteikiamos iki 5 kalendorinių dienų persikėlimo atostogos, kurių pradžia – kita darbo diena po kario savanorio ar kito savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario grįžimo iš tarptautinės operacijos ar ilgalaikio plaukiojimo, ir 15 kalendorinių dienų reabilitacijos ir (ar) reintegracijos atostogos. Reabilitacijos ir reintegracijos atostogos suteikiamos sveikatai stiprinti ir reintegracijai vykdyti, kai karys turi sveikatos sutrikimų. Reintegracijos atostogos suteikiamos reintegracijai vykdyti, kai karys neturi sveikatos sutrikimų. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projektu siūloma:
Papildyti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo NR.
straipsnį nauja 22 dalimi ir nustatyti, kad kariui savanoriui jo motyvuotu prašymu ir darbdavio sutikimu savaitės, einančios po savaitgalinių planinių pratybų, dienomis gali būti suteiktos iki 2 kalendorinių dienų neapmokamos atostogos, siekiant pilnai atkurti jo darbingumą, reikalingą tinkamai atlikti darbinę /profesinę veiklą. Bendra šių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 24 kalendorinės dienos per metus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Įstatymo projektas įtakos korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai. Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektais siūlomos nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymą nereikės priimti naujų teisės aktų arba pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo bei Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją bei Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymo lydimųjų aktų, – kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Priėmus įstatymą nereikės priimti naujų teisės aktų arba pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Teikiamo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto ar kitų pinigų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Specialistų vertinimų ir išvadų Įstatymo projekto rengimo metu negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Nėra. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia:
Seimo narys Kęstutis Vilkauskas
2023-03-16 Nr. XIVP-2534 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektu siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas, pagal kurį kariui savanoriui jo motyvuotu prašymu ir darbdavio sutikimu savaitės, einančios po savaitgalinių planinių pratybų, dienomis gali būti suteiktos iki 2 kalendorinių dienų neapmokamos atostogos, siekiant pilnai atkurti jo darbingumą, reikalingą tinkamai atlikti darbinę /profesinę veiklą, yra diskutuotinas. Manytina, kad nemokamų atostogų suteikimas kariui savanoriui jo darbovietėje yra ne keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Pažymėtina, kad karių savanorių darbo santykius, išskyrus keičiamo įstatymo 22 straipsnyje nustatytus savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kario statuso ypatumus, reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, todėl suteikiant tikslines atostogas (nemokamos atostogos yra viena iš tikslinių atostogų rūšių) jiems yra taikomos šio kodekso nuostatos. Nemokamos atostogos ir jų suteikimas yra nustatytas Darbo kodekso
ilgiau trunkančios nemokamos atostogos gali būti suteikiamos darbuotojo prašymu, jeigu darbdavys sutinka. Atkreiptinas dėmesys, kad net ir priėmus siūlomą pakeitimą, pagal kurį „kariui savanoriui jo motyvuotu prašymu ir darbdavio sutikimu“ būtų suteikiamos nustatytos trukmės nemokamos atostogos, įstatymo projekto tikslas nebūtų pasiektas, nes tokių atostogų suteikimui turėtų būti išreikšta tiek darbuotojo, tiek ir darbdavio valia, t. y. siūloma taisyklė neįpareigotų darbdavio suteikti nemokamas atostogas kariui savanoriui.
Svarstytina, ar siekiant siūlomo teisinio reguliavimo tikslų, neturėtų būti keičiama Darbo kodekso 137 straipsnio 1 dalis, reguliuojanti atvejus, kuomet nemokamos atostogos privalo būti suteikiamos. Priešingu atveju siūlomas teisinis reguliavimas laikytinas pertekliniu. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad nemokamų atostogų paskirtis paprastai nėra siejama su pailsėjimu ir siekiu atgauti jėgas. Tokią paskirtį turi kasmetinės atostogos, kurios Darbo kodekso 126 straipsnio 1 dalyje apibrėžiamos kaip laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Kartu pastebėtina, kad nemokamos atostogos mažina darbuotojų socialines garantijas, todėl svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas visiškai atitiktų darbuotojų, kurie nori pailsėti ir atgauti jėgas, interesus. 3. Atsižvelgiant į tai, kad Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose vartojamas terminas „nemokamos atostogos“, įstatymo projekto formuluotę
„neapmokamos atostogos“ reikėtų atitinkamai tikslinti. 4. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo
rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija), įstatymo projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje reikėtų atsisakyti žodžio „nauja“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]