Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ ĮSTAIGŲ DARBUOTOJŲ DARBO APMOKĖJIMO ĮSTATYMO XIII-198 5 STRAIPSNIO
d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Papildyti įstatymo 5 straipsnį 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Visų be išimties valstybės ir savivaldybių įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio dydžiai Vyriausybės nustatyta tvarka viešinami įstaigų internetinėse svetainėse.“
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Gintautas Paluckas
DĖL Lietuvos Respublikos
priežastys, įstatymų projektų tikslai ir uždaviniai. Valstybės ir savivaldybių įstaigos Vyriausybės nutarimu turi pareigą savo internetinėse svetainėse viešai skelbti informaciją apie įstaigoje dirbančių tos įstaigos darbuotojų, einančių vienodas arba pagal kitus požymius vienarūšes pareigas, skaičius ir šias pareigas einančių darbuotojų praėjusių, o taip pat ir einamųjų metų praėjusio ketvirčio vidutinius mėnesinius nustatytus (paskirtus) darbo užmokesčius.Tačiau darbuotojo, kuris vienintelis įstaigoje eina atitinkamas pareigas, darbo užmokestis viešinamas gali būti tik gavus jo sutikimą. Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo viešinimas numatytas ne įstatymu, o Vyriausybės nutarimu, ir dėl to įstatymo redakciją kritikavo korupcijos prevenciją Lietuvoje vykdanti Specialiųjų tyrimų tarnyba. Ši organizacija 2018 metais teikė siūlymus įstatymo projektui, kuris turėjo įpareigoti biudžetines įstaigas skelbti visų darbuotojų kontaktus ir jų metinius atlyginimus. Tarnyba teigė, kad toks viešinimas padėtų užkirsti kelią fiktyviems įdarbinimams: „STT nurodo gaunantys pranešimų, kad įstaigose įdarbinami giminės ar kiti artimi asmenys, kuriems sudaromos išskirtinės ar palankesnės sąlygos arba įstaigos vadovai priskiria sau kitų pareigų, vienu metu dirba keliose įstaigose. STT teigimu, tokia pataisa užtikrintų nuoseklesnį informacijos apie darbo užmokestį skelbimą, o biudžetinių įstaigų darbuotojų atlygio viešinimas padėtų mažinti galimų piktnaudžiavimų ar korupcijos rizikas. Didesnis viešumas, anot STT atstovo, padėtų geriau kontroliuoti biudžetines įstaigas, šios būtų akyliau stebimos pačios visuomenės, žiniasklaidos [1] “.
Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus, teikiame įstatymo pataisas kurios įpareigoti biudžetines įstaigas skelbti visų darbuotojų atlyginimų dydžius. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projektą parengė Seimo narys Gintautas Paluckas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptariami teisiniai santykiai. Šiuo metu įstatyme nenumatytas darbuotojų darbo užmokesčio viešinimas, tačiau Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo“ nuostatos reglamentuoja, kokiais terminais interneto svetainėse turi būti pateikiama ir atnaujinama informacija apie darbo užmokestį. Pažymėtina, kad Vyriausybės nutarime taikoma išimtis viešinti darbuotojo, kuris vienintelis įstaigoje eina atitinkamas pareigas, darbo užmokestį. Tokio darbuotojo atlyginimas gali būti viešinamas tik gavus jo sutikimą. 4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma reglamentuoti valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų atlyginimą įstatymu, nustatant, kad įstaigos turi pareigą interneto svetainėse viešinti ne dalies, o visų įstaigose dirbančių darbuotojų atlyginimus. Toks reglamentavimas užtikrintų didesnį skaidrumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Teisinio reguliavimo poveikio vertinimo nebuvo atlikta. 6.
6Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymo projektas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai
ir mažins galimas korupcijos apraiškas. 7. Galima priimtų įstatymų įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymo projekto nuostatų įgyvendinimas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams? Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja. 9 . Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymui įgyvendinti reikės tikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo“
įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11 . Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymui įgyvendinti reikės tikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės
savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo“
fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti.
Įstatymo įgyvendinimas įtakos biudžetams neturės, įstatymui įgyvendinti lėšų neprireiks. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymų projektų žodžiai, kurių reikia jiems įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „darbo užmokestis“,
„biudžetinių įstaigų darbo užmokesčio dydžio viešinimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Seimo narys Gintautas
Paluckas [1] https://www.lrt.lt/naujienos/lietuvoje/2/221113/stt-siulo-viesinti-visu-biudzetininku-kontaktus-ir-atlyginimus
2023-03-14 Nr. XIVP-2525 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5 straipsnį 3 dalimi ir nustatyti, kad „Visų be išimties valstybės ir savivaldybių įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio dydžiai Vyriausybės nustatyta tvarka viešinami įstaigų internetinėse svetainėse.“ Įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas ir tobulintinas. Pirma, pažymėtina, kad siūloma nuostata vertintina kaip ne šio įstatymo reguliavimo dalykas, kadangi tai, kokia informacija yra vieša ir kas turėtų būti skelbiama valstybės ir savivaldybių institucijų interneto svetainėse, reglamentuojama Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją ir duomenų pakartotinio naudojimo įstatyme. Be to, siūlomas reguliavimas yra perteklinis, nes minėto įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 5 punkte jau yra nustatyta, kad institucijos interneto svetainėje, laikantis asmens duomenų apsaugos , valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės paslapčių ir saugomų paslapčių apsaugos reikalavimų, turi būti skelbiama institucijos valstybės tarnautojų, valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis vidutinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis pagal einamas pareigas (darbuotojo, kuris vienintelis įstaigoje eina atitinkamas pareigas, vidutinis nustatytasis (paskirtasis) darbo užmokestis skelbiamas tik gavus jo sutikimą).
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir Darbo kodekso 148 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad duomenys apie atskiro darbuotojo darbo užmokestį teikiami ar skelbiami tik įstatymų nustatytais atvejais arba su darbuotojo sutikimu. Antra, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje reikėtų atsisakyti teksto „Visų be išimties“ kaip perteklinio ir teisės požiūriu klaidinančio, nes nei šioje dalyje, nei kitur išimtys iš šioje dalyje nustatytos taisyklės nėra teikiamos, todėl norma būtų taikoma be išimčių apie tai specialiai nenurodžius. Trečia, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo
formuluotė „darbuotojų darbo užmokesčio dydis“ turėtų būti tikslinama ir tarpusavyje derinama su galiojančiu teisiniu reguliavimu. Iš įstatymo projekte teikiamos normos (siūloma skelbti visų be išimties darbuotojų darbo užmokesčio dydį) bei aiškinamojo rašto turinio (siūloma skelbti visų darbuotojų kontaktus ir jų metinius atlyginimus ) nevisiškai aišku ką reikėtų skelbti. Galima daryti išvadą, kad valstybės ir savivaldybių įstaigų internetinėse svetainėse turėtų būti viešinami tose įstaigose dirbančių darbuotojų darbo užmokesčio dydžiai, tačiau darbuotojų darbo užmokesčio dydžiai turėtų būti nurodomi ne kaip atskiri dydžiai, o kartu su darbuotojo pareigomis ar net darbuotojo vardu, pavarde.
Ketvirta, pažymėtina, kad reguliuojant darbuotojų darbo užmokesčio dydžio viešinimo teisinius santykius, tuo atveju, jei siekiama viešinti darbo užmokesčio dydį, siejant jį su konkrečiais asmenimis, būtina laikytis ir 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas, BDAR). Pagal BDAR, asmens duomenys yra bet kokia informacija apie fizinį asmenį, kurio tapatybė nustatyta arba kurio tapatybę galima nustatyti (duomenų subjektas); fizinis asmuo, kurio tapatybę galima nustatyti, yra asmuo, kurio tapatybę tiesiogiai arba netiesiogiai galima nustatyti, visų pirma pagal identifikatorių, kaip antai vardą ir pavardę, asmens identifikavimo numerį, buvimo vietos duomenis ir interneto identifikatorių arba pagal vieną ar kelis to fizinio asmens fizinės, fiziologinės, genetinės, psichinės, ekonominės, kultūrinės ar socialinės tapatybės požymius. Atkreiptinas dėmesys, kad informacija apie asmens pajamas yra priskiriama asmens duomenims. 2. Tikslintinas įstatymo projekto pavadinimas atsižvelgiant į tai, kad keičiamas L ietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas. 3. Tikslintina 1 straipsnio pakeitimo esmė, kadangi šiuo metu keičiamo įstatymo 5 straipsnį jau sudaro 3 dalys, todėl projektu 5 straipsnis galėtų būti pildomas 4 dalimi. 4. Įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimas tikslintinas atsižvelgiant į tai, kad pačiame straipsnyje įstatymo taikymas nereguliuojamas. 5.
aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymui įgyvendinti reikės tikslinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 480 „Dėl Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Bendrųjų reikalavimų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų interneto svetainėms ir mobiliosioms programoms aprašo
straipsnį reikėtų papildyti2 dalimi ir joje nustatyti šio įstatymo įgyvendinimo taisykles. Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]