Projekto lyginamasis variantas
ir ją išdėstyti taip: „1. Tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, ar augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
2Pakeisti 270 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą
veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingosios medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, ar augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“
Pakeisti 271¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„271¹ straipsnis. Statybą reglamentuojančių
teisės aktų reikalavimų pažeidimas 1.
Tas, kas vykdė savavališką statybą ar kitaip pažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, arba buvo padaryta didelė žala aplinkai ar didelė turtinė žala asmeniui, orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ar atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. 3. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo. 4. Asmuo atsako pagal šio straipsnio 2 dalį tik tais atvejais, kai joje numatyta veika padaryta dėl neatsargumo. 25. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
Pakeisti 277¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „277¹ straipsnis. Sąvokų išaiškinimas
1Ypatingai saugomi laukiniai gyvūnai,
augalai ir grybai yra:
0(Ex), 1(E), 2(V) kategorijoms priskirtų saugomų rūšių laukiniai gyvūnai, augalai ir grybai;
2) 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą A ir B prieduose nurodytų saugomų rūšių laukiniai gyvūnai ir augalai;
3) 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos IV priede nurodytų saugomų rūšių laukiniai gyvūnai ir augalai;
Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos I priede nurodyti ir šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti laukiniai paukščiai. 2. Šio kodekso 270 ir 271¹ straipsniuose numatyta žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams laikoma didele, kai nustatoma, kad atitinkamam aplinkos elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, arba bendra vienam ar keliems aplinkos elementams padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma viršija 250 MGL.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Projektą teikia:
Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda
Projekto Nr. XIVP-2502(2) lyginamasis variantas (sujungti projektai Nr. XIVP-2502, Nr. XIVP-2661)
1Pakeisti 270 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos
apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, ar augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ar arba atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.“
2Pakeisti 270 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo, arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, ar augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ar arba atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.“
Papildyti Kodeksą 270⁴ straipsniu: „270⁴ straipsnis. Atliekų išmetimas į aplinką 1.
Tas, kas neteisėtai išmetė į aplinką 15 kubinių metrų ir daugiau nepavojingųjų atliekų (išskyrus neteisėtą inertinių atliekų panaudojimą), jeigu dėl to nebuvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ir neatsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai išmetė į aplinką 7 kubinius metrus ir daugiau pavojingųjų atliekų, jeigu dėl to nebuvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ir neatsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“3 straipsnis. 271¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 271¹ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „271¹ straipsnis. Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas 1. Tas, kas vykdė savavališką statybą ar kitaip pažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, arba buvo padaryta didelė žala aplinkai ar didelė turtinė žala asmeniui, orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams arba atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra nusikalstama ir tais atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo. 23.
4 straipsnis. 277¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 277¹straipsnį ir jį išdėstyti taip: „277¹ straipsnis. Sąvokų išaiškinimas Ypatingai saugomi laukiniai gyvūnai, augalai ir grybai yra:
1) Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąraše nurodytų ir 0(Ex), 1(E), 2(V) kategorijoms priskirtų saugomų rūšių laukiniai gyvūnai, augalai ir grybai;
2) 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą A ir B prieduose nurodytų saugomų rūšių laukiniai gyvūnai ir augalai;
3) 1992 m. gegužės
apsaugos IV priede nurodytų saugomų rūšių laukiniai gyvūnai ir augalai;
4) 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/408/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos I priede nurodyti ir šios direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti laukiniai paukščiai. 277¹ straipsnis. Sąvokų išaiškinimas
gyvūnai, augalai ir grybai yra:
1) į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu įrašytų rūšių gyvūnai, augalai ir grybai;
2) Reglamento (EB) Nr. 338/97 A ir B prieduose nurodytų rūšių gyvūnai, augalai ir grybai;
3) į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu įrašytų rūšių gyvūnai ir augalai;
4) į Europos bendrijos paukščių rūšių, kurių buveinėms taikomos specialios apsaugos priemonės, kad jos savo natūraliame areale būtų išsaugotos, išliktų ir veistųsi, sąrašą vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu įrašytų rūšių paukščiai. 2.
pavojingos medžiagos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme. 3. Šio kodekso 270 straipsnyje nurodyti potencialiai pavojingi įrenginiai suprantami taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme. 4. Šio kodekso 270⁴ straipsnyje nurodytos nepavojingosios atliekos ir pavojingosios atliekos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme. 5. Šio kodekso 270⁴ straipsnyje nurodytos inertinės atliekos yra atliekos, kuriose nevyksta pastebimi cheminiai, fizikiniai ar biologiniai pokyčiai, kurios netirpsta, nedega ar kitaip nereaguoja fizikiniu ar cheminiu požiūriu, nebiodegraduoja ir nesukelia kitoms medžiagoms, su kuriomis liečiasi, neigiamo poveikio, galinčio lemti aplinkos taršą ar pakenkti žmonių sveikatai. 6. Laikoma, kad šio kodekso 270, 270⁴ ir 271¹ straipsniuose nurodyta žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams yra didelė, kai nustatoma, kad tam tikram aplinkos elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, arba bendra vienam ar keliems aplinkos elementams padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma viršija 400 MGL.“5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybė ir kiekvienas asmuo privalo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių (53 straipsnis), taip pat draudžiama niokoti žemę, jos gelmes, vandenis, teršti vandenis ir orą, daryti radiacinį poveikį aplinkai ir skurdinti augaliją bei gyvūniją (54 straipsnis). Šioms nuostatoms įgyvendinti priimtas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymas, svarbus saugant aplinką nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio poveikio ar pasekmių, atsirandančių įgyvendinant planus ir programas, vykdant ūkinę veiklą ar naudojant gamtos išteklius. Natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos apsaugos užtikrinimas bei gamtos išteklių racionalus naudojimas ir gausinimas yra viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė pareiga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. gegužės 13 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas, siekdamas įgyvendinti pareigą saugoti aplinką, be kitų priemonių, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) XXXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai“ yra nustatęs baudžiamąją atsakomybę asmenims, kurie pavojingomis ir teisei priešingomis veikomis daro didelę žalą aplinkai ar atskiriems jos elementams. Nors praktikoje baudžiamosios atsakomybės taikymas už nusikalstamas veikas aplinkai nepasižymi bylų skaičiaus gausa[¹] palyginti su kitų kategorijų bylomis, tačiau atvejai, kai nesilaikant teisės aktų reikalavimų aplinkai padaromas neigiamas poveikis, sukelia itin sunkias ir ilgalaikes žalingas pasekmes, neretai tokiomis veikomis padaromas toks poveikis, kuris aplinkos būklę pažeidžia nepataisomai.
Tai reiškia, kad efektyvus nusikalstamų veikų aplinkai išaiškinimas bei kaltų asmenų patraukimas atsakomybėn neabejotinai yra viešasis interesas. Valstybės kontrolės 2020 m. gegužės 4 d. pateiktoje valstybinio audito ataskaitoje dėl aplinkos apsaugos taršos ir prevencijos veiklos efektyvumo ir rezultatyvumo[²] kaip viena svarbiausių problemų išskiriama žalos aplinkai apskaičiavimą reglamentuojančių teisės aktų spragos, atitinkamai ataskaitoje pateikiama rekomendacija Aplinkos ministerijai peržiūrėti šiuos teisės aktus. Be minėtoje ataskaitoje nurodomų žalos aplinkai prevencinių priemonių (aplinkai padarytos žalos atlyginimo dydžių apskaičiavimo metodikos tobulinimo), joje taip pat pateikiama teisėsaugos institucijų informacija apie rizikas ir problematiką aplinkos apsaugos srityje, kur nurodoma, kad teisės aktuose, įskaitant BK, nėra konkrečių kriterijų, pagal kuriuos būtų galima įvertinti neigiamų padarinių aplinkos elementams mastą. Iš esmės analogiškos BK nustatyto teisinio reguliavimo problemos akcentuojamos Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020 m. atliktoje 2016–2019 m. nutrauktų ikiteisminių tyrimų ir teismuose išnagrinėtų baudžiamųjų bylų analizėje[3]. Viena pagrindinių kliūčių operatyviam ir kokybiškam baudžiamajam procesui, kurią pripažįsta aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijos bei Generalinė prokuratūra, yra tai, kad BK XXXVIII skyriuje esančiuose 270 ir 271¹ straipsniuose numatytas „didelės žalos“ aplinkai ar atskiriems jos elementams požymis yra grynai vertinamojo pobūdžio, t. y. jo turinys BK yra visiškai neatskleistas.
Dėl to šio požymio inkriminavimas bei BK taikymo ribos priklauso ne nuo pačiame BK aiškiai ir suprantamai išvardintų kriterijų, kokia žala aplinkai ar atskiriems aplinkos elementams laikytina „didele“, o išimtinai nuo teismų praktikos konkrečiose baudžiamosiose bylose. Remiantis galiojančios redakcijos BK nustatytu teisiniu reguliavimu bei tyrimus atliekančių ir juos organizuojančių institucijų praktine patirtimi, konstatuotina, kad toks teisinio reguliavimo modelis gerokai apsunkina įrodinėjimo procesą ir nėra pakankamas siekiant užtikrinti tyrimų operatyvumą, rezultatyvumą bei sklandų nusikalstamų veikų kvalifikavimo procesą, todėl tikslinga baudžiamajame įstatyme (konkrečiai – BK 277¹ straipsnyje, reglamentuojančiame pagrindines BK XXXVIII skyriaus sąvokas) atskleisti BK 270 ir 271¹ straipsniuose įtvirtinto požymio „didelė žala“ turinį. Rengiant teikiamo įstatymo projektą buvo nustatyta ir tai, kad šiuo metu galiojanti BK
aplinkos elementų. Pavyzdžiui, BK 270 straipsnyje nėra kriminalizuota didelės žalos padarymas dirvožemiui, organinėms, neorganinėms medžiagoms ir t. t. Būtent tai lemia, kad didelės žalos padarymas šiems Aplinkos apsaugos įstatyme išvardintiems, bet BK 270 straipsnyje nepaminėtiems aplinkos elementams pagal šiuo metu galiojantį baudžiamąjį įstatymą lieka už nusikalstamos veikos sudėties ribų ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės.
Akivaizdu, kad toks teisinis reguliavimas neatitinka Konstitucijoje expressis verbis įtvirtinto imperatyvo saugoti aplinką nuo kenksmingų poveikių, taip pat kitų Konstitucijoje ir Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuluotų aplinkos apsaugai skirtų nuostatų. Šią problemą galima išspręsti tik papildžius BK 270 straipsnį aplinkos elementais, įtvirtintais Aplinkos apsaugos įstatyme, atitinkamai sistemiškai suderinant ir BK 271¹ straipsnyje esantį nusikalstamos veikos sudėties požymių aprašymą su BK 270 straipsnio pakeitimais bei Aplinkos apsaugos įstatymo sąvokomis. Analizuojant įstatymo projektu keičiamo BK 271¹ straipsnio turinį taip pat buvo pastebėtos ir kitos akivaizdžios šiame straipsnyje nustatyto teisinio reguliavimo spragos, kurias siūloma ištaisyti. Pirma, pagal šiuo metu galiojančią BK 271¹ straipsnio redakciją asmuo, vykdęs savavališką statybą ar kitaip pažeidęs statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, arba buvo padaryta didelė žala aplinkai ar didelė turtinė žala asmeniui, baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiamas tik tokiu atveju, jeigu išvardinti padariniai sukelti tyčia. Jeigu nurodyti padariniai kilo dėl neatsargumo, baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį nekyla, nepaisant to, kad praktikoje tokios situacijos nustatomos ir vertinamos kaip atitinkančios nusikalstamai veikai būdingą pavojingumo lygį.
Antra, BK 271¹ straipsnio 1 dalis numato akivaizdžiai per švelnias bausmes (bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų) už kito žmogaus gyvybės atėmimą bei sunkų sveikatos sutrikdymą, kai šie padariniai kilo dėl savavališkos statybos arba kitokio statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo. Trečia, BK 271¹ straipsnyje nepagrįstai kriminalizuotas didelės turtinės žalos asmeniui padarymas, nes BK XXXVIII skyriaus, kuriame yra ir BK 271¹ straipsnis, rūšinis objektas apima tik žalą aplinkai bei žalą žmonių sveikatai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Projektą inicijavo Lietuvos Respublikos Prezidentas, parengė Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija bendradarbiaudama su Generaline prokuratūra. 3. Dabartinis įstatymo projekte aptartas teisinių santykių reguliavimas
straipsnyje, reglamentuojančiame pagrindines BK XXXVIII skyriaus sąvokas, nėra apibrėžta, kas laikytina „didele žala“ aplinkai ar atskiriems aplinkos elementams BK 270 ir 271¹ straipsnių kontekste. 3.2. Galiojančios redakcijos BK 270 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad „Tas, kas pažeidė teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu tai sukėlė pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai arba dėl to galėjo būti padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirasti kitų sunkių padarinių aplinkai, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų“.
To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad „Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką arba sistemingai pažeidinėjo teisės aktų nustatytas aplinkos apsaugos arba gamtos išteklių naudojimo arba statinių, kuriuose naudojamos ar saugomos pavojingos medžiagos arba kuriuose yra potencialiai pavojingų įrenginių ar vykdoma pavojinga veikla, priežiūros ar naudojimo taisykles, jeigu dėl to buvo padaryta didelės žalos orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams ar atsirado kitų sunkių padarinių aplinkai, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų“. BK 270 straipsnio 1 ir 2 dalyse vardijamas baigtinis sąrašas aplinkos elementų (oras, žemė, vanduo, gyvūnai, augalai), kuriems padarius didelę žalą būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė, apima tik dalį aplinkos elementų, kurie numatyti Aplinkos apsaugos įstatyme. 3.3. Galiojančios redakcijos BK 271¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Tas, kas vykdė savavališką statybą ar kitaip pažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, arba buvo padaryta didelė žala aplinkai ar didelė turtinė žala asmeniui, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų“.
Pabrėžtina, kad pagal galiojančias BK nuostatas atsakomybė už šią veiką kyla tik tada, kai asmuo veikė tyčia, t. y. neatsargi kaltės forma baudžiamosios atsakomybės pagal BK 271¹ straipsnį apskritai neužtraukia. Tai suponuoja akivaizdžias teisinio reguliavimo spragas, nes, viena vertus, didelės žalos aplinkai padarymas dėl neatsargumo lieka apskritai nebaudžiamas, kita vertus, žmogaus žūtis (t. y. žmogaus nužudymas) arba tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas užtraukia neadekvačiai švelnią ir sistemiškai su kitomis BK nuostatomis (BK 129, 135 straipsniais) nederančią bausmę – baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki šešerių metų. Galiojančios redakcijos BK 271¹ straipsnis taip pat pasižymi tuo, kad jame vartojama abstrakti formuluotė „didelė žala aplinkai“ sistemiškai nedera su BK
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir laukiami teigiami rezultatai
Minėta, kad šiuo metu galiojančios redakcijos BK 270 ir 271¹ straipsniuose įtvirtintas „didelės žalos“ aplinkai ar atskiriems aplinkos elementams požymis yra grynai vertinamojo pobūdžio, jo turinys BK yra visiškai neatskleistas, todėl tai lemia neapibrėžtas baudžiamosios atsakomybės ribas, sukelia teisinio netikrumo būseną visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, ikiteisminio tyrimo subjektams ir Aplinkos ministerijai pavaldžioms institucijoms, taip pat apsunkina prokurorų ir tyrėjų procesinę kontrolę.
Ikiteisminio tyrimo įstaigų praktikoje fiksuojami atvejai, kai dėl ydingo galiojančios redakcijos BK nustatyto teisinio reguliavimo laiku nepradedami ikiteisminiai tyrimai ir prarandami baudžiamajam procesui reikšmingi duomenys (įrodymai). Žalos aplinkai masto vertinimas neretai yra nenuoseklus ir skirtingų instancijų teismuose nagrinėjant baudžiamąsias bylas (pavyzdžiui, žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-57-489/2020). Tai patvirtina, kad žalos masto apibrėžties klausimą paliekant spręsti išimtinai tik teismų praktikai kyla problemų, be kita ko, dėl priimamų sprendimų teisinių kriterijų aiškumo ir teismų praktikos nuoseklumo, todėl reikalinga pačiame BK aiškiai įtvirtinti, kas yra laikoma „didele žala“ aplinkos elementams BK 270 ir 271¹ straipsnių kontekste. Atsižvelgiant į tai, BK 277¹ straipsnio, apibrėžiančio pagrindines BK XXXVIII skyriaus sąvokas, 2 dalyje siūloma įtvirtinti, kad „Šio kodekso 270 ir 271¹ straipsniuose numatyta žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams laikoma didele, kai nustatoma, kad atitinkamam aplinkos elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, arba bendra vienam ar keliems aplinkos elementams padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma viršija 250 MGL“.
Taip pat pažymėtina, kad BK 270 straipsnis numato du alternatyvius padarinius apibūdinančius požymius, kiek tai susiję su kilusia ar potencialia žala aplinkai: didelę žalą ar kitus sunkius padarinius. Šio projekto tikslas yra konkretizuoti (formalizuoti) pirmąjį požymį – didelę žalą. Projektu siūloma BK 277¹ straipsnyje pateikti išaiškinimą, kas laikytina didele žala tokių nusikalstamų veikų padarymo atveju, nustatant konkrečius didelės žalos identifikavimo kriterijus: a) piniginę didelės žalos išraišką – žala laikytina didele, kai bendra vienam ar keliems aplinkos elementams padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma viršija 250 MGL, kas pagal galiojančius teisės aktus atitinka daugiau nei 12 500 Eur; b) didele žala tam tikram aplinkos elementui taip pat būtų laikomas atitinkamam aplinkos elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Aplinkos apsaugos įstatyme. Kalbant apie piniginę didelės žalos išraišką, paminėtina, kad projekte siūlomas įtvirtinti būtent 250 MGL dydis atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu didele turtine žala BK paprastai pripažįstama būtent 250 MGL dydžio žala (pavyzdžiui, BK 192, 199, 199¹, 199², 200, 217 ir kt. straipsniai). Tokiu būdu bus užtikrintas teisinio reguliavimo nuoseklumas ir sistemiškumas.
Antrasis alternatyvus didelės žalos kriterijus yra blanketinio pobūdžio, nes sprendžiant, ar žala atitinkamam aplinkos elementui yra didelė, reikėtų vadovautis reikšmingo neigiamo poveikio sąvoką reglamentuojančiu Aplinkos apsaugos įstatymu. Pavyzdžiui, Aplinkos apsaugos įstatymo 32³ straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „Neigiamas poveikis žemei laikomas reikšmingu, kai tenkinama bent viena iš šių sąlygų: 1) viršytos nustatytos cheminių medžiagų ribinės vertės dirvožemyje ar grunte aplinkos ministro nustatytu laikotarpiu ir aplinkos ministro nustatytame dirvožemio ar grunto plote ar tūryje; 2) iškilo didelė grėsmė, kad žemės užteršimas neigiamai paveiks žmonių sveikatą“. Nustačius bent vieną iš šių Aplinkos apsaugos įstatyme nurodytų sąlygų, būtų laikoma, kad žemei padaryta didelė žala, ir, atitinkamai, būtų pagrindas inkriminuoti BK 270 ar 271¹ straipsnį. 4.2. Dėl BK 270 straipsnio pakeitimų Galiojančios redakcijos BK 270 straipsnis kaip vieną iš alternatyvių padarinių numato didelę žalą (ar didelės žalos grėsmę) „orui, žemei, vandeniui, gyvūnams ar augalams“. Šią formuluotę lyginant su Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis galima pastebėti, kad ne visi Aplinkos apsaugos įstatyme vardijami aplinkos elementai patenka į BK 270 straipsnyje dėstomą nusikalstamos veikos sudėtį.
Šiuo požiūriu aktuali Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 punkte įtvirtinta aplinkos elementų sampratą atskleidžianti „aplinkos“ sąvoka, kuri apibrėžiama kaip „gamtoje funkcionuojanti tarpusavyje susijusių elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, dirvožemio, augalų, gyvūnų, organinių ir neorganinių medžiagų, antropogeninių komponentų) visuma bei juos vienijančios natūraliosios ir antropogeninės sistemos“; taip pat aptariamu aspektu svarbus to paties straipsnio 21 punktas, kuriame nustatyta, kad „žala aplinkai – tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (žemės paviršiaus ir gelmių, oro, vandens, augalų, gyvūnų, kitų gyvųjų organizmų, organinių ir neorganinių medžiagų, juos vienijančių natūraliųjų ir antropogeninių sistemų, įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę, buveines) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių (toliau – funkcijos) pablogėjimas“. Akivaizdu, jog galiojančios redakcijos BK 270 straipsnis apima tik dalį iš visų Aplinkos apsaugos įstatyme vardijamų aplinkos elementų. Tai sudaro teisines prielaidas nepagrįstai išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą žalą tam tikriems aplinkos elementams vien tik dėl tos aplinkybės, kad šiuo metu BK nėra suderintas su Aplinkos apsaugos įstatymu. Atsižvelgiant į Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą, siūlytina nusikalstamų veikų padarinius apibūdinančią formuluotę BK 270 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstyti taip: „padaryta didelės žalos orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ar atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų“. 4.3. Dėl BK 271¹ straipsnio pakeitimų 4.3.1.
Projekte siūloma suvienodinti BK 271¹ straipsnyje vartojamą formuluotę „didelė žala aplinkai“ su BK 270 straipsniu, ją išdėstant taip:
„<...> buvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui,
gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ar atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų“. Taigi BK 271¹ straipsnyje išvardinami visi tie patys aplinkos elementai, kurie numatomi ir projektu keičiamame BK 270 straipsnyje. Tai leis užtikrinti teisinio reguliavimo nuoseklumą ir aiškesnę BK 270 ir 271¹ straipsnių taikymo praktiką. 4.3.2. Šiuo metu BK 271¹ straipsnis „Statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas“ sudaro prielaidas taikyti baudžiamąją atsakomybę tik tada, kai jame numatytas veikas asmuo daro tyčia. BK 271¹ straipsnyje numatyti padariniai, kilę dėl neatsargumo, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, o tai yra didelė teisinio reguliavimo spraga. Ši spraga taisytina, nustatant, kad baudžiamoji atsakomybė už savavališką statybą ar kitokį statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą, dėl kurių įvyko statinio avarija ir buvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ar atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, kyla ne tik tada, kai asmens veikoje nustatoma tyčia, bet ir tada, kai nustatoma neatsargi kaltės forma (nusikalstamas pasitikėjimas ar nusikalstamas nerūpestingumas).
Šis pakeitimas užtikrintų visapusiškesnę aplinkos ir atskirų jos elementų apsaugą, taip pat sistemiškai atitiktų Baudžiamojo kodekso XXXVIII skyriaus nuostatas (BK 270 straipsnio 4 dalis, 270³ straipsnio 2 dalis, 271 straipsnio 2 dalis, 272 straipsnio 6 dalis, 274 straipsnio 4 dalis, 275 straipsnio 3 dalis, 276 straipsnio 4 dalis, 277 straipsnio 3 dalis), pagal kurias ir už neatsargų atitinkamų padarinių sukėlimą įtvirtinama baudžiamoji atsakomybė. 4.3.3. Kartu pažymėtina, kad projektu iš BK 271¹ straipsnio 1 dalies į savarankišką 2 dalį perkeliamos veikos, dėl kurių žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata.
Toks pakeitimas reikalingas siekiant: a) aiškiai įtvirtinti, kad, priešingai nei didelės žalos aplinkos elementams padarymo atveju, atsakomybė už žmogaus žūtį arba sunkų sveikatos sutrikdymą sukėlusias veikas pagal BK 271¹ straipsnio 2 dalį būtų galima tik tada, kai padariniai kilo dėl neatsargumo, nes jei asmens veikoje būtų nustatyta tyčia, tai tokia veika turėtų būti kvalifikuojama ne pagal BK 271¹ straipsnį, kaip kad numatyta galiojančioje BK redakcijoje, o pagal BK 129 straipsnį kaip tyčinis nužudymas arba pagal BK 135 straipsnį kaip tyčinis sunkus sveikatos sutrikdymas, t. y. pagal gerokai griežtesnes ir veikų pavojingumą atitinkančias bausmes[4] numatančius BK straipsnius; b) sugriežtinti sankciją ir ją sistemiškai sulyginti su BK 132 straipsnio 3 dalyje numatyta sankcija už neatsargų gyvybės atėmimą, kuris kilo dėl teisės aktuose nustatytų specialių elgesio saugumo taisyklių pažeidimo, t. y. nustatyti, kad jei dėl savavališkų statybų ar dėl kitokio statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo įvyko avarija ir dėl to žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, tai neatsargia kaltės forma veikusiam asmeniui pagal BK 271¹ straipsnio 2 dalį gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė iki aštuonerių metų. 4.3.4. Galiojančios redakcijos BK 271¹ straipsnyje numatytas „didelės turtinės žalos asmeniui“ požymis neatitinka šio BK straipsnio vietos BK specialiojoje dalyje, nes jis visiškai nedera su BK XXXVIII skyriaus rūšiniu objektu (aplinka ir žmonių sveikata). Dėl to didelę turtinę žalą asmeniui kaip vieną iš alternatyvių padarinių teikiamame įstatymo projekte siūloma išbraukti.
Kartu pabrėžtina, kad didelės turtinės žalos asmeniui padarymas, kurį sąlygojo savavališkos statybos vykdymas ar statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimas, nebūtų dekriminalizuotas, nes tokia veika priėmus siūlomus BK pakeitimus būtų kvalifikuojama pagal „bendruosius“ BK straipsnius, numatytus BK XXVIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams“ (pavyzdžiui, pagal BK
svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą). 5. Numatomo teisinio reguliavimo vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Priešingai, siūlomomis baudžiamojo įstatymo pataisomis bus pašalintos akivaizdžios teisinio reguliavimo spragos, sudarančios kliūtis efektyviems nusikalstamų veikų aplinkai tyrimams. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos kriminogeninei situacijai. Siūlomi BK 270, 271¹ ir 277¹ straipsnių pakeitimai užtikrins galimybę veiksmingiau taikyti baudžiamąją atsakomybę už itin pavojingas ir aplinkos elementams didelę žalą darančias veikas, o tai turėtų daryti prevencinį poveikį potencialiems teisės pažeidėjams. 7. Galima įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių verslo sąlygoms ir jo plėtrai nenumatoma. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
aktai, kuriuos būtina priimti, galiojantys teisės aktai, kuriuos reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, priimti, keisti ar pripažinti negaliojančiais kitų teisės aktų nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektais keičiamuose įstatymuose vartojamos sąvokos ir (ar) jas įvardijantys terminai nekeičiami, taip pat nesiūloma naujų sąvokų. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių teisės aktų rengėjai ir parengimo terminai Įstatymui įgyvendinti nereikės priimti įgyvendinamųjų teisės aktų. 13. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas 2021 m. buvo pateiktas suinteresuotoms institucijoms derinimui. Derinimo metu buvo gautos Generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Nacionalinės teismų administracijos nuomonės.
Į daugelį šių subjektų pateiktų pastabų buvo atsižvelgta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas ir sritis
„Baudžiamasis kodeksas“, „nusikaltimai ir baudžiamieji
nusižengimai aplinkai ir žmonių sveikatai“, „didelė žala aplinkai“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindiniai paaiškinimai Nėra. Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda [¹] Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros 2020 m. balandžio 7 d. ikiteisminių tyrimų ir teismų praktikos dėl nusikalstamų veikų aplinkai (BK 270–274 straipsniai) apibendrinime nurodoma: „Per paskutinius
ikiteisminių tyrimų pagal požymius nusikalstamų veikų, numatytų BK 270-274 straipsniuose: 2016 m. - 24 ikiteisminiai tyrimai, 2017 m. - 29; 2018 m. - 19,
ikiteisminius tyrimus dėl nusikalstamų veikų aplinkai (BK 270-274 straipsniai). Per paskutinius 4 metus, t. y. nuo 2016-01-01 iki 2019-12-31, buvo priimti 64 nutarimai atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą dėl BK 270-274 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų: 2016 m. priimta 19 sprendimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, 2017 m. - 15,
sprendimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą per metus.
Neatsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo dėl nusikalstamų veikų aplinkai (BK 270-274 straipsniai) pradėjimo datą: 2016 m. buvo baigti 34 ikiteisminiai tyrimai, iš jų 26 nutraukti, 8 bylos perduotos į teismą; 2017 m. buvo baigti 38 ikiteisminiai tyrimai, iš jų 27 nutraukti, 11 bylų perduota į teismą; 2018 m. buvo baigti 25 ikiteisminiai tyrimai, iš jų 18 nutraukti, 7 bylos perduotos į teismą; 2019 m. buvo baigti 30 ikiteisminių tyrimų, iš jų 27 nutraukti, 3 bylos perduotos į teismą. Skaičiuojant statistiškai, vidutiniškai per metus baigiami 32 ikiteisminiai tyrimai dėl nusikalstamų veikų aplinkai (BK 270-274 straipsniai), iš jų vidutiniškai 25 ikiteisminiai tyrimai nutraukiami, 7 bylos perduodamos į teismą.“ [²] Valstybės kontrolės valstybinio audito ataskaita „Aplinkos apsaugos ir taršos prevencijos veiklos efektyvumas ir rezultatyvumas“ Nr. VAE-3. [3] Konsultuojantis su Generalinės prokuratūros atstovais buvo išsiaiškinta, jog nurodytos analizės aktualumas yra lygiai toks pat ir dabar, t. y. 2023 m. [4] Pavyzdžiui, BK 129 straipsnio 1 dalyje už „paprastą“ (t. y. nužudymą be jokių kvalifikuojančių požymių) numatyta laisvės atėmimo bausmė nuo septynerių iki penkiolikos metų, o to paties straipsnio 2 dalyje už „kvalifikuotą“ nužudymą – laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos.
aplinkos apsaugos komitetas
ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xivp-2502 2023-05-10
dalyvavo: komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus; komiteto biuro darbuotojai: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Rasa Liucija Matusevičiūtė, Jolita Jakučionytė, Aistrida Latvėnė, Audrius Želvys, padėjėja Vida Katinaitė; kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento patarėjai Agnė Jakstienė, Simonas Mikšys, Aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas, vyr. patarėja Toma Leonova. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-151 Projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – kodeksas) 270 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma sąvoką „pavojingos medžiagos“ pakeisti sąvoka „pavojingosios medžiagos“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka
„pavojingos medžiagos“ yra vartojama ir kodekso 270 straipsnio pavadinime. Siekiant suderinti šiame kodekso straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 1
straipsnyje siūlytina atitinkamai tikslinti ir kodekso 270 straipsnio pavadinimą. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 13 punkte yra apibrėžta sąvoka „pavojingos medžiagos“, o Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje yra apibrėžta sąvoka „pavojingoji medžiaga“. Pažymėtina, kad šiuose įstatymuose minėtų sąvokų turinys yra apibrėžtas skirtingai.
Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kaip (kurio iš minėtų įstatymų pagrindu) kodekso 270 straipsnio 1 ir 2 dalių kontekste būtų suprantamas projekto nuostatose siūlomos nustatyti sąvokos „pavojingosios medžiagos“ turinys. Svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų atskleisti sąvokos „pavojingosios medžiagos“ turinio arba nurodyti įstatymą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta. Pritarti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-15 Projektu keičiamo kodekso 270 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 271¹ straipsnio 1 dalyje bei 277¹ straipsnio 2 dalyje siūloma konkrečiai išvardinti aplinkos elementus, kuriems padarius didelę žalą būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad tokiu būdu kodekso nuostatos būtų suderintos su Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 punkte apibrėžtos sąvokos „aplinka“ bei 21 punkte apibrėžtos sąvokos „žala aplinkai“ turiniuose nurodyti aplinkos elementų baigtiniai sąrašai, tačiau šių sąrašų turinys yra skirtingas (pavyzdžiui, sąvokos „aplinka“ turinyje tarp aplinkos elementų yra nurodytas dirvožemis, bet nėra nurodyti kiti gyvieji organizmai, o sąvokos „žala aplinkai“ turinyje tarp aplinkos elementų yra nurodyti kiti gyvieji organizmai, bet nėra nurodytas dirvožemis). Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiamas ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame aukščiau minėtų sąvokų turiniuose nurodyti aplinkos elementų baigtiniai sąrašai būtų suderinti tiek tarpusavyje, tiek ir su teikiamo projekto nuostatomis.
3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-153 Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas
sąraše nebelieka saugomų rūšių laukinių gyvūnų, augalų ir grybų priskyrimo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoms kategorijoms. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, minėtos projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-153 Projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies nuostatas reikėtų tikslinti pagal teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72 patvirtintą Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašą (toliau - aprašas): 1). aprašo 13 punkte nurodyta „Įstatymo tekste (įskaitant ir sąvokų apibrėžtis), išskyrus įstatymo priedą, nurodomi sutrumpinti įgyvendinamų ES teisės aktų pavadinimai“. Atsižvelgiant į tai, kad kodekso priedo 1 punkte yra nurodytas kodekso 277¹ straipsnio
straipsniu keičiamo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte pakanka nurodyti sutrumpintą minėto reglamento pavadinimą. Taip pat reikėtų įvertinti ir tai, ar kodekso nuostatomis įgyvendinamas tik pirminis (pagrindinis) ES teisės aktas, ar ir jį keitę ES teisės aktai. Tokiu atveju, projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies 2 punktas tikslintinas ir pagal aprašo 10 ar 11 punktus.
Pastaroji pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies 3 punktui; 2). atkreiptinas dėmesys, kad projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta direktyva yra negaliojanti. Ją panaikino 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Teisingumo ministerija 2023-03-23 Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Europos Sąjungos Taryboje yra svarstomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymas dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonių, kuriuo bus keičiama 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę[1]. Šiuo metu derybos dėl pasiūlymo nuostatų pasiekė paskutinę – trišalių derybų tarp Europos Komisijos, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamentu – stadiją, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu priėmus direktyvos pakeitimą bei siekiant tinkamai perkelti jos nuostatas į nacionalinę teisę, bus reikalinga sisteminė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
2 Teisingumo ministerija 2023-03-233 Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr.
1R-72, nuostatas: 1). Aprašo 13 punkte nustatyta, kad įstatymo tekste (įskaitant ir sąvokų apibrėžtis), išskyrus įstatymo priedą, nurodomi sutrumpinti įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų pavadinimai. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 277¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto tekste tikslintinas minimo reglamento pavadinimas „Reglamento (EB) Nr. 338/97“. 2). Europos Sąjungos direktyva nėra tiesioginio taikymo teisės aktas, todėl direktyvos turi būti perkeliamos ir jų įgyvendinimas užtikrinamas Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinės teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 277¹ straipsnio
pakeistos aktualiomis nuorodomis į šias direktyvas perkeliančius ir įgyvendinančius nacionalinės teisės aktus. Pritarti3 Teisingumo ministerija 2023-04-06 Įstatymo projektu siūloma BK 277¹ straipsnio 2 dalyje apibrėžti „didelės žalos [aplinkai]“ požymį, įtvirtinant nuostatą, jog „Šio kodekso 270 ir 271¹ straipsniuose numatyta žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams laikoma didele, kai nustatoma, kad atitinkamam aplinkos elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme <...>“. Tai yra, didelės žalos aplinkai apibrėžimą siekiama susieti su nurodytais aplinkos elementais, tuo tarpu minėtus aplinkos elementus įstatymo projektu siūloma suvienodinti bei įtvirtinti tik BK 270 straipsnio 1 ir 2 dalyje bei 271¹ straipsnio 1 dalyje.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad požymiai „didelė žala“ (arba lygiavertės reikšmės požymiai) yra įtvirtinti ne tik minėtuose, bet ir kituose BK XXXVIII skyriaus straipsniuose (pavyzdžiui, BK 270³ straipsnyje – „jeigu dėl to pablogėjo vandens kokybė“, BK 272 straipsnio 2 – 3 dalyje – „tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei“ bei 274 straipsnio 1 – 2 dalyje – „tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų rūšies apsaugos būklei“), kuriuose pastarieji požymiai įstatymo projekte nėra sistemiškai suvienodinami (tarpusavyje ir
(ar) su BK 270 ir 271¹ straipsniuose siūlomais padariniais) bei kartu nėra siejami su įstatymo projekte pateiktame didelės žalos aplinkai apibrėžime išvardintais aplinkos elementais. Atsižvelgiant į tai bei turint omenyje, kad, BK 270 straipsnyje įtvirtinta norma yra bendroji BK 270³, 272 bei 274 straipsniuose įtvirtintų normų atžvilgiu, lieka neaišku, dėl kokių priežasčių tame pačiame BK XXXVIII skyriuje įtvirtintiems straipsniams diferencijuojamas požymio „didelė žala aplinkai“ nustatymo mechanizmas, t. y. vienoje situacijoje būtų būtina vadovautis BK 277¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintu apibrėžimu ir nustatyti žalą virš 250 MGL arba reikšmingą neigiamą poveikį atitinkamam aplinkos elementui, tuo tarpu kitoje situacijoje (t. y. inkriminuojant BK 270³ straipsnyje, BK 272 straipsnio 2 – 3 dalyse bei 274 straipsnio 1 – 2 dalyse įtvirtintas normas) didelei žalai konkrečiam aplinkos elementui prilyginami nusikalstami padariniai išlieka vertinamojo pobūdžio požymiais bei paliekamas tik teismų ad hoc vertinimui.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant keičiamo teisinio reguliavimo aiškumo, suderinamumo ir sistemiškumo, siūlytina suvienodinti visame BK XXXVIII skyriuje (t. y. BK 270, 270³, 271¹, 272 ir 274 straipsniuose) nurodytus nusikalstamus padarinius, susijusius su didele žala konkretiems aplinkos elementams, siekiant, kad įstatymo projektu siūlomas BK
sistemiškai pritaikomas visų BK XXXVIII skyriaus susijusių normų atžvilgiu. Pritarti4 Teisingumo ministerija 2023-04-06 Įstatymo projektu teikiamais BK 271¹ straipsnio pakeitimais siūloma tikslinti akivaizdžias teisines spragas turinčios BK 271¹ straipsnio nusikaltimo sudėties požymius.
Nekvestionuojant šios baudžiamojo įstatymo normos koregavimo poreikio, pažymėtina, kad įstatymo projekte naujai formuojami nusikaltimo sudėties padariniai apjungiami jungtuku „ir“, t. y. <...> jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir buvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ar atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų <...>“. Atitinkamai, siekiant kaltininką patraukti baudžiamojon atsakomybėn yra būtina nustatyti, kad dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų tuo pačiu metu įvyktų statinio avarija ir būtų padaryta didelė žala atitinkamam aplinkos elementui. Dėl šių priežasčių, jeigu dėl BK 271¹ straipsnio nurodytos veikos būtų tiesiog padaroma didelė žala aplinkos elementui, bet tuo pačiu metu neįvyktų statinio avarija (ir priešingai), kaltininkas išvengtų baudžiamojo persekiojimo. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei nurodoma įstatymo projektu, manytina, kad statinio avarija ir didelė žala aplinkos elementams yra alternatyvūs, savarankiški bei vienas nuo kito nepriklausantys pavojingi padariniai ir bet kurio iš jų padarymas turėtų užtraukti baudžiamąja atsakomybę (pavyzdžiui, taip kaip ir nurodoma galiojančioje BK 271¹ straipsnio redakcijoje) kaltininkui, todėl apibrėžiant BK 271¹ straipsnio 1 dalies pavojingus padarinius naudotinas jungtukas „arba“.
Analogiška pastaba tiektina ir įstatymo projekto BK 271¹ straipsnio 2 dalies dispozicijai, kurios pavojingi padariniai – „<...> jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata <...>“ dėl analogiškų motyvų laikytini alternatyviais ir savarankiškais ir neturėtų būti apjungti jungtuku „ir“. Pritarus šioje pastaboje nurodytam požiūriui, nusikalstami padariniai, susiję su statinio avarija, šalintini iš įstatymo projekto BK 271¹ straipsnio 2 dalies dispozicijos kaip pertekliniai, kadangi už įvykusią statinio avariją, padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo kaltininkas būtų baudžiamas pagal įstatymo projekto BK 271¹ straipsnio 1 dalį, todėl dubliuoti analogiškų padarinių ir BK 271¹ straipsnio 2 dalies dispozicijoje nėra tikslinga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma įstatymo projekto BK 271¹ straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip:
„1. Tas, kas vykdė savavališką statybą ar
kitaip pažeidė statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir arba buvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ar atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2.
nurodytą veiką, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.“
5 Teisingumo ministerija 2023-04-06 Įstatymo projekto rengėjai, BK XXXVIII skyriuje apibrėžiant didelę žalą aplinkai (aplinkos elementams), kaip didelės žalos nustatymo alternatyvų kriterijų siūlo įvesti piniginę didelės žalos išraišką, t. y. padaryta žala būtų laikytina didele, kai bendra vienam ar keliems aplinkos elementams padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma viršija 250 MGL. Pritartina siūlymui BK 277¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinti didelės žalos aplinkos elementams piniginę išraišką, tačiau įstatymo projekto rengėjų siūlomas tokios žalos 250 MGL dydis kritikuotinas. Pirma, įstatymu projektu siūlomas 250 MGL dydis yra aiškiai per mažas ir neatitinkantis racionalumo bei proporcingumo principų bei valstybės ekonominės padėties ir negalintis būti tinkamu bei pagrįstu baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio), taikymo pagrindu.
Antra, atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte (4.1 punktas) pateiktą 250 MGL dydžio sisteminį pagrįstumą, kuris pagrindžiamas BK normose įtvirtintų ekonominių dydžių lyginamąja analize, pastebėtina, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas[2] Teisingumo ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas XIIIP-4856(3) (toliau – įstatymo projektas XIIIP-4856(3)), kuriuo siekiama visus baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies nusikaltimų sudėtyse nurodytus ekonominius dydžius (MGL) sistemiškai suvienodinti, tarpusavyje subalansuoti ir nuosekliai padidinti, t. y. visoje BK specialiojoje dalyje nustatomas unifikuotas didelės turtinės žalos, didelės turto vertės, stambaus masto ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai iš esmės visais atvejais reikštų nesunkaus arba apysunkio nusikaltimo inkriminavimą kaltininkui) ir labai didelės turtinės žalos, didelės turto vertės, stambaus masto ar pan. pobūdžio požymių 900 MGL dydis (kai tai iš esmės visais atvejais reikštų sunkaus nusikaltimo inkriminavimą).
Antra, atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte (4.1 punktas) pateiktą 250 MGL dydžio sisteminį pagrįstumą, kuris pagrindžiamas BK normose įtvirtintų ekonominių dydžių lyginamąja analize, pastebėtina, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas[2] Teisingumo ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas XIIIP-4856(3) (toliau – įstatymo projektas XIIIP-4856(3)), kuriuo siekiama visus baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies nusikaltimų sudėtyse nurodytus ekonominius dydžius (MGL) sistemiškai suvienodinti, tarpusavyje subalansuoti ir nuosekliai padidinti, t. y. visoje BK specialiojoje dalyje nustatomas unifikuotas didelės turtinės žalos, didelės turto vertės, stambaus masto ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai iš esmės visais atvejais reikštų nesunkaus arba apysunkio nusikaltimo inkriminavimą kaltininkui) ir labai didelės turtinės žalos, didelės turto vertės, stambaus masto ar pan. pobūdžio požymių 900 MGL dydis (kai tai iš esmės visais atvejais reikštų sunkaus nusikaltimo inkriminavimą). Kitaip tariant, priėmus įstatymo projektą XIIIP-4856(3), baudžiamajame įstatyme 250 MGL dydžio iš esmės nebelieka ir jis sistemiškai negali būti naudojamas baudžiamosios atsakomybės pagrindams apibrėžti ateities teikiamuose įstatymų projektuose.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei turint omeny, kad įstatymo projekto BK 270 ir 271¹ straipsniuose nurodyti nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, pažymėtina, kad įstatymo projekto BK 277¹ straipsnio 2 dalyje pateiktame didelės žalos aplinkai apibrėžime turėtų būti įtvirtinama ne 250
6 Vidaus reikalų ministerija 2023-04-062 Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti BK 271¹ straipsnio 1 dalį ir išbraukti sąlygą dėl didelės turtinės žalos asmeniui. Pažymėtina, kad BK 271¹ straipsnio nuostatomis siekiama sudaryti galimybę kvalifikuoti veikas, susijusias su savavališka statinių statyba ar kitais statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimais, bei individualizuoti bausmes ne tik tais atvejais, kada padaroma didelė žala aplinkai, tačiau ir kitų asmenų turtui. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte argumentuojama, kad „didelės turtinės žalos asmeniui“ požymis neatitinka šio BK straipsnio specialiosios dalies, o išbraukus siūlomus pakeitimus tokios veikos būtų kvalifikuojamos pagal BK 187 ar BK 188 straipsnį. Manytina, kad priėmus Įstatymo projektą didelė dalis tokių veikų būtų kvalifikuojama pagal BK 188 straipsnį, kuriame nustatyta daug mažesnė atsakomybė negu BK 271¹ straipsnio sankcijoje. Atsižvelgdami į tai, siūlome atsisakyti didelės turtinės žalos asmeniui požymio išbraukimo arba įvertinti galimybę peržiūrėti BK 188 straipsnio nuostatas. Pritarti7 Vidaus reikalų ministerija 2023-04-063 Įstatymo projekto 3 straipsniu siūloma papildyti BK 277¹ straipsnį 4 dalimi ir joje apibrėžti didelės žalos sąvoką finansine išraiška, nustatyti, kad didele žala laikytina 250 MGL viršijanti žala.
Pritariame dėl iniciatyvos įtvirtinti didelės žalos sąvoką finansine išraiška, tačiau atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4856(3), susijęs su baudžiamosios politikos švelninimu, juo yra kompleksiškai peržvelgiama didelės žalos sąvoka ir tam tikruose BK straipsniuose nustatoma, kad žalos vertė didinama iki 400 MGL. Sistemiškai vertinant BK nuostatas, siūlytina atsižvelgti į minėtą BK pakeitimo projektą ir spręsti klausimą dėl didelės žalos sąvokos BK 277¹ straipsnyje apibrėžimo. Paminėtina, kad didelės žalos požymis taip pat įtvirtintas BK 272 ir BK 274 straipsniuose, tačiau Įstatymo projekte nėra siūloma ir šiuose straipsniuose nustatytą didelės žalos požymį apibrėžti finansine išraiška. Atsižvelgdami į tai, siūlome įvertinti galimybę įtvirtinti didelės žalos sąvoką, pritaikomą ir kitų BK XXXVIII skyriaus straipsnių atžvilgiu. Paminėtina, kad dėl Įstatymo projekto 2023 m. kovo 27 d. buvo pateikta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvada, kurioje nurodyta, kad šiuo metu Europos Sąjungos Taryboje yra svarstomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymas dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonių, kuriuo bus keičiama 2008 m. lapkričio 19 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (toliau – Direktyva), siūloma atsisakyti tam tikrų BK XXXVIII skyriaus normų pakeitimo, kadangi priėmus Direktyvą reikės sistemiškai peržiūrėti BK XXXVIII skyriaus normas ir kompleksiškai jas patikslinti. Siekdami teisinio reguliavimo nuoseklumo pritariame sisteminei BK XXXVIII skyriaus normų peržiūrai ir kompleksiškam jų tikslinimui. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimui
aplinkos ministerijos parengtas BK 270 ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2661, kuriuo siūloma keisti BK 270 straipsnį ir BK 277¹ straipsnyje įtvirtintos sąvokos „didelė žala“ apibrėžimą. Siūlome įvertinti galimybę sujungti projektus ir juos svarstyti kartu. Pritarti iš dalies Antroje šio pasiūlymo pastraipoje VRM siūlo atsisakyti tam tikrų BK XXXVIII skyriaus normų pakeitimo, kadangi priėmus Direktyvą reikės sistemiškai peržiūrėti BK XXXVIII skyriaus normas ir kompleksiškai jas patikslinti. Direktyvos projekte numatytas 30 mėn. perkėlimo ir įgyvendinimo terminas nuo direktyvos priėmimo. Manytina, kad BK pakeitimus tikslinga atlikti jau dabar ir negalima palikti situacijos latentinėje stadijoje, todėl šiai pasiūlymo daliai pritarti netikslinga. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos baudžiamojo kodekso 270, 270¹ ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIVP-2502 ir Komiteto išvadoms bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1 Aplinkos apsaugos komitetas 2023-05-10 Atsižvelgiant į tai, kad 2023-05-09 pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtas BK 270 ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2661, kuriuo siūloma keisti BK 270 straipsnį ir BK 277¹ straipsnyje įtvirtintos sąvokos
„didelė žala“ apibrėžimą, siūlome pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos
komitetui sujungti projektus ir juos svarstyti kartu. Pritarti
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Gedvilas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Aistė Gedvilienė Biuro patarėjas Audrius Želvys [1] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52021PC0851&from=LT [2] Įstatymo projektui XIIIP-4856(3) pritarta po svarstymo 2023 balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2023-06-21
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė
Širinskienė, nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Liuda Pociūnienė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Respublikos Prezidento kanceliarijos atstovai: Teisės grupės vadovas, Respublikos Prezidento vyriausiasis patarėjas Andrius Kabišaitis, Teisės grupės Respublikos Prezidento patarėjas Simonas Mikšys, Aplinkos ministerijos atstovai: aplinkos viceministrė Raminta Radavičienė, Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vadovas Raimondas Sakalauskas, Aplinkos apsaugos politikos įgyvendinimo koordinavimo grupės vyriausioji patarėja Toma Leonova, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Tomas Naruševičius, Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Jūratė Radišauskienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Eglė Drėgvaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus patarėja Milda Masteikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
2023-03-151 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu keičiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – kodeksas) 270 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūloma sąvoką
„pavojingos medžiagos“ pakeisti sąvoka „pavojingosios medžiagos“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „pavojingos medžiagos“ yra vartojama ir
kodekso 270 straipsnio pavadinime. Siekiant suderinti šiame kodekso straipsnyje vartojamas sąvokas, projekto 1 straipsnyje siūlytina atitinkamai tikslinti ir kodekso 270 straipsnio pavadinimą. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 13 punkte yra apibrėžta sąvoka
„pavojingos medžiagos“, o Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 2
straipsnio 28 dalyje yra apibrėžta sąvoka „pavojingoji medžiaga“. Pažymėtina, kad šiuose įstatymuose minėtų sąvokų turinys yra apibrėžtas skirtingai. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kaip (kurio iš minėtų įstatymų pagrindu) kodekso 270 straipsnio 1 ir 2 dalių kontekste būtų suprantamas projekto nuostatose siūlomos nustatyti sąvokos „pavojingosios medžiagos“ turinys. Svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų atskleisti sąvokos
„pavojingosios medžiagos“ turinio arba nurodyti įstatymą, kuriame ši sąvoka
yra apibrėžta. Pritarti Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 13 punkte numatyta, kad „pavojingos medžiagos – nuodingosios, kenksmingos, degiosios, sprogstamosios, koroziją sukeliančios ir kitos medžiagos, galinčios pakenkti žmogui ir aplinkoje vykstantiems gamtos procesams“.
Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatymo 2 straipsnio 28 dalyje įtvirtinta, kad „Pavojingoji medžiaga – cheminė medžiaga arba cheminis mišinys, nurodyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame pavojingųjų medžiagų ir mišinių sąraše arba atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus; pavojingosios medžiagos gali būti žaliavos, produktai, šalutiniai produktai, liekanos ar tarpiniai produktai“. Tobulinant įstatymo projektu keičiamą BK 270 straipsnį buvo prieita prie išvados, jog konstruojant jame įtvirtintą nusikalstamos veikos sudėtį reikia vadovautis būtent Aplinkos apsaugos įstatymu dėl dviejų priežasčių. Pirma, BK 270 straipsnis iš esmės skirtas apsaugoti tuos teisinius santykius, kuriuos reguliuoja Aplinkos apsaugos įstatymas. Šie du teisės aktai yra itin glaudžiai susiję, todėl efektyvus apsauginės baudžiamosios teisės funkcijos įgyvendinimas įmanomas tik tinkamai suderinus juose vartojamas sąvokas. Antra, konsultuojantis su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovais buvo nustatyta, kad Aplinkos apsaugos įstatyme vartojamos sąvokos „pavojingos medžiagos“ turinys yra platesnis ją lyginant su Krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme numatyta sąvoka
„pavojingosios medžiagos“. Dėl šios priežasties būtent pirmosios iš dviejų
nurodytų sąvokų įtvirtinimas BK 270 straipsnyje padėtų garantuoti didesnę aplinkos ir atskirų jos elementų apsaugą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 dalyje siūloma konkrečiai išvardinti aplinkos elementus, kuriems padarius didelę žalą būtų taikoma baudžiamoji atsakomybė.
Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad tokiu būdu kodekso nuostatos būtų suderintos su Aplinkos apsaugos įstatymo nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 punkte apibrėžtos sąvokos „aplinka“ bei 21 punkte apibrėžtos sąvokos „žala aplinkai“ turiniuose nurodyti aplinkos elementų baigtiniai sąrašai, tačiau šių sąrašų turinys yra skirtingas (pavyzdžiui, sąvokos „aplinka“ turinyje tarp aplinkos elementų yra nurodytas dirvožemis, bet nėra nurodyti kiti gyvieji organizmai, o sąvokos „žala aplinkai“ turinyje tarp aplinkos elementų yra nurodyti kiti gyvieji organizmai, bet nėra nurodytas dirvožemis). Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu neturėtų būti teikiamas ir Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimo projektas, kuriame aukščiau minėtų sąvokų turiniuose nurodyti aplinkos elementų baigtiniai sąrašai būtų suderinti tiek tarpusavyje, tiek ir su teikiamo projekto nuostatomis. Nepritarti Pernumeravus projekto 2, 3 straipsniai atitinkamai tapo 3, 4 straipsniais. Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 ir 21 punktuose nurodyti aplinkos elementų sąrašai nevisiškai sutampa, tačiau šis Aplinkos apsaugos įstatymo vidinis nesuderinamumas nesudarytų jokių kliūčių inkriminuojant įstatymo projektu keičiamus BK 270 ir 271¹ straipsnius. Baudžiamąją teisinę apsaugą aplinkos elementams suteikia ne Aplinkos apsaugos įstatymas, o BK, todėl būtent BK nustatytas teisinis reguliavimas būtų reikšmingas vertinant šios apsaugos apimtį (t. y. kuriems iš aplinkos elementų ši baudžiamoji teisinė apsauga galioja).
Teikiamas įstatymo projektas apima visus aplinkos elementus, kurie nurodyti Aplinkos apsaugos įstatymo 1 straipsnio 1 ir 21 punktuose, todėl siūlomos BK pataisos garantuos pilnavertę aplinkos apsaugą. Atsižvelgiant į tai, poreikio kartu su svarstomu BK projektu teikti ir atitinkamus Aplinkos apsaugos įstatymo pakeitimus dėl pastaboje keliamo klausimo nėra. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dėmesys, kad projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 277¹ straipsnio
grybų rūšių sąrašas 2003 m. spalio 13 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 504 yra pakeistas. Šiame sąraše nebelieka saugomų rūšių laukinių gyvūnų, augalų ir grybų priskyrimo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoms kategorijoms. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, minėtos projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Pernumeravus projekto 3 straipsnis tapo 4 straipsniu. Sąvokos patikslintos įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamą BK 277¹ straipsnį papildant 2-5 dalimis, kuriose pateiktas BK 270 ir 270⁴ straipsniuose vartojamų sąvokų išaiškinimas: „277¹ straipsnis. Sąvokų išaiškinimas
1Ypatingai saugomi laukiniai gyvūnai, augalai ir grybai yra:
1) į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu įrašytų rūšių gyvūnai, augalai ir grybai;
2) Reglamento (EB) Nr.
338/97 A ir B prieduose nurodytų rūšių gyvūnai, augalai ir grybai;
3) į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu įrašytų rūšių gyvūnai ir augalai;
4) į Europos bendrijos paukščių rūšių, kurių buveinėms taikomos specialios apsaugos priemonės, kad jos savo natūraliame areale būtų išsaugotos, išliktų ir veistųsi, sąrašą vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu įrašytų rūšių paukščiai. 2. Šio kodekso 270 straipsnyje nurodytos pavojingos medžiagos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme. 3. Šio kodekso 270 straipsnyje nurodyti potencialiai pavojingi įrenginiai suprantami taip, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos potencialiai pavojingų įrenginių priežiūros įstatyme. 4. Šio kodekso 270⁴ straipsnyje nurodytos nepavojingosios atliekos ir pavojingosios atliekos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme. 5. Šio kodekso 270⁴ straipsnyje nurodytos inertinės atliekos yra atliekos, kuriose nevyksta pastebimi cheminiai, fizikiniai ar biologiniai pokyčiai, kurios netirpsta, nedega ar kitaip nereaguoja fizikiniu ar cheminiu požiūriu, nebiodegraduoja ir nesukelia kitoms medžiagoms, su kuriomis liečiasi, neigiamo poveikio, galinčio lemti aplinkos taršą ar pakenkti žmonių sveikatai. 6.
6. Laikoma, kad šio kodekso 270, 270⁴ ir 271¹ straipsniuose nurodyta žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams yra didelė, kai nustatoma, kad tam tikram aplinkos elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme, arba bendra vienam ar keliems aplinkos elementams padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma viršija 400 MGL.“
straipsnio 1 dalies nuostatas reikėtų tikslinti pagal teisingumo ministro
teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašą (toliau – aprašas):
(įskaitant ir sąvokų apibrėžtis), išskyrus įstatymo priedą, nurodomi sutrumpinti įgyvendinamų ES teisės aktų pavadinimai“. Atsižvelgiant į tai, kad kodekso priedo 1 punkte yra nurodytas kodekso 277¹ straipsnio
straipsniu keičiamo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies 2 punkte pakanka nurodyti sutrumpintą minėto reglamento pavadinimą. Taip pat reikėtų įvertinti ir tai, ar kodekso nuostatomis įgyvendinamas tik pirminis (pagrindinis) ES teisės aktas, ar ir jį keitę ES teisės aktai. Tokiu atveju, projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies 2 punktas tikslintinas ir pagal aprašo 10 ar 11 punktus. Pastaroji pastaba taikytina ir projekto 3 straipsniu keičiamo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies 3 punktui;
straipsniu keičiamo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodyta direktyva yra negaliojanti. Ją panaikino 2009 m. lapkričio 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/147/EB dėl laukinių paukščių apsaugos.
Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti Pernumeravus projekto 3 straipsnis tapo 4 straipsniu. Respublikos Prezidento ir Vyriausybės pateikti BK pakeitimų įstatymų projektai Nr. XIVP-2502 ir Nr. XIVP-2661 sujungiami į vieną projektą – Baudžiamojo kodekso 270, 271¹, 277¹ straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 270⁴ straipsniu įstatymo jungtinį projektą Nr. XIVP-2502(2). Įstatymo projektu keičiama BK 277¹ straipsnio 1 dalis patobulinta, atsižvelgiant į Teisės departamento, Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės ir Aplinkos ministerijos pastabas. 5. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-03-27 *
Įvertinę Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270, 271¹ ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2502 (toliau – Įstatymo projektas) atitiktį Europos Sąjungos teisei teikiame pastabų ir pasiūlymų. 1. Atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Europos Sąjungos Taryboje yra svarstomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymas dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonių, kuriuo bus keičiama 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę[¹]. Šiuo metu derybos dėl pasiūlymo nuostatų pasiekė paskutinę – trišalių derybų tarp Europos Komisijos, Europos Sąjungos Tarybos ir Europos Parlamentu – stadiją, todėl tikėtina, kad artimiausiu metu priėmus direktyvos pakeitimą bei siekiant tinkamai perkelti jos nuostatas į nacionalinę teisę, bus reikalinga sisteminė Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XXXVIII skyriaus normų peržiūra bei kompleksiškas jų tikslinimas. Nepritarti Nesutiktina su siūlymu atsisakyti BK XXXVIII skyriaus pataisų dėl numatomų 2008 m. lapkričio 19 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/99/EB (toliau – Direktyva) pakeitimų. Visų pirma, nėra aišku, ar Direktyvos pataisos apskritai bus priimtos, ar ne, o jeigu bus – tai kada. Antra, Europos Komisijos 2021 m. gruodžio 15 d. pateiktame pasiūlyme[¹] atnaujinti Direktyvą nėra tokių nuostatų, kurios suponuotų kitokių BK pataisų, negu numatoma Respublikos Prezidento teikiamame įstatymo projekte, poreikį (būtent kalbant apie „didelės žalos“ požymio apibrėžimą). Trečia, Direktyvos projekte yra numatytas pakankamai ilgas jos perkėlimo ir įgyvendinimo terminas – 30 mėn. Tuo tarpu valstybė, reaguodama į vis dažniau pasitaikančius žalos aplinkai padarymo faktus, privalo imtis veiksmingų priemonių, siekdama užkirsti kelią patiems pavojingiausiems teisės pažeidimams ir patraukti kaltus asmenis baudžiamojon atsakomybėn. BK taikančių subjektų praktinė patirtis patvirtina, kad BK 270, 271¹ ir 277¹ straipsnių pakeitimus būtina daryti kaip įmanoma greičiau. Ketvirta, analogiškam siūlymui nepritarė ir Baudžiamojo kodekso 270, 271¹ ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą apsvarstęs Aplinkos apsaugos komitetas, kuris pažymėjo, kad „<...> BK pakeitimus tikslinga atlikti jau dabar ir negalima palikti situacijos latentinėje stadijoje <...>“. 6. Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,
keičiamo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašo (toliau – Aprašas), patvirtinto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72, nuostatas:
įstatymo tekste (įskaitant ir sąvokų apibrėžtis), išskyrus įstatymo priedą, nurodomi sutrumpinti įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų pavadinimai.
Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 277¹ straipsnio 1 dalies 2 punkto tekste tikslintinas minimo reglamento pavadinimas „Reglamento (EB) Nr. 338/97“. 2.2. Europos Sąjungos direktyva nėra tiesioginio taikymo teisės aktas, todėl direktyvos turi būti perkeliamos ir jų įgyvendinimas užtikrinamas Europos Sąjungos valstybių narių nacionalinės teisės aktuose. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo 277¹ straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose pateikiamos nuorodos į direktyvas turėtų būti pakeistos aktualiomis nuorodomis į šias direktyvas perkeliančius ir įgyvendinančius nacionalinės teisės aktus. Pritarti Pernumeravus projekto 3 straipsnis tapo 4 straipsniu. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Teisingumo ministerija, 2023-04-11 4, N Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, pagal kompetenciją įvertinusi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 270, 2711 ir 277 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą XIVP-2502 (toliau – įstatymo projektas) teikia šias pastabas ir pasiūlymus:
straipsnio 2 dalyje apibrėžti „didelės žalos [aplinkai]“ požymį, įtvirtinant nuostatą, jog „Šio kodekso 270 ir 271¹ straipsniuose numatyta žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams laikoma didele, kai nustatoma, kad atitinkamam aplinkos elementui padarytas reikšmingas neigiamas poveikis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme <...>“.
Tai yra, didelės žalos aplinkai apibrėžimą siekiama susieti su nurodytais aplinkos elementais, tuo tarpu minėtus aplinkos elementus įstatymo projektu siūloma suvienodinti bei įtvirtinti tik BK 270 straipsnio 1 ir 2 dalyje bei 271¹ straipsnio 1 dalyje. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad požymiai
„didelė žala“ (arba lygiavertės reikšmės požymiai) yra įtvirtinti ne tik
minėtuose, bet ir kituose BK XXXVIII skyriaus straipsniuose (pavyzdžiui, BK 270³ straipsnyje – „jeigu dėl to pablogėjo vandens kokybė“, BK 272 straipsnio 2 – 3 dalyje – „tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei“ bei 274 straipsnio 1 – 2 dalyje – „tokia veika padarė didelę žalą saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų rūšies apsaugos būklei“), kuriuose pastarieji požymiai įstatymo projekte nėra sistemiškai suvienodinami (tarpusavyje ir (ar) su BK 270 ir 271¹ straipsniuose siūlomais padariniais) bei kartu nėra siejami su įstatymo projekte pateiktame didelės žalos aplinkai apibrėžime išvardintais aplinkos elementais.
Atsižvelgiant į tai bei turint omenyje, kad, BK 270 straipsnyje įtvirtinta norma yra bendroji BK 270³, 272 bei 274 straipsniuose įtvirtintų normų atžvilgiu, lieka neaišku, dėl kokių priežasčių tame pačiame BK XXXVIII skyriuje įtvirtintiems straipsniams diferencijuojamas požymio „didelė žala aplinkai“ nustatymo mechanizmas, t. y. vienoje situacijoje būtų būtina vadovautis BK 277¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtintu apibrėžimu ir nustatyti žalą virš 250 MGL arba reikšmingą neigiamą poveikį atitinkamam aplinkos elementui, tuo tarpu kitoje situacijoje (t. y. inkriminuojant BK 270³ straipsnyje, BK 272 straipsnio 2 – 3 dalyse bei 274 straipsnio 1 – 2 dalyse įtvirtintas normas) didelei žalai konkrečiam aplinkos elementui prilyginami nusikalstami padariniai išlieka vertinamojo pobūdžio požymiais bei paliekamas tik teismų ad hoc vertinimui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siekiant keičiamo teisinio reguliavimo aiškumo, suderinamumo ir sistemiškumo, siūlytina suvienodinti visame BK XXXVIII skyriuje (t. y.
BK 270, 270³, 271¹,
didele žala konkretiems aplinkos elementams, siekiant, kad įstatymo projektu siūlomas BK 277¹ straipsnio 2 dalyje didelės žalos [aplinkai] apibrėžimas būtų sistemiškai pritaikomas visų BK XXXVIII skyriaus susijusių normų atžvilgiu. Nepritarti Pernumeravus projekto 3 straipsnis tapo 4 straipsniu. Įstatymo projektu keičiami BK
straipsnių skiriasi tuo, kad BK 272, 274 straipsniuose nurodytų padarinius apibūdinančių požymių – „didelės žalos saugomų rūšių laukinių gyvūnų rūšies apsaugos būklei“, „didelės žalos ypatingai saugomų rūšių laukinių augalų ar grybų rūšies apsaugos būklei“ – turinys baudžiamojoje byloje nustatinėjamas remiantis ne Aplinkos apsaugos įstatymu, o Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu. Pastarojo teisės akto 2 straipsnio 14 dalyje yra įtvirtinta, kad „Rūšies apsaugos būklė – rūšį veikiančių poveikių visuma, galinti turėti ilgalaikį poveikį rūšies paplitimui, jos populiacijų gausumui, atsižvelgiant į vertinimą, europinėje teritorijoje valstybių narių, kurioms taikoma Sutartis dėl Europos Sąjungos veikimo, arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba šios rūšies natūraliame areale“. Tuo tarpu sprendžiant, ar aplinkos elementams buvo padaryta didelė žala įstatymo projektu keičiamų BK 270, 271¹ straipsnių kontekste, reikėtų vadovautis Aplinkos apsaugos įstatymu. Taigi nurodytuose BK straipsniuose įtvirtintų padarinių turinys nustatomas remiantis skirtingais teisės aktais.
Atsižvelgiant į tai, padarinius apibūdinančių formuluočių mechaniškas suvienodinimas BK 270, 271¹,
visiškai nepamatuotas pasekmes, be to, galėtų sukelti praktinių BK taikymo problemų. Taip pat nepritartina Teisingumo ministerijos siūlymui BK 270³ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą požymį „jeigu dėl to pablogėjo vandens kokybė“ susieti su didelės žalos sukėlimu. Jau vien lingvistinė pacituoto požymio formuluotė akivaizdžiai suponuoja, kad BK 270³ straipsnio 1 dalies inkriminavimas įmanomas nepriklausomai nuo to, koks yra vandens kokybės pablogėjimo laipsnis (t. y. nepriklausomai nuo to, ar šis laipsnis yra didelis, vidutinis ar pan.). Atitinkamai, siūlymas „vandens kokybės pablogėjimą“ apibrėžti ne per bet kokios žalos, o būtent per „didelės žalos“ požymį galėtų sąlygoti kai kurių veikų nepagrįstą dekriminalizavimą (pvz., vidutinio laipsnio vandens kokybės pabloginimą). Tai prieštarautų pagrindinei BK projekto idėjai – užtikrinti didesnę, o ne mažesnę aplinkos elementų apsaugą. 2. Teisingumo ministerija,
pakeitimais siūloma tikslinti akivaizdžias teisines spragas turinčios BK 271¹ straipsnio nusikaltimo sudėties požymius. Nekvestionuojant šios baudžiamojo įstatymo normos koregavimo poreikio, pažymėtina, kad įstatymo projekte naujai formuojami nusikaltimo sudėties padariniai apjungiami jungtuku „ir“, t. y. <...> jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir buvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ar atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų <...>“.
Atitinkamai, siekiant kaltininką patraukti baudžiamojon atsakomybėn yra būtina nustatyti, kad dėl statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimų tuo pačiu metu įvyktų statinio avarija ir būtų padaryta didelė žala atitinkamam aplinkos elementui. Dėl šių priežasčių, jeigu dėl BK 271¹ straipsnio nurodytos veikos būtų tiesiog padaroma didelė žala aplinkos elementui, bet tuo pačiu metu neįvyktų statinio avarija (ir priešingai), kaltininkas išvengtų baudžiamojo persekiojimo. Atsižvelgiant į tai, priešingai nei nurodoma įstatymo projektu, manytina, kad statinio avarija ir didelė žala aplinkos elementams yra alternatyvūs, savarankiški bei vienas nuo kito nepriklausantys pavojingi padariniai ir bet kurio iš jų padarymas turėtų užtraukti baudžiamąja atsakomybę (pavyzdžiui, taip kaip ir nurodoma galiojančioje BK 271¹ straipsnio redakcijoje) kaltininkui, todėl apibrėžiant BK 271¹ straipsnio 1 dalies pavojingus padarinius naudotinas jungtukas „arba“. Analogiška pastaba tiektina ir įstatymo projekto BK 271¹ straipsnio 2 dalies dispozicijai, kurios pavojingi padariniai – „<...> jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata <...>“ dėl analogiškų motyvų laikytini alternatyviais ir savarankiškais ir neturėtų būti apjungti jungtuku „ir“.
Pritarus šioje pastaboje nurodytam požiūriui, nusikalstami padariniai, susiję su statinio avarija, šalintini iš įstatymo projekto BK 271¹ straipsnio 2 dalies dispozicijos kaip pertekliniai, kadangi už įvykusią statinio avariją, padaryta tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo kaltininkas būtų baudžiamas pagal įstatymo projekto BK 271¹ straipsnio 1 dalį, todėl dubliuoti analogiškų padarinių ir BK 271¹ straipsnio 2 dalies dispozicijoje nėra tikslinga. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūloma įstatymo projekto BK 271¹ straipsnio 1 ir 2 dalis išdėstyti taip:
„1. Tas, kas vykdė savavališką statybą ar kitaip pažeidė statybą
reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir arba buvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ar atsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. 2. Tas, kas padarė šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, jeigu dėl to įvyko statinio avarija ir žuvo žmogus arba buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.“ Pritarti iš dalies Pernumeravus projekto 2 straipsnis tapo 3 straipsniu. Materialiosios nusikalstamų veikų sudėtys BK specialiosios dalies straipsniuose paprastai konstruojamos įtvirtinant veiką ir galutinius padarinius.
Šiuo požiūriu įstatymo projektu keičiamas BK 271¹ straipsnis viso BK kontekste yra išskirtinis, kadangi jo inkriminavimui būtina nustatyti ir tarpinius padarinius (statinio griūtį), ir galutinius padarinius (didelės žalos atitinkamam aplinkos elementui sukėlimą ar kt.). Pritartina Teisingumo ministerijai, kad tokia BK 271¹ straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėties konstrukcija gali leisti nepagrįstai išvengti baudžiamosios atsakomybės asmenims, kurių veika nelėmė statinio avarijos, tačiau sukėlė didelę žalą kuriam nors iš aplinkos elementų. Kita vertus, Teisingumo ministerijos siūlymas statinio avariją dėstyti kaip vieną iš savarankiškų galutinių padarinių rūšių prieštarautų proporcingumo, ultima ratio principams. Pavyzdžiui, būtų nepagrįsta taikyti baudžiamąją atsakomybę asmeniui, dėl kurio vykdomų savavališkų nedidelio sodo namelio statybų įvyksta šio statinio ar jo dalies, konstrukcijų elementų, pertvarų ar ramsčių nevaldoma griūtis, nesukėlusi jokių neigiamų pasekmių aplinkai. Klausymų metu pasiektas sutarimas, kad statinio avariją tikslinga apskritai išbraukti iš BK 271¹ straipsnio. Po šio pakeitimo didelę žalą bet kuriam iš aplinkos elementų sukėlęs asmuo pagal BK 271¹ straipsnį galės būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn nepriklausomai nuo to, ar statinio avarija įvyko, ar ne. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad po klausymų šis straipsnis pakoreguotas, atsisakyta dviejų naujai siūlytų
metu diskutuojant dėl siūlomo pakeitimo poreikio buvo nuspręsta, jog baudžiamosios atsakomybės nustatymas už neatsargų žmogaus žūties arba sunkaus sveikatos sutrikdymo sukėlimą BK 271¹ straipsnio kontekste yra perteklinis.
Jeigu asmuo pažeistų statybą reglamentuojančius teisės aktus ir dėl neatsargumo sukeltų bet kurį iš nurodytų padarinių, jo veika galėtų būti kvalifikuojama pagal „bendruosius“ BK straipsnius, t. y. arba pagal BK 132 straipsnio 3 dalį kaip neatsargus gyvybės atėmimas, arba pagal BK 137 straipsnio 3 dalį kaip neatsargus sunkus sveikatos sutrikdymas. BK 132 straipsnio 3 dalyje ir 137 straipsnio 3 dalyje numatytos sankcijos (laisvės atėmimas atitinkamai iki aštuonerių arba septynerių metų) vertintinos kaip pakankamos ir proporcingos, todėl nėra jokio poreikio BK 271¹ straipsnyje papildomai išskirti savarankišką nusikalstamos veikos sudėtį su iš esmės tapačiomis bausmėmis. Kartu pabrėžtina, kad Komiteto siūlomas BK 271¹ straipsnio pakeitimas ištaisys Baudžiamojo kodekso 270, 271¹ ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (reg. Nr. XIVP-2502) aiškinamajame rašte identifikuotą akivaizdžią galiojančio teisinio reguliavimo klaidą, dėl kurios statybą reglamentuojančius teisės aktus pažeidęs asmuo, tyčia sukėlęs kito žmogaus žūtį arba sunkiai sutrikdęs jam sveikatą, galėjo būti baudžiamas pagal BK 271¹ straipsnio 1 dalį baudos, arešto arba laisvės atėmimo iki šešerių metų bausmėmis. Nurodytos sankcijos yra gerokai per švelnios tiek tyčinio kito žmogaus gyvybės atėmimo, tiek sunkaus sveikatos sutrikdymo atveju. Komiteto teikiamas pasiūlymas sudarys sąlygas šiuos padarinius sukėlusius asmenis bausti pagal BK 129 straipsnį už nužudymą arba pagal BK 135 straipsnį už tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. abu šie straipsniai numato gerokai griežtesnes bausmes nei BK 271¹ straipsnio 1 dalis). 3. Teisingumo ministerija, 2023-04-114 3.
Įstatymo projekto rengėjai, BK XXXVIII skyriuje apibrėžiant didelę žalą aplinkai (aplinkos elementams), kaip didelės žalos nustatymo alternatyvų kriterijų siūlo įvesti piniginę didelės žalos išraišką, t. y. padaryta žala būtų laikytina didele, kai bendra vienam ar keliems aplinkos elementams padarytos žalos, įvertintos pinigais, suma viršija 250 MGL. Pritartina siūlymui BK 277¹ straipsnio 2 dalyje įtvirtinti didelės žalos aplinkos elementams piniginę išraišką, tačiau įstatymo projekto rengėjų siūlomas tokios žalos 250 MGL dydis kritikuotinas. Pirma, įstatymu projektu siūlomas 250 MGL dydis yra aiškiai per mažas ir neatitinkantis racionalumo bei proporcingumo principų bei valstybės ekonominės padėties ir negalintis būti tinkamu bei pagrįstu baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės (ultima ratio), taikymo pagrindu.
Antra, atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte (4.1 punktas) pateiktą 250 MGL dydžio sisteminį pagrįstumą, kuris pagrindžiamas BK normose įtvirtintų ekonominių dydžių lyginamąja analize, pastebėtina, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas[2] Teisingumo ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas XIIIP-4856(3) (toliau – įstatymo projektas XIIIP-4856(3)), kuriuo siekiama visus baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies nusikaltimų sudėtyse nurodytus ekonominius dydžius (MGL) sistemiškai suvienodinti, tarpusavyje subalansuoti ir nuosekliai padidinti, t. y. visoje BK specialiojoje dalyje nustatomas unifikuotas didelės turtinės žalos, didelės turto vertės, stambaus masto ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai iš esmės visais atvejais reikštų nesunkaus arba apysunkio nusikaltimo inkriminavimą kaltininkui) ir labai didelės turtinės žalos, didelės turto vertės, stambaus masto ar pan. pobūdžio požymių 900 MGL dydis (kai tai iš esmės visais atvejais reikštų sunkaus nusikaltimo inkriminavimą).
Antra, atsižvelgiant į įstatymo projekto aiškinamajame rašte (4.1 punktas) pateiktą 250 MGL dydžio sisteminį pagrįstumą, kuris pagrindžiamas BK normose įtvirtintų ekonominių dydžių lyginamąja analize, pastebėtina, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas[2] Teisingumo ministerijos parengtas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas XIIIP-4856(3) (toliau – įstatymo projektas XIIIP-4856(3)), kuriuo siekiama visus baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies nusikaltimų sudėtyse nurodytus ekonominius dydžius (MGL) sistemiškai suvienodinti, tarpusavyje subalansuoti ir nuosekliai padidinti, t. y. visoje BK specialiojoje dalyje nustatomas unifikuotas didelės turtinės žalos, didelės turto vertės, stambaus masto ar pan. pobūdžio požymių 400 MGL dydis (kai tai iš esmės visais atvejais reikštų nesunkaus arba apysunkio nusikaltimo inkriminavimą kaltininkui) ir labai didelės turtinės žalos, didelės turto vertės, stambaus masto ar pan. pobūdžio požymių 900 MGL dydis (kai tai iš esmės visais atvejais reikštų sunkaus nusikaltimo inkriminavimą). Kitaip tariant, priėmus įstatymo projektą XIIIP-4856(3), baudžiamajame įstatyme 250 MGL dydžio iš esmės nebelieka ir jis sistemiškai negali būti naudojamas baudžiamosios atsakomybės pagrindams apibrėžti ateities teikiamuose įstatymų projektuose.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei turint omeny, kad įstatymo projekto BK 270 ir 271¹ straipsniuose nurodyti nusikaltimai priskiriami apysunkių nusikaltimų kategorijai, pažymėtina, kad įstatymo projekto BK 277¹ straipsnio
ne 250 MGL, o 400 MGL tokios žalos piniginė išraiška. Pritarti Pernumeravus projekto 3 straipsnis tapo 4 straipsniu. Žalų dydžiai suderinti su pastaboje minimu, 2023-04-27 priimtu BK pakeitimų įstatymu Nr. XIV-1925, kuris įsigaliojo 2023-06-01. 4. Aplinkos apsaugos ministerija, 2023-05-12 4, N2 Aplinkos ministerija išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270, 271¹ ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2502 (toliau
Nr. XIVP-2661), kuriuo siūloma kiek kitaip nei BK projekte Nr. XIVP-2502 reglamentuoti didelės žalos aplinkai turinį. Atsižvelgdami į tai, siūlome apsvarstyti galimybę abu projektus nagrinėti kartu. BK projekte Nr. XIVP-2661 „didelės žalos aplinkai“ požymį siūloma apibrėžti alternatyviais kriterijais. BK projekte Nr. XIVP-2502 šį požymį siūloma apibrėžti tik per piniginę išraišką. Pritariame šiai idėjai, tačiau atkreipiame dėmesį, kad Seime registruotas BK pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4856(3), kuriame sistemiškai peržiūrimi didelės turtinės žalos, didelės turto vertės, stambaus masto požymiai. Siūlome Projekto „didelės žalos aplinkai“ kriterijaus išraišką sistemiškai derinti su BK pakeitimo projektu Nr. XIIIP-4856(3) ir BK projektu Nr. XIVP-2661.
XIVP-2661. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Komisija nurodo, kad nusikalstamos veiklos aplinkai yra pelningos (pvz., metinės pajamos iš neteisėtos atliekų tvarkymo veiklos Europos Sąjungoje svyruoja tarp 4-15 milijardų eurų per metus), kaip ir neteisėta prekyba narkotikais, tačiau sankcijos už nusikalstamas veikas aplinkai yra daug mažesnės ir (ar) už jas rečiau patraukiama baudžiamojon atsakomybėn, kas lemia šios veiklos patrauklumą. Įvertindami žalą aplinkai neteisėto atliekų tvarkymo ir siekdami kompromisinio BK projekto Nr. XIVP-2661 ir BK projekto Nr. XIVP-2502 varianto, siūlome BK kaip savarankišką veiką įtvirtinti neteisėtą atliekų ir cheminių medžiagų atsikratymą. BK projekto Nr. XIVP-2502 3 straipsniu keičiamo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašas 2003 m. spalio 13 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 504 yra pakeistas. Šiame sąraše nebelieka saugomų rūšių laukinių gyvūnų, augalų ir grybų priskyrimo kodekso 277¹ straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytoms kategorijoms. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, minėtos projekto nuostatos tikslintinos. Siūlome BK projekte Nr. XIVP-2502 277¹ straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Ypatingai saugomi laukiniai gyvūnai, augalai ir grybai yra:
1) gyvūnų, augalų ir grybų rūšys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu įrašytos į Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių sąrašą;
2) Reglamento (EB) Nr.
338/97 dėl laukinės faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą A ir B prieduose nurodytos rūšys;
3) gyvūnų ir augalų rūšys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu įrašytos į Europos bendrijos svarbos gyvūnų ir augalų rūšių, kurioms reikalinga griežta apsauga, sąrašą;
4) paukščių rūšys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymu įrašytos į Europos bendrijos paukščių rūšių, kurių buveinėms taikomos specialios apsaugos priemonės, kad jos savo natūraliame areale būtų išsaugotos, išliktų ir veistųsi, sąrašą. Pritarti Pernumeravus projekto 3 straipsnis tapo 4 straipsniu. Pasiūlymui dėl projektų sujungimo ir svarstymo kartu (Seimo statuto 137 straipsnio 4 d.) pritarta. Teikiamas jungtinis Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-2502(2) (sujungti projektai XIVP-2502, XIVP-2661). Žalų dydžiai suderinti su pastaboje minimu, 2023-04-27 priimtu BK pakeitimų įstatymu Nr. XIV-1925, kuris įsigaliojo 2023-06-01. Pritarta siūlymui nustatyti baudžiamąją atsakomybę dėl neteisėto atliekų atsikratymo ar išmetimo į aplinką. BK įtvirtinama kaip savarankiška veika neteisėtas atliekų ir cheminių medžiagų, t. y. nepavojingųjų ir pavojingųjų atliekų išmetimas į aplinką. Atsižvelgiant į pastabą ir aplinkai daromą didelę žalą, Komitetas teikia projekto naują 2 straipsnį: (taip pat žr. Komiteto pasiūlymą):
Papildyti Kodeksą 270⁴ straipsniu:
„270⁴ straipsnis. Atliekų išmetimas į aplinką
1.
Tas, kas neteisėtai išmetė į aplinką 15 kubinių metrų ir daugiau nepavojingųjų atliekų (išskyrus neteisėtą inertinių atliekų panaudojimą), jeigu dėl to nebuvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ir neatsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai išmetė į aplinką 7 kubinius metrus ir daugiau pavojingųjų atliekų, jeigu dėl to nebuvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ir neatsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“. Sąvokos taip pat patikslintos, jas apibrėžiant 4 straipsnio 2-5 dalyse. 5. Vidaus reikalų ministerija, 2023-04-273 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija pagal kompetenciją išnagrinėjo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 270, 270¹ ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-2502 (toliau – Įstatymo projektas) ir teikia šias pastabas ir pasiūlymus. 1. Įstatymo projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti BK 271¹ straipsnio 1 dalį ir išbraukti sąlygą dėl didelės turtinės žalos asmeniui. Pažymėtina, kad BK 271¹ straipsnio nuostatomis siekiama sudaryti galimybę kvalifikuoti veikas, susijusias su savavališka statinių statyba ar kitais statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimais, bei individualizuoti bausmes ne tik tais atvejais, kada padaroma didelė žala aplinkai, tačiau ir kitų asmenų turtui.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte argumentuojama, kad „didelės turtinės žalos asmeniui“ požymis neatitinka šio BK straipsnio specialiosios dalies, o išbraukus siūlomus pakeitimus tokios veikos būtų kvalifikuojamos pagal BK 187 ar BK 188 straipsnį. Manytina, kad priėmus Įstatymo projektą didelė dalis tokių veikų būtų kvalifikuojama pagal BK 188 straipsnį, kuriame nustatyta daug mažesnė atsakomybė negu BK 271¹ straipsnio sankcijoje. Atsižvelgdami į tai, siūlome atsisakyti didelės turtinės žalos asmeniui požymio išbraukimo arba įvertinti galimybę peržiūrėti BK 188 straipsnio nuostatas. Nepritarti Pernumeravus projekto 2 straipsnis tapo 3 straipsniu. Galiojančios redakcijos BK 271¹ straipsnyje numatytas „didelės turtinės žalos asmeniui“ požymis neatitinka šio BK straipsnio vietos BK specialiojoje dalyje, t. y. šis požymis visiškai nedera su BK XXXVIII skyriaus, kuriame yra ir BK 271¹ straipsnis, rūšiniu objektu – aplinka ir žmonių sveikata. Būtent dėl to teikiamame įstatymo projekte siūloma „didelę turtinę žalą asmeniui“ kaip vieną iš alternatyvių padarinių išbraukti iš BK 271¹ straipsnio. Siūlomas pakeitimas neabejotinai turės teigiamą įtaką vidiniam BK XXXVIII skyriaus sistemiškumui ir nuoseklumui. Nors siūlomi BK 271¹ straipsnio pakeitimai sąlygos švelnesnės atsakomybės taikymą už didelės turtinės žalos asmeniui sukėlimą, tačiau pažymėtina, kad BK 187 ir 188 straipsniuose numatytos sankcijos yra pakankamos ir proporcingos tokias veikas padariusių asmenų atžvilgiu.
Pavyzdžiui, BK 188 straipsnio
nustatytas specialias elgesio saugumo taisykles numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų; BK 187 straipsnio 2 dalyje už tyčinį didelės vertės svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą gresia bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki penkerių metų (palyginimui – įstatymo projektu keičiamoje BK 271¹ straipsnio 1 dalyje, iš kurios siūloma išbraukti „didelės turtinės žalos asmeniui“ požymį, numatyta bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų). Kartu pažymėtina, kad siūlomi BK 271¹ straipsnio pakeitimai atitinka bendrąsias teisėkūros tendencijas už veikas, kuriomis sukeliama būtent turtinė žala, nustatyti švelnesnę atsakomybę. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad BK žalų dydžiai neseniai pakeisti, t. y. 2023-04-27 priimtu BK pakeitimų įstatymu Nr. XIV-1925, kuris įsigaliojo 2023-06-01 ir su kuriuo derinamos nuostatos. 6. Vidaus reikalų ministerija,
277¹ straipsnį 4 dalimi ir joje apibrėžti didelės žalos sąvoką finansine išraiška, nustatyti, kad didele žala laikytina 250 MGL viršijanti žala.
Pritariame dėl iniciatyvos įtvirtinti didelės žalos sąvoką finansine išraiška, tačiau atkreipiame dėmesį, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir Kodekso 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-4856(3), susijęs su baudžiamosios politikos švelninimu, juo yra kompleksiškai peržvelgiama didelės žalos sąvoka ir tam tikruose BK straipsniuose nustatoma, kad žalos vertė didinama iki 400 MGL. Sistemiškai vertinant BK nuostatas, siūlytina atsižvelgti į minėtą BK pakeitimo projektą ir spręsti klausimą dėl didelės žalos sąvokos BK 277¹ straipsnyje apibrėžimo. Paminėtina, kad didelės žalos požymis taip pat įtvirtintas BK 272 ir BK 274 straipsniuose, tačiau Įstatymo projekte nėra siūloma ir šiuose straipsniuose nustatytą didelės žalos požymį apibrėžti finansine išraiška. Atsižvelgdami į tai, siūlome įvertinti galimybę įtvirtinti didelės žalos sąvoką, pritaikomą ir kitų BK XXXVIII skyriaus straipsnių atžvilgiu. Paminėtina, kad dėl Įstatymo projekto 2023 m. kovo 27 d. buvo pateikta Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvada, kurioje nurodyta, kad šiuo metu Europos Sąjungos Taryboje yra svarstomas Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos pasiūlymas dėl aplinkos apsaugos baudžiamosios teisės priemonių, kuriuo bus keičiama 2008 m. lapkričio 19 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/99/EB dėl aplinkos apsaugos pagal baudžiamąją teisę (toliau – Direktyva), siūloma atsisakyti tam tikrų BK XXXVIII skyriaus normų pakeitimo, kadangi priėmus Direktyvą reikės sistemiškai peržiūrėti BK XXXVIII skyriaus normas ir kompleksiškai jas patikslinti. Siekdami teisinio reguliavimo nuoseklumo pritariame sisteminei BK XXXVIII skyriaus normų peržiūrai ir kompleksiškam jų tikslinimui. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Seimui 2023 m. balandžio 19 d. nutarimu Nr. 271 pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtas BK 270 ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2661, kuriuo siūloma keisti BK 270 straipsnį ir BK 277¹ straipsnyje įtvirtintos sąvokos
„didelė žala“ apibrėžimą. Siūlome įvertinti galimybę sujungti projektus ir
juos svarstyti kartu. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 141, 156, 176, 178, 180, 181, 182, 183, 184, 189¹, 190, 192, 195, 196, 197, 199, 199¹, 199², 200, 201, 203, 204, 206, 207, 208, 209, 212, 219, 220, 221, 222, 223, 224, 224¹, 246, 248, 253, 255, 256, 267, 267¹, 277, 281 straipsnių ir XXIX skyriaus pavadinimo pakeitimo, Kodekso papildymo 253², 256², 260¹, 266¹, 267², 267³, 276⁴, 282¹ straipsniais ir 186, 298 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymas Nr. XIV-1925 jau yra 2023-04-27 priimtas ir 2023-06-01 įsigaliojęs, todėl žalų dydžiai suderinti su šiuo BK pakeitimų įstatymu Nr. XIV-1925. Taigi, ir BK 277¹ straipsnyje „didelės žalos“ požymis siejamas ne su 250 (12 500 Eur), o su 400 MGL (20 000 Eur) dydžiu.
Siūlymui
„didelės žalos“ požymio apibrėžimą vienodinti BK 270, 271¹, 272 ir
pastabos. Taip pat nesutiktina su siūlymu atsisakyti BK XXXVIII skyriaus pataisų dėl numatomų
pakeitimų, argumentus žr. prie Teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės analogiškos pastabos (Direktyva dar tik svarstymo stadijoje). Pasiūlymui dėl projektų sujungimo ir svarstymo kartu (Seimo statuto 137 straipsnio 4 d.) pritarta. Teikiamas jungtinis Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-2502(2) (sujungti projektai XIVP-2502, XIVP-2661). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetas, 2023-05-10
ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-2502 ir Komiteto išvadoms bei siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui projektą tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos ir Vidaus reikalų ministerijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus, kuriems Komitetas pritarė. Pritarti Projektas patobulintas, atsižvelgiant į visų subjektų pateiktas pastabas ir dviejų klausymų metu išsakytas nuomones ir argumentus. Teikiamas Komiteto patobulintas jungtinis projektas XIVP-2502(2) (sujungti projektai XIVP-2502, XIVP-2661). 2.
komitetas, 2023-05-10 Atsižvelgiant į tai, kad 2023-05-09 pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos parengtas BK 270 ir 277¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2661, kuriuo siūloma keisti BK 270 straipsnį ir BK 277¹straipsnyje įtvirtintos sąvokos „didelė žala“ apibrėžimą, siūlome pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui sujungti projektus ir juos svarstyti kartu. Pritarti Pasiūlymui dėl projektų sujungimo ir svarstymo kartu (Seimo statuto 137 straipsnio 4 d.) pritarta. Teikiamas jungtinis Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-2502(2) (sujungti projektai XIVP-2502, XIVP-2661). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam jungtiniam įstatymo projektui Nr. XIVP-2502(2) (sujungti projektai Nr. XIVP-2502, Nr.XIVP-2661) ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
teisėtvarkos komitetas, 202306-19 N 2 Argumentai: Atsižvelgiant į Vidaus reikalų ministerijos pasiūlymą – “Įvertindami žalą aplinkai neteisėto atliekų tvarkymo ir siekdami kompromisinio BK projekto Nr. XIVP-2661 ir BK projekto Nr. XIVP-2502 varianto, siūlome BK kaip savarankišką veiką įtvirtinti neteisėtą atliekų ir cheminių medžiagų atsikratymą.“, kuriam klausymų metu buvo pritarta, taip pat į daromą didelę žalą aplinkai. Vyriausybės pateiktame Baudžiamojo kodekso 270 ir 271¹straipsnių pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr. XIVP-2661) buvo siūloma nustatyti, kad „Šio kodekso 270 ir 271¹ straipsniuose numatyta žala aplinkai laikoma didele, kai <...> į aplinką neteisėtai patenka daugiau kaip 0,1 tonos nuodingųjų arba pavojingųjų cheminių medžiagų arba pavojingųjų cheminių mišinių, arba daugiau kaip 5 tonos pavojingųjų atliekų, arba daugiau kaip 10 tonų nepavojingųjų atliekų <...>“.
Klausymų metu nuspręsta, kad toks „didelės žalos“ požymio apibrėžimas yra teisiškai ydingas, nes vien tik tam tikrų medžiagų atsikratymas savaime nereiškia, kad aplinkai ar atskiriems jos elementams buvo padaryta kokia nors žala. Tai pabrėžiama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pavyzdžiui, žr. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-303/2023). Atsižvelgiant į tai, Komiteto patobulintame jungtiniame projekte XIVP-2502(2) buvo nuspręsta baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą atliekų išmetimą nustatyti ne per „didelės žalos“ požymio apibrėžimą, o tuo tikslu sukonstruojant atskirą formalią nusikalstamos veikos sudėtį (t. y. tokią nusikalstamos veikos sudėtį, kurios inkriminavimui nereikia nustatyti neigiamų aplinkos elementų pakitimų). Naujas BK 270⁴straipsnis ištaisys akivaizdžią galiojančio teisinio reguliavimo spragą, kuri net ir už itin didelių pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų kiekių išmetimą leisdavo taikyti tik administracinę atsakomybę pagal Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnį (fiziniams asmenims) arba pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 72, 73, 90 ar 91 straipsnį (juridiniams asmenims). Naujame BK 270⁴ straipsnyje nepavojingųjų ir pavojingųjų atliekų kiekiai – 15 ir 7 kubiniai metrai – įtvirtinami atsižvelgiant į tai, jog praktikoje būtent tokius atitinkamų atliekų kiekius išmeta kryptinga komercine veikla besiverčiantys asmenys, teikdami atliekų išvežimo paslaugas arba neteisėtai steigdami nelegalius sąvartynus ar panašią veiklą.
Siūlomas teisinis reguliavimas yra suderinamas su proporcingumo ir baudžiamosios atsakomybės, kaip kraštutinės priemonės, principais, kadangi pavieniai fiziniai asmenys tokiais atliekų kiekiais buitinėje veikloje nedisponuoja. Taip pat svarbu pabrėžti, kad BK 270⁴ straipsnis turės būti derinamas su Administracinių nusižengimų kodekse ir Aplinkos apsaugos įstatyme nustatytu teisiniu reguliavimu. Pastaruosiuose dviejuose teisės aktuose siūloma nustatyti, kad administracinė atsakomybė kyla tik tada, kai į aplinką išmetama ne daugiau nei 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų ir ne daugiau nei 7 kubiniai metrai pavojingųjų atliekų. Dėl šios priežasties Seime yra užregistruoti ir pateikti lydintieji Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 72, 73, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2857) ir Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIVP-2858). Naujo BK 270⁴ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad asmuo už 15 kubinių metrų nepavojingųjų atliekų išmetimą galėtų būti baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. Bausmių rūšys ir dydžiai yra analogiški tiems, kurie įtvirtinti galiojančios redakcijos BK 270 straipsnio 1 dalyje už panašios pagal pavojingumą veikos padarymą. BK 270⁴ straipsnio 2 dalyje maksimalią laisvės atėmimo bausmės ribą siūloma nustatyti ne trejus, o keturis metus, kadangi šioje dalyje numatytas nusikalstamos veikos dalykas – pavojingosios medžiagos – aplinkai kelia didesnę grėsmę negu nepavojingosios medžiagos.
Pasiūlymas: Projektą papildyti nauju 2 straipsniu, numatančiu baudžiamąją atsakomybę už nepavojingųjų ir pavojingųjų atliekų išmetimą į aplinką:
Papildyti Kodeksą 270⁴ straipsniu:
„270⁴ straipsnis. Atliekų išmetimas į aplinką
išmetė į aplinką 15 kubinių metrų ir daugiau nepavojingųjų atliekų (išskyrus neteisėtą inertinių atliekų panaudojimą), jeigu dėl to nebuvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ir neatsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų. 2. Tas, kas neteisėtai išmetė į aplinką 7 kubinius metrus ir daugiau pavojingųjų atliekų, jeigu dėl to nebuvo padaryta didelė žala orui, žemei, dirvožemiui, vandeniui, gyvūnams, augalams, kitiems gyviesiems organizmams, organinėms ir neorganinėms medžiagoms ar antropogeniniams komponentams ir neatsirado kitų sunkių padarinių bet kuriam iš šių aplinkos elementų, baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki ketverių metų. 3. Už šiame straipsnyje numatytas veikas atsako ir juridinis asmuo.“
teisėtvarkos komitetas, 2023-06-19 N 5 Argumentai: Suderinus su visais rengėjais, įstatymo įsigaliojimą siūloma nustatyti 2024 m. sausio 1 d., kad Seimas iki to laiko spėtų priimti lydinčiuosius įstatymų projektus – Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 72, 73, 90 ir 91 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr.
Nr. XIVP-2857) ir Administracinių nusižengimų kodekso 247 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIVP-2858). Pasiūlymas: Siūlytina įstatymo projektą papildyti nauju 5 straipsniu, numatančiu įstatymo įsigaliojimo datą:
8Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 0,
susilaikė – 4, (sprendimą lėmė Komiteto pirmininko balsas). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Andrius Vyšniauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė [1] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/PDF/?uri=CELEX:52021PC0851&from=EN [2] Įstatymo projektui XIIIP-4856(3) pritarta po svarstymo 2023 balandžio 4 d. Lietuvos Respublikos Seimo plenariniame posėdyje.