LIETUVOS RESPUBLIKOS RIBOJAMŲJŲ PRIEMONIŲ DĖL KARINĖS AGRESIJOS PRIEŠ UKRAINĄ NUSTATYMO ĮSTATYMO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas atsižvelgiant į užsienio valstybių vykdomą karinę agresiją prieš Ukrainą ir poreikį Lietuvai papildomai, greta Europos Sąjungos nustatytų tarptautinių sankcijų, nacionaliniu lygiu taikyti sankcijas (ribojamąsias priemones) valstybėms agresorėms kaip užsienio politikos priemonę. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. vasario 24 d. rezoliucijoje Nr. XIV-930 „Dėl Rusijos ir Baltarusijos agresijos prieš Ukrainą“ konstatavo, kad Rusijos Federacijos veiksmai daro reikšmingą neigiamą poveikį ne tik Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), labiausiai – Rytų, narių, bet ir visos Europos saugumui. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gegužės 10 d. pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu, o Rusijos Federaciją, kurios karinės pajėgos sąmoningai ir sistemingai renkasi bombarduoti civilinius objektus, – terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe. Atsakomybė už Rusijos karą prieš Ukrainą tenka ir Baltarusijai. Rusija nuo karo pradžios naudojasi Baltarusijos teritorija, dislokuoja joje savo karius. Pabrėžtina, kad didžioji dauguma Rusijos piliečių palaiko savo šalies agresorės karinius veiksmus, nesiima veiksmų stabdyti savo šalies režimo agresiją, todėl atsakomybė tenka ir tų šalių piliečiams. Siekiant pakeisti jų nusistatymą, tikslinga nustatyti ribojamąsias priemones, susijusias su galimybe Rusijos ir Baltarusijos piliečiams lankytis Lietuvoje ir atvykti į Europos Sąjungos teritoriją.
Šiuo metu Lietuvoje yra įvesta nepaprastoji padėtis dėl Rusijos Federacijos veiksmų, kurie kelia grėsmę pirmaeiliams Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams, be kita ko, patikimai valstybės sienos, sudarančios ir Europos Sąjungos išorinės sienos dalį, kontrolei ir apsaugai. Kol kas išlieka grėsmė visuomenės rimčiai:
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Tarptautinių sankcijų įstatymo II¹ skyriumi, kuriame įtvirtinta galimybė Lietuvos Respublikos įstatymais nustatyti ribojamąsias priemones siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus, kiek tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams ir Europos Sąjungos teisei, yra tikslinga priimti konkrečias ribojamąsias priemones – sugriežtinti užsieniečių vizų režimą, sustabdyti Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas priėmimą ir nagrinėjimą Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, taip pat reglamentuoti Rusijos Federacijos piliečių vykimo per Europos Sąjungos išorės sieną ribojimą, t. y. per Europos Sąjungos išorės sieną į Lietuvos Respublikos teritoriją būtų įleidžiami tik nustatytus kriterijus atitinkantys Rusijos Federacijos piliečiai.
Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo įstatymu nustatytos ribojamosios priemonės papildytų jau įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl įvairių ribojimų, susijusių su užsienio valstybių veiksmais ir agresija prieš Ukrainą, kitų institucijų valdymo srityse, pavyzdžiui:
1V-255 „Dėl 2014–2020 m. Europos kaimynystės priemonės bendradarbiavimo per sieną programų įgyvendinimo“ yra nurodyta nevykdyti su 2014–2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bei Lietuvos ir Rusijos bendradarbiavimo per sieną programų įgyvendinimu susijusių veiklų su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos institucijomis, nemokėti lėšų projektų partneriams iš Rusijos ir Baltarusijos ir kt.;
I-1513 2, 6, 11 2, 6, 11, 12, 78, 79, 81, 82, 83, 84 straipsnių ir keturioliktojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymu pakeistame 11 straipsnyje nustatoma, kad Lietuvos Respublikos visoje ar dalyje teritorijos įvedus nepaprastąją padėtį nepaprastosios padėties metu negali būti sudaromos darbo sutartys su jūrininkais, kurie yra valstybių, dėl kurių veiksmų Lietuvos Respublikoje įvesta nepaprastoji padėtis, piliečiai, išskyrus asmenis, kurie turi dokumentą, suteikiantį ar patvirtinantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje;
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Sankcijų grupės (vadovė Renata Jasilionytė, tel. 8 706 52521) patarėja Agnė Sakalauskaitė, tel. 8 706 52811, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvoje nėra nacionaliniu lygiu nustatytų ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą. Pagal galiojantį Tarptautinių sankcijų įstatymą, Lietuvoje šiuo metu įgyvendinamos Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų nustatytos sankcijos. 4.
4Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu numatomas naujas reglamentavimas nustatant konkrečias ribojamąsias priemones dėl užsienio šalių vykdomos karinės agresijos prieš Ukrainą, taip pat siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus. Įstatymo projekto 2 straipsnyje įtvirtinta, kad nurodytos ribojamosios priemonės nustatomos ir įgyvendinamos Tarptautinių sankcijų įstatymo II¹ skyriuje nustatyta tvarka. Įstatymo projekto 3 straipsnyje nurodomos konkrečios nustatytos ribojamosios priemonės:
Ši ribojamoji priemonė galėtų būti taikoma tik nuo 2023 m. liepos 1 d., kadangi nuo šios datos įsigalios minėti UTPĮ pakeitimai.
Tokiu būdu būtų užtikrinta, kad į Lietuvos Respubliką atvyktų tik tie Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, kuriems netaikytinos atvykimą ribojančios priemonės, arba kuriems tarpininkauja Užsienio reikalų ministerija. Pažymėtina, kad Vyriausybės nustatytais atvejais Vyriausybės įgaliota institucija galėtų tarpininkauti dėl išimties tokius prašymus priimti.
Be to, siekiant, kad būtų užtikrinta, kad Lietuvoje gyventų tik tie Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, kuriems Lietuvos Respublikos vizų tarnybos, įvertinusios grėsmes, nusprendė išduoti Šengeno ar nacionalinę vizą arba, kurie turi Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi, bei užkirsti kelią Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, turintiems kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą, pateikti prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir apeiti kitas siūlomas nustatyti ribojamąsias priemones, siūloma riboti prašymų dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimą Lietuvos Respublikoje, kai Rusijos ir Baltarusijos piliečiai atvyksta ar yra Lietuvos Respublikoje su kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduota Šengeno ar nacionaline viza.
2016/399 dėl taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Sąjungos kodekso su visais pakeitimais (toliau – Šengeno sienų kodeksas) nustatytas atvykimo sąlygas ir bent vieną iš nurodytų sąlygų
Įstatymo projekte nustatyta, kad nurodytos ribojamosios priemonės taikomos vienus metus nuo įstatymo įsigaliojimo dienos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, nustačiusi poreikį pratęsti ribojamųjų priemonių taikymo terminą, inicijuoja atitinkamo įstatymo dėl ribojamųjų priemonių galiojimo termino pratęsimo projektą. Projekte siūlomų ribojamųjų priemonių kompleksas vertintinas kaip optimalus ir subalansuotas; esamų grėsmių akivaizdoje visos priemonės yra reikalingos ir tikslinės, taikytinos išimtinai reaguojant į esamas grėsmes, todėl jų taikymas nekels nepatogumų Lietuvos gyventojams. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamo poveikio priėmus Įstatymą nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nedarys. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai nedarys. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, naujų teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10.
10Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra sąvokų ar jas įvardijančių terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai pagal Europos žodyną „Eurovoc“: tarptautinės sankcijos, ribojamosios priemonės. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. part_8d0320ff75bb43e5ab722d34daade952_end
2023-03-09 Nr. XIVP-2496 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
2023-03-22 Nr. XIVP-2496(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 3 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti: „Užtikrinamas duomenų apie Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų, valdomų arba susijusių su Lietuvos Respublikos politikais, ekonominius ryšius, plėtojamus su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika po šio įstatymo įsigaliojimo viešas skelbimas. <...>
“ (išskirta mūsų). Projekto nuostatos tikslintinos, nes nėra aišku, kokie
asmenys šiuo atveju turėtų būti laikomi „Lietuvos Respublikos politikais“. Pastebėtina, kad kituose įstatymuose, pvz. Valstybės tarnybos įstatyme, Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme yra vartojama sąvoka „valstybės politikai“. Be to, siekiant aiškumo, tikslintina nuostata „juridinių asmenų, valdomų arba susijusių“, nes neaiškus jos turinys. Atsižvelgiant į tai, kad valstybės politikai privalo deklaruoti privačius interesus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatyta tvarka, o jų pateiktos deklaracijos viešai prieinamos per Privačių interesų registrą, galima būtų pasiūlyti tobulinant projekto nuostatas atsižvelgti į nurodyto įstatymo nuostatas, pvz. nustatyti, kad užtikrinamas duomenų apie juridinius asmenis, kuriuose valstybės politiko, jo sutuoktinio, sugyventinio ar partnerio turimų akcijų suteikiami balsai visuotiniame akcininkų susirinkime ar turimos juridinio asmens dalyvio teisės kitų teisinių formų juridiniuose asmenyse leidžia daryti lemiamą įtaką šių juridinių asmenų veiklai, ekonominius ryšius, plėtojamus su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika po šio įstatymo įsigaliojimo viešas skelbimas. 2.
dalies nuostatoms įgyvendinti Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turės nustatyti joje nurodytų viešai skelbiamų duomenų mastą ir skelbimo tvarką, siūlytina projekto 5 straipsnyje nustatyti vėlesnį įstatymo 3 straipsnio 7 dalies įsigaliojimo terminą. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E.Drėgvaitė, tel. (8 5) 2396891, el. p. [email protected] M.Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a dėl Ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2496
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Raimundas Lopata, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai: Justas Gaidys, Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Mantas Lapinskas, padėjėja Vilma Pesliakienė. Kviestieji asmenys: Užsienio reikalų viceministrė Jovita Neliupšienė, Užsienio reikalų ministerijos Sankcijų grupės patarėja Agnė Sakalauskaitė, Susisiekimo ministerijos kancleris Ramūnas Dilba, Susisiekimo ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo grupės vadovas Gytis Mažeika, Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VRM) Migracijos politikos grupės patarėja Daiva Vežikauskaitė, VRM Migracijos politikos grupės patarėja Danutė Petrauskienė, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas generolas Rustamas Liubajevas, Generalinės prokurorės pavaduotojas Gintas Ivanauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Seimo kanceliarijos, Teisės departamentas, 2023-03-09 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Bilotaitė, Laurynas Kasčiūnas, 2023-03-143 n Argumentai: Pilietybė yra nuolatinis asmens politinis teisinis ryšys su valstybe, grindžiamas abipusėmis teisėmis bei pareigomis ir iš jų išplaukiančiu savitarpio pasitikėjimu, ištikimybe bei gynyba. Pilietybė nėra vien formali teisės kategorija, ji visada yra neatskiriamai susijusi su tautos ir valstybės suvereniteto, nacionalinio identiteto, asmens teisių ir laisvių klausimais. Pilietybė lemia asmens teisinį statusą, pilietybės turėjimas – tai prielaida turėti visas teises ir laisves, įtvirtintas Konstitucijoje ir įstatymuose. Šiame kontekste pažymėtina, kad kai kurias teises turi tik piliečiai, pavyzdžiui, teisę dalyvauti valdant savo šalį tiek tiesiogiai, tiek per demokratiškai išrinktus atstovus, teisę rinkti ir būti renkamam į Lietuvos Respublikos Seimą, teisę stoti į valstybinę tarnybą, įstatymų leidybos iniciatyvos teisę ir kt. Tik Lietuvos Respublikos piliečiai turi teisę kurti Lietuvos valstybę, t. y. turi teisę spręsti, kokia turi būti Lietuvos valstybė, nustatyti Lietuvos valstybės konstitucinę santvarką, valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų sąrangą, asmens ir valstybės teisinių santykių pagrindus, šalies ūkio sistemą ir pan. Be to, pilietybė suponuoja valstybės pareigą ginti savo pilietį tiek šalyje, tiek už jos ribų (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimą). Lietuvos Respublikos pilietis turi laikytis Konstitucijos, įstatymų, tarptautinių sutarčių, vykdyti juose nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos interesus, padėti stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas.
Ši priemonė siūloma, įvertinus pilietybės instituto (pilietybės teisinių santykių) svarbą ir reikšmę bei siekiant nesudaryti galimybės įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę tų valstybių piliečiams, kurios dalyvauja vykdant Rusijos Federacijos agresiją prieš Ukrainos valstybę ir užtikrinti nacionalinio saugumo interesus. Atkreiptinas dėmesys, kad šia ribojamąją priemone nesiūlome panaikinti galimybės įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, siūloma tik laikinai sustabdyti prašymų ir sprendimų dėl pilietybės priėmimą. Pažymėtina, kad ši priemonė neįtakos pilietybės įgijimo gimimu, nes prašymai šiais atvejais neteikiami ir sprendimai nepriimami, taip pat lietuvių kilmės asmenys ar asmenys, turintys teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, galės atvykti į Lietuvos Respubliką ir pateikti prašymus dėl leidimų nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, taigi jų galimybė gyventi Lietuvos Respublikoje nebus apribota. O Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečiai, kurie jau gyvena Lietuvos Respublikoje turėdami išduotus leidimus laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, ir toliau galėtų gyventi Lietuvoje, tačiau nebūtų priimami jų prašymai dėl pilietybės ir jų pilietybės klausimai nebūtų sprendžiami, išskyrus numatytą išimtį. Siūloma nestabdyti prašymų ir sprendimų priėmimo, kai asmuo pats atsisako Lietuvos Respublikos pilietybės arba kai asmuo yra įgijęs kitos valstybės pilietybę. Duomenys apie sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimą:
Lietuvos Respublikos pilietybė supaprastinta tvarka suteikta 34 Baltarusijos Respublikos ir 34 Rusijos Federacijos piliečiams, o 2022 m. – 6 Baltarusijos Respublikos ir 17 Rusijos Federacijos piliečių.
Baltarusijos Respublikos ir 15 Rusijos Federacijos piliečių, o 2022 m. – 6 Baltarusijos Respublikos ir 16 Rusijos Federacijos piliečių.
Respublikos ir 77 Rusijos Federacijos piliečiai, o 2022 m. – 10 Baltarusijos Respublikos ir 88 Rusijos Federacijos piliečiai. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį 6 dalimi:
„6. Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos
piliečių prašymų ir sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimas, išskyrus atvejus, kai prašymas pateikiamas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo arba kai sprendimas priimamas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės ar įgijus kitos valstybės pilietybę.“
Laurynas Kasčiūnas, 2023-03-153 n Argumentai: Rusijos Federacija, pažeisdama visus įmanomus tarptautinės teisės aktus ir principus, jau ilgiau kaip metus vykdo beprecedenčio masto karinę agresiją prieš Ukrainą. Lietuvos Respublikos Seimas 2022 m. gegužės 10 d. pripažino Rusijos Federacijos vykdomą karą prieš Ukrainą ukrainiečių tautos genocidu, o Rusijos Federaciją, kurios karinės pajėgos sąmoningai ir sistemingai renkasi bombarduoti civilinius objektus, terorizmą remiančia ir vykdančia valstybe. Atsakomybė už Rusijos karą prieš Ukrainą tenka ir Baltarusijos Respublikai, kuri suteikia agresoriui savo teritoriją, karines bazes, amuniciją, remontuoja Rusijos karinę techniką, vykdo Rusijos mobilizuotųjų karių mokymus.
Akivaizdu, kad Lietuvos įmonių verslo ryšiai su Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos subjektais prisideda prie Vladimiro Putino režimo gyvybingumo palaikymo, o tai nesuderinama su Lietuvos nacionalinio saugumo interesais. Siekiant paskatinti Lietuvos įmones atsisakyti verslo ryšių su šalimi agresore ir agresiją remiančia kaimynine valstybe bei užtikrinti visuomenės teisę žinoti, siūloma viešinti duomenis apie Lietuvos įmones, toliau plėtojančias ekonominius ryšius su Rusija ir Baltarusija. Pasiūlymas:
Projekto 3 straipsnį papildyti 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. Užtikrinamas duomenų apie Lietuvos Respublikoje įsteigtų juridinių asmenų
ekonominius ryšius, plėtojamus su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika po šio įstatymo įsigaliojimo viešas skelbimas. Skelbiamų duomenų apimtys ir skelbimo tvarka nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos.“ Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 2. 3. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, 2023-03-153 n Argumentai:
Rusijos Federacijai vykdant plataus masto karinę agresiją prieš Ukrainą, 2022 m. spalio mėn. Rusijoje buvo paskelbta vadinamoji dalinė mobilizacija, žymiai išaugo į Lietuvą atvykstančių Rusijos piliečių skaičius. Visuomenės informavimo priemonėse viešai skelbiami duomenys apie agresiją vykdančios valstybės piliečių nekilnojamojo turto įsigijimo Lietuvoje nuosavybės teise mastą:
Nekilnojamąjį turtą Lietuvoje Rusijos piliečiai perka ir per čia įsteigtas įmones.
Pavyzdžiui, Rusijos juridinių asmenų sukauptos tiesioginės užsienio investicijos Lietuvoje į NT sritį siekia 106 mln. eurų[1]. Nuosekliai didėjantis agresiją vykdančios valstybės piliečių ar jų įsteigtų juridinių asmenų nekilojamojo turto įsigijimas Lietuvoje nuosavybės teise ilgainiui gali kelti rizikas nacionalinio saugumo interesams. Siekiant sumažinti galimas rizikas tikslinga šiuo įstatymo projektu nustatomas ribojamąsias priemones papildyti apribojimu Rusijos piliečiams bei jų valdomiems juridiniams asmenims įsigyti nekilnojamąjį turtą Lietuvos teritorijoje. Pasiūlymas:
Projekto 3 straipsnį papildyti 8 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„8. Sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių ar jiems
nuosavybės teise priklausančių juridinių asmenų teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą Lietuvos Respublikos teritorijoje.“ Pritarti iš dalies Žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 3. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
ir komiteto išvadai. 7.2 Komiteto pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad Užsienio reikalų ministerija tarpininkauja tik dėl prašymų išduoti vizą pateikimo, bet ne dėl sprendimų dėl šių prašymų priėmimo, nes sprendimai priimami vadovaujantis teisės aktais ir niekas negali tarpininkauti, tikslinga patikslinti Projekto 3 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti Projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: “1.
Sustabdomas Rusijos Federacijos ir Baltarusijos Respublikos piliečių prašymų išduoti vizas vizą priėmimas ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimas Lietuvos Respublikos vizų tarnybose užsienyje, išskyrus atvejus, kai dėl vizų išdavimo prašymo išduoti vizą pateikimo tarpininkauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija.“ Pritarti Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 2. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-03-153 n Argumentai:
Atsižvelgiant į pasiūlyme pateiktus argumentus, siūloma projekto 3 straipsnį papildyti nauja 7 dalimi. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnį papildyti 7 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„7. Užtikrinamas duomenų apie Lietuvos Respublikoje
įsteigtų juridinių asmenų, valdomų arba susijusių su Lietuvos Respublikos politikais, ekonominius ryšius, plėtojamus su Rusijos Federacija ir Baltarusijos Respublika po šio įstatymo įsigaliojimo viešas skelbimas. Skelbiamų duomenų mastas ir skelbimo tvarka nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos;“ Pritarti Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 1. 3. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2023-03-153 n Argumentai:
Atsižvelgiant į pasiūlyme išdėstytus argumentus ir siekiant teisinio aiškumo, pildant Projekto 3 straipsnį 8 dalimi, apibrėžiant kontroliuojančius asmenis, tikslinga teikti nuorodą į Konkurencijos įstatymą, kuriame ši sąvoka aiškiai apibrėžta. Pasiūlymas: Projekto 3 straipsnį papildyti 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8.
Sustabdoma Rusijos Federacijos piliečių ir jų įsteigtų ar kontroliuojamų juridinių asmenų, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatyme, teisė įsigyti nuosavybės teise nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus atvejus, kai Rusijos Federacijos piliečiui yra išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1301 straipsnio 2 dalį.” Pritarti Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Komiteto biuro patarėjas Justas Gaidys [1] https://www.lrt.lt/naujienos/verslas/4/1766769/rusu-ir-baltarusiu-pinigai-lietuvos-nt-rinkoje-bustus-perka-vis-dazniau-vien-siemet-isigyta-apie-800-objektu