Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 29 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„4. Už šio kodekso 47 straipsnyje, 60 straipsnio 3 dalyje, 65, 122, 125, 127 straipsniuose, 134 straipsnio 6, 7, 8, 9 dalyse, 142, 174, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 213 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 215 straipsnio 4 dalyje, 218 straipsnyje, 234² straipsnio 1 dalyje, 240, 245 straipsniuose, 247 straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 272, 273, 274 straipsniuose, 290 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8 dalyse, 291 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7 dalyse, 293 straipsnio 3 dalyje, 299 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 346 straipsnyje, 393 straipsnio 3, 8, 9 dalyse, 420 straipsnio 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 5, 6 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427, 464, 465, 466, 467, 468, 470 straipsniuose, 473 straipsnio 4 dalyje, 474 straipsnio 4 dalyje, 475 straipsnyje, 515 straipsnio 1, 2 dalyse, 524, 557¹ straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu:“. 2 straipsnis. 515 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 515 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„515 straipsnis. Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas
1Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas
užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. 2.
2Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai,
užtraukia baudą asmenims nuo dviejų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. 3. Už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas turto konfiskavimas.“
1Pakeisti 589 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) Lietuvos banko – dėl šio kodekso 196 straipsnio 2 dalyje, 198, 221, 222, 224, 505, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2. Pakeisti 589 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
8) Lietuvos radijo ir televizijos komisijos – dėl šio kodekso 79 straipsnio 5, 6 dalyse, 124 straipsnyje, 146, 226¹, 477, 505, 507 straipsniuose, 515 straipsnio 1, 2 dalyse, 548 straipsnio 3, 4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų;“. 4 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas
1Papildyti Kodekso priedą 23¹ punktu:
„23¹. 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. liepos 18 d. Tarybos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2022/1231.“
2Papildyti Kodekso priedą 86¹ punktu:
„86¹. 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamentas (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2023 m. vasario 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2023/251.“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. balandžio 15 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-2495(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 29 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„4. Už šio kodekso 47 straipsnyje, 60 straipsnio 3 dalyje, 65, 122, 125, 127 straipsniuose, 134 straipsnio 6, 7, 8, 9 dalyse, 142, 174, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 213 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 215 straipsnio 4 dalyje, 218 straipsnyje, 234²straipsnio 1 dalyje, 240, 245 straipsniuose, 247 straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 272, 273, 274 straipsniuose, 290 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8 dalyse, 291 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7 dalyse, 293 straipsnio 3 dalyje, 299 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 346 straipsnyje, 393 straipsnio 3, 8, 9 dalyse, 420 straipsnio 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 5, 6 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427, 464, 465, 466, 467, 468, 470 straipsniuose, 473 straipsnio 4 dalyje, 474 straipsnio 4 dalyje, 475 straipsnyje, 515 straipsnio 1, 2 dalyse, 524, 557¹straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu:“. 2 straipsnis. 29 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 29 straipsnio 4 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip: „4.
Už šio kodekso 47 straipsnyje, 60 straipsnio 3 dalyje, 65, 122, 125, 127 straipsniuose, 134 straipsnio 6, 7, 8, 9 dalyse, 142, 174, 208 straipsniuose, 209 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse, 213 straipsnio 1, 2, 3, 4 dalyse, 214 straipsnio 1, 2, 3 dalyse, 215 straipsnio 4 dalyje, 218 straipsnyje, 234² straipsnio 1 dalyje, 240, 245 straipsniuose, 247 straipsnio 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16 dalyse, 272, 273, 274 straipsniuose, 290 straipsnio 2, 3, 5, 6, 7, 8 dalyse, 291 straipsnio 1, 2, 4, 6, 7 dalyse, 293 straipsnio 3 dalyje, 299 straipsnio 2, 3, 4, 5 dalyse, 346 straipsnyje, 393 straipsnio 3, 8, 9dalyse, 420 straipsnio 3, 4, 5 dalyse, 423 straipsnio 3 dalyje, 424 straipsnio 5, 6 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427, 464, 465, 466, 467, 468, 470 straipsniuose, 473 straipsnio 4 dalyje, 474 straipsnio 4 dalyje, 475 straipsnyje, 515 straipsnio 1, 2 dalyse, 524, 557¹ straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų padarymą gali būti konfiskuojamas ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantis šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas, jeigu:“. 3 straipsnis. 515 straipsnio pakeitimas Pakeisti 515 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„515 straipsnis. Tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas
1Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų arba Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimas
užtraukia baudą asmenims nuo dviejų šimtų iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. 2. Šio straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą asmenims nuo dviejų tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo keturių tūkstančių iki šešių tūkstančių eurų. 3.
3Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas konfiskavimas.“
1Pakeisti 589 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) Lietuvos banko – dėl šio kodekso 196 straipsnio 2 dalyje, 198, 221, 222, 224, 505, 507, 515 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų;“. 2. Pakeisti 589 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
8) Lietuvos radijo ir televizijos komisijos – dėl šio kodekso 79 straipsnio 5, 6 dalyse, 124 straipsnyje, 146, 226¹, 477, 505, 507 straipsniuose, 515 straipsnio 1, 2 dalyse, 548 straipsnio 3, 4 dalyse numatytų administracinių nusižengimų;“. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja 2023 m. balandžio 15 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2023 m. gegužės 2 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS TARPTAUTINIŲ SANKCIJŲ ĮSTATYMO NR. XIV-1020 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 123¹ STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29, 515, 589 STRAIPSNIų ir priedo PAKEITIMO ĮSTATYMo PROJEKTŲ
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos tarptautinių sankcijų įstatymo (toliau – Įstatymas) Nr. XIV-1020 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas), Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 123¹ straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 29, 515, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektai (toliau – Įstatymų projektai) parengti įvertinus poreikį siekiant apsaugoti Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo ir užsienio politikos interesus, jei tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos tarptautiniams įsipareigojimams ir Europos Sąjungos teisei, papildyti reguliavimą Lietuvoje sudarant galimybę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyti ribojamąsias priemones, kad Lietuva taip pat turėtų galimybę taikyti papildomą užsienio politikos priemonę siekdama paveikti užsienio valstybių režimus. Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 1 straipsnyje nustatoma, kad Lietuvos nacionalinio saugumo užtikrinimas – tai Tautos ir valstybės laisvos ir demokratinės raidos sąlygų sudarymas, Lietuvos valstybės nepriklausomybės, jos teritorinio vientisumo ir konstitucinės santvarkos apsauga ir gynimas. Lietuvos nacionalinio saugumo sistemą sudaro valstybės ir piliečių veiklos šiam tikslui patvirtintų pagrindinių nuostatų, principų ir būdų, narystės Europos ir transatlantinėje sąjungose priemonių, įstatymų ir kitų teisės aktų, valstybės šiam tikslui įsteigtų institucijų, jų veiklos principų bei tarpusavio sąveikos būdų visuma.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavę, kad nacionalinis saugumas yra valstybės ir jos piliečių suvereniteto, laisvos raidos pagrindas ir aukščiausias valstybės vidaus ir užsienio politikos tikslas. Lietuvos Respublikoje įstatymų leidėjui yra suteikiama teisė reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad būtų užtikrintas valstybės ir visuomenės saugumas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ir į Lietuvos Respublikos geopolitinę padėtį, būtina saugoti Lietuvos Respublikos teisėtus interesus bei visuomenės saugumo interesus ir tam tikslui ne tik taikyti ir įgyvendinti Europos Sąjungos bendrosios saugumo ir užsienio politikos nustatytas ribojamąsias priemones bei tarptautines sankcijas pagal Lietuvos Respublikos tarptautinius įsipareigojimus, bet ir turėti galimybę Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyti papildomų ribojamųjų priemonių. Šiuo metu Įstatyme nėra nustatyta atsakomybės juridiniams asmenims už tarptautinių sankcijų pažeidimus. Įvertinus sankcijų išvengimo atvejus ir tai, kad griežtesnės poveikio priemonės galėtų sumažinti tokių atvejų skaičių, tikslinga Įstatyme nustatyti veiksmingą baudų skyrimo juridiniams asmenims už šio įstatymo ir tarptautinių sankcijų pažeidimus mechanizmą, užtikrinantį, kad baudos būtų ne tik proporcingos padarytam pažeidimui, bet ir paveikios ir atgrasančios.
Reglamentavimą Lietuvoje papildant nuostatomis, įgalinančiomis Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatyti ribojamąsias priemones, taip pat turi būti patikslinti Lietuvos Respublikos baudžiamasis ir Administracinių nusižengimų kodeksai, numatant bausmes ne tik už tarptautinių, bet ir už Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus. Taip pat Administracinių nusižengimų kodeksas tikslinamas įtraukiant galimybę taikyti prekių, kurios yra tarptautinių sankcijų pažeidimo dalyku, konfiskavimą bei numatyti administracinę atsakomybę už pakartotinai padarytą administracinį nusižengimą. Kompetentingos valstybės institucijos, įskaitant Lietuvos Respublikos muitinę, atlikdamos joms pavestas funkcijas, siekia užtikrinti Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų laikymąsi. Po Rusijos Federacijos invazijos į Ukrainą 2022 m. vasario 24 d. Europos Sąjungai priėmus daugiau ribojamųjų priemonių Rusijos Federacijai ir Baltarusijos Respublikai, fiziniai ir juridiniai asmenys vis tiek mėgina išvengti taikomų ribojimų. Už Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimus, jei nebuvo padaryta didelės žalos Lietuvos Respublikos interesams, šiuo metu nustatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 515 straipsnyje – bauda nuo 200 iki 6 000 eurų.
ANK 515 straipsnyje nustatyta bauda neatgraso įmonių pakartotinai daryti pažeidimą – nustačius tarptautinių sankcijų pažeidimą, susijusį su prekių importu, eksportu ar tranzitu, šiuo metu prekės nėra sulaikomos ir konfiskuojamos, o grąžinamos asmeniui, kas sudaro galimybes asmenims pakartotinai mėginti pažeisti tarptautines sankcijas. Be to, daug užsienio šalių eksportuotojų pasirenka deklaruoti sankcionuojamas prekes ne savo šalyje, o Lietuvoje, tokiu būdu laikoma, kad jie ir jų šalis nepažeidžia tarptautinių sankcijų, bet sankcionuojamas prekes mėginama eksportuoti iš Lietuvos. Lietuvos Respublikos muitinės duomenimis, per 2022 metų kovą–lapkritį už ANK 515 straipsnyje nustatyto nusižengimo padarymą Lietuvoje surašytas 671 protokolas. Nuo kovo mėnesio už šį pažeidimą surašomų protokolų skaičius nuosekliai didėja: kovą – 4, balandį – 19, gegužę – 14, birželį – 65, liepą – 93, rugpjūtį – 110, rugsėjį – 136, spalį – 140, lapkritį – 90 protokolų. ANK nustatyta atsakomybė nepakankama asmenims atgrasyti nuo Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidinėjimo. Pažymėtina, kad 2014 m. liepos 31 d. Tarybos reglamento (ES) Nr. 833/2014 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į Rusijos veiksmus, kuriais destabilizuojama padėtis Ukrainoje, 8 straipsnyje ir 2006 m. gegužės 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2006 dėl ribojamųjų priemonių atsižvelgiant į padėtį Baltarusijoje ir į Baltarusijos įsitraukimą į Rusijos agresiją prieš Ukrainą 9 straipsnyje nustatytas įpareigojimas valstybėms narėms už šių reglamentų pažeidimus nustatyti sankcijas, kurios būtų veiksmingos, proporcingos ir atgrasomos. 2.
2Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Sankcijų grupės (vadovė Renata Jasilionytė, tel. 8 706 52521) patarėja Agnė Sakalauskaitė, tel. 8 706 52811, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvoje nėra teisinio pagrindo nustatyti ribojamąsias priemones Lietuvos Respublikos teisės aktais. Pagal galiojantį Įstatymą, Lietuvoje šiuo metu įgyvendinamos Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų nustatytos sankcijos. Įstatymo V skyriuje, reglamentuojančiame atsakomybę už Įstatymo pažeidimus, nustatoma, kad fiziniai ir juridiniai asmenys už įstatymo pažeidimus atsako Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Pačiame Tarptautinių sankcijų įstatyme nėra reglamentuojama atsakomybė už jo pažeidimus, taigi šiuo metu už tarptautinių sankcijų pažeidimus gali kilti tik administracinė (Administracinių nusižengimų kodekso 515 str.) arba baudžiamoji (Baudžiamojo kodekso 123¹ str.) atsakomybė. Šiuo metu ANK 515 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimas užtraukia baudą nuo 200 iki 6 000 eurų. Administracinio poveikio priemonė – turto konfiskavimas – už šį administracinį nusižengimą nenumatyta. Taip pat nenumatyta administracinė teisinė atsakomybė už pakartotinai padarytą administracinį nusižengimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įtraukiama sąvoka „ribojamosios priemonės“, nurodant, kad tai yra Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų apribojimų ir įpareigojimų visuma. Tikslinamas Įstatymo 5 straipsnis numatant, kad pasiūlymus dėl tarptautinių sankcijų gali teikti ne tik Įstatymo 11 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos, bet visos Lietuvos Respublikos institucijos.
Tikslinamas Įstatymo 6 straipsnis, kad naudojama formuluotė atitiktų Įstatymo 2 straipsnyje apibrėžtą sąvoką „subjektas, kuriam taikomos sankcijos“. Įstatymas papildomas II¹ skyriumi, reglamentuojančiu ribojamųjų priemonių nustatymą Lietuvos Respublikos teisės aktais ir įgyvendinimą. Numatoma, kad ribojamosios priemonės nustatomos ir atšaukiamos atskiru įstatymu, kuriame taip pat apibrėžiamas ribojamųjų priemonių turinys, subjektai, kuriems taikomos ribojamosios priemonės, ar juos apibrėžiantys kriterijai, ribojamųjų priemonių taikymo pradžia ir pabaiga, jų peržiūra, ribojamųjų priemonių įgyvendinimo išimtys ir, jei reikia, kitos nuostatos. 6² straipsnyje nustatoma, kad Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytos ribojamosios priemonės įgyvendinamos mutatis mutandis pagal kitas šio įstatymo nuostatas. Tikslinamas 11 straipsnis, nurodant, kad Lietuvos radijo ir televizijos komisija yra kompetentinga institucija pagal jai priskirtą veiklos sritį užtikrinant ryšių ir susisiekimo apribojimų įgyvendinimą – šiuo metu Lietuvos radijo ir televizijos komisija kaip kompetentinga institucija įvardinama tik poįstatyminiame akte. Tikslinamas V skyrius, kuriame reglamentuojama atsakomybė už tarptautinių sankcijų pažeidimus. 13 straipsnyje nurodoma, kad juridiniai asmenys už šio įstatymo pažeidimus atsako pagal šį įstatymą, jei juridinių asmenų padaryti pažeidimai pagal galiojančius įstatymus neužtraukia juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės.
14 straipsnyje nurodytos poveikio priemones pagal Įstatymą taikančios institucijos: Įstatymo 11 straipsnyje nurodytos kompetentingos institucijos, jei jos yra įtrauktos į Vyriausybės patvirtintą Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų sąrašą, ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Įstatymas papildomas 15 straipsniu, kuriame detalizuojamos konkrečios poveikio priemonės, kurias pagal Įstatymą gali skirti nurodytos priežiūros institucijos. Naujas 16 straipsnis nurodo poveikio priemonių taikymo tvarką, 17 straipsnis – kada poveikio priemonės gali būti netaikomos. Baudų sumokėjimo ir išieškojimo tvarka reglamentuojama 18 straipsnyje. Papildytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 123¹ straipsnis ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnis nustatant, kad bausmė gali būti skiriama ne tik už tarptautinių, bet ir už Lietuvos Respublikos įstatymais nustatytų ribojamųjų priemonių pažeidimus. Administracinių nusižengimų kodekso keitimo projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimas pirmą kartą užtraukia baudą asmenims nuo 200 iki 6 000 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 600 iki 6 000 eurų, pakartotinai padarytas administracinis nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo 2 000 iki 6 000 eurų, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 4 000 iki 6 000 eurų.
Taigi, administracinė atsakomybė asmenims, pirmą kartą padariusiems atitinkamą administracinį nusižengimą, nesikeičia, tačiau naujai numatoma, kad už tokį nusižengimą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims yra (gali būti) skiriama nuo 600 iki 6 000 eurų dydžio bauda (baudos vidurkis, nesant lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, šiuo atveju lygus 3 300 eurų). Pakartotinai padaryto administracinio nusižengimo padarymo atveju asmenys yra (gali būti) baudžiami bauda, kurios vidurkis, nesant lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, lygus 4 000 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims skirtinos baudos vidurkis bus lygus netgi 5 000 eurų. Pažymėtina, kad nesiūloma keisti galimos minimalios baudos (200 eurų) pirmą kartą šį pažeidimą padariusiam asmeniui, nes praktikoje pasitaiko atvejų, kai Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas pažeidžia fiziniai asmenys, gabendami nedidelius prekių kiekius asmeniniams poreikiams. Tokiais atvejais griežtesnės baudos taikymas šiems asmenims galėtų prieštarauti teisingumo ir proporcingumo principams. Taip pat siūloma Administracinių nusižengimų kodekse nustatyti, kad tiek pirmą kartą, tiek pakartotinai pažeidusiam Lietuvos Respublikoje įgyvendinamas tarptautines sankcijas asmeniui gali būti skiriamas turto konfiskavimas.
Tokia administracinio poveikio priemonė veiktų kaip efektyvi atgrasomoji priemonė bandyti pažeisti tarptautines sankcijas, nes atsirastų rizika ne tik gauti baudą, bet ir prarasti importuojamas, eksportuojamas ar tranzitu gabenamas prekes ar šio administracinio nusižengimo padarymo priemonę (transporto priemonę). Be to, siūloma sudaryti galimybę konfiskuoti ir ne pažeidėjui nuosavybės teise priklausantį turtą (prekes), nes tarptautinėje prekių tiekimo grandinėje dalyvauja ne tik prekių savininkas, bet ir kiti asmenys (prekių vežėjas, ekspeditorius, atstovavimo muitinėje paslaugas teikiantys asmenys), kurie prisideda prie tarptautinių sankcijų pažeidimo. Laukiami siūlomų pakeitimų teigiami rezultatai – priėmus Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektą, bus sudarytos teisinės prielaidos tarptautinių sankcijų pažeidėjams skirti proporcingas, adekvačias administracines baudas, taip pat taikyti kitas efektyvaus poveikio priemones (turto konfiskavimą), kas turės ir prevencinį poveikį asmenims. Atsižvelgiant į priskirtas kompetencijas, taip pat tikslinamas ANK 589 straipsnis patikslinant institucijas (įrašant Lietuvos radijo ir televizijos komisiją bei išbraukiant Lietuvos banką), kurios turi teisę atlikti administracinių nusižengimų tyrimus ir surašyti protokolus pagal ANK 515 straipsnį. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamo poveikio priėmus Įstatymus nenumatoma. 6.
Priimti Įstatymų projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai nedarys. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti Įstatymų projektai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai nedarys. 8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektus, naujų teisės aktų priimti, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13.
13Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Siūlomo naujo teisinio reglamentavimo įgyvendinimas gali pareikalauti papildomų valstybės biudžeto lėšų Įstatymo 11 straipsnyje nurodytoms kompetentingoms institucijoms, (Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai), jei didesnė poveikio priemonių taikymo apimtis pareikalautų papildomų išteklių. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai pagal Europos žodyną „Eurovoc“: tarptautinės sankcijos, tarptautinių sankcijų įgyvendinimas. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. part_c3f842f829044d5ea397651d36879a11_end
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 29, 515, 589 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO
2023-03-09 Nr. XIVP-2495 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
kodekso 515 straipsnio 1 dalį, už joje nurodytą nusižengimą asmenims bei juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gali būti skiriama maksimali – šešių tūkstančių eurų bauda, padarius pakartotinį nusižengimą (ANK 515 straipsnio 2 dalis) maksimalios nuobaudos dydis išlieka nepakitęs. Svarstytina, ar sistemos prasme maksimalios sankcijos, numatytos tiek už pirmą kartą padarytą, tiek ir už pakartotinį nusižengimą, yra pagrįstos. Nusižengimo pakartotinumas rodo, kad asmuo yra labiau linkęs nepaisyti teisės reikalavimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 10 d. nutarime yra pažymėjęs, kad asmeniui už pakartotinį pažeidimą gali būti taikoma kitokia, griežtesnė sankcija – skiriama kitokia, griežtesnė bausmė arba nuobauda nei asmeniui, padariusiam tokią pat veiką pirmąkart. ANK maksimalios sankcijos, numatytoms asmenims, pirmą kartą padariusiems nusižengimą ir asmenims, baudžiamiems pakartotinai, paprastai savo dydžiu skiriasi, todėl šiuo atveju neatribojant maksimalių nuobaudų dydžių, būtų išbalansuota kodekso sankcijų sistema. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 515 straipsnio 3 dalyje yra numatoma, kad už minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas turto konfiskavimas.
Pastebėtina, kad teikiamo projekto nuostatose nėra išskiriamas koks konkrečiai turtas turimas omenyje, todėl teikiamas reglamentavimas gali suponuoti atvejus, kuomet už minimus padarytus nusižengimus galės būti konfiskuojamas bet kuris asmeniui priklausantis turtas (nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos ir t.t.). Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 29 straipsnio 2 dalyje yra numatoma, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas. Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto
turtas gali būti konfiskuojamas už administracinius nusižengimus numatytus projekto 515 straipsnio 1 ir 2 dalyse. 3. Atkreipiame dėmesį į tai, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 37.3. punktu, projekto
paryškintomis raidėmis. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 29,
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] M. Griščenko, tel. (8 5) 239 6552, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
nr. xivp-2495
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Arvydą
Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Kasparas Adomaitis, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Sankcijų grupės vadovė Renata Jasilionytė, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Sankcijų grupės patarėja Agnė Sakalauskaitė, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus vedėja Ramunė Fabijonavičiūtė, Finansų ministerijos Mokesčių politikos departamento Mokesčių ir muitų administravimo skyriaus patarėjas Egidijus Vizgirda, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vygantas Paigozinas, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Teisės sk. vyresnis patarėjas Aivaras Danusas, Vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vyresnysis patarėjas Audrius Kasinskas, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios tiesės skyriaus patarėja Eglė Drėgvaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Eglė Drėgvaitė. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-102 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamo projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 515 straipsnio 1 dalį, už joje nurodytą nusižengimą asmenims bei juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims gali būti skiriama maksimali – šešių tūkstančių eurų bauda, padarius pakartotinį nusižengimą (ANK 515 straipsnio 2 dalis) maksimalios nuobaudos dydis išlieka nepakitęs. Svarstytina, ar sistemos prasme maksimalios sankcijos, numatytos tiek už pirmą kartą padarytą, tiek ir už pakartotinį nusižengimą, yra pagrįstos. Nusižengimo pakartotinumas rodo, kad asmuo yra labiau linkęs nepaisyti teisės reikalavimų. Šiuo aspektu pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2005 m. lapkričio 10 d. nutarime yra pažymėjęs, kad asmeniui už pakartotinį pažeidimą gali būti taikoma kitokia, griežtesnė sankcija – skiriama kitokia, griežtesnė bausmė arba nuobauda nei asmeniui, padariusiam tokią pat veiką pirmąkart. ANK maksimalios sankcijos, numatytoms asmenims, pirmą kartą padariusiems nusižengimą ir asmenims, baudžiamiems pakartotinai, paprastai savo dydžiu skiriasi, todėl šiuo atveju neatribojant maksimalių nuobaudų dydžių, būtų išbalansuota kodekso sankcijų sistema. Nepritarti Šiuo metu ANK
asmeniui gali būti skiriama maksimali 6000 eurų dydžio bauda. Kadangi projekto tikslas – griežtinti atsakomybę, ANK 515 str. negali būti nustatyta, kad už pakartotinai padaromą nusižengimą asmeniui maksimaliai skiriama bauda, mažesnė nei už pirmą kartą padarytą nusižengimą, taigi ir pakartotinumo atveju 515 straipsnio 2 d. nustatytina maksimali skirtina bauda, lygi 6000 eurų, kokią tik galima skirti pagal ANK.
Tuo tarpu minimalios baudos dydžiai fiziniams asmenims nekeičiami (200 eurų), o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims siūloma nustatyti minimalią 600 eurų dydžio baudą. Už pakartotinai padarytą administracinį nusižengimą fiziniams asmenims skirtina minimali bauda lygi 2000 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – 4000 eurų. Plati asmenims skirtinų baudų amplitudė, skirtingos baudų medianos, nuo kurių pradedama skaičiuoti asmenims skirtina konkreti bauda (žr.: ANK 34 str. 2 d. nuostatas), maksimaliai skirtina 6000 eurų dydžio bauda leis tinkamai individualizuoti asmenims skirtinas baudas, priklausomai nuo aktualių teisinių ir faktinių aplinkybių
dėmesys, kad projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 515 straipsnio 3 dalyje yra numatoma, kad už minėto straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas turto konfiskavimas. Pastebėtina, kad teikiamo projekto nuostatose nėra išskiriamas koks konkrečiai turtas turimas omenyje, todėl teikiamas reglamentavimas gali suponuoti atvejus, kuomet už minimus padarytus nusižengimus galės būti konfiskuojamas bet kuris asmeniui priklausantis turtas (nekilnojamasis turtas, piniginės lėšos ir t.t.). Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 29 straipsnio 2 dalyje yra numatoma, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo administracinio nusižengimo įrankis, priemonė, dalykas ar įstatymų uždraustos veikos rezultatas.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 515 straipsnio 3 dalį patikslinti, numatant koks turtas gali būti konfiskuojamas už administracinius nusižengimus numatytus projekto 515 straipsnio
ANK 515 straipsnio 2 dalis dėstytina taip: „3. Už šio straipsnio 1, 2 dalyse numatytus administracinius nusižengimus gali būti skiriamas administracinio nusižengimo padarymo įrankio, priemonės, taip pat prekių arba lėšų, kurios buvo šio nusižengimo dalykas ar veiklos rezultatas konfiskavimas.“
dėmesį į tai, kad vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu
straipsnio pavadinimas rašytinas paryškintomis raidėmis. Pritarti
patarėja L.Zdanavičienė 1, 5 Projekto 1 straipsniu keičiama ANK
nustatoma įstatymo įsigaliojimo data 2023 m. balandžio 15 d. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimas yra priėmęs įstatymą Nr. XIV-1660, kuriame taip pat buvo keista ANK 29 straipsnio 4 dalis. Šis įstatymas įsigalios 2023 m. gegužės 1 d. Todėl priėmus projektu teikiamas nuostatas, atitinkamai turi būti keičiamas ir priimtasis, bet dar neįsigaliojęs įstatymas Nr. XIV-1660 arba svarstomame projekte turėtų būti išdėstoma atitinkama ANK 29 straipsnio 4 dalies redakcija ir nustatoma vėlesnė nei 2023-05-01 įsigaliojimo data. Pritarti 5.
patarėja L.Zdanavičienė 4N Darbine tvarka su projekto rengėjais derinantis ir tobulinant projektą, projekto teikėjų iniciatyva pasiūlyta atsisakyti ANK priedo keitimo, nes projekto 4 straipsnyje nurodoma, kad keičiamas priedas į ES įgyvendinamų teisės aktų sąrašą įrašant tik du sankcijų reglamentus, tuo tarpu sankcijų reglamentų, kurie turėtų būti įgyvendinami yra bent 31, ir jie visi lygiaverčiai – todėl išskirti tik du reglamentus, nėra pagrindo. O taikant įstatymų paketui skubos tvarką, perdėstyti viso priedo nauja redakcija nėra galimybės. Tai bus padaryta Teisingumo ministerijos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto posėdžio pirmininkas (Parašas) Julius Sabatauskas Komiteto biuro patarėja Loreta Zdanavičienė