Projekto lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 35 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teikiamos farmacinės paslaugos, vaistinių preparatų pardavimo (išdavimo) ir ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamybos priežiūra vaistinėje suprantama kaip receptų, pagal kuriuos vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) pardavė (išdavė) vaistinius preparatus, patikrinimas, jeigu reikia, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) konsultavimas (žodžiu ar ryšio priemonėmis), parenkant gyventojui reikalingus vaistinius preparatus, teikiant farmacinę informaciją, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pagamintų ekstemporaliųjų vaistinių preparatų patikrinimas. Vienas vaistininkas ryšio priemonėmis gali prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto Nr. XIVP-2463(2) lyginamasis variantas
2023 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 35 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teikiamos farmacinės paslaugos, vaistinių preparatų pardavimo (išdavimo) ir ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamybos priežiūra vaistinėje suprantama kaip receptų, pagal kuriuos vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) pardavė (išdavė) vaistinius preparatus, patikrinimas, jeigu reikia, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) konsultavimas (žodžiu ar ryšio priemonėmis), parenkant gyventojui reikalingus vaistinius preparatus, teikiant farmacinę informaciją, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pagamintų ekstemporaliųjų vaistinių preparatų patikrinimas. Vienas vaistininkas ryšio priemonėmis gali prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus).“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo Sveikatos reikalų komiteto vardu komiteto pirmininkas Antanas Matulas
įstatymo projekto ir LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO NR. XI-709
aiškinamasis raštas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Iki 2006 m. vaistininkų ir farmakotechnikų teisinis statusas (teisės, pareigos, kompetencija, atsakomybė) nebuvo reglamentuotas. Iki nepriklausomybės atkūrimo vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai) gamino visas vaistų formas (gamybą kontroliavo vaistininkas), pardavė tik nereceptinius vaistus. Receptinius vaistus galėjo parduoti tik vaistininkas. Po nepriklausomybės atkūrimo dėl susiklosčiusios situacijos (vaistininkų stygiaus, vaistinių tinklo plėtros kaimo vietovėse ir kitų priežasčių) ir teisinio reguliavimo spragų vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) pradėjo vykdyti ir dalį vaistininko kompetencijai priskirtų funkcijų. Tačiau 2006 m. birželio 22 d., priėmus Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymą Nr. X-709, buvo panaikintos iki tol buvusios teisinės spragos ir nustatyta, kad farmakotechnikai, iki įstatymo įsigaliojimo gavę farmacijos praktikos licenciją arba pradėję farmakotechniko studijas, gali teikti farmacinę paslaugą ne ilgiau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d. Įstatyme buvo nustatyta, kad nuo 2016 m. sausio 1 d. visi vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) turi teisę parduoti (išduoti) vaistinius preparatus (vadinasi, ir teikti farmacinę paslaugą) tik kontroliuojami vaistininko ir už šią veiklą atsako vaistininkas. 2010 m. gruodžio 20 d. buvo gautas Europos Komisijos raštas, kuriuo Europos Komisija nurodė, kad pirmiau nurodyta Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 76 straipsnio 5 dalyje nustatyta išimtis prieštarauja 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo (toliau – Direktyva) nuostatoms.
Europos Komisija atkreipė dėmesį, kad vaistininko veikla, nurodyta Direktyvoje, gali užsiimti tik vaistininkai, baigę universitetines ar lygiaverčio lygmens aukštojo mokslo farmacijos studijas, atitinkančias Direktyvoje nustatytus būtinuosius rengimo reikalavimus. Tačiau, kaip nurodoma rašte, tai nereiškia, kad tokios pačios veiklos negali vykdyti vaistininko padėjėjai, prižiūrimi vaistininko. 2012 m. gegužės 15 d. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XI-2017, kuriuo buvo panaikinta išimtis, leidusi daliai vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) iki 2016 m. savarankiškai teikti farmacinę paslaugą. Lietuvos Respublikos Seimas, siekdamas, kad vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), būsimi vaistininkai ir vaistinės galėtų pasiruošti pasikeitimams rinkoje ir būtų išvengta vaistininkų trūkumo, ypač miesteliuose ir kaimuose, t. y. kad būtų išvengta galimos sumaišties farmacijos sektoriuje, minėtame Farmacijos įstatymo pakeitime nustatė pereinamąjį laikotarpį iki 2015 m. gruodžio 31 d., per kurį leista vykdyti priežiūrą ir ryšio priemonėmis (kaip jau buvo minėta, išimtis kai kuriems vaistininko padėjėjams (farmakotechnikams) buvo numatyta iki 2016 m. sausio 1 d.). 2015 m. birželio 25 d. priimtu Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 8 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr.
XII-1906, nuostatos, kad vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, įsigaliojimas buvo papildomai pratęstas iki 2021 m. sausio 1 d., motyvuojant tuo, kad vaistinės ir jų personalas nepajėgūs anksčiau pasiruošti įsigaliosiančiam Farmacijos įstatymo pakeitimui, o per atidėjimo laikotarpį būtų sudarytos sąlygos vaistinėms persitvarkyti: vaistinės įdarbintų pakankamai vaistininkų, dirbančių fiziškai vaistinėje ir tiesiogiai prižiūrinčių vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus), arba vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), siekiantys įgyti vaistininko profesinę kvalifikaciją, ją spėtų įgyti. 2020 m. gruodžio 22 d. priimtu Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 8 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr. XIV-106, siekiant išspręsti situaciją, susijusią su dėl COVID-19 pandemijos susidariusiu vaistininkų trūkumu vaistinėse, bei pertvarkyti dėl pandemijos sutrikdytas veiklas ir ramiai pasirengti numatytiems pokyčiams, nuostatos, kad vaistinėje nuolatos privalo dirbti bent vienas vaistininkas, įsigaliojimas buvo pratęstas dar 2,5 metų laikotarpiui, t. y. iki 2023 m. liepos 1 d. Iki šios datos vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai) gali teikti farmacines paslaugas prižiūrimi vaistininkų, jiems tiesiogiai nebūnant vaistinėje (t. y. nuotoliniu būdu), taip pat vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) kaip ir iki šiol savarankiškai gali vykdyti vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) kompetencijai priskirtas funkcijas pagal savo įgytą profesinę kvalifikaciją. Pagal teisinį reguliavimą, įsigaliosiantį 2023 m. liepos 1 d., vaistinės darbo laiku vaistinėje turės dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas.
Vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai), kaip ir iki šiol, savarankiškai galės vykdyti vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) kompetencijai priskirtas funkcijas pagal savo įgytą profesinę kvalifikaciją, tačiau nuo nurodytos datos vaistininkas turės fiziškai būti vaistinėje, taigi, be kitų savo funkcijų, jis vykdys tiesioginę priežiūrą vaistininko padėjėjui (farmakotechnikui) teikiant farmacines paslaugas, parduodant (išduodant) vaistinius preparatus, gaminant ekstemporaliuosius vaistinius preparatus. Minėto įstatymo projekto svarstymo Seimo Sveikatos reikalų komitete ir Seime metu buvo išsakyti ketinimai iki atidėtos įstatymo įsigaliojimo datos išanalizuoti klausimus, susijusius su vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) rengimu, jų veikla bei galimybe teikti farmacinę paslaugą, ir spręsti dėl vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) veiklą reglamentuojančių teisės aktų tobulinimo reikalingumo. Atsižvelgiant į tai, Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 111-S-32 buvo sudaryta darbo grupė klausimams, susijusiems su vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) veikla, spręsti. Darbo grupės diskusijų metu akcentuota, kad vaistininkų ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) teisės ir pareigos priklauso nuo įgytos skirtingos profesinės kvalifikacijos. Vaistininkas – asmuo, baigęs 5 metus trunkančias universitetines studijas, įgijęs vaistininko profesinę kvalifikaciją; farmakotechnikas – asmuo, baigęs 3 metus trunkančias neuniversitetines studijas, įgijęs farmakotechniko profesinę kvalifikaciją (iki 2000 m. įgydavo aukštesnįjį mokslo išsilavinimą, t. y. neįgydavo aukštojo mokslo kolegijinio išsilavinimo), todėl šių specialistų teisės ir pareigos yra skirtingos.
Vaistininkų rengimas yra griežtai reglamentuotas, Direktyvoje yra nustatyti būtiniausi vaistininkų rengimo reikalavimai, tai pat nustatyta kokia profesine veikla jie gali užsiimti. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatyta valstybės pareiga užtikrinti tinkamą visuomenės sveikatos apsaugos reguliavimą ir jos interesus sveikatinimo veikloje, todėl farmacinei veiklai nustatytas specifinis teisinis reguliavimas, kuriuo šios veiklos subjektams nustatytos konkrečios, imperatyvios pareigos. Kartu išsakyta nuogąstavimų, kad dėl nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliosiančių teisinio reguliavimo pokyčių nemaža dalis vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) praras darbo vietą, regionuose sumažės vaistinių ir vaistų prieinamumas gyventojams. Vaistinių tinklai nuogąstauja dėl didėjančio vaistininkų trūkumo – šių specialistų paklausa vis labiau viršiją pasiūlą, o tai gali sumažinti farmacinių paslaugų prieinamumą – įsigaliojus keičiamai įstatymo nuostatai susidarytų situacija, kad vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai) iš vaistinių turėtų būti atleisti, atitinkamai turėtų būti įdarbinami vaistininkai, o jų trūksta. Dėl šios priežasties ne tik padidėtų bedarbystė (ypatingai regionuose), išaugtų vaistinių veiklos sąnaudos, bet kai kurios vaistinės (ypatingai regionuose) turėtų užsidaryti.
Per pastarąjį laikotarpį (ypatingai karantino dėl COVID-19 pandemijos metu) ištobulėjo nuotolinio ryšio priemonės, sudarančios sąlygas tiesiogiai ir nepertraukiamai bendrauti asmenims nutolusiems vienas nuo kito (tai patvirtina ir sveikatos priežiūros paslaugų teikimas nuotoliniu būdu, taip pat telemedicinos priemonės, kurios leidžia ne tik konsultuoti ligonius, tačiau ir tiesiogiai bendrauti su operuojančiu personalu). Nuotolinio ryšio priemonių efektyvumas leidžia ir prekybą vaistiniais preparatais nuotoliniu būdu, kuomet registruotus nereceptinius vaistinius preparatus vaistinės gali parduoti gyventojams net neapsilankius vaistinėje (Farmacijos įstatymo 35¹ straipsnis). Kai vaistinės siūlo parduoti vaistinius preparatus nuotoliniu būdu, farmacijos specialistas farmacinę paslaugą gyventojui taip pat teikia naudodamasis ryšio priemonėmis (Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 9 dalis). Atsižvelgiant į netolygaus vaistinių tinklo pasiskirstymą Lietuvoje ir vaistininkų trūkumą, taip pat siekiant padėti išlaikyti nutolusias vaistines ir užtikrinti aukščiausios kokybės farmacines ir farmacinės rūpybos paslaugas, siūloma įtvirtinti teisinio reguliavimo dėl fizinės vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) priežiūros išimtį, nustatant, kad vaistinės patalpose jos darbo metu gali dirbti vaistininko padėjėjas, profesinę kvalifikaciją įgijęs iki 2006 m., t. y. Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę, vaistininkui jo veiklą prižiūrint nuotoliniu būdu. Parengtų Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr.
X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymų projektai) tikslai:
1) užtikrinti farmacinių paslaugų kokybę ir vaistinių preparatų prieinamumą gyventojams, įskaitant gyvenamąsias vietoves, kuriose yra tik viena vaistinė;
2) spręsti vaistininkų trūkumo klausimą, taip pat išsaugoti darbo vietas vaistininko padėjėjams (farmakotechnikams), įgijusiems profesinę kvalifikaciją iki Direktyvos įsigaliojimo (t. y. 2006 m.), sudarant galimybes vaistininkui prižiūrėti vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) veiklą nuotolinio ryšio priemonėmis, nekeliant reikalavimo jiems fiziškai būti vaistinės patalpose. Parengtų Įstatymų projektų uždaviniai:
1) nustatyti teisinio reguliavimo išimtį, pagal kurią vaistinės darbo metu jos patalpose nesant vaistininko gali dirbti vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. (Direktyvos įsigaliojimo) įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, prižiūrimas ryšio priemonėmis;
2) įvesti vieno vaistininko prižiūrimų vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) skaičiaus apribojimą ir pavesti sveikatos apsaugos ministrui nustato aiškią vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) veiklos priežiūros ryšio priemonėmis tvarką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pagrindinis Įstatymų projektų iniciatorius ir rengėjas – Seimo narys Antanas Matulas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 8 straipsnio pakeitimo įstatymu Nr.
XIV-106 nuostatos, kad vaistinės darbo laiku vaistinėje turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, įsigaliojimas atidėtas iki 2023 m. liepos 1 d., tad šiuo metu vaistininkų padėjėjai (farmakotechnikai) gali teikti farmacines paslaugas ir parduoti (išduoti) vaistinius preparatus bei gaminti ekstemporaliuosius vaistinius preparatus prižiūrimi vaistininkų, jiems tiesiogiai nebūnant vaistinėje (t. y. prižiūrimi nuotoliniu būdu ryšio priemonėmis), taip pat vaistininko padėjėjai (farmakotechnikai) savarankiškai gali vykdyti vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) kompetencijai priskirtas funkcijas pagal savo įgytą profesinę kvalifikaciją, t. y., turi teisę parduoti vaistinių prekes, teikti informaciją apie jų vartojimą ir laikymo sąlygas, tvarkyti vaistinių preparatų ir vaistinių prekių atsargas ir atlikti kitas funkcijas, nustatytas Farmacijos įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje ir Vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 26 d. įsakymu Nr. V-197 „Dėl Vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo aprašų patvirtinimo“. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymų projektais siūloma patikslinti nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliosiančią nuostatą, kad vaistinės patalpose darbo laiku turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, nustatant išimtį, pagal kurią vaistinės darbo laiku jos patalpose nesant vaistininko gali dirbti vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. (t. y. Direktyvos perkėlimo į nacionalinę teisę) įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, kurį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka prižiūri vaistininkas ryšio priemonėmis. Šie farmakotechnikai praktinę profesinę patirtį įgijo per dešimtmečius, dažniausiai dirbdami toje pačioje vaistinėje.
Sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka ir terminais jie nuolat kelia savo profesinę kvalifikaciją ir nustatyta tvarka ne rečiau kaip kas 5 metus privalo pranešti Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai apie profesinės kvalifikacijos kėlimą. 2006 m. birželio 22 d. priėmus Farmacijos įstatymo pakeitimo įstatymą ir pakeitus teisinį reglamentavimą, kai kurie iš jų neturėjo galimybės persikvalifikuoti, t. y. įgyti vaistininko kvalifikacijos, dėl finansinės situacijos (mažai valstybės finansuojamų vietų), kiti – dėl vyresnio amžiaus, sveikatos galimybių ir pan. Daugumos šių farmakotechnikų darbu patenkinti tiek darbdaviai, tiek kolegos ir vaistinių klientai. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad vienas vaistininkas ryšio priemonėmis gali prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus). Taigi, pagrindiniai siūlomų Įstatymo projektų elementai yra šie: vaistinės patalpose visą darbo laiką turi dirbti vaistininkas, išskyrus tuos atvejus, kai gyvenamojoje vietovėje, yra viena vaistinė;
patalpose nesant vaistininko gali dirbti vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. (Direktyvos įsigaliojimo) įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, kurį vaistininkas prižiūri ryšio priemonėmis;
(farmakotechniko) veiklos priežiūros ryšio priemonėmis tvarką;
prižiūrimų vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) skaičiaus apribojimas, t. y. vienas vaistininkas ryšio priemonėmis gali prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus).
Įtvirtinus siūlomą teisinio reguliavimo išimtį, bus užtikrintas vaistinių preparatų prieinamumas ir farmacinės paslaugos teikimas tiek didmiesčių, tiek nuo didmiesčių nutolusių, atokesnių gyvenamųjų vietovių, kuriose yra tik viena vaistinė, gyventojams bei išsaugotos esamos darbo vietos, o ryšio priemonių pagalba vykdoma vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) veiklos priežiūra sudarys sąlygas efektyviai vaistinės veiklai. Manytina, kad įstatyme nustačius vieno vaistininko prižiūrimų vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) skaičiaus apribojimą bei sveikatos apsaugos ministrui nustačius aiškią vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) veiklos priežiūros ryšio priemonėmis tvarką, bus išlaikyta farmacinės paslaugos teikimo kokybė šiose vaistinėse. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymų įgyvendinimas neleis nuo 2023 m. liepos 1 d. pabloginti verslo sąlygų, jo plėtros, bus užtikrintas veiklos stabilumas. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymų projektus, sveikatos apsaugos ministras turės parengti ir patvirtinti teisės aktą, reglamentuojantį vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) veiklos priežiūros tvarką. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų,
Sveikatos apsaugos ministras iki įstatymų įsigaliojimo turės patvirtinti vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) veiklos priežiūros tvarką. 13.
įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Priėmus Įstatymų projektus, jų įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Vaistinė“,
„vaistininkas“, „vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas)“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai
2023-03-06 Nr. XIVP-2463 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Svarstytina,
ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 13 dalies nuostatos nereikėtų patikslinti, atskleidžiant, ar vienas vaistininkas ryšio priemonėmis gali prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus) apskritai, ar, vis dėlto, ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus) tuo pačiu metu. 2. Atsižvelgiant į tai, kad projektas betarpiškai susijęs su kartu teikiamu Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIVP-2296(2)), kuriame dėstoma Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 12 dalies nuostata įsigalios 2023 m. liepos 1 d., analogiška įstatymo įsigaliojimo data turėtų būti nustatyta ir teikiamame projekte. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
2023-04-26 Nr. XIVP-2463(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 13 dalį siūlome patikslinti, atskleidžiant, ar vienas vaistininkas ryšio priemonėmis visus savo prižiūrimus (ne daugiau kaip tris) vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus) gali prižiūrėti tuo pačiu metu, ar, vis dėlto, vienu metu galima prižiūrėti tik vieną vaistininko padėjėją (farmakotechniką). Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
sveikatos reikalų komitetas
2023-04-19
dalyvavo: Komiteto pirmininkas A. Matulas, Komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, Komiteto nariai M. Danielė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, M. Navickienė, M. Puidokas, J. Sejonienė, L. Slušnys, Z. Streikus, R. Šalaševičiūtė, A. Veryga. Komiteto biuras: patarėja, pavaduojanti vedėją, K. Civilkienė, patarėjos B. Sesickienė, V. Valainytė, padėjėjos M. Neverkevičienė, D. Žukauskė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento patarėjas P. Gradeckas, Ministro Pirmininko patarėja sveikatos apsaugos ir neįgaliųjų klausimais Ž. Gudlevičienė, sveikatos apsaugos viceministras A. Pečkauskas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos atstovės A. Oraitė, M. Domeikienė, V. Meldžiukaitė, A. Storpirštienė, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės atstovas K. Dieninis, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovės I. Valeškaitė, S. Kvaraciejienė, R. Balserienė, J. Bulytė, Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos atstovė D. Vipartienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Farmacijos fakulteto dekanė prof. R. Morkūnienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto atstovės I. Trečiokienė, doc. dr. K. Garuolienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų vaistinės atstovė B. Varanavičienė, Kauno kolegijos Medicinos fakulteto atstovai A. Galkontas, L. Navickienė, Lygiagretaus vaistų importo asociacijos atstovas D. Parulis, Vaistų gamintojų asociacijos atstovė R. Bričkienė, Lietuvos farmacijos sąjungos atstovė E. Dieninytė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos atstovė I. Ruginienė, Nacionalinės vaistų prekybos asociacijos atstovai J. Kulberkienė, A. Nastaravičius, Lietuvos farmacijos darbuotojų profesinės sąjungos atstovė L.
Ganatauskienė, Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos atstovai Ž. Mineikis, V. Bražinskienė, Lietuvos vaistininkų sąjungos atstovė dr. L. Kavaliauskienė, Lietuvos farmacijos sąjungos valdybos atstovė R. Losinskaja, Lietuvos vaistinių asociacijos atstovės K. Nemaniūtė-Gagė, R. Bardauskienė, vaistininko padėjėjos (farmakotechnikės) K. Bylinskienė, E. Liepinienė, UAB „Mano vaistinė“ atstovas T. Endriukaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-03-06 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Svarstytina,
ar, siekiant teisinio aiškumo, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 35 straipsnio 13 dalies nuostatos nereikėtų patikslinti, atskleidžiant, ar vienas vaistininkas ryšio priemonėmis gali prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus) apskritai, ar, vis dėlto, ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus) tuo pačiu metu. Nepritarti Siekiant užtikrinti farmacinių paslaugų teikimo kokybę, vienas vaistininkas ryšio priemonėmis turėtų prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus apskritai. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
į tai, kad projektas betarpiškai susijęs su kartu teikiamu Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (Reg. Nr. XIVP-2296(2), kuriame dėstoma Farmacijos įstatymo 35 straipsnio 12 dalies nuostata įsigalios 2023 m. liepos 1 d., analogiška įstatymo įsigaliojimo data turėtų būti nustatyta ir teikiamame projekte.
Pritarti Papildyti projektą 2 straipsniu: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. liepos
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-03-16 Įvertinę Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2463 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga, 2023-03-13 Seimo Sveikatos reikalų komiteto 2021 m. rugsėjo 29 d. sprendimu Nr. 111-S-32 buvo sudaryta darbo grupė klausimams, susijusiems su vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) veikla, spręsti. Darbo grupėje buvo priimtas sprendimas teikti Seimui štai tokį įstatymo pakeitimo projektą: 1 straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 straipsnis. 35 straipsnio papildymas ir pakeitimas
straipsnį nauja 11 dalimi: „11. Vaistinės patalpose darbo laiku turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas. Jeigu mieste, miestelyje, viensėdyje ar kaime, kurie suprantami kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų ir jų ribų įstatyme, yra tik viena vaistinė, vaistinės darbo laiku jos patalpose nesant vaistininko gali dirbti vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, kurį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka prižiūri vaistininkas ryšio priemonėmis.“
straipsnį nauja 12 dalimi: „12.
Vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teikiamos farmacinės paslaugos, vaistinių preparatų pardavimo (išdavimo) ir ekstemporalių vaistinių preparatų gamybos priežiūra vaistinėje suprantama kaip receptų, pagal kuriuos vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) pardavė (išdavė) vaistinius preparatus, patikrinimas, jeigu reikia, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) konsultavimas (žodžiu ar ryšio priemonėmis), parenkant gyventojui reikalingus vaistinius preparatus, teikiant farmacinę informaciją, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pagamintų ekstemporalių vaistinių preparatų patikrinimas. Vienas vaistininkas ryšio priemonėmis gali prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus).“
straipsnio 11, 12, 13, 14 ir 15 dalis laikyti atitinkamai 13, 14, 15, 16 ir
(...)
prieštarauja siūlomam Farmacijos įstatymo pakeitimui. Prašome jam NEPRITARTI ir norime sužinoti Jūsų poziciją dėl aukščiau minėto įstatymo projekto, atsižvelgiant į mūsų žemiau išvardintus argumentus. Manome, kad NEPRITARUS siūlomam Farmacijos įstatymo pakeitimui, bus:
geriausiais Europos Sąjungos pavyzdžiais, siekiant užtikrinti visų Lietuvos piliečių teisę gauti kokybišką farmacinę paslaugą;
piliečio teisė gauti vaistininko konsultaciją, kuri įtvirtinta ir Vaistinių preparatų reklamos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. V-1128;
užtikrinta teikiamos farmacinės paslaugos kokybė, nes tai, kas liečia žmogaus sveikatą ir gyvybę, negali būti kvestionuojama;
Lietuvos Konstitucijos 48 straipsnis, kuriame sakoma, kad „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas...“. Šiuo metu farmakotechniko kvalifikaciją turintys farmacijos specialistai laisvai pasirinko farmakotechniko profesiją.
Ji reikalauja mažiau atsakomybių ir profesinių žinių nei vaistininko profesija ir šių žmonių pasirinkimą reikia gerbti. Visi, kurie norėjo, turėjo galimybę persikvalifikuoti. Jei įstatymo pakeitimui būtų pritarta, farmakotechnikai kaip pigesnė darbo jėga būtų išnaudojami darbdavių, spaudžiant prisiimti daugiau atsakomybių ir dirbti su nuotoline vaistininko priežiūra. Savaime suprantama, kad nuotolinė priežiūra yra ne tas pats, kaip darbas kartu komandoje su vaistininku;
galimybė užkirsti kelią klaidoms. Vykdant nuotolinę priežiūrą didėja klaidų tikimybė ir mažėja tikimybė jas aptikti ir ištaisyti tą pačią dieną. Primename, kad klaidos, pasitaikiusios teikiant farmacinę paslaugą, gali baigtis mirtimi, todėl reikia dėti maksimalias pastangas, kad jų pasitaikytų kuo mažiau;
teisinio reguliavimo tęstinumas bei nepažeisti vaistinių, kurios, siekdamos atitikti reikalavimus, perorganizavo savo veiklą, ir vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų), kurie per Farmacijos įstatymo pakeitimo Nr. XI-2017 8 straipsnio 2 dalyje nustatytą pereinamąjį laikotarpį įgijo vaistininko profesinę kvalifikaciją, kad galėtų dirbti savarankiškai, teisėti lūkesčiai. 7. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. kovo 26 d. įsakyme V-197 „Dėl vaistininko ir vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teisių ir pareigų paskirstymo aprašų patvirtinimo“ 11.15.1 punkte nurodyta, kad vaistininko pareiga yra tiesioginė vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) atliekamos veiklos, parduodant (išduodant) vaistus, turinčius narkotinių ir psichotropinių medžiagų ar jų pirmtakų, taip pat pagal kiekį apskaitomus vaistus, priežiūra. PRITARUS šiam įstatymo pakeitimui, šios įsakymu nustatytos pareigos būtų NEĮMANOMA VYKDYTI; 8.
11.15.3 punkte aukščiau nurodyto įsakymo yra numatyta prievolė vaistininkui tikrinti receptus, pagal kuriuos vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) išdavė vaistus, juos peržiūrint ne vėliau kaip kitą darbo dieną, pažymint juos vaistininko asmeniniu spaudu ir pasirašant. Taip yra tikrinami ir elektroniniai receptai, juos patvirtinant elektroniniu parašu. PRITARUS šiam įstatymo pakeitimui, šios įsakymu nustatytos pareigos būtų NEĮMANOMA VYKDYTI. 9. Net ir nepritarus Farmacijos įstatymo pakeitimui farmakotechnikai (vaistininko padėjėjai) ir toliau galės vykdyti savo funkcijas vaistinėje pagal kompetencijas. VDPS pasisako už darbą komandoje, kad vaistinėje jos darbo metu dirbtų ne mažiau kaip 2 farmacijos specialistai, ir bent vienas iš jų būtų vaistininkas. Taip būtų užtikrinamas kokybiškas paslaugų teikimas, sklandus vaistinės darbas ir visapusiškas sveikatinimo veiklos proceso organizavimas. Visiškai neaišku, kaip veiktų mechanizmas, jei visiems laikams būtų įteisinta vaistininkų vykdoma nuotolinė farmakotechnikų (vaistininko padėjėjų) priežiūra. Mums kyla klausimų:
atsakomybę dėl farmacinės paslaugos kokybės ir /ar klaidų? Ar farmakotechnikas (vaistininko padėjėjas), ar jį nuotoliniu būdu prižiūrėti turėjęs vaistininkas? 2. Kokie numatomi apsaugos mechanizmai, kad nebūtų piktnaudžiaujama šia įstatymo numatyta galimybe ir vaistinėse vaistininkai nebus keičiami farmakotechnikais kaip pigesne darbo jėga? 3. Farmakotechnikas pats spręs, ar jam kreiptis konsultacijos į vaistininką, ar ne. Kas užtikrins, kad jis visada gebės tinkamai įvertinti visas situacijas ir nuspręsti, ar čia jo kompetencijos pakanka, ar ne? 4. Kaip ir kokiomis priemonėmis bus registruojama, dėl kokių priežasčių ir kada farmakotechnikas kreipėsi į vaistininką konsultacijos? 5. Kaip bus identifikuojama ir užtikrinama, kad konsultaciją ryšio priemonėmis suteikė būtent vaistininkas? 6.
vaistininkas vykdys nuotolinę farmakotechniko priežiūrą? Savo tiesioginio darbo kitoje vaistinėje metu? Ar tai priežiūrai bus skirtas atskiras darbo laikas? 7. Jeigu vaistininkas privalės vykdyti nuotolinę farmakotechniko priežiūrą savo paties darbo vaistinėje metu ir negalės laiku sureaguoti į farmakotechniko kreipimąsi dėl jo paties tuo metu vykdomų pareigų, kas turės prisiimti atsakomybę dėl susiklosčiusios situacijos ir jos padarinių? 8. Ar neatsilieps vaistininko darbo kokybei vykdoma nuotolinė farmakotechniko priežiūra, jei ji bus vykdoma paties vaistininko tiesioginio darbo vaistinėje metu? 9. Jei vaistininko vykdoma nuotolinė farmakotechniko priežiūra bus vykdoma ne darbo vaistinėje metu, kaip tai atsispindės vaistininko darbo laiko apskaitos žiniaraštyje? Kaip bus apmokama už tokią priežiūrą? 10. Kaip bus užtikrinta, kad darbdavys nedarys spaudimo vaistininkui vykdyti nuotolinės farmakotechniko darbo priežiūros? 11. Kaip bus užtikrinta, kad farmakotechnikai, dirbantys su nuotoline vaistininko priežiūra gaus didesnį atlyginimą nei su vaistininku komandoje dirbantys farmakotechnikai? 12. Ar nemanote, kad leidimas farmakotechnikams dirbti savarankiškai su nuotoline vaistininko priežiūra kels precedentą to paties reikalauti ir iš kitų sričių specialistams, pavyzdžiui, bendrosios praktikos slaugytojams? Turėdami didesnę kaip x m. bendro darbo su gydytoju patirtį irgi analogiškai galėtų dirbti gydytojo darbą su nuotoline gydytojo priežiūra. 13. Neteisinga teigti, kad farmakotechnikai gali dirbti vieni tik su nuotoline vaistininko priežiūra vien todėl, kad nėra užregistruota jokių skundų dėl jų darbo. Toks registras neegzistuoja. Nepritarti Iki 2006 m. farmakotechnikų teisės, pareigos, kompetencija, atsakomybė nebuvo reglamentuota, jie vykdė ir dalį vaistininko kompetencijai priskirtų funkcijų.
Farmacijos įstatymą, vaistininkų ir farmakotechnikų funkcijos ir atsakomybės buvo atskirtos, nustatant išimtį, iki kada farmakotechnikai gali teikti farmacinę paslaugą. Vėlesniais įstatymo pakeitimais išimtis, leidusi farmakotechnikams laikinai savarankiškai teikti farmacinę paslaugą, panaikinta dėl neatitikties Direktyvai 2005/36/EB, šių nuostatų įsigaliojimą atidedant. Taigi, farmakotechnikai, įgiję išsilavinimą iki 2006 m., turėjo lūkesčių teikti farmacines paslaugas ir išduoti vaistinius preparatus, vaistininkui nesant fiziškai šalia. Pagal minėtą direktyvą nereiškia, kad vaistininko veikla negali užsiimti farmakotechnikai, prižiūrimi vaistininko, o valstybės narės gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausią farmakotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą, atsižvelgdamos į farmakotechniko per studijas įgytą būtiną kvalifikaciją ir įgūdžius, rinkos poreikius ir prieinamas technines galimybes. Lietuvos vaistinių asociacijos duomenimis, nepakeitus teisinio reguliavimo, nuo 2023 m. liepos 1 d., prognozuojama, jog užsidarytų 175 vaistinės – šie pokyčiai paliestų beveik 70 proc. šalies savivaldybių. Projektu siūlomos lankstesnės galimybės vaistinėse dirbti farmakotechnikams yra reikalingos, norint išsaugoti vaistų prieinamumą regionuose ir mažiau apgyvendintose vietovėse, taip pat siekiant dirbtinai nedidinti vaistų kainų. 2. Nacionalinė vaistų prekybos asociacija, 2023-04-05 Nacionalinė vaistų prekybos asociacija (toliau – Asociacija), susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seime registruotais Farmacijos įstatymo keitimo projektais Nr. XIVP-2296(2) ir Nr. XIVP-2463 (toliau – Projektai), teikia išvadą.
Projekto tikslas – leisti farmakotechnikams, kurie iki 2006 m. įgijo vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) kvalifikaciją dirbti vaistinėje savarankiškai, prižiūrint vaistininkui, naudojantis nuotolinėmis ryšio priemonėmis (vienas vaistininkas ryšio priemonėmis galėtų prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus). Asociacija pritaria Projektams. Pateikiame argumentus, kodėl taip manome:
Tarybos direktyva 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nereikalauja uždrausti farmakotechnikams parduoti (išduoti) vaistus. Direktyva reglamentuoja profesinės kvalifikacijos reikalavimus pripažįstant vaistininkus, bet ne farmakotechnikus. Šalis narė turi teisę pati nustatyti farmakotechnikų priežiūros lygmenį (žr. Europos Komisijos 2011 m. lapkričio
aktų projektai“ ). 2. Pritarus Projektams, nebus pablogintas farmacinių paslaugų prieinamumas gyventojams, nes kai kuriose atokesniuose regionuose trūksta vaistininkų, todėl nereikėtų uždarinėti vaistinių arba reikšmingai trumpinti vaistinių darbo laiką. 3. Farmakotechnikai turi įgiję aukštąjį neuniversitetinį išsilavinimą, suteikiantį jiems reikalingą kvalifikaciją farmacinėms paslaugoms teikti, prižiūrint vaistininkui nuotolinėmis ryšio priemonėmis. 4. Asociacija mano, kad įgyvendinus siūlomus pakeitimus jie atitiks ES direktyvos 2005/36/EB nuostatas bei valstybė įvertindama ilgametę specialistų patirtį profesinėje veikloje nesukurs gyventojams papildomų iššūkių siekiant gauti reikalingą gydymą vaistais. Pritarti 3.
sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, Lietuvos gydytojų sąjunga, Lietuvos farmacijos sąjunga, Lietuvos vaistininkų sąjunga, Vaistinių darbuotojų profesinė sąjunga, Sergančiųjų tinklainės ligomis asociacija, Studentų farmacininkų draugija, Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba, Jaunųjų gydytojų asociacija, 2023-04-05 Farmacijos specialistų organizacijų, gydytojų organizacijų, pacientų organizacijų, Vilniaus universiteto, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, studentų farmacininkų draugijos ir viso farmacijos sektoriaus vardu prašome NEPRITARTI, netvirtinti ir nepasirašyti siūlomų Farmacijos įstatymo nuostatų pakeitimo dėl šių išvardintų priežasčių:
Sąjungos (ES) direktyva 2005/36/EB ir ją papildanti direktyva 2013/55/ES po
užtikrinant teisinio reguliavimo tęstinumą ir teisėtus visuomenės bei farmacijos specialistų lūkesčius. Siūlomas Farmacijos įstatymo pakeitimas iš esmės atideda ES direktyvos įsigaliojimą neribotam laikui, stabdo Lietuvos visuomenei būtinų farmacijos paslaugų plėtrą, skatina neracionalų vaistų vartojimą ir didina regionų atskirtį. 2. Pasaulio Sveikatos Organizacija, Tarptautinė Farmacijos Federacija, Europos Taryba ir Lietuvos Nacionalinė Sveikatos Taryba akcentuoja vaistininko svarbą ir indėlį ligų valdyme, prevencijoje ir sveikatos stiprinime. Tik vaistininko profesinę kvalifikaciją turintis farmacijos specialistas gali teikti tokias farmacijos paslaugas kaip konsultacija dėl racionalaus vaistų vartojimo ir galimo poveikio bei vaistų suderinamumo, lengvų negalavimų gydymo, skiepyti, matuoti ir įvertinti paciento fiziologinius parametrus ir kt. Neužtikrinus kokybiškų farmacijos paslaugų prieinamumo vaistinėse - didės pacientų srautai gydymo įstaigose. 3. Vaistinės komandoje turi dirbti abu farmacijos specialistai: vaistininkas ir vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas).
Vaistinės veiklos licencijos turėtojas pagal įstatymą privalo užtikrinti, kad farmacinės paslaugos būtų teikiamos kvalifikuotai ir kokybiškai, ir įdarbinti reikiamos kvalifikacijos ir reikiamą kiekį specialistų. Abiejų kvalifikacijų specialistai yra būtini sklandžiam vaistinės darbui užtikrinti, tad viešoje erdvėje girdimas grasinimas atleisti vaistininkų padėjėjus (farmakotechnikus) yra neetiškas ir nėra pagrįstas. 4. 2020 metais nuostatos, kad vaistinėje turi dirbti ne mažiau nei vienas vaistininkas, įsigaliojimas buvo atidėtas dėl Covid-19 pandemijos. Covid-19 baigėsi, per papildomą atidėtą laikotarpį farmacijos studijas universitetuose baigė beveik 300 absolventų. Šių metų birželio mėnesį visuomenės vaistininkų gretas papildys dar daugiau nei 100 vaistininkų. Lietuvoje yra pakankamai farmacijos specialistų, kad vaistinėse galėtų dirbti komandos ir teiktų geriausias paslaugas visiems Lietuvos gyventojams. Atkreipiame dėmesį, kad ES teismų praktikoje yra bylų (Europos Bendrijų teisingumo teismo bylos C-472/03 ir C-20/93), kur buvo konstatuota, jog valstybė narė negali sukurti kitos, nei nurodyta direktyvoje, profesinės kvalifikacijos, kuri vykdytų direktyvoje numatytas reguliuojamos profesijos – vaistininko – funkcijas. Prašome LR Seimo, Vyriausybės narių ir LR Prezidento NEPALAIKYTI Farmacijos įstatymo nuostatų keitimų, kad įsigaliotų ES teisę bei visuomenės interesus atitinkantis ypač svarbios sveikatinimo srities sistemos nustatytasis reglamentavimas, kurio tikslas yra Lietuvos gyventojų sveikata. Nepritarti Iki 2006 m. farmakotechnikų teisės, pareigos, kompetencija, atsakomybė nebuvo reglamentuota, jie vykdė ir dalį vaistininko kompetencijai priskirtų funkcijų. 2006 m. priėmus Farmacijos įstatymą, vaistininkų ir farmakotechnikų funkcijos ir atsakomybės buvo atskirtos, nustatant išimtį, iki kada farmakotechnikai gali teikti farmacinę paslaugą.
Vėlesniais įstatymo pakeitimais išimtis, leidusi farmakotechnikams laikinai savarankiškai teikti farmacinę paslaugą, panaikinta dėl neatitikties Direktyvai 2005/36/EB, šių nuostatų įsigaliojimą atidedant. Taigi, farmakotechnikai, įgiję išsilavinimą iki
preparatus, vaistininkui nesant fiziškai šalia. Pagal minėtą direktyvą nereiškia, kad vaistininko veikla negali užsiimti farmakotechnikai, prižiūrimi vaistininko, o valstybės narės gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausią farmakotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą, atsižvelgdamos į farmakotechniko per studijas įgytą būtiną kvalifikaciją ir įgūdžius, rinkos poreikius ir prieinamas technines galimybes. Lietuvos vaistinių asociacijos duomenimis, nepakeitus teisinio reguliavimo, nuo 2023 m. liepos 1 d., prognozuojama, jog užsidarytų 175 vaistinės – šie pokyčiai paliestų beveik 70 proc. šalies savivaldybių. Projektu siūlomos lankstesnės galimybės vaistinėse dirbti farmakotechnikams yra reikalingos, norint išsaugoti vaistų prieinamumą regionuose ir mažiau apgyvendintose vietovėse, taip pat siekiant dirbtinai nedidinti vaistų kainų. 4. Lietuvos vaistinių asociacija, 2023-04-07 Lietuvos vaistinių asociacija (toliau - Asociacija), išnagrinėjusi Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2296 (2) ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2463 (toliau – Projektai), teikia savo išvadas.
Asociacijos pasisako už tai, kad farmakotechnikams turėtų būti leidžiama dirbti prižiūrimiems vaistininkų nuotoliniu būdu, t. y. taip, kaip vaistinės dirba ir savo darbą organizuoja dabar. (...)
farmakotechnikų priežiūra vaistinėse veikia jau dabar Šiuo metu vaistininkai, ypatingai regionų vaistinėse, periodiškai atvažiuoja į vaistinę, patikrina receptus, pakonsultuoja farmakotechnikus gyvai, taip pat yra, sudarytos galimybės juos prižiūrėti ir nuotoliniu būdu. Farmakotechnikams taip pat sudarytos sąlygos bet kada, jei tik jiems reikia, susisiekti su paskirtu savo vaistinės vaistininku ir/ar farmacinės veiklos vadovu ir pasikonsultuoti. Dažniausiai regionuose vaistinės farmacinės veiklos vadovas - vaistininkas prižiūri keletą vaistinių ir ten dirbančius specialistus, nes ir jaunam specialistui gali reikėti pagalbos, tad taip vaistinės dirba daugiau nei 17 m. Svarbu atkreipti dėmesį, kad per šį laiką Asociacija ir jos nariai nėra gavę skundų nei iš pacientų organizacijų, nei iš valstybinių institucijų, jog išskirtinai farmakotechnikas būtų netinkamai aptarnavęs pacientus ir nesuteikęs kokybiškos farmacinės paslaugos. (...)
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Kauno kolegija, 2023-04-07 Atsižvelgiant į 2023 kovo 30 d. LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro atstovų laišką Dėl Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2296(2) ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2463 išvadų pateikimo, informuojame, jog pritariame Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr.
XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kuriame numatoma, jog „Vaistinės patalpose darbo laiku turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, išskyrus atvejus, kai nesant vaistininko vaistinės patalpose jos darbo laiku dirba vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, kurį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka prižiūri vaistininkas ryšio priemonėmis“. Pritariame šiam Lietuvos Respublikos Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kadangi:
Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo buvo priimta 2005 m., kuri buvo perkelta į nacionalinę sistemą, t. y. Farmacijos įstatymą tik 2006 m. Vadinasi iki šio laiko studijas pradėję farmakotechnikai neturėjo galimybių susipažinti su numatomu nauju reguliavimu ir galimu jų pokyčiu. Tuo tarpu galimybė farmakotechnikams persikvalifikuoti buvo labai ribota, nes vyko iki 2016 metų (Studijuoti priimta paskutinė laida) ir šiuo metu farmakotechnikams persikvalifikuoti galimybės nebėra. Atkreipiame dėmesį, kad tokio tipo reguliavimai jau yra taikomi sveikatos sistemoje kitiems sveikatos srities specialistams, pvz.: visuomenės sveikatos specialistams vykdantiems sveikatos priežiūrą mokyklose, ikimokyklinio ugdymo įstaigose ir kt.[1] Vaistinės veiklos vadovu, vienareikšmiškai galės būti tik vaistininkas, taip pat turės būti aiškiais LR Sveikatos apsaugos ministerijos aprašyta nuotolinės priežiūros tvarka. Nuotolinė farmakotechnikų priežiūra neprieštarauja ES teisei. Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerija, atsižvelgdama į 2010 m. ir 2015 m.
Europos Komisijos ir Ekonomikos ir inovacijų ministerijos susirašinėjimą, kuriame Europos Komisija nurodė, kad farmakotechnikai veiklą gali vykdyti prižiūrimi vaistininko, taip pat, kad leidimas vykdyti netiesioginę farmakotechnikų veiklos priežiūrą nebūtų laikytinas prieštaraujančiu 2005 m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinių kvalifikacijų pripažinimo nuostatoms, konstatavo, kad Projektu siūlomas reguliavimas neprieštarauja Europos Sąjungos teisei. Toks farmakotechnikų nuotolinės priežiūros modelis yra taikomas Portugalijoje, Danijoje, Švedijoje, Suomijoje. Be to, 2011 m. lapkričio 30 d. Europos Komisijos oficialiame rašte nurodyta, kad receptinius vaistus vaistinėse farmakotechnikai parduoti ir teikti informaciją apie vaistų vartojimą gali prižiūrimi vaistininkų bei ES teisėje nenustatyta, kaip valstybės narės turėtų reglamentuoti farmakotechnikų veiklą – valstybės narės gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausią farmakotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą, atsižvelgdamos į farmakotechniko per studijas įgytą būtiną kvalifikaciją ir įgūdžius, rinkos poreikius ir prieinamas technines galimybes. Vadinasi, farmakotechnikai, atliekantys savo pareigas vaistinėje, gali būti prižiūrimi vaistininkų ne tik tiesiogiai vaistinėje, bet ir nuotoliniu būdu. (...) Apibendrinant galime teigti, jog farmakotechnikai eilę metų dirbo savarankiškai, o nuo 2005 m. vaistininkui atliekant vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) priežiūrą ryšio priemonėmis, bei patikrinant jų išduotų vaistinių preparatų receptus. Niekas nepasikeitė ir dabar, sąlygos licencijos suteikimui ar įtraukimui į vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) sąrašą yra tokios pat, bei dėl licencijos pratęsimo, kvalifikacijos tobulinimo kriterijai yra tokie patys.
Pažymime, kad didžioji dalis receptų yra elektroniniai ir vaistinės techninėmis galimybėmis yra apsaugotos nuo neteisingo vaistinio preparato išdavimo, todėl technologijoms tobulėjant dar labiau apsaugoma nuo daromų žmogiškųjų klaidų. Mūsų nuomone, būtų netikslinga nieko nedaryti ir palikti įsigalioti 2023 m. liepos 1 d. Farmacijos įstatymo nuostatoms, ko pasekoje, kiekvienoje vaistinėje turėtų šalia farmakotechniko dirbti ir vaistininkas. Pritariame Farmacijos įstatymo 2, 4, 5, 7, 35, 39, 76 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-2017 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo siūloma nustatyti, kad vaistinės patalpose darbo laiku turi dirbti ne mažiau kaip vienas vaistininkas, išskyrus atvejus, kai nesant vaistininko vaistinės patalpose jos darbo laiku dirba vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki 2006 m. įgijęs vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) ar jai prilygintą profesinę kvalifikaciją, kurį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka prižiūri vaistininkas ryšio priemonėmis, kaip tai puikiai veikia ir dabar. Informuojame, kad negauname informacijos, kad mūsų paruošti specialistai yra nepajėgūs dirbti vieni, ar neužtenka jų kompetencijos. Pritarti
sveikatos mokslų universitetas, 2023-04-07 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, atsakydamas į LR Sveikatos reikalų komiteto 2023 m. kovo 29 d. pateiktą sprendimą Nr. 111-S-6 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS FARMACIJOS ĮSTATYMO
PROJEKTO NR. XIVP-2463 SVARSTYMO PARENGIAMŲJŲ DARBŲ informuojame, kad: nepritariame siūlymams „1.
Papildyti 35 straipsnį nauja
vienas vaistininkas, išskyrus atvejus, kai nesant vaistininko vaistinės patalpose jos darbo laiku dirba vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas), iki
profesinę kvalifikaciją, kurį sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka prižiūri vaistininkas ryšio priemonėmis.“ ir pakeisti 35 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip: „13. Vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) teikiamos farmacinės paslaugos, vaistinių preparatų pardavimo (išdavimo) ir ekstemporaliųjų vaistinių preparatų gamybos priežiūra vaistinėje suprantama kaip receptų, pagal kuriuos vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) pardavė (išdavė) vaistinius preparatus, patikrinimas, jeigu reikia, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) konsultavimas (žodžiu ar ryšio priemonėmis), parenkant gyventojui reikalingus vaistinius preparatus, teikiant farmacinę informaciją, vaistininko padėjėjo (farmakotechniko) pagamintų ekstemporaliųjų vaistinių preparatų patikrinimas. Vienas vaistininkas ryšio priemonėmis gali prižiūrėti ne daugiau kaip tris vaistininko padėjėjus (farmakotechnikus).“ ir teikiame pastabas:
m. rugsėjo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/36/EB dėl profesinės kvalifikacijos pripažinimo nuostatoms. Europos Komisija atkreipė dėmesį, kad remiantis Direktyvos 21 straipsnio 6 dalimi, vaistininkų profesine veikla gali užsiimti tik specialistai, kurie baigė universitetines ar lygiaverčio lygmens aukštojo mokslo farmacijos studijas, kurios atitinka Direktyvoje nustatytus būtinuosius reikalavimus. Vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) neturi reikiamos profesinės kvalifikacijos be vaistininko priežiūros suteikti farmacinę paslaugą.
Siūlomas Farmacijos įstatymo pakeitimas iš esmės atideda ES Direktyvos įsigaliojimą neribotam laikui, stabdo Lietuvos visuomenei būtinų farmacijos paslaugų plėtrą, skatina neracionalų vaistų vartojimą ir didina regionų atskirtį. (...)
Kadangi farmacinė paslauga turi būti suteikiama kiekvieną kartą išduodant vaistinius preparatus, tokios nuolatinės priežiūros neįmanoma vykdyti jokiu kitu būdu, todėl vaistinės darbo metu vaistinėje nuolatos privalo dirbti vaistininkas. (...) Lietuvos sveikatos mokslų universitetas tikisi, kad Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto nariai atsižvelgs į išsakytus argumentus ir leis Lietuvos gyventojams teikti kokybišką, saugią ir savalaikę farmacinę paslaugą. Nepritarti Iki 2006 m. farmakotechnikų teisės, pareigos, kompetencija, atsakomybė nebuvo reglamentuota, jie vykdė ir dalį vaistininko kompetencijai priskirtų funkcijų. 2006 m. priėmus Farmacijos įstatymą, vaistininkų ir farmakotechnikų funkcijos ir atsakomybės buvo atskirtos, nustatant išimtį, iki kada farmakotechnikai gali teikti farmacinę paslaugą. Vėlesniais įstatymo pakeitimais išimtis, leidusi farmakotechnikams laikinai savarankiškai teikti farmacinę paslaugą, panaikinta dėl neatitikties Direktyvai 2005/36/EB, šių nuostatų įsigaliojimą atidedant. Taigi, farmakotechnikai, įgiję išsilavinimą iki
preparatus, vaistininkui nesant fiziškai šalia.
Pagal minėtą direktyvą nereiškia, kad vaistininko veikla negali užsiimti farmakotechnikai, prižiūrimi vaistininko, o valstybės narės gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausią farmakotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą, atsižvelgdamos į farmakotechniko per studijas įgytą būtiną kvalifikaciją ir įgūdžius, rinkos poreikius ir prieinamas technines galimybes. Lietuvos vaistinių asociacijos duomenimis, nepakeitus teisinio reguliavimo, nuo 2023 m. liepos 1 d., prognozuojama, jog užsidarytų 175 vaistinės – šie pokyčiai paliestų beveik 70 proc. šalies savivaldybių. Projektu siūlomos lankstesnės galimybės vaistinėse dirbti farmakotechnikams yra reikalingos, norint išsaugoti vaistų prieinamumą regionuose ir mažiau apgyvendintose vietovėse, taip pat siekiant dirbtinai nedidinti vaistų kainų. 3. Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, 2023-04-07 Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto farmacijos ir medicinos mokslo krypčių specialistai bei teisininkai išnagrinėjo teikiamą įsakymo projektą ir teikia šias išvadas: (...) Galimybė vaistininkams vykdyti priežiūrą ryšio priemonėmis negali tapti nuolatine, nes ši galimybė buvo įtvirtinta kartu su pereinamuoju laikotarpiu, siekiant išspręsti tuo metu Lietuvos Respublikoje buvusį vaistininkų trūkumą bei siekiant sudaryti galimybę vaistininko padėjėjams Siūlomas nuolatinės priežiūros reguliavimas nereglamentuojamas ES ir gali būti vertinamas tik atitikties šiuo metu galiojančiam Farmacijos įstatymui, darant išvadą, kad ES teisę ir praktiką atitinka tik reguliavimas, pagal kurį vaistininko padėjėjas (farmakotechnikas) vaistinėje gali dirbti tik tiesiogiai prižiūrimas vaistininko, turinčio Direktyvoje apibrėžtos oficialios kvalifikacijos įrodymą, t. y. asmens, galinčio savarankiškai verstis vaistininko profesine veikla pagal direktyvos nuostatas.
Tuo tarpu nuostata, kuria vaistininkams leista vykdyti vaistininkų padėjėjų (farmakotechnikų) priežiūrą ir ryšio priemonėmis turi baigtinį pobūdį, t. y. baigia galioti iki pratęsto pereinamojo laikotarpio pabaigos 2023 m. liepos 1 d. Nepritarti Pagal Direktyvą 2005/36/EB nereiškia, kad vaistininko veikla negali užsiimti farmakotechnikai, prižiūrimi vaistininko, o valstybės narės gali savo nuožiūra pasirinkti tinkamiausią farmakotechnikų veiklos kontrolės priežiūros mechanizmą. Lietuvos vaistinių asociacijos duomenimis, nepakeitus teisinio reguliavimo, nuo 2023 m. liepos 1 d., prognozuojama, jog užsidarytų 175 vaistinės – šie pokyčiai paliestų beveik 70 proc. šalies savivaldybių. Projektu siūlomos lankstesnės galimybės vaistinėse dirbti farmakotechnikams yra reikalingos, norint išsaugoti vaistų prieinamumą regionuose ir mažiau apgyvendintose vietovėse, taip pat siekiant dirbtinai nedidinti vaistų kainų. 5.
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 2, susilaikė – 3. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: P. Kuzmickienė, R. Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Antanas Matulas Seimo Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja (ES) V. Valainytė [1] 2021 m. lapkričio 15d. Nr. S-234 Lietuvos Nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinė sutartis.