Projekto lyginamasis variantas
ĮSTATYMO NR. IX-110 6 STRAIPSNIO pakeitimo
Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 5. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų trijų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesio ar teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio. Kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuoti negali viršyti atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazės, galiojančios laikotarpiu, už kurį skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis. Kai kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokos dydžiui nustatyti apskaičiuojamas pagal draudžiamąsias pajamas, turėtas keliose darbovietėse, atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė taikoma kiekvienoje darbovietėje turėtoms pajamoms atskirai.“
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto XIVP-2456(2) lyginamasis variantas
ĮSTATYMO NR. IX-110 6 STRAIPSNIO pakeitimo
Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 5.Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų 2,5 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesio ar teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio. Kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuoti negali viršyti atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazės, galiojančios laikotarpiu, už kurį skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, galiosiantis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.“
pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 5.Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų 3 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesio ar teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio. Kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuoti negali viršyti atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazės, galiojančios laikotarpiu, už kurį skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, įsigaliosiantis nuo 2026 m. sausio 1 d.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto XIVP-2456(3) lyginamasis variantas
ĮSTATYMO NR. IX-110 6 STRAIPSNIO pakeitimo
Pakeisti 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 5.Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų 2,5 šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesio ar teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio. Kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuoti negali viršyti atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazės, galiojančios laikotarpiu, už kurį skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis.“
draudimo išmokas iki šio įstatymo 1 straipsnio 5 dalies įsigaliojimo, socialinio draudimo išmokos skiriamos ir mokamos pagal tvarką, nustatytą iki šio įstatymo 1 straipsnio 5 dalies įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Rima Baškienė
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys – gyventojų susitikimo metu išsakyti pastebėjimai dėl nuo 2023 m. sausio 1 dienos pasikeitusių vaiko priežiūros išmokų dydžio nustatymo. Atkreiptinas dėmesys, kad pasirinkus gauti vaiko priežiūros išmoką iki vaikui sueis 24 mėnesiai, pagal dabar veikiantį teisinį reguliavimą vaiko priežiūros išmokai darbo užmokestis apskaičiuojamas už galiojusį užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos. Norint pasinaudoti įstatymo nustatyta galimybe (esant vaiko priežiūros atostogose) dirbti, yra nustatytos lubos – kad darbo užmokesčio ir vaiko priežiūros išmokos suma negali būti didesnė nei du vidutiniai darbo užmokesčiai. Vaiko priežiūros išmoka paskaičiuojama pagal darbo užmokestį, kuris buvo nuo teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos. Šis dydis „užšaldomas“ visam 24 mėnesių laikotarpiui. Iki šių metų galiojusioje vaiko priežiūros skyrimo tvarkoje, buvo numatyta, jeigu vaiką prižiūrintis asmuo vaiko priežiūros atostogas yra pasiėmęs dvejiems metams, antraisiais metais net ir gaunant didesnį darbo užmokestį, vaiko priežiūros išmoka nėra mažinama. Taip valstybė sudarė galimybę šeimai turėti didesnę finansinę paramą bei skatino antraisiais vaiko priežiūros metais neprarasti darbo įgūdžių. Dabar galiojančioje Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo redakcijoje taikomos 2 VDU lubos. Atkreiptinas dėmesys, kad gerėjant ekonominei situacijai ir didėjant darbo apmokėjimui atlyginimai neretai viršija 2 vidutinius darbo užmokesčius. Tad vaiko priežiūros išmokų lubų sistema labai nepalanki daugiau nei 2 VDU uždirbantiems asmenims.
Siekiant, kad valstybė garantuotų pajamų lygį šeimoms, kurios augina vaikus per visą vaiko priežiūros atostogų laikotarpį, projektu siūloma maksimalų kompensuojamą darbo užmokestį vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti - padidinti iki trijų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių. Atkreiptinas dėmesys, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis taikomas ne tik vaiko priežiūros, bet ir ligos bei profesinės reabilitacijos išmokoms apskaičiuoti. Būtina įvertinti ir tai, kad Socialinio draudimo įmokoms taikomos lubos, tiems darbuotojams, kurių darbo užmokestis viršija 5 VDU per mėnesį arba 60 VDU per metus, virš jų jau VSD įmokų mokėti nebereikia. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai - Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesio ar teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio. Taigi šioje dalyje įtvirtintas vaiko priežiūros atostogų metu mokamos motinystės (tėvystės) pašalpos dydžio ribojimas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma maksimalų kompensuojamą darbo užmokestį vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti – padidinti iki trijų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygų ir jo plėtrai didelės neįtakos neturės, tačiau leis darbuotojams auginantiems vaikus iki 24 mėn. aktyviau dalyvauti darbo rinkoje. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų keisti nereikės. 13.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus ženklaus papildomų lėšų poreikio, nes 3 vidutinius darbo užmokesčius gauna nedidelis skaičius žmonių. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Motinystės išmoka, kompensuojamasis darbo užmokestis. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys. Nuo 2024 m. įsigaliosiančiais Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymais didinamos minimalios motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos nuo 6 iki 8 BSI, taip pat sudaromos galimybės asmenims vaiko priežiūros atostogų metu dirbti ir gauti vaiko priežiūros išmoką, (gaunama vaiko priežiūros išmoka ir gaunamas darbo užmokestis negalės viršyti penkių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki pajamų ir (ar) išmokų gavimo dienos, dydžio). Tačiau neturint galimybės dirbti (galimai dėl darbo pobūdžio ar dėl vaiko sveikatos), gaunama vaiko priežiūros išmoka asmenims, kurie uždirbdavo didesnius atlyginimus ir mokėjo didesnius mokesčius, apskaičiuojant maksimalų kompensuojamąjį darbo užmokestį lieka apribota dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką, dydžiu. Pastebėtina, kad vidutinis darbo užmokestis kinta kas ketvirtį, minimalioji mėnesinė alga – kas metus, o kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį paskirta vaiko priežiūros išmoka, yra paskaičiuojama vertinant užpraeitą ketvirtį jo pajamų ir (ar) išmokų dydį teisės į išmoką gavimo dienai. Vadinamosios „išmokų lubos“ įneša nepasitenkinimą sąžiningai ir daug dirbusiems asmenims. Vaiko priežiūros išmoka, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis 18 mėnesių, yra 60 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio.
Vaiko priežiūros išmoka, jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 24 mėnesiai, šios išmokos dydis už laikotarpį iki vaikui sueis 12 mėnesių yra 45 procentai, o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai
Lietuvoje gimė 59 tūkst. kūdikių. Pagal pateiktus duomenis už 2022 metus visose rūšyse pajamos viršijo išlaidas: Ligos – 76 mln eurų, Motinystės – 121 mln. eurų, Nelaimingų atsitikimų ir profesinių ligų – 2 mln eurų. Panašus įmokų – išmokų balansas tikėtinas ir už 2023 m. SODROS rezervas nuolat didėja ir 2023 m. pabaigoje sieks 2,536 mlrd. eurų, o 2024 metų pabaigoje planuojamas apie 3,076 mlrd. eurų. Teikiamu patobulintu Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2456(2) siūloma didinti maksimalaus kompensuojamojo darbo užmokesčio „lubas“ vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti palaipsniui nuo dabar galiojančių 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio iki 2,5 – nuo 2025 metų sausio 1 d., o nuo 2026 metų sausio 1 d iki 3 vidutinių darbo užmokesčių dydžio.
Tai būtų racionalu ir teisinga, nes sudarytų geresnes sąlygas šeimoms, neturinčioms galimybės derinti darbo ir vaiko auginimo gauti didesnę vaiko priežiūros išmoką. Atitinkamai būtų didinamas ir ligos, profesinės reabilitacijos ir tėvystės išmokos dydis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai - Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesio ar teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma palaipsniui padidinti maksimalų kompensuojamą darbo užmokestį vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti nuo 2 vidutinių darbo užmokesčio dydžių iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčio dydžio –nuo 2025 metų sausio 1 d., ir iki 3 vidutinių darbo užmokesčio dydžio nuo 2026 metų sausio 1 d., sudarant galimybę asmenims gauti didesnę vaiko priežiūros išmoką, neturint galimybės derinti vaiko auginimo su darbo santykiais, jei jų darbo užmokestis buvo didesnis iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos. Atitinkamai būtų didinamas ir ligos, profesinės reabilitacijos ir tėvystės išmokos dydis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygų ir jo plėtrai didelės neįtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 10.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų keisti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų reikės. Padidinus maksimalų kompensuojamą darbo užmokestį vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti nuo 2 iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčio dydžio 2025 metams reikėtų apie 8 mln. eurų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Motinystės išmoka, kompensuojamasis darbo užmokestis. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Teikiamas patobulintas Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2456(3) iki šiol nepraranda savo aktualumo. Juo siūloma didinti maksimalaus kompensuojamojo darbo užmokesčio
„lubas“ vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti nuo dabar galiojančių 2
vidutinių darbo užmokesčių dydžio iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Tai būtų racionalu ir teisinga, nes sudarytų geresnes sąlygas šeimoms, neturinčioms galimybės derinti darbo ir vaiko auginimo gauti didesnę vaiko priežiūros išmoką. Nuo 2024 m. liepos mėn. įsigaliojusiais Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymais didinamos minimalios motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos nuo 6 iki 8 BSI, taip pat sudaromos galimybės asmenims vaiko priežiūros atostogų metu dirbti ir gauti vaiko priežiūros išmoką, (gaunama vaiko priežiūros išmoka ir gaunamas darbo užmokestis negalės viršyti penkių vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki pajamų ir (ar) išmokų gavimo dienos, dydžio). Asmenys, kurie uždirbdavo didesnius atlyginimus ir mokėjo didesnius mokesčius, apskaičiuojant maksimalų kompensuojamąjį darbo užmokestį lieka apriboti dviejų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti išmoką, dydžiu. O Įstatymo suteikta galimybė esant vaiko priežiūros atostogose dirbti, gali būti pritaikoma ne visais atvejais (galimai dėl darbo pobūdžio ar dėl vaiko sveikatos).
Pastebėtina, kad vidutinis darbo užmokestis kinta kas ketvirtį, minimalioji mėnesinė alga – kas metus, o kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį paskirta vaiko priežiūros išmoka, yra paskaičiuojama vertinant už praeitą ketvirtį jo pajamų ir (ar) išmokų dydį teisės į išmoką gavimo dienai. Vadinamosios „išmokų lubos“ įneša nepasitenkinimą sąžiningai ir daug dirbusiems asmenims. Vaiko priežiūros išmoka, jeigu apdraustasis pasirenka gauti šią išmoką, kol vaikui sueis 18 mėnesių, yra 60 procentų išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Vaiko priežiūros išmoka, jeigu apdraustasis pasirenka gauti vaiko priežiūros išmoką, kol vaikui sueis 24 mėnesiai, šios išmokos dydis už laikotarpį iki vaikui sueis 12 mėnesių yra 45 procentai, o nuo 12 mėnesių iki vaikui sueis 24 mėnesiai
Įstatymo projekto tikslas – didinti maksimalaus kompensuojamojo darbo užmokesčio „lubas“ vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti nuo dabar galiojančių 2 vidutinių darbo užmokesčių dydžio iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių dydžio. Atitinkamai būtų didinamas ir ligos, profesinės reabilitacijos ir tėvystės išmokos dydis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai – Seimo narė Rima Baškienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme 6 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių, galiojusių už praeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesio ar teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, dydžio. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projektu siūloma padidinti maksimalų kompensuojamą darbo užmokestį vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti nuo 2 vidutinių darbo užmokesčio dydžių iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčio dydžio, sudarant galimybę asmenims gauti didesnę vaiko priežiūros išmoką, neturint galimybės derinti vaiko auginimo su darbo santykiais, jei jų darbo užmokestis buvo didesnis iki teisės gauti vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos. Atitinkamai būtų didinamas ir ligos, profesinės reabilitacijos ir tėvystės išmokos dydis. 5.
rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygų ir jo plėtrai didelės neįtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą kitų įstatymų keisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų keisti nereikės. 13.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Padidinus maksimalų kompensuojamą darbo užmokestį vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuoti nuo 2 iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčio dydžio 2025 metams reikėtų apie 8 mln. eurų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Motinystės išmoka, kompensuojamasis darbo užmokestis. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narė Rima Baškienė
2023-03-01 Nr. XIVP-2456 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projektą reikėtų papildyti nuostata, aiškiai nustatančia naujo dydžio išmokos mokėjimo taisykles, nes gali kilti neaiškumų, ar naujo dydžio išmoka turėtų būti mokama tik po įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę į išmoką, ar turėtų būti perskaičiuota išmokos dalis, mokėtina po įstatymo įsigaliojimo ir tiems asmenims, kurie teisę į išmoką įgijo iki įsigaliojant šiam įstatymui. 2. Atsižvelgiant į tai, kad šiam įstatymui įgyvendinti prireiks papildomų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, valstybės biudžeto lėšų, bei į tai, kad pagal Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
2023-12-06 Nr. XIVP-2456(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 6 straipsnio 5 dalį siūloma papildyti formuluote „galiosiantis nuo
uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuoti negali viršyti atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazės, galiojančios laikotarpiu, už kurį skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, galiosiantis nuo 2025 m. sausio 1 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d.“ Savo esme analogišką papildymą („Kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuoti negali viršyti atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazės, galiojančios laikotarpiu, už kurį skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, įsigaliosiantis nuo 2026 m. sausio 1 d.“) siūloma nustatyti įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje, kuri įsigaliotų 2026 m. sausio 1 d. Siūlomi papildymai nedera su galiojančia norma (ir jos keisti nesiūloma), kurioje nustatyta, kad „Kompensuojamasis uždarbis motinystės išmokoms apskaičiuoti negali viršyti atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazės, galiojančios laikotarpiu, už kurį skaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis.“ Įtvirtinus aptariamas įstatymo projekto formuluotes būtų neaišku kaip reikėtų apskaičiuoti kompensuojamojo darbo užmokesčio dydį.
Be to, aptariamos formuluotės suponuoja išvadą, kad kompensuojamojo uždarbio dydis, įsigaliosiantis nuo 2026 m. sausio 1 d., būtų taikomas į ateitį neapibrėžtą laiką, nepaisant kiekvienais metais būsimų socialinio draudimo atitinkamų rodiklių pokyčių. Galima preziumuoti, kad šie papildymai teikiami atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. kovo 1 d. išvadoje pateiktus siūlymus aptariamo įstatymo projekto pirmajam variantui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad siūlomi papildymai suformuluoti kaip nuolatinio pobūdžio taisyklės, o ne kaip naujai nustatytų normų įgyvendinimą reguliuojančios nuostatos. Atsižvelgiant į tai, manome, kad įstatymo projekte reikėtų aiškiai nustatyti naujo dydžio išmokos mokėjimo taisykles, nes gali kilti neaiškumų, ar naujo dydžio išmoka turėtų būti mokama tik po įstatymo įsigaliojimo įgijusiems teisę į išmoką, ar turėtų būti perskaičiuota ir tiems asmenims, kurie teisę į išmoką įgijo iki įsigaliojant šiam įstatymui. 2. Atsižvelgiant į tai, kad šiam įstatymui įgyvendinti prireiks papildomų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, valstybės biudžeto lėšų, bei į tai, kad pagal Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis J. Andriuškevičiūtė, tel. +370 5 209 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. +370 5 209 6842, el. p. [email protected]
2024-08-22 Nr. XIVP-2456(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad „Asmenims, įgijusiems teisę gauti socialinio draudimo išmokas iki šio įstatymo 1 straipsnio 5 dalies įsigaliojimo, socialinio draudimo išmokos skiriamos ir mokamos pagal tvarką, nustatytą iki šio įstatymo 1 straipsnio 5 dalies įsigaliojimo.“ Šioje dalyje reikėtų atsisakyti tekstų „5 dalies“ arba tikslinti nuorodas, nes įstatymo projekto 1 straipsnis turi vieną dalį, kurioje siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalį. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimą siūlytina papildyti atsižvelgiant į tai, kad šio straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti ir įstatymo normų taikymą. 3. Atsižvelgiant į tai, kad šiam įstatymui įgyvendinti prireiks papildomų valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, valstybės biudžeto lėšų, dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė. Viešosios teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Jurgita Meškienė J. Andriuškevičiūtė, tel. (0 5) 209 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (0 5) 209 6842, el. p. [email protected]