2023 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas 1.Pakeisti 30 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs arba uždirbęs
pajamų iš individualios veiklos per nuolatinę bazę, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų po to mokestinio laikotarpio kalendorinių metų gegužės 1 dienos privalo pateikti metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaraciją ir joje deklaruoti sumokėtą avansinio pelno mokesčio sumą, visas per tą mokestinį laikotarpį gautas arba uždirbtas pajamas iš individualios veiklos per nuolatinę bazę ir už jas šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą pajamų mokestį iš jo atskaičius kas mėnesį sumokėtas avansinio pelno mokesčio sumas. Avansinio pelno mokesčio dydžio sumą mokesčio mokėtojas apskaičiuoja nuo minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną.“
2Pakeisti 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Metinėje pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracijoje apskaičiuotas pajamų mokestis nuo nenuolatinio gyventojo per mokestinį laikotarpį gautų arba uždirbtų individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų turi būti sumokėtas į biudžetą iki šiame straipsnyje nustatyto metinės pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracijos pateikimo termino pabaigos, avansinio pelno mokesčio suma sumokama už praėjusį mėnesį ne vėliau kaip iki kito einančio po šio mėnesio 15 dienos.“
4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų
mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaracijų formas, jų užpildymo ir pateikimo tvarką bei avansinio pelno mokesčio mokėjimo tvarką nustato centrinis mokesčio administratorius.“
5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5.
Šio straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatos netaikomos Ukrainos piliečiams, jų šeimos nariams ir asmenims be pilietybės, esant aplinkybėms, nurodytoms Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo 2022 m. birželio 30 d. Nr. XIV-1277 56 straipsnio 8 dalyje. Šio straipsnio nuostatos netaikomos nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamoms, gautoms iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas,
išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2. Centrinis mokesčio administratorius iki 2023 m. birželio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 30 straipsnio 1 dalį nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs arba uždirbęs pajamų iš individualios veiklos per nuolatinę bazę, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų po to mokestinio laikotarpio kalendorinių metų gegužės 1 dienos privalo pateikti metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaraciją ir joje deklaruoti visas per tą mokestinį laikotarpį gautas arba uždirbtas pajamas iš individualios veiklos per nuolatinę bazę ir už jas šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą pajamų mokestį. Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, gautų arba uždirbtų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, kuriais nuolatinė bazė buvo ar turėjo būti įregistruota. Tokia pat mokesčio apskaičiavimo taisyklė taikoma ir nuolat Lietuvoje gyvenantiems asmenims, kurie gauna arba uždirba pajamas iš individualios veiklos ir toks teisinis reguliavimas nuolat Lietuvoje gyvenantiems asmenims yra pagrįstas.
Tačiau analogiškas reguliavimas, pagal kurį nenuolatinio Lietuvos gyventojo pajamų, gautų arba uždirbtų per nuolatinę bazę Lietuvoje, mokesčio pirmas mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai ir pareiga mokėti mokestį persikelia į sekančius metus (iki gegužės 1 d.) kuriais nuolatinė bazė buvo ar turėjo būti įregistruota, yra iš esmės fiktyvus, nes nenuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai dažniausiai neišdirbę kalendorinių metų arba gavę ar uždirbę pajamas iš individualios veiklos visus metus, iki kitų metų gegužės 1 d. jau yra išvykę iš Lietuvos nepateikę metinės pajamų mokesčio nuo individualios veiklos deklaracijos ir mokesčių nesumokėję mokesčio nei už vieną mėnesį. Nauju teisiniu reguliavimu siekiama panaikinti konkurencinį nenuolatinių Lietuvos gyventojų pranašumą prieš kitus Lietuvos gyventojus, kurie gyvendami nuolat Lietuvoje mokesčius sumoka, o nenuolatiniai gyventojai nustatytos pareigos mokėti gyventojų pajamų mokestį, kuris yra nedidelis, išvengia. Tokiu teisiniu reguliavimu, manytina, jog yra pažeidžiamas ir konstitucinis asmenų lygybės principas, kai daliai asmenų (nenuolatiniams gyventojams), atliekantiems tą pačią individualią veiklą ir gaunantiems analogiškas pajamas, kaip ir Lietuvos Respublikos nuolatiniams gyventojams, sudaromos prielaidos nemokėti Gyventojų pajamų mokesčio, tokiu būdu šios dvi gyventojų grupės yra traktuojamos nevienodai, nors yra toje pačioje padėtyje. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektą parengė Seimo narys Jurgis Razma. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Galiojančiame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nenuolatinis Lietuvos gyventojas, per mokestinį laikotarpį gavęs arba uždirbęs pajamų iš individualios veiklos per nuolatinę bazę, mokestiniam laikotarpiui pasibaigus, iki kitų po to mokestinio laikotarpio kalendorinių metų gegužės 1 dienos privalo pateikti metinę pajamų mokesčio nuo individualios veiklos per nuolatinę bazę pajamų deklaraciją ir joje deklaruoti visas per tą mokestinį laikotarpį gautas arba uždirbtas pajamas iš individualios veiklos per nuolatinę bazę ir už jas šio Įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuotą pajamų mokestį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūlomu įstatymo pakeitimu yra nustatoma pareiga nenuolatiniams Lietuvos gyventojams kas mėnesį mokėti avansinio pelno mokestį, taip pat nurodoma, kad avansinio pelno mokesčio dydžio sumą mokesčio mokėtojas apskaičiuoja nuo minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną. Tokiam avansiniam pelno mokesčiui sumokėti nėra būtina atskira mėnesio deklaracija ir ji Valstybinei mokesčių inspekcijai, siekiant mokesčio mokėtojui neuždėti papildomos naštos, nėra teikiama. Metinėse deklaracijose nenuolatiniai Lietuvos gyventojai, kaip ir nuolatiniai Lietuvos gyventojai, turi teisę sutikslinti gautas pajamas ir padaryti atskaitymus, įskaitant ir tuos, kurie išsidėsto kelių mėnesių laikotarpyje. Teigiami pokyčiai: visi individualią veiklą vykdantys asmenys gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo aspektu bus traktuojami vienodai; bus pašalintos prielaidos nenuolatiniams Lietuvos gyventojams, vykdantiems individualią veiklą Lietuvos Respublikoje, išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo.
Šiuo siūlomu teisiniu reguliavimu nustatyta gyventojo pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo taisyklė nėra taikoma Ukrainos piliečiams, jų šeimos nariams ir asmenims be pilietybės, esant aplinkybėms, nurodytoms Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo 2022 m. birželio 30 d. Nr. XIV-1277 56 straipsnio 8 dalyje. Nauju teisiniu reguliavimu šiame įstatyme nustatyta gyventojo pajamų mokesčio mokėjimo tvarka nėra esminė, todėl siūloma, kad ji įsigaliotų nuo 2023 m. liepos 1 d. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės nurodytos šio aiškinamojo rašto 4 dalyje. Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas pašalins prielaidas daryti pažeidimus mokesčių mokėjimo srityje, o atitinkamais atvejais galimai ir prielaidas korupcijai kilti. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, bus nustatytos vienodos konkurencinės sąlygos Lietuvos nuolatiniams ir nenuolatiniams gyventojams; bus pašalintos prielaidos piktnaudžiavimui nemokėti gyventojų pajamų mokesčio, kartu sudarant vienodas sąlygas verslui plėtoti. 8. Ar įstatymų projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Įstatymų projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Priėmus Įstatymo projektą, priimti naujų įstatymų, keisti ar pripažinti netekusiais galios jau galiojančių įstatymų nereikės. 10. Ar įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Priėmus Įstatymo projektą Centrinis mokesčio administratorius turės pakeisti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko
viršininko 2022 m. lapkričio 9 d. įsakymo Nr. VA-86 redakcija) patvirtintas taisykles, kurios reglamentuoja Nenuolatinio Lietuvos gyventojo metinės pajamų mokesčio deklaracijos formų turinį. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo projekte numatytoms nuostatoms nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų; įmokos į nacionalinį biudžetą padidės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Įstatymų projekto rengimo metu Finansų ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija susipažino su teikiamu Įstatymo projekto idėja ir jo pirmine redakcija; į specialistų vertinimus dėl galimai padidėsiančios administracinės naštos, teikiamame Įstatymo projekte, yra atsižvelgta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Avansinis pelno mokestis. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.
2023-03-08 Nr. XIVP-2446 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 30 straipsnio 1 ir 2 dalis, jose nustatant naują teisinį reguliavimą, apmokestinant nenuolatinių Lietuvos gyventojų pajamas gyventojų pajamų mokesčiu: šie asmenys, per mokestinį laikotarpį gavę individualios veiklos pajamų, turėtų mokėti „avansinio pelno mokestį“, kurio dydį „mokesčio mokėtojas apskaičiuoja nuo minimaliosios mėnesinės algos, galiojusios einamųjų kalendorinių metų sausio 1 dieną“, ir kuris turėtų būti sumokamas „už praėjusį mėnesį ne vėliau kaip iki kito einančio po šio mėnesio 15 dienos“. Teikiamas siūlymas yra neišbaigtas, stokojantis teisinio aiškumo, sistemiškai nederantis su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis, todėl svarstytinas keliais aspektais. Pirma, pažymėtina, jog projekto tekste vartojama formuluotė „avansinis pelno mokestis“ keistina atsižvelgus į tai, kad keičiamu įstatymu reglamentuojamas ne pelno, o gyventojų pajamų mokestis. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog projektu nustatoma, kad šis dydis skaičiuojamas nuo minimaliosios mėnesinės algos, tačiau projekte nėra jokių nuostatų, kaip konkrečiai apskaičiuojamas avansinis pelno mokesčio dydis (kokie tarifai taikomi). Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar avansinio pelno mokesčio mokėjimas siejamas su pajamų gavimo faktu, t. y. ar esant mėnesių, kuriais jokių pajamų negauta, vis tiek turi būti mokamas avansinis pelno mokestis už tuos mėnesius. Ketvirta, iš projekto nuostatų ir kartu pateikto aiškinamojo rašto iki galo nėra aišku, kodėl siūloma skaičiuoti avansinį pelno mokestį nuo minimaliosios mėnesinės algos, o ne nuo faktiškai gautų pajamų.
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto nuostatas avansinis pelno mokestis turėtų būti sumokėtas ne vėliau kaip iki kito einančio mėnesio
pajamas. Penkta, kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „visi individualią veiklą vykdantys asmenys gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo aspektu bus traktuojami vienodai; bus pašalintos prielaidos nenuolatiniams Lietuvos gyventojams, vykdantiems individualią veiklą Lietuvos Respublikoje, išvengti gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo.“ Pažymėtina, jog pagal projekto nuostatas būtų kaip tik atvirkščiai negu teigiama aiškinamajame rašte – individualią veiklą vykdantys nuolatiniai ir nenuolatiniai Lietuvos gyventojai gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo aspektu bus traktuojami nevienodai, nors tokiam nevienodam teisiniam reguliavimui projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių objektyvių priežasčių. Atkreiptinas dėmesys, jog galimos situacijos, kai vykdant individualią veiklą tam tikrais mėnesiais negaunama pajamų arba jų gaunama labai mažai ir avansinis pelno mokestis, skaičiuojant jo dydį nuo minimaliosios mėnesinės algos, sudarytų neproporcingai didelę sumą per mėnesį gautų pajamų atžvilgiu. Tokiu atveju nenuolatinis Lietuvos gyventojas būtų ženkliai blogesnėje padėtyje palyginus su nuolatiniu Lietuvos gyventoju, kadangi nenuolatinis Lietuvos gyventojas turėtų jau kitą mėnesį sumokėti avansinį pelno mokestį nuo faktiškai negautų pajamų, kai tuo tarpu nuolatinis Lietuvos gyventojas tokioje pačioje situacijoje mokėtiną gyventojų pajamų mokestį apskaičiuotų ir sumokėtų už visą mokestinį laikotarpį (kalendorinius metus) nuo faktiškai gautų pajamų (ir iš jų atėmęs leidžiamus atskaitymus).
Atsižvelgus į tai, projektas tobulintinas iš esmės. Šešta, atsižvelgus į projektu siūlomus pakeitimus, manytina, kad turėtų būti keičiamas ir keičiamo įstatymo 30 straipsnio pavadinimas bei šio straipsnio 3 dalis. Taip pat svarstytina, ar, siekiant teisinio aiškumo, projektu siūlomų nuostatų nevertėtų dėstyti atskiru keičiamo įstatymo straipsniu. 2. Projekto 1 straipsnio 4 dalimi keičiamo įstatymo 30 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio
asmenims be pilietybės, esant aplinkybėms, nurodytoms Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 pakeitimo įstatymo
diskutuotina keliais aspektais. Pirma, keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatomos taisyklės nenuolatinių Lietuvos gyventojų individualios veiklos apmokestinimui apskritai, ne tik naujos projektu siūlomos taisyklės dėl avansinio pelno mokesčio. Atsižvelgus į tai, kad projekto aiškinamajame rašte aiškiai nurodoma, jog išimtį siekiama nustatyti tik dėl naujai projektu siūlomo teisinio reguliavimo, susijusio su avansiniu pelno mokesčiu, aptariama projekto nuostata atitinkamai koreguotina pagal aiškinamajame rašte nurodytą nuostatų taikymo apimtį.
Antra, projekte nurodyto įstatymo 56 straipsnio 8 dalyje yra kalbama apie tam tikras sąlygas, kurias turi atitikti Ukrainos piliečiai, jų šeimos nariai ir asmenys be pilietybės, tam tikrais atvejais norintys gauti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Atkreiptinas dėmesys, kad ši nuostata nei turiniu, nei tikslu visiškai nėra susijusi su projekto nuostatomis. Atsižvelgus į tai, siūlytina atsisakyti nuorodos į minėtą įstatymą, o projekte įtvirtinti konkrečias šiam projektui tinkančias nuostatas, aiškiai apibrėžiančias subjektus, kuriems nebūtų taikomos projektu siūlomas teisinis reguliavimas. Trečia, manytina, kad šios nuostatos taikymas mokesčių administratoriui bus itin sudėtingas, nes jis neturės duomenų apie Ukrainos piliečius, jų šeimos narius ir asmenis be pilietybės. Svarstytina, ar galima administravimo našta bus proporcinga projektu siekiamiems tikslams. 3. Projekto nuostatos įsigaliotų
straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnį, kuris numato, kad mokesčių įstatymai, darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgus į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad 2023 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu valstybės biudžeto pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio jau yra patvirtintos, todėl dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto vykdytojos nuomonė. 5. Projektas pildytinas nuostatomis dėl jo taikymo apskaičiuojant ir deklaruojant konkretaus mokestinio laikotarpio pajamas. 6. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“:
įstatymo 30 straipsnio dalių, todėl projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnis dėstytinas nauja redakcija;
dalyje esanti data „2022 m. birželio 30 d.“ brauktina kaip perteklinė. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R.
Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]