Projekto lyginamasis variantas
2023
Pakeisti 176 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) jis atsistatydina pagal pareiškimą atsistatydinti. Toks pareiškimas turi būti įteiktas asmeniškai arba pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba patvirtintas notarine tvarka ir pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Vyriausiosios rinkimų komisijos posėdyje, kuriame sprendžiama dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais, Seimo narys dalyvauja asmeniškai ir patvirtina laisvanoriškai atsisakąs Seimo nario mandato;“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Kiekvienas Seimo narys atstovauja visai Tautai. Atlikdamas savo konstitucinę priedermę atstovauti Tautai Seimo narys dalyvauja vykdant visas konstitucines Seimo funkcijas bei vykdo visus Seimo nario įgaliojimus (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas). Todėl tais atvejais, kuomet Seimo narys atsisako Seimo nario mandato ir atsistatydina, turi nelikti nė menkiausios abejonės, kad sprendimą atsisakyti savo konstitucinės priedermės jis priėmė laisvanoriškai ir nieko neverčiamas. Šiuo metu Lietuvos Respublikos rinkimų kodekse nustatytas reguliavimas tokios galimybės įsitikinti nepalieka ypač tais atvejais, kai Seimo narys atsistatydinimo pareiškimą pateikia nuotoliniu būdu ir netgi nepatvirtintą notaro. Dėl tos priežasties, kyla rizika, kad Seimo nario elgesiu nepatenkinta jį delegavusi partija, įvairių interesų grupių atstovai arba netgi Lietuvai nedraugiškų valstybių specialiosios tarnybos gali Seimo narį versti nuotoliniu būdu užpildyti pareiškimą dėl mandato atsisakymo, o Vyriausioji rinkimų komisija bei rinkėjas neturi instrumento patikrinti, ar Seimo nario pareiškimas atspindi jo laisvą valią ir yra padarytas niekam (tame tarpe ir fiziškai) neverčiant. Seimo nario dalyvavimas, iki priimant rinkimų kodeksą, VRK posėdyje, kuriame sprendžiama dėl jo įgaliojimų nutrūkimo, buvo būtinas. Jis leisdavo rinkėjams bei VRK nariams įsitikinti Seimo nario sprendimo laisvanoriškumu, o žiniasklaidos atstovams – vykdantiems jų pareigą informuoti visuomenę – užduoti klausimus apie atsistatydinimo priežastis. Taip buvo užtikrinamas maksimalus proceso skaidrumas ir viešumas. Kaip praktika su Seimo nario K.
Bartoševičius atsistatydinimu parodė, pasikeitus reguliavimui ir Seimo nariui nedalyvaujant VRK posėdyje, nelieka nei galimybės įsitikinti, ar jis mandato atsisako laisvanoriškai, neverčiamas jį delegavusios politinės jėgos ar kitų interesų turinčių asmenų. Proceso skaidrumas ir viešumas nėra užtikrinamas, dėl ko rinkėjai neturi galimybės išgirsti ir Seimo nario pasitraukimo motyvų. Siekiant išvengti tokių situacijų ateityje bei užtikrinti, kad Seimo nariai būtų apsaugoti nuo neleistino spaudimo atsistatydinti, o taip pat užtikrinant maksimalią apsaugą konstitucinei Seimo nario priedermei atstovauti Tautai yra siūlytina nustatyti, kad savo sprendimo atsistatydinti laisvanoriškumą Seimo narys turėtų asmeniškai patvirtinti VRK posėdyje, kuriame sprendžiama dėl jo įgaliojimų nutrūkimo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė jį pasirašę Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu galiojančiame Rinkimų kodekso 176 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodoma, kad Seimo nario atsistatydinimo pareiškimas turi būti įteiktas asmeniškai arba pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba patvirtintas notarine tvarka ir pateiktas Vyriausiajai rinkimų komisijai. Seimo narys VRK posėdyje, kuriame sprendžiama dėl jo įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais nedalyvauja ir VRK nariai neturi galimybės įsitikinti, kad jis Seimo nario mandato atsisako laisvanoriškai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma įtvirtinti nuostatą, kad VRK posėdyje, kuriame sprendžiama dėl Seimo nario įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais, Seimo narys dalyvauja asmeniškai ir patvirtina laisvanoriškai atsisakąs Seimo nario mandato.
Taip būtų sudaromos sąlygos rinkėjams bei sprendimą dėl Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo priimantiems VRK nariams įsitikinti, kad Seimo narys savo mandato atsisako laisvanoriškai, o ne verčiamas išorinių jėgų spaudimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) , galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams;
Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Kitų teisės aktų pakeisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11.
11Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Vyriausioji rinkimų komisija“, „Seimo nario įgaliojimai“, „mandatas“, „įgaliojimų nutrukimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai:
2443 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma Rinkimų kodekso (RK) 176 straipsnio 2 dalies 1 punktą papildyti nuostata, kuria būtų įtvirtinta Seimo nario, pateikusio Vyriausiajai rinkimų komisijai (VRK) pareiškimą atsistatydinti, pareiga asmeniškai dalyvauti šios komisijos posėdyje ir patvirtinti, kad jis „laisvanoriškai atsisakąs Seimo nario mandato“. 1.1. Pažymėtina, kad pagal RK 176 straipsnio 2 dalies 1 punktą Seimo nario pareiškimas atsistatydinti VRK turi būti įteiktas asmeniškai arba pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, arba patvirtintas notarine tvarka. Šiais pareiškimo pateikimui nustatytais reikalavimais užtikrinamas pareiškimo autentiškumas, todėl, mūsų nuomone, projektu siūlomas reikalavimas Seimo nariui asmeniškai dalyvauti VRK posėdyje būtų perteklinis, dar daugiau – juo būtų sukurtos prielaidos susidaryti teisinio neapibrėžtumo situacijai tuo atveju, jeigu pareiškimą atsistatydinti pateikęs Seimo narys VRK posėdyje vis dėlto nedalyvautų (nors jis Seimo nario pareigų nevykdytų, VRK negalėtų pripažinti jo įgaliojimų nutrūkusiais). 1.2. Vertinant projektu teikiamą siūlymą taip pat svarbu atsižvelgti į tai, kad RK 176 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 4 dalies 1 punkte ir 5 dalies 1 punkte yra nustatytas unifikuotas Seimo narių, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių merų, Europos Parlamento narių atsistatydinimo pareiškimo teisinis reguliavimas. Nėra aiškaus kriterijaus, kuriuo būtų pagrįstas diferencijuotas Seimo nario teisės atsistatydinti iš pareigų įgyvendinimo teisinis reguliavimas palyginti su savivaldybės tarybos nariu, savivaldybės meru ir Europos Parlamento nariu. 1.3.
pastabas, projektu teikiamam siūlymui būtų pritarta, siūlomą nuostatą reikėtų patikslinti. Pagal Konstitucijos 63 straipsnio 3 punktą ir RK 176 straipsnio 2 dalies 1 punktą Seimo nario įgaliojimų nutrūkimo pagrindas yra jo atsistatydinimas, o ne „Seimo nario mandato atsisakymas“, todėl Seimo narys turėtų patvirtinti, kad jis atsistatydina, o ne atsisako mandato; be to, žodį „laisvanoriškai“ siūlytume pakeisti žodžiais „laisva valia“ (taigi vietoj formuluotės „patvirtina laisvanoriškai atsisakąs Seimo nario mandato“ įrašytina formuluotė „patvirtina, kad atsistatydina laisva valia“). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal RK
komisijos posėdžių salėje, bet ir nuotoliniu bei mišriuoju būdais, taigi nėra visiškai aišku, ar projekte numatyta Seimo nario pareiga VRK posėdyje dalyvauti
„asmeniškai“ galėtų būti įvykdyta jam posėdyje dalyvaujant nuotoliniu būdu. 2. Rinkimų kodeksas yra patvirtintas Rinkimų kodekso
patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, taigi šio kodekso teisinė forma yra konstitucinis įstatymas, kuris pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priimamu konstituciniu įstatymu. Atsižvelgiant į tai, projekto pavadinimas taisytinas
3Kadangi projektas, kuriuo siūloma keisti RK,
įregistruotas 2023 m. savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimų politinės kampanijos metu (pagal RK 64 straipsnio 2 dalį, rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo VRK sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos), atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal RK 194 straipsnį, vykstant rinkimų politinei kampanijai šis kodeksas negali būti keičiamas (išskyrus atvejus, kai būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo aktą arba Europos Sąjungos teisės aktą). Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]