Projekto lyginamasis variantas
GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio PAPILDYMO 8 daliMI
1 straipsnis. 21 straipsnio papildymas 8 dalimi Papildyti 21 straipsnį 8 dalimi ir jį išdėstyti taip:
gali atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą). Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas yra paėmęs daugiau kaip vieną kreditą gyvenamajam būstui (būstams) statyti ar įsigyti arba (ir) buvo sudaręs daugiau kaip vieną finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl gyvenamojo būsto (būstų) finansinės nuomos (lizingo), iš pajamų galima atimti palūkanas už vieną jo pasirinktą kreditą (arba jo dalį) arba vieną gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą). 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 metų pajamas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Vytautas Gapšys Andrius Mazuronis
Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 21 straipsnio Pakeitimo įstatymas Papildyti
dalį5 punktu:
5) deklaruodamas
įstaigai sumokėtas palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą). Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas yra paėmęs daugiau kaip vieną kreditą gyvenamajam būstui (būstams) statyti ar įsigyti arba
(ir) buvo sudaręs daugiau kaip vieną finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl gyvenamojo būsto (būstų) finansinės nuomos (lizingo), iš pajamų galima atimti palūkanas už vieną jo pasirinktą kreditą (arba jo dalį) arba vieną gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą). 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. lapkričio 1 d. 2. Vyriausybė iki 2024 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir
deklaruojant 2023 metų mokestinio laikotarpio pajamas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Vytautas Gapšys Andrius Mazuronis
Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 21 straipsnio straipsnio pakeitimas Papildyti
dalį5 punktu:
5) 2023 m. finansų įstaigai, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (toliau – finansų įstaiga) sumokėtas palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą). Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas iš finansų įstaigos yra paėmęs daugiau kaip vieną kreditą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiam gyvenamajam būstui (būstams) statyti ar įsigyti arba (ir) su finansų įstaiga buvo sudaręs daugiau kaip vieną finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl Lietuvos Respublikoje esančio gyvenamojo būsto (būstų) finansinės nuomos (lizingo), iš pajamų galima atimti palūkanas už vieną jo pasirinktą kreditą (arba jo dalį) arba vieną gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą). 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas
įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo priima įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos apskaičiuojant ir deklaruojant 2023 metų mokestinio laikotarpio pajamas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektą paskatino rengti šiemet smarkiai išaugusios palūkanos už būsto paskolas, kurios namų ūkiams tampa nepakeliama našta. Dėl pastarųjų kilimo bankai augina savo pelną, kuris šiemet planuojama sieks beveik milijardą eurų, o tai dvigubai daugiau negu praėjusiais metais. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas svarsto papildomai apmokestinti bankų pelną, kurį didina ir išaugusios palūkanos už būsto paskolas. Parengto projekto tikslas įtvirtinti, nuostatą, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai apskaičiuodami ir deklaruodami pajamas už 2023 metus, gali iš jų atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą, taip sumažindami išaugusių paskolų palūkanų poveikį namų ūkiams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Seimo narys Vytautas Gapšys ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metų Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įtvirtinta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas 2009 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais iš pajamų gali atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą), jeigu toks kreditas yra paimtas ir rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto, kuriam statyti ar įsigyti paimtas kreditas, statybos ar įsigijimo arba finansinės nuomos (lizingo) sutartis sudaryti iki 2009 m. sausio 1 d.
Tokios palūkanos gali būti atimamos visą kredito ar finansinės nuomos (lizingo) sutarties galiojimo laiką, atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme iš apmokestinamųjų pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sumai nustatytus apribojimus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma papildyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnį, reglamentuojantį atvejus, kada iš pajamų gali būti atimamos gyventojo patirtos išlaidos, nauja 8 dalimi, kurioje būtų įtvirtinta nuostata, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas deklaruodamas 2023 m. pajamas iš jų gali atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7.
įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Reikia keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir jį lydinčius poįstatyminius teisės aktus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai atitinka visas teisės aktų nuostatas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia Įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Mūsų preliminariais skaičiavimais valstybės biudžetas galėtų netekti iki 110 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. Minėtą netekimą siūlome kompensuoti papildomai apmokestinant šiemet neplanuotai išaugusį bankų pelną, kuris planuojama sieks 1 milijardą eurų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra. 15.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „palūkanos už paimtą kreditą“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Vytautas Gapšys Andrius Mazuronis
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektą paskatino rengti šiemet smarkiai išaugusios palūkanos už būsto paskolas, kurios namų ūkiams tampa nepakeliama našta. Dėl pastarųjų kilimo bankai augina savo pelną, kuris šiemet planuojama sieks beveik milijardą eurų, o tai dvigubai daugiau negu praėjusiais metais. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas svarsto papildomai apmokestinti bankų pelną, kurį didina ir išaugusios palūkanos už būsto paskolas. Parengto projekto tikslas įtvirtinti, nuostatą, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai apskaičiuodami ir deklaruodami pajamas už 2023 metus, gali iš jų atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą, taip sumažindami išaugusių paskolų palūkanų poveikį namų ūkiams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Seimo narys Vytautas Gapšys ir Seimo Pirmininko pavaduotojas Andrius Mazuronis. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metų Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įtvirtinta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas 2009 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais iš pajamų gali atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą), jeigu toks kreditas yra paimtas ir rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto, kuriam statyti ar įsigyti paimtas kreditas, statybos ar įsigijimo arba finansinės nuomos (lizingo) sutartis sudaryti iki 2009 m. sausio 1 d.
Tokios palūkanos gali būti atimamos visą kredito ar finansinės nuomos (lizingo) sutarties galiojimo laiką, atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme iš apmokestinamųjų pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sumai nustatytus apribojimus. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma papildyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią atvejus, kada iš pajamų gali būti atimamos gyventojo patirtos išlaidos, nauju 5 punktu, įtvirtinančiu nuostatą, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas deklaruodamas 2023 m. pajamas iš jų gali atimti 2023 m. Lietuvos Respublikoje veikiančiai finansų įstaigai sumokėtas palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą). Pažymėtina, kad kreditas ar jo dalis turi būti paimti Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotose finansų įstaigose; gyvenamasis būstas įsigytas, statomas ar nuomojamas (lizinguojamas) esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Reikia keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir jį lydinčius poįstatyminius teisės aktus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai atitinka visas teisės aktų nuostatas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia Įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 13.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Mūsų preliminariais skaičiavimais valstybės biudžetas galėtų netekti iki 110 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. Minėtą netekimą siūlome kompensuoti papildomai apmokestinant šiemet neplanuotai išaugusį bankų pelną, kuris planuojama sieks 1 milijardą eurų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „palūkanos už paimtą kreditą“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Vytautas Gapšys Andrius Mazuronis
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektą paskatino rengti šiemet smarkiai išaugusios palūkanos už būsto paskolas, kurios namų ūkiams tampa nepakeliama našta. Dėl pastarųjų kilimo bankai augina savo pelną, kuris šiemet planuojama sieks beveik milijardą eurų, o tai dvigubai daugiau negu praėjusiais metais. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas svarsto papildomai apmokestinti bankų pelną, kurį didina ir išaugusios palūkanos už būsto paskolas. Parengto projekto tikslas įtvirtinti, nuostatą, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai apskaičiuodami ir deklaruodami pajamas už 2023 metus, gali iš jų atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą, taip sumažindami išaugusių paskolų palūkanų poveikį namų ūkiams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Seimo narys Vytautas Gapšys. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metų Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įtvirtinta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas 2009 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais iš pajamų gali atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą), jeigu toks kreditas yra paimtas ir rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto, kuriam statyti ar įsigyti paimtas kreditas, statybos ar įsigijimo arba finansinės nuomos (lizingo) sutartis sudaryti iki 2009 m. sausio 1 d. Tokios palūkanos gali būti atimamos visą kredito ar finansinės nuomos (lizingo) sutarties galiojimo laiką, atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme iš apmokestinamųjų pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sumai nustatytus apribojimus. 4.
siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma papildyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią atvejus, kada iš pajamų gali būti atimamos gyventojo patirtos išlaidos, nauju 5 punktu, įtvirtinančiu nuostatą, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas deklaruodamas 2023 m. pajamas iš jų gali atimti 2023 m. Lietuvos Respublikoje veikiančiai finansų įstaigai, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, sumokėtas palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą). Pažymėtina, kad kreditas ar jo dalis turi būti paimti Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotose finansų įstaigose; gyvenamasis būstas įsigytas, statomas ar nuomojamas (lizinguojamas) esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Reikia keisti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą ir jį lydinčius poįstatyminius teisės aktus. 10.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai atitinka visas teisės aktų nuostatas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia Įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Mūsų preliminariais skaičiavimais valstybės biudžetas galėtų netekti iki 110 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. Minėtą netekimą siūlome kompensuoti papildomai apmokestinant šiemet neplanuotai išaugusį bankų pelną, kuris planuojama sieks 1 milijardą eurų. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „palūkanos už paimtą kreditą“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektą paskatino rengti šiemet smarkiai išaugusios palūkanos už būsto paskolas, kurios namų ūkiams tampa nepakeliama našta. Dėl pastarųjų kilimo bankai augina savo pelną, kuris šiemet planuojama sieks beveik milijardą eurų, o tai dvigubai daugiau negu praėjusiais metais. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas svarsto papildomai apmokestinti bankų pelną, kurį didina ir išaugusios palūkanos už būsto paskolas. Parengto projekto tikslas įtvirtinti, nuostatą, kad nuolatiniai Lietuvos gyventojai apskaičiuodami ir deklaruodami pajamas už 2023 metus, gali iš jų atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą, taip sumažindami išaugusių paskolų palūkanų poveikį namų ūkiams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Seimo narys Vytautas Gapšys. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metų Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme įtvirtinta, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas 2009 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais iš pajamų gali atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą), jeigu toks kreditas yra paimtas ir rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto, kuriam statyti ar įsigyti paimtas kreditas, statybos ar įsigijimo arba finansinės nuomos (lizingo) sutartis sudaryti iki 2009 m. sausio 1 d. Tokios palūkanos gali būti atimamos visą kredito ar finansinės nuomos (lizingo) sutarties galiojimo laiką, atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme iš apmokestinamųjų pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sumai nustatytus apribojimus. 4.
siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Siūloma papildyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 21 straipsnio 1 dalį, reglamentuojančią atvejus, kada iš pajamų gali būti atimamos gyventojo patirtos išlaidos, nauju 5 punktu, įtvirtinančiu nuostatą, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas deklaruodamas 2023 m. pajamas iš jų gali atimti 2023 m. Lietuvos Respublikoje veikiančiai finansų įstaigai, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme, sumokėtas palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą). Pažymėtina, kad kreditas ar jo dalis turi būti paimti Lietuvos Respublikos teritorijoje įregistruotose finansų įstaigose; gyvenamasis būstas įsigytas, statomas ar nuomojamas (lizinguojamas) esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Reikia keisti lydinčius poįstatyminius teisės aktus. 10.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai atitinka visas teisės aktų nuostatas. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia Įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Mūsų preliminariais skaičiavimais valstybės biudžetas galėtų netekti iki 110 mln. eurų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio. Minėtą netekimą siūlome kompensuoti iš bankų solidarumo įnašo. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „palūkanos už paimtą kreditą“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra.
2023-03-03 Nr. XIVP-2440 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma papildyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 21 straipsnį 8 dalimi, joje numatant, kad „Nuolatinis Lietuvos gyventojas deklaruodamas 2023 m. pajamas iš jų gali atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą). Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas yra paėmęs daugiau kaip vieną kreditą gyvenamajam būstui (būstams) statyti ar įsigyti arba (ir) buvo sudaręs daugiau kaip vieną finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl gyvenamojo būsto (būstų) finansinės nuomos (lizingo), iš pajamų galima atimti palūkanas už vieną jo pasirinktą kreditą (arba jo dalį) arba vieną gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą)“. Projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, atsižvelgus į keičiamo įstatymo 21 straipsnio struktūrą, projekto rengėjų nuostata turėtų būti dėstoma kaip šio straipsnio 1 dalies naujas punktas, o formuluotė „Nuolatinis Lietuvos gyventojas deklaruodamas 2023 m. pajamas iš jų gali atimti“ brauktina kaip perteklinė. Nepritarus šiam siūlymui pažymėtina, jog projektu teikiamą siūlymą dėstant atskira straipsnio dalimi, toks siūlymas nedera ne tik su keičiamo įstatymo 21 straipsnio struktūra, tačiau ir su kitomis keičiamo įstatymo nuostatomis, pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatą, numatančią, jog galima tam tikrų išlaidų (keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 2¹ punktuose nurodytų išlaidų) suma negali viršyti 1500 eurų.
Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Antra, atsižvelgus į tai, kad projektu siūloma nuostata būtų laikina, projekto 1 straipsnis pildytinas nuostata dėl keičiamo įstatymo 21 straipsnio 8 dalies (arba 21 straipsnio 1 dalies atitinkamo punkto, jeigu projektu teikiamas siūlymas būtų dėstomas kitoje struktūrinėje dalyje) pripažinimo netekusia galios, o projekto 2 straipsnis atitinkamai pildytinas dalimi, nustatančia aptariamos nuostatos galiojimo datą. Trečia, svarstytina, ar projekto nereikėtų papildyti nuostatomis, įtvirtinančiomis konkrečius subjektus, iš kurių nuolatinis Lietuvos gyventojas galėtų būti pasiėmęs kreditą gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba būsto finansinę nuomą (lizingą). Ketvirta, pažymėtina, jog keičiamame įstatyme, o konkrečiai keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 54 punktuose, nustatant, kas laikoma neapmokestinamosiomis pajamomis, minimos ir pajamas, gautos pardavus ar kitaip perleidus nuosavybėn gyvenamąjį būstą. Atsižvelgus į tai, kad keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 53 ir 54 punktuose gyvenamajam būstui keliami tam tikri reikalavimai – turto buvimo vieta Europos ekonominės erdvės valstybėje, gyvenamosios vietos deklaravimas gyvenamajame būste ir pan., svarstytina, ar ir šiuo atveju neturėtų būti nustatyti tam tikri reikalavimai, keliami gyvenamojo būsto atžvilgiu. Penkta, pastebėtina, jog galimybė iš pajamų atimti palūkanas už kreditą gyvenamajam būstui įsigyti ar statyti jau buvo nustatyta keičiamame įstatyme ir pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13¹, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo Nr.
XI-111 23 straipsnio 4 dalį, „nuolatinis Lietuvos gyventojas 2009 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais iš pajamų gali atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą), jeigu toks kreditas yra paimtas ir rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto, kuriam statyti ar įsigyti paimtas kreditas, statybos ar įsigijimo arba finansinės nuomos (lizingo) sutartis sudaryti iki 2009 m. sausio 1 d. Tokios palūkanos gali būti atimamos visą kredito ar finansinės nuomos (lizingo) sutarties galiojimo laiką, atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme iš apmokestinamųjų pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sumai nustatytus apribojimus. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paėmęs daugiau kaip vieną kreditą gyvenamajam būstui (būstams) statyti ar įsigyti arba (ir) buvo sudaręs daugiau kaip vieną finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl gyvenamojo būsto (būstų) finansinės nuomos (lizingo), iš pajamų galima atimti palūkanas už vieną jo pasirinktą kreditą (arba jo dalį) arba vieną gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą)“.
Iš projekto nuostatų nėra aiškus aptariamos nuostatos ir projektu teikiamo siūlymo santykis (pavyzdžiui, ar asmuo, kuris iki 2022 m. gruodžio 31 d. grąžino kreditą pagal iki 2009 m. sausio 1 d. sudarytą kredito sutartį (gyvenamajam būstui įsigyti) ir nustatyta tvarka atimdavo sumokėtas palūkanas iš apmokestinamųjų pajamų, galės deklaruodamas 2023 metų pajamas pasinaudoti aptariama lengvata ir sumažinti savo apmokestinamąsias pajamas pagal dar vieną vėliau nei 2009 m. sausio 1 d. sudarytą kredito sutartį (gyvenamajam būstui įsigyti); arba jei asmuo dar nėra grąžinęs kredito pagal iki 2009 m. sausio 1 d. sudarytą kredito sutartį (gyvenamajam būstui įsigyti) ir nustatyta tvarka atima sumokėtas palūkanas iš apmokestinamųjų pajamų, tačiau po 2009 m. sausio 1 d. turi sudaręs dar vieną (arba kelias) kredito sutartį (gyvenamajam būstui įsigyti) – ar šis asmuo deklaruodamas 2023 metų pajamas galės pasinaudoti abejomis aptariamomis lengvatomis ir atitinkamai sumažinti savo apmokestinamąsias pajamas). Siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas šalinant šį neaiškumą. Be to, pastebėtina, jog formuluotė „už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui“ gali būti suprantama dvejopai: kad gali būti tuo pačiu metu tik vienas kreditas vienam gyvenamajam būstui arba kad tokia galimybė numatoma asmeniui apskritai vieną kartą. 2.
nuostatoms įgyvendinti turės būti priimti įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, projektas pildytinas nuostatomis dėl jo įgyvendinimo, nustatant ankstesnę nuostatų dėl įgyvendinimo įsigaliojimo datą bei atitinkamai papildant projekto 2 straipsnio pavadinimą. 3. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje po žodžio „metų“ įrašytina formuluotė „mokestinio laikotarpio“. 4. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 5. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“:
žodžiu „PAKEITIMO“. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 1 straipsnio pavadinimui. 5.2. projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje esanti formuluotė „ir jį išdėstyti taip“ brauktina kaip perteklinė. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2023-03-28 Nr. XIVP-2440(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma papildyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 21 straipsnio
mokestinį laikotarpį nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos: „deklaruodamas
finansų įstaigai sumokėtas palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą). Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas yra paėmęs daugiau kaip vieną kreditą gyvenamajam būstui (būstams) statyti ar įsigyti arba (ir) buvo sudaręs daugiau kaip vieną finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl gyvenamojo būsto (būstų) finansinės nuomos (lizingo), iš pajamų galima atimti palūkanas už vieną jo pasirinktą kreditą (arba jo dalį) arba vieną gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą)“. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, atsižvelgus į keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies struktūrą, kaip perteklinė išbrauktina formuluotė „deklaruodamas 2023 m. pajamas iš jų gali atimti“. Antra, siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 5 punkte vietoje formuluotės „Lietuvos Respublikoje veikiančiai finansų įstaigai“ rašyti formuluotę „finansų įstaigai, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (toliau – finansų įstaiga)“.
Trečia, siekiant teisinio aiškumo bei norint išvengti galimų normos taikymo problemų praktikoje, siūlytina projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 5 punkto antrąjį sakinį patikslinti, nurodant, jog kreditas arba finansinės nuomos (lizingo) sutartis gali būti paimti iš finansų įstaigos, o gyvenamasis būstas yra Lietuvos Respublikos teritorijoje. Ketvirta, pastebėtina, jog galimybė iš pajamų atimti palūkanas už kreditą gyvenamajam būstui įsigyti ar statyti jau buvo nustatyta keičiamame įstatyme ir pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13¹, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo Nr. XI-111 23 straipsnio 4 dalį, „nuolatinis Lietuvos gyventojas 2009 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais iš pajamų gali atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą), jeigu toks kreditas yra paimtas ir rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto, kuriam statyti ar įsigyti paimtas kreditas, statybos ar įsigijimo arba finansinės nuomos (lizingo) sutartis sudaryti iki 2009 m. sausio 1 d. Tokios palūkanos gali būti atimamos visą kredito ar finansinės nuomos (lizingo) sutarties galiojimo laiką, atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme iš apmokestinamųjų pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sumai nustatytus apribojimus.
Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paėmęs daugiau kaip vieną kreditą gyvenamajam būstui (būstams) statyti ar įsigyti arba (ir) buvo sudaręs daugiau kaip vieną finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl gyvenamojo būsto (būstų) finansinės nuomos (lizingo), iš pajamų galima atimti palūkanas už vieną jo pasirinktą kreditą (arba jo dalį) arba vieną gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą)“. Iš projekto nuostatų nėra aiškus aptariamos nuostatos ir projektu teikiamo siūlymo santykis (pavyzdžiui, ar asmuo, kuris iki 2022 m. gruodžio 31 d. grąžino kreditą pagal iki 2009 m. sausio 1 d. sudarytą kredito sutartį (gyvenamajam būstui įsigyti) ir nustatyta tvarka atimdavo sumokėtas palūkanas iš apmokestinamųjų pajamų, galės deklaruodamas 2023 metų pajamas pasinaudoti aptariama lengvata ir sumažinti savo apmokestinamąsias pajamas pagal dar vieną vėliau nei 2009 m. sausio 1 d. sudarytą kredito sutartį (gyvenamajam būstui įsigyti); arba jei asmuo dar nėra grąžinęs kredito pagal iki 2009 m. sausio 1 d. sudarytą kredito sutartį (gyvenamajam būstui įsigyti) ir nustatyta tvarka atima sumokėtas palūkanas iš apmokestinamųjų pajamų, tačiau po 2009 m. sausio 1 d. turi sudaręs dar vieną (arba kelias) kredito sutartį (gyvenamajam būstui įsigyti) – ar šis asmuo deklaruodamas 2023 metų pajamas galės pasinaudoti abejomis aptariamomis lengvatomis ir atitinkamai sumažinti savo apmokestinamąsias pajamas). Siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas šalinant šį neaiškumą.
Be to, pastebėtina, jog formuluotė „už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui“ gali būti suprantama dvejopai: kad gali būti tuo pačiu metu tik vienas kreditas vienam gyvenamajam būstui arba kad tokia galimybė numatoma asmeniui apskritai vieną kartą. Penkta, atkreiptinas dėmesys į keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatą, numatančią, jog galima tam tikrų išlaidų (keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 2¹ punktuose nurodytų išlaidų) suma negali viršyti 1500 eurų. Atsižvelgus į projektu siūlomą pakeitimą, svarstytina, ar ir ši keičiamo įstatymo nuostata taip pat neturėtų būti keičiama. 2. Atsižvelgus į tai, kad pagal projekto 2 straipsnio 1 dalį įstatymas įsigaliotų 2023 m. lapkričio 1 d., projekto
priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus tikslintinas, nustatant, kad jie turi būti priimti iki įstatymo įsigaliojimo. 3. Atsižvelgus į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“:
straipsnio pavadinimas tikslintinas vietoj formuluotės „Pakeitimo įstatymas“ įrašant formuluotę „straipsnio pakeitimas“;
straipsnio pavadinimas tikslintinas vietoj formuluotės „įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimas“ įrašant žodį „įgyvendinimas“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R.
Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]
2023-09-25 Nr. XIVP-2440(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma papildyti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 21 straipsnio
mokestinį laikotarpį nuolatinio Lietuvos gyventojo išlaidos: „2023 m. Lietuvos Respublikoje veikiančiai finansų įstaigai sumokėtas palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno Lietuvos Respublikos teritorijoje esančio gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą). Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas yra paėmęs daugiau kaip vieną kreditą gyvenamajam būstui (būstams) statyti ar įsigyti arba (ir) buvo sudaręs daugiau kaip vieną finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl gyvenamojo būsto (būstų) finansinės nuomos (lizingo), iš pajamų galima atimti palūkanas už vieną jo pasirinktą kreditą (arba jo dalį) arba vieną gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą)“. Teikiamas siūlymas svarstytinas keliais aspektais. Pirma, pastebėtina, jog galimybė iš pajamų atimti palūkanas už kreditą gyvenamajam būstui įsigyti ar statyti jau buvo nustatyta keičiamame įstatyme ir pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 3, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13¹, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 27, 29, 30 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir įstatymo papildymo 18¹ straipsniu įstatymo Nr.
XI-111 23 straipsnio 4 dalį, „nuolatinis Lietuvos gyventojas 2009 metų ir vėlesniais mokestiniais laikotarpiais iš pajamų gali atimti palūkanas už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui statyti ar įsigyti arba palūkanas už vieno gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą), jeigu toks kreditas yra paimtas ir rašytinis susitarimas dėl gyvenamojo būsto, kuriam statyti ar įsigyti paimtas kreditas, statybos ar įsigijimo arba finansinės nuomos (lizingo) sutartis sudaryti iki 2009 m. sausio 1 d. Tokios palūkanos gali būti atimamos visą kredito ar finansinės nuomos (lizingo) sutarties galiojimo laiką, atsižvelgiant į Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme iš apmokestinamųjų pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sumai nustatytus apribojimus. Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo paėmęs daugiau kaip vieną kreditą gyvenamajam būstui (būstams) statyti ar įsigyti arba (ir) buvo sudaręs daugiau kaip vieną finansinės nuomos (lizingo) sutartį dėl gyvenamojo būsto (būstų) finansinės nuomos (lizingo), iš pajamų galima atimti palūkanas už vieną jo pasirinktą kreditą (arba jo dalį) arba vieną gyvenamojo būsto finansinę nuomą (lizingą)“.
Iš projekto nuostatų nėra aiškus aptariamos nuostatos ir projektu teikiamo siūlymo santykis (pavyzdžiui, ar asmuo, kuris iki 2022 m. gruodžio 31 d. grąžino kreditą pagal iki 2009 m. sausio 1 d. sudarytą kredito sutartį (gyvenamajam būstui įsigyti) ir nustatyta tvarka atimdavo sumokėtas palūkanas iš apmokestinamųjų pajamų, galės deklaruodamas
pajamas pagal dar vieną vėliau nei 2009 m. sausio 1 d. sudarytą kredito sutartį (gyvenamajam būstui įsigyti); arba jei asmuo dar nėra grąžinęs kredito pagal iki 2009 m. sausio 1 d. sudarytą kredito sutartį (gyvenamajam būstui įsigyti) ir nustatyta tvarka atima sumokėtas palūkanas iš apmokestinamųjų pajamų, tačiau po 2009 m. sausio 1 d. turi sudaręs dar vieną (arba kelias) kredito sutartį (gyvenamajam būstui įsigyti) – ar šis asmuo deklaruodamas 2023 metų pajamas galės pasinaudoti abejomis aptariamomis lengvatomis ir atitinkamai sumažinti savo apmokestinamąsias pajamas). Siekiant teisinio aiškumo, projektas tobulintinas šalinant šį neaiškumą. Be to, pastebėtina, jog formuluotė „už vieną paimtą kreditą (arba jo dalį) vienam gyvenamajam būstui“ gali būti suprantama dvejopai: kad gali būti tuo pačiu metu tik vienas kreditas vienam gyvenamajam būstui arba kad tokia galimybė numatoma asmeniui apskritai vieną kartą.
Antra, atkreiptinas dėmesys į keičiamo įstatymo 21 straipsnio 3 dalies nuostatą, numatančią, jog galima tam tikrų išlaidų (keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 2¹ punktuose nurodytų išlaidų) suma negali viršyti 1500 eurų. Atsižvelgus į projektu siūlomą pakeitimą, svarstytina, ar ir ši keičiamo įstatymo nuostata taip pat neturėtų būti keičiama. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2024 m. sausio
daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Atsižvelgus į tai, projekte siūloma įstatymo įsigaliojimo data koreguotina. 3. Atsižvelgus į tai, kad pagal projekto 2 straipsnio 1 dalį įstatymas įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d., o projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Vyriausybė iki įstatymo įsigaliojimo priima įgyvendinamuosius teisės aktus, šio straipsnio 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ įrašytina formuluotė „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, o šio straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės „iki įstatymo įsigaliojimo“ įrašytina data „iki 2023 m. gruodžio 31 d.“. 4.
į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos stabilumo programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 5. Projekto 1 straipsnio pavadinime kaip perteklinis išbrauktinas pasikartojantis žodis „straipsnio“, o projekto 1 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 5 punkto formuluotės derintinos su šios dalies sakiniu iki dvitaškio vietoj
„sumokėtas palūkanas“ įrašant „sumokėtos palūkanos“, vietoj „palūkanas už
vieno“ – „palūkanos už vieno“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. +370 5 209 6164, el. p. [email protected]