Projekto lyginamasis variantas
2023
Pakeisti 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Rinkimų komisijos negali rengti uždarų posėdžių, išskyrus atvejus, kuomet
posėdžio metu dirbama su įslaptinta informacija.“
Papildyti 36¹ straipsniu ir jį išdėstyti taip: „36¹ straipsnis. Leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir nariai privalo įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl leidimo dirbti ar susipažindinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, suteikimo per 15 dienų nuo pradėjimo eiti Vyriausiosios rinkimų komisijos nario ar pirmininko pareigas.“3 straipsnis. 37 straipsnio pakeitimas Papildyti 37 straipsnio 1 dalį 12 punktu ir jį išdėstyti taip:
„12) jis neįvykdė šio kodekso 36¹ straipsnyje
nustatytos pareigos arba šio kodekso 36¹ straipsnyje nurodytas leidimas jam nebuvo išduotas arba buvo panaikintas“
taikymas Įstatymo įsigaliojimo metu dirbantys Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir nariai dėl šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyto leidimo kreipiasi per 15 dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
Projekto Nr. XIVP-2439(2) lyginamasis variantas
pakeitimas
ir ją išdėstyti taip: „1. Rinkimų komisijos nariu gali būti nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis teisę būti renkamas Seimo nariu (neatsižvelgiant į kandidatui į Seimo narius nustatytą jauniausią amžių, bet sudarant rinkimų komisiją jis turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų). Vyriausiosios rinkimų komisijos, apygardos ir savivaldybės rinkimų komisijos narys privalo turėti aukštąjį išsilavinimą. Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai per 15 dienų nuo priesaikos davimo dienos privalo įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, išdavimo. 2. Pakeisti 26 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Asmuo, neatitinkantis šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytų reikalavimų ar juos
pažeidęs, neskiriamas rinkimų komisijos nariu arba atleidžiamas iš rinkimų komisijos narių. Vyriausiosios rinkimų komisijos narys ar pirmininkas, negavęs leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma
„Slaptai“, negali susipažinti su tokia informacija, bet jo įgaliojimai dėl to
nenutrūksta. 2 straipsnis. Įstatymo taikymas Įsigaliojus šiam įstatymui Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas ir nariai dėl šio įstatymo 1 straipsnyje nurodyto leidimo kreipiasi per 15 dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKIMŲ KODEKSO 24 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO BEI 36¹ STRAIPSNIU PAPILDYMO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Praktika parodė, kad Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) susiduria su sunkumais iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) gaunant informaciją apie pareikštinius dokumentus rinkimuose pateikusius asmenis, kurie nenurodė slapta bendradarbiavę su buvusios Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis. Be to, priėmus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymą, atsirado partijoms priklausančių analitinių centrų steigimo galimybė. Partijų analitiniai centrai, kaip nurodo minėtasis įstatymas, gali būti finansuojami juridinių asmenų - politinių fondų, įsteigtų Europos Sąjungos ar NATO valstybėje narėje ir įtrauktų į Patikimų politinių fondų sąrašą, lėšomis. Analitiniams centrams visais atvejai yra įstatymu draudžiama priimti finansavimą iš politinio fondo, apie kurį yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad šis politinis fondas finansuojamas lėšomis iš asmenų, kurių veikla nesuderinama su Lietuvos Respublikos valstybės interesais, konstitucinėmis vertybėmis ir nacionaliniu saugumu, arba kurio perduodamos analitiniam centrui lėšos yra suformuotos iš privačių asmenų perduotų lėšų ar kitokio turto. Taigi, esamame geopolitiniame kontekste, gali susidaryti sąlygos, kuomet VRK, vertinant politinio fondo atitikimą teisės aktų keliamiems reikalavimams, bus būtina susipažinti su įslaptinta nacionaliniam saugumui reikšminga informacija. Dėl to, šio įstatymo tikslas – užtikrinti sklandžią VRK veiklą, sudarant galimybes VRK pirmininkui, pirmininko pavaduotojui bei nariams susipažinti su įslaptinta informacija. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3.
3Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu nei VRK pirmininkas, nei jo pavaduotojas ar nariai neturi leidimo dirbti su įslaptinta informacija žymima žyma „slaptai“. Visi VRK posėdžiai yra vieši. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Pritaus rinkimų kodekso pataisoms, Vyriausios rinkimų komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir nariai privalės įstatymų nustatyta tvarka kreiptis dėl leidimo dirbti ar susipažindinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, suteikimo per 15 dienų nuo pradėjimo eiti Vyriausiosios rinkimų komisijos nario ar pirmininko pareigas. Neįvykdę šios pareigos arba negavę leidimo dirbti su įslaptinta informacija arba tais atvejais, kai leidimas buvo panaikintas – minėtieji asmenys neteks savo įgaliojimų ir, atitinkamai, negalės vykdyti VRK pirmininko, jo pavaduotojo ar nario pareigų. Įstatymo projekte numatytos ir įstatymo taikymo nuostatos šiuo metu veikiančiai VRK sudėčiai: įsigaliojimo metu dirbantys Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir nariai dėl šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyto leidimo kreipiasi per 15 dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Tais atvejais, kuomet VRK turės dirbti su įslaptinta informacija, VRK įgys teisę rengti uždarus posėdžius. Tikimasi, kad toks reguliavimas prisidės prie rinkimų skaidrumo bei nacionalinio saugumo užtikrinimo, apsaugant valstybės politinę sistemą nuo Lietuvai nedraugiškų šalių kišimosi į rinkimus, partijų ar jų analitinių centrų finansavimą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu) , galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams; Projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų teisės aktų pakeisti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 15.
15Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Vyriausioji rinkimų komisija“, „įslaptinta informacija“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo nariai:
2439 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu siūloma Rinkimų kodeksą (RK) papildyti 36¹straipsniu, kuriame būtų nustatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir narių pareiga pradėjus eiti pareigas per 15 dienų kreiptis dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, išdavimo. Jeigu ši pareiga nebūtų įvykdyta, arba nurodytas leidimas nebūtų išduotas arba būtų panaikintas, pagal projekto 3 straipsniu siūlomą nustatyti RK 37 straipsnio 1 dalies 12 punktą VRK pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar nario įgaliojimai nutrūktų. Projekto 4 straipsnyje numatyta, kad įstatymo įsigaliojimo metu veikiančios VRK pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir nariai dėl nurodyto leidimo turėtų kreiptis per 15 dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Pažymėtini šie projektu siūlomo teisinio reguliavimo probleminiai aspektai. 1.1. Pagal projektu teikiamą siūlymą nustačius, kad VRK nariai ir pirmininkas jau pradėję eiti pareigas privalo kreiptis dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo, būtų sukurtos prielaidos susidaryti tokioms situacijoms, kai negavę šio leidimo VRK nariai ar pirmininkas negalėtų toliau eiti pareigų, jų įgaliojimai nutrūktų, ir Seimas turėtų skirti naujus šios komisijos narius ar pirmininką (kurie taip pat tik pradėję eiti pareigas kreiptųsi dėl minėto leidimo išdavimo). Taip galėtų būti sutrikdytas VRK darbas ir sprendimų priėmimas (žr. RK 28 straipsnį).
RK 28 straipsnį). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant užtikrinti sklandžią VRK veiklą, vietoj projektu siūlomos jau paskirtų ir prisiekusių VRK narių ir pirmininko pareigos kreiptis dėl minėto leidimo išdavimo negalėtų būti nustatytas atitinkamas specialusis reikalavimas asmenims, kurie gali būti skiriami šios komisijos nariais. RK 26 straipsnio 1–5 dalyse yra įtvirtinti bendrieji reikalavimai visų rinkimų komisijų nariams, o šio straipsnio 1 dalyje nustatytas specialusis reikalavimas VRK, apygardų ir savivaldybių rinkimų komisijų nariams (turėti aukštąjį išsilavinimą). Pagal RK 26 straipsnio 6 dalį, šių reikalavimų neatitinkantis ar juos pažeidęs asmuo neskiriamas rinkimų komisijos nariu arba atleidžiamas iš šių pareigų. Taigi, RK 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinus specialųjį reikalavimą VRK nariams atitikti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytas sąlygas leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, gauti, būtų sudarytos teisinės prielaidos tokio leidimo neturinčių asmenų, pretenduojančių būti VRK nariais, patikrinimą atlikti dar prieš skiriant juos į šias pareigas ir neskirti į jas asmenų, kurie tų sąlygų neatitiktų, o jeigu VRK nariui ar pirmininkui išduotas leidimas būtų panaikintas, tai būtų pagrindas atleisti jį iš pareigų pagal RK
pildyti specialiu atleidimo iš pareigų pagrindu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad RK 47 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtinti apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimai priimti Seimo, merų rinkimuose kandidatais save keliančių asmenų pareiškinius dokumentus ir savivaldybių tarybų, merų rinkimuose keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus, juos tikrinti, teikti VRK registruoti kandidatus, kandidatų sąrašus. Taigi diskutuotina, ar RK 26 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti nustatytas analogiškas specialusis reikalavimas ir apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų nariams.
Atsižvelgdami į visa tai, siūlytume papildyti RK 26 straipsnio 1 dalį ir nepildyti šio kodekso 36¹ straipsniu bei 37 straipsnio 1 dalies 12 punktu. 1.2. Kaip minėta, pagal projekto 4 straipsniu pateiktą siūlymą reikalavimas kreiptis dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, išdavimo būtų taikomas ir įstatymo įsigaliojimo metu veikiančios VRK pirmininkui bei nariams. Projekte nėra nuostatų, kuriomis būtų aiškiai apibrėžta, ar jiems neįvykdžius šios pareigos arba negavus nurodyto leidimo jų įgaliojimai taip pat turėtų nutrūkti, tačiau tai, kad jokios išimties nenumatyta, suponuoja, jog pagal projekto autorių sumanymą tokie teisiniai padariniai turėtų kilti ir įstatymo įsigaliojimo metu veikiančios VRK pirmininkui bei nariams. Pabrėžtina, kad šios komisijos sudarymo metu įstatyme nei tokio reikalavimo, nei atitinkamo įgaliojimų nutrūkimo pagrindo nebuvo nustatyta, taigi tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos pažeisti jos pirmininku ir nariais paskirtų asmenų teisėtus lūkesčius eiti pareigas jų paskyrimo metu galiojusio įstatymo nustatytą laiką. Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pažymėta, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurių paskirtis – užtikrinti asmens pasitikėjimą valstybe ir teise; šie principai reiškia, kad valstybė privalo užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, o asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos.
Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnis tikslintinas arba taip, kad būtų aišku, jog įstatymo įsigaliojimo metu veikiančios VRK narys ar pirmininkas, negavęs leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma
„Slaptai“, negali dalyvauti šios komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su
tokia informacija, bet jo įgaliojimai dėl to nenutrūksta, arba taip, kad įstatymo nuostatų taikymo pradžia būti susieta su naujos VRK sudarymu RK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais. 2. Rinkimų kodeksas yra patvirtintas Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, taigi šio kodekso teisinė forma yra konstitucinis įstatymas, kuris pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priimamu konstituciniu įstatymu. Atsižvelgiant į tai, projekto pavadinimas taisytinas – vietoj žodžio „įstatymas“ įrašytini žodžiai „konstitucinis įstatymas“. 3.
3Kadangi projektas, kuriuo siūloma keisti RK,
įregistruotas 2023 m. savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimų politinės kampanijos metu (pagal RK 64 straipsnio 2 dalį, rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo VRK sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos), atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal RK 194 straipsnį, vykstant rinkimų politinei kampanijai šis kodeksas negali būti keičiamas (išskyrus atvejus, kai būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo aktą arba Europos Sąjungos teisės aktą). 4. Projekto 1 straipsnio formuluotę „išskyrus atvejus, kuomet posėdžio metu“ siūlytume pakeisti formuluote „išskyrus posėdžius, kuriuose“. 5. Jeigu pagal projekto 2 straipsniu pateiktą siūlymą RK būtų pildomas 36¹ straipsniu, šio straipsnio pavadinimą siūlytume patikslinti taip, kad jame atsispindėtų šio straipsnio turinio esmė, t. y. VRK pirmininko ir narių pareiga gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. 6. Jeigu pagal projekto 2 straipsniu pateiktą siūlymą RK būtų pildomas 36¹ straipsniu, jame žodį „Vyriausios“ reikėtų pakeisti žodžiu „Vyriausiosios“, žodį „susipažindinti“ – žodžiu „susipažinti“, žodį
„suteikimo“ – žodžiu „išdavimo“ (pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą
leidimas yra išduodamas, o ne suteikiamas). Šio straipsnio konstrukciją „nariai privalo <...> kreiptis dėl leidimo <...> suteikimo per 15 dienų nuo pradėjimo eiti <...> pareigas“ (kuri yra dviprasmiška ir gali būti suprantama taip, kad per 15 dienų turi būti išduotas leidimas) siūlytume patikslinti taip: „nariai per 15 dienų nuo priesaikos davimo dienos privalo <...> kreiptis dėl leidimo <...> išdavimo“. 7. Projekto 2 ir 4 straipsnių nuostatose atsisakytina žodžių „pirmininko pavaduotojas“, nes į šias pareigas skiriamas VRK narys (RK 39 straipsnio 1 dalis). 8.
projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 8.1. Projekto pavadinime vietoj žodžių „bei 36¹straipsniu papildymo“ įrašytina „ir Kodekso papildymo 36¹ straipsniu“. 8.2. Projekto 2 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „Papildymas“ įrašytini žodžiai „Kodekso papildymas“, o nurodant siūlomo pakeitimo esmę po žodžio „Papildyti“ įrašytinas žodis „Kodeksą“. 8.3. Projekto 2 ir 3 straipsniuose nurodant siūlomų pakeitimų esmę išbrauktina formuluotė „ir jį išdėstyti taip“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]
2023-10-02 Nr. XIVP- 2439(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Pagal Rinkimų kodekso (RK) 26 straipsnio 6 dalį, asmuo, neatitinkantis šio straipsnio 1–5 dalyse nustatytų reikalavimų ar juos pažeidęs, neskiriamas rinkimų komisijos nariu arba atleidžiamas iš šių pareigų. Projektu siūloma šio straipsnio 1 dalyje nustatyti reikalavimą Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkui ir nariams per 15 dienų nuo priesaikos davimo dienos kreiptis dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, išdavimo. Tokia šio reikalavimo formuluotė suponuoja, kad pagrindas atleisti šios komisijos narį iš pareigų pagal RK 26 straipsnio 6 dalį būtų tik jeigu jis per nustatytą laiką neįvykdytų pareigos kreiptis dėl nurodyto leidimo išdavimo, bet ne tuo atveju, jeigu šis leidimas jam nebūtų išduotas arba būtų panaikintas. RK 37 straipsnyje taip pat nėra nustatyta tokio Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko ir narių įgaliojimų nutrūkimo pagrindo. Todėl manome, kad projekto 1 straipsnio 2 dalyje teikiamos RK 26 straipsnio 6 dalies antrojo sakinio, kuriuo nustatomi aptariamo leidimo negavimo padariniai, dalis „bet jo įgaliojimai dėl to nenutrūksta“ yra perteklinė, ir siūlome ją išbraukti. Jeigu būtų nuspręsta šios nuostatos dalies neatsisakyti, ją reikėtų patikslinti, atsižvelgiant į tai, kad RK 26 straipsnio 6 dalies pirmajame sakinyje kalbama apie rinkimų komisijos nario atleidimą, o ne apie savaiminį įgaliojimų nutrūkimą (pavyzdžiui, vietoj formuluotės „bet jo įgaliojimai dėl to nenutrūksta“ įrašyti formuluotę „bet tai nėra pagrindas jį atleisti iš pareigų“). 2.
teikiamos RK 26 straipsnio 6 dalies antrojo sakinio formuluotės „negavęs leidimo“ pažodinė samprata neapima tokios galimos situacijos, kai anksčiau išduotas leidimas būtų panaikintas, todėl įvertintina, ar nereikėtų šios formuluotės pakeisti tikslesne, pavyzdžiui, atsižvelgiant į Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme vartojamas formuluotes, vietoj jos įrašyti „kuriam neišduotas arba panaikintas leidimas“. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. +370 5 209 6160, el. p. [email protected] V. Staugaitytė, tel. +370 5 209 6898, el. p. [email protected]
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydas Anušauskas, Aušrinė Armonaitė, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė.
Dalia Asanavičiūtė Seimo narė, Paulė Kuzmickienė Seimo narė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresnioji patarėja Viktorija Staugaitytė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininkė Lina Petronienė, Vyriausiosios rinkimų komisijos pirmininko pavaduotojas Andrius Puksas, Vyriausiosios komisijos narys Martynas Čerkauskas, Olga Kilkinova Vyriausiosios komisijos narė, Jolanta Petrušauskienė Vyriausiosios komisijos narė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Mokymų ir komunikacijos laikinai vykdanti skyriaus vedėjo funkcijas Diana Daubarė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Teisės ir tyrimų skyriaus vedėjas Rokas Stabingis, Vyriausios rinkimų komisijos Rinkimų organizavimo skyriaus vedėja Reda Daniškevičiūtė, Vyriausiosios rinkimų komisijos Kompiuterinių technologijos skyriaus vedėjas Darius Gaižauskas, Teisingumo ministerijos Baudžiamosios justicijos grupės patarėjas Tomas Naruševičius, Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos grupės patarėja Sandra Vasiulytė-Maliaukė, Teisingumo ministerijos Teisinių paslaugų politikos grupės vyresnioji patarėja Reda Nikrėvičė, Vidaus reikalų ministerijos Strateginių sprendimų paramos grupės vyresnysis patarėjas Adomas Puidokas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo administravimo ir vietos savivaldos grupės patarėja Justina Ronkaitienė, Vidaus reikalų ministerijos Regioninės politikos grupės vadovė Rasa Tamulevičiūtė, Valstybės saugumo departamento atstovė Kristina Vaičiūnė. Grinkevičiūtė Agnė Seimo nario V. Semeškos patarėja, Rasa Kiūdytė Seimo nario A. Stončaičio patarėja, Seimo narės I. Haase patarėja Erika Puišytė, Seimo narės A. Armonaitės patarėjas Lukas Stravinskas, Seimo nario A. Anušausko patarėja Meda Taleikytė, Seimo nario A.
Vyšniausko patarėja Rugilė Valatkienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-062 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 2 straipsniu siūloma Rinkimų kodeksą (RK) papildyti 36¹straipsniu, kuriame būtų nustatyta Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininko, pirmininko pavaduotojo ir narių pareiga pradėjus eiti pareigas per 15 dienų kreiptis dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, išdavimo. Jeigu ši pareiga nebūtų įvykdyta, arba nurodytas leidimas nebūtų išduotas arba būtų panaikintas, pagal projekto 3 straipsniu siūlomą nustatyti RK 37 straipsnio 1 dalies 12 punktą VRK pirmininko, pirmininko pavaduotojo ar nario įgaliojimai nutrūktų. Projekto
VRK pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir nariai dėl nurodyto leidimo turėtų kreiptis per 15 dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo. Pažymėtini šie projektu siūlomo teisinio reguliavimo probleminiai aspektai. 1.1. Pagal projektu teikiamą siūlymą nustačius, kad VRK nariai ir pirmininkas jau pradėję eiti pareigas privalo kreiptis dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo, būtų sukurtos prielaidos susidaryti tokioms situacijoms, kai negavę šio leidimo VRK nariai ar pirmininkas negalėtų toliau eiti pareigų, jų įgaliojimai nutrūktų, ir Seimas turėtų skirti naujus šios komisijos narius ar pirmininką (kurie taip pat tik pradėję eiti pareigas kreiptųsi dėl minėto leidimo išdavimo). Taip galėtų būti sutrikdytas VRK darbas ir sprendimų priėmimas (žr. RK 28 straipsnį).
RK 28 straipsnį). Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant užtikrinti sklandžią VRK veiklą, vietoj projektu siūlomos jau paskirtų ir prisiekusių VRK narių ir pirmininko pareigos kreiptis dėl minėto leidimo išdavimo negalėtų būti nustatytas atitinkamas specialusis reikalavimas asmenims, kurie gali būti skiriami šios komisijos nariais. RK 26 straipsnio 1–5 dalyse yra įtvirtinti bendrieji reikalavimai visų rinkimų komisijų nariams, o šio straipsnio 1 dalyje nustatytas specialusis reikalavimas VRK, apygardų ir savivaldybių rinkimų komisijų nariams (turėti aukštąjį išsilavinimą). Pagal RK 26 straipsnio 6 dalį, šių reikalavimų neatitinkantis ar juos pažeidęs asmuo neskiriamas rinkimų komisijos nariu arba atleidžiamas iš šių pareigų. Taigi, RK 26 straipsnio 1 dalyje įtvirtinus specialųjį reikalavimą VRK nariams atitikti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytas sąlygas leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, gauti, būtų sudarytos teisinės prielaidos tokio leidimo neturinčių asmenų, pretenduojančių būti VRK nariais, patikrinimą atlikti dar prieš skiriant juos į šias pareigas ir neskirti į jas asmenų, kurie tų sąlygų neatitiktų, o jeigu VRK nariui ar pirmininkui išduotas leidimas būtų panaikintas, tai būtų pagrindas atleisti jį iš pareigų pagal RK 26 straipsnio 6 dalį. Tokiu atveju nereikėtų RK 37 straipsnio 1 dalies pildyti specialiu atleidimo iš pareigų pagrindu. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad RK 47 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra įtvirtinti apygardos, savivaldybės rinkimų komisijos įgaliojimai priimti Seimo, merų rinkimuose kandidatais save keliančių asmenų pareiškinius dokumentus ir savivaldybių tarybų, merų rinkimuose keliamų kandidatų pareiškinius dokumentus, juos tikrinti, teikti VRK registruoti kandidatus, kandidatų sąrašus. Taigi diskutuotina, ar RK 26 straipsnio 1 dalyje neturėtų būti nustatytas analogiškas specialusis reikalavimas ir apygardų, savivaldybių rinkimų komisijų nariams.
Atsižvelgdami į visa tai, siūlytume papildyti RK 26 straipsnio 1 dalį ir nepildyti šio kodekso 36¹ straipsniu bei 37 straipsnio 1 dalies 12 punktu. Pritarti iš dalies Klausymų metu diskutuota dėl siūlomo teisinio reguliavimo būtinumo ir VRK priimamų sprendimų viešumo, aptarti probleminiai siūlomo reguliavimo aspektai. Svarbu paminėti, kad VRK veikla yra grindžiama viešumo principu, VRK posėdžiai ir jų metu priimami sprendimai yra vieši (viešai transliuojami) (Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 24 straipsnis), todėl VRK įgaliojus dirbti su įslaptinta informacija, tokia informacija viešuose posėdžiuose remtis nebūtų galima. Pastebėtina, kad tik vieša informacija gali būti tinkamai motyvuojami VRK sprendimai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme, priešingu atveju, VRK sprendimai būtų laikomi nepagrįstais (nemotyvuotais). VRK neturi jokių sunkumų nei gauti, nei viešai tvarkyti informaciją apie asmenis, slapta bendradarbiavusius asmenis su buvusios Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis, tiek tuo atveju, kai jie yra prisipažinę apie savo bendradarbiavimą, tiek tuo atveju, kai jie yra šią informaciją nuslėpę, nes tokiems asmenims kandidatuojant į renkamas Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės mero pareigas, ši informacija yra vieša. Klausymų metu taip pat buvo iniciatyva kreiptis nuomonės pagal kompetenciją į VSD, ar VRK nariams būtina atitikti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytas sąlygas leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. VSD privalomo būtinumo nepatvirtino.
Įvertinus ir tai, kad pasitaikė atvejis, kai 2019 m. prieš savivaldos rinkimus VSD teikė informaciją, ir dėl susipažinimo su šia slapta pažyma tuometinė VRK pirmininkė turėjo gauti ir buvo gavusi Seimo Pirmininko išduotą leidimą „Slaptai“. Su šia informacija supažinti buvo pakviesta į Seimo kanceliarijos Dokumentų valdymo skyriaus atitinkamą saugų kabinetą. Todėl komitetas siūlo įteisinti prievolę VRK nariams ir pirmininkui gauti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija,tačiau tokio leidimo negavus, VRK narys ar pirmininkas negalėtų susipažinti su slapta informacija, bet jo įgaliojimai nenutrūktų ir nebūtų sutrikdytas komisijos darbas. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-064
minėta, pagal projekto 4 straipsniu pateiktą siūlymą reikalavimas kreiptis dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, išdavimo būtų taikomas ir įstatymo įsigaliojimo metu veikiančios VRK pirmininkui bei nariams. Projekte nėra nuostatų, kuriomis būtų aiškiai apibrėžta, ar jiems neįvykdžius šios pareigos arba negavus nurodyto leidimo jų įgaliojimai taip pat turėtų nutrūkti, tačiau tai, kad jokios išimties nenumatyta, suponuoja, jog pagal projekto autorių sumanymą tokie teisiniai padariniai turėtų kilti ir įstatymo įsigaliojimo metu veikiančios VRK pirmininkui bei nariams. Pabrėžtina, kad šios komisijos sudarymo metu įstatyme nei tokio reikalavimo, nei atitinkamo įgaliojimų nutrūkimo pagrindo nebuvo nustatyta, taigi tokiu siūlomu teisiniu reguliavimu būtų sudarytos prielaidos pažeisti jos pirmininku ir nariais paskirtų asmenų teisėtus lūkesčius eiti pareigas jų paskyrimo metu galiojusio įstatymo nustatytą laiką.
Konstitucinio Teismo aktuose ne kartą pažymėta, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principai, kurių paskirtis – užtikrinti asmens pasitikėjimą valstybe ir teise; šie principai reiškia, kad valstybė privalo užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, o asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius teisės aktus įgytos teisės nustatytą laiką bus išlaikytos ir įgyvendinamos. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsnis tikslintinas arba taip, kad būtų aišku, jog įstatymo įsigaliojimo metu veikiančios VRK narys ar pirmininkas, negavęs leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, negali dalyvauti šios komisijos posėdyje, kuriame susipažįstama su tokia informacija, bet jo įgaliojimai dėl to nenutrūksta, arba taip, kad įstatymo nuostatų taikymo pradžia būti susieta su naujos VRK sudarymu RK 34 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais. Pritarti Komiteto patobulintame projekto variante numatyta, kad negavęs VRK narys ir pirmininkas leidimo dirbti žymima slaptumo žyma
„Slaptai“, negalėtų susipažinti su tokia informacija, bet jo įgaliojimai dėl
to nenutrūktų. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
kodeksas yra patvirtintas Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstituciniu įstatymu, taigi šio kodekso teisinė forma yra konstitucinis įstatymas, kuris pagal Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalį keičiamas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma priimamu konstituciniu įstatymu.
žodžio „įstatymas“ įrašytini žodžiai „konstitucinis įstatymas“. Pritarti
projektas, kuriuo siūloma keisti RK, įregistruotas 2023 m. savivaldybių tarybų ir savivaldybių merų rinkimų politinės kampanijos metu (pagal RK 64 straipsnio 2 dalį, rinkimų politinė kampanija prasideda nuo rinkimų datos paskelbimo ir baigiasi praėjus 100 dienų nuo VRK sprendimo, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai arba rinkimai pripažįstami negaliojančiais, įsigaliojimo dienos), atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal RK 194 straipsnį, vykstant rinkimų politinei kampanijai šis kodeksas negali būti keičiamas (išskyrus atvejus, kai būtina įgyvendinti Konstitucinio Teismo aktą arba Europos Sąjungos teisės aktą). Pritarti
pakeisti formuluote „išskyrus posėdžius, kuriuose“. Atsižvelgti Komitetas siūlo patobulintą variantą. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pagal projekto 2 straipsniu pateiktą siūlymą RK būtų pildomas 36¹ straipsniu, šio straipsnio pavadinimą siūlytume patikslinti taip, kad jame atsispindėtų šio straipsnio turinio esmė, t. y. VRK pirmininko ir narių pareiga gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Atsižvelgti Komitetas siūlo patobulintą projektą, kuriuo keičiamas RK 26 straipsnis. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-03-062 6.
Jeigu pagal projekto 2 straipsniu pateiktą siūlymą RK būtų pildomas 36¹ straipsniu, jame žodį „Vyriausios“ reikėtų pakeisti žodžiu „Vyriausiosios“, žodį
„susipažindinti“ – žodžiu „susipažinti“, žodį „suteikimo“ – žodžiu „išdavimo“
(pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą leidimas yra išduodamas, o ne suteikiamas). Šio straipsnio konstrukciją „nariai privalo <...> kreiptis dėl leidimo <...> suteikimo per 15 dienų nuo pradėjimo eiti <...> pareigas“ (kuri yra dviprasmiška ir gali būti suprantama taip, kad per 15 dienų turi būti išduotas leidimas) siūlytume patikslinti taip:
„nariai per 15 dienų nuo priesaikos davimo dienos privalo <...>
kreiptis dėl leidimo <...> išdavimo“. Atsižvelgti Komitetas siūlo patobulintą projektą, kuriuo keičiamas RK 26 straipsnis. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 ir 4 straipsnių nuostatose atsisakytina žodžių „pirmininko pavaduotojas“, nes į šias pareigas skiriamas VRK narys (RK 39 straipsnio 1 dalis). Pritarti
taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija). 8.1. Projekto pavadinime vietoj žodžių „bei 36¹straipsniu papildymo“ įrašytina „ir Kodekso papildymo 36¹ straipsniu“. 8.2. Projekto
papildymas“, o nurodant siūlomo pakeitimo esmę po žodžio „Papildyti“ įrašytinas žodis „Kodeksą“. 8.3. Projekto
„ir jį išdėstyti taip“. Atsižvelgti
teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2023-03-10 * Įvertinę Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 24 ir 37 straipsnių pakeitimo bei 36¹ straipsniu papildymo įstatymo projekto Nr.
pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
pasiūlymai: negauta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Vyriausioji rinkimų komisija 2023-05-26 * Dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 24 ir 37 straipsnių pakeitimo bei 36¹straipsniu papildymo įstatymo projekto Nr. XIVP-2439 Įstatymo projektui, kurio tikslas yra nustatyti reikalavimus VRK pirmininkui, pirmininko pavaduotojui bei nariams susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, iš esmės nepritariame. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte minėtų reikalavimų nustatymo būtinumas motyvuojamas tuo, kad (1) VRK susiduria su sunkumais iš Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro gaunant informaciją apie pareikštinius dokumentus rinkimuose pateikusius asmenis, kurie nenurodė slapta bendradarbiavę su buvusios Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis, bei tuo, kad (2) VRK veikloje bus būtina susipažinti su įslaptinta nacionaliniam saugumui reikšminga informacija, vertinant iš Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje nurodytų valstybės institucijų gautą informacija apie politinio fondo atsakingų asmenų ir (ar) fondą finansuojančių asmenų keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui.
Pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatas, „Informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis taip pat išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero, <..> arba į jas kandidatuoja“, o pagal 4 dalies nuostatas, „Duomenys apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis skelbiami Teisės aktų registre tuo atveju, jeigu asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, per 6 mėnesius nuo Komisijos paskelbto registravimo ir prisipažinimų priėmimo pradžios neprisipažino slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taip pat jei pateikė žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpė.“ Taigi VRK neturi jokių sunkumų nei gauti, nei viešai tvarkyti informaciją apie asmenis, slapta bendradarbiavusius asmenis su buvusios Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis, tiek tuo atveju, kai jie yra prisipažinę apie savo bendradarbiavimą, tiek tuo atveju, kai jie yra šią informaciją nuslėpę, nes tokiems asmenims kandidatuojant į renkamas Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės mero pareigas, ši informacija yra vieša.
Pažymime, kad pagal Lietuvos Respublikos Asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 8 straipsnio 3 dalies nuostatas, „Informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis taip pat išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero, <..> arba į jas kandidatuoja“, o pagal 4 dalies nuostatas, „Duomenys apie slaptą bendradarbiavimą su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis skelbiami Teisės aktų registre tuo atveju, jeigu asmuo, slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, per 6 mėnesius nuo Komisijos paskelbto registravimo ir prisipažinimų priėmimo pradžios neprisipažino slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, taip pat jei pateikė žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslėpė.“ Taigi VRK neturi jokių sunkumų nei gauti, nei viešai tvarkyti informaciją apie asmenis, slapta bendradarbiavusius asmenis su buvusios Sovietų Sąjungos specialiosiomis tarnybomis, tiek tuo atveju, kai jie yra prisipažinę apie savo bendradarbiavimą, tiek tuo atveju, kai jie yra šią informaciją nuslėpę, nes tokiems asmenims kandidatuojant į renkamas Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario ar savivaldybės mero pareigas, ši informacija yra vieša. Pagal Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo (toliau – POĮ) reikalavimus VRK turi pareigą vertinti Politinio fondo patikimumą ir įtraukti politinį fondą į Patikimų politinių fondų sąrašą (33 straipsnio 2 dalis).
Pagal POĮ reikalavimus, sprendžiant minėtą klausimą VRK turės kreiptis į šio įstatymo
kompetenciją turi informacijos, kad politinis fondas nėra patikimas ir iš jų gautą informaciją vertinti (33 straipsnio 6 dalis); atsakingos institucijos informaciją dėl politinio fondo patikimumo VRK turės pateikti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų (33 straipsnio 5 dalis). POĮ 33 straipsnio 4 dalyje yra nustatyti pagrindai, kuriems esant laikoma, kad politinis fondas nėra patikimas, tarp jų yra ir duomenys apie politinio fondo atsakingų asmenų ir
(ar) fondą finansuojančių asmenų keliamą grėsmę nacionaliniam saugumui (7 punktas). VRK, iš atsakingų institucijų gavusi atsakymus, kad jos neturi šio straipsnio 4 dalyje nurodytų duomenų apie politinį fondą, šį politinį fondą įtraukia į Patikimų politinių fondų sąrašą. Kai atsakingos institucijos informuoja Vyriausiąją rinkimų komisiją, kad neturi informacijos apie politinį fondą, laikoma, kad politinis fondas yra nepatikimas (POĮ 33 straipsnio 8 dalis). Taigi pagal POĮ reikalavimus VRK gaus viešą informaciją iš atsakingų institucijų tik apie tai ar šios institucijos turi informacijos apie politinį fondą ar neturi, o pareigos joms pateikti galimai turimą slapto pobūdžio informaciją, susijusią su grėsmėmis nacionaliniam saugumui, bei tuo labiau ją vertinti, nėra. Be to, VRK nėra kompetentinga vertinti grėsmių nacionaliniam saugumui buvimo, nes ši funkcija pagal kompetenciją priklauso Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentui ir Antrajam operatyvinių tarnybų departamentui prie Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos.
Be to, tai, jog VRK nėra įgaliota vertinti grėsmių nacionaliniam saugumui buvimo (neturi tokių kompetencijų), tokios informacijos pateikimas keltų taip pat pagrįstų abejonių ir dėl principo „būtina žinoti“ tinkamo įgyvendinimo Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo pagrindu. Nėra aišku, kokiam tikslui minėtos žvalgybos institucijos turėtų teikti VRK vertinamojo pobūdžio įslaptintą informaciją, žinant tai, kad VRK nėra (nebus) kompetentinga tokią informaciją tinkamai apdoroti, o juo labiau daryti iš žvalgybos institucijų kompetencijų išplaukiančias išvadas dėl grėsmių nacionaliniam saugumui buvimo. Taigi, VRK turi būti teikiama tik vieša informacija apie atsakingų institucijų turimą informaciją, nurodytą POĮ 33 straipsnio
(įslaptintos pažymos, informaciniai pranešimai, užsienio spec. tarnybų patikėta informacija ir pan.). Svarbu paminėti, kad VRK veikla yra grindžiama viešumo principu, VRK posėdžiai ir jų metu priimami sprendimai yra vieši (viešai transliuojami) (Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 24 straipsnis), todėl VRK įgaliojus dirbti su įslaptinta informacija, tokia informacija viešuose posėdžiuose remtis nebūtų galima. Pastebėtina, kad tik vieša informacija gali būti tinkamai motyvuojami VRK sprendimai Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme, priešingu atveju, VRK sprendimai būtų laikomi nepagrįstais (nemotyvuotais), atitinkamai ir neteisėtais.
Be to, siūlomos įstatyminės nuostatos dėl leidimų dirbti su įslaptinta informacija privalomumo VRK nariams gali paliesti ir VRK sekretoriatą patalpų apsaugos, įslaptintos raštvedybos, po taip pat pačio VRK sekretoriato personalo atrankos klausimais, nekalbant apie būtinumą VRK sekretoriato darbuotojams turėti leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į pateiktą VRK nuomonę ir klausymų metu išsakytus argumentus, komitetas siūlo patobulintą projekto variantą, kad ne būtų galimybės sutrikdyti VRK darbą ir sprendimų priėmimą, bet kartu VRK nariai ir pirmininkas turėtų prievolę tokį leidimą gauti. 2. Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos 2023-05-22 * Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos įvertino pateiktus derinti Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinio įstatymų projektus Nr. XIVP-2557, XIVP-2696, XIVP-2707, XIVP-2708, XIVP-2439, XIVP-2566, XIVP-2556,
ir pasiūlymų dėl Projektų neturime. Atsižvelgti
2023-05-30 Dėl Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 24 ir 37 straipsnių pakeitimo bei 36¹straipsniu papildymo įstatymo projekto Nr.
XIVP-2439, kaip pažymėta ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoje, siūlome, atsisakant naujų Rinkimų kodekso 36¹straipsnio ir 37 straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostatų, Rinkimų kodekso 26 straipsnio 1 dalyje papildomai nustatyti, kad VRK ir (arba) apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos nariu gali būti skiriamas asmuo, kuris atitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytus reikalavimus, taikomus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Tai nustatant, atsižvelgtina ir į Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 51 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstatymo 6 straipsnyje, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 34 straipsnio 3 dalyje nustatytą panašų teisinį reguliavimą. Taip pat, laikantis iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančių teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo principų, reikėtų nustatyti baigiamąsias nuostatas dėl šiuo metu į rinkimų komisijas paskirtų asmenų. Pritarti iš dalies Būtų sukurtos prielaidos susidaryti tokioms situacijoms, kai negavę šio leidimo VRK nariai ar apygardų, savivaldybių rinkimų komisijos nariai negalėtų toliau eiti pareigų, jų įgaliojimai nutrūktų,r taip būtų sutrikdytas komisijų darbas ir sprendimų priėmimas. Siūlomo patobulinto projekto 2 straipsniu nustatomos baigiamosios nuostatos dėl šiuo metu į Vyriausiąją rinkimų komisiją paskirtų narių. 4. Valstybės saugumo departamentas 2023-07-03 * Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, susipažinęs su Rinkimų kodekso 24 ir 37 straipsnių pakeitimo bei įstatymo papildymo 361 straipsniu projektu Nr. XIVP-2439 (toliau - Projektas), informuoja, kad pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturi.
Atkreipiame dėmesį, kad siekiant užtikrinti teisėkūros efektyvumo principo laikymąsi ir išvengti Vyriausiosios rinkimų komisijos (toliau - VRK) darbo sutrikdymo tais atvejais, kai VRK narių ir pirmininko įgaliojimai nutrūksta, negavus leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“, svarstytina, ar nebūtų tikslinga vietoje Projektu siūlomo Rinkimų kodekso papildymo 361 straipsniu papildyti Rinkimų kodekso 26 straipsnio 1 dalį, ir asmenims, kurie gali būti skiriami VRK nariais, nustatyti atitinkamą specialųjį reikalavimą atitikti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme nustatytas sąlygas leidimui dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. Tokiu būdu į VRK būtų paskirti tik tie asmenys, kurie atitinka minėtas sąlygas. Atsižvelgti Klausymų metu nuspręsta papildomai kreiptis į VSD dėl įvertinimo ar VRK nariai turėtų būti Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo subjektai. Tokia būtinybė neįvardinta, todėl komitetas siūlo patobulintą variantą, kuriuo keičiamas Rinkimų kodekso 26 straipsnis. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai:
komiteto patobulintam konstitucinio įstatymo projektui XIVP-2439(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už –9 , prieš –0 , susilaikė –0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Andrius Vyšniauskas, Vilius Semeška, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas konstitucinio įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Rita Karpavičiūtė