Projekto lyginamasis variantas
KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS programos finansavimo įstatymo VIII-2032 9 straipsnio PAKEITIMO
m. d. Nr. XIII- Vilnius
Pakeisti 9 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Ne mažiau kaip 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių
institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti; ne mažiau kaip 10 15 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama saugaus eismo priemonėms ir darnaus judumo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti; ne mažiau kaip 5 procentai Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama dviračių ar (ir) mikromobilumo priemonių infrastruktūros projektavimui, įrengimui, tiesimui ar priežiūrai;“
Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Kupčinskas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ PRIEŽIŪROS IR PLĖTROS programos finansavimo įstatymo VIII-2032 9 straipsnio PAKEITIMO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo VIII-2032 9 straipsnio, apibrėžiančiame programos lėšų naudojimą, 1 dalies 7 punkte yra numatoma, jog programos lėšos taip pat yra naudojamos dviračių ir pėsčiųjų takų projektavimui, įrengimui, rekonstrukcijai, taisymui ir priežiūrai. Taip pat šio straipsnio 2 dalis numato, jog programos finansavimo lėšos naudojamos savivaldybių ar viešųjų įstaigų, kurių dalininkė yra savivaldybė, savivaldybių įmonių valdomam vietinės reikšmės kelių tinklui plėsti ir užtikrinti, kad šis tinklas veiktų, įskaitant 13 punktą: darnaus judumo priemonėms (esamiems šaligatviams, pėsčiųjų takams, pėsčiųjų viadukams ir tiltams, pėsčiųjų estakadoms, pėsčiųjų perėjoms (įskaitant požemines) pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms; viešojo transporto infrastruktūrai; viešojo transporto eismui organizuoti; dviračių ir mikromobilumo priemonių statymo infrastruktūrai; stovėjimo aikštelėms, skirtoms motorinėms transporto priemonėms, dviračiams arba mikromobilumo priemonėms palikti, siekiant tęsti kelionę viešuoju transportu, įrengti, jeigu už naudojimąsi jomis neimamas atlygis; elektrinių transporto priemonių (išskyrus elektromobilius) viešosioms įkrovimo prieigoms; šaligatviams, pėsčiųjų ir (ar) dviračių takams įrengti, projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; pėsčiųjų, dviračių takų įrenginiams (tvorelėms ir pan.)) įgyvendinti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti.
LR KPPP finansavimo įstatymas dvejose vietose numato, jog šios programos lėšos turi būti skiriamos dviračių infrastruktūros plėtrai ir priežiūrai, tačiau tuo pačiu įstatymas nenumato, kokia aiški lėšų dalis turi būti skiriama dviračių infrastruktūros plėtros ir priežiūros įgyvendinimui. Kadangi yra nustatyta tik mažiausia dalis, kuri turi būti skiriama darnaus judumo priemonėms, į ją patenka ne tik dviračių, bet ir pėsčiųjų bei viešojo ir elektrinio transporto infrastruktūra. Projekto tikslas
Olandijoje atliktas tyrimas rodo, kad žmonės naudojantys dviračius kelionei į darbą, rečiau serga ir yra nedarbingi - tokiu būdu verslas gali taupyti lėšas (TNO, Knowledge for business, 2009. Prieiga per internetą: https://www.vcl.li/bilder/518.pdf). Norint pasiekti tokių rezultatų, reikalinga visa apimanti nuosekli dviračių infrastruktūros plėtra ir priežiūra, šio įstatymo įgyvendinimas būtų puiki pradžia nustatant mažiausią dalį privalomą skirti dviračių infrastruktūrai, tokiu būdu nustatant mažiausią standartą valstybės ir savivaldybės dėmesiui dviratininkams. Mikromobilumo priemonės suteikia lanksčią, tvarią, ekonomišką ir paklausią transporto alternatyvą trumpų atstumų įveikimui. Tyrimas atliktas keliose valstybėse rodo, kad mikromobilumo priemonių plėtra miestams yra naudinga tuo, kad tai perėjimas prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančių ir tvarių transporto rūšių, taip galima pasiekti teigiamo poveikio sumažinant spūstis ir taršą (EY, Global Future of Mobility 2020. Prieiga per internetą:https://assets.ey.com/content/dam/ey-sites/ey-com/en_gl/topics/automotive-and-transportation/automotive-transportation-pdfs/ey-micromobility-moving-cities-into-a-sustainable-future.pdf ) Norint tai pasiekti, reikalinga aiški finansavimo riba, kuri numatytų mažiausią skiriamą dalį tokioms darnaus ir ekologiško judumo priemonėms kaip dviračiai ar elektriniai paspirtukai. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
ir kolegos
yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Aiškinamojo rašto 1 dalyje buvo pristatytos įstatymo dalys, kuriomis yra reglamentuojama dviračių ir mikromobilių priemonių infrastruktūros plėtra ir priežiūra iš KPPP lėšų.
Taip pat 9 straipsnio 7 dalis numato, jog ne mažiau kaip 50 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama turtui įsigyti – vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti; ne mažiau kaip 10 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama saugaus eismo priemonėms ir darnaus judumo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma keisti šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, numatant, jog saugaus eismo priemonėms ir darnaus judumo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti turi būti skiriama ne mažiau kaip 15 procentų, o iš jų ne mažiau 5 procentai dviračių ar (ir) mikromobilumo priemonių infrastruktūros plėtrai ir priežiūrai. Tokiu būdu aiškiai reglamentavus, kokia suma turi būti skiriama dviračių ir mikromobilumo priemonių infrastruktūros plėtrai, bus užtikrinta nuosekli ir aiški ekologiškų judumo priemonių infrastruktūros plėtra ir priežiūra, kuri turi lemiamą svarbą visos darnaus judumo sistemos plėtrai. Remiantis 2022-2024 metų KPPP lėšų duomenimis, pagal šį įstatymo pakeitimą, dviračių ir mikromobilumo priemonių infrastruktūrai per metus galėtų būti skiriama iki 9 mln. eurų kasmet. Priimant šį įstatymą, bus nustatytas mažiausias standartas valstybės ir savivaldybės dėmesiui dviratininkams ir žmonėms, besirenkantiems alternatyvias keliavimo priemones, kas galėtų būti pirmuoju žingsniu į dar didesnį dėmesį ekologiško judėjimo infrastruktūros plėtrai visoje Lietuvoje.
Taip pat tikimasi, kad šis įstatymo projektas atkreips ir verslo dėmesį, siūlydamas plėsti darbuotojų galimybes naudotis dviračiu ar elektriniu paspirtuku kelionei į darbą, įrengiant vietas dviračių laikymui, siūlant įvairias programas bei galimybes darbuotojams, naudojantiems tvarų būdą kelionėms į darbą. Patogios infrastruktūros dviratininkams įrengimas šalia verslo gali būti naudingas ir pačiam verslui, kadangi augant žmonių skaičiui besinaudojančiam dviračiais, kaip kelionės priemone, patogi dviračių infrastruktūra šalia verslo gali tapti skatinamuoju veiksniu, kodėl paslaugai ar prekei įsigyti bus pasirenkama būtent įmonė, su patogia vieta dviračiui saugoti ar laikyti (What makes Copenhagen the world's most bike-friendly city?, World Economic Forum, 2018, Prieiga per internetą: https://www.weforum.org/agenda/2018/10/what-makes-copenhagen-the-worlds-most-bike-friendly-city/). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Kriminogeninei situacijai ir korupcijai priimtas įstatymas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms neatsilieps. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Neprieštarauja. 9.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Papildomi pokyčiai teisinėje sistemoje nėra reikalingi. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymas parengtas laikantis LR valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Atitinka. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo priėmimas valstybės ir savivaldybės biudžetams įtakos neturės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu nebuvo gauti specialistų vertinimai ir išvados. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Darnus judumas, dviračiai. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Andrius Kupčinskas
2023-02-28 Nr. XIVP-2433 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma pakeisti Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 7 dalį ir vietoj šiuo metu galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje įtvirtintų 10 procentų, numatyti, kad „ne mažiau kaip 15 procentų Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama saugaus eismo priemonėms ir darnaus judumo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti“ bei papildyti šią dalį nuostata, kad „ne mažiau kaip 5 procentai Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, turi būti naudojama dviračių ar (ir) mikromobilumo priemonių infrastruktūros projektavimui, įrengimui, tiesimui ar priežiūrai“. Projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, pažymėtina, jog pagal keičiamo įstatymo 9 straipsnio nuostatas Programos finansavimo lėšos, skirtos savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, gali būti naudojamos tik keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytoms veikloms. Svarstytina, kurias konkrečiai keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalyje nustatytas veiklas atitinka projekto siūloma formuluotė „dviračių ar (ir) mikromobilumo priemonių infrastruktūros projektavimui, įrengimui, tiesimui ar priežiūrai“.
Atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 13 punkte nustatytos šios veiklos: „darnaus judumo priemonėms (esamiems šaligatviams, pėsčiųjų takams, pėsčiųjų viadukams ir tiltams, pėsčiųjų estakadoms, pėsčiųjų perėjoms (įskaitant požemines) pritaikyti specialiųjų poreikių turintiems žmonėms; viešojo transporto infrastruktūrai; viešojo transporto eismui organizuoti; dviračių statymo infrastruktūrai; stovėjimo aikštelėms, skirtoms motorinėms transporto priemonėms arba dviračiams palikti, siekiant tęsti kelionę viešuoju transportu, įrengti, jeigu už naudojimąsi jomis neimamas atlygis; elektrinių transporto priemonių (išskyrus elektromobilius) viešosioms įkrovimo prieigoms; šaligatviams, pėsčiųjų ir (ar) dviračių takams įrengti, projektuoti, tiesti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti; pėsčiųjų, dviračių takų įrenginiams (tvorelėms ir pan.)) įgyvendinti, rekonstruoti, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti“. Atsižvelgus į keičiamo įstatymo 9 straipsnio 2 dalies 13 punkto nuostatas, Programos finansavimo lėšos gali būti naudojamos ne bet kurioms veikloms, susijusioms su dviračių infrastruktūra, o tik toms, kurios yra nustatytos aptariamoje nuostatoje. Tuo tarpu Programos lėšų naudojimas veikloms, susijusioms su mikromobilumo priemonių infrastruktūra, apskritai nėra numatytas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, projekto nuostatos tobulintinos. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog projekte vartojamos formuluotės „mikromobilumo priemonė“ turinys yra neapibrėžtas nei keičiamame įstatyme, nei kituose įstatymuose. Šiame kontekste apskritai svarstytina, apie kokią mikromobilumo priemonių infrastruktūrą yra kalbama projekte.
Pastebėtina, jog dalis dviračių infrastruktūros taip pat gali būti naudojama ir mikromobilumo priemonėms. Siekiant teisinio aiškumo, projektas atitinkamai tobulintinas. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte numatyta, jog „Siūloma keisti šio įstatymo 9 straipsnio 7 dalį, numatant, jog saugaus eismo priemonėms ir darnaus judumo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti turi būti skiriama ne mažiau kaip 15 procentų, o iš jų ne mažiau 5 procentai dviračių ar (ir) mikromobilumo priemonių infrastruktūros plėtrai ir priežiūrai“. Tuo tarpu projekte numatyta, kad dviračių ar (ir) mikromobilumo priemonių infrastruktūros plėtrai ir priežiūrai būtų skiriama atskirai ne mažiau kaip 5 procentai Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, tačiau ne iš tų 15 procentų, skirtų saugaus eismo priemonėms ir darnaus judumo priemonėms vietinės reikšmės keliuose finansuoti. Tad pagal projektu siūlomą keičiamo įstatymo 9 straipsnio 7 dalį veikloms, susijusioms su dviračių infrastruktūra, Programos finansavimo lėšos būtų skiriamos tiek kaip darnaus judumo priemonėms, tiek ir tiesiogiai dviračių infrastruktūrai. Siekiant teisinio aiškumo bei normos atitikimo projekto aiškinamajame rašte numatytiems tikslams, projektas arba jo aiškinamasis raštas koreguotinas. Jei būtų nuspręsta palikti projekto nuostatą, koreguojant projekto aiškinamąjį raštą, manytina, kad atitinkamai projektas turėtų būti koreguojamas, atsižvelgiant į sekantį pastebėjimą.
Pabrėžtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip turėtų būti skaičiuojami projekte nustatyti Programos finansavimo lėšų naudojimo procentai, pavyzdžiui, tuo atveju, jeigu darnaus judumo priemonėms (o konkrečiai veikloms, susijusioms su dviračių infrastruktūra) jau būtų skirta 5 procentai Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams. Nėra aišku, ar tai reikštų, jog vis tiek papildomai privaloma skirti ne mažiau kaip 5 procentus Programos finansavimo lėšų, skirtų savivaldybių institucijų valdomiems vietinės reikšmės keliams, veikloms, susijusioms su dviračių ar (ir) mikromobilumo infrastruktūra. Projektas tobulintinas pašalinant šį neaiškumą. 2. Atsižvelgus į tai, kad Susisiekimo ministerija formuoja kelių priežiūros ir plėtros valstybės politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, tvirtina valstybinės reikšmės kelių plėtros, modernizavimo ir veiklos užtikrinimo programas, Lietuvos kelių projektavimo normatyvinius dokumentus, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 3. Projekto 2 straipsnyje numatyta, kad įstatymo nuostatos įsigaliotų 2025 m. liepos 1 d. Svarstytina, ar projekto nuostatų įsigaliojimas mokestinių metų viduryje nesudarys šio mokesčio administravimo bei taikymo problemų. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected]