Projekto lyginamasis variantas
NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO xi-626 pavadinimo,1,2,12 straipsnių PAKEITIMO ir įstatymo papildymo 4¹straipsniu
m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. Įstatymo pavadinimo pakeitimas Pakeisti įstatymo pavadinimą ir išdėstyti jį taip:
2 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti įstatymo 1 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti ją taip: „1. Šio įstatymo tikslas – riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių panaudojimą ir užtikrinti tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą ir konkurenciją.“3 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti įstatymo 2 straipsnį 1¹dalimi ir išdėstyti ją taip: „1¹. Prekybos vieta - objektas, kuriame yra vykdoma prekyba ir su prekyba susiję veiksmai, kai tokioje vietoje darbą vykdo darbuotojai arba pasamdyti asmenys.“ Papildyti įstatymo 2 straipsnį 1²dalimi ir išdėstyti ją taip: „1². Maisto prekių ir gėrimų prekybos vieta – nespecializuota prekybos vieta, kurioje dominuoja maisto prekės ir gėrimai arba vieta, kurios pagrindinė veikla maisto prekių ir gėrimų pardavimas. “4 straipsnis. Įstatymo papildymas 4¹straipsniu Papildyti įstatymą 4¹straipsniu ir išdėstyti jį taip:
„4¹straipsnis. Prekybos vietų konkurencijos užtikrinimas
kodekse nustatytomis švenčių dienomis draudžiama vykdyti prekybą maisto prekių ir gėrimų prekybos vietose, kurių prekybos plotas yra didesnis arba lygus 500 m². 2. Draudžiama laikinomis dirbtinėmis priemonėmis sumažinti prekybos plotą siekiant atitikti 4¹straipsnio
ir 2 dalyse nustatyti reikalavimai negalioja:
1) du sekmadienius iki pirmųjų Šv. Kalėdų ir Šv.
Kalėdų ir Šv. Velykų dienos;
2) prekybos vietose, organizuotose tik festivalių, mugių ir kitų ypatingų, teminių ar sporto bei pramogų renginių reikmėms;
3) maisto ir gėrimų prekybos vietose oro uostose, geležinkelio ir autobusų stotyse;5 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas. Pakeisti 12 straipsnio, 1 dalį ir išdėstyti ją taip:
„1. Už šio įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytus
draudžiamus nesąžiningus veiksmus, išskyrus Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo 4 straipsnio
nustatytus draudžiamus veiksmus, mažmeninės prekybos įmonėms skiriama bauda iki 0,7 procento jų praėjusių finansinių metų pardavimo pajamų. Konkurencijos taryba turi teisę mažmeninės prekybos įmonei skirti įpareigojimą nutraukti šiame įstatyme nustatytus draudžiamus nesąžiningus veiksmus ar įpareigojimą atlikti veiksmus, atkuriančius ankstesnę padėtį ar pašalinančius pažeidimo pasekmes, įskaitant sutarties pakeitimą. “6 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. Šis įstatymas įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Andrius Kupčinskas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
beprecedenčiu infliacijos augimu ir energetine krize. Energetikos kainos ir kiti veiksmai, turėjo reikšmingos įtakos žaliavų kainoms, kurios - lėmė drastišką maisto kainų augimą Lietuvos prekybos centruose. Ne vienas ekonomistas yra konstatavęs, kad nemažėjantis vartojimas gyventojų tarpe, leido prekybininkams perkelti didelę dalį žaliavų pabrangimo į galutinę kainą vartotojams, tokiu būdu išlaikydamas gaunamus pelnus. Stabiliai besiplečiantys pagrindiniai Lietuvos prekybos centrai, stabiliai augančiomis pajamomis leidžia sau užtikrinti uždarą ratą, kuriame dėl resursų stokos negali konkuruoti mažesnės įmonės užsiimančios mažmenine maisto ir gėrimų produktų prekyba. Taip pat didelių prekybos centrų išlaikymas ir aptarnavimas reikalauja didelių energetinių resursų, kurių reikšmingai nemąžtanti paklausa, galėjo prisidėti prie eksponentinio energetikos kainų kilimo. Projekto tikslas - riboti didelių prekybos centrų tinklų parduotuvių veikimą sekmadieniais iš švenčių dienomis. Tokiu būdu bus suteikiama galimybė į mažmeninės maisto ir gėrimų prekybos rinką aktyviau įsitraukti mažesniems tinklams, kurių prekybos centrų ar privačių parduotuvių prekybos plotas nebus didesnis nei 500 kvadratinių metrų. Taip pat sekmadieniais ir Darbo kodekse numatytomis švenčių dienomis nedirbant didelių prekybos tinklų parduotuvėms, bus sutaupomas sunaudojamos energijos kiekis. Dėl šio reguliavimo, maži prekybos centrai sekmadieniais sulauktų didesnės paklausos, kas leistų užtikrinti didesnę prekybą ir pajamų kiekį, kuris vėliau galėtų būti perskirstomas aktyvesniam ir efektyvesniam įsitraukimui į konkurenciją tarp Lietuvoje veikiančių prekybos centrų.
Tuo pačiu nedirbdami sekmadieniais ir švenčių dienomis, prekybos centrai užtikrintų nedarbo dieną parduotuvių darbuotojams savaitgalį, kadangi šios srities darbuotojams iki šiol tekdavo dirbti per svarbiausias metų šventes, ir jųjų grafikas dažnai persidengia su savaitgaliais, kuomet galbūt kiti šeimos nariai turi galimybę savaitgalius leisti namie. Taigi šis sprendimas būtų socialiai atsakingas ir socialiai jautrus reikšmingam skaičiui žmonių dirbančiam maisto ir gėrimų prekybos sektoriuje. Apribojimas arba dalinis apribojimas prekybos centrams dirbti sekmadieniais galioja ne tik Lenkijoje, šie ribojimai taikomi tokiose šalyse kaip Vokietija, Ispanija, Prancūzija, Austrija, Norvegija, Graikija. Viešojoje erdvėje stebima jog dideji prekybos centrai nėra tikri dėl šio pasiūlymo palaikymo remdamiesi vartotojų įpročiais ir gyventojų nepasiruošimui šiai idėjai. Už šią idėją viešai pasisako tik vieno didžiųjų prekybos tinklų vadovas. Tačiau remiantis įvairiais tyrimais vartotojai labai greitai pakeičia savo apsilankymo parduotuvėse įpročius ir apyvarta, kuri anksčiau būdavo surenkama per sekmadienį, išsidėstė per kitas savaičių dienas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
parduotuvių veikla ir darbo laikas nėra reglamentuojama
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Šiuo įstatymo projektu siūloma keisti LR Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo XI-626 įstatymą.
Šiuo įstatymo pakeitimu būtų keičiamas įstatymo pavadinimas įtraukiant žodį
"kontrolės" ir būtų keičiama įstatymo paskirtis nustatant jog šis
įstatymas užtikrina ne tik didelę rinkos galią turinčių, bet visų mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą ir konkurenciją. Šiuo projekto papildomas ir antras įstatymo straipsnis numatantis papildomas sąvokas apibrėžiančias prekybos vietą ir maisto ir gėrimų prekybos vietą. Įstatymo pakeitimo projektu siūloma papildyti 4(1) straipsniu, kuris reglamentuotų maisto ir gėrimų prekybos vietų konkurencijos užtikrinimą per darbo laiko kontrolę. Papildomas straipsnis numatytų jog prekyba draudžiama sekmadieniais ir Darbo kodekse numatytomis švenčių dienomis, maisto ir gėrimų prekybos vietose, kurių prekybos plotas yra didesnis arba lygus 500 kvadratinių metrų. Taip pat straipsnyje yra numatytas draudimas dirbtinomis ir laikinomis priemonėmis mažinti parduotuvės prekybos plotą siekiant atitikti ploto reikalavimus. Įstatymo pakeitimo projekte taip pat numatomos sąlygos kada šis ribojimas negaliotų - tai būtų du sekmadieniai iki Šv. Kalėdų ir Šv. Velykų pirmųjų dienų, prekybos vietose, organizuotose tik festivalių, mugių ir kitų ypatingų, teminių ar sporto bei pramogų renginių reikmėms, maisto ir gėrimų prekybos vietose oro uostose, geležinkelio ir autobusų stotyse. Taip pat įstatymo pakeitimo projektu keičiamas įstatymo 12 straipsnis, kuris numato atsakomybę už 4(1) straipsnio draudimų nesilaikymą, skiriant baudą iki 0,7 procento jų praėjusių finansinių metų pardavimo pajamų. Laukiami teigiami rezultatai pristatyti rašto pirmojoje dalyje. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Teisinio reguliavimo poveikio vertinimas nebuvo atliktas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamą įtaką mažos galios mažmeninės prekybos įmonėms ir jų konkurencingumui. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą nereikalauja papildomų teisės aktų priėmimo, pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymo įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų nereikia. 13.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo projekto įgyvendinimas gali turėti nežymią neigiamą įtaką pridėtinės vertės mokesčio surinkimui Lietuvoje. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: "mažmeninės prekybos įmonės", "konkurencija" "maisto ir gėrimų prekybos vieta" 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo narys Parašas Andrius Kupčinskas
2023-02-22 Nr. XIVP- 2428 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma sekmadieniais ir Darbo kodekse nustatytomis švenčių dienomis uždrausti vykdyti prekybą maisto prekių ir gėrimų prekybos vietose, kurių prekybos plotas yra didesnis arba lygus 500 m². Pagal projekto aiškinamąjį raštą, projekto tikslas – „riboti didelių prekybos centrų tinklų parduotuvių veikimą sekmadieniais iš švenčių dienomis. Tokiu būdu bus suteikiama galimybė į mažmeninės maisto ir gėrimų prekybos rinką aktyviau įsitraukti mažesniems tinklams, kurių prekybos centrų ar privačių parduotuvių prekybos plotas nebus didesnis nei 500 kvadratinių metrų.“ Tačiau pastebėtina, kad ir didieji prekybos tinklai turi prekybos vietas, kurios atitiktų projekte siūlomas sąlygas, taigi siūlomu teisiniu reguliavimu, didelę rinkos galią turintys didieji tinkliniai prekybos centrai prekybą sekmadieniais ir švenčių dienomis galėtų vykdyti savo parduotuvėse, neviršijančiose 500 m² ploto. Be to, beveik visi didieji prekybos tinklai verčiasi nuotoline prekyba, kuri vykdoma ir sekmadieniais. Atsižvelgiant į tai, taip pat į tai, kad priėmus įstatymą vartotojai gali pakeisti savo įpročius ir apsipirkti kitomis dienomis nei sekmadieniais, negalima vienareikšmiškai teigti, jog siūlomų ribojimų įtvirtinimas įstatyme padės pasiekti projekto aiškinamajame rašte nurodytus tikslus. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje suformuotą oficialiąją konstitucinę doktriną dėl ūkinės laisvės ir iniciatyvos ribojimo.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą yra konstatavęs, kad „asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus. Konstitucinė asmens ūkinės veiklos laisvė sudaro sąlygas įgyvendinti įvairius asmens siekius (Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d., 2002 m. kovo 14 d., 2004 m. sausio 26 d. nutarimai). <...> Ir nors ūkinės veiklos laisvė nėra absoliuti, asmuo ja naudojasi laikydamasis tam tikrų privalomų reikalavimų, apribojimų, tačiau juos nustatant įstatymu turi būti laikomasi tam tikrų taisyklių.“ Konstitucinis Teismas 2005 m. gegužės 13 d. nutarime taip pat konstatavo, kad
„Asmens ūkinės veiklos laisvė gali būti ribojama, kai yra būtina ginti
vartotojų interesus, saugoti sąžiningą konkurenciją, kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes. Įstatyme nustatyti draudimai turi būti pagrįsti, adekvatūs siekiamam tikslui, nediskriminaciniai, aiškiai suformuluoti“. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta jokių konkrečių tyrimų, skaičiavimais pagrįstų prognozių, leidžiančių įvertinti, ar siūlomas priimti įstatymas padės saugoti sąžiningą konkurenciją ir apginti vartotojų interesus. Taip pat neaišku, kodėl pasirinkta 500 m² riba. Taigi svarstytina, ar siūlomas teisinis reguliavimas yra būtinas ir pakankami pagrįstas. 2. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu siūlomu teisiniu reguliavimu, ribojimai vykdyti prekybą sekmadieniais ir švenčių dienomis yra siejami ne su prekybą vykdančiu subjektu, o su pačia prekybos vieta – pastatu, patalpa ar apibrėžtu žemės plotu, t. y. objektu, kuriame yra „vykdoma prekyba ir su prekyba susiję veiksmai“.
Taigi vadovaujantis projekto 4 straipsnyje dėstomu Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) 4¹straipsniu, prekyba sekmadieniais ir švenčių dienomis negalėtų vykti ne tik didžiuosiuose tinkliniuose prekybos centruose, bet ir turgavietėse, viršijančiose 500 m², pavyzdžiui, Vilniaus miesto Kalvarijų, Benedikto ar Halės turguose, kuriuose prekiauja daug smulkių verslininkų. Atsižvelgiant į tai abejotina, ar projekto nuostatos dera su projekto aiškinamajame rašte nurodytu tikslu - „riboti didelių prekybos centrų tinklų parduotuvių veikimą sekmadieniais iš švenčių dienomis“. 3. Projektu siekiama riboti „didelių prekybos centrų tinklų parduotuvių veikimą“, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalimi, didelę rinkos galią turinčia mažmeninės prekybos įmone laikoma įmonė, kurios pardavimo pajamos paskutiniais finansiniais metais yra ne mažesnės kaip vienas šimtas šešiolika milijonų eurų bei tokia įmonė Lietuvos Respublikoje valdo bent 20 parduotuvių, kurios yra ne mažesnio kaip 400 m² prekybos ploto. Tuo tarpu vadovaujantis projekto nuostatomis, „didelių prekybos centrų tinklų parduotuvė“ niekaip nesiejama su mažmeninės prekybos įmonės turima rinkos galia. Taigi draudimas dirbti sekmadieniais ir švenčių dienomis būtų taikomas atsižvelgiant ne į mažmeninės prekybos įmonės padėtį rinkoje, bet išimtinai į prekybos vietos plotą.
Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo tikslas – riboti ne bet kokių, o tik didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimą, svarstytina, ar projektu siūlomi įstatymo pakeitimai yra šio įstatymo reguliavimo dalykas. 4. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo pavadinimą, įrašant žodžius „ir kontrolės“. Pastebėtina, kad projektu nėra siūlomos jokios naujos kontrolės priemonės ar tvarka, todėl siūlytina atsisakyti įstatymo pavadinimo keitimo arba tobulinant projektą įstatymo pavadinimą suformuluoti taip, jog jis atspindėtų siūlomą pakeitimą – mažmeninės prekybos įmonių darbo laiko ribojimą. 5. Projekto 2 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalį, nustatant, kad įstatymo tikslas – „riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių panaudojimą ir užtikrinti tiekėjų ir mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą ir konkurenciją.“ Projekto nuostata iš esmės taisytina, nes iškreipia pagrindinį galiojančio įstatymo tikslą. Galiojančio įstatymo nuostatos skirtos užtikrinti tiekėjų ir didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių interesų pusiausvyrą. Pakeitus įstatymo tikslą taip, kaip siūloma projekte, įstatymo tikslas nederėtų su kitų straipsnių nuostatomis. Be to, neaiškus siūlomos projekto formuluotės „riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių panaudojimą“ turinys, o siekis „užtikrinti tiekėjų ir mažmeninės prekybos įmonių <...> konkurenciją“ neturi teisinės logikos, nes „tiekėjai“ ir „įmonės“ nėra vienoje rinkoje konkuruojantys subjektai.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamasis variantas turi būti dėstomas ant galiojančios įstatymo redakcijos, o projekto lyginamajame variante naujos redakcijos straipsnio ar punkto ir (ar) jų sudedamųjų dalių tekste daromi pakeitimai turėtų būti paryškinami, o siūlomi išbraukti žodžiai - perbraukiami plona linija. 6. Projekto 3 straipsniu siūloma papildyti įstatymo 2 straipsnį nauja dalimi: „1¹. Prekybos vieta - objektas, kuriame yra vykdoma prekyba ir su prekyba susiję veiksmai, kai tokioje vietoje darbą vykdo darbuotojai arba pasamdyti asmenys.“ Neaišku, kodėl atskirai išskiriami darbuotojai ir „pasamdyti asmenys“ ir koks pastarosios sąvokos turinys. Projektas taisytinas, pašalinant nurodytą neaiškumą. Be to, atsižvelgiant į tai, kad įstatyme sąvokos dėstomos abėcėlės tvarka, prekybos vieta turėtų būti apibrėžiama 2 straipsnio naujoje dalyje, einančioje po sąvokos „pardavimo skatinimas“ apibrėžimo, atitinkamai pernumeruojant paskesnes
straipsnio 1² dalies nuostata „vieta, kurios pagrindinė veikla maisto prekių ir gėrimų pardavimas“, redaguotina loginiu ir redakciniu aspektais, nes „vieta“ nėra subjektas ir negali vykdyti veiklos. 8. Projekto 3 straipsniu siūloma nauja sąvoka „maisto prekių ir gėrimų prekybos vieta“, atsižvelgiant į tai, kad įstatyme sąvokos dėstomos abėcėlės tvarka, dėstytina 2 straipsnio naujoje 2 dalyje, o paskesnės 2 straipsnio dalys atitinkamai pernumeruojamos. 9. Projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 4¹ straipsnio 3 dalies nuostata iki dvitaškio dėstytina taip: „Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas draudimas netaikomas:“. 10.
dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 107 straipsnio 1 dalimi, draudžiamas nevienodas požiūris į ūkio subjektus, kurių faktinė ir teisinė padėtis yra panaši. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūlomu reguliavimu būtų sukurtos išskirtinės konkurencinės sąlygos tik tam tikros grupės ūkio subjektams, dėl ko galimai būtų iškraipomos konkurencinės sąlygos bendrojoje rinkoje bei atsižvelgus į SESV 107 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatas, toks reglamentavimas turi valstybės pagalbos požymių, kuri galėtų būti teikiama tik laikantis SESV 107 straipsnyje nustatytų reikalavimų. Kadangi projektu siūlomi pakeitimai yra susiję su galimu konkurencijos ribojimu, ūkio subjektų rinkos dalies ir jų padėties atitinkamoje rinkoje nustatymu, valstybės pagalbos taisyklėmis, remiantis Konkurencijos įstatymo 17 straipsniu, turėtų būti gauta Konkurencijos tarybos nuomonė. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected]