Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 preambulės, 2, 6,61 , 12, 13 IR 131 straipsnių pakeitimo įstatymas
1 straipsnis. P reambul ės pakeitimas Pakeisti preambul ę ir ją išdėstyti taip : „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Seimo 2018 m. birželio
energetinės nepriklausomybės strategijos nuostata, kad Lietuvos Respublika savo energetinį saugumą sieja su kompleksine šalies energetikos sistemų integracija į Europos Sąjungos energetikos sistemas ir bendrą Europos vidaus energijos rinką; atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą „Europos energetinio saugumo strategija“ (COM/2014/0330), kuriame yra akcentuojamas Baltijos šalių energijos tiekimo saugumo klausimas, susijęs su elektros energijos tinklo veikimo priklausomybe nuo išorės operatoriaus; įvertindamas tai, kad Baltijos šalys yra pareiškusios savo valią elektros energetikos sistemas sujungti su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; atsižvelgdamas į Baltijos šalių, Lenkijos Respublikos ir Europos Komisijos 2018 m. birželio 28 d. pasirašytą politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais per Lenkijos Respublikos elektros energetikos sistemą; pripažindamas Lietuvos Respublikos energetinę nepriklausomybę strateginiu valstybės tikslu, kurį elektros energetikos sektoriuje galima pasiekti tik Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą integravus į Europos elektros energetikos sistemas; atsižvelgdamas į tai, kad tinkamai įgyvendinti 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr.
1228/2003 (OL 2009 L 211, p. 15),
elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55), ir 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL 2011 L 326, p.
1) reikalavimus Europos Sąjungos valstybių narių elektros energetikos sistemų ir elektros energijos rinkų organizavimui ir integracijai galima tik sujungus Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; atsižvelgdamas į Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP), kuriame Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sujungimas su Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu iki 2025 m. yra pripažintas vienu iš esminių tikslų; atsižvelgdamas į Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupės (BEMIP HLG) 2018 m. rugsėjo 14 d. priimtą sprendimą dėl elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais scenarijaus įgyvendinimo; suprasdamas, kad visavertė integracija į Europos elektros energetikos sistemas yra įmanoma tik užtikrinus būtinų elektros jungčių nutiesimą, kitos reikalingos perdavimo tinklo infrastruktūros įrengimą ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; palaikydamas ir skatindamas Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu kartu su kitų Baltijos šalių elektros energetikos sistemomis, kaip bendrą Baltijos regiono iniciatyvą ir energetinio saugumo interesą; atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublika yra priklausoma nuo importuojamos elektros energijos, o šią priklausomybę galėtų sumažinti konkurencingų vietinių elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir elektros energijos tiekimo patikimumą, nustatyti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo veikimo užtikrinimo reikalavimus; siekdamas sisteminio ir koordinuoto visų elektros energetikos projektų, užtikrinančių Lietuvos Respublikos energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, įgyvendinimo; siekdamas visa apimtimi įgyvendinti tiesiogiai taikomas ir perdavimo sistemos operatoriui privalomas Europos Sąjungos tinklo kodeksų nuostatas ir efektyviai išnaudoti elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos teikiamas perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo bei kitų elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinų veiklų, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, naudas ; siekdamas visų susijusių šalies ūkio subjektų bendradarbiavimo ir įsitraukimo vykdant elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą, priima Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymą.“
1) reikalavimus Europos Sąjungos valstybių narių elektros energetikos sistemų ir elektros energijos rinkų organizavimui ir integracijai galima tik sujungus Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; atsižvelgdamas į Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP), kuriame Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sujungimas su Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu iki 2025 m. yra pripažintas vienu iš esminių tikslų; atsižvelgdamas į Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupės (BEMIP HLG) 2018 m. rugsėjo 14 d. priimtą sprendimą dėl elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais scenarijaus įgyvendinimo; suprasdamas, kad visavertė integracija į Europos elektros energetikos sistemas yra įmanoma tik užtikrinus būtinų elektros jungčių nutiesimą, kitos reikalingos perdavimo tinklo infrastruktūros įrengimą ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; palaikydamas ir skatindamas Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu kartu su kitų Baltijos šalių elektros energetikos sistemomis, kaip bendrą Baltijos regiono iniciatyvą ir energetinio saugumo interesą; atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublika yra priklausoma nuo importuojamos elektros energijos, o šią priklausomybę galėtų sumažinti konkurencingų vietinių elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir elektros energijos tiekimo patikimumą, nustatyti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo veikimo užtikrinimo reikalavimus; siekdamas sisteminio ir koordinuoto visų elektros energetikos projektų, užtikrinančių Lietuvos Respublikos energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, įgyvendinimo; siekdamas visa apimtimi įgyvendinti tiesiogiai taikomas ir perdavimo sistemos operatoriui privalomas Europos Sąjungos tinklo kodeksų nuostatas ir efektyviai išnaudoti elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos teikiamas perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo bei kitų elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinų veiklų, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, naudas ; siekdamas visų susijusių šalies ūkio subjektų bendradarbiavimo ir įsitraukimo vykdant elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą, priima Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymą.“2 straipsnis. 2
Elektros energijos kaupimo įrenginių sistema – visuma vienoje teritorijoje ar skirtingose teritorijose įrengtų elektros energijos kaupimo įrenginių, kartu valdomų naudojant centralizuotą įrenginių valdymo sistemą ir skirtų izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugai teikti , perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui bei kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms veikloms vykdyti, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos būtinosios sąlygos Siekiant laiku užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizaciją nuo IPS / UPS sistemos, nustatomos šios būtinosios sąlygos:
1) parengtos Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos teisinės ir techninės sąlygos, kurios pagal poreikį ir galimybes yra aptariamos ar suderinamos su suinteresuotais kitų šalių perdavimo sistemų operatoriais;
2) parengta perdavimo tinklų infrastruktūra, leidžianti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą desinchronizuoti nuo IPS / UPS sistemos;
3) pasirengta Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijai nuo trečiųjų šalių elektros energetikos sistemų, įskaitant Rusijos Federacijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities elektros energetikos sistemą;
Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos darbui ir atliktas izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymas;
5) įrengta elektros energijos kaupimo įrenginių sistema, skirta izoliuoto darbo rezervo paslaugai teikti , perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui bei kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms veikloms vykdyti, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus
Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto įgyvendinimo metu iki šio straipsnio 5 dalyje nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos paskirtasis kaupimo sistemos operatorius privalo teikti perdavimo sistemos operatoriui izoliuoto darbo rezervo paslaugą , sudaryti galimybes perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui bei vykdyti kitas elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinas veiklas, kurios leistų įgyvendinti šio įstatymo tikslus . Paskirtasis kaupimo sistemos operatorius neturi teisės vykdyti kitos energetikos veiklos, nesusijusios su izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimu.
, perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo bei kitų elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinų veiklų, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, vykdymas nutraukiamas įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui dėl paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus paskyrimo atšaukimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus paskyrimo atšaukimo priimamas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos teikimu, kai baigiamas įgyvendinti elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektas ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerija įvertina iš perdavimo sistemos operatoriaus gautą išvadą dėl elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto pabai gos.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 4 dal į ir ją išdėstyti taip : „4.
Visą šio įstatymo 61 straipsnio 4 dalyje nurodytą izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimo , perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo bei kitų elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinų veiklų, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, vykdymo laikotarpį paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus patiriamos sąnaudos, įskaitant investicijų grąžą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka pripažįstamos ekonomiškai pagrįstomis paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus sąnaudomis ir įtraukiamos į reguliuojamų paslaugų kainas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 41 dalį ir ją išdėstyti taip: „41 . Įgyvendindamas elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą ir siekdamas laiku užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizaciją nuo IPS / UPS sistemos, perdavimo sistemos operatorius bendradarbiauja su paskirtuoju kaupimo sistemos operatoriumi ir elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto įgyvendinimo metu iki šio įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos naudojasi paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus teikiama izoliuoto darbo rezervo paslauga , perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo bei kitų elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinų veiklų, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, teikiamomis naudomis . Izoliuoto darbo rezervo paslaugos kaina reguliuojama Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis.
Perdavimo sistemos operatoriaus ir paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus tarpusavio santykiai reguliuojami izoliuoto darbo rezervo paslaugos sutartimi ir (ar) kitomis sutartimis , kurios (-ių) projektą (-us) parengia perdavimo sistemos operatorius, bendradarbiaudamas su paskirtuoju kaupimo sistemos operatoriumi, ir suderina su Valstybine energetikos reguliavimo taryba.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 131 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Paskirtasis kaupimo sistemos operatorius, įgyvendinamas šio įstatymo 6 straipsnio 5 punkte nustatytą būtinąją sąlygą ir teikdamas izoliuoto darbo rezervo paslaugą, mažindamas perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudas bei vykdydamas kitas elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinas veiklas, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, užtikrina nacionalinio saugumo interesus Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2 ) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 preambulės, 2, 6,61 , 12, 13 IR 131 straipsnių pakeitimo įstatymas
1 straipsnis. P reambul ės pakeitimas Pakeisti preambul ę ir ją išdėstyti taip : „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Seimo 2018 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. XIII-1288 nauja redakcija išdėstytos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostata, kad Lietuvos Respublika savo energetinį saugumą sieja su kompleksine šalies energetikos sistemų integracija į Europos Sąjungos energetikos sistemas ir bendrą Europos vidaus energijos rinką; atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą „Europos energetinio saugumo strategija“ (COM/2014/0330), kuriame yra akcentuojamas Baltijos šalių energijos tiekimo saugumo klausimas, susijęs su elektros energijos tinklo veikimo priklausomybe nuo išorės operatoriaus; įvertindamas tai, kad Baltijos šalys yra pareiškusios savo valią elektros energetikos sistemas sujungti su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; atsižvelgdamas į Baltijos šalių, Lenkijos Respublikos ir Europos Komisijos 2018 m. birželio 28 d. pasirašytą politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais per Lenkijos Respublikos elektros energetikos sistemą; pripažindamas Lietuvos Respublikos energetinę nepriklausomybę strateginiu valstybės tikslu, kurį elektros energetikos sektoriuje galima pasiekti tik Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą integravus į Europos elektros energetikos sistemas; atsižvelgdamas į tai, kad tinkamai įgyvendinti
(EB) Nr. 714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr.
1228/2003 (OL 2009 L 211, p. 15) 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos , 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55) 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES , ir 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL 2011 L 326, p.
elektros energijos rinkų organizavimui ir integracijai galima tik sujungus Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; atsižvelgdamas į Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP), kuriame Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sujungimas su Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu iki 2025 m. yra pripažintas vienu iš esminių tikslų; atsižvelgdamas į Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupės (BEMIP HLG) 2018 m. rugsėjo 14 d. priimtą sprendimą dėl elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais scenarijaus įgyvendinimo; suprasdamas, kad visavertė integracija į Europos elektros energetikos sistemas yra įmanoma tik užtikrinus būtinų elektros jungčių nutiesimą, kitos reikalingos perdavimo tinklo infrastruktūros įrengimą ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; palaikydamas ir skatindamas Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu kartu su kitų Baltijos šalių elektros energetikos sistemomis, kaip bendrą Baltijos regiono iniciatyvą ir energetinio saugumo interesą; atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublika yra priklausoma nuo importuojamos elektros energijos, o šią priklausomybę galėtų sumažinti konkurencingų vietinių elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir elektros energijos tiekimo patikimumą, nustatyti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo veikimo užtikrinimo reikalavimus; siekdamas sisteminio ir koordinuoto visų elektros energetikos projektų, užtikrinančių Lietuvos Respublikos energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, įgyvendinimo; siekdamas visa apimtimi įgyvendinti tiesiogiai taikomas ir perdavimo sistemos operatoriui privalomas Europos Sąjungos tinklo kodeksų nuostatas ir efektyviai išnaudoti elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui ir kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms su dažnio reguliavimu nesusijusioms papildomoms paslaugoms, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, teikti, jeigu perdavimo sistemos operatorius neturi galimybės tokių paslaugų įsigyti iš elektros energijos rinkos dalyvių; siekdamas visų susijusių šalies ūkio subjektų bendradarbiavimo ir įsitraukimo vykdant elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą; priima Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymą.“
elektros energijos rinkų organizavimui ir integracijai galima tik sujungus Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; atsižvelgdamas į Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP), kuriame Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sujungimas su Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu iki 2025 m. yra pripažintas vienu iš esminių tikslų; atsižvelgdamas į Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupės (BEMIP HLG) 2018 m. rugsėjo 14 d. priimtą sprendimą dėl elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais scenarijaus įgyvendinimo; suprasdamas, kad visavertė integracija į Europos elektros energetikos sistemas yra įmanoma tik užtikrinus būtinų elektros jungčių nutiesimą, kitos reikalingos perdavimo tinklo infrastruktūros įrengimą ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; palaikydamas ir skatindamas Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu kartu su kitų Baltijos šalių elektros energetikos sistemomis, kaip bendrą Baltijos regiono iniciatyvą ir energetinio saugumo interesą; atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublika yra priklausoma nuo importuojamos elektros energijos, o šią priklausomybę galėtų sumažinti konkurencingų vietinių elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir elektros energijos tiekimo patikimumą, nustatyti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo veikimo užtikrinimo reikalavimus; siekdamas sisteminio ir koordinuoto visų elektros energetikos projektų, užtikrinančių Lietuvos Respublikos energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, įgyvendinimo; siekdamas visa apimtimi įgyvendinti tiesiogiai taikomas ir perdavimo sistemos operatoriui privalomas Europos Sąjungos tinklo kodeksų nuostatas ir efektyviai išnaudoti elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui ir kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms su dažnio reguliavimu nesusijusioms papildomoms paslaugoms, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, teikti, jeigu perdavimo sistemos operatorius neturi galimybės tokių paslaugų įsigyti iš elektros energijos rinkos dalyvių; siekdamas visų susijusių šalies ūkio subjektų bendradarbiavimo ir įsitraukimo vykdant elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą; priima Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymą.“2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 41 dalį ir ją išdėstyti taip: „41 .
Elektros energijos kaupimo įrenginių sistema – visuma vienoje teritorijoje ar skirtingose teritorijose įrengtų elektros energijos kaupimo įrenginių, kartu valdomų naudojant centralizuotą įrenginių valdymo sistemą ir skirtų izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugai teikti , perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo funkcijai atlikti ir kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms su dažnio reguliavimu nesusijusioms papildomoms paslaugoms, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, teikti, jeigu perdavimo sistemos operatorius neturi galimybės tokių paslaugų įsigyti iš elektros energijos rinkos dalyvių .“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis.
Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos būtinosios sąlygos Siekiant laiku užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizaciją nuo IPS / UPS sistemos, nustatomos šios būtinosios sąlygos:
1) parengtos Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos teisinės ir techninės sąlygos, kurios pagal poreikį ir galimybes yra aptariamos ar suderinamos su suinteresuotais kitų šalių perdavimo sistemų operatoriais;
2) parengta perdavimo tinklų infrastruktūra, leidžianti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą desinchronizuoti nuo IPS / UPS sistemos;
3) pasirengta Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijai nuo trečiųjų šalių elektros energetikos sistemų, įskaitant Rusijos Federacijos Kaliningrado (Karaliaučiaus) srities elektros energetikos sistemą;
Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos darbui ir atliktas izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo bandymas;
5) įrengta elektros energijos kaupimo įrenginių sistema, skirta izoliuoto darbo rezervo paslaugai teikti , perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo funkcijai atlikti ir kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms su dažnio reguliavimu nesusijusioms papildomoms paslaugoms, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, teikti, jeigu perdavimo sistemos operatorius neturi galimybės tokių paslaugų įsigyti iš elektros energijos rinkos dalyvių
Elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto įgyvendinimo metu iki šio straipsnio 5 dalyje nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos paskirtasis kaupimo sistemos operatorius privalo teikti perdavimo sistemos operatoriui izoliuoto darbo rezervo paslaugą , sudaryti galimybes perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo funkcijai atlikti ir kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms su dažnio reguliavimu nesusijusioms papildomoms paslaugoms, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, teikti, jeigu perdavimo sistemos operatorius neturi galimybės tokių paslaugų įsigyti iš elektros energijos rinkos dalyvių . Paskirtasis kaupimo sistemos operatorius neturi teisės vykdyti kitos energetikos veiklos, nesusijusios su izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimu.
, perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo funkcijos atlikimas ir kitų elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinų su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, teikimas, jeigu perdavimo sistemos operatorius neturi galimybės tokių paslaugų įsigyti iš elektros energijos rinkos dalyvių, nutraukiamas įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui dėl paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus paskyrimo atšaukimo. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas dėl paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus paskyrimo atšaukimo priimamas Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos teikimu, kai baigiamas įgyvendinti elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektas ir Lietuvos Respublikos energetikos ministerija įvertina iš perdavimo sistemos operatoriaus gautą išvadą dėl elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto pabai gos.“
12 straipsnio pakeitimas Pakeisti 12 straipsnio 4 dal į ir ją išdėstyti taip : „4. Visą šio įstatymo 61 straipsnio 4 dalyje nurodytą izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimo , perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo funkcijos atlikimo ir kitų elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinų su dažnio reguliavimu nesusijusių papildomų paslaugų, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, teikimo, jeigu perdavimo sistemos operatorius neturi galimybės tokių paslaugų įsigyti iš elektros energijos rinkos dalyvių, laikotarpį paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus patiriamos sąnaudos, įskaitant investicijų grąžą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka pripažįstamos ekonomiškai pagrįstomis paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus sąnaudomis ir įtraukiamos į reguliuojamų paslaugų kainas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 41 dalį ir ją išdėstyti taip: „41 .
Įgyvendindamas elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą ir siekdamas laiku užtikrinti tinkamą Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizaciją nuo IPS / UPS sistemos, perdavimo sistemos operatorius bendradarbiauja su paskirtuoju kaupimo sistemos operatoriumi ir elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projekto įgyvendinimo metu iki šio įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje nurodyto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo dienos naudojasi paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus teikiama izoliuoto darbo rezervo paslauga , perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo funkcijos atlikimu ir kitomis elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinomis su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, jeigu perdavimo sistemos operatorius neturi galimybės tokių paslaugų įsigyti iš elektros energijos rinkos dalyvių . Izoliuoto darbo rezervo paslaugos kaina reguliuojama Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatyme ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka ir sąlygomis. Perdavimo sistemos operatoriaus ir paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus tarpusavio santykiai reguliuojami izoliuoto darbo rezervo paslaugos sutartimi ir (ar) kitomis sutartimis , kurios (-ių) projektą (-us) parengia perdavimo sistemos operatorius, bendradarbiaudamas su paskirtuoju kaupimo sistemos operatoriumi, ir suderina su Valstybine energetikos reguliavimo taryba.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 131 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Paskirtasis kaupimo sistemos operatorius, įgyvendinamas šio įstatymo 6 straipsnio 5 punkte nustatytą būtinąją sąlygą ir teikdamas izoliuoto darbo rezervo paslaugą, atlikdamas perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo funkciją ir teikdamas kitas elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinas su dažnio reguliavimu nesusijusias papildomas paslaugas, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, jeigu perdavimo sistemos operatorius neturi galimybės tokių paslaugų įsigyti iš elektros energijos rinkos dalyvių, užtikrina nacionalinio saugumo interesus Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 PREAMBULĖS, 2, 6, 61 , 12,
straipsnių pakeitimo įstatymo projektO aiškinamasis raštas
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 preambulės, 2,6 , 61 , 12, 13 ir 131 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatinusi priežastis – poreikis Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatyme (toliau – EESSĮ) įtvirtinti pareigą paskirtajam kaupimo sistemos operatoriui [1] sudaryti galimybes perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui bei vykdyti kitas elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinas veiklas, kurios leistų įgyvendinti šio įstatymo tikslus, efektyviai išnaudojant paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus valdomą elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą (toliau – EEKS), kuri yra viena iš Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS / UPS sistemos būtinųjų sąlygų. Įstatymo pakeitimo tikslingumas yra grindžiamas toliau aprašomais esminiais argumentais.
Atsižvelgiant į:
įtakotą įvairių priežasčių, tokių kaip a) Rusijos dar 2021 m. apribotas gamtinių dujų tiekimas Europos Sąjungai, atitinkamai žemas 2021 m. pabaigoje Europos gamtinių dujų požeminių saugyklų užpildymo lygis, anglies bei apyvartinių taršos leidimų kainų didėjimas, b) Rusijos 2022 m. vasario 24 d. pradėtas karas Ukrainoje ir Rusijos vykdomas energetinis šantažas Europos Sąjungos šalių atžvilgiu, kas dar labiau sumažino gamtinių dujų pasiūlą Europoje ir išlaikė aukštas gamtinių dujų kainas, ir lėmė, kad 2021 m. pabaigoje ir 2022 m. tam tikrais laikotarpiais gamtinių dujų kainos Lietuvoje ir Europoje buvo apie 20 kartų didesnės, nei 2021 m. I pusm. ar viduryje, ir atitinkamai dėl aukštų dujų kainų, kurios yra dažna žaliava elektros energijos gamybos iš iškastinio kuro pramonėje, Europoje formavosi itin aukštos elektros energijos kainos (remiantis Nord Pool elektros biržos skelbiamais duomenimis, 2022 m. liepos-gruodžio mėn. vidutinės mėnesio didmeninės elektros kainos Lietuvos prekybos zonoje kitos paros prekybos rinkoje siekė apie 189-480 Eur/MWh;
2) tai, kad aukštos elektros energijos kainos atitinkamai lėmė, kad 2021-2022 metais ženkliai išaugo ir „Litgrid” elektros energijos sąnaudos technologinėms ir savosioms reikmėms, kas ženkliai didina „Litgrid” veiklos sąnaudas, atitinkamai elektros energijos perdavimo paslaugos kainą ir galutinę kainą elektros vartotojams;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 28 d nutarimu Nr.
kaupimo įrenginių sistemos operatoriaus paskyrimo” nustatyta, kad “<…> elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą paskirtasis kaupimo sistemos operatorius privalo įrengti taip, kad šią sistemą sudarytų elektros energijos kaupimo įrenginiai, kurių kiekvieno galia yra lygi 50 MW (vienetinės ar suminės galios objekte) ir bendra visų įrenginių galia – 200 MW”, o paskirtos paskirtuoju kaupimo sistemos operatoriumi bendrovės Energy cells, UAB šiuo metu diegiamų Lietuvos elektros energetikos sistemoje elektros energijos kaupimo įrenginių galia ir talpa yra atitinkamai 200 MW ir 200 MWh;
4) remiantis Elektros tinklų naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos elektros energetikos ministro 2012 m. birželio 18 d. įsakymu Nr. 1-116 (toliau – ETNT), 23 punktu bei Prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (toliau
Elektros energijos gamyba turi būti užtikrinta ne trumpesniam kaip 30 min. veikimui visa teikiamos paslaugos apimtimi; <…>”, kas reiškia, kad, siekiant užtikrinti minėtą 30 min. (0,5 val.) reikalavimą, paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus energijos kaupimo įrenginiuose galima laisva iki 100 MWh talpa (=200 MWh x 0,5 val.). Darytina išvada, kad iki 100 MWh paskirtojo kaupimo sistemos elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos talpa galėtų būti panaudojama “Litgrid” valdomo Lietuvos elektros perdavimo tinklo technologinių nuostolių ir taip kartu galutinių elektros kainų vartotojams mažinimui. Tai yra, elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos įrenginiai galėtų būti užkraunami elektros energija laikotarpiais, kai kainos yra žemesnės (įprastai - nakties metu), ir atiduodamos į perdavimo sistemos operatoriaus tinklą, kai kainos yra aukštesnės (įprastai - dienos metu), siekiant tokiu būdu sumažinti perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudas ir kartu galutines elektros energijos kainas vartotojams. Taip pat Rusijos vykdomo energetinio šantažo Europos Sąjungos šalių atžvilgiu bei aktyvių veiksmų iš Rusijos ir Baltarusijos pusės, siekiančių izoliuoti Baltijos šalis nuo BRELL tinklo, rizikos kontekste elektros energijos kaupimo įrenginių sistema, esant poreikiui, galėtų teikti ir kitas energetikos saugumui užtikrinti būtinų veiklų, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, naudas, kurios būtų kaip papildomi elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos teikiami funkcionalumai Lietuvos elektros energetikos sistemos stabilumui, patikimumui, kas teiktų naudą visam Lietuvos nacionaliniam energetikos saugumui bei elektros energijos vartotojams.
Įvertinus tai, kad baterijų sistema pradės veiklą jau netrukus ir siekiant užtikrinti maksimalią ir savalaikę naudą galutiniams elektros energijos vartotojams, ir yra prašoma Lietuvos Respublikos Seimą Įstatymo projektą svarstyti skubos tvarka. 2. Įstatymų projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas – Lietuvos Respublikos Seimo narys Dainius Kreivys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu perdavimo sistemos operatorius elektros energiją technologinėms (ir savosioms) reikmėms įsigyja ją pirkdamas elektros energijos biržoje „Nord Pool“. EESSĮ įtvirtinus galimybę paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus EEKS įrenginius dalinai naudoti perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui, elektros energiją technologinėms (ir savosioms) reikmėms perdavimo sistemos operatorius ir toliau įsigytų elektros energijos biržoje „Nord Pool“, o šį nupirktą kiekio saugotų EEKS įrenginiuose. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Toliau detaliau pateikiamos Įstatymo projektu teikiamos patikslintos /atnaujintos teisinio reguliavimo (EESSĮ) nuostatos.
išdėstytą informacija, siūloma papildyti šio įstatymo preambulę, įtvirtinant, kad EESSĮ taip pat siekiama ir efektyviai išnaudoti elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos teikiamas perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo bei kitų elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinų veiklų, kuriomis siekiama įgyvendinti
tikslus, naudas. 2) Atsižvelgiant į šio aiškinamojo rašto šios dalies
1) pasiūlyme išdėstytą informaciją bei poreikį efektyviai išnaudoti elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos teikiamas perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo bei kitų elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinų veiklų, kuriomis siekiama įgyvendinti EESSĮ tikslus, naudas, tikslinga atitinkamai patikslinti
dalyje įtvirtintą elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos sąvoką , numatant, kad elektros energijos kaupimo įrenginių sistema – visuma vienoje teritorijoje ar skirtingose teritorijose įrengtų elektros energijos kaupimo įrenginių, kartu valdomų naudojant centralizuotą įrenginių valdymo sistemą ir skirtų ne tik izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugai teikti, bet ir perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui bei kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms veikloms vykdyti, kuriomis siekiama įgyvendinti
tikslus.
šio aiškinamojo rašto šios dalies
1) ir 2) pasiūlymuose išdėstytą informaciją, atitinkamai būtina koreguoti ir
elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos paskirtį , numatant, kad įrengta elektros energijos kaupimo įrenginių sistema, skirta ne tik izoliuoto darbo rezervo paslaugai teikti, bet ir perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui bei kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms veikloms vykdyti, kuriomis siekiama įgyvendinti EESSĮ tikslus.
šio aiškinamojo rašto šios dalies
2) pasiūlyme išdėstytą informaciją dėl elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos sąvokos tikslinimo, atitinkamai būtina papildyti ir šio EESSĮ 61 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus funkcijas, įtvirtinant, kad i) paskirtasis kaupimo sistemos operatorius sudaro galimybes perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui bei vykdo kitas elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinas veiklas, kurios leistų įgyvendinti šio įstatymo tikslus, ii) bei atsisakant nuostatos, kad paskirtasis kaupimo sistemos operatorius neturi teisės vykdyti kitos energetikos veiklos, nesusijusios su izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimu, nes tokios veiklos būtų kaip papildomi elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos teikiami funkcionalumai Lietuvos elektros energetikos sistemos stabilumui, patikimui, kas teiktų naudą visam Lietuvos nacionaliniam energetikos saugumui bei elektros energijos vartotojams, ypač tais nenumatytas atvejais, kuomet būtų aktyvių veiksmų iš Rusijos ir Baltarusijos pusės, siekiančių izoliuoti Baltijos šalis nuo BRELL tinklo. Dėl neprognozuojamų kitų BRELL šalių veiksmų gali būti sutrikdytas Baltijos elektros sistemos veikimas, ribojant dažnio valdymo rezervo perdavimą į Baltijos šalis.
Nesant efektyvaus dažnio valdymo, tikėtinas dažnio valdymo rezervų trūkumas, kuris reikštų, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistema iki jos sinchroninio veikimo su kontinentinės Europos elektros tinklais (KET) pradžios dirbtų nuolatos veikiama totalios avarijos (angl. black-out ) grėsmės. Atitinkamai, susidaręs dažnio valdymo rezervo stygius privalo būti užtikrintas kitomis saugiomis ir šalies atžvilgiu autonominėmis techninėmis priemonėmis, suderinamomis su valstybės energetinio ir nacionalinio saugumo tikslais. 5) Atsižvelgiant į šio aiškinamojo rašto šios dalies 1), 2) ir 4) pasiūlymuose išdėstytą informaciją , atitinkamai būtina papildyti ir šio įstatymo 61 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas nuostatas dėl paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus paskyrimo atšaukimo, numanant, kad tai taikoma ir aukščiau išdėstytų pasiūlymų atveju. Tai yra, numatant, kad ne tik izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimas, bet ir perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo bei kitų elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinų veiklų, kuriomis siekiama įgyvendinti EESSĮ tikslus, vykdymas nutraukiamas įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui dėl paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus paskyrimo atšaukimo.
šio aiškinamojo rašto šios dalies aukščiau pateiktuose pasiūlymuose išdėstytą informaciją bei tai, kad 1) pasiūlymo argumentacijoje minėti kaip papildomi elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos teikiami funkcionalumai Lietuvos elektros energetikos sistemos stabilumui, patikimui, kas teiktų naudą visam Lietuvos nacionaliniam energetikos saugumui bei elektros energijos vartotojams, galėtų ir turėtų būti laikomi izoliuoto darbo rezervo paslaugos dalimi, nes susiję su esminėmis elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos funkcijomis, paskirtimi ir nauda, įtvirtintais EESSĮ, atitinkamai būtina papildyti ir EESSĮ 12 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas nuostatas dėl paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus sąnaudų įtraukimo į reguliuojamas kainas . Tai yra, numatant, kad ne tik visą EESSĮ 61 straipsnio 4 dalyje nurodytą izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimo, bet ir visą perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo bei kitų elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinų veiklų, kuriomis siekiama įgyvendinti EESSĮ tikslus, vykdymo laikotarpį paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus patiriamos sąnaudos, įskaitant investicijų grąžą, Tarybos nustatyta tvarka pripažįstamos ekonomiškai pagrįstomis paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus sąnaudomis ir įtraukiamos į reguliuojamų paslaugų kainas.
aukščiau pateiktuose pasiūlymuose išdėstytą informaciją, atitinkamai būtina patikslinti ir EESSĮ 13 straipsnio 41 dalyje įtvirtintas nuostatas dėl perdavimo sistemos operatoriaus ir paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus tarpusavio sutarties (-ių) , numatant galimybę paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus ir perdavimo sistemos operatoriaus susijusius tarpusavio santykius reguliuoti viena ar keliomis (esant poreikiui) sutartimis, t. y., nebūtinai tik viena izoliuoto darbo rezervo paslaugos sutartimi . 8) Atsižvelgiant į šio aiškinamojo rašto šios dalies aukščiau pateiktuose pasiūlymuose išdėstytą informaciją, būtina patikslinti ir EESSĮ 131 straipsnio 3 dalyje įtvirtintas nuostatas, numatant, kad p askirtasis kaupimo sistemos operatorius užtikrina nacionalinio saugumo interesus Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis ne tik įgyvendinamas ESSSĮ 6 straipsnio 5 punkte nustatytą būtinąją sąlygą ir teikdamas izoliuoto darbo rezervo paslaugą, bet ir mažindamas perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudas bei vykdydamas kitas elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinas veiklas, kuriomis siekiama įgyvendinti EESSĮ tikslus.
Įsigaliojus priimtam Įstatymų projektui ir užtikrinus jo tinkamą įgyvendinimą, bus pasiektos šios naudos:
operatoriui sudaryti galimybes perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui (e fektyviai išnaudojant elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą);
perdavimo sistemos operatoriaus patiriamoms perdavimo tinklo technologinių nuostolių sąnaudoms (elektros energijos sąnaudoms technologinėms ir savosioms reikmėms), t. y., jas mažins.
Ka rtu tai mažins ir galutines elektros energijos kainas vartotojams (nes elektros perdavimo paslaugų kaina yra galutinės elektros energijos kainos dalis);
operatoriaus lankstumui, valdant elektros perdavimo tinklo technologinius nuostolius ir taip išlaikant Lietuvos elektros energetikos sistemos saugumą;
operatoriui vykdyti kitas elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinas veiklas, kurios leistų įgyvendinti EESSĮ tikslus, esant poreikiui prisidėtų prie sinchronizacijos su KET projekto sklandaus įgyvendinimo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymų projektų rengėjas, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsniu ir Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276, atliko Įstatymų projektų numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimą.
Šiuo tikslu Įstatymų projektų rengėjas įvertino dvi teisinio reguliavimo alternatyvas: 1) palikti status quo situaciją ir įstatymo lygmeniu nereglamentuoti galimybės efektyviai išnaudoti elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos teikiamas perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo bei kitų elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinų veiklų, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, naudas, arba 2) priimti Įstatymo projektą ir įstatymų lygmeniu įtvirtinti pirmiau aptartus perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo ir kitus teisinius pagrindus. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindo įstatymo lygmeniu nebuvimas iš esmės eliminuotų galimybę teisėtai ir tinkamai išnaudoti elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos teikiamas perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo bei kitų elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinų veiklų, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, naudas, status quo alternatyva buvo atmesta, o išsamus numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas atliktas tik antrajai alternatyvai – Įstatymo projekto priėmimui ir įgyvendinimui. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas atskleidė, kad, priėmus Įstatymo projektą ir jį įgyvendinus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Priėmus Įstatymo projektą ir jį įgyvendinus, numatomas šis poveikis:
: Įstatymų projektų priėmimas užtikrins, kad būtų sudarytos sąlygos didesniam elektros perdavimo sistemos operatoriaus lankstumui, valdant elektros perdavimo tinklo technologinius nuostolius, ir taip išlaikant Lietuvos elektros energetikos sistemos saugumą.
Taip pat įstatymo lygmeniu įtvirtinta pareiga paskirtajam kaupimo sistemos operatoriui vykdyti kitas elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinas veiklas prisidės įgyvendinant EESSĮ tikslus ir sinchronizacijos su KET projektą. 2) Poveikis valstybės finansams : Priėmus Įstatymo projektą ir jį įgyvendinus, poveikis valstybės finansams nenumatomas. 3) Poveikis administracinei naštai : poveikio administracinei naštai, priėmus Įstatymo projektą, nenumatoma. 4) Poveikis ekonomikai : Stabilus ir patikimas elektros energetikos sistemos veikimas, kurio siekiama efektyviai išnaudojant elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos teikiamas perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo, vykdant kitas elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinas veiklas , neabejotinai turės teigiamą poveikį visai šalies ekonomikai, inter alia, grindžiamai stabiliu ir saugiu elektros energijos vartojimo paklausos užtikrinimu. Saugus ir patikimas elektros energijos tiekimas taip pat yra vienas iš veiksnių, lemiančių investuotojų pasitikėjimą ne tik energetikos, bet ir kituose valstybės ekonomikos sektoriuose. 5) Poveikis socialinei aplinkai : Stabilus ir patikimas elektros energetikos sistemos veikimas. Patikimas ir saugus elektros energijos tiekimas prisideda tiek prie sklandaus socialinių funkcijų vykdymo (pavyzdžiui, sveikatos apsaugos ir švietimo), tiek prie adekvataus visuomenės elektros energijos vartojimo poreikio patenkinimo. 6) Poveikis aplinkai : nenumatoma .
: Priėmus Įstatymų projektą, neigiamas poveikis konkurencijai elektros energijos rinkoje ir (ar) atskiruose jos segmentuose (įskaitant papildomų paslaugų segmentą) nenumatomas. Pirma , paskirtasis kaupimo sistemos operatorius ir toliau jokių kitų paslaugų (nei izoliuoto darbo rezervo paslauga) neteiks, šiuo Įstatymo projektu įtvirtinami EESSĮ pakeitimai būtų tik kaip papildomi elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos teikiami funkcionalumai Lietuvos elektros energetikos sistemos stabilumui, patikimumui, kas teiktų naudą visam Lietuvos nacionaliniam energetikos saugumui bei elektros energijos vartotojams. Įstatymo projekto priėmimo ir jų įgyvendinimo poveikio kitais aspektais, nurodytais Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikoje, nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimto įstatymo pakeitimo įgyvendinimas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms Lietuvoje ir jo plėtrai pirmiau aptartais aspektais, t. y. per stabilų ir patikimą Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus valdomo elektros perdavimo tinklo ir kartu visos Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos darbą, saugų elektros energijos tiekimą, taip pat per valstybės elektros energetikos sektoriaus patikimumą. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projekte pateikiami visi reikalingi įstatymų nuostatų pakeitimai, todėl teikiamas EESSĮ pakeitimas bus inkorporuotas į teisinę sistemą automatiškai, priėmus Įstatymo projektą, o priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių kitų įstatymų nereikės. 10. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos ir (ar) terminai nėra įvedami. 11. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, esamų įgyvendinamųjų teisės aktų keisti ar naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės, tačiau Taryba turėtų įsivertinti jos kompetencijai priskiriamų įgyvendinamųjų teisės aktų keitimo, tikslinimo ir
(ar) naujų priėmimo poreikį. Jei toks poreikis Tarybos būtų nustatytas, EESSĮ pakeitimo įstatyme turėtų būti numatytas ir optimalus terminas Tarybos kompetencijos priimamų įgyvendinamųjų teisės aktų keitimui, tikslinimui ir (ar) naujų priėmimui. 13.
fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų bei jokių kitų fondų (įskaitant Europos Sąjungos fondus) lėšų panaudojimo Įstatymo projektui įgyvendinti nereikės (neplanuojama). Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamą įtaką Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus patiriamoms perdavimo tinklo technologinių nuostolių sąnaudoms (elektros energijos sąnaudoms technologinėms ir savosioms reikmėms), t. y., jas mažins. 14. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu konsultuotasi su elektros perdavimo sistemos operatoriaus LITGRID AB ir paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus Energy cells, UAB ekspertais. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai yra energijos kaupimas, energijos kaupimo įrenginys, elektros energijos kaupimo įrenginių sistema, paskirtasis kaupimo sistemos operatorius, papildomos paslaugos, izoliuoto darbo rezervo paslauga, elektros energetikos sistema, elektros energetikos sistemos sinchronizacija, elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektas, izoliuotas elektros energetikos sistemos darbas, kontinentinės Europos elektros tinklai, nacionalinis saugumas, elektros energijos technologiniai nuostoliai. 16.
Atsižvelgiant į būtinybę, kad priimtas Įstatymų projektas įsigaliotų kuo skubiau, taip paskirtajam kaupimo sistemos operatoriui kuo skubiau sudarant galimybes perdavimo sistemos operatoriaus perdavimo tinklo technologinių nuostolių sąnaudų (elektros energijos sąnaudų technologinėms ir savosioms reikmėms) mažinimui bei vykdyti kitas elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinas veiklas, kurios leistų įgyvendinti EESSĮ tikslus, optimali EESSĮ pakeitimo įstatymo įsigaliojimo data turėtų būti nustatyta svarstant Įstatymo projektą. [1] Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 28 d. nutarimu Nr. 590
„Dėl elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos operatoriaus paskyrimo“
KONTINENTINĖS EUROPOS ELEKTROS TINKLAIS DARBUI SINCHRONINIU REŽIMU ĮSTATYMO NR. XI-2052 PREAMBULĖS, 2, 6, 61 , 12, 13 IR 131
2023-02-17 Nr. XIVP-2418 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS/UPS būtinąją sąlygą – „įrengta elektros energijos kaupimo įrenginių sistema, skirta izoliuoto darbo rezervo paslaugai teikti“ nuostata, kad ši sistema taip pat skirta perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui bei kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms veikloms vykdyti, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus . Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad
„Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamą įtaką Lietuvos elektros
perdavimo sistemos operatoriaus patiriamoms perdavimo tinklo technologinių nuostolių sąnaudoms (elektros energijos sąnaudoms technologinėms ir savosioms reikmėms), t. y., jas mažins.“ Pažymėtina, jog projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama jokių skaičiavimų ar konkrečių skaičiais pagrįstų prognozių, pagrindžiančių minėtą teiginį.
Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 12 straipsnio 4 dalį, visą keičiamo įstatymo 61 straipsnio 4 dalyje nurodytą izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimo laikotarpį paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus patiriamos sąnaudos, įskaitant investicijų grąžą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka pripažįstamos ekonomiškai pagrįstomis paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus sąnaudomis ir įtraukiamos į reguliuojamų paslaugų kainas. Atsižvelgus į tai, kad projekto 4 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 61 straipsnio 4 dalį atitinkamai papildyti, ši nuostata būtų taikoma ir paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus patiriamoms sąnaudoms, teikiant projektu siūlomas naujas paslaugas. S varstytina, ar projektu siūlomos nustatyti paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus išskirtinės teisės teikti perdavimo sistemos operatoriui atitinkamas papildomas paslaugas yra tikrai būtinos teikiamo projekto tikslams įgyvendinti ir ar jas įsigyti iš projekte nurodyto subjekto būtų pigiau nei pirkti rinkoje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Elektros energetikos įstatymo 4 straipsnio 4 punktą, elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimo vienu iš bendrųjų principų yra konkurencijos tarp rinkos dalyvių principas, nuo kurio gali būti nukrypstama tik kai tai tikrai būtina demokratinėje visuomenėje.
Be to, įvertinus tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 punktą (projekto 3 straipsniu siūloma šį punktą papildyti) ir 12 straipsnio 3 dalį, priemonės būtinajai sąlygai (įrengti elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą, skirtą izoliuoto darbo rezervo paslaugai teikti, perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui bei kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms veikloms vykdyti) įgyvendinti finansuojamos ir Lietuvos Respublikos biudžeto asignavimais Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, bei Europos Sąjungos fondų lėšomis, gautomis subsidijomis, dotacijomis ar joms prilygintomis lėšomis, atkreiptinas dėmesys, jog iš atitinkamų valstybės išteklių ūkio subjektui suteikta nauda gali būti laikoma valstybės pagalba. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Konkurencijos tarybos nuomonė. 2. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad
„Priėmus Įstatymo projektą, esamų įgyvendinamųjų teisės aktų keisti ar naujų
įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės, tačiau Taryba turėtų įsivertinti jos kompetencijai priskiriamų įgyvendinamųjų teisės aktų keitimo, tikslinimo ir
(ar) naujų priėmimo poreikį.
Jei toks poreikis Tarybos būtų nustatytas, EESSĮ pakeitimo įstatyme turėtų būti numatytas ir optimalus terminas Tarybos kompetencijos priimamų įgyvendinamųjų teisės aktų keitimui, tikslinimui ir (ar) naujų priėmimui.“ Atkreiptinas dėmesys, jog projekte nenustatomas vėlesnis teikiamų nuostatų įsigaliojimo terminas, t. y. nesiūloma nustatyti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai termino, per kurį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turėtų galimybę įvertinti jos kompetencijai priskiriamų teisės aktų keitimo poreikį ir esant poreikiui atitinkamus teisės aktus priimti. Siekiant sklandaus siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimo, manytina, jog atitinkamas poreikis priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, turėtų būti įvertintas iki siūlomo teisinio reguliavimo priėmimo. 3. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta bei į tai, kad pagal Elektros energetikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį elektros energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją atlieka Vyriausybė, energetikos ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir kitos institucijos, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nuomonė. 4. Projekto 6 straipsnyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 13 straipsnio 41 dalyje vietoj nuorodos „61 straipsnio 5 dalyje“ įrašytina nuoroda „61 straipsnio 5 dalyje“. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] D.
Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTROS ENERGETIKOS SISTEMOS SUJUNGIMO SU KONTINENTINĖS EUROPOS ELEKTROS TINKLAIS DARBUI SINCHRONINIU REŽIMU ĮSTATYMO NR. XI-2052 PREAMBULĖS, 2, 6, 61 , 12, 13 IR 131
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. daina.petrauskaite @lrs.lt
Ekonomikos komitetas
KONTINENTINĖS EUROPOS ELEKTROS TINKLAIS DARBUI SINCHRONINIU REŽIMU ĮSTATYMO NR. XI-2052 PREAMBULĖS, 2, 6, 61 , 12, 13 IR 131
Nr. XIVP-2418 2023-04-05
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Deividas Labanavičius, Laima Mogenienė, Arvydas Nekrošius, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys:
Energetikos viceministras Albinas Zananavičius, UAB Energy cells generalinis direktorius Rimvydas Štilinis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos desinchronizacijos nuo IPS/UPS būtinąją sąlygą – „įrengta elektros energijos kaupimo įrenginių sistema, skirta izoliuoto darbo rezervo paslaugai teikti“ nuostata, kad ši sistema taip pat skirta perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui bei kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms veikloms vykdyti, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus.
Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Įstatymo projekto įgyvendinimas turės teigiamą įtaką Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatoriaus patiriamoms perdavimo tinklo technologinių nuostolių sąnaudoms (elektros energijos sąnaudoms technologinėms ir savosioms reikmėms), t. y., jas mažins.“ Pažymėtina, jog projekto aiškinamajame rašte nėra pateikiama jokių skaičiavimų ar konkrečių skaičiais pagrįstų prognozių, pagrindžiančių minėtą teiginį. Šiame kontekste pastebėtina, kad pagal Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
straipsnio 4 dalyje nurodytą izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimo laikotarpį paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus patiriamos sąnaudos, įskaitant investicijų grąžą, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta tvarka pripažįstamos ekonomiškai pagrįstomis paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus sąnaudomis ir įtraukiamos į reguliuojamų paslaugų kainas. Atsižvelgus į tai, kad projekto 4 straipsniu siūloma keičiamo įstatymo 61 straipsnio 4 dalį atitinkamai papildyti, ši nuostata būtų taikoma ir paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus patiriamoms sąnaudoms, teikiant projektu siūlomas naujas paslaugas.
Svarstytina, ar projektu siūlomos nustatyti paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus išskirtinės teisės teikti perdavimo sistemos operatoriui atitinkamas papildomas paslaugas yra tikrai būtinos teikiamo projekto tikslams įgyvendinti ir ar jas įsigyti iš projekte nurodyto subjekto būtų pigiau nei pirkti rinkoje. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Elektros energetikos įstatymo 4 straipsnio 4 punktą, elektros energetikos sektoriaus veiklos reguliavimo vienu iš bendrųjų principų yra konkurencijos tarp rinkos dalyvių principas, nuo kurio gali būti nukrypstama tik kai tai tikrai būtina demokratinėje visuomenėje. Be to, įvertinus tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 punktą (projekto 3 straipsniu siūloma šį punktą papildyti) ir 12 straipsnio 3 dalį, priemonės būtinajai sąlygai (įrengti elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą, skirtą izoliuoto darbo rezervo paslaugai teikti, perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui bei kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms veikloms vykdyti) įgyvendinti finansuojamos ir Lietuvos Respublikos biudžeto asignavimais Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, bei Europos Sąjungos fondų lėšomis, gautomis subsidijomis, dotacijomis ar joms prilygintomis lėšomis, atkreiptinas dėmesys, jog iš atitinkamų valstybės išteklių ūkio subjektui suteikta nauda gali būti laikoma valstybės pagalba. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Konkurencijos tarybos nuomonė. Atsižvelgti Žr. Ekonomikos komiteto patobulintą įstatymo projektą.
Siūlomas Įstatymo pakeitimas neįpareigoja perdavimo sistemos operatoriaus naudotis elektros energijos kaupimo įrenginių (toliau – Baterijų sistema) funkcionalumu dėl technologinių nuostolių, o suteikia galimybę baterijų sistemos operatoriui naudoti turimą sistemą platesniu funkcionalumu. Paminėtina, kad Baterijų sistemos operatorius ir toliau jokių kitų paslaugų (nei izoliuoto darbo rezervo paslauga) neteiks, o šiuo Įstatymo pakeitimu įtvirtinami pakeitimai būtų tik kaip papildomi elektros energijos kaupimo įrenginių sistemos teikiami funkcionalumai Lietuvos elektros energetikos sistemos stabilumui, patikimumui, kas teiktų naudą visam Lietuvos nacionaliniam energetikos saugumui bei elektros energijos vartotojams. Įvertinus tai, darytina išvada, kad įtaka rinkoje veikiantiems subjektams įstatymo pakeitimas nesukuria jokių neigiamų pasekmių. Kadangi papildomos paslaugos nebus teikiamos, Baterijų operatorius negeneruos jokios kitos investicijų grąžos nei numatyta pagal izoliuoto darbo rezervo paslaugai taikomą reguliavimo mechanizmą, todėl Baterijų sistemos operatoriaus patiriamos sąnaudos, įskaitant investicijų grąžą, yra susijusios tik su izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimu. Pažymėtina, kad įstatymo projekto rengimo metu buvo konsultuotasi su Europos Komisijos (toliau - EK) Energetikos ir Konkurencijos generaliniais direktoratais. Gautas neformalus pritarimas tokiai veiklai, pažymint, kad įstatymu įtvirtintina veikla nepažeidžia EK 2021-10-28 sprendimu Nr. SA.63178 suderintos valstybės pagalbos. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Priėmus Įstatymo projektą, esamų įgyvendinamųjų teisės aktų keisti ar naujų įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės, tačiau Taryba turėtų įsivertinti jos kompetencijai priskiriamų įgyvendinamųjų teisės aktų keitimo, tikslinimo ir (ar) naujų priėmimo poreikį.
Jei toks poreikis Tarybos būtų nustatytas, EESSĮ pakeitimo įstatyme turėtų būti numatytas ir optimalus terminas Tarybos kompetencijos priimamų įgyvendinamųjų teisės aktų keitimui, tikslinimui ir (ar) naujų priėmimui.“ Atkreiptinas dėmesys, jog projekte nenustatomas vėlesnis teikiamų nuostatų įsigaliojimo terminas, t. y. nesiūloma nustatyti Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai termino, per kurį Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turėtų galimybę įvertinti jos kompetencijai priskiriamų teisės aktų keitimo poreikį ir esant poreikiui atitinkamus teisės aktus priimti. Siekiant sklandaus siūlomo teisinio reguliavimo įgyvendinimo, manytina, jog atitinkamas poreikis priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, turėtų būti įvertintas iki siūlomo teisinio reguliavimo priėmimo. Pritarti VERT nuomonė išdėstyta 2023-04-04 rašto Nr. R2-(DR)-2837
kanceliarijos Teisės departamentas,
bei į tai, kad pagal Elektros energetikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį elektros energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją atlieka Vyriausybė, energetikos ministerija, Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir kitos institucijos, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nuomonė. Pritarti
išdėstyta 2023-04-04 rašte Nr. R2-(DR)-2837
kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-02-176 4.
Projekto 6 straipsnyje išdėstytoje keičiamo įstatymo 13 straipsnio 41 dalyje vietoj nuorodos „61 straipsnio 5 dalyje“ įrašytina nuoroda „61 straipsnio
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė, 2023-02-281 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 preambulės, 2, 6, 6(1), 12, 13 ir 13(1) straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2418 (toliau – Projektas) atitiktį Europos Sąjungos (toliau – ES) teisei teikiame pastabas ir pasiūlymus. 1. Pažymime, kad Projektu keičiamo įstatymo preambulėje minimas Reglamentas (EB) Nr. 714/2009 buvo panaikintas
dėl elektros energijos vidaus rinkos, o Direktyva 2009/72/EB buvo panaikinta
dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES. Atsižvelgiant į tai, Projektu keičiamo įstatymo preambulėje teikiamas nuorodas į ES teisės aktus prašome atnaujinti. Pritarti
komiteto pasiūlymą Nr. 1
Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,
Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. kovo 6 d. įsakymu Nr. 1R-72
„Dėl Nuorodų į Europos Sąjungos teisės aktus teikimo teisės aktuose reikalavimų
aprašo patvirtinimo“ pažymime, kad teikiant nuorodas į Europos Sąjungos teisės aktus neturi būti nurodomas ES teisės akto paskelbimo šaltinis Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje.
Atsižvelgiant į tai, atitinkamos nuorodos į Europos Sąjungos oficialųjį leidinį Projektu keičiamo įstatymo preambulėje turėtų būti pašalintos. Pritarti
komiteto pasiūlymą Nr. 1
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, 2023-04-04 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), susipažinusi su 2023 m. vasario 7 d. Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo (toliau – Įstatymas) Nr. XI-2052 preambulės, 2, 6, 61 , 12, 13 ir 131 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2418 (toliau – Projektas [1] ), teikia šiuos pastebėjimus ir pasiūlymus:
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. vasario 17 d. išvada Nr. XIVP-2418 dėl Projekto (toliau – Išvada), kurios 2 punkte nurodoma, kad Taryba turėtų įsivertinti jos kompetencijai priskiriamų įgyvendinamųjų teisės aktų keitimo, tikslinimo ir (ar) naujų teisės aktų priėmimo poreikį. Atitinkamai informuojame, kad šiuo metu nėra poreikio keisti Tarybos kompetencijai priskiriamus įgyvendinamuosius teisės aktus, nebent būtų identifikuotas poreikis ateityje teikti kitas elektros energijos papildomas paslaugas, nurodytas Įstatymo 2 straipsnio 41 dalies formuluotėje („ kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms veikloms vykdyti, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus “). Pritarti 2.
energetikos reguliavimo taryba,
pagal Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 5 straipsnio 2 dalį elektros energetikos veiklos valdymą, reguliavimą, priežiūrą ir kontrolę Lietuvos Respublikoje pagal kompetenciją atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos energetikos ministerija, Taryba ir kitos institucijos, tad manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės ir Tarybos nuomonė. Atsižvelgdama į tai, Taryba informuoja, kad projektui iš esmės pritaria, tačiau papildomai siūlome patikslinti Projekto nuostatas įtvirtinant, kad elektros energijos kaupimo įrenginių sistema „ kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms veikloms vykdyti, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus “ būtų naudojama tik tuo atveju, jeigu perdavimo sistemos operatorius (toliau – PSO) neturi galimybės tokių paslaugų įsigyti iš rinkos. Pažymėtina, kad Projekte nėra aiškiai reglamentuojama, kokios veiklos ir (ar) paslaugos galėtų būti laikomos „kitoms veikloms“. Vadovaujantis galiojančiais Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, PSO įsigyjamos paslaugos yra vadinamos papildomomis paslaugomis, kurios skirstomos į šias kategorijas: 1) balansavimo paslaugos; 2) su dažnio reguliavimu nesusijusios papildomos paslaugos (angl. non-frequency ancillary services ) (toliau – NFAS paslaugos). Pažymėtina, kad papildomos paslaugos yra įsigyjamos iš rinkos dalyvių, rinka grindžiamu būdu (angl. market-based ) (2019 m. birželio
energijos vidaus rinkos [2] 6 straipsnis, 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES [3]
31 straipsnio 11–15 dalyse).
Šiuo metu NFAS paslaugas PSO įsigyja vadovaujantis Prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašu, patvirtintu Tarybos 2022 m. lapkričio 25 d. nutarimu Nr. O3E-1614 „Dėl Prekybos su dažnio reguliavimu nesusijusiomis papildomomis paslaugomis tvarkos aprašo patvirtinimo [4] “. NFAS paslaugos nėra įsigyjamos, jeigu PSO sistemos poreikius užtikrina savo turimais įrenginiais, t. y. integruotaisiais elektros tinklo komponentais vykdydamas perdavimo veiklą. Taip pat Taryba, vadovaudamasi Įstatymo 13 straipsnio 41 dalimi, yra suderinusi Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugos sutarties projektą (Tarybos 2023 m. gruodžio 30 d. nutarimas Nr. O3E-1810 „Dėl Izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugos sutarties projekto suderinimo [5]
“). Šios sutarties projekto 2.3 ir 2.4 dalyse yra įtvirtinta galimybė teikti
paslaugas, susijusias su dėl perdavimo tinklo technologinių nuostolių kompensavimu, jeigu būtų priimtas Projektas, tačiau nenumatyta galimybė teikti kitas paslaugas. Atitinkamai, jeigu kiltų poreikis įsigyti kitas paslaugas, kurios nėra reglamentuotos minėtame apraše ir sutarties projekte, ateityje būtų reikalingi pastarųjų Tarybos patvirtintų teisės aktų pakeitimai. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome pakeisti Įstatymo 2 straipsnio 41 dalį ir ją išdėstyti taip: „41 .
Elektros energijos kaupimo įrenginių sistema – visuma vienoje teritorijoje ar skirtingose teritorijose įrengtų elektros energijos kaupimo įrenginių, kartu valdomų naudojant centralizuotą įrenginių valdymo sistemą ir skirtų izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugai teikti , perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui bei kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms veikloms su dažnio reguliavimu nesusijusios papildomos paslaugos paslaugoms vykdyti , jeigu tokių paslaugų nėra galimybės įsigyti iš elektros energijos rinkos dalyvių, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus .“ Analogiškai siūloma išdėstyti ir kitas Projekto formuluotes, kuriose minimas identiškas tekstas (Įstatymo preambulė, 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 61 straipsnio 4
dalys,
straipsnio 41 dalis, 131 straipsnio 3 dalis). Pritarti
ir kitas įstatymo projekto formuluotes, kuriose minimas identiškas tekstas (Įstatymo preambulė, 6 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 61 straipsnio 4
dalis, 131 straipsnio 3 dalis). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:-
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
(pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr.XIVP-2418(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
komitetas, 2023-04-051 Argumentai Siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupės ir Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pastabas siūlome patikslinti Įstatymo preambulę. Pasiūlymas: Įstatymo projekto 1 straipsnį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Preambulės pakeitimas Pakeisti preambulę ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Seimo 2018 m. birželio 21 d. nutarimu Nr. XIII-1288 nauja redakcija išdėstytos Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostata, kad Lietuvos Respublika savo energetinį saugumą sieja su kompleksine šalies energetikos sistemų integracija į Europos Sąjungos energetikos sistemas ir bendrą Europos vidaus energijos rinką; atsižvelgdamas į Europos Komisijos komunikatą „Europos energetinio saugumo strategija“ (COM/2014/0330), kuriame yra akcentuojamas Baltijos šalių energijos tiekimo saugumo klausimas, susijęs su elektros energijos tinklo veikimo priklausomybe nuo išorės operatoriaus; įvertindamas tai, kad Baltijos šalys yra pareiškusios savo valią elektros energetikos sistemas sujungti su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; atsižvelgdamas į Baltijos šalių, Lenkijos Respublikos ir Europos Komisijos 2018 m. birželio 28 d. pasirašytą politinį susitarimą dėl Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos elektros tinklais per Lenkijos Respublikos elektros energetikos sistemą; pripažindamas Lietuvos Respublikos energetinę nepriklausomybę strateginiu valstybės tikslu, kurį elektros energetikos sektoriuje galima pasiekti tik Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą integravus į Europos elektros energetikos sistemas; atsižvelgdamas į tai, kad tinkamai įgyvendinti
d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr.
714/2009 dėl prieigos prie tarpvalstybinių elektros energijos mainų tinklo sąlygų, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1228/2003 (OL 2009 L 211, p. 15) 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) 2019/943 dėl elektros energijos vidaus rinkos , 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/72/EB dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, panaikinančios Direktyvą 2003/54/EB (OL 2009 L 211, p. 55) 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2019/944 dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2012/27/ES , ir 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1227/2011 dėl didmeninės energijos rinkos vientisumo ir skaidrumo (OL 2011 L 326, p.
elektros energijos rinkų organizavimui ir integracijai galima tik sujungus Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; atsižvelgdamas į Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP), kuriame Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sujungimas su Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu iki 2025 m. yra pripažintas vienu iš esminių tikslų; atsižvelgdamas į Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupės (BEMIP HLG) 2018 m. rugsėjo 14 d. priimtą sprendimą dėl elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais scenarijaus įgyvendinimo; suprasdamas, kad visavertė integracija į Europos elektros energetikos sistemas yra įmanoma tik užtikrinus būtinų elektros jungčių nutiesimą, kitos reikalingos perdavimo tinklo infrastruktūros įrengimą ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; palaikydamas ir skatindamas Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu kartu su kitų Baltijos šalių elektros energetikos sistemomis, kaip bendrą Baltijos regiono iniciatyvą ir energetinio saugumo interesą; atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublika yra priklausoma nuo importuojamos elektros energijos, o šią priklausomybę galėtų sumažinti konkurencingų vietinių elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir elektros energijos tiekimo patikimumą, nustatyti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo veikimo užtikrinimo reikalavimus; siekdamas sisteminio ir koordinuoto visų elektros energetikos projektų, užtikrinančių Lietuvos Respublikos energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, įgyvendinimo; siekdamas visa apimtimi įgyvendinti tiesiogiai taikomas ir perdavimo sistemos operatoriui privalomas Europos Sąjungos tinklo kodeksų nuostatas ir efektyviai išnaudoti elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui ir kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms su dažnio reguliavimu nesusijusioms papildomoms paslaugoms, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, teikti, jeigu perdavimo sistemos operatorius neturi galimybės tokių paslaugų įsigyti iš elektros energijos rinkos dalyvių; siekdamas visų susijusių šalies ūkio subjektų bendradarbiavimo ir įsitraukimo vykdant elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą; priima Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymą.““ Pritarti 2.
elektros energijos rinkų organizavimui ir integracijai galima tik sujungus Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; atsižvelgdamas į Baltijos energijos rinkos jungčių planą (BEMIP), kuriame Baltijos šalių elektros energetikos sistemų sujungimas su Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu iki 2025 m. yra pripažintas vienu iš esminių tikslų; atsižvelgdamas į Baltijos energijos rinkos jungčių plano (BEMIP) aukšto lygio grupės (BEMIP HLG) 2018 m. rugsėjo 14 d. priimtą sprendimą dėl elektros energetikos sistemų sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais scenarijaus įgyvendinimo; suprasdamas, kad visavertė integracija į Europos elektros energetikos sistemas yra įmanoma tik užtikrinus būtinų elektros jungčių nutiesimą, kitos reikalingos perdavimo tinklo infrastruktūros įrengimą ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; palaikydamas ir skatindamas Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu kartu su kitų Baltijos šalių elektros energetikos sistemomis, kaip bendrą Baltijos regiono iniciatyvą ir energetinio saugumo interesą; atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublika yra priklausoma nuo importuojamos elektros energijos, o šią priklausomybę galėtų sumažinti konkurencingų vietinių elektros energijos gamybos pajėgumų plėtra ir Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimas su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu; siekdamas užtikrinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą ir elektros energijos tiekimo patikimumą, nustatyti izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo veikimo užtikrinimo reikalavimus; siekdamas sisteminio ir koordinuoto visų elektros energetikos projektų, užtikrinančių Lietuvos Respublikos energetikos sistemos sujungimą su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu, įgyvendinimo; siekdamas visa apimtimi įgyvendinti tiesiogiai taikomas ir perdavimo sistemos operatoriui privalomas Europos Sąjungos tinklo kodeksų nuostatas ir efektyviai išnaudoti elektros energijos kaupimo įrenginių sistemą perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimui ir kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms su dažnio reguliavimu nesusijusioms papildomoms paslaugoms, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, teikti, jeigu perdavimo sistemos operatorius neturi galimybės tokių paslaugų įsigyti iš elektros energijos rinkos dalyvių; siekdamas visų susijusių šalies ūkio subjektų bendradarbiavimo ir įsitraukimo vykdant elektros energetikos sistemos sinchronizacijos projektą; priima Lietuvos Respublikos elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymą.““
komitetas, 2023-04-052 Argumentai Siekiant teisinio aiškumo bei nuoseklumo ir atsižvelgiant į Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos 2 pasiūlymą siūlome patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnį.
Pasiūlymai:
2 straipsnį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 41 dalį ir ją išdėstyti taip: „41 . Elektros energijos kaupimo įrenginių sistema – visuma vienoje teritorijoje ar skirtingose teritorijose įrengtų elektros energijos kaupimo įrenginių, kartu valdomų naudojant centralizuotą įrenginių valdymo sistemą ir skirtų izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugai teikti , perdavimo sistemos operatoriaus technologinių nuostolių sąnaudų mažinimo funkcijai atlikti ir kitoms elektros energetikos sistemos saugumui užtikrinti būtinoms su dažnio reguliavimu nesusijusioms papildomoms paslaugoms, kuriomis siekiama įgyvendinti šio įstatymo tikslus, teikti, jeigu perdavimo sistemos operatorius neturi galimybės tokių paslaugų įsigyti iš elektros energijos rinkos dalyvių .“
2Analogiškai patikslinti ir kitas įstatymo projekto formuluotes,
kuriose minimas identiškas tekstas (Įstatymo preambulė, 6 straipsnio 1 dalies
straipsnio 4
12 straipsnio 4 dalis, 13 straipsnio 41 dalis, 131 straipsnio 3 dalis). Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
10Komiteto narių atskiroji nuomonė:
PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė [1] https://e-seimas.lrs.lt/portal/prefilledSearch/lt?regNo=XIVP-2418 [2] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32019R0943 [3] https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=CELEX:32019L0944 [4] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/06e5ad706cd611ed8a47de53ff967b64?positionInSearchResults=0&searchModelUUID=debbea14-f748-4649-9bad-227018885ab8/asr [5] https://www.vert.lt/Docs/nutarimas_2022_O3E-1810.pdf