Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: ,,4. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2023 m. vasario 1 d. gruodžio 31 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvo valstybinio fondo miško žemės plotus kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymui pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.
Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo įstatymo pakeitimo priėmimo dienos informuoti piliečius atskiru raštu apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje ir pilietis, pageidaujantis, kad už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, turi ne vėliau kaip iki 2023 m. vasario 1 d. gruodžio 31 d. žemėtvarkos skyriui pateikti prašymą, nurodant jame kadastro vietovę iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, kurioje jis pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą.“
dalį, įsigalioja 2023 m. gegužės 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Rita Tamašunienė Simonas Gentvilas Viktoras Pranckietis Aistė Gedvilienė Česlav Olševski Justinas Urbanavičius Angelė Jakavonytė
Projekto XIVP-2407(2) lyginamasis variantas
Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: ,,4. Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2023 m. vasario lapkričio 1 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinius miškus kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymui pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas miškų tvarkymo schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas. Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, į kurį piliečiui atkurtos nuosavybės teisės, priimtą ir neįvykdytą arba iš dalies įvykdytą sprendimą dėl nuosavybės teisių atkūrimo pakeičia administracine tvarka.
Institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., privalo ne vėliau kaip per du mėnesius nuo šio įstatymo pakeitimo priėmimo dienos informuoti piliečius atskiru raštu apie galimybę už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje ir pilietis, pageidaujantis, kad už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, būtų atlyginta lygiaverčiu miško plotu kaimo vietovėje, turi ne vėliau kaip iki 2023 m. vasario lapkričio 1 d. žemėtvarkos skyriui institucijai, nagrinėjančiai piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą, pateikti prašymą, nurodant jame kadastro vietovę iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, kurioje jis pageidautų gauti neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam miško sklypą.“
šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis
DĖL
projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Atkūrimo įstatymas) parengtas, siekiant paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą bei kuo skubiau įvykdyti įsipareigojimus piliečiams. Įstatymo pakeitimo projektą inicijuoti taip pat paskatino nuolatiniai gyventojų ir visuomeninių organizacijų skundai dėl užsitęsusių procesų, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą, o ypač atkuriant nuosavybės teises į miesto teritorijose turėtą žemę bei su tuo susijusią kompensavimo būdo pinigine išraiška tvarką, piniginių kompensacijų dydį. Nuosavybės teisių atkūrimas yra prioritetinis valstybės ir visuomenės uždavinys, tačiau pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos turimus duomenis 2023-01-01 yra 2 865 piliečiai (2838 – Vilniaus m., 27 – Grigiškių m.), kuriems liko atkurti nuosavybės teises, o likusios neatkurtos žemės plotas sudaro 1 692 ha žemės (1 675 ha – Vilniaus m., 17 ha – Grigiškių m.); Trakų mieste nuosavybės teisės atkurtos į 93,82 proc. žemės ploto, nurodyto piliečių prašymuose, o liko atkurti nuosavybės teises 33 piliečiams. Įstatymo pakeitimo projektu piliečiams siūloma galimybė už miestų teritorijoje esančią valstybės išperkamą žemę atlyginti lygiaverčiu miško sklypu, esančiu kaimo vietovėse, nestabdant suplanuotos valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos kompleksinės miškų ūkio veiklos.
Tokį kompensavimo būdą asmenys pagal šiuo metu galiojančią Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakciją turi galimybę pasirinkti iki 2023 m. vasario 1 d., tačiau šiuo projektu siekiama, kad šis terminas būtų pratęstas iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir tai būtų paskutinė galimybė asmenims už turėtą žemę pasirinkti kompensaciją miško žeme. Pagal 2022-06-28 priimtą Atkūrimo įstatymo pakeitimą (Nr. XIV-1242), Vilniaus miesto skyrius gavo 313 prašymų suteikti lygiaverčius miško sklypus kaimo vietovėje. Tenkinant gautus piliečių prašymus yra parengta 215 išvadų dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, akivaizdu, kad piliečiai naudojasi suteikta galimybe pasikeisti nuosavybės teisių atkūrimo būdą ir tikslinga nustatytą terminą pratęsti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo nariai, atsižvelgdami į nuolatinius gyventojų ir visuomeninių organizacijų prašymus ir skundus. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:
Šiuo metu Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio nuostatos numato galimybę asmenims pasirinkti nuosavybės teisių atkūrimo būdą už turėtą žemę lygiaverčiu miško sklypu iki 2023 m. vasario 1 d. Tokia galimybė buvo numatyta ir 2019 m. sausio 11 d. Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatyme Nr. XIII-1925, kas labai teigiamai prisidėjo prie nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimo, kadangi asmenys noriai rinkosi tokį kompensavimo būdą, kuris buvo teisingesnis ir priimtinesnis nei kompensavimas pinigais. 4.
teigiamų rezultatų laukiama: Priėmus Atkūrimo įstatymo pakeitimo projektą būtų nustatyta, kad asmuo per papildomą suteiktą (pratęstą) terminą gali pasirinkti dar vieną kompensavimo už turėtą žemę būdą – kompensaciją lygiaverčiu miško sklypu. Laisvos valstybinės žemės fonde yra dešimtys tūkst. ha valstybinių miškų, kurie galėtų būti rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti. Atlyginti už valstybės išperkamą žemę, turėtą mieste, šių miškų pakaktų didesnei daliai piliečių. Būtų paspartintas nuosavybės teisių atkūrimo proceso užbaigimas ir įvykdyti įsipareigojimai piliečiams grąžinant jų nuosavybę arba atlyginta už ją jų pačių pasirinktu kitu būdu. Tai būtų dar viena galimybė asmenims užtikrinti teisingą ir proporcingą nuosavybės teisių atkūrimą. Atsižvelgiant į tai, kad dėl nepasibaigusio nuosavybės teisių atkūrimo proceso laisvos valstybinės žemės fonde esančiuose ir nepanaudotuose nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypuose nevykdoma ūkinė veikla, neišnaudojamas miškų biomasės potencialas biokurui gaminti. Siekiant neriboti valstybės įmonės Valstybinių miškų urėdijos suplanuotos ir/ar planuojamos ūkinės veiklos Atkūrimo įstatymo pakeitimo projekte numatoma išimtis. Šiuo metu Valstybinė miškų tarnyba, bendradarbiaudama su Valstybine miškų urėdija, atrinkinėja laisvos valstybinės žemės fonde esančius miškų plotus, atitinkančius Miškų įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nustatytus kriterijus perduoti patikėjimo teise valdyti Valstybinei miškų urėdijai. Minėtus plotus atrinkus ir suderinus su Nacionaline žemės tarnyba, šie plotai bus teikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei perduoti Valstybinei miškų urėdijai vykdyti kompleksinę miškų veiklą.
Valstybinei miškų urėdijai perduodami laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 ha ir didesni ir turi privažiavimo kelius. Kiti nuosavybės teisėms atkurti nepanaudoti valstybinių miškų sklypai parduodami aukcionuose, jeigu kituose įstatymuose nenustatyta kitaip. Nuosavybės teisių atkūrimas vyksta jau 30 m., tačiau procesas vis dar nebaigtas, o laisvos valstybinės žemės fonde esančiuose ir nepanaudotuose nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypuose nevykdoma ūkinė veikla, taigi neracionaliai naudojami šalies miškų ištekliai. Dešimtmečius auginta mediena, kuri galėtų būtų panaudojama šalies medienos apdirbimo pramonei vystyti, biokuro gamybai, supūva miškuose, didindama CO₂ išmetimus į atmosferą. Medienos pramonė negauna papildomos medienos, nesukuriamos naujos darbo vietos, valstybės biudžetas negauna papildomų pajamų. Šiuose nuosavybės teisių atkūrimui skirtuose miškuose nevykdoma kompleksinė miškų ūkio veikla ir valstybės biudžetas negauna pajamų.
Siekis, kad nuosavybės teisių atkūrimui rezervuoti miškai būtų įtraukti į kompleksinę miškų ūkio veiklą yra įtvirtintas ir šiuose strateginiuose dokumentuose (ne visuose tiesiogiai, kai kuriuose - per siekiamą rezultatą, rodiklį): Nacionalinėje aplinkos apsaugos strategijoje, Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plane, Nacionaliniame pažangos plane, 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programoje, 2022–2030 metų plėtros programos valdytojos Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos aplinkos apsaugos ir klimato kaitos valdymo plėtros programos pažangos priemonės Nr. 02-001-06-08-04 „Skatinti miškų plėtrą ir darnų miškų sektoriaus vystymąsi“ apraše. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant Įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai ir korupcijai neigiamos įtakos neturės. 7. Įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymų projektai neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektu siūlomos nuostatos neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų keisti nereikės. 10.
valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. 11. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos teisei. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, Vyriausybė turės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. 1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sąlygų“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymo projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondo lėšų nereikės. Įstatymo projektui gyvendinti būtų naudojami laisvos valstybinės žemės fonde esantys valstybinių miškų plotai. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
„žemės gražinimas“, „nuosavybės teisių atkūrimas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Papildomi įstatymo projekto pagrindimai ir paaiškinimai nėra reikalingi.
Teikia Seimo nariai: Rita Tamašunienė Simonas Gentvilas Viktoras Pranckietis Aistė Gedvilienė Česlav Olševski Justinas Urbanavičius Angelė Jakavonytė
PAKEITIMO ĮSTATYMo projekto NR. XIVP-2407 2023-03-15
dalyvavo: Viktoras Pranckietis - Komiteto pirmininkas, Vidmantas Kanopa - Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Jonas Gudauskas, Sergejus Jovaiša, Vigilijus Jukna. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-02-10) 1(21)
įstatymams, ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad „Piliečiai, pateikę prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose, įskaitant žemę, esančią miestams priskirtose teritorijose po 1995 m. birželio 1 d., iki 2023 m. gruodžio 31 d. gali pakeisti savo valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą žemę arba jos dalį, už kurią nėra atlyginta, atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, kaimo vietovėje, išskyrus valstybės įmonei Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytus perduoti laisvo valstybinio fondo miško žemės plotus kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymui pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas schemas, jeigu sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepriimtas arba priimtas, bet iki prašymo pakeisti valią dėl atlyginimo būdo pateikimo dienos neįvykdytas arba iš dalies įvykdytas“. Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais.
Pirma, projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Atkūrimo įstatymas) parengtas, siekiant paspartinti nuosavybės teisių atkūrimo į žemę miestuose procesą bei kuo skubiau įvykdyti įsipareigojimus piliečiams. Įstatymo pakeitimo projektą inicijuoti taip pat paskatino nuolatiniai gyventojų ir visuomeninių organizacijų skundai dėl užsitęsusių procesų, atkuriant nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamą turtą, o ypač atkuriant nuosavybės teises į miesto teritorijose turėtą žemę bei su tuo susijusią kompensavimo būdo pinigine išraiška tvarką, piniginių kompensacijų dydį“. Pažymėtina, kad nors projekto tikslas yra paspartinti nuosavybės teisių atkūrimą į miestų teritorijų žemę, tačiau projekte minimas Vyriausybės nutarimas, kuriuo Valstybinei miškų urėdijai bus perduodami valdyti valstybiniai miškai, skirti kompleksinei miškų ūkio veiklai, nėra priimtas. Kaip nurodoma projekto aiškinamajame rašte „šiuo metu Valstybinė miškų tarnyba, bendradarbiaudama su Valstybine miškų urėdija, atrinkinėja laisvos valstybinės žemės fonde esančius miškų plotus, atitinkančius Miškų įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nustatytus kriterijus perduoti patikėjimo teise valdyti Valstybinei miškų urėdijai. Minėtus plotus atrinkus ir suderinus su Nacionaline žemės tarnyba, šie plotai bus teikiami Lietuvos Respublikos Vyriausybei perduoti Valstybinei miškų urėdijai vykdyti kompleksinę miškų veiklą“. Taigi, kaip seka iš projekto aiškinamojo rašto, Vyriausybė atitinkamą nutarimą galėtų priimti tik po to, kai Valstybinė miškų tarnyba, bendradarbiaudama su Valstybine miškų urėdija, atrinks kompleksinei miškų ūkio veiklai naudotinus laisvos valstybinės žemės fonde esančius valstybinių miškų plotus, o vėliau bus patvirtintos tokių plotų schemos.
Kyla abejonių, ar, atsižvelgiant į įstatymų leidybos procedūros trukmę, santykinai trumpą laiko tarpą nuo įstatymo priėmimo ir jo įsigaliojimo, iki projekte numatytos įstatymo įsigaliojimo datos toks Vyriausybės nutarimas galėtų būti priimtas. Taip pat svarstytina, ar iki tokio Vyriausybės nutarimo įsigaliojimo, piliečių, kurie pakeitė savo valią dėl atlyginimo būdo ir už išperkamą žemę, esančią miestų teritorijose, paprašė atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, nuosavybės teisių atkūrimo procesas galėtų būti tęsiamas iki tol, kol nebus nustatyti kompleksinei miškų ūkio veiklai naudotini valstybiniai miškai. Kartu atkreipiame dėmesį, kad projekto nuostata „Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatyti perduoti laisvo valstybinio fondo miško žemės plotai kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymui“ nėra pakankamai aiški, nes nėra aišku, ar tokiu Vyriausybės nutarimu Valstybinių miškų urėdijai būtų perduodami „laisvo valstybinio fondo miško žemės plotai“ kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymui, ar nutarime būtų nurodyti tik numatomi perduoti atitinkami miško žemės plotai, dėl kurių perdavimo Valstybinių miškų urėdijai būtų priimamas kitas teisės aktas. Taip pat pažymėtina, kad projektu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje nustačius, kad už valstybės iš piliečių išperkamą miestų žemę negalėtų būti atlyginama valstybinės miško žemės plotais, skirtais vykdyti kompleksinę miškų ūkio veiklą, sumažėtų valstybinių miškų žemės plotų, kurie galėtų būti panaudoti piliečiams atlyginant už iš jų išperkamą miesto žemę.
Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos atitinka projekto aiškinamajame rašte nurodytus projekto tikslus. Be to, svarstytina, ar kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymas laisvos valstybinės žemės fondo valstybiniuose miškuose, turėtų būti laikomas didesniu prioritetu nei jų panaudojimas piliečių nuosavybės teisėms atkurti. Pažymėtina, kad ir projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „nuosavybės teisių atkūrimas yra prioritetinis valstybės ir visuomenės uždavinys“. Antra, teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad už iš piliečių išperkamą miestų žemę ar jos dalį negalėtų būti atlyginama Valstybinių miškų urėdijai Vyriausybės nutarimu numatytais perduoti laisvos valstybinės žemės fonde esančiais valstybiniais miškais, skirtais kompleksinei miškų ūkio veiklai. Pažymėtina, kad galiojančio keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje toks ribojimas nėra nustatytas, todėl nėra aišku, ar piliečiams pagal galiojantį teisinį reguliavimą iki 2023 m. vasario 1 d. pateikus prašymą pakeisti valią dėl atlyginimo būdo ir prašyti už valstybės išperkamą miesto žemę ar jos dalį atlyginti mišku, būtų atlyginama laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, kuriuos Vyriausybės nutarimu būtų numatoma skirti kompleksinei miškų ūkio veiklai, plotais. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Trečia, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Tokį kompensavimo būdą asmenys pagal šiuo metu galiojančią Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio redakciją turi galimybę pasirinkti iki 2023 m. vasario 1 d., tačiau šiuo projektu siekiama, kad šis terminas būtų pratęstas iki 2023 m. gruodžio 31 d. ir tai būtų paskutinė galimybė asmenims už turėtą žemę pasirinkti kompensaciją miško žeme“ (pabraukta
išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII 359 21 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1242 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-1242), kuriuo piliečių valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo terminas buvo nustatytas (pratęstas) iki 2023 m. vasario 1 d., o šio įstatymo aiškinamajame rašte taip pat buvo nurodoma, kad, pratęsus terminą, tai bus „paskutinė galimybė asmenims už turėtą žemę pasirinkti kompensaciją mišku“. Pažymėtina, kad projektu siūlomas teisinis reguliavimas tokios „paskutinės galimybės“ nenumato. Pažymėtina, kad naujų sąlygų, kurios taikomos atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija, jei nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgiama į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Tačiau kartu tenka pažymėti, kad Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, 1994 m. birželio 15 d. nutarimas).
Tai reiškia, kad vertinant siūlomos įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir 2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją. Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas. Ketvirta, projektu siūloma nustatyti išimtį, kad nuosavybės teisės nebus atkurtos lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, kurie Vyriausybės nutarimu numatyti perduoti kompleksinės miškų ūkio veiklos vykdymui pagal Valstybinės miškų tarnybos parengtas schemas. Nėra aiškus šių projekto nuostatų santykis su Miškų įstatymo 4 straipsnio 13 dalimi, kuri nustato, kad „Laisvos valstybinės žemės fonde esantys ir nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti valstybinių miškų sklypai, kurie yra įsiterpę į valstybinės reikšmės miškus arba su jais ribojasi, arba yra 5 ha ir didesni ir turi privažiavimo kelius, Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai“ (pabraukta - mūsų). Taigi, pagal minėtas Miškų įstatymo nuostatas, pirmiausia, prioritetas yra atkurti nuosavybės teises, ir tik, atkūrus nuosavybės teises, likę nepanaudoti laisvos valstybinės žemės fonde esantys valstybinių miškų sklypai Vyriausybės nutarimais perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai, o ne atvirkščiai, kaip siūloma nustatyti projekte.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto nuostatos turėtų būti suderintos su minėtomis Miškų įstatymo nuostatomis. Penkta, siekiant aiškumo, projekto nuostatose vartojama formuluotė „laisvo valstybinio fondo miško žemės plotus“ turėtų būti derinama su kitose šios dalies nuostatose vartojama formuluote „laisvos valstybinės žemės fonde esantys valstybiniai miškai“. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aiškus sąvokos „schemas“ turinys, nes, neaišku, ar turimos omenyje Miškų įstatymo 14 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatytos „miškų tvarkymo schemos“, ar turimos omenyje kažkokios kitos schemos. Pritarti. Įstatymo projektas patobulintas: suderintos TD pastaboje nurodytos sąvoka ir formuluotė. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-02-10) 1(21)
įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatose siūloma nustatyti, kad piliečiai
„turi ne vėliau kaip iki 2023 m. gruodžio 31 d. žemėtvarkos skyriui
pateikti prašymą“. Šiose projekto nuostatose nėra aišku, kokios institucijos žemėtvarkos skyriui turėtų būti teikiami prašymai. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad kitose keičiamo įstatymo 21 straipsnio nuostatose nėra detalizuojama kokiam padaliniui teikiami piliečių prašymai, o vartojama formuluotė „institucija, nagrinėjanti piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą“. Pritarti. Įstatymo projektas patobulintas pagal TD pastabą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-02-10)
3Atkreiptinas dėmesys, kad 2022 m. birželio 28 d. Seimas priėmė Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 4, 5, 7 ir 11
straipsnių pakeitimo įstatymo Nr.
XII-2584 6 straipsnio pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1243 (toliau – Įstatymas Nr. XIV-1243), kuris yra Įstatymo Nr. XIV-1242 lydintysis įstatymas. Šiame įstatyme nustatyta, kad „Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2024 m. sausio 1 d. užtikrina visų laisvos valstybinės žemės fonde esančių ir nuosavybės teisėms atkurti nepanaudotų valstybinių miškų perdavimą patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai arba pardavimą aukcionuose.“ Atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti piliečių prašymų pateikimo terminą iki 2023 m. gruodžio 31 d., svarstytina, ar Įstatyme Nr. XIV-1243 Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai nustatyta pareiga iki 2024 m. sausio 1 d. bus įvykdyta, nes iki pat 2023 m. gruodžio 31 d., kol bus teikiami piliečių prašymai, nebus aišku, kokie valstybiniai miškai, esantys laisvos valstybinės žemės fonde, bus likę nepanaudoti nuosavybės teisėms atkurti ir galėtų būti perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar kartu su teikiamu projektu nereikėtų keisti ir Įstatymo Nr. XIV-1243 nuostatų. Pritarti. Komitetas patobulino įstatymo projektą: siūloma suteikti teisę piliečiams pateikti prašymus kompensacijai mišku ne iki 2023-12-31, bet iki 2023-11-01, todėl nurodytos įstatymų nuostatos bus suderintos. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-02-10)
įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityse, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. Nepritarti. Įstatymo projekto pateikimo Seime metu nuspręsta svarstyti jį skubos tvarka. 5.
ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė (2023-02-21) 1(21)
Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2407 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2407(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: V. Pranckietis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis Komiteto biuro patarėja Gintarė Remeikienė