Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų juridinių asmenų kompetencija “. 2 . Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1. Gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija), Lietuvos Respublikos švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija (toliau – Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija), Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija) ar jos įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija) ar jos įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybių administracijos , Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. “
3. Pakeisti 3 straipsnio 7 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
. Papildyti 3 straipsnį 11 ir 12 dalimis: „
11. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas:1 ) vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų laukinių gyvūnų sveikatos priežiūrą, globą ir gydymą, laukinių gyvūnų paleidimą į jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus laukinius gyvūnus nelaisvėje;2 ) informuoja ir konsultuoja asmenis laukinių gyvūnų gerovės, globos ir apsaugos klausimais. 12 .
12. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veikla atliekant šio straipsnio 11 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš Aplinkos ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų . “2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. spalio 1 d. 2 . Aplinkos ministras iki 2023 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-2400(2) lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 1, 3 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2023 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „
1Šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų juridinių asmenų kompetenciją užtikrinant gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir jų filialų (toliau – asmuo) pareigas gyvūnų apsaugos ir gerovės srityje, bepriežiūrių gyvūnų gerovę ir apsaugą, bešeimininkių gyvūnų populiacijos mažinimo priemones, humaniško elgesio su gyvūnais reikalavimus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigiamo poveikio ir būtų užtikrintas žmonių saugumas.“ 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„ 3 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų juridinių asmenų kompetencija . 1 . Gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) , Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) ar jos aplinkos ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) ar jos sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija) , Lietuvos Respublikos švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija (toliau – Švietimo ir mokslo ministerija) , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija) ar jos vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija) ar jos žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybių administracijos merai, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas. 2 .
2. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija:
1) koordinuoja gyvūnų gerovės ir apsaugos valstybinių strategijų ir programų rengimą ir jas tvirtina;
2) įstatymų nustatyta tvarka sudaro tarptautines sutartis dėl gyvūnų gerovės ir apsaugos ir užtikrina jų vykdymą;
3) nustato ūkinių gyvūnų laikymo vietų registravimo ir jose laikomų ūkinių gyvūnų apskaitos ir ženklinimo tvarką;
. Aplinkos ministerija ar jos aplinkos ministro įgaliotos institucijos:
1) pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką laukinių gyvūnų ir gyvūnų augintinių gerovės ir apsaugos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;32 ) tvirtina medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, kuriose nustato: medžiojamųjų gyvūnų rūšių sąrašą ir šių gyvūnų medžioklės terminus; draudžiamus ir leidžiamus medžioklės būdus ir jų taikymo terminus, draudžiamus ir leidžiamus naudoti įrankius bei kitus medžioklės reikalavimus;53 ) nustato kačių, šunų, šeškų ir kitų gyvūnų augintinių ženklinimo ir registravimo tvarką;64 ) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 4. Žemės ūkio ministerija ar jos žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos:
1) pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką ūkinių gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama;42 ) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 5. Vidaus reikalų ministerija ar jos vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos pagal kompetenciją užtikrina, kad būtų laikomasi gyvūnų laikymo reikalavimų. 6. Susisiekimo ministerija nustato gyvūnų vežimo visuomeninio transporto priemonėmis taisykles. 7. Švietimo , ir mokslo ir sporto ministerija:
1) įtraukia į formaliojo švietimo bendrojo ugdymo programas gyvūnų gerovės ir apsaugos temas;
2) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 8.
jos sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos:
1) renka ir apibendrina duomenis apie asmenis, kuriems buvo suteikta medicinos pagalba dėl gyvūno apkandžiojimo ar dėl kitokio sąlyčio su gyvūnais;
2) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 9.
9Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba:
1) pagal kompetenciją įgyvendina valstybės politiką gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje;
2) tvirtina bendruosius ir atskirų rūšių (specialiuosius) ūkinių gyvūnų gerovės reikalavimus;43 ) tvirtina bandomųjų gyvūnų laikymo ir naudojimo reikalavimus ir kontroliuoja, kaip jie įgyvendinami, išduoda leidimus atlikti bandymus su gyvūnais;54 ) tvirtina kovinių ir pavojingų veislių šunų sąrašus;65 ) tvirtina pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos ir laikymo reikalavimus, taip pat kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo reikalavimus;76 ) tvirtina reikalavimus gyvūnų globėjams, gyvūnų augintinių viešbučiams, gyvūnų globos namams, gyvūnų augintinių veisėjams;87 ) tvirtina prekybos ūkiniais gyvūnais ir gyvūnais augintiniais reikalavimus;98 ) tvirtina gyvūnų vežėjų leidimų, vežamų gyvūnų prižiūrėtojų kompetencijos pažymėjimų išdavimo tvarką;109 ) tvirtina veterinarinių procedūrų, kurias leidžiama atlikti specialiai apmokytiems asmenims, sąrašą ir nustato jų atlikimo tvarką;1110 ) rengia gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašą;1211 ) vykdo gyvūnų globėjų, gyvūnų augintinių veisėjų, gyvūnų globos namuose ir gyvūnų augintinių viešbučiuose laikomų kačių, šunų ir šeškų ženklinimo ir registravimo reikalavimų laikymosi priežiūrą;1312 ) tvirtina gyvūnų galimybes stimuliuojančių medžiagų, didinančių gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, naudojimo reikalavimus;1413 ) organizuoja ir vykdo šios dalies 2,43
punktuose nustatytų reikalavimų laikymosi priežiūrą, įskaitant Reglamento (ES) 2017/625 21 straipsnio 1 dalyje nustatytą oficialią kontrolę;1614 ) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 10.
administracijos merai :
1) pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant gyvūnų gerovės ir apsaugos programas, informuoja ir skatina visuomenę globoti gyvūnus, išskyrus laukinius;
2) vadovaudamiesi Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintu gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašu, tvirtina gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse taisykles ir kontroliuoja, kaip jos įgyvendinamos;
3) organizuoja bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą, bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams;
4) gali steigti gyvūnų augintinių kapines ir organizuoti tokių kapinių priežiūrą;
5) išduoda leidimus įvežti, įsigyti, laikyti, veisti pavojingus šunis ir jais prekiauti, vykdo kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo kontrolę savivaldybės teritorijoje;
6) organizuoja kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų ir pavojingų šunų mišrūnų paėmimą ir perdavimą gyvūnų globėjams laikinai juos laikyti;
7) kontroliuoja, ar šunų, kačių ir šeškų laikytojai ar savininkai nustatyta tvarka yra paženklinę ir registravę laikomus gyvūnus augintinius;
8) atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. 11 . Lietuvos sveikatos mokslų universitetas:1 ) vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų laukinių gyvūnų sveikatos priežiūrą, globą, laukinių gyvūnų paleidimą į jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas nelaisvėje laikyti perduodamus laukinius gyvūnus;2 ) informuoja ir konsultuoja asmenis laukinių gyvūnų gerovės, globos ir apsaugos klausimais. 12 . Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veikla atliekant šio straipsnio 11 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš Aplinkos ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų . “
Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo 3 straipsnio 9 dalies1413 punkte nustatyta valstybinė veterinarinė priežiūra gyvūnų gerovės srityje tiek, kiek ji nenustatyta Reglamente (ES) 2017/625, vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu.“. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. spalio 1 d. 2 . Aplinkos ministras iki 2023 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus . Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė
1. Įstatymo projektą rengti paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo (toliau
nurodyto strateginio tikslo „Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, saugoti biologinę įvairovę, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui“ pažangos uždavinius. Vienas iš uždavinių – išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, ekosistemų, jų paslaugų kokybę bei kraštovaizdžio savitumą ir užtikrinti darnų gamtos išteklių naudojimą. Dabar esančiomis sąlygomis tik iš dalies užtikrinama laukinių gyvūnų globa ir su gerove susijusios veiklos, todėl gali kilti problemų dėl tam tikrų ES direktyvose ir reglamentuose nustatytų įpareigojimų (pvz., dėl nustatytais atvejais privalomo laukinių gyvūnų sulaikymo ar konfiskavimo – šalies institucijos neturi galimybės ir sąlygų net laikinai tokius gyvūnus laikyti nelaisvėje tinkamomis sąlygomis) Lietuvai neįgyvendinimo ir galimų pažeidimo procedūrų iniciavimų mūsų valstybei.
Siekiant užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų dėl laukinių gyvūnų globos, įskaitant CITES konvencijos bei atitinkamų Europos Bendrijos reglamentų ir direktyvų nuostatų, susijusių su nykstančių laukinių gyvūnų ir augalų tarptautine prekyba, gyvūnų laikymo nelaisvėje, įskaitant zoologijos soduose, invazinių rūšių naudojimo įgyvendinimą ir išvengti galimų EK pažeidimų procedūrų inicijavimo, pasirinktas efektyviausias esamomis aplinkybėmis sprendimo variantas – šias funkcijas ir jų įgyvendinimą įstatymu pavesti vykdyti Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (toliau – LSMU). LSMU turėdama specializuotą padalinį – Laukinių gyvūnų globos centrą (toliau – LGGC), kuris bus atidarytas ir planuoja pradėti veiklą nuo 2023 m. spalio mėnesio, galės užtikrinti paslaugos poreikio patenkinimą ir jos kokybę. Įvertinus tai, kad tik LSMU turi kvalifikuotus specialistus, o nuo 2023 m. spalio mėnesio turės ir technines galimybes vykdyti veiklą susijusią su laukinių gyvūnų globa, gydymu ir reabilitacija, adaptuojant laukinius gyvūnus prie natūralių gyvenimo sąlygų, pagalba kontrolės institucijoms gyvūnų konfiskavimo metu ir kt., buvo pasirinkta funkcijas deleguoti LSMU, teikiant GGAĮ projektą, jame numatant šių funkcijų įgyvendinimui reikalingą valstybės finansavimą. Valstybė įsipareigodama finansuoti neviešo administravimo subjekto vykdomą ne viešo administravimo veiklą, kartu galės užtikrinti efektyvų ir kokybišką laukinių gyvūnų priežiūros, globos ir gerovės srityje įsipareigojimų įgyvendinimą.
Lietuvoje iki šiol galinčiųjų nuolat teikti paslaugas, susijusias su laukinių gyvūnų gydymu, reabilitacija bei adaptacija prie gyvenimo laisvėje, nėra, taip pat nėra ir galinčiųjų užtikrinti teikiamos paslaugos kokybę, todėl rezultatai šioje srityje yra nepatenkinami. Viena iš galimų priežasčių, kodėl rinka negali užtikrinti šios paslaugos kokybiško, atitinkančio gyvūnų globai keliamus reikalavimus, teikimo, tai didelių pradinių investicijų bei kvalifikuotų specialistų poreikis, be to veikla dėl siauros rinkos negeneruoja didelio pelno, o kartais gali būti ir nuostolinga. Lietuva maža šalis, todėl šių specifinių paslaugų teikimas dabar netenkina poreikio ir kokybės. Neužtikrinant šios paslaugos kvalifikuoto ir tinkamo teikimo, neužtikrinamos laukinių gyvūnų laikymo, gydymo, reabilitacijos ir globos sąlygos, įskaitant gyvūnų, kurie laikomi nelaisvėje pažeidžiant jų laikymo nelaisvėje reikalavimus ar laikomi neteisėtai, nes nėra galimybių juos paėmus ir (ar) konfiskavus tinkamai jais pasirūpinti, o tai negarantuoja teisės aktuose numatytų reikalavimų įgyvendinimo. Galimybės užtikrinti nacionaliniuose ir ES teisės aktuose numatytų reikalavimų dėl neteisėtai nelaisvėje laikomų, prekiaujamų, įvežamų (išvežamų) ar netinkamomis sąlygomis laikomų nelaisvėje laukinių gyvūnų sulaikymo ir (ar) konfiskavimo įgyvendinimą yra ribotos, nes tam nebuvo net techninių galimybių – nėra kur tinkamomis sąlygomis laikyti daugumos turimų konfiskuoti gyvūnų (ypač didelių rūšių, pvz., meškų, lūšių ir kt.).
Tačiau atsiradus šiai galimybei, t. y. įsteigus ES lėšomis finansuotą įstaigą – LGGC, kurios tikslinė paskirti laukinių gyvūnų priežiūra, gydymas, reabilitacija, globa ir pan., būtų protinga pasinaudoti šiomis paslaugomis ir tinkamai įgyvendinti nacionalinių, ES teisės aktų bei konvencijų nuostatas. Įstatymo projektas panaikintų prielaidas pažeidimo procedūros iniciavimui bei ES lėšų, panaudotų LGGC steigimui, grąžinimui, tačiau svarbiausia tai, kad šio Įstatymo projekto pagalba būtų išspręsta esama problema ir užtikrinta tinkama, nustatytus ES reikalavimus atitinkanti laukinių gyvūnų, paimtų iš aplinkos, netinkamos gyventi, ar konfiskuotų dėl neteisėto ir (ar) netinkamo jų laikymo sąlygų, priežiūra, gydymas, adaptacija prie natūralių gyvenimo sąlygų prieš paleidžiant juos į laisvę ar jų perdavimu asmenims, turintiems tinkamas sąlygas ir teisę perduodamus laukinius gyvūnus laikyti nelaisvėje. Šiuo metu nėra vienoje vietoje sutelktų kompetencijų, infrastruktūros ir pajėgumų, galinčių užtikrinti šių funkcijų – laukinių gyvūnų, sužeistų, esančių ne jų rūšies buveinėje ar patekusių į jiems netinkamą gyventi aplinką, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų gyvūnų paėmimo, laikymo, priežiūros, globos, gydymo, reabilitacijos, adaptacijos, išgydytų ir (ar) adaptuotų prie gyvenimo laisvėje sąlygų bei galinčių savarankiškai gyventi gyvūnų paleidimo į natūralias buveines ar jų perdavimu asmenims, turintiems tinkamas sąlygas ir teisę perduodamus laukinius gyvūnus laikyti nelaisvėje
Aplinkos apsaugos institucijos nuolat sulaukia pranešimų apie sužeistus, į nelaimę patekusius, esančius ne jų rūšies buveinėje ar jiems netinkamoje gyventi aplinkoje laukinius gyvūnus, taip pat ir saugomų rūšių gyvūnus. Dažniausiai pagalbos reikia gyvūnams, kurie susiduria su žmogaus sukurtais objektais ar veiksmais (automobilių eismu, stiklo konstrukcijomis, elektros oro perdavimo linijomis, žvejybos priemonėmis (valai, kabliukai, tinklai), naftos produktų tarša, pastatų renovacija, gyvūnų jauniklių atskyrimu nuo tėvų dėl žmogaus veiklos ir pan. Taip pat pasitaiko laukinių gyvūnų konfiskavimo atvejų, kai pažeidžiamos laukinių gyvūnų įsigijimo, laikymo ar prekybos jais taisyklės, numatytos nacionaliniuose, ES ir tarptautiniuose teisės aktuose (Nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos konvencijoje (CITES), Tarybos reglamente Nr. 338/97 dėl faunos ir floros rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą, Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 1143/2014 dėl invazinių svetimų rūšių introdukcijos ir plitimo prevencijos ir valdymo ir kt.), kai juos reikia laikyti iki galutinio teismo sprendimo.
Reikia pripažinti, kad Lietuvos Respublikoje nesudaromos tinkamos laukiniams gyvūnams, kuriems reikalinga pagalba ir (ar) globa, pagalbos suteikimo, gydymo ir laikymo sąlygos, nes nėra institucijos, kuri tinkamai pasirūpintų konfiskuotais arba saugomų rūšių gyvūnais, kurių negalima paleisti į laisvę dėl traumų ar nesugebėjimo adaptuotis gamtoje. Pagalbą teikiančių organizacijų, atitinkančių laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje reikalavimus, yra tik vienetai, todėl šių paslaugų teikėjų ieškoma ir kitose šalyse, ypač tai aktualu egzotinių kraštų gyvūnams, tačiau kaip rodo praktika, Lietuvoje veikiančios organizacijos, teikiančios šias paslaugas, negali užtikrinti nei paslaugos poreikio, nei kvalifikuotos paslaugų kokybės. Vertinant 2022 metų pradžios duomenis, iš 72 organizacijų, kurios turi gyvūnų globos vietas, apie globojamus gyvūnus informaciją viešai teikia 27 (37,5 proc.), korektiškai informaciją teikia 16 organizacijų (22,2 proc.). 2019 metais tokių organizacijų buvo 17,3 proc. Iš šių įstaigų 6 užsiima laikina laukinių gyvūnų globa. Pagal gyvūnų globėjų teikiamą informaciją, laukinių gyvūnų globa 2022 m. pradžioje užsiima šešios įstaigos - VŠĮ Lesė, VŠĮ „Vyšnių sodas“ , UAB „Nuaras“, Utenos rajono gyvūnų mylėtojų draugija, VšĮ „SOS gyvūnai“, VšĮ „Kaimo grandinė“. 1 pav. pateikiama informacija apie gyvūnų globos vietose bendrą globotų gyvūnų skaičių, išskiriant kates, šunis ir kitus gyvūnus. 1 pav. Globotų gyvūnų kitimo tendencija 2013–2020 m. Kaip matyti iš 1 pav., daugiausia gyvūnų globa užsiimančiose įstaigose per 2013-2020 metus buvo globota kačių ir šunų (t. y. 60,3 proc. kačių ir 39,1 proc. šunų).
Taip pat yra įsikūrusios visuomeninės organizacijos, kurios gali konsultuoti sužeistų, globos reikalaujančių laukinių gyvūnų būklės įvertinimo, šėrimo, paleidimo į laisvę vietos parinkimo, laikymo sąlygų klausimais: Lietuvos ornitologų draugija, Lietuvos teriologų draugija, Lietuvos herpetologų draugija, tačiau šiuo metu jų veikla nėra aktyvi, todėl minėtos įstaigos nepakankamai užtikrina laukinių gyvūnų globos, susijusias su konsultavimu paslaugas, Lietuvoje. Dabar šiai problemai spręsti kasmet iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos lėšų perkamos paslaugos, tačiau jos nepatenkina viso pagalbos laukiniams gyvūnams poreikio, o rinkoje neužtenka tiekėjų, galinčių teikti analogišką paslaugą. Lietuvoje yra tik kelios visuomeninės organizacijos, globojančios laukinius gyvūnus, tačiau jos neturi pakankamai kompetencijų ir sąlygų laikyti laukinius gyvūnus. Lietuvoje laukinių gyvūnų globos paslaugas nuo 2008 m. iki šiol atlieka Gyvūnų globėjų asociacija kartu su UAB „Nuaras“, kurie visoje Lietuvos teritorijoje surenka ir globoja sužeistus ar ne vietoje atsiradusius laukinius gyvūnus. Tarp Aplinkos ministerijos, nuo 2017 m. su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba (toliau – VSTT), o nuo 2021 m. su Aplinkos apsaugos departamentu ir Gyvūnų globėjų asociacijos (veikianti jungtinės veiklos sutarties pagrindu su UAB „Nuaras“) sudarytos gyvūnų globos priemonių Klaipėdos ir Šiaulių, Panevėžio ir Utenos, Kauno, Alytaus ir Marijampolės, Vilniaus regionų teritorijose įgyvendinimo paslaugų pirkimo sutartys. Dėl nepakankamos ir neatitinkančios keliamų reikalavimų pagalbos laukiniams gyvūnams teikimo mažiau jų išgydoma ir paleidžiama į laisvę, todėl nyksta bioįvairovė. 2 pav. Laukinių gyvūnų išgyvenamumo esamomis sąlygomis rodikliai Vadovaujantis Gyvūnų globėjų asociacijos ataskaitų duomenimis, teiktų paslaugų struktūroje, kuri pavaizduota 2 pav., net 48,4 proc.
2013–2018 metais paimtų gyvūnų buvo nugaišinti, 16,4 proc. nugaišo, 13,9 proc. palikti įstaigoje ir perduoti kitur, 21,4 proc. (apie 200 iš 977 individų) buvo paleisti į laisvę. Nugaišintų ir nugaišusių iš viso buvo 64,8 proc. (daugiau kaip 600 individų per metus), liko gyvų – 35,2 proc. Daugiau dėmesio skiriant tinkamam gydymui ir priežiūrai, šis santykis galėtų būti geresnis, t. y. daugiau gyvūnų galėtų likti gyvi. Svarbu pažymėti, kad iš visų 2013–2018 metais užregistruotų gyvūnų 77, priklausantys 20 skirtingų gyvūnų rūšių, buvo iš Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų sąrašo. 2012-2017 metų duomenimis didžiausią užregistruotų gyvūnų dalį sudarė paukščiai – 82,3 %, žinduoliai sudarė 17,4 %, ropliai – 0,4 %. Didžiausias gyvūnų skaičius buvo paimtas globoti 2015 metais – 977. Iš viso gyvūnų užregistruota per 6 metus – 3505. Nagrinėjant kiekvienų metų (2014-2016 m.) duomenis, matyti, kad paukščių buvo paimta globoti nuo 537 iki 786, iš jų plėšrių – nuo 39 iki 107 (6-12,4% nuo visų gyvūnų). Tais pačiais metais paimtų globai žinduolių užregistruota nuo 109 iki 190 gyvūnų, iš kurių nuo 38 iki 32 buvo stambūs žolėdžiai (daugiausiai stirnos, 5,9-7,1% nuo visų gyvūnų), nuo 32 iki 66 – plėšrieji žinduoliai (3,7- 6,8% nuo visų gyvūnų), nuo 27 iki 64 (4,2-7,4% nuo visų gyvūnų) – kiti žinduoliai. Mažiausiai per 2012-2017 metus buvo užregistruota roplių. Pagal statistikos duomenis, globojamų ar reabilituojamų vietinių rūšių paukščių per metus būtų apie 928 individų, iš kurių net 370 (apie 40 proc.) – saugomi Lietuvoje, bet didžioji jų dalis saugoma ES ir tarptautiniu mastu.
Nesprendžiant šios problemos nebus užtikrinamas įsipareigojimų, stabdyti bioįvairovės nykimą, įgyvendinimas, taip pat ir toliau išliks konfiskuotinų gyvūnų paėmimo, laikymo, globos, priežiūros, gydymo ar jų perdavimo asmenims, turintiems tinkamas sąlygas ir teisę perduodamus laukinius gyvūnus laikyti nelaisvėje problema. Kasmet augant paslaugos poreikiui, problema aštrėja. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – AAD) duomenimis, 2010–2018 metais muitinė ir AAD iš viso konfiskavo 114 gyvų gyvūnų, iš jų, kaip pavaizduota 3 pav., didžiąją dalį sudarė paukščiai (77 gyvūnai), iš kurių 29 – egzotiniai paukščiai, 10 – plėšrieji paukščiai. Kiti gyvūnai buvo žinduoliai, nedaug roplių. AAD duomenimis, iš fizinių ir juridinių asmenų 2019–2021 m. laikotarpyje konfiskuoti 128 gyvūnai (tigriniai pitonai, jūrinis erelis, pilkosios, bengalinės katės hibridas, pilkojo vilko hibridas, rudosios meškos, nepalinis erelis, kaimaniniai krokodilai, paprastasis smauglys, kaliforninė gyvatė ir kt.). Šis skaičius išaugo beveik 3,5 karto per metus, palyginimui per tris kartus ilgesnį 2010–2018 m. laikotarpį jų konfiskuota 114, per metus vidutiniškai – 12 ar13 gyvūnų, kai per 2019–2021 metus – vidutiniškai 42 ar 43 gyvūnus). Konfiskuotų 2019–2021 metais gyvūnų pasiskirstymas pagal rūšis procentais, kuris pavaizduotas 3 pav., rodo, kad kaip įprastai gausiausią būrį sudarė paukščiai (26,6), ropliai (22,7), vabzdžiai (21,9 proc.), taip pat konfiskuoti 4 rudieji lokiai, vilko hibridas ir pan. 3 pav.
2019–2021 metais Pažymėtina, kad stambieji žinduoliai ir dalis paukščių, roplių ir varliagyvių rūšių individų, kadangi Lietuvoje nebuvo tinkamų jų laikymo sąlygų ir asmenų, galinčių laikyti minėtus gyvūnus, išvežti į Europoje esančius laukinių gyvūnų globos centrus. Remiantis AAD duomenimis, laukinių gyvūnų laikymo pažeidimų vis dar daug, įskaitant ir pradėtų ikiteisminių bylų (dėl laukinių kačių hibridų, beždžionių ir kitų laukinių gyvūnų neteisėto laikymo). Gyvūnai konfiskuojami iki teismo sprendimo ir jų laikymo bei nuolatinės globos vieta – aktuali problema. Trūksta ne tik pajėgumų, kvalifikuotos pagalbos ir gydymo gyvūnams, bet ir informacijos visuomenei, kokiais atvejais reikia pranešti apie sužalotą gyvūną, kaip įvertinti, ar būtina pagalba ir (ar) globa laukiniam gyvūnui, ir kitais klausimais. Šiuo metu visuomenė ne tik domisi laukinių gyvūnų gerove ir globa, bet ir nori padėti gelbėti gyvūnus, tačiau nėra valstybinės gyvūnų globos ir gydymo įstaigos, kurioje specialistai, veterinarijos studentai, moksleiviai ir kiti asmenys galėtų savanoriauti ir gilinti praktinius gyvūnų globos ir gydymo įgūdžius. Atsižvelgiant į šias su gyvūnų globa ir gerove susijusias problemas, Aplinkos ministerijos užsakymu, 2018 m. parengta galimybių studija „Dėl tinkamos pagalbos ir globos sužeistiems, nelaimėn patekusiems, esantiems ne jų rūšies buveinėje ar netinkamoje jiems gyventi aplinkoje ir konfiskuotiems laukiniams gyvūnams“, kurios pagrindu parengtas ir investicijų projektas „Laukinių gyvūnų globos centro įkūrimas“ (toliau – investicijų projektas). Investicijų projekte buvo nagrinėjama, kaip visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus Baltijos jūros pakrantę, sudaryti tinkamas laukiniams gyvūnams, kuriems reikalinga pagalba ir (ar) globa, pagalbos suteikimo, gydymo ir laikymo sąlygas.
Įvertinus galimybes ir pagrindines problemas, susijusias su laukinių gyvūnų globos paslaugomis, nustatytas pagrindinis šio investicijų projekto tikslas – „įkurti Laukinių gyvūnų globos centrą, kuriame gyvūnai būtų gydomi, reabilituojami, adaptuojami išleidimui į natūralias buveines, kitais būdais užtikrinama jų globa ir gerovė“. Investicijų projekte išnagrinėtos 2 alternatyvos – su galimomis grėsmėmis ir naudomis – ir pateiktas pasiūlymas įgyvendinti investicijų projektą, kuris apimtų specializuoto LGGC pastatų komplekso statybos Naujųjų Muniškių kaime (Kauno r.), kaip LSMU padalinio, veiklą. Atsižvelgiant į investicijų projekto atliktą vertinimą, 2020-05-27 tarp Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Aplinkos projektų valdymo agentūros pasirašyta projekto „Laukinių gyvūnų globos centro įkūrimas“ sutartis Nr. 05.5.1-APVA-V-018-01-0014 (toliau – Projektas). 2023 m. pabaigoje įgyvendinus Projektą ir LGGC pradėjus veiklą (2023 m. spalio mėn.), būtų išspręstas uždavinys dėl pajėgumų, kompetencijų ir sąlygų, atitiksiančių laukinių gyvūnų laikymo, gydymo, priežiūros, reabilitacijos ir globos reikalavimus, tenkinimo. Laukiniai gyvūnai paimti iš aplinkos ar sulaikyti, paimti ir (ar) konfiskuoti būtų gydomi, reabilituojami, adaptuojami prie gyvenimo laisvėje sąlygų išleidimui į natūralias buveines ir paleidžiami į jas arba rūpinamasi jų perdavimu asmenims, turintiems tinkamas sąlygas ir teisę perduodamus laukinius gyvūnus laikyti nelaisvėje bei kitaip užtikrinama jų globa ir gerovė.
Taip pat sukuriamos galimybės mokyti visuomenę (įskaitant ikimokyklinio ugdymo įstaigų vaikus, bendrojo lavinimo mokyklų moksleivius, profesinio mokymo ir aukštojo mokslo įstaigų bendruomenes) ir informuoti apie gyvūnų priežiūrą, globą, gerovę, į šią veiklą įtraukti gyvūnų gerovės specialistus, veterinarijos studijų studentus, privačius veterinarus, gyvūnų globa užsiimančias visuomenines organizacijas, savanorius ir kt. asmenis. Šis LGGC glaudžiai bendradarbiautų su Aplinkos ministerija, AAD, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyba, mokslo ir švietimo institucijomis, Lietuvos ir užsienio visuomeninėmis organizacijomis, privačiais veterinarais ir kitais suinteresuotais asmenimis, todėl šių funkcijų vykdymą, atsižvelgus į investicijų projektu atliktą vertinimą, siūlome pavesti LSMU, kuriam priklausantis padalinys LGGC veiktų ir teiktų paslaugas pagal nustatytus prioritetus. Siekiant įvertinti LGGC įkūrimo Lietuvoje galimybes, buvo atlikta analizė apie situaciją Lietuvoje gyvūnų globos srityje, taip pat išnagrinėta kaip organizuojamas laukinių gyvūnų gydymas, reabilitacija ir globa kitose šalyse
Airijoje, kaip ir Lietuvoje didžiąją paimtų laukinių gyvūnų dalį sudarė paukščiai, bet Lietuvoje paukščių dalis buvo didesnė (82% lyginant su 58 % Airijoje). Airijoje 53% paimtų gyvūnų neišgyveno, t. y. nugaišo (11 %) ar buvo nugaišinti (42 %), kiti – perkelti kitur pastoviam laikymui ar paleisti. Lietuvoje iš viso nugaišusių laukinių gyvūnų 69 % iš jų 25 % nugaišo, o 44 %
. Nors nugaišinamų gyvūnų dalis Lietuvoje buvo panaši kaip ir Airijoje, tačiau nugaišusių laukinių gyvūnų procentas buvo daugiau kaip dvigubai didesnis. Lyginant su Lietuvos duomenimis matyti, kad per vienerius
Šie centrai veikia pakankamai seniai ir savo veiklą aktyviai reklamuoja. Tokia situacija yra teigiama ir siektina Lietuvoje. Šis specializuotas LSMU padalinys LGGC turėtų ne tik visą reikalingą infrastruktūrą – veterinarinės gydyklą, karantino pastatą su gyvūnams gydyti ir reabilituoti skirtomis patalpomis ir įranga, visuomenės švietimo ir mokymo patalpomis, gyvūnams laikyti ir adaptuoti skirtų lauko voljerų, ūkinių pastatų su reikalinga priežiūros įranga ir technika, specializuotą transportą, bet ir kvalifikuotą personalą, kurį sudarytų veterinarijos specialistai, studentai, apmokyti ir darbo su gyvūnais patirties turintys asmenys. LGGC būtų vienintelė Lietuvoje tokio lygio laukinių gyvūnų globos ir gydymo paslaugas teikianti įstaiga, kuri ne tik rūpintųsi pagalba laukiniams gyvūnams, organizuotų mokymus, užsiimtų edukacija, bet ir taip pat būtų sudarytos galimybės veterinarijos specialistams ir studentams, moksleiviams ir kitiems asmenims savanoriauti ir gilinti praktinius laukinių gyvūnų globos ir gydymo įgūdžius. LSMU ir jo padalinio LGGC vykdoma veikla leistų ne tik sumažinti neapibrėžtumą dėl galimybės gauti tinkamos kvalifikacijos veterinarines paslaugas laukiniams gyvūnams ir suteikti jiems reikiamą adaptaciją prie gyvenimo laisvėje sąlygų prieš juos paleidžiant į natūralias buveines, bet ir kaupti mokslines žinias, kurias būtų galima pritaikyti praktikoje. Tai gerokai pagerintų laukinių gyvūnų gydymo, reabilitacijos, išleidimo į laisvę galimybes Lietuvoje. GGAĮ projekto tikslas – užtikrinti laukinių gyvūnų globos kokybiškų paslaugų, kurias teiktų LSMU, turintis specializuotą LGGC padalinį, visoje Lietuvoje.
Tai leistų užtikrinti laisvėje gyvenančių laukinių gyvūnų, kuriems reikalinga pagalba, tinkamą priežiūrą ir įgyvendinti Lietuvos ir ES teisinius reikalavimus dėl laukinių gyvūnų naudojimo ir apsaugos kontrolės. Griežtėjant laukinių gyvūnų laikymo nelaisvėje sąlygoms, laikomiems laukiniams, ypač egzotiniams, gyvūnams dažniau gali prireikti globos ir /ar gydymo – tiek nustačius netinkamas laikymo sąlygas, tiek dėl kitų priežasčių atsiradus būtinybei gyvūnus paimti, konfiskuoti ar gelbėti. Tai, kad ateityje šių paslaugų poreikis didės rodo ir statistiniai duomenys. 2017–2020 m. Aplinkos apsaugos agentūra išdavė 722 leidimus laikyti laukinius gyvūnus nelaisvėje (aptvaruose, voljeruose), tačiau per tą patį ketverių metų laikotarpį net 42 leidimai laikyti laukinius gyvūnus buvo panaikinti, todėl išlieka didelė tikimybė, kad daugėjant šių leidimų ir griežtėjant gyvūnų laikymo reikalavimams ES lygiu, konfiskuotinų gyvūnų kiekis gali augti. Tikrinant zoologijos sodų ir kitų laukinių gyvūnų laikymo vietas nustatoma nemažai pažeidimų, susijusių su laikomų gyvūnų laikymo sąlygomis, gyvūnų gerove, teisėtą įsigijimą pagrindžiančiais dokumentais, todėl gyvūnai dažnai turi būti paimami, laikomi ir jiems suteikiama tinkama veterinarinė priežiūra iki teismo sprendimo ar po jo, kol randami kiti laikytojai. Atsiradus poreikiui tokius gyvūnus laikyti ilgiau (ar net nuolatos), reikia jiems užtikrinti atitinkamas laikymo sąlygas. AAD duomenimis, 2019–2021 m. iš fizinių ir juridinių asmenų konfiskuoti 45 skirtingų rūšių gyvūnai, iš viso – 128, jų laikymo ir priežiūros sąlygos skirtingos. Deja, kol kas nėra įstaigos, galinčios užtikrinti konfiskuotų gyvūnų laikymą tinkamomis sąlygomis ir suteikti kvalifikuotas veterinarines paslaugas. Šiai funkcijai vykdyti 2021 m.
AAD iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos (toliau – AARP) lėšų panaudojo daugiau kaip 60 tūkst. eurų: gyvūnų laikymo paslaugai, patologiniams tyrimams, pavojingų, agresyvių gyvūnų gaudymui, paėmimui, išvežimui į globos vietą, veterinarinei apžiūrai, mėginių molekuliniam genetiniam gyvūnų rūšies nustatymui ir analizei, konfiskuotų laukinių gyvūnų perkėlimui ir kt., o 2022 m. šiam tikslui lėšų poreikis daug didesnis – 357 tūkst. eurų – dėl padaugėjusių tyrimų dėl pažeidimų. Remiantis laukinių gyvūnų globos paslaugos tiekėjo, kurio paslaugos buvo perkamos Aplinkos ministerijos iš AARP lėšų, 2013–2018 m. ataskaitomis, prognozuojama, kad apie sužeistus gyvūnus bus gauta apie 1218 pranešimų per metus, iš jų apie 50 gyvūnų gali būti konfiskuotini. Laukinių gyvūnų globos centre laikomų laukinių gyvūnų skaičiaus prognozė pateikta 4 pav. Atsižvelgus į laukinių gyvūnų globos paslaugos veiksnius: nepakankamai užtikrinama sužeistų laukinių gyvūnų globa, paslaugos poreikio sezoniškumas, pastarųjų 2013-2018 metų atskiroms gyvūnų grupėms priklausančių globotų gyvūnų kiekio kitimo tendencijas bei įvertinus paslaugos paklausos plėtros galimybes (finansavimo padidėjimas, veiklos efektyvumo pagerėjimas dėl vykdomo laukinių gyvūnų gydymo būtų mažiau nugaišusių ir nugaišintų gyvūnų), atlikta paklausos prognozė (Laukinių gyvūnų globos centre laikomų laukinių gyvūnų skaičius) laikotarpiui 2019-2034 m., kuri pateikta 4 pav.: realistinė, pesimistinė ir optimistinė prognozės. Remiantis 2013-2018 metų globotų gyvūnų kiekio statistika, matyti, kad išlieka didelė tikimybė, jog ateityje globojamų laukinių gyvūnų skaičius gali tiek didėti, tiek mažėti (jei nebus keičiama esama situacija). Priėmus prielaidą, kad pagal optimistinį scenarijų, globojamų laukinių gyvūnų skaičius didės kasmet didžiausiu kada nors buvusiu skaičiaus didėjimu, t. y. 73,7 proc. (toks padidėjimas buvo per 2014 metus).
Priėmus prielaidą, kad pagal pesimistinį scenarijų globojamų laukinių gyvūnų skaičius kasmet mažės didžiausiu kada nors buvusiu sumažėjimu, t. y. 32,0 proc. (toks sumažėjimas buvo per 2017 metus). 4 pav. parodyta realistinė prognozė, kuri remiasi regresijos lygtimi (y=46,086x+539,2) ir yra pavaizduota tiese (paveiksle pažymėta kaip gyvūnų skaičiaus realistinė prognozė). Ši regresijos lygtis rodo, kaip kinta gyvūnų skaičius laiko atžvilgiu (x reiškia laikotarpio eilės numerį (2013 m. = 1, 2014 m. = 2, 2015 m. = 3, ... , 2034 m. = 22), o y reiškia gyvūnų skaičių, kuris priklauso nuo laikotarpio (x)). Pagal realistinę prognozę planuojama, kad po projekto įgyvendinimo kasmet vidutinis laikomų gyvūnų skaičius galėtų būti apie 1218 gyvūnų. 4 pav. Laukinių gyvūnų globos centre laikomų gyvūnų skaičiaus prognozė * - gyvūnų skaičiaus reikšmės pateiktos kairėje paveikslo skalėje; ** - gyvūnų skaičiaus reikšmės pateiktos dešinėje paveikslo skalėje Globojamų ar reabilituojamų vietinių rūšių gyvūnų kiekio prognozė iš dalies yra paremta faktine globotų gyvūnų statistika atsižvelgiant į tai, kad atskirais sezonais gyvūnų kiekis buvo skirtingas. Gyvūnai buvo suskirstyti į tam tikras rūšis ir grupes atsižvelgiant į gyvūnų dydį, amžių (kai kur įtraukiami jaunikliai), maitinimosi būdą (plėšrūnai ar ne) ir specifines laikymo sąlygas (pvz. vandens gyvūnai). Prognozuojant reabilituojamų ar globojamų laukinių paukščių kiekį, numatoma, kad vasarą vyraus gandrų jaunikliai (50 paukščių per mėnesį) ir čiurliai (40), o žiemą – vandens paukščiai (30). Pagal statistikos duomenis, iš visų globotų paukščių, apie 15 % sudarė nesaugomi ir apie 40 % - Lietuvoje ir tarptautiniu mastu saugomi paukščiai. Tikslaus skaičiaus gelbėtinų tarptautiniu mastu saugomų paukščių prognozę apsunkina faktiškai globotų paukščių rūšies netikslus identifikavimas (net 33 rūšys, pvz. gulbė, kuoduotasis strazdas, genys ir kt.).
Prognozuojant reabilituojamų ar globojamų laukinių žinduolių kiekį, numatoma (remiantis pateiktais duomenimis apie 2013-2018 m. globotus gyvūnus), kad vasarą vyraus smulkių žinduolių jaunikliai (18 gyvūnų per mėnesį) ir smulkūs žinduoliai (13), o žiemą gyvūnų skaičius bus daug mažesnis, bet daugiau bus taip pat smulkių žinduolių (5) tame tarpe ir šikšnosparnių (5). Pagal globotų gyvūnų statistikos duomenis, iš visų globotų žinduolių, apie 78 % sudarė nesaugomi ir apie 1 % - saugomi gyvūnai. Įstatymo projektu įtvirtinus nuostatą ir pavedus LSMU šias funkcijas, o joms vykdyti skyrus reikalingą finansavimą, būtų pasiektas pagrindinis uždavinys – užtikrintas nuolatinis Lietuvos Respublikos teritorijoje esančių laukinių gyvūnų (išskyrus Baltijos jūros pakrantę ir joje esančius jūros žinduolius ir vandens paukščius), kurie yra sužeisti, esantys jiems netinkamoje gyventi aplinkoje, konfiskuoti ar kuriems reikalinga pagalba, laikymas, globa, reabilitacija, adaptacija, išgydytų ir adaptuotų bei galinčių savarankiškai gyventi laukinių gyvūnų paleidimas į natūralias buveines ar perdavimas kitiems asmenims, turintiems tinkamas sąlygas perduotiems gyvūnams laikyti. Baltijos jūros pakrantėje esančių jūros žinduolių ir vandens paukščių, kuriems reikalinga pagalba, gydymu, globa, reabilitacija ir paleidimu į rūšies buveines užsiima Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras, priklausantis Lietuvos jūrų muziejui (jo įkūrimą iš dalies finansavo Aplinkos ministerija ES lėšomis). Atsižvelgus į tai, kad ši veikla yra nekomercinė, norint užtikrinti tinkamą Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme pavestų funkcijų vykdymą, finansavimas turės būti skiriamas iš valstybės biudžeto. 2 .
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Aplinkos ministerija. Įstatymo projekto rengėjas – Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, tel. 8 686 17 295, el. p. [email protected] , Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė, tel. 8 698 83 219, el. p. [email protected] ; Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Virginija Kalesinskienė, tel. 8 696 95 290, el. p. [email protected] . 3 . Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal GGAĮ 3 straipsnio 3 dalį, Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos pagal kompetenciją formuoja valstybės politiką laukinių gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje, padeda ją įgyvendinti įgaliotoms institucijoms. Taip pat informuoja ir konsultuoja suinteresuotus asmenis (ši nuostata galiojo iki 2023- 01- 01) bei atlieka kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas. Šiuo metu AAD vykdo aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas ir, nustačiusi pažeidimus dėl netinkamo ar neteisėto laukinių gyvūnų laikymo, juos konfiskuoja, o konfiskavusi – ieško naujų globėjų konfiskuotiems gyvūnams įkurdinti reikalavimus atitinkančiomis laikymo sąlygomis. Šiuo metu AAD per viešuosius pirkimus perka gyvūnų globos priemonių įgyvendinimo paslaugas, tam kasmet skiria apie 100 tūkst. eurų. Kvalifikuotų šios paslaugos tiekėjų yra mažai, dažnai neužtikrinamos tinkamos laukinių gyvūnų laikymo sąlygos, veterinarinės paslaugos, priežiūra ir adaptacija, todėl daugiau laukinių gyvūnų nugaišinama, negu išgydoma. AAD iš 2021 m. AARP lėšų panaudojo daugiau kaip 60 tūkst. eurų, o 2022 m. daugiau nei 300 tūkst. eurų gyvūnų konfiskavimo veiksmams atlikti.
Aplinkos apsaugos agentūra teisės aktais [1] įpareigota priimti sprendimus dėl valstybės ar savivaldybės institucijų, išskyrus AAD, konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotinų gyvų gyvūnų laikymo, laikino ar nuolatinio perdavimo ar sunaikinimo. Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos dėl konfiskuotų laukinių gyvūnų pagal dabar nustatytą tvarką kreipiasi į Aplinkos apsaugos agentūrą, kuri rūpinasi jiems tinkamomis gyventi sąlygomis. 4 . Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Keičiamu GGAĮ projektu numatoma LSMU pavesti vykdyti šias funkcijas: paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų laukinių gyvūnų sveikatos priežiūrą, globą ir gydymą, taip pat užtikrinti jų laikymui ir (ar) išleidimui į laisvę reikiamas sąlygas ar jų perdavimą asmenims, turintiems tinkamas sąlygas ir teisę perduodamus laukinius gyvūnus laikyti nelaisvėje . Laukinių gyvūnų globa suprantama plačiau, tai veikla, skirta užtikrinti gyvūnų gerovę, kuri apima optimalų gyvūno fiziologinių ir etologinių poreikių tenkinimą ir apsaugą. Prioritetas – didesnis išgydytų laukinių gyvūnų skaičius ir jų paleidimas į jiems gyventi tinkamas buveines arba jų perdavimas asmenims, turintiems teisę juos laikyti ir galintiems jais tinkamai pasirūpinti (daugiausiai konfiskuotų gyvūnų atvejais) . Priėmus šiuos pakeitimus, LSMU vykdytų laukinių gyvūnų globos, laikymo, gydymo, priežiūros, adaptavimo ir (ar) paleidimo į jiems tinkamą gyventi aplinką, funkcijas, taip pat dalį Aplinkos ministerijai pavaldžių institucijų vykdomų funkcijų, susijusių su asmenų informavimu ir konsultavimu laukinių gyvūnų gerovės, globos ir apsaugos klausimais, taip pat laukinių gyvūnų perdavimu asmenims, turintiems teisę juos laikyti ir galintiems užtikrinti jų globą.
Gyvūnų paėmimo, laikymo ir perdavimo kitiems laikytojams po konfiskavimo funkcijas dabar vykdo Aplinkos apsaugos agentūra ir Aplinkos apsaugos departamentas. Šios funkcijos yra labai specifinės ir sudėtingos dėl didelės gyvūnų rūšinės sudėties (vabzdžiai, žuvys, ropliai, paukščiai ir kt.), jiems reikalingų specifinių laikymo sąlygų, tinkamos kvalifikacijos specialistų poreikio, dažnai tinkamos laikymo vietos ir specialistai yra tik kitose valstybėse, todėl paimtus laukinius gyvūnus laikyti yra sudėtinga, o jų perdavimas yra ilgai trunkantis procesas. Norint užtikrinti, kad teisės aktuose numatytus reikalavimus dėl šių gyvūnų paėmimo ir jų perdavimo asmenims, turintiems teisę laikyti tinkamomis sąlygomis įgyvendintų LSMU, svarbu tai nurodyti GGAĮ projekte. Šių funkcijų įgyvendinimui reikalingą finansavimą numatant iš valstybės biudžeto. Atsižvelgus į tai, siūloma 3 straipsnį papildyti 11 dalimi, kurioje būtų įvardinamos LSMU vykdomos funkcijos ir 12 dalimi, nurodant šios veiklos finansavimo šaltinį . Kadangi funkcijos pavedamos vykdyti LSMU, kuris nėra savivaldybės ar valstybės institucija, siūloma praplėsti 3 straipsnio pavadinimą, numatant kompetencijas ne tik savivaldybių ir valstybės institucijoms, bet ir kitiems juridiniams asmenims. Pavedus šių funkcijų vykdymą LSMU, turinčiam specializuotą padalinį – LGGC , bus įstatymu įtvirtinti gyvūnų globos, laikymo ir priežiūros reikalavimai , kurie leis pagerinti gyvūnų gerovės, globos ir apsaugos situaciją Lietuvoje .
Šias funkcijas vykdant LSMU , kuris turi specializuotą padalinį
iki bus rasti nauji šeimininkai. Šių funkcijų perdavimas specializuotai įstaigai, teikiančiai gydymo paslaugas visą parą, padės pasiekti geresnių rezultatų – daugiau gyvūnų išgydyti ir grąžinti į natūralias buveines arba sėkmingai ir greitai surasti naujus šeimininkus, galinčius pasirūpinti tais laukiniais gyvūnais, kurie negali būti paleisti į laisvę . Šie teigiami rezultatai labai prisidės prie biologinės įvairovės išsaugojimo ir jos gausinimo, ypač saugomų gyvūnų rūšių . Taip pat ne mažiau svarbus aspektas – efektyvus LGGC, finansuoto ES lėšomis , techninių pajėgumų panaudojamas pagal tikslinę jo paskirtį, susijusią su gyvūnų gydymu, reabilitacija ir paleidimu į laisvę, gyventoju konsultavimu, žinių kaupimu bei piliečių sąmoningumo ugdymu . Tačiau didžiausia nauda bus valstybei, nes šių funkcijų perdavimas kompetentingai įstaigai prisidės prie biologinės įvairovės, saugomų gyvūnų rūšių, svarbių ekosistemoms, išsaugojimo ir siektinų apsaugos ir kontrolės tikslų šioje srityje įgyvendinimo. Įvertinus tai, kad LSMU jam deleguojamas funkcijas galės pradėti vykdyti tik kai bus užbaigti LGGC statybos darbai, sukurta infrastruktūra, pasamdytas ir apmokytas reikalingas personalas, gautas Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos leidimas vykdyti veiklą, pasirašytos reikalingos sutartys dėl veiklos su kontroliuojančiomis institucijomis ir kt. - todėl Įstatymo įsigaliojimo data sutampa su LGGC atidarymo data - 2023 m. spalio 1 d.
Atsižvelgus į tai, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje vis dar likęs ankstesnis šios institucijos pavadinimas, siūloma jį keisti į esamą pavadinimą – Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. 5 . Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta Bus užtikrinta paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų laukinių gyvūnų kvalifikuota sveikatos priežiūra, globa ir gydymas, taip pat užtikrintos jų laikymui ir (ar) išleidimui į laisvę reikiamos sąlygos ar užtikrintas gyvūnų perdavimas asmenims, turintiems tinkamas sąlygas ir teisę perduodamus laukinius gyvūnus laikyti nelaisvėje. Taip pat bus sudarytos sąlygos daugiau paimtų iš aplinkos gyvūnų išgydyti, paleisti atgal į gamtą. Neigiamų pasekmių priėmus GGAĮ projektą nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Atlikus teisės akto antikorupcinį vertinimą, poveikis korupcijai nenustatytas. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8 .
8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, bus keičiami:1 ) Aplinkos ministro 2009 m. vasario 5 d. įsakymas Nr. D1-48 „Dėl Konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotinų gyvų ar negyvų laukinių augalų ar gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų perdavimo mokslo ir (ar) mokymo institucijoms mokslo ir (ar) mokymo tikslais tvarkos aprašo patvirtinimo“;2 ) Aplinkos ministro 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymas Nr. D1-713 „Dėl Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių patvirtinimo“. 10 . Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projektu nesiūloma naujų sąvokų, nekeičiamos dabar galiojančios sąvokos, todėl įstatymo projektas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nevertinamas. 11 . Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 12 .
12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, Aplinkos ministerija iki įstatymo įsigaliojimo priims pakeitimus šių teisės aktų:1 ) Aplinkos ministro 2009 m. vasario 5 d. įsakymo Nr. D1-48 „Dėl Konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotinų gyvų ar negyvų laukinių augalų ar gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų perdavimo mokslo ir (ar) mokymo institucijoms mokslo ir (ar) mokymo tikslais tvarkos aprašo patvirtinimo“;2 ) Aplinkos ministro 2021 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. D1-713 „Dėl Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklių patvirtinimo“. Įvertinus tai, kad priėmus įstatymo projektą LSMU bus pavesta vykdyti paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų laukinių gyvūnų sveikatos priežiūrą, globą ir gydymą, taip pat užtikrinti jų laikymui ir (ar) išleidimui į laisvę reikiamas sąlygas ar jų perdavimą asmenims, turintiems tinkamas sąlygas ir teisę perduodamus laukinius gyvūnus laikyti nelaisvėje funkcijas, atitinkamai turės būti tikslinamas ir LSMU Statutas. Taip pat svarbu pažymėti, kad LSMU ruošiasi keisti LR Seimo nutarimu patvirtintą LSMU Statutą, kuris be kitų numatytų pakeitimų bus papildytas nuostatomis, atitinkančiomis GGAĮ projekto nuostatas. LSMU taip pat rengia LGGC nuostatus, kuriuose bus išdėstyti šio centro veiklos principai. Aplinkos ministerijos paskirti atstovai dalyvaus LGGC Tarybos veikloje. 13 . Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Planuojama, kad kasmet vidutinis laikomų gyvūnų skaičius nuo 2024 metų pradžios galėtų būti apie 1218, iš jų apie 50 gyvūnų gali būti konfiskuotini. Laukiniai gyvūnai bus laikomi LGGC, kol išgis ir bus galima juos paleisti į laisvę arba kol bus rasti nauji šeimininkai.
Nesant galimybės išgelbėti gyvūną, bus atliekama eutanazija nutraukiant jo kančias. Tikimasi, kad didžioji dalis išgydytų gyvūnų bus grąžinti į jiems gyventi tinkamą aplinką (jų rūšies buveines) arba perduoti naujiems šeimininkams, kurie sutiktų jais rūpinti ir galėtų užtikrinti tinkamas laikymo ir globos sąlygas, kaip tai reglamentuoja teisės aktai, kuriais įgyvendinami Lietuvos ir ES gyvūnų laikymo ir priežiūros reikalavimai. Laukinių gyvūnų globos, laikymo ir gydymo paslaugoms teikti ir šioms funkcijoms vykdyti, įvertinus rinkos kainų pokyčius, iš valstybės biudžeto 2023 m. reikės apie 412 tūkst. eurų, 2024 m. – apie 806 tūkst. eurų, o 2025 m. – jau apie 828 tūkst. eurų. Įskaičiavus išlaidas, susijusias su laukinių gyvūnų ir gyvūnų hibridų paėmimu (konfiskavimu), gyvūnų globos priemonių suteikimu (gyvūnų laikymo patalpų nuoma, šėrimas, veterinarinės paslaugos), įvairiais tyrimais (medicininiai, patologiniai tyrimai, ekspertizės ir pan.), taip pat išlaidas, susijusias su konfiskuotų laukinių ir invazinių gyvūnų bei gyvūnų hibridų transportavimu (laikyti ES šalyse) 2022 m. šių funkcijų vykdymui suplanuotas lėšų poreikis buvo 357 tūkst. eurų. Lėšos, kurios iki šiol buvo skiriamos iš AARP šioms paslaugoms įsigyti, nepakankamos, todėl, pagal atliktus skaičiavimus, įstatymu nustatytoms funkcijoms tinkamai vykdyti iš valstybės biudžeto kasmet reikėtų skirti apie 828 tūkst. eurų. Įsigaliojus šiems GGAĮ pakeitimams, kuriais numatyta dalį funkcijų pavesti vykdyti LSMU turinčiam padalinį
Pirmaisiais LGGC veiklos metais, kurie turi prasidėti nuo 2023 m. spalio mėn., lėšos, reikalingos LGGC funkcijoms finansuoti, būtų skiriamos iš Aplinkos ministerijai skirtų asignavimų, o pradedant nuo 2024 m. sausio 1 d., lėšos turėtų būti numatytos iš valstybės biudžeto Aplinkos ministerijai skiriamuose asignavimuose. Lėšos, įstaigai vykdančiai įstatymu numatytas funkcijas, būtų pervedamos pagal tarp šių šalių pasirašytas sutartis. Toks finansavimo būdas leistų užtikrinti tinkamą LGGC veiklą, perduotų funkcijų vykdymą ir tikslų pasiekimą. Kadangi LGGC veikla bus vykdoma nuolat
visą parą, turėtų būti užtikrintas nuolatinis tiek kvalifikuotų specialistų darbo užmokesčio, tiek gyvūnų priežiūros ir laikymo, tiek infrastruktūros išlaikymo finansavimas. Lėšų poreikis šiai veiklai ir funkcijoms nurodytais metais vykdyti pateiktas Finansų ministerijai, nurodant kam ir kiek lėšų reikės pirmaisiais LGGC veiklos metais, kai ji bus vykdoma ne visu pajėgumu (centras veiklą pradės vykdyti nuo 2023 m. spalio mėn., tačiau iki veiklos pradžios turės būti pasamdytas personalas, jis apmokytas, parengtos reikalingos vidinės veiklos ir gyvūnų gydymo ir priežiūros tvarkos aprašas, įsigyta reikalingų priemonių – vaistų, pašarų ir pan.; su partneriais sudarytos veikimo schemos ir tvarkos aprašas, pvz., procesų integravimo į 112 pagalbos skambučio sistemą, šalies ir užsienio partnerių paieškos ir pan.), ir kiek nuo 2024 m., kai veikla bus vykdoma visu pajėgumu. Įgyvendinus šį modelį, bus sutaupyta laiko, kurį aplinkos apsaugos pareigūnai sugaišta ieškodami naujų šeimininkų konfiskuotiems gyvūnams, organizuodami viešuosius pirkimus paslaugai įsigyti, konsultuodami visuomenę gyvūnų gerovės klausimais, šį laiką bus galima skirti kitų sričių kontrolei.
Kadangi dabar iš AARP skiriamos lėšos paslaugai įsigyti nepakankamos ir neleidžia pasiekti keliamų tikslų gyvūnų gerovės srityje, bus reikalingas papildomas finansavimas iš VB lėšų. Daugiausia lėšų pareikalautų darbo užmokestis – 45 proc., gyvūnų laikymo išlaidos (pašarai, medikamentai) – 12 proc. visų lėšų, nuotekų surinkimas – 15 proc., elektra, šildymas, vanduo, šiukšlių išvežimas – 15,5 proc., kuro sąnaudos – 7 proc., kitos sąnaudos – 2 proc., gyvūnų gaišenoms tvarkyti – 1,5 proc., administraciniai kaštai – 2 proc. Daugiau nei dvigubai išaugęs lėšų poreikis pradėjus veikti LGGC visu pajėgumu paaiškinamas tuo, kad šiuo metu rinka nepatenkina reikiamos paslaugos poreikio ir neužtikrina jos kokybės, todėl dauguma gyvūnų nugaišta. Gyvūnams, kuriems Lietuvoje nėra užtikrintos tinkamos gyventi sąlygos, ieškoma šeimininkų kitose valstybėse. ES lėšomis steigiamo Lietuvoje specializuoto LGGC veiklos kasmetinės išlaidos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nustatytoms funkcijoms vykdyti apskaičiuotos remiantis projektine medžiaga, t. y. įvertinus galimų laikyti gyvūnų skaičių, rūšių įvairovę, laikymo sąlygų, gydymo poreikį, reabilitacijos trukmę, maitinimą, priežiūrą, kvalifikuotą, nuolat dirbantį personalą, administracines išlaidas, mokesčius ir pan. Siekiant užtikrinti aukštą paslaugos kokybę, nuolatinį paslaugos teikimą, kvalifikuotą personalą ir įvertinus šios paslaugos rinkoje kainas, patikslinti išlaidų dydžiai.
Kadangi iki šiol tokios specializuotos įstaigos Lietuvoje nebuvo, reikalingų išlaidų šiam centrui finansuoti negalima palyginti su iš AARP kasmet skiriamomis lėšomis vienkartinei paslaugai konkrečiu atveju įsigyti rinkoje, kuri negarantuoja aukštos paslaugų kokybės bei neužtikrina paslaugos paklausos. Tikimybė, kad rinkoje atsiras komercinis šios paslaugos tiekėjas, galintis užtikrinti nuolatinį paslaugos teikimą, aukštą kokybę ir patenkinti reikiamą paslaugos poreikį labai menka ar net lygi nuliui, nes reikalingos didelės investicijos, kvalifikuoti specialistai, pastovios išlaidos ir nepastovi paklausa bei paslauga besinaudojančiųjų skaičius. Atkreiptinas dėmesys, kad augant šių paslaugų paklausai didėja ir išlaidos, reikalingos išaugusiems poreikiams patenkinti. Pagal AAD pateiktus 2022 metų lėšų poreikius, šiam tikslui iš AARP numatyta skirti apie 357 tūkst. eurų. Siekiant užtikrinti nuolatinę LGGC veiklą ir pavestų funkcijų įgyvendinimą, planuojamas valstybės biudžeto lėšų poreikis funkcijoms vykdyti sudarys apie 806 tūkst. eurų per metus, jis būtų apie 2,3 karto didesnis už dabar skiriamas lėšas, pateikiamas lentelėje. Atsižvelgiant į gyvūnų augintinių globos organizacijų ir užsienio globos centrų patirtį, LGGC ateityje sieks mažinti biudžetinių lėšų poreikį – ieškos alternatyvių finansavimo šaltinių (juridinių ir fizinių asmenų savanoriškos lėšos, užsienio partnerių parama).
Išlaidų kategorija 2023 m., Eur 2024 m. (su 15,7 proc. kainų pokyčiu) 2025 m. (su 2,7 proc. kainų pokyčiu) I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis
389 906,96 1.1. vandens suvartojimas 5 099,96 5 099,96 5 099,96 15 299,88 70 807,82 72 719,63 1.2. elektra 2 158,90 2 158,90 2 158,90 6 476,71 29 974,20 30 783,50 1.3. šildymas 1 091,57 1 091,57 1 091,57 3 274,72 15 155,40 15 564,60 1.4. transporto išlaidos 4 908,96 4 908,96 4 908,96 14 726,88 68 156,01 69 996,22 1.5. kitos sąnaudos 1 076,25 1 076,25 1 076,25 3 228,75 14 942,66 15 346,11 1.6. vaizdo stebėjimo kamerų išlaikymas 161,93 161,93 161,93 485,79 2 248,24 2 308,94 1.7. internetas, ryšio paslaugos 100,00 100,00 100,00 300,00 1 388,40 1 425,89 1.8. deguonies ir CO2 balionų nuoma ir užpildymas 35,97 35,97 35,97 107,91 499,41 512,89 1.9. gaišenų išvežimas 615,00 615,00 615,00 1 845,00 8 538,66 8 769,20 1.10. mėšlo konteinerių utilizavimas 373,10 373,10 373,10 1 119,30 5 180,12 5 319,98 1.11. nuotekų surinkimas (kartu su technologinėmis nuotekomis) 11 302,84 11 302,84 11 302,84 33 908,51 156 928,58 161 165,65 1.12. šiukšlių išvežimas 262,06 262,06 262,06 786,19 3 638,46 3 736,70 1.13. draudimai, kanceliarinės ir švaros prekės 475,00 2 198,30 2 257,65
339 479,81 3.Pašarai 16 699,72 77 286,31 79 373,04 4.Medikamentai ir reagentai 8 117,79 18 784,57 19 291,76
44 731,94 64 625,94 98 611,53 178 277,12 806 281,96 828 051,57 5.
Išlaidų kategorija 2023 m., Eur 2024 m. (su 15,7 proc. kainų pokyčiu) 2025 m. (su 2,7 proc. kainų pokyčiu) I ketvirtis II ketvirtis III ketvirtis IV ketvirtis
389 906,96 1.1. vandens suvartojimas 5 099,96 5 099,96 5 099,96 15 299,88 70 807,82 72 719,63 1.2. elektra 2 158,90 2 158,90 2 158,90 6 476,71 29 974,20 30 783,50 1.3. šildymas 1 091,57 1 091,57 1 091,57 3 274,72 15 155,40 15 564,60 1.4. transporto išlaidos 4 908,96 4 908,96 4 908,96 14 726,88 68 156,01 69 996,22 1.5. kitos sąnaudos 1 076,25 1 076,25 1 076,25 3 228,75 14 942,66 15 346,11 1.6. vaizdo stebėjimo kamerų išlaikymas 161,93 161,93 161,93 485,79 2 248,24 2 308,94 1.7. internetas, ryšio paslaugos 100,00 100,00 100,00 300,00 1 388,40 1 425,89 1.8. deguonies ir CO2 balionų nuoma ir užpildymas 35,97 35,97 35,97 107,91 499,41 512,89 1.9. gaišenų išvežimas 615,00 615,00 615,00 1 845,00 8 538,66 8 769,20 1.10. mėšlo konteinerių utilizavimas 373,10 373,10 373,10 1 119,30 5 180,12 5 319,98 1.11. nuotekų surinkimas (kartu su technologinėmis nuotekomis) 11 302,84 11 302,84 11 302,84 33 908,51 156 928,58 161 165,65 1.12. šiukšlių išvežimas 262,06 262,06 262,06 786,19 3 638,46 3 736,70 1.13. draudimai, kanceliarinės ir švaros prekės 475,00 2 198,30 2 257,65
339 479,81 3.Pašarai 16 699,72 77 286,31 79 373,04 4.Medikamentai ir reagentai 8 117,79 18 784,57 19 291,76
5PAPILDOMOS VIENKARTINĖS PASLAUGOS (2023 m.) 5.1. ekspertų paslaugos 20000 5.2. viešinimo ir bendradarbiavimo skatinimo išlaidos 5500
44 731,94 64 625,94 98 611,53 203 777,12 806 281,96 828 051,5714 . Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 15 .
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis
„Gyvūnai“, „gyvūnų globa“, „kontrolė“. 16
. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai N ėra. [1] Konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotinų gyvų ar negyvų laukinių augalų ar gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų perdavimo mokslo ir (ar) mokymo institucijoms mokslo ir (ar) mokymo tikslais tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. D1-48 „Dėl Konfiskuotų ar kitaip valstybei perduotinų gyvų ar negyvų laukinių augalų ar gyvūnų, jų dalių ar gaminių iš jų perdavimo mokslo ir (ar) mokymo institucijoms mokslo ir (ar) mokymo tikslais tvarkos aprašo patvirtinimo“
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
2023-01-27 Nr. XIVP-2400 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnyje siūlomą nustatyti reguliavimą (dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų juridinių asmenų kompetencijos nustatymo), kartu turėtų būti keičiama ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, kadangi joje nėra numatyta, kad šis įstatymas nustato ir kitų juridinių asmenų kompetenciją. 2. Atsižvelgiant į tai, kad pagal nuo
savivaldybės institucijos samprata (savivaldybės vykdomoji institucija bus savivaldybės meras, bet ne savivaldybės administracija), siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bei 10 dalį (savivaldybių administracijos nebus laikomos savivaldybių institucijomis kaip nurodyta keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinime). 3. Atsižvelgiant į tai, kad privalomos galios administracinius sprendimus ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais priima ministras, o ne ministerija, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį reikėtų patikslinti, nurodant, kad atitinkamas institucijas vykdyti tam tikras funkcijas gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje įgalioti gali ne ministerijos, o ministrai. Atitinkamai tikslintinos ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3, 4, 5 ir 8 dalių nuostatos iki dvitaškio. 4. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitetas vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų laukinių gyvūnų sveikatos priežiūrą , globą ir gydymą .
Vertinant šią nuostatą, nėra aiškus formuluočių „gyvūnų sveikatos priežiūra“ bei „gyvūnų gydymas“ santykis. Svarstytina, ar viena iš šių sąvokų nėra perteklinė, nes pagal turinį jos, mūsų nuomone, reiškia tą patį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme formuluotė „gyvūnų sveikatos priežiūra“ nei apibrėžiama, nei vartojama (vartojama būtent „gyvūnų gydymo“ formuluotė). Jeigu, vis dėlto, formuluotės „gyvūnų sveikatos priežiūra“ turinys skiriasi nuo gyvūnų gydymą apibrėžiančių nuostatų, siūlome atitinkamai papildyti ir keičiamo įstatymo 9 straipsnį (reglamentuojantį gyvūnų gydymą), jame atskleidžiant gyvūnų sveikatos priežiūros turinį. 5. Atsižvelgiant į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 112 punktą, tuo atveju, kai teisės akto, institucijos ir pan. pavadinimas, prasidedantis žodžiais „Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nereikia įvedinėti valstybės institucijų pavadinimų trumpinių. Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 1, 3 IR 21 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2023-04-05 Nr. XIVP-2400(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
DĖL
į
2023-03-29
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė, komiteto nariai: Kasparas Adomaitis, Aidas Gedvilas, Ligita Girskienė, Petras Gražulis, Linas Jonauskas, Tomas Tomilinas, Justinas Urbanavičius, Romualdas Vaitkus. Komiteto biuro vedėja Birutė Pūtienė, biuro patarėja Jolita Jakučionytė, biuro padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys:
Aplinkos viceministras Danas Augutis, Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas Algirdas Klimavičius, Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Laura Janulaitienė, Gamtos apsaugos politikos grupės patarėja Virginija Kalesinskienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Veterinarijos akademijos kancleris prof. Mindaugas Malakauskas, Lietuvos medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Gediminas Vaitiekūnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-01-27)1
1
1Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai,
įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. Atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu keičiamo Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnyje siūlomą nustatyti reguliavimą (dėl valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų juridinių asmenų kompetencijos nustatymo), kartu turėtų būti keičiama ir keičiamo įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, kadangi joje nėra numatyta, kad šis įstatymas nustato ir kitų juridinių asmenų kompetenciją. Pritarti Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 1 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „
straipsnio pakeitimas 1.
1 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių institucijų ir kitų juridinių asmenų kompetenciją užtikrinant gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, fizinių ir juridinių asmenų, kitų organizacijų ir filialų (toliau – asmuo) pareigas gyvūnų apsaugos ir gerovės srityje, bepriežiūrių gyvūnų gerovę ir apsaugą, bešeimininkių gyvūnų populiacijos mažinimo priemones, humaniško elgesio su gyvūnais reikalavimus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigiamo poveikio ir būtų užtikrintas žmonių saugumas.“ Atitinkamai buvusius projekto 1 ir 2 straipsnius laikyti 2 ir 3 straipsniais. Atitinkamai papildyti įstatymo projekto pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
ir 3 STRAIPSNI O Ų
į
kanceliarijos Teisės departamentas (2023-01-27)1 1,10
į tai, kad pagal nuo 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančio Vietos savivaldos įstatymą keičiasi savivaldybės institucijos samprata (savivaldybės vykdomoji institucija bus savivaldybės meras, bet ne savivaldybės administracija), siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį bei 10 dalį (savivaldybių administracijos nebus laikomos savivaldybių institucijomis kaip nurodyta keičiamo įstatymo 3 straipsnio pavadinime). Pritarti Pasiūlymas:
Tikslinti keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 ir 10 dalis, įrašant „savivaldybių merai“ Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalį, kuria keičiama įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, tikslinti taip:
„2. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti
taip: 1.
Gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) , Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) ar jos aplinkos ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) ar jos sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija) , Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija) , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija) ar jos vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija) ar jos žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybių administracijos merai , Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.“ Įstatymo projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiama įstatymo 3 straipsnio 10 dalis, papildyti nauja 7 dalimi:
„7. Pakeisti 3 straipsnio 10 dalies nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„
10Savivaldybių administracijos merai :“ Atitinkamai buvusią įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalį laikyti 2 straipsnio 6 dalimi. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-01-27)
1
3Atsižvelgiant į tai, kad privalomos galios administracinius sprendimus ministerijos kompetencijai priklausančiais klausimais priima ministras, o ne ministerija, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalį reikėtų patikslinti, nurodant, kad atitinkamas institucijas vykdyti tam tikras funkcijas gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje įgalioti gali ne ministerijos, o ministrai. Atitinkamai tikslintinos ir keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3, 4, 5 ir 8 dalių nuostatos iki dvitaškio. Pritarti Pasiūlymas:
Vietoje žodžių „ministerija“ įrašant žodį „ministras“.
Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio, kuriuo keičiama įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalį ir papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį naujomis 3, 4, 5, 6 dalimis, kuriomis keičiamos įstatymo 3 straipsnio 3, 4, 5 ir 8 dalių nuostatos taip:
„2. Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
1Gyvūnų gerovės ir apsaugos užtikrinimą pagal kompetenciją vykdo Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) , Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – Aplinkos ministerija) ar jos aplinkos ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija (toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) ar jos sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – Susisiekimo ministerija) , Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija (toliau – Švietimo, mokslo ir sporto ministerija) , Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija (toliau – Vidaus reikalų ministerija) ar jos vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija (toliau – Žemės ūkio ministerija) ar jos žemės ūkio ministro įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, savivaldybių administracijos merai , Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.“
3Pakeisti įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalies nuostatas iki dvitaškio ir jas išdėstyti taip:
„3. Aplinkos ministerija ar jos aplinkos ministro įgaliotos institucijos:
4Pakeisti įstatymo 3 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
5Vidaus reikalų ministerija ar jos vidaus reikalų ministro įgaliotos institucijos pagal kompetenciją užtikrina, kad būtų laikomasi gyvūnų laikymo reikalavimų. 35 . Pakeisti 3 straipsnio 7 ir 8 dalies dalių nuostatą nuostatas iki dvitaškio ir ją jas išdėstyti taip:
„7. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija:
8.
Sveikatos apsaugos ministerija ar jos sveikatos apsaugos ministro įgaliotos institucijos:“ Atitinkamai buvusias įstatymo projekto 1 straipsnio 3 ir 4 dalis laikyti įstatymo projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalimis. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2023-01-27)1
straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos sveikatos mokslų universitetas vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų laukinių gyvūnų sveikatos priežiūrą , globą ir gydymą . Vertinant šią nuostatą, nėra aiškus formuluočių
„gyvūnų sveikatos priežiūra“ bei „gyvūnų gydymas“ santykis. Svarstytina, ar
viena iš šių sąvokų nėra perteklinė, nes pagal turinį jos, mūsų nuomone, reiškia tą patį. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme formuluotė „gyvūnų sveikatos priežiūra“ nei apibrėžiama, nei vartojama (vartojama būtent „gyvūnų gydymo“ formuluotė). Jeigu, vis dėlto, formuluotės „gyvūnų sveikatos priežiūra“ turinys skiriasi nuo gyvūnų gydymą apibrėžiančių nuostatų, siūlome atitinkamai papildyti ir keičiamo įstatymo 9 straipsnį (reglamentuojantį gyvūnų gydymą), jame atskleidžiant gyvūnų sveikatos priežiūros turinį. Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Siūlome palikti sąvoką „gyvūnų sveikatos priežiūra“ ir šiuo atveju nenaudoti (atsisakyti) sąvokos „gyvūnų gydymas“ vadovaujantis tuo, jog sąvoka „gyvūnų sveikatos priežiūra“ apima plačiau ir yra naudojama LR Veterinarijos įstatyme 2 str. esančiame sąvokos „privati veterinarijos praktika“ apibrėžime: „Privati veterinarijos praktika – veterinarijos gydytojo veikla, apimanti gyvūnų sveikatos priežiūrą (anamnezės surinkimą, gyvūno sveikatos būklės vertinimą, ligų diagnozavimą, profilaktiką ir gydymą), gyvūno gaišimo priežasčių nustatymą ir kitas teisės aktais pavestas funkcijas“. Įstatymo projekto 1 straipsnį, kuriuo įstatymo 3 straipsnis papildomas naujomis 11 ir 12 dalimis, 11 dalį išdėstyti taip: „ 11.
Lietuvos sveikatos mokslų universitetas:
1) vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir
(ar) konfiskuotų laukinių gyvūnų sveikatos priežiūrą, globą ir gydymą , laukinių gyvūnų paleidimą į jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus laukinius gyvūnus nelaisvėje;
2) informuoja ir konsultuoja asmenis laukinių gyvūnų gerovės, globos ir apsaugos klausimais. “ Įstatymo visą 3 straipsnį išdėstyti nauja redakcija. Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
straipsnio 9 dalies1413 punkte nustatyta valstybinė veterinarinė priežiūra gyvūnų gerovės srityje tiek, kiek ji nenustatyta Reglamente (ES) 2017/625, vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatymu.“
kanceliarijos Teisės departamentas (2023-01-27)1
į tai, kad pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija) 112 punktą, tuo atveju, kai teisės akto, institucijos ir pan. pavadinimas, prasidedantis žodžiais
„Lietuvos Respublikos“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą
pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublikos“, papildomai neįvedant trumpinio, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nereikia įvedinėti valstybės institucijų pavadinimų trumpinių. Pritarti redakcinė
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
draugijos valdybos pirmininkas Gediminas Vaitiekūnas 2023-03-24 Seimui
ginkluotųjų pajėgų ir samdinių vykdomus karo nusikaltimus Ukrainos teritorijoje (ypač Bučos, Irpinės, Mariupolio, Borodiankos, Gostomelio miestuose ir daugelyje kitų Ukrainos gyvenviečių), siekiant visiškai ar iš dalies sunaikinti ukrainiečių tautą, palaužiant jos dvasią, žudant ištisas šeimas“ termino žudymas vartojimas Lietuvos teisės aktuose gyvūnų atžvilgiu devalvuoja terminą „ žudymas
ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2019 m. kovo 21 d. įsakymas Nr. 5V-31 „Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse apibrėžtų nusikalstamų veikų ir Tarptautinio nusikaltimų klasifikatoriaus nustatytų kategorijų atitikties klasifikatoriaus patvirtinimo“ anglų kalba yra skirtingi terminai - Tarptautinio nusikaltimų klasifikatoriaus kategorijų apibrėžimai (definitions): Tyčinis nužudymas Intentional homicide Inclusions:
Murder ; 0101
intentional homicide Inclusions: Attempted murder ; 1.1.2. 08064 Sąmokslas Conspiracy Exclusions: Conspiracy to murder (0101);
against humanity 100 str. Tarptautinės teisės draudžiamas elgesys su žmonėmis Crimes against humanity, at minimum, encompass crimes such as murder ,. 1.2. Mūsų nuomone, gyvybės atėmimo ir nužudymo terminai ir Lietuvių kalba turi skirtingas prasmes. Nužudymas yra piktavališkas ir tyčinis, o gyvybės atėmimas yra netyčinis ir nepiktavališkas. 1.3. Esamame Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir kituose įstatymuose yra įvestas neteisingas terminas nužudymas gyvūnų skerdimo prasme t.y. dėl „Ūkinių gyvūnų skerdimas, ūkiuose auginamų kailinių žvėrelių, paukščių jauniklių ir embrionų nužudymas “. Konkrečiai: 17 straipsnis.
Konkrečiai: 17 straipsnis. Ūkinių gyvūnų skerdimas, ūkiuose auginamų kailinių žvėrelių, paukščių jauniklių ir embrionų nužudymas:
kailiniai žvėreliai, paukščių peryklose paukščių jaunikliai iki 72 valandų amžiaus ir embrionai turi būti nužudomi teisės aktuose nustatytais metodais, laikantis žudomų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų. 5. Ūkiniai gyvūnai turi būti apsaugoti nuo išgąsčio, skausmo arba kančių juos perkeliant, varant į aptvarus, pančiojant, svaiginant, skerdžiant arba nužudant
(toliau - BK) terminas žudymas yra suprantamas kaip žmonių žudymas . Jis netaikomas gyvūnams. Pavyzdžiui, BK:
humanitarinės teisės saugomų asmenų žudymas; BK XVII Skyrius. NUSIKALTIMAI ŽMOGAUS GYVYBEI 129 Straipsnis. Nužudymas , 130 Straipsnis. Nužudymas labai susijaudinus, 131 Straipsnis. Naujagimio nužudymas , 133 Straipsnis. Sukurstymas nusižudyti ar privedimas prie savižudybės 134 Straipsnis. Padėjimas nusižudyti . 2.2. Lietuvoje leidžiama žmogaus embrionų nužudymas, atlikti negimusio žmogaus abortą pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro Jurgio Brėdikio 1994 m. sausio 28 d. įsakymas Nr. 50 „ Dėl nėštumo nutraukimo operacijos atlikimo tvarkos “ nustatantis, kad:
1Nėštumo nutraukimas pagal moters pageidavimą. 1.1. Moteriai pageidaujant,
leidžiama nutraukti nėštumą iki 12 savaičių, jei nėra šiai operacijai kontraindikacijų. Didesnį nei 12 sav. nėštumą leidžiama nutraukti, kai jis gresia moters gyvybei ir sveikatai (2 p.).. 2.3. Ūkinių gyvūnų skerdimas, ūkiuose auginamų kailinių žvėrelių, paukščių jauniklių ir embrionų nužudymas , kuris terminologijos prasme prilyginimas žmogaus ar jo embriono nužudymui yra akivaizdi terminologijos disproporcija ir difuzija, kaip “lakštingalos kotletai“ kurie padaryti į „faršą dedant“ 1 arklį ir 1 lakštingalą, bet vadinami „lakštingalos kotletais.
Paritetas įstatyme tarp žmogaus ir gyvūno nužudymo yra neteisinga sąmonės manipuliacija ypač Ukrainos žudynių akivaizdoje. Mūsų nuomone, gyvūnų atžvilgiu terminas nužudymas nėra vartotinas įstatymo ir teisės aktų tekstuose. Nepritarti Ne šio įstatymo projekto teisinis reguliavimas. 2. Lietuvos medžiotojų draugijos valdybos pirmininkas Gediminas Vaitiekūnas 2023-03-27 Susipažinome su pasiūlymu ir nesutinkame su dalimi:
straipsnį 11 ir 12 dalimis: „
11Lietuvos sveikatos mokslų universitetas:
1) vykdo paimtų iš aplinkos, sulaikytų, paimtų ir (ar) konfiskuotų laukinių gyvūnų sveikatos priežiūrą, globą ir gydymą, laukinių gyvūnų paleidimą j jiems būdingas buveines ar jų perdavimą asmenims, turintiems teisę ir sąlygas laikyti perduodamus laukinius gyvūnus nelaisvėje;
klausimais. 12. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto veikla atliekant šio straipsnio 11 dalyje nurodytas funkcijas finansuojama iš Aplinkos ministerijai skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų ir (arba) kitų lėšų. “ Mūsų nuomone, šios paslaugos turi būti perkamos konkurso būdu, o ne įstatymu monopolizuojant „laukinių gyvūnų sveikatos priežiūrą, globą ir gydymą, laukinių gyvūnų paleidimą" ir monopolį suteikiant Lietuvos sveikatos mokslų universitetui (LSMU). Kodėl negalima dėl to skelbti konkurso, kad atrinkti asmenį, kuris „vykdytų konfiskuotų laukinių gyvūnų sveikatos priežiūrą, globą ir gydymą, laukinių gyvūnų paleidimą"?
Didelė tikimybė, kad šis neriboto termino monopolio suteikimas LSMU neatitiks ES teisės aktų ir bus pripažintas negaliojančiu. LMD netikime tokiais ūkiniais įstatyminiais monopoliais, net jeigu monopolis suteikiamas Lietuvos sveikatos mokslų universitetui, todėl prašome išsibraukti pagal ES nelegalų punktą 4 ir nepildyti 3 str. 11 ir 12 dalimis. Nepritarti Dabar ši paslauga perkama rinkoje, tačiau netenkina šių paslaugų kokybė ir pasiūla. Kaip rodo statistika
gyvūnų (žinduolių, roplių, paukščių) nugaišinami ar nesulaukę savalaikio ir tinkamo gydymo nugaišta, tai sudaro apie 64,8 proc. (daugiau kaip 600 individų) per metus. Tik nedidelė dalis apie 21 proc. (apie 200 iš 977 individų) paleidžiama į natūralias buveines. Siekiant, ES ir nacionalinių teisės aktų įgyvendinimo gyvūnų gerovės ir apsaugos srityje buvo atlikta galimybių studija ir išanalizuoti visi galimi sprendimo variantai. Remiantis studijos išvadomis pasirinkta geriausia iš galimų alternatyva – statyti Laukinių gyvūnų globos centrą (toliau – LGGC), kuris būtų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto padalinys. Atsižvelgus į tai, tinkamiausias pasirinkimas būtų, jei gyvūnų gydymo, priežiūros ir laikymo funkciją vykdytų Lietuvos sveikatos mokslų universitetas (toliau –LSMU). Kitas šį pasirinkimą nulėmęs aspektas, tai konfiskuotinų gyvūnų problema, kai aplinkos apsaugos kontrolę vykdantiems pareigūnams reikia kreiptis į užsienio organizacijas norint rasti naujus šeimininkus, turinčius teise laukinius gyvūnus laikyti ir galinčius jais pasirūpinti. Dabar Aplinkos apsaugos departamentas n ustatęs pažeidimą neturi galimybės paimti neteisėtai ar netinkamai laikomų laukinių gyvūnų, kol nesuranda kas gali juos paimti, prižiūrėti, laikyti tinkamomis sąlygomis ir pan.
Esant tokiai situacijai, dažnai gyvūnai lieka pas pažeidėjus tol, kol šalyje ar užsienyje bus surasti kvalifikuoti specialistai ir būtinos laikymo sąlygos, todėl dažnai neužtikrinamas gyvūnų saugumas ir teisės aktuose nustatytų reikalavimų vykdymas – konfiskuotus laukinius gyvūnus paimti ir įkurdinti tinkamomis jiems laikyti sąlygomis. Kasmet augant paslaugos poreikiui, problema aštrėja. AAD duomenimis, 2010–2018 metais Muitinė ir AAD iš viso konfiskavo 114 gyvų gyvūnų, iš jų, didžiąją dalį sudarė paukščiai (77 ind.), kiti gyvūnai buvo žinduoliai, nedaug roplių. Iš fizinių ir juridinių asmenų 2019– 2021 m. laikotarpyje konfiskuoti 128 gyvūnai. Šio pasirinkimo privalumai: bus užtikrintas paslaugos teikimo tęstinumas, paslauga būtų teikiama visą parą, paslaugas teiktų kvalifikuoti veterinarijos specialistai ir gyvūnų priežiūra užsiimantis personalas; paslaugai teikti būtų panaudojama keliamus reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai atitinkanti infrastruktūra
Pažymėtina, kad šių specializuotų paslaugų teikimui rinkoje kol kas nėra tinkamų alternatyvų ir labai mažai tikėtina, kad jos atsirastų dėl reikalingų investicijų infrastruktūros sukūrimui, jos ir personalo išlaikymui bei šiai paslaugai teikti reikalingų veterinarijos gydytojų bei specialių žinių ir praktikos laukinių gyvūnų gydymui, globai, jų adaptacijai. Be to, dėl plataus spektro įvairių rūšių gyvūnų, įskaitant konfiskuotų egzotinių kraštų gyvūnus, ir jiems laikyti reikiamų sąlygų užtikrinimo, šios paslaugos įsigijimas rinkoje nebūtų nei greitas, nei efektyvus ir neprisidėtų prie geresnių rezultatų siekimo šioje srityje. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas: pritarti patobulintam įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto ir teikti Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-5001 , 3 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP- 2400(2) bei jo lyginamąjį variantą. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Aistė Gedvilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA. Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 1,
straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP- 2400(2) , jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė Komiteto biuro patarėja Jolita Jakučionytė