Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 56, 67 ir 69 Straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo septintuoju¹ skirsniu įstatymas
straipsnio pakeitimas
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Elektros energetikos įmonė – asmuo, kuris verčiasi vykdo
bent viena vieną iš šių veiklos rūšių veiklų: elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, kaupimo, tiekimo, elektros energijos paklausos telkimo, tiekimo veikla elektros energijos pirkimo siekiant ją perparduoti, ir yra atsakingas už susijusius su šių rūšių veikla šiomis veiklomis komercinius, techninius ir (ar) eksploatavimo įpareigojimus.“
dalimi:
„18¹. Energijos kaupimas – elektros energijos galutinio naudojimo elektros
energetikos sistemoje atidėjimas vėlesniam laikui, nei ji buvo pagaminta, arba elektros energijos pavertimas kitos formos energija ir tokios energijos laikymas, taip pat vėlesnis tokios energijos pavertimas elektros energija arba naudojimas kaip kito energijos nešiklio.“
dalį laikyti 18² dalimi. 4. Pakeisti 2 straipsnio 18² dalį ir ją išdėstyti taip: „18¹². Energijos kaupimo įrenginys elektros sistemoje – elektros energetikos sistemos įrenginys, kuriame gali būti kaupiama ir į elektros tinklus atiduodama elektros energija arba įrenginys, kuriame elektros energija gali būti konvertuojama į kitos rūšies energiją ir vėl kaip elektros energija grąžinama į elektros tinklus (įskaitant elektros baterijas akumuliatorius, hidroakumuliacines elektrines, kondensatorius, suspausto oro ar vandenilio saugyklas).“
ir 18³ dalis laikyti atitinkamai 18³ ir 18⁴ dalimis. 2 straipsnis.
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) nustato gamintojų ir vartotojų tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ir (ar) tiesioginės linijos tvarką ir sąlygas;“. 3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) tvirtina vartotojų ir gamintojų tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainius, jų nustatymo metodiką, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, vadovaudamasi šiame įstatyme nustatytais bendraisiais įkainių nustatymo reikalavimais;“. 4 straipsnis. Įstatymo papildymas septintuoju¹ skirsniu Papildyti Įstatymą septintuoju¹ skirsniu:
straipsnis. Energijos kaupimo veiklos principai
veikla vykdoma ir elektros energijos kaupimo paslaugos elektros energijos rinkoje teikiamos rinkos sąlygomis. Elektros energijos kaupimo paslaugos suprantamos kaip energijos kaupimo įrenginių naudojimas vykdant energijos kaupimo veiklą viename ar keliuose elektros energijos rinkos segmentuose. Elektros energijos kaupimo paslaugų kainos nereguliuojamos, išskyrus išimties tvarka perdavimo sistemos operatoriui teikiamos izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugos (toliau – izoliuoto darbo rezervo paslauga) kainą ir kitus šio įstatymo 67 ir
(ar) 68 straipsniuose nustatytus atvejus. 2. Elektros energijos kaupimo paslaugos teikiamos sutarties tarp asmens, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio energijos kaupimo įrenginį (toliau – energijos kaupimo įrenginio savininkas), ir elektros energijos rinkos dalyvio, kuris naudojasi tokiomis paslaugomis, pagrindu. Energijos kaupimo įrenginio savininkui draudžiama diskriminuoti elektros energijos rinkos dalyvius ar jų grupes. 3.
kaupimo įrenginio savininkas turi teisę teikti visas elektros energijos kaupimo paslaugas, turinčias paklausą elektros energijos rinkoje ir kurioms teikti gali būti panaudoti jo valdomi energijos kaupimo įrenginiai, išskyrus išimties tvarka perdavimo sistemos operatoriui teikiamą izoliuoto darbo rezervo paslaugą. 4. Energijos kaupimo įrenginio savininkas turi teisę vykdyti ir kitą energetikos veiklą, išskyrus atvejus, kai tokia veikla yra nesuderinama su šiame įstatyme ir (ar) Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme nustatytais nepriklausomumo ir (ar) veiklos atskyrimo reikalavimais vykdant elektros energijos ar gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo veiklą. 5. Energijos kaupimo įrenginio savininkui, išimties tvarka perdavimo sistemos operatoriui teikiančiam izoliuoto darbo rezervo paslaugą, šio straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek neprieštarauja Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo nuostatoms. 48² straipsnis. Energijos kaupimo įrenginių prijungimas prie elektros tinklų
kaupimo įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų šiame įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose energijos kaupimo įrenginių prijungimą prie elektros tinklų ir naudojimąsi elektros tinklais, ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. 2. Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti naujo energijos kaupimo įrenginio prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo. Tinklų operatorius privalo prijungti naują energijos kaupimo įrenginį prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui tinklų naudotojo elektros tinklo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje. 3.
straipsnio 2 dalis nedraudžia tinklų operatoriui riboti garantuojamų energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba pasiūlyti prijungimo, kuriam taikomi eksploatavimo apribojimai, galimybių siekiant užtikrinti ekonominį efektyvumą naujų energijos kaupimo įrenginių atžvilgiu su sąlyga, kad tokius apribojimus perdavimo sistemos operatoriaus teikimu pagal kompetenciją patvirtino Taryba. Taryba užtikrina, kad visi garantuojamų prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis ir nesukurtų nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. Jeigu energijos kaupimo įrenginio savininkas padengia išlaidas, susijusias su neriboto prijungimo užtikrinimu, įskaitant tinklų operatoriaus nurodytos būtinos elektros tinklų plėtros išlaidas, apribojimai netaikomi. 4. Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų nauja jungtimi dėl to, kad atsirastų papildomų išlaidų, susijusių su būtinu elektros tinklų pajėgumo padidinimu. 5. Tinklų operatorius teisės aktų nustatyta tvarka teikia suinteresuotiems asmenims visą informaciją, susijusią su energijos kaupimo įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, įskaitant techninius reikalavimus, prijungimo terminus ir reikalingas investicijas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis. Apskaitos atskyrimas
sistemos operatorius, skirstomųjų tinklų operatorius, ir visuomeninis tiekėjas ir išimties tvarka perdavimo sistemos operatoriui izoliuoto darbo rezervo paslaugą teikiantis energijos kaupimo įrenginio savininkas privalo atskirai tvarkyti su elektros energijos perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo, kaupimo veikla, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo veikla ir kita, su elektros energetika nesusijusia veikla, susijusią apskaitą. 2.
nepriklausomi tiekėjai, taip pat energijos kaupimo įrenginių savininkai, kurių teikiamų paslaugų kainos yra reguliuojamos, privalo atskirai tvarkyti su elektros energetikos sektoriaus veikla nesusijusią apskaitą. 3. Elektros energetikos įmonės (išskyrus gamintojus, gaminančius elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių), kurios, vadovaudamosi Energetikos įstatymo
svetainėse, pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per 4 mėnesius praėjusių finansinių metų metines finansines ataskaitas ir auditoriaus išvadas, kai jos privalomos pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus, skelbia savo interneto svetainėse. Jeigu šios elektros energetikos įmonės dėl techninių priežasčių negali paskelbti praėjusių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų ir auditoriaus išvadų savo interneto svetainėse ar jų neturi, tada jos apie tai raštu informuoja Tarybą ir praėjusių finansinių metų metines finansines ataskaitas ir auditoriaus išvadas, kai jos privalomos pagal teisės aktų reikalavimus, teikia Tarybai, kuri paskelbia jas savo interneto svetainėje. Elektros energetikos įmonės, kurios šioje dalyje nėra įpareigotos skelbti savo metinių finansinių ataskaitų, savo buveinėje laiko metinės finansinės ataskaitos ir auditoriaus išvados kopijas, kur su jomis gali susipažinti visuomenė.“6 straipsnis. 67 straipsnio pakeitimas
dalimi: „1². Energijos kaupimo įrenginio savininkui, išimties tvarka perdavimo sistemos operatoriui teikiančiam izoliuoto darbo rezervo paslaugą, Tarybos nustatyta tvarka mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodyti įpareigojimai.“
ir ją išdėstyti taip: „6.
Kai vartotojo ar gamintojo elektros įrenginiai, taip pat energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie perdavimo tinklų, atitinkamai vartotojas, ir
(ar) gamintojas ar energijos kaupimo įrenginio savininkas apmoka visas sąnaudas, susijusias su jo valdomų įrenginių prijungimu prie elektros perdavimo tinklų.“
pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip: „7. Kai vartotojo ar gamintojo elektros įrenginiai ar energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie skirstomųjų tinklų, sąnaudos paskirstomos tokia tvarka:“. 4. Pakeisti 67 straipsnio 7 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) gamintojai ir energijos kaupimo įrenginių savininkai, išskyrus vartotojus, kurių elektros įrenginių (įskaitant energijos kaupimo įrenginius) prijungimo prie skirstomųjų tinklų sąnaudų paskirstymui taikomi šios dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktai, apmoka
apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip;“. 7 straipsnis. 69 straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Perdavimo sistemos operatoriaus perdavimo paslaugos kainos ir tarifai įsigalioja praėjus 2 mėnesiams nuo jų paskelbimo. Gamintojų, kurių parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos yra reguliuojamos, elektros energijos pardavimo ir rezervinės galios kainos ir (ar) nustatyta pajamų riba, skirstomųjų tinklų operatoriaus skirstymo paslaugos kainos ir tarifai įsigalioja praėjus ne mažiau kaip 45 dienoms nuo jų paskelbimo, o visuomeninės elektros energijos kainos ir tarifai įsigalioja praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo jų paskelbimo.
Gamintojų, kurių teikiamų izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugų kainos yra reguliuojamos, taip pat energijos kaupimo įrenginių savininkų, kurių teikiamų paslaugų kainos yra reguliuojamos, nustatytos kainos ir (ar) nustatyta pajamų riba, įsigalioja praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo jų paskelbimo.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr.XIVP-240(2) lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 56, 67 ir 69 Straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo septintuoju¹ skirsniu įstatymas
straipsnio pakeitimas
straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Elektros energetikos įmonė – asmuo, kuris verčiasi vykdo
bent viena vieną iš šių veiklos rūšių veiklų: elektros energijos gamybos, perdavimo, skirstymo, kaupimo, tiekimo, elektros energijos paklausos telkimo, tiekimo veikla elektros energijos pirkimo siekiant ją perparduoti, ir yra atsakingas už susijusius su šių rūšių veikla šiomis veiklomis komercinius, techninius ir
(ar) eksploatavimo įpareigojimus.“
dalimi: „14². Elektros energijos kaupimo paslauga – energijos kaupimo įrenginių naudojimas vykdant energijos kaupimo veiklą viename ar keliuose elektros energijos rinkos segmentuose.“
dalį laikyti 14³ dalimi. 4. Papildyti 2 straipsnį nauja 18¹ dalimi:
„18¹. Energijos kaupimas – elektros energijos galutinio naudojimo elektros
energetikos sistemoje atidėjimas vėlesniam laikui, nei ji buvo pagaminta, arba elektros energijos pavertimas kitos formos energija ir tokios energijos laikymas, taip pat vėlesnis tokios energijos pavertimas elektros energija arba naudojimas kaip kito energijos nešiklio.“
dalį laikyti 18² dalimi. 6. Pakeisti 2 straipsnio 18² dalį ir ją išdėstyti taip: „18¹². Energijos kaupimo įrenginys elektros sistemoje – elektros energetikos sistemos įrenginys, kuriame gali būti kaupiama ir į elektros tinklus atiduodama elektros energija arba įrenginys, kuriame elektros energija gali būti konvertuojama į kitos rūšies energiją ir vėl kaip elektros energija grąžinama į elektros tinklus (įskaitant elektros baterijas akumuliatorius, hidroakumuliacines elektrines, kondensatorius, suspausto oro ar vandenilio saugyklas).“ 7.
Buvusias 2 straipsnio 18² ir 18³ dalis laikyti atitinkamai 18³ ir 18⁴ dalimis. 2 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) nustato gamintojų ir vartotojų tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų ir (ar) tiesioginės linijos tvarką ir sąlygas;“. 3 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 9 punktą ir jį išdėstyti taip: „9) tvirtina vartotojų ir gamintojų tinklų naudotojų elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų įkainius, jų nustatymo metodiką, kurioje nustatytos ir įkainių apskaičiavimo sąlygos, vadovaudamasi šiame įstatyme nustatytais bendraisiais įkainių nustatymo reikalavimais;“. 4 straipsnis. Įstatymo papildymas septintuoju¹ skirsniu Papildyti Įstatymą septintuoju¹ skirsniu:
48¹ straipsnis. Energijos kaupimo veiklos principai ir energijos kaupimo įrenginių savininkų teisės
veikla vykdoma ir elektros energijos kaupimo paslaugos elektros energijos rinkoje teikiamos rinkos sąlygomis. Elektros energijos kaupimo paslaugų kainos nereguliuojamos, išskyrus izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugos (toliau – izoliuoto darbo rezervo paslauga), teikiamos perdavimo sistemos operatoriui Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, kainą ir kitus šio įstatymo 67 ir (ar) 68 straipsniuose nustatytus atvejus. 2.
tarp asmens, nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdančio energijos kaupimo įrenginį (toliau – energijos kaupimo įrenginio savininkas), ir elektros energijos rinkos dalyvio, kuris naudojasi tokiomis paslaugomis, pagrindu. Energijos kaupimo įrenginio savininkui draudžiama diskriminuoti elektros energijos rinkos dalyvius ar jų grupes. 3. Energijos kaupimo įrenginio savininkas turi teisę teikti visas elektros energijos kaupimo paslaugas, turinčias paklausą elektros energijos rinkoje ir kurioms teikti gali būti panaudoti jo valdomi energijos kaupimo įrenginiai, išskyrus perdavimo sistemos operatoriui teikiamą izoliuoto darbo rezervo paslaugą. 4. Energijos kaupimo įrenginio savininkas turi teisę vykdyti ir kitą energetikos veiklą, išskyrus atvejus, kai tokia veikla yra nesuderinama su šiame įstatyme ir (ar) Lietuvos Respublikos gamtinių dujų įstatyme nustatytais nepriklausomumo ir (ar) veiklos atskyrimo reikalavimais vykdant elektros energijos ar gamtinių dujų perdavimo ar skirstymo veiklą. 5. Energijos kaupimo įrenginio savininkui, perdavimo sistemos operatoriui teikiančiam izoliuoto darbo rezervo paslaugą, šio straipsnio nuostatos taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo nuostatoms. 48² straipsnis. Energijos kaupimo įrenginių prijungimas prie elektros tinklų
kaupimo įrenginiai prijungiami prie elektros tinklų šiame įstatyme, Europos Sąjungos reglamentuose, reglamentuojančiuose energijos kaupimo įrenginių prijungimą prie elektros tinklų ir naudojimąsi elektros tinklais, ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka ir sąlygomis. 2. Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti prijungti naujo energijos kaupimo įrenginio prie elektros tinklų dėl ateityje galimo elektros tinklų pajėgumo apribojimo.
Tinklų operatorius privalo prijungti naują energijos kaupimo įrenginį prie elektros tinklų, atsižvelgdamas į atitinkamų techninių norminių dokumentų reikalavimus, keliamus tokių įrenginių prijungimui, taip pat elektros tinklų įrengimui ir (ar) atnaujinimui tinklų naudotojo elektros tinklo ir tinklų operatoriaus tinklų dalyje. 3. Šio straipsnio 2 dalis nedraudžia tinklų operatoriui riboti energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba pasiūlyti prijungimo, kuriam taikomi eksploatavimo apribojimai, galimybių siekiant užtikrinti ekonominį efektyvumą naujų energijos kaupimo įrenginių atžvilgiu tik tuo atveju, kad tokius apribojimus perdavimo sistemos operatoriaus teikimu pagal kompetenciją patvirtino Taryba. 4. Taryba užtikrina, kad visi šio straipsnio 3 dalyje nurodyti prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis ir nesukurtų nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. 5. Jeigu energijos kaupimo įrenginio savininkas padengia išlaidas, susijusias su neriboto prijungimo užtikrinimu, įskaitant tinklų operatoriaus nurodytos būtinos elektros tinklų plėtros išlaidas, prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai netaikomi. 6. Tinklų operatorius neturi teisės atsisakyti energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų nauja jungtimi dėl to, kad atsirastų papildomų išlaidų, susijusių su būtinu elektros tinklų pajėgumo padidinimu. 7. Tinklų operatorius teisės aktų nustatyta tvarka teikia suinteresuotiems asmenims visą informaciją, susijusią su energijos kaupimo įrenginių prijungimu prie elektros tinklų, įskaitant techninius reikalavimus, prijungimo terminus ir reikalingas investicijas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 56 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „56 straipsnis.
atskyrimas
sistemos operatorius, skirstomųjų tinklų operatorius, ir visuomeninis tiekėjas ir perdavimo sistemos operatoriui izoliuoto darbo rezervo paslaugą teikiantis energijos kaupimo įrenginio savininkas privalo atskirai tvarkyti su elektros energijos perdavimo, skirstymo, visuomeninio tiekimo, kaupimo veikla, viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo veikla ir kita, su elektros energetika nesusijusia veikla, susijusią apskaitą. 2. Gamintojai ir nepriklausomi tiekėjai, taip pat energijos kaupimo įrenginių savininkai, kurių teikiamų paslaugų kainos yra reguliuojamos, privalo atskirai tvarkyti su elektros energetikos sektoriaus veikla nesusijusią apskaitą. 3. Elektros energetikos įmonės (išskyrus gamintojus, gaminančius elektros energiją iš atsinaujinančių energijos išteklių), kurios, vadovaudamosi Energetikos įstatymo
svetainėse, pasibaigus kiekvieniems finansiniams metams per 4 mėnesius praėjusių finansinių metų metines finansines ataskaitas ir auditoriaus išvadas, kai jos privalomos pagal Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo reikalavimus, skelbia savo interneto svetainėse. Jeigu šios elektros energetikos įmonės dėl techninių priežasčių negali paskelbti praėjusių finansinių metų metinių finansinių ataskaitų ir auditoriaus išvadų savo interneto svetainėse ar jų neturi, tada jos apie tai raštu informuoja Tarybą ir praėjusių finansinių metų metines finansines ataskaitas ir auditoriaus išvadas, kai jos privalomos pagal teisės aktų reikalavimus, teikia Tarybai, kuri paskelbia jas savo interneto svetainėje.
Elektros energetikos įmonės, kurios šioje dalyje nėra įpareigotos skelbti savo metinių finansinių ataskaitų ir auditoriaus išvadų, metinių finansinių ataskaitų ir auditoriaus išvadų kopijas laiko savo buveinėje, kurioje su jomis gali susipažinti visuomenė.“
straipsnio pakeitimas
dalimi: „1². Energijos kaupimo įrenginio savininkui, perdavimo sistemos operatoriui teikiančiam izoliuoto darbo rezervo paslaugą, Tarybos nustatyta tvarka mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalyje nurodyti įpareigojimai.“
ir ją išdėstyti taip: „6. Kai vartotojo ar gamintojo elektros įrenginiai, taip pat energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie perdavimo tinklų, atitinkamai vartotojas, ir
(ar) gamintojas ar energijos kaupimo įrenginio savininkas apmoka visas sąnaudas, susijusias su jo valdomų įrenginių prijungimu prie elektros perdavimo tinklų.“
ją išdėstyti taip: „7.
Kai vartotojo ar gamintojo elektros įrenginiai ar energijos kaupimo įrenginiai prijungiami prie skirstomųjų tinklų, sąnaudos paskirstomos tokia tvarka:
sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą Tarybos patvirtintą įkainį;
2) vartotojai, kurių pirmą kartą prie skirstomųjų tinklų prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra ne mažesnė kaip 1 MW ar kurie didina leistinąją naudoti galią ne mažiau kaip 1 MW ir kurie skirstomųjų tinklų operatoriui įsipareigoja 10 metų nuo vartotojo elektros įrenginių prijungimo prie skirstomųjų tinklų nemažinti leistinosios naudoti galios, apmoka
dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį. Šis punktas netaikomas prijungiant gyvenamosios paskirties pastatų elektros įrenginius prie skirstomųjų tinklų;
3) vartotojai, kurių prijungiamų elektros įrenginių leistinoji naudoti galia ar didinama elektros įrenginių leistinoji naudoti galia yra didesnė kaip 250 kW, ir gamintojai, kurių elektros įrenginiams prijungti prie elektros tinklų reikia įrengti transformatorių pastotes, transformatorines, skirstomuosius punktus, taip pat statytojai (užsakovai) šio straipsnio 7² dalyje nurodytais atvejais, kurie pageidauja Energetikos ministerijos nustatyta tvarka, suderinę su skirstomųjų tinklų operatoriumi, įrengti šiuos elektros tinklus ir organizuoti jų įrengimo darbus, apmoka 100 procentų šių skirstomųjų tinklų įrengimo sąnaudų. Atlikti skirstomųjų tinklų įrengimo darbai laikomi prijungimo prie skirstomųjų tinklų paslaugos dalimi ir vadovaujantis šia nuostata įrengti skirstomieji tinklai yra skirstomųjų tinklų operatoriaus nuosavybė.
Prie šių skirstomųjų tinklų prijungiant kitų vartotojų ir gamintojų įrenginius, už jų įrengimą ir (ar) naudojimą šių skirstomųjų tinklų įrengimą atlikusiems vartotojams ir gamintojams neatlyginama;
apmoka 50 procentų skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų arba moka pagal šį dydį apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip;
5) gamintojai ir energijos kaupimo įrenginių savininkai, išskyrus vartotojus, kurių elektros įrenginių (įskaitant energijos kaupimo įrenginius) prijungimo prie skirstomųjų tinklų sąnaudų paskirstymui taikomi šios dalies 1, 2, 3, 4 ir 6 punktai, apmoka
apskaičiuotą ir Tarybos patvirtintą įkainį, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose nustatyta kitaip;
6) likusios sąnaudos, kurių neapmoka vartotojas ar gamintojas, yra pripažįstamos skirstomųjų tinklų operatoriaus tinklų plėtros išlaidomis. Skirstomųjų tinklų operatoriaus sąnaudų apskaita tvarkoma ir kontrolė vykdoma šio įstatymo 68 straipsnyje nustatyta tvarka.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 69 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Perdavimo sistemos operatoriaus perdavimo paslaugos kainos ir tarifai įsigalioja praėjus 2 mėnesiams nuo jų paskelbimo.
Gamintojų, kurių parduodamos elektros energijos ir rezervinės galios kainos yra reguliuojamos, elektros energijos pardavimo ir rezervinės galios kainos ir (ar) nustatyta pajamų riba, skirstomųjų tinklų operatoriaus skirstymo paslaugos kainos ir tarifai įsigalioja praėjus ne mažiau kaip 45 dienoms nuo jų paskelbimo, o visuomeninės elektros energijos kainos ir tarifai įsigalioja praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo jų paskelbimo. Gamintojų, kurių teikiamų izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo ir (ar) totalios elektros energetikos sistemos avarijos prevencijos ar likvidavimo paslaugų kainos yra reguliuojamos, taip pat energijos kaupimo įrenginių savininkų, kurių teikiamų paslaugų kainos yra reguliuojamos, nustatytos kainos ir (ar) nustatyta pajamų riba, įsigalioja praėjus ne mažiau kaip vienam mėnesiui nuo jų paskelbimo.“
1Šis įstatymas,
išskyrus 5, 6, 7 straipsnius ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis, įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 5, 6 ir 7 straipsniai įsigalioja 2021 m. rugsėjo 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki 2021 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Valstybinė energetikos reguliavimo tarnyba iki 2021 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo 5, 6, 7 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius
2021-02-25 Nr. XIVP-240 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 48¹straipsnio 1 dalies sakinys: „Elektros energijos kaupimo paslaugos suprantamos kaip energijos kaupimo įrenginių naudojimas vykdant energijos kaupimo veiklą viename ar keliuose elektros energijos rinkos segmentuose.“ pateikia sąvokos elektros energijos kaupimo paslauga apibrėžtį, todėl ši nuostata turi būti perkelta į projekto
įtvirtinta keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. 2. Projekto 4 straipsniu teikiamo įstatymo 48¹straipsnio 1 dalyje ir kitur projekto tekste vartojama žodžių junginys „išimties tvarka“. Atkreipiame dėmesį, jog nei iš analizuojamo įstatymo projekto, nei iš kartu teikiamo Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 5, 6, 8, 12, 13 ir 13(1) straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projekto, reg. Nr. XIVP-242, nėra aišku, apie kokią išimties tvarką šiuose įstatymų projektuose kalbama. Pastebėtina, kad projekte, reg. Nr. XIVP-242 nurodoma, kad „paskirtasis kaupimo sistemos operatorius išimties tvarka privalo teikti perdavimo sistemos operatoriui izoliuoto darbo rezervo paslaugą”. Tačiau pažymėtina, kad nė viename iš keičiamų įstatymų nėra reguliuojamas neišimtinis paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimas ar kitų asmenų izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimas. Todėl neaišku, iš kokios bendros tvarkos ar taisyklės nustatoma išimtis.
Manytina, jog, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projektas turėtų būti papildytas, nurodant apie kokio pobūdžio išimtį jame kalbama, galimai projekto nuostatas siejant su projekto, reg. Nr. XIVP-242 turiniu, kuriame turėtų būti apibrėžta ir nurodyta iš kokios bendros tvarkos ar taisyklės nustatoma išimtis. Be to, kelia abejonių, ar minima išimties tvarka apskritai galėtų ir turėtų būti vadinama išimtimi, jei kalbama apie tam tikrą teisinį reguliavimą, kuris galios tik tam tikrą, ribotą laiką, tačiau pagal savo esmę galimai nenustatys išimties iš bendros taisyklės. 3. Projekto 4 straipsniu teikiamo įstatymo 48¹straipsnio 3 – 5 dalių turinys nedera su straipsnio pavadinimu „energijos kaupimo veiklos principai“, nes reguliuoja ne šiuos principus, o energijos kaupimo įrenginio savininkų teises ir šio straipsnio nuostatų taikymą energijos kaupimo įrenginio savininkams. Todėl siūlytina arba tikslinti straipsnio pavadinimą, kad jis derėtų su straipsnio turiniu, arba šias nuostatas dėstyti atskirame straipsnyje su deramu pavadinimu. 4. Projekto 4 straipsniu teikiamo įstatymo 48²straipsnio 3 dalyje vartojamos sąvokos garantuojamų energijos kaupimo įrenginių prijungimo, garantuojamų prijungimo pajėgumų. Atkreipiame dėmesį, kad šios sąvokos niekur kitur projekto ar įstatymo tekste nevartojamos, o jų turinys savaime nėra aiškus, todėl manytina, kad šių sąvokų apibrėžtis būtina pateikti įstatymo 2 straipsnyje. 5. Projekto 4 straipsniu teikiamo įstatymo 48²straipsnio 3 dalies antrasis ir trečiasis sakiniai turėtų būti dėstomi atskiromis straipsnio dalimis, kaip ir dera savarankiškoms teisės normoms. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 56, 67 ir 69 Straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo septintuoju¹ skirsniu ĮSTATYMO PROJEKTO 2021-03-31 Nr. XIVP-240(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
I Š V A D a
pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, pirmininko pavaduotojas Dainius Gaižauskas, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Vytautas Bakas, Jonas Jarutis, Andrius Mazuronis, Arvydas Pocius, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis, Dovilė Šakalienė. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Agnija Tumkevič, Mantas Lapinskas, Nortautas Statkus, padėjėjas Justas Gaidys. Kviestieji asmenys: energetikos viceministras Albinas Zananavičius, Energetikos ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vyresnioji patarėja Dovilė Kapačinskaitė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius, UAB EPSO-G atstovai – generalinis direktorius Rolandas Zukas, infrastruktūros direktorius Rimvydas Štilinis, vyriausias teisininkas Andrius Šimkus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento direktorė Daina Petrauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-02-25.
14 2, 3 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 4 straipsniu teikiamo įstatymo 48¹straipsnio 1 dalies sakinys: „Elektros energijos kaupimo paslaugos suprantamos kaip energijos kaupimo įrenginių naudojimas vykdant energijos kaupimo veiklą viename ar keliuose elektros energijos rinkos segmentuose.“ pateikia sąvokos elektros energijos kaupimo paslauga apibrėžtį, todėl ši nuostata turi būti perkelta į projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiamas įstatymo
naujomis 2 ir 3 dalimis:
„2. Papildyti 2 straipsnį nauja 14² dalimi:
„14². Elektros energijos kaupimo paslauga – energijos kaupimo įrenginių naudojimas vykdant energijos kaupimo veiklą viename ar keliuose elektros energijos rinkos segmentuose.“
14³ dalimi.“
energetikos įstatymo 48¹ str. 1 d. siūloma išdėstyti taip: „1. Energijos kaupimo veikla vykdoma ir elektros energijos kaupimo paslaugos elektros energijos rinkoje teikiamos rinkos sąlygomis. Elektros energijos kaupimo paslaugos suprantamos kaip energijos kaupimo įrenginių naudojimas vykdant energijos kaupimo veiklą viename ar keliuose elektros energijos rinkos segmentuose. Elektros energijos kaupimo paslaugų kainos nereguliuojamos, išskyrus išimties tvarka perdavimo sistemos operatoriui teikiamos izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugos (toliau – izoliuoto darbo rezervo paslauga), teikiamos perdavimo sistemos operatoriui Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, kainą ir kitus šio įstatymo 67 ir (ar) 68 straipsniuose nustatytus atvejus.“ 2.
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-02-25. 4561
kitur projekto tekste vartojama žodžių junginys „išimties tvarka“. Atkreipiame dėmesį, jog nei iš analizuojamo įstatymo projekto, nei iš kartu teikiamo Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 5, 6, 8, 12, 13 ir 13(1) straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projekto, reg. Nr. XIVP-242, nėra aišku, apie kokią išimties tvarką šiuose įstatymų projektuose kalbama. Pastebėtina, kad projekte, reg. Nr. XIVP-242 nurodoma, kad „paskirtasis kaupimo sistemos operatorius išimties tvarka privalo teikti perdavimo sistemos operatoriui izoliuoto darbo rezervo paslaugą”. Tačiau pažymėtina, kad nė viename iš keičiamų įstatymų nėra reguliuojamas neišimtinis paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimas ar kitų asmenų izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimas. Todėl neaišku, iš kokios bendros tvarkos ar taisyklės nustatoma išimtis. Manytina, jog, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projektas turėtų būti papildytas, nurodant apie kokio pobūdžio išimtį jame kalbama, galimai projekto nuostatas siejant su projekto, reg. Nr. XIVP-242 turiniu, kuriame turėtų būti apibrėžta ir nurodyta iš kokios bendros tvarkos ar taisyklės nustatoma išimtis.
Be to, kelia abejonių, ar minima išimties tvarka apskritai galėtų ir turėtų būti vadinama išimtimi, jei kalbama apie tam tikrą teisinį reguliavimą, kuris galios tik tam tikrą, ribotą laiką, tačiau pagal savo esmę galimai nenustatys išimties iš bendros taisyklės. Pritarti
junginio „išimties tvarka“ vartojimo. 2. Įstatymo projekto 4 str. teikiamo LR Elektros energetikos įstatymo 48¹ str. 1 d. siūloma išdėstyti taip: „1. Energijos kaupimo veikla vykdoma ir elektros energijos kaupimo paslaugos elektros energijos rinkoje teikiamos rinkos sąlygomis. Elektros energijos kaupimo paslaugos suprantamos kaip energijos kaupimo įrenginių naudojimas vykdant energijos kaupimo veiklą viename ar keliuose elektros energijos rinkos segmentuose. Elektros energijos kaupimo paslaugų kainos nereguliuojamos, išskyrus išimties tvarka perdavimo sistemos operatoriui teikiamos izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugos (toliau – izoliuoto darbo rezervo paslauga), teikiamos perdavimo sistemos operatoriui Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, kainą ir kitus šio įstatymo 67 ir (ar) 68 straipsniuose nustatytus atvejus.“
kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-02-25. 4
turinys nedera su straipsnio pavadinimu „energijos kaupimo veiklos principai“, nes reguliuoja ne šiuos principus, o energijos kaupimo įrenginio savininkų teises ir šio straipsnio nuostatų taikymą energijos kaupimo įrenginio savininkams. Todėl siūlytina arba tikslinti straipsnio pavadinimą, kad jis derėtų su straipsnio turiniu, arba šias nuostatas dėstyti atskirame straipsnyje su deramu pavadinimu.
Pritarti Įstatymo projekto 4 str. teikiamo LR Elektros energetikos įstatymo 48¹ str. pavadinimą siūloma išdėstyti taip: „48¹ straipsnis. Energijos kaupimo veiklos principai ir energijos kaupimo įrenginių savininkų teisės“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2021-02-25. 4
vartojamos sąvokos garantuojamų energijos kaupimo įrenginių prijungimo, garantuojamų prijungimo pajėgumų. Atkreipiame dėmesį, kad šios sąvokos niekur kitur projekto ar įstatymo tekste nevartojamos, o jų turinys savaime nėra aiškus, todėl manytina, kad šių sąvokų apibrėžtis būtina pateikti įstatymo 2 straipsnyje. Pritarti iš dalies Įstatymo projekto 4 str. teikiamo LR Elektros energetikos įstatymo 48² str. 3 d. siūloma atsisakyti žodžio
„garantuojamų“ vartojimo. Procedūrinės sąvokos, susijusios su elektros energijos
įrenginių prijungimo prie elektros tinklų reguliavimu, turi būti reglamentuotos ne LR Elektros energetikos įstatyme, bet jo įgyvendinamajame teisės akte – Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos apraše (LR Energetikos ministro 2012-07-14 įsakymas Nr. 1-127 su vėlesniais pakeitimais). Pabrėžtina, kad šis Tvarkos aprašas bus iš esmės peržiūrėtas į LR nacionalinę teisę visa apimtimi perkeliant Direktyvą (ES) 2019/944. 5. Seimo kanceliarijos
antrasis ir trečiasis sakiniai turėtų būti dėstomi atskiromis straipsnio dalimis, kaip ir dera savarankiškoms teisės normoms. Pritarti Įstatymo projekto 4 str. teikiamo LR Elektros energetikos įstatymo 48² str. 3 d. antrąjį ir trečiąjį sakinius siūloma išskirti į atskiras straipsnio dalis ir išdėstyti taip: „3.
Šio straipsnio 2 dalis nedraudžia tinklų operatoriui riboti garantuojamų energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba pasiūlyti prijungimo, kuriam taikomi eksploatavimo apribojimai, galimybių siekiant užtikrinti ekonominį efektyvumą naujų energijos kaupimo įrenginių atžvilgiu su sąlyga, kad tokius apribojimus perdavimo sistemos operatoriaus teikimu pagal kompetenciją patvirtino Taryba. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta
teisę, pasiūlymai: negauta
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-240 ir siūlyti pagrindiniam
komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė, ir komiteto išvadą. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas, Vytautas Bakas. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepateikta. Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro vedėjas Evaldas Sinkevičius
Ekonomikos komitetas
2021-03-24
1Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius, Komiteto pirmininko
pavaduotojas Gintautas Paluckas, Komiteto nariai: Andrius Bagdonas, Viktoras Fiodorovas, Andrius Kupčinskas, Rūta Miliūtė, Laima Mogenienė, Ieva Pakarklytė, Jonas Pinskus, Paulius Saudargas, Lukas Savickas, Mindaugas Skritulskas. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Energetikos ministras Dainius Kreivys, Energetikos ministerijos Strateginių pokyčių valdymo grupės vyresnioji patarėja Dovilė Kapačinskaitė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininkas Renatas Pocius, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Dujų ir elektros departamento direktorė Jurga Grudzinskaitė-Gainovskė, Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Dujų ir elektros departamento Elektros skyriaus patarėja, laikinai vykdanti Elektros skyriaus vedėjo funkcijas, Anastasija Skunčikaitė, EPSO-G generalinis direktorius Rolandas Zukas, EPSO-G infrastruktūros direktorius Rimvydas Štilinis, EPSO-G vyriausias teisininkas Andrius Šimkus. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
41 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 4 straipsniu teikiamo įstatymo 48¹straipsnio 1 dalies sakinys: „Elektros energijos kaupimo paslaugos suprantamos kaip energijos kaupimo įrenginių naudojimas vykdant energijos kaupimo veiklą viename ar keliuose elektros energijos rinkos segmentuose.“ pateikia sąvokos elektros energijos kaupimo paslauga apibrėžtį, todėl ši nuostata turi būti perkelta į projekto 1 straipsnį, kuriuo keičiamas įstatymo 2 straipsnis, kad ši sąvoka būtų įtvirtinta keičiamo įstatymo 2 straipsnyje. Pritarti
projekto 1 str. siūloma papildyti naujomis 2 ir 3 dalimis:
„2. Papildyti 2 straipsnį nauja 14² dalimi:
„14². Elektros energijos kaupimo paslauga – energijos kaupimo įrenginių naudojimas
vykdant energijos kaupimo veiklą viename ar keliuose elektros energijos rinkos segmentuose.“
straipsnio 14² dalį laikyti 14³ dalimi.“
projekto 4 str. teikiamo LR Elektros energetikos įstatymo 48¹ str. 1 d. siūloma išdėstyti taip:
„1. Energijos kaupimo veikla vykdoma ir elektros energijos kaupimo
paslaugos elektros energijos rinkoje teikiamos rinkos sąlygomis. Elektros energijos kaupimo paslaugos suprantamos kaip energijos kaupimo įrenginių naudojimas vykdant energijos kaupimo veiklą viename ar keliuose elektros energijos rinkos segmentuose. Elektros energijos kaupimo paslaugų kainos nereguliuojamos, išskyrus išimties tvarka perdavimo sistemos operatoriui teikiamos izoliuoto elektros energetikos sistemos darbo rezervo užtikrinimo paslaugos (toliau – izoliuoto darbo rezervo paslauga), teikiamos perdavimo sistemos operatoriui Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis, kainą ir kitus šio įstatymo 67 ir (ar) 68 straipsniuose nustatytus atvejus.“ 2.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsniu teikiamo įstatymo 48¹straipsnio 1 dalyje ir kitur projekto tekste vartojama žodžių junginys „išimties tvarka“. Atkreipiame dėmesį, jog nei iš analizuojamo įstatymo projekto, nei iš kartu teikiamo Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 5, 6, 8, 12, 13 ir 13(1) straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projekto, reg. Nr. XIVP-242, nėra aišku, apie kokią išimties tvarką šiuose įstatymų projektuose kalbama. Pastebėtina, kad projekte, reg. Nr. XIVP-242 nurodoma, kad „paskirtasis kaupimo sistemos operatorius išimties tvarka privalo teikti perdavimo sistemos operatoriui izoliuoto darbo rezervo paslaugą”. Tačiau pažymėtina, kad nė viename iš keičiamų įstatymų nėra reguliuojamas neišimtinis paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimas ar kitų asmenų izoliuoto darbo rezervo paslaugos teikimas. Todėl neaišku, iš kokios bendros tvarkos ar taisyklės nustatoma išimtis. Manytina, jog, vadovaujantis teisinio aiškumo principu, projektas turėtų būti papildytas, nurodant apie kokio pobūdžio išimtį jame kalbama, galimai projekto nuostatas siejant su projekto, reg. Nr. XIVP-242 turiniu, kuriame turėtų būti apibrėžta ir nurodyta iš kokios bendros tvarkos ar taisyklės nustatoma išimtis.
Be to, kelia abejonių, ar minima išimties tvarka apskritai galėtų ir turėtų būti vadinama išimtimi, jei kalbama apie tam tikrą teisinį reguliavimą, kuris galios tik tam tikrą, ribotą laiką, tačiau pagal savo esmę galimai nenustatys išimties iš bendros taisyklės. Pritarti Įstatymo projekte siūloma atsisakyti žodžių junginio „išimties tvarka“ vartojimo (žr. patikslintą 4 str. teikiamo LR Elektros energetikos įstatymo 48¹ straipsnio 1 dalies formuluotę prie 1 TD pastabos)
kanceliarijos Teisės departamentas,
teikiamo įstatymo 48¹straipsnio 3 – 5 dalių turinys nedera su straipsnio pavadinimu „energijos kaupimo veiklos principai“, nes reguliuoja ne šiuos principus, o energijos kaupimo įrenginio savininkų teises ir šio straipsnio nuostatų taikymą energijos kaupimo įrenginio savininkams. Todėl siūlytina arba tikslinti straipsnio pavadinimą, kad jis derėtų su straipsnio turiniu, arba šias nuostatas dėstyti atskirame straipsnyje su deramu pavadinimu. Pritarti Įstatymo projekto 4 str. teikiamo LR Elektros energetikos įstatymo 48¹ str. pavadinimą siūloma išdėstyti taip:
„48¹ straipsnis. Energijos kaupimo veiklos principai ir
energijos kaupimo įrenginių savininkų teisės“. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
teikiamo įstatymo 48²straipsnio 3 dalyje vartojamos sąvokos garantuojamų energijos kaupimo įrenginių prijungimo, garantuojamų prijungimo pajėgumų. Atkreipiame dėmesį, kad šios sąvokos niekur kitur projekto ar įstatymo tekste nevartojamos, o jų turinys savaime nėra aiškus, todėl manytina, kad šių sąvokų apibrėžtis būtina pateikti įstatymo 2 straipsnyje. Pritarti iš dalies
energetikos įstatymo 48² str.
„garantuojamų“ (žr. patikslintas 4 str. teikiamo LR Elektros energetikos
įstatymo 48¹ straipsnio 3 ir 4 dalių formuluotes prie 5 TD pastabos). 2. Procedūrinės sąvokos, susijusios su elektros energijos įrenginių prijungimo prie elektros tinklų reguliavimu, turi būti reglamentuotos ne LR Elektros energetikos įstatyme, bet jo įgyvendinamajame teisės akte – Elektros įrenginių prijungimo prie elektros tinklų tvarkos apraše (LR Energetikos ministro 2012-07-14 įsakymas Nr. 1-127 su vėlesniais pakeitimais). Pabrėžtina, kad šis Tvarkos aprašas bus iš esmės peržiūrėtas į LR nacionalinę teisę visa apimtimi perkeliant Direktyvą (ES) 2019/944. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teikiamo įstatymo 48²straipsnio 3 dalies antrasis ir trečiasis sakiniai turėtų būti dėstomi atskiromis straipsnio dalimis, kaip ir dera savarankiškoms teisės normoms. Pritarti Įstatymo projekto 4 str. teikiamo LR Elektros energetikos įstatymo 48² str. 3 d. antrąjį ir trečiąjį sakinius siūloma išskirti į atskiras straipsnio dalis ir išdėstyti taip: „3. Šio straipsnio 2 dalis nedraudžia tinklų operatoriui riboti garantuojamų energijos kaupimo įrenginių prijungimo prie elektros tinklų pajėgumų arba pasiūlyti prijungimo, kuriam taikomi eksploatavimo apribojimai, galimybių siekiant užtikrinti ekonominį efektyvumą naujų energijos kaupimo įrenginių atžvilgiu su sąlyga tik tuo atveju, kad tokius apribojimus perdavimo sistemos operatoriaus teikimu pagal kompetenciją patvirtino Taryba. 4. Taryba užtikrina, kad visi garantuojamų šio straipsnio 3 dalyje nurodyti prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai būtų nustatomi remiantis skaidriomis ir nediskriminacinėmis procedūromis ir nesukurtų nepagrįstų kliūčių patekti į elektros energijos rinką. 5.
savininkas padengia išlaidas, susijusias su neriboto prijungimo užtikrinimu, įskaitant tinklų operatoriaus nurodytos būtinos elektros tinklų plėtros išlaidas, prijungimo pajėgumų arba eksploatavimo apribojimai netaikomi.“
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: -. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Valstybinė energetikos reguliavimo taryba, 2021-03-24 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (toliau – Taryba), susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komiteto 2021 m. kovo 24 d. posėdyje numatytu svarstyti Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 56, 67 ir 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju (1) skirsniu įstatymo projektu (TAIS reg. Nr. XIVP-240, toliau – Elektros energetikos įstatymo projektas), Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 5 straipsnio, 2 ir 4 priedų pakeitimo įstatymo projektu (TAIS reg. Nr. XIVP-241, toliau – NS įstatymo projektas) ir Elektros energetikos sistemos sujungimo su kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu įstatymo Nr. XI-2052 5, 6, 8, 12, 13 ir 13(1) straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projektu (TAIS reg. Nr. XIVP-242, toliau – Sinchronizacijos įstatymo projektas), atkreipia dėmesį, kad šių projektų lydimojoje medžiagoje (aiškinamojo rašto 12 punkte) nurodyta, kad priėmus minėtus įstatymų pakeitimus Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos energetikos ministras ir Taryba turėtų priimti įstatymų įgyvendinamuosius teisės aktus.
NS įstatymo projekto 4 straipsnyje yra nustatytos šio įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo nuostatos, tačiau tokių nuostatų nėra nustatyta nei Elektros energetikos įstatymo projekte, nei Sinchronizacijos įstatymo projekte. Atsižvelgdami į tai, siūlome:
energetikos įstatymo projektą nauju 8 straipsniu ir jį išdėstyti taip: ,,8 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pagal kompetenciją šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki 2021 m. gruodžio 31 d.“. 2. Papildyti Sinchronizacijos įstatymo projektą nauju 9 straipsniu ir jį išdėstyti taip: ,,9 straipsnis. Įstatymo įgyvendinimas Valstybinė energetikos reguliavimo taryba pagal kompetenciją šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima iki 2021 m. gruodžio 31 d.“. Pritarti iš dalies Remiantis Elektros energetikos įstatymo 69 str. 17 dalimi, Taryba turi įpareigojimą ne vėliau kaip iki spalio 20 d. nustatyti sisteminių paslaugų kainą. Todėl, jei Taryba patvirtintų įgyvendinamuosius teisės aktus vėliau – į 2022 m. sisteminių paslaugų kainą nebūtų įtrauktos izoliuoto darbo rezervo paslaugos, teiktinos paskirtojo kaupimo sistemos operatoriaus, sąnaudos. Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Energetikos ir darnios plėtros komisija, Pritarti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr.
VIII-1881 2, 7, 9, 56, 67 ir 69 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo septintuoju¹ skirsniu keitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-240 ir pagrindiniam Seimo Ekonomikos komitetui tobulinti šį projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus, kuriems
saugumo ir gynybos komitetas, 2021-03-19 Pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-240 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-240(2) ir komiteto išvadoms. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
p. 1. Ekonomikos komitetas, 2021-03-248 Argumentai Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo tikslinga reglamentuoti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 2, 7, 9, 56, 67 ir 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju¹ skirsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-240 įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas. Pasiūlymas Papildyti Įstatymo projektą 8 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus 5, 6, 7 straipsnius ir šio straipsnio 3 ir 4 dalis,
įsigalioja 2021 m. gegužės 1 d. 2. Šio įstatymo 5, 6 ir 7 straipsniai įsigalioja 2021 m. rugsėjo 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos energetikos ministras iki 2021 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4.
šio įstatymo 5, 6, 7 straipsnių nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Pritarti
sutarimu. 9. Komiteto paskirtas pranešėjas: Kazys Starkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Kazys Starkevičius Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Ona Duburaitė