Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos SAVIVALDYBIŲ APLINKOS APSAUGOS RĖMIMO SPECIALIOSIOS PROGRAMOS NR. IX-1607 4 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
1Papildyti 4 straipsnio 1 dalį 6 punktu:
„6) bešeimininkių gyvūnų kastracijai ir sterilizacijai;“
2Papildyti 4 straipsnio 1 dalį 7 punktu:
„7) gyvūnų augintinių ženklinimui ir registracijai;“
3Papildyti 4 straipsnio 1 dalį 8 punktu:
„8) saulės elektrinių įsirengimui ar saulės elektrinių daliai iš saulės elektrinių parkų įsigijimui.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Teikia Seimo nariai
DĖL Lietuvos Respublikos SAVIVALDYBIŲ APLINKOS APSAUGOS RĖMIMO SPECIALIOSIOS PROGRAMOS NR. IX-1607 4 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:
Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 4 straipsnio papildymo įstatymo projektą paskatino poreikis išplėsti sritis, kurioms gali būti naudojamos šios programos lėšos, įtraukiant bešeimininkių gyvūnų kastraciją ir sterilizaciją, gyvūnų augintinių ženklinimą ir registraciją bei saulės elektrinių įsirengimą ar saulės elektrinių dalies iš saulės elektrinių parkų įsigijimą. Nevyriausybinės organizacijos skaičiuoja, kad Lietuvoje iš viso gali būti apie 1 milijoną 150 tūkstančių šunų ir kačių, iš kurių apie 550 tūkstančių yra šunys ir apie 600 tūkstančių – katės. Šiuo metu Lietuvoje yra paženklinta 287 324 gyvūnų, iš kurių 193 427 yra šunys ir 93 897 – katės, – tiek gyvūnų augintinių yra aiškiai identifikuoti ir turi teisėtus savininkus. Iš viso tai – apie 35 procentų visų Lietuvoje galimai laikomų šunų ir 16 procentų kačių. Neženklintiems gyvūnams yra didesnė tikimybė tapti bešeimininkiais, kai jie pasimeta. Beglobių gyvūnų surinkimas ir išlaikymas tenka savivaldybėms ar nevyriausybinėms gyvūnų globos organizacijoms. Kasmet savivaldybės beglobių gyvūnų priežiūrai skiria šimtatūkstantines sumas ir šie kaštai – augantys: 2019 metais iš savivaldybėms skiriamo biudžeto beglobių gyvūnų priežiūrai skirta 807 tūkstančiai eurų, 2020 metais – 895 tūkstančiai eurų, 2021 metais buvo perkoptas milijonas – pasirūpinti beglobiais valstybei kainavo 1 milijoną 36 tūkstančius eurų.
Tam, kad savivaldybės galėtų paskatinti gyvūnų ženklinimą ir registravimą tiems asmenims, kurie finansiškai to padaryti neišgali, taip pat bešeimininkių gyvūnų ženklinimui, kuris vykdomas gyvūnų globos organizacijų, kurios surenka iš gatvių beglobius gyvūnus, būtina numatyti, kad Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšos gali būti naudojamos gyvūnų augintinių ženklinimui ir registracijai. Tvarką, kam ir kaip būtų skiriamos lėšos, skirtos gyvūnų ženklinimui ir registravimui, savivaldybės nuspręstų pačios. Taip pat savivaldybėse opi problema yra bešeimininkių gyvūnų veisimasis. Nors kai kuriose savivaldybėse yra vykdomos bešeimininkių gyvūnų (dažniausiai – kačių) sterilizacijos ir kastracijos programos, tačiau papildomas lėšų šaltinis šią problemą savivaldybėms padėtų spręsti efektyviau. Dar viena itin svarbi sritis, kuri turi būti įtraukta į Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiąją programą – saulės elektrinių dalies iš saulės elektrinių parkų įsigijimas. Vieni iš pagrindinių Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos strateginių tikslų yra atsinaujinančių energijos išteklių plėtra bei energijos vartojimo efektyvumo didinimas. Siekiant įgyvendinti Europos žaliojo kurso planą, 2030 m. atsinaujinančios energijos ištekliai elektros energijos suvartojimui Lietuvoje turėtų sudaryti ne mažiau 50 proc. 2020 m. šis rodiklis siekė 20 proc. Energetikos ministerijos duomenimis, 2015 m. saulės jėgainėmis elektros energiją gaminančių vartotojų buvo 63, 2018 m. – 1097, o 2021 m. jų įregistruota jau daugiau kaip 14,3 tūkst.
Didžioji dalis, daugiau kaip 13 tūkst., yra privatūs vartotojai. Viešasis sektorius taip pat jaučia poreikį didinti elektros energijos suvartojimo efektyvumą. Tam, kad sutaupytų elektros energijos kaštus, dauguma savivaldybių įsirenginėja saulės elektrines ant mokyklų, darželių, gydymo įstaigų stogų, tačiau įsirengimą stabdo lėšų trūkumas. Siekiant padėti savivaldybėms sumažinti išlaidas už elektros energiją ilgalaikėje perspektyvoje, o taip pat didinti energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių dalį, siūloma leisti savivaldybėms įsirengti saulės elektrines ar įsigyti saulės elektrinių dalį iš saulės elektrinių parkų už Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas. Šios pataisos bus ypač aktualios mažoms ir vidutinio dydžio savivaldybės. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys Linas Jonauskas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiojoje programoje nenumatyta, kad lėšos gali būti naudojamos aptartoms sritims finansuoti. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos 4 straipsnio 1 dalį 6, 7, 8 punktais, nurodant, kad Specialiosios programos lėšos gali būti naudojamos:
a) bešeimininkių gyvūnų kastracijai ir sterilizacijai;
b) gyvūnų augintinių ženklinimui ir registracijai;
c) saulės elektrinių įsirengimui ar saulės elektrinių daliai iš saulės elektrinių parkų įsigijimui.
Tikimasi, kad išplėstos Specialiosios programos lėšų naudojimo sritys leis dar padidinti ženklinamų ir registruojamų gyvūnų skaičių, taip pat sumažins bešeimininkių gyvūnų skaičių. Taip pat tikimasi, kad galimybė Specialiosios programos lėšas panaudoti saulės elektrinių įsirengimui ar saulės elektrinių dalies iš saulės elektrinių parkų įsigijimui, leis savivaldybėms sutaupyti elektros energijai skiriamus kaštus ir juos nukreipti į kitas svarbias sritis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9.
9Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija turės priimti šio Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Priėmus įstatymo projektą Lietuvos Respublikos vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. birželio 30 d. turėtų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Gyvūnų ženklinimas ir registravimas“, „Bešeimininkių gyvūnų kastracija ir sterilizacija“, „Saulės elektrinės viešuose pastatuose“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai
2023-02-02 Nr. XIVP-2396 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsnio 1 ir 2 dalimis keičiamo Savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas)
aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos (toliau – Specialioji programa) lėšos būtų naudojamos bešeimininkių gyvūnų kastracijai ir sterilizacijai (6 punktas) ir gyvūnų augintinių ženklinimui ir registracijai (7 punktas). Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Specialiosios programos tikslas – finansuoti savivaldybių vykdomas aplinkos apsaugos priemones. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar bešeimininkių gyvūnų (ypač jei turimi omenyje bešeimininkiai gyvūnai augintiniai ar ūkiniai gyvūnai) kastracija ir sterilizacija ir gyvūnų augintinių ženklinimas ir registracija yra laikytini, būtent, aplinkos apsaugos priemonėmis, kurių finansavimui yra naudojamos Specialiosios programos lėšos. Antra, nėra aiškios projekto nuostatos, kurios nustato, kad Specialiosios programos lėšos gali būti naudojamos bešeimininkių gyvūnų kastracijai ir sterilizacijai, nes nei iš projekto nuostatų, nei aiškinamojo rašto nėra pakankamai aišku, kaip šio įstatymo kontekste suprantamas sąvokos „bešeimininkis gyvūnas“ turinys, t. y., ar ši sąvoka suprantama taip, kaip ji yra apibrėžta Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje, kuri savo turiniu apima bešeimininkius gyvūnus augintinius ir ūkinius gyvūnus, ar ši sąvoka suprantama kaip nors kitaip.
Be to, šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 13 straipsnio 2 dalimi, pagal kurias savivaldybės administracija pagal kompetenciją dalyvauja įgyvendinant gyvūnų globos organizacijų rengiamas bešeimininkių kačių kastravimo programas, t. y. šis įstatymas nenustato savivaldybėms pareigos vykdyti ar dalyvauti vykdant kitų bešeimininkių, išskyrus kates, gyvūnų kastraciją ir sterilizaciją. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos turėtų būti derinamos su minėto įstatymo nuostatomis. Trečia, projekto nuostatos, nustatančios, kad Specialiosios programos lėšos gali būti naudojamos gyvūnų augintinių ženklinimui ir registracijai, nėra aiškios tuo aspektu, kad neaišku, kokių gyvūnų augintinių ženklinimui ir registracijai, bei kokiems subjektams šios lėšos būtų skiriamos. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 1 dalį tik atskirų rūšių gyvūnai privalo būti registruojami ir ženklinami, o pagal šio straipsnio 2 dalį už katės, šuns ar šeško paženklinimą mikroschema ir įregistravimą Gyvūnų augintinių registre atsako šių gyvūnų augintinių laikytojai ar savininkai.
Be to, pažymėtina ir tai, kad Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad „Socialiai remtinų asmenų laikomų kačių, šunų ir šeškų, atvestų iki šio straipsnio įsigaliojimo dienos, ženklinimo ir registravimo išlaidos kompensuojamos iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų. Iš valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų taip pat kompensuojamos gyvūnų globėjų laikomų kačių, šunų ir šeškų ženklinimo ir registravimo išlaidos. Išlaidos kompensuojamos iki 2022 m. gruodžio 31 d.“, t. y. pagal šias nuostatas iš valstybės ir savivaldybės biudžetų lėšų iki 2022 m. gruodžio 31 d. buvo kompensuojamos kačių, šunų ir šeškų, atvestų iki 2021 m. gegužės 1 d., ženklinimo ir registravimo išlaidos, tačiau šios išlaidos buvo kompensuojamos tik socialiai remtiniems asmenims bei gyvūnų globėjams. Atsižvelgus į tai, nėra aiškus projekto ir minėtų Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo nuostatų tarpusavio santykis. 2. Projekto 1 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies
„saulės elektrinių įsirengimui ar saulės elektrinių daliai iš saulės elektrinių
parkų įsigijimui.“ Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais. Pirma, nėra aiškus šiose projekto nuostatose vartojamų sąvokų „saulės elektrinės“ ir atitinkamai „saulės elektrinių parkai“ turinys. Atkreiptinas dėmesys, kad, pavyzdžiui, Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatyme bei kituose įstatymuose yra vartojama sąvoka
„saulės šviesos energijos elektrinė“. Svarstytina, ar projekto nuostatos
neturėtų būti tikslinamos.
Antra, kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „<...> siūloma leisti savivaldybėms įsirengti saulės elektrines ar įsigyti saulės elektrinių dalį iš saulės elektrinių parkų už Lietuvos Respublikos savivaldybių aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos lėšas“, tačiau pačiame projekte nėra siūloma reglamentuoti, kokiems subjektams šios lėšos būtų skiriamos. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos pašalinant minėtą neaiškumą. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu teikiamu siūlymu siekiama „<...> padėti savivaldybėms sumažinti išlaidas už elektros energiją ilgalaikėje perspektyvoje, o taip pat didinti energijos, pagamintos iš atsinaujinančių išteklių dalį“, tačiau aiškinamajame rašte nepateikiama jokių objektyvių motyvų, kodėl atitinkamą teisinį reguliavimą siūloma nustatyti tik dėl vienos rūšies atsinaujinančio ištekliaus (saulės energijos) ir tik vienai energijos rūšiai gaminti (elektros energijai). Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatos neturėtų būti patobulintos. 3. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“: 3.1. projekto įstatymo pavadinime po žodžio „PROGRAMOS“ įrašytinas žodis „ĮSTATYMO“, o vietoj žodžio „PAPILDYMO“ įrašytinas žodis „PAKEITIMO“; 3.2. atkreiptinas dėmesys, kad vienu straipsniu (ar jo struktūrine dalimi) įstatymas gali būti pildomas iš karto keliomis iš eilės einančiomis struktūrinėmis dalimis, tačiau tik tuo atveju, jeigu užtikrinama, kad šių papildymų įsigaliojimas nebus atidėtas.
Atsižvelgus į tai, projekto 1 straipsnyje siūlomus keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies naujus 6 – 7 punktus galima dėstyti projekto 1 straipsnyje atsisakant šio straipsnio skaidymo į atskiras struktūrines dalis. Tokiu atveju projekto 1 straipsnyje pakeitimų esmė dėstytina taip „Papildyti 4 straipsnio 1 dalį 6 – 7 punktais:“, o visi nauji keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies punktai dėstytini iš eilės (minėtų rekomendacijų 155 punktas). 4. Atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. rugsėjo 8 d. nutarimu Nr. 1088 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 8.1.14 papunktyje nustatyta, kad finansų ministerija atlieka viešųjų finansų valdymo sistemos, kuri apima valstybės biudžeto (įskaitant Europos Sąjungos ir kitą tarptautinę finansinę paramą), savivaldybių biudžetų ir nebiudžetinių valstybės išteklių fondų finansinių išteklių planavimo, paskirstymo, valdymo, panaudojimo efektyvumo vertinimo, apskaitos, atskaitomybės ir analizės sistemą, būklės vertinimus, inicijuoja sistemos tobulinimo priemones; rengia ir teikia Vyriausybei pasiūlymus dėl viešųjų finansų valdymo tobulinimo, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė. 5. Atsižvelgus į tai, kad projektu siūlomų nuostatų taikymas turės įtakos visų savivaldybių biudžetų planavimui, manytina, jog dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Lietuvos savivaldybių asociacijos nuomonė.
Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5)