Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnio 39 punktą ir jį išdėstyti taip: „39) leidimų (licencijų) išdavimas šio ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.“2 straipsnis. Įstatymo papildymas 6¹ straipsniu Papildyti Įstatymą 6¹ straipsniu: „6¹straipsnis. Leidimų (licencijų) išdavimo nespecializuotoms prekybos vietoms, apimančioms prekybą maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, tvarka ir reguliavimas
tarybos priima sprendimus dėl 120 kv. m. ir didesnį prekybos plotą, išskyrus sandėlį, apimančių nespecializuotų prekybos vietų, apimančių prekybą maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, darbo laiko nustatymo. 2. Šio straipsnio 1 dalyje atitinkančių prekybos vietų suminė darbo laiko apskaita sudaro 76 valandas per savaitę. 3. Darbo laikas šio straipsnio 1 dalyje atitinkančioms prekybos vietoms kiekvienos savivaldybės ribose galioja vienodai, be išimčių. 4. Tais atvejais, kai į savaitę įeina švenčių dienos, savivaldybių tarybos gali skirtingai reguliuoti darbo laiką, tai iš anksto įrašydamos išduodamame leidime (licencijoje). 5. Savivaldybių tarybų priimti sprendimai, esant poreikiui, gali būti peržiūrėti ir keičiami kiekvienais kalendoriniais metais. 6. Leidimus (licencijas) kalendoriniams metams išduoda savivaldybių administracijos per 5 darbo dienas nuo prašymo leidimui (licencijai) išduoti gavimo dienos. 7. Licencijos išdavimo mokestis nėra taikomas. 8. Sprendimo įgyvendinimo stebėseną vykdo savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas struktūrinis padalinys. 9. Pažeidus šio įstatymo reikalavimus, atsakomybė taikoma įstatymų nustatyta tvarka.“3 straipsnis. Įstatymo papildymas 6² straipsniu Papildyti Įstatymą 6² straipsniu: „6² straipsnis.
Leidimų (licencijų) išdavimo tvarka ir reguliavimas veiklą kurortuose vykdančioms nespecializuotoms prekybos vietoms, apimančioms prekybą maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais
statusą turinčiose savivaldybėse visoms šio įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalyje atitinkančioms prekybos vietoms darbo laiko apskaita kalendoriniu vasaros laikotarpiu gali sudaryti iki 112 valandų per savaitę. 2. Darbo laikas šio straipsnio 1 dalyje atitinkančioms prekybos vietoms kiekvienos savivaldybės ribose galioja vienodai, be išimčių. 3. Pažeidus šio įstatymo reikalavimus, atsakomybė taikoma įstatymų nustatyta tvarka.“4 straipsnis. Įstatymo papildymas 6³ straipsniu Papildyti Įstatymą 6³straipsniu: „6³ straipsnis. Leidimų (licencijų) išdavimo Prekybos ir pramogų centrų, kuriuose vykdoma prekyba maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, tvarka ir reguliavimas Prekybos centrai ir Prekybos centrų nuomininkai, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio, privalo laikytis savivaldybių tarybų nustatyto darbo laiko apribojimų. Pažeidus šio įstatymo reikalavimus, atsakomybė taikoma įstatymų nustatyta tvarka“. 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2022 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai (Parašas)
Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 6 straipsnio 39 punktą ir jį išdėstyti taip: „39) leidimų (licencijų) išdavimas šio ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka.“
Papildyti Įstatymą 6¹ straipsniu: „6¹straipsnis. Leidimų (licencijų) išdavimo nespecializuotoms prekybos vietoms, apimančioms prekybą maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, tvarka ir reguliavimas
tarybos priima sprendimus dėl 120 kv. m. ir didesnį prekybos plotą, išskyrus sandėlį, apimančių nespecializuotų prekybos vietų, apimančių prekybą maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, darbo laiko nustatymo. 2. Šio straipsnio 1 dalyje atitinkančių prekybos vietų suminė darbo laiko apskaita sudaro 76 valandas per savaitę. 3. Savivaldybių tarybų priimti sprendimai, esant poreikiui, gali būti peržiūrėti ir keičiami kiekvienais kalendoriniais metais. 4. Leidimus (licencijas) kalendoriniams metams išduoda savivaldybių administracijos per 5 darbo dienas nuo prašymo leidimui (licencijai) išduoti gavimo dienos. 5. Licencijos išdavimo mokestis nėra taikomas. 6. Sprendimo įgyvendinimo stebėseną vykdo savivaldybės administracijos direktoriaus paskirtas struktūrinis padalinys. 7. Pažeidus šio įstatymo reikalavimus, atsakomybė taikoma įstatymų nustatyta tvarka.“
Papildyti Įstatymą 6² straipsniu: „6² straipsnis. Leidimų (licencijų) išdavimo tvarka ir reguliavimas veiklą kurortuose vykdančioms nespecializuotoms prekybos vietoms, apimančioms prekybą maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais 1.
Kurorto statusą turinčiose savivaldybėse visoms šio įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalyje atitinkančioms prekybos vietoms darbo laiko apskaita kalendoriniu vasaros laikotarpiu gali sudaryti iki 112 valandų per savaitę. 2. Pažeidus šio įstatymo reikalavimus, atsakomybė taikoma įstatymų nustatyta tvarka.“
Šis įstatymas įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai (Parašas)
vietos savivaldos 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6(1)
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Teikiamų projektų tikslai - išplėsti savarankiškąsias vietos savivaldos funkcijas, perduodant savivaldybių taryboms galimybę licencijuoti 120 kv. m. ir didesnį prekybos plotą apimančių nespecializuotų prekybos vietų, kuriose prekyba maisto prekėmis apima maisto prekių, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimą, darbo laiką tokiu būdu užtikrinant didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių ir smulkaus bei vidutinio dydžio verslo interesų pusiausvyrą. Savivaldybės tokiai prekybai išduotų licencijas su numatytu prekybos laiku. Šiandien savivaldybės taip daro su alkoholio prekybos vietomis/licencijomis. Tai sudarytų galimybę vietos valdžiai rasti „sugyvenimo“ režimą tarp smulkaus, vidutinio ir didžiojo prekybininko, taip pat paskatintų mažųjų prekybos vietų atsiradimą. Siūloma nustatyti ir administracinius teisės akto pažeidimo dydžius juridiniams asmenims už įstatymo pažeidimus, jeigu pažeidimai bus nustatomi. Pažymėtina, kad projektą 2021 m. gegužės 20 d. LR Seimo sprendimu gražinus tobulinti - dokumentas tobulintas atsižvelgus į Teisės departamento 2021 m. kovo 1 d. pateiktas pastabas (Nr. XIVP-237). Pažymėtina, kad vis dėlto yra Teisės departamento teiktų pastabų, kurių imepratyvus pobūdis neatitinka įstatymo raidės.
Pavyzdžiui Teisės departamento pastaba, kad
"Vadovaujantis CK 2.77 ir 2.78 straipsnių nuostatomis, nustatančiomis, kad
licencijuojamos juridinių asmenų veiklos sąlygų nustatymas yra Vyriausybės, o ne savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų, prerogatyva" nėra tikslinga, nes CK 2.78 straipsnio 1 punkte dėstoma, kad "Kiekvienai įstatymų nustatytai licencijuojamai veiklos rūšiai Vyriausybė tvirtina licencijavimo taisykles, jeigu KITI įstatymai nenustato ko kita". Inicijuojamomis pataisomis Vietos savivaldos įstatymui siūloma suteikti teisinę galią IR Savivaldybių taryboms priimti sprendimus su licencijavimu susijusiais klausimais. Dėl to atitinkamai nėra šalinama ir pirmu straipsniu teikiama formuluotė "leidimų (licencijų) išdavimas šio ar kitų įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka", nors Teisės departamentui "manytina, kad jo vertėtų atsisakyti kaip perteklinio". Atsižvelgta į pastabą dėl prekybos centruose specializuotą veiklą vykdančius asmenis, reglamentavimo specializuotoms paruotuvėms riboti darbo laiko tobulintame teikiamo Projekto variante nebelieka. Siūloma teikiamų įstatymų įsigaliojimo data - nuo 2023 m. sausio 1 d. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Lietuvos Respublikos Seimo narys Gintautas Paluckas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu nespecializuotų prekybos vietų, apimančių prekybą maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, darbo laikas licencijuojamas nėra. Kaip ir nėra numatyta ir administracinė atsakomybė už darbo laiko pažeidimus. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Naujų teisinių reguliavimo nuostatomis siūloma išplėsti savarankiškąsias vietos savivaldos funkcijas, perduodant savivaldybių taryboms galimybę licencijuoti 120 kv. m. ir didesnį prekybos plotą apimančių nespecializuotų prekybos vietų, kuriose prekyba maisto prekėmis apima maisto prekių, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimą, darbo laiką. Pagal Seimo kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus paruoštą informaciją, įmonių, kurių pagrindinė veikla - mažmeninė prekyba maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais 2019 m. sudarė 5389 vnt., vadinasi tiek parduotuvių iš viso vykdė veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje. Iš jų, 736 paruotuvės priklausė didelę rinkos galią turinčioms įmonėms, tai yra didiesiems prekybos tinklams. 120 kv. m. riba pasirinkta dėl to, kadangi parduotuvių, kurių plotas viršija šį dydį priklauso didelę rinkos galią turinčioms mažmenine maisto produktų, gėrimų, tabako gaminių prekyba užsiimančioms įmonėms, kurių šiuo metu Lietuvoje yra 5: UAB „Palink“, UAB
„Rimi Lietuva“, UAB „Norfos mažmena“ / UAB „Rivona“, UAB „Lidl Lietuva“, UAB
„Maxima Lt“. Darbo laikas, pagal inicijuojamą
projektą būtų nustatomas pagal suminę darbo laiko apskaitą, kuri sudarytų 76 val. per savaitę. Darbo laiką, savo sprendimu, nustatytų savivaldybių tarybos. Darbo laikas visoms atitinkamoje savivaldybėje esančioms ir prekybos vietoms būtų taikomas vienodai, tai yra prekybos vietos, nesvarbu, kuriam tinklui jos priklauso, dirbtų vienodu darbo laiku, vienodomis valandomis, kurį nustatytų savivaldybių Tarybos. Pažymima, kad panašus darbo laiko reguliavimas, tai yra nustatytas parduotuvių darbo valandų per savaitę skaičius yra nustatytas ir kitose ES valstybėse narėse - Austrijoje, Ispanijoje. Leidimai (licencijos) būtų išduodami kiekvienais kalendoriniai metais, mokestis už jų išdavimą taikomas nebūtų.
Kurorto statusą turinčiose savivaldybėse prekybos vietų darbo laiko apskaita kalendoriniu vasaros laikotarpiu, savivaldybių taryboms nutarus, galėtų būti didinama iki 112 valandų per savaitę. Informacija turėtų būti išdėstyta leidime (licencijoje). Taip pat siūloma numatyti administracinę atsakomybę (nuo vieno šimto penkiasdešimt iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkiasdešimt eurų) juridinių asmenų atstovams tuo atveju, jeigu bus nustatytas darbo laiko pažeidimo faktas. Šiuo metu analogiška atsakomybė nustatyta už alkoholio produktų ir tabako gaminių ar susijusių gaminių gamybos, importo ir prekybos licencijavimo tvarkos pažeidimus (Administracinių nusižengimų kodeksas, 139 straipsnis). Siūloma teikiamų įstatymų įsigaliojimo data - nuo 2023 m. sausio 1 d. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Verslo sąlygoms ir plėtrai tokie pakeitimai neigiamos įtakos neturės. Atvirkščiai, bus sudaryta galimybė smulkiam ir vidutiniam verslui steigti naujas darbo vietas, plėsti veiklą. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priimti kitų teisės aktų, be jau teikiamų, nereikės. 9.
projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymo įgyvendinimui įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks įstatymui įgyvendinti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Parduotuvių darbo laikas, parduotuvių darbo licencijavimas. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Parašas
RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 6¹, 6² ir
2021-02-26 Nr. XIVP-237 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymas) 6¹, 6² ir 6³ straipsniais, kuriuose būtų nustatytas leidimų (licencijų) išdavimo nespecializuotoms prekybos vietoms, apimančioms prekybą maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, tvarka ir reguliavimas dėl 120 kv. m. ir didesnio prekybos ploto, išskyrus sandėlį, apimančių nespecializuotų prekybos vietų darbo laiko nustatymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.77 straipsniu, reglamentuojančiu juridinių asmenų veiklos licencijavimą, įstatymų nustatytais atvejais juridiniai asmenys gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavę įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją. CK 2.78 straipsnyje nurodoma, kad kiekvienai įstatymų nustatytai licencijuojamai veiklos rūšiai Vyriausybė tvirtina licencijavimo taisykles, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita. Licencijavimo taisyklėse nurodoma:1) licencijuojama veikla; 2) licenciją išduodanti institucija ir jos įgaliojimai; 3) licencijai gauti reikalingi dokumentai; 4) pateiktų dokumentų nagrinėjimo tvarka ir terminai; 5) licencijų rūšys ir jų išdavimo sąlygos, pakartotinis licencijos išdavimas; 6) licencijos formos; 7) išduodamų licencijų registravimo tvarka; 8) atsisakymo išduoti licencijas atvejai; 9) licencijuojamos veiklos sąlygos, įskaitant licencijos turėtojų teises ir pareigas; 10) licencijos sąlygų laikymosi priežiūros tvarka;
11) licencijos galiojimo sustabdymo bei panaikinimo atvejai ir tvarka. Atsižvelgiant į CK 2.78 straipsnio nuostatų reikalavimus, projektas turėtų būti ženkliai tikslinamas.
Be to, pastebėtina, kad keičiamame įstatyme nėra nustatytų jokių kitų specializuotų leidimų (licencijų) išdavimo nuostatų – licencijavimo nuostatų įtvirtinimas yra konkrečią valstybės reguliuojamą ūkinę veiklą reglamentuojančių įstatymų reguliavimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektu siūlomos nuostatos dėl atitinkamų licencijavimo sąlygų yra ne keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas. Pastebėtina, kad ir šiuo metu galiojanti keičiamo įstatymo
tvarka yra ne Vietos savivaldos, o kitų specialių licencijuojamą ūkinę veiklą reguliuojančių įstatymų dalykas (pvz., Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo ir kitų įstatymų). 2. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus nei leidimo (licencijos) objektas, nei leidimą (licenciją) išduodantis subjektas. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹straipsnio pavadinime nurodoma, kad leidimai (licencijos) būtų išduodamos „nespecializuotoms prekybos vietoms“. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6³straipsnyje nurodoma, kad leidimai (licencijos) išduodami „prekybos ir pramogų centrams“. Kartu su projektu teikiamame Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 132¹ straipsniu įstatymo projekte (Reg. Nr. XIVP-238) nurodoma, kad leidimų (licencijų) subjektai būtų baudžiami už „darbo laiko licencijavimo“ tvarkos pažeidimus.
Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, „Naujų teisinių reguliavimo nuostatomis siūloma išplėsti savarankiškąsias vietos savivaldos funkcijas, perduodant savivaldybių taryboms galimybę licencijuoti
vietų, kuriose prekyba maisto prekėmis apima maisto prekių, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimą, darbo laiką“ (pabraukta mūsų). Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku kas yra licencijuojama – prekybos vieta, prekybą vykdantis subjektas ar darbo laikas. Atkreiptinas dėmesys, kad įprastai leidimais reguliuojama/licencijuojama yra tam tikra ūkinė veikla (pvz. farmacijos, odontologijos veikla, prekyba tam tikrais produktais – alkoholiu, tabaku, pirotechnika ir pan.), kurią vykdančiam subjektui yra keliami tam tikri reikalavimai, kokybės standartai ir ribojimai. Pastebėtina, kad darbo laikas licenciją dėl tam tikros ūkinės veiklos vykdymo turintiems subjektams galėtų būti nustatomas kaip papildoma licencijuojamos veiklos vykdymo sąlyga, o ne licencijuojamas pats. Be to, vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, mažmeninė prekyba maisto prekėmis kaip ūkinė veikla nėra nei reguliuojama leidimais, nei licencijuojama, todėl jei yra siekiama minėtą ūkinę veiklą licencijuoti, turėtų būti pildomos ne keičiamo įstatymo, o maisto tvarkymą reglamentuojančių įstatymų nuostatos, nurodant visas licencijuojamos ūkinės veiklos sąlygas, nes vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją gali būti nustatyti tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas).
Pastebėtina ir tai, kad iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar leidimų (licencijų) reikalavimas būtų taikomas ir subjektams, kurie vykdo mažmeninę prekybą tik maisto produktais, t. y. nevykdo prekybos alkoholiu ir tabaku. Be to, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku kas būtų laikoma „nespecializuota prekybos vieta“. Pastebėtina, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad
„<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų
turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, turėtų būti tikslinamos ne tik projekto nuostatos, tačiau sistemiškai peržiūrimi bei keičiami ir kiti projekte numatytą ūkinę veiklą reglamentuojantys įstatymai, aiškiai nustatant leidimo (licencijos) objektą, subjektą, licencijavimo sąlygas ir tvarką. 3.
straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnyje siūloma reguliuoti tik
nespecializuotų prekybos vietų, apimančių prekybą maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, darbo laiką, tuo tarpu mažesnių prekybos plotų prekybos vietų darbo laiko nustatymą paliekant pačių prekybininkų prerogatyvai. Pažymėtina, kad ūkinės veiklos ribojimas turi būti grindžiamas bendraisiais teisės principais, tame tarpe ir asmenų lygiateisiškumo. Ginčytina, ar konstitucinio visų asmenų lygybės įstatymui principo požiūriu pagrįsta, kad prekybininkai, kurių prekybos plotas yra 120 kv. m. ir didesnis, būtų traktuojami skirtingai nei mažesnį prekybos plotą turintys prekybininkai, nors tarp šių grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas. Analogiško turinio pastaba taikytina ir vertinant siūlomą reguliavimą tuo požiūriu, kad įstatymas nustatytų ūkinės veiklos ribojimus tik nespecializuotoms prekybos vietoms, apimančioms prekybą maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, kai tuo tarpu, mūsų manymu, tarp jų ir „specializuotų“ ar kitų nespecializuotų prekybininkų, kurie vykdo prekybą ir kitokio asortimento prekėmis, objektyvių skirtumų, pagrindžiančių skirtingą veiklos reguliavimą, nėra. 4. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 4 dalyje nurodoma, kad išduodamame leidime (licencijoje) darbo laiką įrašo savivaldybių tarybos, tuo tarpu šio straipsnio 6 dalyje leidimus (licencijas) išduodančiu subjektu jau nurodomos savivaldybių administracijos. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos, aiškiai nurodant leidimus (licencijas) išduodantį subjektą. Pažymėtina, kad įvairius leidimus ir licencijas savivaldybėje išduoda savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės administracija, o ne savivaldybės taryba.
Atitinkamai ir visas licencijos vykdymo sąlygas (licencijų turinį) nustato licenciją išduodanti institucija, o ne savivaldybės taryba (kuri, atsižvelgiant į jos kompetenciją bei savivaldybei deleguotus įgaliojimus, gali nustatyti bendras ūkinės veiklos vykdymo savivaldybės teritorijoje sąlygas). 5. Nors projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad pačios savivaldybių tarybos priima sprendimus dėl 120 kv. m. ir didesnį prekybos plotą, išskyrus sandėlį, apimančių nespecializuotų prekybos vietų, apimančių prekybą maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, darbo laiko nustatymo, tačiau jau 2 šio straipsnio dalyje nustatyta imperatyvi įstatyminė nuostata, kad suminė darbo laiko apskaita sudaro 76 valandas per savaitę. Tuo tarpu 4 dalyje apskritai nurodyta, kad savaitėje esant šventinei dienai aukščiau išdėstytos nuostatos netaikomos, ir savivaldybės institucija gali nustatyti bet kokį laiką (ir mažesnį, ir didesnį, nei nurodyta įstatyme). Tad lieka neaišku, kokia apimtimi ir kokiose ribose prekybos vietų darbo laiką siūloma įgalioti nustatyti pačioms savivaldybių institucijoms. 6. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 3 dalis bei projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 6² straipsnio 2 dalis brauktinos kaip perteklinės, nes jos nenustato jokių reguliacinio pobūdžio teisės normų. 7. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6³ straipsnio pavadinime nurodoma, kad šiuo straipsniu siekiama nustatyti leidimų (licencijų) išdavimo Prekybos ir pramogų centrams tvarką ir reguliavimą, tačiau minėto straipsnio dėstomojoje dalyje nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių leidimų (licencijų) išdavimą, o tik nurodoma prekybos centrams ir jų nuomininkams laikytis savivaldybių nustatyto darbo laiko ribojimo.
Be to, straipsnio pavadinime yra vartojama „prekybos ir pramogų centro“ sąvoka, o dėstomojoje dalyje – „prekybos centrų“ ir „prekybos centrų nuomininkų“ sąvokos. Atsižvelgiant į tai, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6³ straipsnio pavadinimas turėtų būti derinamas su straipsnio turiniu. 8. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6³nurodoma, kad prekybos centrai ir prekybos centrų nuomininkai, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio (pabraukta mūsų) privalo laikytis savivaldybių tarybų nustatyto darbo laiko apribojimo. Siūloma nuostata diskutuotina keliais aspektais. Pirma, pastebėtina, kad iš siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškios „prekybos ir pramogų centro“ bei „prekybos centro“ sąvokos ir šių subjektų skirtumai. Projekto nuostatos tikslintinos. Antra, vadovaujantis Civilinio kodekso 6.477 straipsnio 1 dalimi, pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį. Šio straipsnio 4 dalyje taip pat nurodoma, kad nuomotojas gali būti išnuomojamo daikto savininkas arba asmenys, kuriems teisę išnuomoti svetimą daiktą suteikia įstatymai ar to daikto savininkas. Taigi, vadovaujantis CK nuostatomis, nuomos sutartis gali būti sudaryta tik tarp nekilnojamojo turto (nuomos objekto) savininko (valdytojo) ir nuomininko, o ne „prekybos centro“ ar „prekybos ir pramogų centro“ ir nuomininko. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Trečia, vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, „Naujų teisinių reguliavimo nuostatomis siūloma išplėsti savarankiškąsias vietos savivaldos funkcijas, perduodant savivaldybių taryboms galimybę licencijuoti
vietų, kuriose prekyba maisto prekėmis apima maisto prekių, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimą, darbo laiką“. Taigi projekto tisklas – nespecializuotų prekybos vietų darbo laiko licencijavimas. Tuo tarpu pastebėtina, kad projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6³nurodoma, kad „Prekybos centrai ir Prekybos centrų nuomininkai, nepriklausomai nuo jų veiklos pobūdžio, privalo laikytis savivaldybių tarybų nustatyto darbo laiko apribojimų“. Taigi nors projektu yra siekiama licencijuoti tik nespecializuotų prekybos vietų darbo laiką, tačiau vadovaujantis siūlomu teisiniu reguliavimu yra licencijuojama ir specializuotų prekybos vietų (pvz. „prekybos centro“ nuomininko, išimtinai prekiaujančio avalyne, elektros prekėmis ar pan.) darbo laikas. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. 9. Vadovaujantis CK 2.77 ir 2.78 straipsnių nuostatomis, nustatančiomis, kad licencijuojamos juridinių asmenų veiklos sąlygų nustatymas yra Vyriausybės, o ne savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų, prerogatyva, o taip pat atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra patvirtinusi Didmeninės ir mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisykles bei Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisykles, manytina, kad dėl projektu siūlomų nustatyti naujų ūkinės veiklos (įskaitant prekybą alkoholio produktais ir tabako gaminiais) reguliavimo sąlygų turėtų būti gauta ir Vyriausybės išvada. 10. Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“, nustatytais teisės technikos reikalavimais, projektas koreguotinas: 10.1. projekto pavadinime prieš skaičių „6“ įrašytina formuluotė „NR. I-533“, o žodis
„STRAIPSNIŲ“ keistinas žodžiu „STRAIPSNIO“;
10.2. atsižvelgiant į projekto 1 straipsniu siūlomą pakeitimą, manytina, kad jo vertėtų atsisakyti kaip perteklinio, atitinkamai patikslinant ir projekto pavadinimą; 10.3. projektą pasirašančiojo subjekto pareigos rašytinos mažosiomis raidėmis. 11. Apibendrinant aukščiau išdėstytas pastabas, pažymime, kad projekte nustatomas teisinis reguliavimas yra ne tik ginčytinas tikslingumo ir pagrįstumo požiūriu, tačiau yra ir nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas, jo nuostatos nesuderintos ne tik su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, tačiau ir tarpusavyje. Atsižvelgiant į tai, kad tokiam siūlomam reguliavimui objektyviai sunku pateikti išsamią ir detalią išvadą dėl visų projekte išdėstytų nuostatų, išvadoje pateikiame esmines, bendro pobūdžio pastabas, kurios atspindi labiausiai problemines projekto vietas ir siūlomo reguliavimo trūkumus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2021-11-30 Nr. XIVP-237(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymas) 6¹ir 6² straipsniais, kuriuose būtų nustatytas leidimų (licencijų) išdavimo nespecializuotoms prekybos vietoms, apimančioms prekybą maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, tvarka ir reguliavimas dėl 120 kv. m. ir didesnio prekybos ploto, išskyrus sandėlį, apimančių nespecializuotų prekybos vietų darbo laiko nustatymo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 2.77 straipsniu, reglamentuojančiu juridinių asmenų veiklos licencijavimą, įstatymų nustatytais atvejais juridiniai asmenys gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavę įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją. CK 2.78 straipsnyje nurodoma, kad kiekvienai įstatymų nustatytai licencijuojamai veiklos rūšiai Vyriausybė tvirtina licencijavimo taisykles, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita. Licencijavimo taisyklėse nurodoma:1) licencijuojama veikla; 2) licenciją išduodanti institucija ir jos įgaliojimai; 3) licencijai gauti reikalingi dokumentai; 4) pateiktų dokumentų nagrinėjimo tvarka ir terminai; 5) licencijų rūšys ir jų išdavimo sąlygos, pakartotinis licencijos išdavimas; 6) licencijos formos; 7) išduodamų licencijų registravimo tvarka; 8) atsisakymo išduoti licencijas atvejai; 9) licencijuojamos veiklos sąlygos, įskaitant licencijos turėtojų teises ir pareigas; 10) licencijos sąlygų laikymosi priežiūros tvarka;
11) licencijos galiojimo sustabdymo bei panaikinimo atvejai ir tvarka. Atsižvelgus į CK 2.78 straipsnio nuostatų reikalavimus, projektas turėtų būti ženkliai tikslinamas.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Civilinio kodekso 2.78 straipsnio 1 punkto nuostata, numatanti, kad „Kiekvienai įstatymų nustatytai licencijuojamai veiklos rūšiai Vyriausybė tvirtina licencijavimo taisykles, jeigu kiti įstatymai nenustato ko kita“, suteikia galimybę bei teisinę galią ir savivaldybių taryboms priimti sprendimus su licencijavimu susijusiais klausimais. Tačiau pabrėžtina, kad ūkio subjektų ūkinės veiklos licencijavimas yra valstybinio, o ne savivaldybių, lygmens teisinio reguliavimo dalykas. Todėl tik įstatymu gali būti ribojama ūkio subjekto teisė vykdyti tam tikrą veiklą ir tik šios ūkinės veiklos licencijavimą reguliuojančiuose įstatymuose turi būti įtvirtintos visos esminės su ūkio subjektų veiklos licencijavimu susijusios nuostatos. Atitinkamai visos įstatyminės licencijavimo nuostatos detalizuojamos Vyriausybės, o jei kiti įstatymai nustato kitaip, kito centrinio viešojo administravimo subjekto, o ne savivaldybės institucijos, tvirtinamose licencijavimo taisyklėse. Pažymėtina, kad ir Viešojo administravimo įstatymo 29 bei 40 straipsnių bei Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937, sisteminė analizė suponuoja, kad licencijavimo taisyklių rengimas ir tvirtinimas yra išimtinai Vyriausybės ir jai pavaldžių viešojo administravimo subjektų prerogatyva. Be to, pastebėtina, kad keičiamame įstatyme nėra nustatytų jokių kitų specializuotų leidimų (licencijų) išdavimo nuostatų – licencijavimo nuostatų įtvirtinimas yra konkrečią valstybės reguliuojamą ūkinę veiklą reglamentuojančių įstatymų reguliavimo dalykas. Atsižvelgus į tai, manytina, kad projektu siūlomos nuostatos dėl atitinkamų licencijavimo sąlygų yra ne keičiamo įstatymo reguliavimo dalykas.
Pastebėtina, kad ir šiuo metu galiojanti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 39 punkto nuostata suponuoja, jog licencijų (leidimų) išdavimo tvarka yra ne Vietos savivaldos, o kitų specialių licencijuojamą ūkinę veiklą reguliuojančių įstatymų dalykas (pvz., Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo ir kitų įstatymų). Atsižvelgus į tai, projekto 1 straipsniu siūlomo pakeitimo vertėtų atsisakyti kaip perteklinio, atitinkamai patikslinant ir projekto pavadinimą. 2. Pastebėtina, kad iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aiškus nei leidimo (licencijos) objektas, nei leidimą (licenciją) išduodantis subjektas. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹straipsnio pavadinime nurodoma, kad leidimai (licencijos) būtų išduodamos „nespecializuotoms prekybos vietoms“. Kartu su projektu teikiamame Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 132¹ straipsniu įstatymo projekte (Reg. Nr. XIVP-238(2)) nurodoma, kad leidimų (licencijų) subjektai būtų baudžiami už „darbo laiko licencijavimo“ tvarkos pažeidimus. Vadovaujantis projekto aiškinamuoju raštu, „Naujų teisinių reguliavimo nuostatomis siūloma išplėsti savarankiškąsias vietos savivaldos funkcijas, perduodant savivaldybių taryboms galimybę licencijuoti
vietų, kuriose prekyba maisto prekėmis apima maisto prekių, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių pardavimą, darbo laiką“ (pabraukta mūsų). Taigi iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku kas yra licencijuojama – prekybos vieta, prekybą vykdantis subjektas ar darbo laikas.
Atkreiptinas dėmesys, kad įprastai leidimais reguliuojama/licencijuojama yra tam tikra ūkinė veikla (pvz. farmacijos, odontologijos veikla, prekyba tam tikrais produktais – alkoholiu, tabaku, pirotechnika ir pan.), kurią vykdančiam subjektui yra keliami tam tikri reikalavimai, kokybės standartai ir ribojimai. Pastebėtina, kad darbo laikas licenciją dėl tam tikros ūkinės veiklos vykdymo turintiems subjektams galėtų būti nustatomas kaip papildoma licencijuojamos veiklos vykdymo sąlyga, o ne licencijuojamas pats. Be to, vadovaujantis šiuo metu galiojančiu teisiniu reguliavimu, mažmeninė prekyba maisto prekėmis kaip ūkinė veikla nėra nei reguliuojama leidimais, nei licencijuojama, todėl jei yra siekiama minėtą ūkinę veiklą licencijuoti, turėtų būti pildomos ne keičiamo įstatymo, o maisto tvarkymą reglamentuojančių įstatymų nuostatos, nurodant visas licencijuojamos ūkinės veiklos sąlygas, nes vadovaujantis Konstitucinio Teismo jurisprudencija esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją gali būti nustatyti tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas). Pastebėtina ir tai, kad iš projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹straipsniu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, ar leidimų (licencijų) reikalavimas būtų taikomas ir subjektams, kurie vykdo mažmeninę prekybą tik maisto produktais, t. y. nevykdo prekybos alkoholiu ir tabaku. Be to, iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku kas būtų laikoma „nespecializuota prekybos vieta“.
Pastebėtina, kad Konstitucinio Teismo oficialiojoje doktrinoje nurodoma, kad
„<...> įstatymų leidėjas gali apibrėžti įstatymuose vartojamų sąvokų
turinį, tačiau iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas). Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes, turėtų būti tikslinamos ne tik projekto nuostatos, tačiau sistemiškai peržiūrimi bei keičiami ir kiti projekte numatytą ūkinę veiklą reglamentuojantys įstatymai, aiškiai nustatant leidimo (licencijos) objektą, subjektą, licencijavimo sąlygas ir tvarką. 3. Nėra aišku kodėl projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnyje siūloma reguliuoti tik 120 kv. m. ir didesnį prekybos plotą, išskyrus sandėlį, apimančių nespecializuotų prekybos vietų, apimančių prekybą maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, darbo laiką, tuo tarpu mažesnių prekybos plotų prekybos vietų darbo laiko nustatymą paliekant pačių prekybininkų prerogatyvai. Pažymėtina, kad ūkinės veiklos ribojimas turi būti grindžiamas bendraisiais teisės principais, tame tarpe ir asmenų lygiateisiškumo. Ginčytina, ar konstitucinio visų asmenų lygybės įstatymui principo požiūriu pagrįsta, kad prekybininkai, kurių prekybos plotas yra 120 kv. m. ir didesnis, būtų traktuojami skirtingai nei mažesnį prekybos plotą turintys prekybininkai, nors tarp šių grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisintinas.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir vertinant siūlomą reguliavimą tuo požiūriu, kad įstatymas nustatytų ūkinės veiklos ribojimus tik nespecializuotoms prekybos vietoms, apimančioms prekybą maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, kai tuo tarpu, mūsų manymu, tarp jų ir „specializuotų“ ar kitų nespecializuotų prekybininkų, kurie vykdo prekybą ir kitokio asortimento prekėmis, objektyvių skirtumų, pagrindžiančių skirtingą veiklos reguliavimą, nėra. 4. Nors projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 6¹ straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad pačios savivaldybių tarybos priima sprendimus dėl 120 kv. m. ir didesnį prekybos plotą, išskyrus sandėlį, apimančių nespecializuotų prekybos vietų, apimančių prekybą maisto prekėmis, alkoholiniais gėrimais ir tabako gaminiais, darbo laiko nustatymo, tačiau jau 2 šio straipsnio dalyje nustatyta imperatyvi įstatyminė nuostata, kad suminė darbo laiko apskaita sudaro 76 valandas per savaitę. Tad lieka neaišku, kokia apimtimi ir kokiose ribose prekybos vietų darbo laiką siūloma įgalioti nustatyti pačioms savivaldybių institucijoms. 5. Projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6³ straipsnio pavadinime nurodoma, kad šiuo straipsniu siekiama nustatyti leidimų (licencijų) išdavimo Prekybos ir pramogų centrams tvarką ir reguliavimą, tačiau minėto straipsnio dėstomojoje dalyje nėra jokių nuostatų, reglamentuojančių leidimų (licencijų) išdavimą, o tik nurodoma prekybos centrams ir jų nuomininkams laikytis savivaldybių nustatyto darbo laiko ribojimo.
Be to, straipsnio pavadinime yra vartojama „prekybos ir pramogų centro“ sąvoka, o dėstomojoje dalyje – „prekybos centrų“ ir „prekybos centrų nuomininkų“ sąvokos. Atsižvelgus į tai, projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 6³ straipsnio pavadinimas turėtų būti derinamas su straipsnio turiniu. 6. Vadovaujantis CK 2.77 ir 2.78 straipsnių nuostatomis, nustatančiomis, kad licencijuojamos juridinių asmenų veiklos sąlygų nustatymas yra Vyriausybės, o ne savivaldybių tarybų ar savivaldybių administracijų, prerogatyva, o taip pat atsižvelgus į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė yra patvirtinusi Didmeninės ir mažmeninės prekybos tabako gaminiais licencijavimo taisykles bei Didmeninės ir mažmeninės prekybos alkoholio produktais licencijavimo taisykles, manytina, kad dėl projektu siūlomų nustatyti naujų ūkinės veiklos (įskaitant prekybą alkoholio produktais ir tabako gaminiais) reguliavimo sąlygų turėtų būti gauta ir Vyriausybės išvada. 7. Atsižvelgus į projekto
perteklinio, atitinkamai patikslinant ir projekto pavadinimą. 8. Apibendrinant aukščiau išdėstytas pastabas, pažymime, kad projekte nustatomas teisinis reguliavimas yra ne tik ginčytinas tikslingumo ir pagrįstumo požiūriu, tačiau yra ir nenuoseklus, netikslus, neišbaigtas, fragmentiškas, jo nuostatos nesuderintos ne tik su kituose teisės aktuose numatytu teisiniu reguliavimu, tačiau ir tarpusavyje.
Atsižvelgus į tai, kad tokiam siūlomam reguliavimui objektyviai sunku pateikti išsamią ir detalią išvadą dėl visų projekte išdėstytų nuostatų, išvadoje pateikiame esmines, bendro pobūdžio pastabas, kurios atspindi labiausiai problemines projekto vietas ir siūlomo reguliavimo trūkumus. 9. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies, kurioje nustatyti reikalavimai kartu su įstatymo projektu teikiamam aiškinamajam raštui, 8 punktas, pagal kurį aiškinamajame rašte turi būti nurodyta, ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. Atsižvelgus į tai, projekto aiškinamasis raštas koreguotinas. 10. Atkreiptinas dėmesys, kad 2021 m. kovo 10 d. Teisingumo ministerijos pateiktoje išvadoje ankstesniam šio projekto variantui buvo pabrėžta, jog „tokių taisyklių nustatymas traktuotinas kaip naujas ūkinės veiklos ribojimas, tiesiogiai susijęs su prekybos minėtomis prekėmis taisyklėmis. Atkreipiame dėmesį, kad šie reikalavimai yra nacionaliniai ir nėra harmonizuoti Europos Sąjungos lygiu. Tačiau apie tokius reikalavimus numatantį Įstatymo projektą, siekiant gauti Europos Komisijos nuomonę dėl jo suderinamumo su Europos Sąjungos teise, turėtų būti pranešta Europos Komisijai ir kitoms valstybėms narėms, vadovaujantis 2015 m. rugsėjo 9 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2015/1535 2015 m. rugsėjo 9 d. kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka (kodifikuota redakcija) ir laikantis Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gegužės 20 d. nutarimu Nr. 617 „Dėl Informacijos apie techninius reglamentus ir atitikties įvertinimo procedūras teikimo taisyklių patvirtinimo“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (8
5) 239 6843, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]