Projekto lyginamasis variantas
VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. VIII‑1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO
Pakeisti 4 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatytos formos metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti). Ši deklaracija turi būti pateikta iki sprendime suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodytos datos, bet ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms per mėnesį nuo metų pabaigos sprendimo galiojimo laiko pabaigos;“. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nustato asmens (šeimos) turto ir asmens pajamų lygius lygį antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – turto ir pajamų lygiai lygis);“. 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje
1Teisingumo ministerija:
1) teikia Vyriausybei su valstybės garantuojama teisine pagalba susijusių teisės aktų projektus;
2) kontroliuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą;
43) organizuoja ir atlieka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo stebėseną;
54) siekdama užtikrinti vienodą šio įstatymo taikymą, teikia rekomendacijas;
65) informuoja gyventojus apie galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas;
76) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2.
2Siekiant užtikrinti Teisingumo ministerijai pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimą, sudaroma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryba (toliau – Koordinavimo taryba). Ši taryba yra kolegiali Teisingumo ministerijos patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija. 3. Koordinavimo tarybą sudaro Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetų, Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos teisininkų draugijos, Teisėjų tarybos, kitų institucijų ir asociacijų, kurių veikla susijusi su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu arba žmogaus teisių apsauga, atstovai. Koordinavimo taryba sprendžiamiems klausimams nagrinėti iš Koordinavimo tarybos narių gali sudaryti komitetus, komisijas ar darbo grupes ir nustatyti jų uždavinius, įgaliojimus, veiklos trukmę. Koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. 4. Koordinavimo taryba:
1) teikia pasiūlymus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tobulinimo;
2) analizuoja savivaldybių institucijų veiklos organizuojant ir teikiant pirminę teisinę pagalbą ataskaitas ir teikia pasiūlymus dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo;
3) analizuoja tarnybos veiklą ir teikia pasiūlymus dėl tarnybos veiklos;
4) teikia pasiūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti ir dėl efektyvaus jų naudojimo;
5) teikia pasiūlymus dėl šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo ir keitimo;
6) teikia pasiūlymus dėl užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą ir mediaciją.;
7) teikia pasiūlymus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės gerinimo.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Savivaldybių institucijų administracijų funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje
1.
Savivaldybės institucija administracija:
1) organizuoja ir (ar) teikia pirminę teisinę pagalbą;
2) moka už pirminę teisinę pagalbą, kai pagal su savivaldybės vykdomąja institucija savivaldybe sudarytą sutartį pirminę teisinę pagalbą teikia advokatai (advokatų profesinės bendrijos), advokatų padėjėjai ar viešosios įstaigos;
3) nuolat savivaldybių interneto svetainėse, per visuomenės informavimo priemones, susitikimuose su gyventojais informuoja vietos gyventojus apie galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas. 2. Pirminės teisinės pagalbos teikimas yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija. 3. Savivaldybių institucijos administracijos privalo kiekvienais metais teisingumo ministro nustatyta tvarka pateikti tarnybai veiklos organizuojant ir teikiant pirminę teisinę pagalbą ataskaitas.“
1Papildyti 9 straipsnio 3 dalį nauju 12 punktu:
„12) organizuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gavėjų, asmenų, dalyvaujančių organizuojant ir (ar) teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, apklausas, siekiant įvertinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybę;“. 2. Buvusį 9 straipsnio 3 dalies 12 punktą laikyti 13 punktu. 6 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Lietuvos advokatūros funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje
Lietuvos advokatūra, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą:
1) tikrina antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybę pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles.
Sprendimas dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės įvertinimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo informacijos, kuri buvo pagrindas pradėti antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato veiklos kokybės tikrinimą, gavimo dienos;
2) bendradarbiauja su tarnyba jai vykdant šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą funkciją;
3) teikia siūlymus Teisingumo ministerijai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tobulinimo;
4) dalyvauja organizuojant advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, mokymą ir teikia rekomendacijas advokatams dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečiose srityse;
25) atlieka kitas šio įstatymo, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“
1Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti:
1) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų nustatyto turto ir pajamų lygių lygio.
Į asmens (šeimos) turtą įskaitomas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (toliau – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas) nurodytas turtas;
2) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje;
3) kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų nustatyto turto ir pajamų lygių lygio arba kurie nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje.“
2Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) 388 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju skiriant antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovu, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 21 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatos.“
3Papildyti 11 straipsnio 7 dalį 17 punktu:
„17) pareiškėjui teisinė pagalba yra reikalinga apskundžiant tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo;“. 4. Papildyti 11 straipsnio 7 dalį 18 punktu:
„18) pareiškėjui teisinė pagalba yra reikalinga administracinio nusižengimo byloje, kurioje gali būti skiriama ne didesnė negu 50 eurų bauda arba administracinė nuobauda – įspėjimas;“. 5.
5Papildyti 11 straipsnio 7 dalį 19 punktu:
„19) nepraėjo vieni metai nuo sprendimo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priėmimo dienos, kai antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo
23 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytų aplinkybių;“. 6. Papildyti 11 straipsnio 7 dalį 20 punktu:
„20) pareiškėjui teisinė pagalba yra reikalinga tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, kai sprendimo teikti antrinę teisinę pagalbą galiojimo laikas pasibaigė pareiškėjui nesikreipus į antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtą advokatą arba po pirmos konsultacijos, taip pat kai antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu atveju.“
7Pakeisti 11 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad asmens (šeimos) turtas ir (ar) asmens pajamos viršija Vyriausybės nustatytus nustatytą asmens (šeimos) turto ir (ar) asmens pajamų lygius lygį arba yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15– ir 1620 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“
8Pripažinti netekusia galios 11 straipsnio 11 dalį. 11.
11Kai asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka. 8 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 12 straipsnio nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus nustatytą turto ir pajamų lygius lygį, turi:“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos Piniginės piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;“. 3. Pakeisti 12 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) asmenys, kuriems nustatytas sunkus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais, arba sukakę Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, taip pat šių asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;“. 4.
4Pakeisti 12 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo (šeimos) turtu ir lėšomis ir dėl to jų asmens (šeimos) turtas ir asmens metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų nustatyto turto ir pajamų lygių lygio;“. 5. Pakeisti 12 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) asmenys, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas), taip pat asmenys, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas), ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;“. 6. Pripažinti netekusiu galios 12 straipsnio 9 punktą. 9) skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;
7Pakeisti 12 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo arba yra traukiami administracinėn atsakomybėn, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais);“. 8.
8Pakeisti 12 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14. asmenys, bylose dėl gimimo registravimo siekiantys pateikti teismui prašymą taikyti procedūrą dėl nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio, kuriuo siekiama pakenkti asmens vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu, ar atgrasyti nuo šios veiklos;“. 9. Pakeisti 12 straipsnio 18 punktą ir jį išdėstyti taip:
„18) asmenys, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau – Pranešėjų apsaugos įstatymas) nustatyta tvarka pripažinti pranešėjais, ar jų šeimos nariai bylose, susijusiose su šių asmenų interesų apsauga pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą;“. 9 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio įstatymo 12 straipsnio 4 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo savivaldybės vykdomosios institucijos išduota pažyma, patvirtinanti, kad asmeniui yra paskirta socialinė pašalpa.“
2Pripažinti netekusia galios 13 straipsnio 9 dalį. 9. Šio įstatymo 12 straipsnio 9 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, patvirtinantys varžytynių, kuriose parduodamas skolininko paskutinis gyvenamasis būstas, paskelbimą. 3. Pakeisti 13 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Šio įstatymo 12 straipsnio 11 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, patvirtinantys šių asmenų amžių, arba dokumentai, patvirtinantys šių asmenų amžių ir jiems pradėtą administracinio nusižengimo teiseną.“
4Pakeisti 13 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Šio įstatymo 12 straipsnio 14 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo civilinės metrikacijos įstaigos sprendimas atsisakyti registruoti gimimą ar atkurti gimimo įrašą dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą, kuriame asmuo yra atsakovas.“
5Pakeisti 13 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15.
Šio įstatymo 12 straipsnio 16 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl tėvų valdžios apribojimo ar jo panaikinimo, arba šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytas teismo pranešimas, arba šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nurodytas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) ar jos įgalioto teritorinio skyriaus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pranešimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.“
6Pakeisti 13 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Šio straipsnio 1, 4, 7, 9 ir 11 dalyse nurodytus dokumentus antrinę teisinę pagalbą norintis gauti asmuo privalo pateikti tarnybai tik tais atvejais, kai šiuose dokumentuose pateiktos informacijos, įrodančios asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, tarnyba negali gauti naudodamasi valstybės registrais ir kitomis valstybės informacinėmis sistemomis.“
1Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, atsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidas apmoka taip išlaidų:. 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis turto ir pajamų lygis;
2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis.“
2Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytiems asmenims, neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.
Kai šio įstatymo 12 straipsnio 7 punkte nurodytų asmenų (šeimos) turtas ir asmens pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį, valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šio įstatymo 12 straipsnio 15 punkte nurodyti fiziniai asmenys, pasibaigus bylos nagrinėjimui, šio įstatymo nustatytais atvejais privalo į valstybės biudžetą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ar jų dalį.“
3Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir pajamas ir kuriam pagal tarnybos sprendimus sprendimu antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose, išskyrus atvejus, kai antrinė teisinė pagalba teikiama pagal šio įstatymo 12 straipsnio 18 punktą arba 22 straipsnį, valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.“
4Pakeisti 14 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį ir kuriam pagal tarnybos sprendimus sprendimu antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje pagal šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalį, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose, išskyrus atvejus, kai antrinė teisinė pagalba teikiama pagal šio įstatymo 12 straipsnio 18 punktą arba 22 straipsnį, valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.“
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi teisę kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvena, vykdomąją instituciją administraciją. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje laikomi asmenys turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją administraciją pagal bausmės atlikimo ar suėmimo vykdymo vietą.“
2Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją administraciją. Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminę pirminės teisinę teisinės pagalbą pagalbos, pareiškėjui pranešama apie priėmimo pirminės teisinės pagalbos teikimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, pirminė teisinė pagalba neteikiama, apie tai asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą priėmimo dienos. Sprendimas atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka.“
3Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybės vykdomosios institucijos administracijos valstybės tarnautojai, kurių pareigybių aprašymuose nustatytos teisinio pobūdžio funkcijos, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kuriose numatytos teisinio pobūdžio darbo funkcijos, ir gaunantys darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, (toliau – savivaldybių tarnautojai), arba advokatai (advokatų profesinės bendrijos), arba viešosios įstaigos, su kuriais savivaldybės vykdomoji institucija administracija yra sudariusi sutartį dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo, arba tarnyba šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytais atvejais. Advokatūros įstatymo nustatyta tvarka pirminę teisinę pagalbą gali teikti ir advokato padėjėjas, kai su jo praktikos vadovu savivaldybės vykdomoji institucija administracija yra sudariusi sutartį dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo. Savivaldybės vykdomosios institucijos administracijos, atsižvelgdamos į pirminės teisinės pagalbos kokybę, efektyvumą ir ekonomiškumą, pasirenka konkretų pirminės teisinės pagalbos teikimo būdą.“
4Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda. Pirminės teisinės pagalbos trukmė gali būti pratęsta savivaldybės vykdomosios institucijos administracijos arba jos įgalioto asmens sprendimu.“
5Pakeisti 15 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kai pareiškėjas kreipiasi dėl savivaldybės vykdomosios institucijos administracijos, kurios tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą, veiksmų ar neveikimo, tas savivaldybės vykdomosios institucijos administracijos tarnautojas informuoja pareiškėją apie galimą interesų konfliktą. Jeigu pareiškėjas sutinka, toks savivaldybės vykdomosios institucijos administracijos tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą.
Jeigu pareiškėjas nesutinka, kad pirminę teisinę pagalbą teiktų toks savivaldybės administracijos tarnautojas, šis jam pasiūlo kreiptis į advokatą (advokatų profesinę bendriją) ar į viešąją įstaigą, su kuriais savivaldybės vykdomoji institucija administracija yra sudariusi sutartį dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo, arba į tarnybą. Kai pareiškėjas šiuo atveju kreipiasi į tarnybą, ši suteikia pirminę teisinę pagalbą arba organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą sudarydama sutartis su advokatais ar viešosiomis įstaigomis.“
6Pakeisti 15 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Pirminės teisinės pagalbos apskaitą tvarko ją teikiantys subjektai nurodydami pareiškėjų vardus, pavardes, gyvenamąją vietą, klausimą, kuriuo buvo suteikta pirminė teisinė pagalba, pirminės teisinės pagalbos teikimo trukmę. Jeigu asmuo kreipėsi į savivaldybės vykdomąją instituciją žodžiu, jis turi pasirašyti pirminės teisinės pagalbos apskaitos žurnale.“
1Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba ne vėliau kaip per
7 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti priimtas skubiai. Šiuo atveju sprendimas priimamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki proceso veiksmų atlikimo dienos. Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui ir advokatui.
Jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 510 darbo dienos dienų, pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, turi būti priimtas skubiai, tarnyba gali nustatyti trumpesnį kaip 510 darbo dienų terminą trūkstamiems dokumentams pateikti. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 18 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) nustatytas pareiškėjo atitiktis turto ir pajamų lygis lygiui, kai antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 12 straipsnio 7 punkte nurodytiems pareiškėjams;“. 3. Pakeisti 18 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kai teikiama antrinė teisinė pagalba trunka ilgiau kaip metus, tarnyba, praėjus metams nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos gavusi šio įstatymo 4 straipsnio
4 dalyje nurodytą pareiškėjo deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, kasmet patikrina, ar asmuo, remiantis pateikta deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti, turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šį įstatymą, ir per šio straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus priima naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.“
4Pripažinti netekusiomis galios 18 straipsnio 12 ir 13 dalis. 12.
12Kai pasikeičia pareiškėjo turto ir pajamų lygis, tarnyba nustato kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. 13. Kai šio įstatymo 12 straipsnio 7 punkte nurodyto pareiškėjo turtinė padėtis pasikeičia taip, kad jo (šeimos) turimas turtas ir jo pajamos arba jo (šeimos) turtas ir jo pajamos, kuriais jis gali laisvai disponuoti, nebeatitinka anksčiau nustatyto turto ir pajamų lygio, bet atitinka kitą turto ir pajamų lygį, šis pareiškėjas nedelsdamas turi apie tai pranešti tarnybai ir pateikti naują deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti. Šiuo atveju tarnyba nustato kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. 13 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai, kai pareiškėjas apmoka nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį
1Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis turi būti supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka. 2. Pareiškėjas apmoka 50, 70 arba 85 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjo motyvuotu prašymu tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis. 3. Pareiškėjas, turintis apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turi apmokėti ir 50, 70 arba 85 procentus kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir proceso išlaidų) laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos.“
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, taip pat nuo išlaidų, susijusių su dalyvavimu konstitucinės justicijos byloje ir jos nagrinėjimu, nuo proceso išlaidų Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalis.“
Papildyti 21 straipsnį 10 dalimi:
„10. Kai gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesuose buvo būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą, antrinė teisinė pagalba kasacinės instancijos teisme teikiama šio įstatymo
18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pagal nuteistojo, išteisintojo arba asmens, kuriam byla nutraukta, ar jo gynėjo, kai ginamojo raštu išreikštos valios nėra, prašymą.“
Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prieš kreipdamiesi kreipdamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, pateikia tarnybai teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima šio pranešimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas gautas ne darbo laiku, ir nedelsdama apie priimtą sprendimą raštu praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo nedelsiant, sprendimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas gautas ne darbo laiku, apie tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pranešti bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjančiam teismui ir įteikti vaiko atstovams pagal įstatymą.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimas
1.
Antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu:
1) paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę antrinės teisinę teisinės pagalbą pagalbos;
2) asmuo, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo (šeimos) turtą ar savo pajamas, žinodamas, kad ši informacija neteisinga;
3) pasikeičia aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo priskirtas prie šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų;
4) pasikeičia asmens turto ir pajamų lygis ir asmuo netenka teisės gauti antrinę antrinės teisinę teisinės pagalbą pagalbos pagal šį įstatymą, įskaitant šio įstatymo 12 straipsnio 7 punkte nurodytą atvejį;
5) pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba apginti teises neleistinais būdais;
6) pasikeitus aplinkybėms, nustatoma, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį arba kad jis pats savarankiškai, be advokato pagalbos, gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus;
7) pareiškėjas pateikia prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą;
8) atstovavimas byloje yra neperspektyvus;
9) asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu;
10) pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies;
11) priėmus sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą, ginčas buvo spręstas šio įstatymo nustatyta tvarka mediacijos būdu ir sudaryta taikos sutartis, tačiau pareiškėjas nesutinka ją jos pateikti tvirtinti teismui;
12) pareiškėjas miršta. 2.
2Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo nedelsdamas pranešti tarnybai arba ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui (kai gynėjo dalyvavimas būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį) apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalies 1–3, 5, 8, 9 ir 12 punktuose nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo. 3. Sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priima tarnyba arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas (kai gynėjo dalyvavimas būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį). Jeigu pareiškėjas pagal tarnybos sprendimą turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sprendime nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą nurodoma mokėtina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, sąskaita, į kurią ši suma turi būti sumokėta, ir mokėjimo terminas. Ši suma turi būti sumokėta per šio įstatymo 19 straipsnio
2 dalyje nurodytą terminą. Tarnybos sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 4. Asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, ir ją teikiantis advokatas privalo nedelsdami teismui pateikti tarnybos sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies pakeitimo, kai nustatomas kitas turto ir pajamų lygis. Šios pareigos neatliekantys asmenys turi padengti dėl jos neatlikimo arba netinkamo atlikimo atsiradusius nuostolius.“
1Pripažinti netekusia galios 24 straipsnio 4 dalį. 4.
4Kai antrinė teisinė pagalba šio įstatymo 12 straipsnio 15 punkte nurodytu atveju buvo teikiama fiziniam asmeniui, pasibaigus bylai dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją, tarnyba, remdamasi šio asmens pateiktais dokumentais, įvertina, ar asmuo gali būti priskirtas prie šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų. Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus asmuo turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bylos dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją pabaigos dienos. Jeigu šis asmuo negali būti priskirtas prie šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų, jis privalo per tarnybos nustatytą terminą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą. Asmeniui šių išlaidų negrąžinus arba per šioje dalyje nustatytą terminą nepateikus teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančių dokumentų, antrinės teisinės pagalbos išlaidos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. 2. Pakeisti 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu pareiškėjas turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau jis neatlieka pareigos laikantis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos apmokėti 50, 70 arba 85 procentus bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius arba 50, 70 arba 85 procentus išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taip pat 50, 70 arba 85 procentus išlaidų, susijusių su dalyvavimu konstitucinės justicijos byloje ir jos nagrinėjimu, ir dėl to atitinkama byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės ar nepradedamas išieškojimas, pareiškėjas privalo per tarnybos nustatytą terminą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų negrąžina, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.“
3.
Pakeisti 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Priteisiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse numatytais atvejais, valstybei atstovauja tarnyba. Šio straipsnio 6 dalyje numatytu atveju išlaidos išieškomos vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio nuostatomis. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal vykdomąjį dokumentą į valstybės biudžetą išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mediacija organizuojama ir mediacijos administravimo paslaugos teikiamos šio įstatymo, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas), kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginčų sprendimą mediacijos būdu, ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Mediacijos įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginčų sprendimą mediacijos būdu, nuostatos taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenančių fizinių asmenų teisės gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nustatymo ypatumai
Jeigu kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenančių fizinių asmenų (šeimos) turtas ir asmens pajamos viršija Vyriausybės nustatytus nustatytą turto ir pajamų lygius lygį, tačiau jie nurodo, kad neturi galimybės atlyginti bylinėjimosi išlaidų, tarnyba privalo nustatyti, ar pareiškėjas, atsižvelgiant į jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje pareiškėjas daugiausia gyvena, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pragyvenimo išlaidas, gali sumokėti bylinėjimosi išlaidas, ir turi teisę priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Tarnyba įvertina, ar pareiškėjas, atsižvelgiant į jo (šeimos) turtą ir jo pajamas, turi teisę gauti teisinę pagalbą pagal jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje jis daugiausia gyvena, teisės aktus.“
Pakeisti 31 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tarnyba apie priimtą sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo privalo pranešti pareiškėjui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu atsisakoma teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, privalo būti nurodytos šio sprendimo priežastys. Sprendimas atsisakyti teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tarnyba turi teisę atsisakyti siųsti teisinės pagalbos prašymą, jeigu teisinės pagalbos prašymas akivaizdžiai nepagrįstas arba jam netaikytinas šis skirsnis. Tarnyba, priėmusi sprendimą atsisakyti siųsti teisinės pagalbos prašymą, pareiškėjui turi nurodyti tokio atsisakymo priežastis.
Sprendimas atsisakyti siųsti teisinės pagalbos prašymą gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų administracinių ginčų komisijai Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo priedas
12003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/8/EB, numatanti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles (OL 2003 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 90). 2. 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 272). 3. 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (OL 2009 L 7, p. 1). 4. 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (OL 2011 L 101, p. 1). 5. 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1919 dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms (OL 2016 L 297, p. 1). 6. 2022 m. balandžio 27 d.
2022 m. balandžio 27 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2022/758 dėl žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo).
“. 24 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2023 m. gegužės 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo nuostatos taikomos prašymams suteikti antrinę teisinę pagalbą, gautiems po šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Kai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba buvo suteikta iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIVP-2357(2) lyginamasis variantas (sujungti projektai XIVP-2357, XIVP-2414, XIVP-2416)
VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. VIII‑1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO
Pakeisti 4 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai Lietuvos Respublikos teisingumo ministro (toliau – teisingumo ministras) nustatytos formos metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti). Ši deklaracija turi būti pateikta iki sprendime suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodytos datos, bet ne vėliau kaip praėjus 5 darbo dienoms per mėnesį nuo metų pabaigos sprendimo galiojimo laiko pabaigos dienos;“. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnio 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nustato asmens (šeimos) turto ir asmens pajamų lygius lygį antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – turto ir pajamų lygiai lygis);“. 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Teisingumo ministerijos funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje
1.
Teisingumo ministerija:
1) teikia Vyriausybei su valstybės garantuojama teisine pagalba susijusių teisės aktų projektus;
2) kontroliuoja šio įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų įgyvendinimą;
43) organizuoja ir atlieka valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo stebėseną;
54) siekdama užtikrinti vienodą šio įstatymo taikymą, teikia rekomendacijas;
65) informuoja gyventojus apie galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas;
6) kartu su Lietuvos advokatūra ir tarnyba užtikrina specialiuosius mokymus advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse. Šių specialiųjų mokymų poreikis, kryptys ir apimtis, mokymų programų rengimo, mokymų organizavimo ir įgyvendinimo tvarka, suderinus su Lietuvos advokatūra, nustatoma teisingumo ministro tvirtinamose advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, specialiųjų mokymų organizavimo taisyklėse;
7) atlieka kitas šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. 2. Siekiant užtikrinti Teisingumo ministerijai pavestų funkcijų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje įgyvendinimą, sudaroma Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo taryba (toliau – Koordinavimo taryba). Ši taryba yra visuomeniniais pagrindais veikianti kolegiali Teisingumo ministerijos patariamoji visuomeniniais pagrindais veikianti institucija. 3. Koordinavimo tarybą sudaro Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos bei Žmogaus teisių komitetų, Teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Lietuvos advokatūros, Lietuvos teisininkų draugijos, Teisėjų tarybos, kitų institucijų ir asociacijų, kurių veikla susijusi su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu arba žmogaus teisių apsauga, atstovai.
Sprendžiamiems klausimams nagrinėti Koordinavimo taryba iš savo narių gali sudaryti komitetus, komisijas ar darbo grupes ir nustatyti jų uždavinius, įgaliojimus, veiklos trukmę. Koordinavimo tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtina teisingumo ministras. 4. Koordinavimo taryba:
1) teikia pasiūlymus dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tobulinimo ir kokybės gerinimo;
2) analizuoja savivaldybių institucijų veiklos organizuojant ir teikiant pirminę teisinę pagalbą ataskaitas ir teikia pasiūlymus dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo;
3) analizuoja tarnybos veiklą ir teikia pasiūlymus dėl tarnybos veiklos;
4) teikia pasiūlymus dėl valstybės biudžeto lėšų poreikio valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti ir dėl efektyvaus jų naudojimo;
5) teikia pasiūlymus dėl šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo ir keitimo;
6) teikia pasiūlymus dėl užmokesčio už antrinę teisinę pagalbą ir mediaciją.“
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Savivaldybių institucijų administracijų funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje
1.
Savivaldybės institucija administracija:
1) organizuoja ir (ar) teikia pirminę teisinę pagalbą;
2) moka už pirminę teisinę pagalbą, kai pagal su savivaldybės vykdomąja institucija administracija sudarytą sutartį pirminę teisinę pagalbą teikia advokatai (advokatų profesinės bendrijos), advokatų padėjėjai ar viešosios įstaigos;
3) nuolat savivaldybių savivaldybės interneto svetainėse, per visuomenės informavimo priemones, susitikimuose su gyventojais informuoja vietos gyventojus apie galimybes gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir jos teikimo sąlygas. 2. Pirminės teisinės pagalbos teikimas yra valstybinė (valstybės perduota savivaldybėms) funkcija. 3. Savivaldybių institucijos administracijos privalo kiekvienais metais teisingumo ministro nustatyta tvarka pateikti tarnybai veiklos organizuojant ir teikiant pirminę teisinę pagalbą ataskaitas.“
1Pakeisti 9 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) koordinuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą (teikia savivaldybių institucijoms administracijoms metodinę pagalbą įgyvendinant joms priskirtas funkcijas pirminės teisinės pagalbos srityje, analizuoja šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nurodytas ataskaitas, jas apibendrina ir teikia Teisingumo ministerijai informaciją apie pirminės teisinės pagalbos organizavimą ir teikimą, teikia pasiūlymus savivaldybių institucijoms administracijoms dėl pirminės teisinės pagalbos organizavimo ir teikimo tobulinimo užtikrinant šio įstatymo įgyvendinimą);“. 2. Papildyti 9 straipsnio 3 dalį nauju 12 punktu:
„12) siekdama įvertinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybę, organizuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gavėjų, asmenų, dalyvaujančių organizuojant ir (ar) teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, apklausas;“. 3. Buvusį 9 straipsnio 3 dalies 12 punktą laikyti 13 punktu. 6 straipsnis.
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„10 straipsnis. Lietuvos advokatūros funkcijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje
Lietuvos advokatūra, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą:
1) tikrina antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybę pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles. Sprendimas dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės įvertinimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo informacijos, kuri buvo pagrindas pradėti antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato veiklos kokybės tikrinimą, gavimo dienos;
2) bendradarbiauja su tarnyba, kai ši atlieka šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą funkciją;
3) teikia Teisingumo ministerijai siūlymus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tobulinimo;
4) įgyvendina advokatų mokymą pagal specialiųjų mokymų programas;
5) teikia advokatams rekomendacijas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečiose srityse;
26) atlieka kitas šio įstatymo, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – Advokatūros įstatymas) ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.“
1Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Antrinę teisinę pagalbą turi teisę gauti:
1) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų nustatyto turto ir pajamų lygių lygio.
Į asmens (šeimos) turtą įskaitomas Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (toliau – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas) nurodytas turtas;
2) Lietuvos Respublikos piliečiai, kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiai, taip pat kiti Lietuvos Respublikoje bei ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenantys fiziniai asmenys, nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje;
3) kiti Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos teisės aktuose nurodyti asmenys, kurių asmens (šeimos) turtas ir metinės asmens pajamos neviršija Vyriausybės nustatytų nustatyto turto ir pajamų lygių lygio arba kurie nurodyti šio įstatymo 12 straipsnyje.“
2Pakeisti 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Baudžiamojo proceso kodeksas) 388 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju skiriant antrinę teisinę pagalbą teikiantį advokatą trauktino baudžiamojon atsakomybėn juridinio asmens atstovu, mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 21 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6 ir 7 dalių nuostatos.“
3.
Papildyti 11 straipsnio 7 dalį 17, 18, 19 ir 20 punktais:
„17) pareiškėjui teisinė pagalba yra reikalinga apskundžiant tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo;
18) pareiškėjui teisinė pagalba yra reikalinga administracinio nusižengimo byloje, kurioje gali būti skiriama ne didesnė negu 50 eurų bauda arba administracinė nuobauda – įspėjimas;
19) nepraėjo vieni metai nuo sprendimo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priėmimo dienos, kai antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytų aplinkybių;
20) pareiškėjui teisinė pagalba yra reikalinga tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, kai sprendimo teikti antrinę teisinę pagalbą galiojimo laikas pasibaigė pareiškėjui nesikreipus į antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtą advokatą arba po pirmos konsultacijos, taip pat kai antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas šio įstatymo 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu atveju.“
4Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 3, 4, 10 punktai netaikomi antrinės teisinės pagalbos teikimui administracinių nusižengimų bylose, kai antrinės teisinės pagalbos kreipiasi administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, ir baudžiamosiose bylose, išskyrus prašymus dėl proceso atnaujinimo, procesinius dokumentus, kuriems paduoti įstatymų nustatytas naikinamasis terminas yra pasibaigęs. Šio straipsnio 7 dalies 11 punktas netaikomas antrinės teisinės pagalbos teikimui baudžiamosiose bylose.
Šio straipsnio 7 dalies 1, 2, 3, 4, 10 punktai taikomi antrinės teisinės pagalbos teikimui tarptautinėse teisminėse institucijose tik tais atvejais, kai vertinama, ar kreipimasis į tarptautines institucijas atitinka nustatytus priimtinumo kriterijus. Šio straipsnio 7 dalis netaikoma, kai sprendimai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimami šio įstatymo 22 straipsnyje nurodytais atvejais.“
5Pakeisti 11 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Tarnyba turi teisę išimtiniais atvejais, atsižvelgdama į šio straipsnio 11 dalyje nurodytą pareiškėjo prašymą ir įvertinusi konkretaus pareiškėjo individualią situaciją, suteikti antrinę teisinę pagalbą, nepaisydama to, kad asmens (šeimos) turtas ir (ar) asmens pajamos viršija Vyriausybės nustatytus nustatytą asmens (šeimos) turto ir pajamų lygius lygį arba yra šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15– ir 1620 punktuose nustatyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindai. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai apmokėti, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka.“
6Pripažinti netekusia galios 11 straipsnio 11 dalį. 11.
11Kai asmens (šeimos) turtas viršija Vyriausybės nustatytus asmens (šeimos) turto lygius arba kai tarnyba, vadovaudamasi šio straipsnio 7 dalies 3, 4, 5, 11, 15 ir 16 punktais, priima sprendimą atsisakyti teikti antrinę teisinę pagalbą, pareiškėjas turi teisę kreiptis į tarnybą su motyvuotu rašytiniu prašymu dėl savo individualios situacijos papildomo įvertinimo ir pateikti šį prašymą pagrindžiančius dokumentus ir (ar) informaciją. Individuali pareiškėjo situacija vertinama atsižvelgiant į gyvenimo lygį ir pareiškėjo turtinę padėtį, galimybes veiksmingai savarankiškai sau atstovauti, išlaidas advokato pagalbai, bylos, kurioje prašoma suteikti antrinę teisinę pagalbą, sudėtingumą ir turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį, pareiškėjo procesinę padėtį byloje ir galimus neigiamus padarinius pareiškėjui. Šiuo atveju tarnyba sprendimą priima teisingumo ministro nustatyta tvarka. 8 straipsnis. 12 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 12 straipsnio nuostatą iki dvitaškio ir ją išdėstyti taip:
„Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, neatsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus nustatytą turto ir pajamų lygius lygį, turi:“. 2. Pakeisti 12 straipsnio 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) nukentėjusieji nuo teroristinių, prekybos žmonėmis, smurto artimoje aplinkoje nusikalstamų veikų, nusikalstamų veikų žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytų nusikalstamų veikų, taip pat kai nusikalstama veika padaryta siekiant išreikšti neapykantą nukentėjusiajam dėl amžiaus, lyties, seksualinės orientacijos, neįgalumo negalios, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų;“. 3. Pakeisti 12 straipsnio 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
„4) asmenys, kuriems paskirta socialinė pašalpa pagal Lietuvos Respublikos Piniginės piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą;“. 4.
4Pakeisti 12 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) asmenys, kuriems nustatytas sunkus sunkaus neįgalumo lygis arba kurie yra pripažinti nedarbingais 0–25 procentų dalyvumo lygis, arba sukakę Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių specialiųjų poreikių 15 procentų dalyvumo lygis, taip pat šių šiame punkte nurodytų asmenų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti bei ginti;“. 5. Pakeisti 12 straipsnio 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) asmenys, pateikę įrodymus, kad dėl objektyvių priežasčių negali disponuoti savo (šeimos) turtu ir lėšomis ir dėl to jų asmens (šeimos) turtas ir asmens metinės pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, neviršija Vyriausybės nustatytų nustatyto turto ir pajamų lygių lygio;“. 6. Pakeisti 12 straipsnio 8 punktą ir jį išdėstyti taip:
„8) asmenys, kai sprendžiami jų priverstinio hospitalizavimo ir gydymo, priverstinio hospitalizavimo ir gydymo pratęsimo klausimai pagal Lietuvos Respublikos psichikos sveikatos priežiūros įstatymą (toliau – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymas), taip pat asmenys, kuriems taikomas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas, pratęsiamas būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas pagal Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymą (toliau – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymas), ir jų globėjai (rūpintojai), kai valstybės garantuojama teisinė pagalba reikalinga globotinio (rūpintinio) teisėms ir interesams atstovauti;“. 7. Pripažinti netekusiu galios 12 straipsnio 9 punktą. 9) skolininkai vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena;
8.
Pakeisti 12 straipsnio 11 punktą ir jį išdėstyti taip:
„11) nepilnamečiai vaikai, kai įstatymų nustatytais atvejais savarankiškai kreipiasi į teismą dėl savo teisių ar įstatymų saugomų interesų gynimo arba yra traukiami administracinėn atsakomybėn, išskyrus įstatymų nustatyta tvarka sudariusius santuoką ar teismo pripažintus visiškai veiksniais (emancipuotais);“. 9. Pakeisti 12 straipsnio 12 punktą ir jį išdėstyti taip:
„12) nepilnamečiai vaikai, nukentėję nuo nusikalstamų veikų žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei ir kitose baudžiamosiose bylose, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažinta, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas būtinas, ir nepilnamečiai vaikai, galimai nukentėję nuo šiame punkte nurodytų nusikalstamų veikų, kai pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos nepilnamečiams teikimo pateikia valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija;“. 10. Pakeisti 12 straipsnio 14 punktą ir jį išdėstyti taip:
„14. asmenys, bylose dėl gimimo registravimo siekiantys pateikti teismui prašymą taikyti procedūrą dėl nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio, kuriuo siekiama pakenkti asmens vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu susijusiai veiklai ar atgrasyti nuo šios veiklos;“. 11. Pakeisti 12 straipsnio 18 punktą ir jį išdėstyti taip:
„18) asmenys, Lietuvos Respublikos pranešėjų apsaugos įstatymo (toliau – Pranešėjų apsaugos įstatymas) nustatyta tvarka pripažinti pranešėjais, ar jų šeimos nariai bylose, susijusiose su šių asmenų interesų apsauga pagal Pranešėjų apsaugos įstatymą;“. 9 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2.
Šio įstatymo 12 straipsnio 1 ir 12 punktuose punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo priimti sprendimai, o 12 straipsnio 12 punkte nurodytų asmenų – ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo priimti sprendimai arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pranešimas.“. 2. Pakeisti 13 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Šio įstatymo 12 straipsnio 4 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo savivaldybės vykdomosios institucijos administracijos išduota pažyma, patvirtinanti, kad asmeniui yra paskirta socialinė pašalpa.“
3Pakeisti 13 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio įstatymo 12 straipsnio 6 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo neįgaliojo asmens su negalia pažymėjimas (iki 2023 m. gruodžio 31 d. išduotas neįgaliojo pažymėjimas), patvirtinantis nustatytą asmens neįgalumo lygį, darbingumo arba dalyvumo lygį arba specialiųjų poreikių lygį.“
4Pripažinti netekusia galios 13 straipsnio 9 dalį. 9. Šio įstatymo 12 straipsnio 9 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, patvirtinantys varžytynių, kuriose parduodamas skolininko paskutinis gyvenamasis būstas, paskelbimą. 5. Pakeisti 13 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Šio įstatymo 12 straipsnio 11 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, patvirtinantys šių asmenų amžių, arba dokumentai, patvirtinantys šių asmenų amžių ir jiems pradėtą administracinio nusižengimo teiseną.“
6Pakeisti 13 straipsnio 13 dalį ir ją išdėstyti taip:
„13. Šio įstatymo 12 straipsnio 14 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo civilinės metrikacijos įstaigos sprendimas atsisakyti registruoti gimimą ar atkurti gimimo įrašą dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą, kuriame asmuo yra atsakovas.“
7.
Pakeisti 13 straipsnio 15 dalį ir ją išdėstyti taip:
„15. Šio įstatymo 12 straipsnio 16 punkte nurodytų asmenų teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodo dokumentai, patvirtinantys pradėtą bylos procesą dėl tėvų valdžios apribojimo ar jo panaikinimo, arba šio įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nurodytas teismo pranešimas, arba šio įstatymo 22 straipsnio 4 dalyje nurodytas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) ar jos įgalioto teritorinio skyriaus valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos pranešimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.“
8Pakeisti 13 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Šio straipsnio 1, 4, 7, 9 ir 11 dalyse nurodytus dokumentus antrinę teisinę pagalbą norintis gauti asmuo privalo pateikti tarnybai tik tais atvejais, kai šiuose dokumentuose pateiktos informacijos, įrodančios asmens teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, tarnyba negali gauti naudodamasi valstybės registrais ir kitomis valstybės informacinėmis sistemomis.“
1Pakeisti 14 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytiems asmenims, atsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidas apmoka taip išlaidų:. 1) 100 procentų, – jeigu nustatomas pirmasis turto ir pajamų lygis;
2) 50 procentų, – jeigu nustatomas antrasis turto ir pajamų lygis.“
2Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6.
Šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytiems asmenims, neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir asmens pajamas, valstybė garantuoja ir apmoka 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai šio įstatymo 12 straipsnio 7 punkte nurodytų asmenų (šeimos) turtas ir asmens pajamos, kuriais jie gali laisvai disponuoti, atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį, valstybė garantuoja ir apmoka 50 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Šio įstatymo 12 straipsnio 15 punkte nurodyti fiziniai asmenys, pasibaigus bylos nagrinėjimui, šio įstatymo nustatytais atvejais privalo į valstybės biudžetą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas ar jų dalį.“
3Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka nustatytą pirmąjį turto ir pajamų lygį arba kuris turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šio įstatymo 12 straipsnio 2–18 punktus neatsižvelgiant į asmens (šeimos) turtą ir pajamas ir kuriam pagal tarnybos sprendimus sprendimu antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose, išskyrus atvejus, kai antrinė teisinė pagalba teikiama pagal šio įstatymo 12 straipsnio 18 punktą arba 22 straipsnį, valstybė garantuoja ir apmoka 30 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.“
4Pakeisti 14 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Pareiškėjui, kurio asmens (šeimos) turtas ir pajamos atitinka antrąjį turto ir pajamų lygį ir kuriam pagal tarnybos sprendimus sprendimu antrinė teisinė pagalba jau yra teikiama vienoje byloje pagal šio įstatymo 11 straipsnio 10 dalį, už antrinės teisinės pagalbos teikimą kitose bylose, išskyrus atvejus, kai antrinė teisinė pagalba teikiama pagal šio įstatymo 12 straipsnio 18 punktą arba 22 straipsnį, valstybė garantuoja ir apmoka 15 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų.“
1.
1Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Asmenys, norintys gauti pirminę teisinę pagalbą, turi teisę kreiptis į savivaldybės, kurioje gyvena, vykdomąją instituciją administraciją. Laisvės atėmimo vietų įstaigoje laikomi asmenys turi teisę kreiptis į savivaldybės vykdomąją instituciją administraciją pagal bausmės atlikimo ar suėmimo vykdymo vietą.“
2Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pirminė teisinė pagalba turi būti suteikta iš karto, kai asmuo kreipiasi į savivaldybės vykdomąją instituciją administraciją. Jeigu nėra galimybės iš karto suteikti pirminę pirminės teisinę teisinės pagalbą pagalbos, pareiškėjui pranešama apie priėmimo pirminės teisinės pagalbos teikimo laiką, kuris turi būti ne vėlesnis kaip 5 darbo dienos nuo kreipimosi dienos. Jeigu, vadovaujantis šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi, pirminė teisinė pagalba neteikiama, apie tai asmeniui pranešama raštu ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą priėmimo dienos. Sprendimas atsisakyti teikti pirminę teisinę pagalbą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – Administracinių bylų teisenos įstatymas) nustatyta tvarka.“
3Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3.
Pirminę teisinę pagalbą teikia savivaldybės vykdomosios institucijos administracijos valstybės tarnautojai, kurių pareigybių aprašymuose nustatytos teisinio pobūdžio funkcijos, darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kuriose numatytos teisinio pobūdžio darbo funkcijos, ir gaunantys darbo užmokestį iš savivaldybės biudžeto, (toliau – savivaldybių tarnautojai), arba advokatai (advokatų profesinės bendrijos), arba viešosios įstaigos, su kuriais savivaldybės vykdomoji institucija administracija yra sudariusi sutartį dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo, arba tarnyba šio straipsnio 8 ir 9 dalyse nurodytais atvejais. Advokatūros įstatymo nustatyta tvarka pirminę teisinę pagalbą gali teikti ir advokato padėjėjas, kai su jo praktikos vadovu savivaldybės vykdomoji institucija administracija yra sudariusi sutartį dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo. Savivaldybės vykdomosios institucijos administracijos, atsižvelgdamos į pirminės teisinės pagalbos kokybę, efektyvumą ir ekonomiškumą, pasirenka konkretų pirminės teisinės pagalbos teikimo būdą.“
4Pakeisti 15 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip viena valanda. Pirminės teisinės pagalbos trukmė gali būti pratęsta savivaldybės vykdomosios institucijos administracijos arba jos įgalioto asmens sprendimu.“
5Pakeisti 15 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kai pareiškėjas kreipiasi dėl savivaldybės vykdomosios institucijos administracijos, kurios tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą, veiksmų ar neveikimo, tas savivaldybės vykdomosios institucijos administracijos tarnautojas informuoja pareiškėją apie galimą interesų konfliktą. Jeigu pareiškėjas sutinka, toks savivaldybės vykdomosios institucijos administracijos tarnautojas teikia pirminę teisinę pagalbą.
Jeigu pareiškėjas nesutinka, kad pirminę teisinę pagalbą teiktų toks savivaldybės administracijos tarnautojas, šis jam pasiūlo kreiptis į advokatą (advokatų profesinę bendriją) ar į viešąją įstaigą, su kuriais savivaldybės vykdomoji institucija administracija yra sudariusi sutartį dėl pirminės teisinės pagalbos teikimo, arba į tarnybą. Kai pareiškėjas šiuo atveju kreipiasi į tarnybą, ši suteikia pirminę teisinę pagalbą arba organizuoja pirminės teisinės pagalbos teikimą sudarydama sutartis su advokatais ar viešosiomis įstaigomis.“
6Pakeisti 15 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip:
„11. Pirminės teisinės pagalbos apskaitą tvarko ją pirminę teisinę pagalbą teikiantys subjektai nurodydami pareiškėjų vardus, pavardes, gyvenamąją vietą, klausimą, kuriuo buvo suteikta pirminė teisinė pagalba, pirminės teisinės pagalbos teikimo trukmę. Jeigu asmuo kreipėsi į savivaldybės vykdomąją instituciją žodžiu, jis turi pasirašyti pirminės teisinės pagalbos apskaitos žurnale.“
1Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tarnyba sudaro du atskirus antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašus pagal šio straipsnio 1 dalį. Šiuose sąrašuose turi būti nurodyta, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą, taip pat informacija apie advokato specializaciją teikiant antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse. Antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašai pateikiami Lietuvos advokatūrai.“
2Pakeisti 17 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Advokatams už antrinės teisinės pagalbos ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos išvados teikimą mokamas užmokestis.
Advokatų užmokesčio dydis turi būti nustatytas taip, kad skatintų juos specializuotis, ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas pastovus mėnesinis užmokestis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai). Advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užmokestis didinamas ne mažiau kaip trečdaliu Vyriausybės nustatyta tvarka.“
1Pakeisti 18 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Sprendimus dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba ne vėliau kaip per
7 darbo dienas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos advokato išvados arba šio straipsnio 14 dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos, išskyrus atvejus, kai, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti priimtas skubiai. Šiuo atveju sprendimas priimamas nedelsiant, bet ne vėliau kaip iki proceso veiksmų atlikimo dienos. Apie priimtą sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tarnyba nedelsdama raštu praneša pareiškėjui ir advokatui.
Jeigu pareiškėjas nepateikė visų šio straipsnio 1 dalyje nurodytų dokumentų, reikalingų sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti, tarnyba ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo suteikti antrinę teisinę pagalbą gavimo dienos praneša pareiškėjui apie būtinybę per tarnybos nustatytą terminą, kuris turi būti ne trumpesnis kaip 510 darbo dienos dienų, pateikti trūkstamus dokumentus. Jeigu sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, atsižvelgiant į pareiškėjo interesus, turi būti priimtas skubiai, tarnyba gali nustatyti trumpesnį kaip 510 darbo dienų terminą trūkstamiems dokumentams pateikti. Tarnybos sprendimai gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
2Pakeisti 18 straipsnio 4 dalies 7 punktą ir jį išdėstyti taip:
„7) nustatytas pareiškėjo atitiktis turto ir pajamų lygis lygiui, kai antrinė teisinė pagalba pareiškėjui teikiama šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 12 straipsnio 7 punkte nurodytiems pareiškėjams;“. 3. Pakeisti 18 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Kai teikiama antrinė teisinė pagalba trunka ilgiau kaip metus, tarnyba, praėjus metams nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos gavusi šio įstatymo 4 straipsnio
4 dalyje nurodytą pareiškėjo deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, kasmet patikrina, ar asmuo, remiantis pateikta deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti, turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šį įstatymą, ir per šio straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus priima naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.“
4Pripažinti netekusiomis galios 18 straipsnio 12 ir 13 dalis. 12.
12Kai pasikeičia pareiškėjo turto ir pajamų lygis, tarnyba nustato kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. 13. Kai šio įstatymo 12 straipsnio 7 punkte nurodyto pareiškėjo turtinė padėtis pasikeičia taip, kad jo (šeimos) turimas turtas ir jo pajamos arba jo (šeimos) turtas ir jo pajamos, kuriais jis gali laisvai disponuoti, nebeatitinka anksčiau nustatyto turto ir pajamų lygio, bet atitinka kitą turto ir pajamų lygį, šis pareiškėjas nedelsdamas turi apie tai pranešti tarnybai ir pateikti naują deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti. Šiuo atveju tarnyba nustato kitą valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį. 14 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai, kai pareiškėjas apmoka nustatytą antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalį
1Prašyme suteikti antrinę teisinę pagalbą turi būti nurodytas pareiškėjo sutikimas apmokėti antrinės teisinės pagalbos išlaidas, jeigu būtų nustatyta, kad pagal šį įstatymą jis turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Kai prašymą padeda užpildyti ar užpildo valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys asmenys, pareiškėjui turi būti išaiškinta jo pareiga šio įstatymo nustatyta tvarka apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų ir jis turi būti supažindintas su galima preliminaria išlaidų suma, apskaičiuojama teisingumo ministro nustatyta tvarka. 2. Pareiškėjas apmoka 50, 70 arba 85 procentus teisingumo ministro nustatyta tvarka apskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, susijusių su gynyba ir atstovavimu bylose, gavęs tarnybos pranešimą. Tarnyba pranešime pareiškėjui nurodo mokėtiną antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumą, sąskaitą, į kurią jis turi šią sumą sumokėti, ir mokėjimo terminą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų neapmoka, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.
Pareiškėjo motyvuotu prašymu tarnyba priima sprendimą dėl mokėtinos antrinės teisinės pagalbos išlaidų sumos išdėstymo dalimis. 3. Pareiškėjas, turintis apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, turi apmokėti ir 50, 70 arba 85 procentus kitų bylinėjimosi išlaidų (išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir proceso išlaidų) laikydamasis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos.“
Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Civilinio proceso kodeksas) 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas) nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius, nuo su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, taip pat nuo išlaidų, susijusių su dalyvavimu konstitucinės justicijos byloje ir jos nagrinėjimu, nuo proceso išlaidų Baudžiamojo proceso kodekso 104 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju mokėjimo atsižvelgiant į šio įstatymo 14 straipsnio 4, 5, 6, 7 ir 8 dalis.“
Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„21 straipsnis. Antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai baudžiamosiose bylose
1Kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąsias bylas yra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 ar 55 straipsnį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas praneša tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui apie tai, kad įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam būtinas gynėjas ar kad nukentėjusiajam nepilnamečiam vaikui būtinas įgaliotasis atstovas. 2.
2Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius, gavę šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą, privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Advokatas parenkamas iš šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąrašų, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Jeigu bylos, kurioje prašoma parinkti gynėją ar įgaliotąjį atstovą, ankstesnėje stadijoje (atliekant procesinį veiksmą) įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar nukentėjusiajam jau buvo teikiama antrinė teisinė pagalba, gynėju ar įgaliotuoju atstovu paprastai parenkamas advokatas, teikęs antrinę teisinę pagalbą šiam įtariamajam, kaltinamajam, nuteistajam ar nukentėjusiajam nepilnamečiam vaikui. Jeigu prašoma parinkti įgaliotąjį atstovą byloje, parenkamas advokatas, baigęs specialiuosius mokymus, skirtus advokatams, atstovaujantiems nepilnamečiams, o kai dėl objektyvių aplinkybių (pavyzdžiui, advokato užimtumo) tokio advokato parinkti nėra galimybės, advokatas, turintis patirties atstovaujant nepilnamečiams, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą atvejį. Tarnybos ar koordinatoriaus parinktą gynėją ar įgaliotąjį atstovą paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas. 3. Įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar nepilnamečio vaiko atstovas pagal įstatymą, pageidaujantys, kad antrinę teisinę pagalbą teiktų jo pasirinktas advokatas, kuris neįtrauktas į šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus, ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui pateikia šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas šį sutikimą tarnybai ar jos nurodytam koordinatoriui pateikia kartu su šio straipsnio 1 dalyje nurodytu pranešimu.
Sudariusi sutartį konkrečioje byloje su įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar nukentėjusiojo nepilnamečio vaiko atstovo pagal įstatymą pasirinktu advokatu, tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius parenka šį advokatą teikti antrinę teisinę pagalbą ir apie tai praneša ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Jeigu su įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar nukentėjusiojo pasirinktu nurodytu tokiu advokatu teisingumo ministro nustatytomis sąlygomis ir tvarka sutartis konkrečioje byloje nesudaroma, tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius parenka advokatą iš šio įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąrašų ir apie tai praneša ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. 4. Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar nukentėjusiojo nepilnamečio vaiko atstovo pagal įstatymą motyvuotu rašytiniu prašymu, jeigu nustatomas interesų konfliktas arba kitos aplinkybės, dėl kurių advokatas negali teikti antrinės teisinės pagalbos konkrečioje byloje. Kitas advokatas parenkamas ir paskiriamas šio straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nustatyta tvarka. Be to, antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas gali būti pakeistas ir tuo atveju, kai įtariamasis, kaltinamasis, nuteistasis ar nukentėjusysis nepilnamečio vaiko atstovas pagal įstatymą kartu su rašytiniu prašymu pakeisti advokatą pateikia ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui šio įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nurodytą sutikimą, o ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas šį sutikimą su pranešimu dėl advokato pakeitimo pateikia tarnybai.
Sudariusi sutartį konkrečioje byloje su įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ar nukentėjusiojo nepilnamečio vaiko atstovo pagal įstatymą pasirinktu advokatu, tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius parenka šį advokatą teikti antrinę teisinę pagalbą ir apie tai praneša ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui taip pat pranešama, jeigu sutartis konkrečioje byloje nesudaroma. 5. Antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą poilsio ir švenčių dienomis bei tarnybos ne darbo valandomis paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas, remdamiesi tarnybos sudarytais advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą baudžiamosiose bylose, budėjimo sąrašais. 6. Tarnyba šio straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytiems advokatams moka užmokestį šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka. 7. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo paskirtas advokatas praneša tarnybai apie antrinės teisinės pagalbos suteikimą ir pateikia tarnybai ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo sprendimo paskirti advokatą kopiją. 8. Kai gynėjo prašo įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis ir gynėjo dalyvavimas nėra būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima tarnyba šio įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka. 9.
9Kai gynėjo dalyvavimas nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme ir apeliacine tvarka buvo būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnio 1 dalies 6 punktą, antrinė teisinė pagalba kasacinės instancijos teisme teikiama šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka pagal nuteistojo, išteisintojo arba asmens, kuriam byla nutraukta, ar jo gynėjo, kai ginamojo raštu išreikštos valios nėra, prašymą.“
1Pakeisti 22 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, prieš kreipdamiesi kreipdamasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą, pateikia tarnybai teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo. Tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima šio pranešimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas gautas ne darbo laiku, ir nedelsdama apie priimtą sprendimą raštu praneša Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba ar jos įgaliotas teritorinis skyrius Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija privalo nedelsiant nedelsdama, sprendimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas gautas ne darbo laiku, apie tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo pranešti bylą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjančiam teismui ir įteikti vaiko atstovams pagal įstatymą.“
2Papildyti 22 straipsnį 5 dalimi:
„5.
Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, gavusi duomenų apie nepilnametį vaiką, galimai nukentėjusį nuo nusikalstamos veikos žmogaus sveikatai, laisvei, seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaikui ir šeimai, dorovei, pateikia tarnybai teisingumo ministro nustatytos formos pranešimą dėl antrinės teisinės pagalbos nepilnamečiui teikimo, jeigu be advokato pagalbos nepilnamečio teisės ir teisėti interesai nebūtų tinkamai ginami. Tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima šio pranešimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas gautas ne darbo laiku, ir nedelsdama apie priimtą sprendimą raštu praneša valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Advokato paskyrimui mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 21 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl įgaliotojo atstovo parinkimo.“
Pakeisti 23 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„23 straipsnis. Antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimas
1.
Antrinės teisinės pagalbos teikimas nutraukiamas, jeigu:
1) paaiškėja, kad asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, neturi teisės gauti antrinę antrinės teisinę teisinės pagalbą pagalbos;
2) asmuo, siekdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, pateikė informaciją apie ginčo ar bylos esmę, savo (šeimos) turtą ar savo pajamas, žinodamas, kad ši informacija neteisinga;
3) pasikeičia aplinkybės, dėl kurių asmuo buvo priskirtas prie šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų;
4) pasikeičia asmens turto ir pajamų lygis ir asmuo netenka teisės gauti antrinę antrinės teisinę teisinės pagalbą pagalbos pagal šį įstatymą, įskaitant šio įstatymo 12 straipsnio 7 punkte nurodytą atvejį;
5) pareiškėjas piktnaudžiauja valstybės garantuojama teisine pagalba, savo materialiosiomis ar procesinėmis teisėmis arba reikalauja iš advokato įgyvendinti arba apginti teises neleistinais būdais;
6) pasikeitus aplinkybėms, nustatoma, kad antrinės teisinės pagalbos galimos išlaidos viršytų pareiškėjo turtinių reikalavimų (turtinių interesų) dydį arba kad jis pats savarankiškai, be advokato pagalbos, gali įgyvendinti arba apginti savo teises ar įstatymų saugomus interesus;
7) pareiškėjas pateikia prašymą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą;
8) atstovavimas byloje yra neperspektyvus;
9) asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, nebendradarbiauja su tarnyba arba antrinę teisinę pagalbą teikiančiu advokatu;
10) pareiškėjas nesutinka apmokėti nustatytos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies;
11) priėmus sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą, ginčas buvo spręstas šio įstatymo nustatyta tvarka mediacijos būdu ir sudaryta taikos sutartis, tačiau pareiškėjas nesutinka ją jos pateikti tvirtinti teismui;
12) pareiškėjas miršta. 2.
2Antrinę teisinę pagalbą teikiantis advokatas privalo nedelsdamas pranešti tarnybai arba ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui (kai gynėjo dalyvavimas būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį) apie paaiškėjusias šio straipsnio 1 dalies 1, 2,3, 5, 8, 9 ir 12 punktuose nurodytas aplinkybes, kurios yra pagrindas spręsti dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo. 3. Sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priima tarnyba arba ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas (kai gynėjo dalyvavimas būtinas pagal Baudžiamojo proceso kodekso 51 straipsnį). Jeigu pareiškėjas pagal tarnybos sprendimą turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, sprendime nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą nurodoma mokėtina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma, sąskaita, į kurią ši suma turi būti sumokėta, ir mokėjimo terminas. Ši suma turi būti sumokėta per šio įstatymo 19 straipsnio
2 dalyje nurodytą terminą. Tarnybos sprendimas nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 4. Asmuo, kuriam teikiama antrinė teisinė pagalba, ir ją teikiantis advokatas privalo nedelsdami teismui pateikti tarnybos sprendimą nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą arba sprendimą dėl valstybės garantuojamos ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies pakeitimo, kai nustatomas kitas turto ir pajamų lygis. Šios pareigos neatliekantys asmenys turi padengti dėl jos neatlikimo arba netinkamo atlikimo atsiradusius nuostolius.“
1Pripažinti netekusia galios 24 straipsnio 4 dalį. 4.
4Kai antrinė teisinė pagalba šio įstatymo 12 straipsnio 15 punkte nurodytu atveju buvo teikiama fiziniam asmeniui, pasibaigus bylai dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją, tarnyba, remdamasi šio asmens pateiktais dokumentais, įvertina, ar asmuo gali būti priskirtas prie šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų. Teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančius dokumentus asmuo turi pateikti tarnybai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo bylos dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal Hagos konvenciją pabaigos dienos. Jeigu šis asmuo negali būti priskirtas prie šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytų asmenų, jis privalo per tarnybos nustatytą terminą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą. Asmeniui šių išlaidų negrąžinus arba per šioje dalyje nustatytą terminą nepateikus teisę gauti antrinę teisinę pagalbą įrodančių dokumentų, antrinės teisinės pagalbos išlaidos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka. 2. Pakeisti 24 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Jeigu pareiškėjas turi apmokėti 50, 70 arba 85 procentus antrinės teisinės pagalbos išlaidų, tačiau jis neatlieka pareigos laikantis proceso įstatymų nustatytų terminų ir tvarkos apmokėti 50, 70 arba 85 procentus bylinėjimosi išlaidų nagrinėjant civilines, administracines ir administracinių nusižengimų bylas, baudžiamosiose bylose pareikštus civilinius ieškinius arba 50, 70 arba 85 procentus išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, taip pat 50, 70 arba 85 procentus išlaidų, susijusių su dalyvavimu konstitucinės justicijos byloje ir jos nagrinėjimu, ir dėl to atitinkama byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl bylos esmės ar nepradedamas išieškojimas, pareiškėjas privalo per tarnybos nustatytą terminą grąžinti suteiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidas į valstybės biudžetą. Jeigu pareiškėjas šių išlaidų negrąžina, jos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.“
3.
Pakeisti 24 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Priteisiant antrinės teisinės pagalbos išlaidas šio straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse numatytais atvejais, valstybei atstovauja tarnyba. Šio straipsnio 6 dalyje numatytu atveju išlaidos išieškomos vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio nuostatomis. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos pagal vykdomąjį dokumentą į valstybės biudžetą išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.“
Pakeisti 25 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Mediacija organizuojama ir mediacijos administravimo paslaugos teikiamos šio įstatymo, Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo (toliau – Mediacijos įstatymas), kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginčų sprendimą mediacijos būdu, ir teisingumo ministro nustatyta tvarka. Mediacijos įstatymo, kitų teisės aktų, reglamentuojančių ginčų sprendimą mediacijos būdu, nuostatos taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.“
Pakeisti 29 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„29 straipsnis. Kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenančių fizinių asmenų teisės gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nustatymo ypatumai
Jeigu kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse teisėtai gyvenančių fizinių asmenų (šeimos) turtas ir asmens pajamos viršija Vyriausybės nustatytus nustatytą turto ir pajamų lygius lygį, tačiau jie nurodo, kad neturi galimybės atlyginti bylinėjimosi išlaidų, tarnyba privalo nustatyti, ar pareiškėjas, atsižvelgiant į jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje pareiškėjas daugiausia gyvena, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pragyvenimo išlaidas, gali sumokėti bylinėjimosi išlaidas, ir turi teisę priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą.
Tarnyba įvertina, ar pareiškėjas, atsižvelgiant į jo (šeimos) turtą ir jo pajamas, turi teisę gauti teisinę pagalbą pagal jo nuolatinės gyvenamosios vietos ar vietos, kurioje jis daugiausia gyvena, teisės aktus.“
Pakeisti 31 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Tarnyba apie priimtą sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo privalo pranešti pareiškėjui ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos. Jeigu atsisakoma teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, privalo būti nurodytos šio sprendimo priežastys. Sprendimas atsisakyti teikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą gali būti skundžiamas Lietuvos administracinių ginčų komisijai Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti 32 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Tarnyba turi teisę atsisakyti siųsti teisinės pagalbos prašymą, jeigu teisinės pagalbos prašymas akivaizdžiai nepagrįstas arba jam netaikytinas šis skirsnis. Tarnyba, priėmusi sprendimą atsisakyti siųsti teisinės pagalbos prašymą, pareiškėjui turi nurodyti tokio atsisakymo priežastis.
Sprendimas atsisakyti siųsti teisinės pagalbos prašymą gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų administracinių ginčų komisijai Ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba teismui Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo priedas
12003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva 2003/8/EB, numatanti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles (OL 2003 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 90). 2. 2003 m. lapkričio 25 d. Tarybos direktyva 2003/109/EB dėl trečiųjų valstybių piliečių, kurie yra ilgalaikiai gyventojai, statuso (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 6 tomas, p. 272). 3. 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (OL 2009 L 7, p. 1). 4. 2011 m. balandžio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/36/ES dėl prekybos žmonėmis prevencijos, kovos su ja ir aukų apsaugos, pakeičianti Tarybos pamatinį sprendimą 2002/629/TVR (OL 2011 L 101, p. 1). 5. 2016 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2016/1919 dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms (OL 2016 L 297, p. 1). 6. 2022 m. balandžio 27 d.
2022 m. balandžio 27 d. Komisijos rekomendacija (ES) 2022/758 dėl žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo). 25 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalis, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Teisingumo ministras iki 2023 m. spalio 1 d. patvirtina šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytas advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, specialiųjų mokymų organizavimo taisykles. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir teisingumo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima kitus, negu šio straipsnio 2 dalyje nurodytos taisyklės, šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 4. Šio įstatymo nuostatos dėl advokatų, baigusių specialiuosius mokymus, parinkimo ar paskyrimo taikomos nuo 2024 m. liepos 1 d. 5. Kol nėra advokatų, baigusių specialiuosius mokymus, skirtus advokatams, atstovaujantiems nepilnamečiams, įgaliotoju atstovu parenkamas ar teikti antrinę teisinę pagalbą nepilnamečiui paskiriamas advokatas, turintis patirties atstovaujant nepilnamečiams. 6. Šio įstatymo nuostatos taikomos prašymams suteikti antrinę teisinę pagalbą, gautiems po šio įstatymo įsigaliojimo. 7. Kai pagal Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimus antrinė teisinė pagalba buvo suteikta iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nuostatos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo ir apmokamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalies. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS GARANTUOJAMOS TEISINĖS PAGALBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 STRAIPSNIŲ IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) tikslas – gerinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumą ir didinti teikiamos paslaugos kokybę, atsižvelgiant į šiai sričiai skiriamą finansavimą. Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. XIV-72 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ (toliau – Aštuonioliktosios Vyriausybės programa), iškeltas kokybiškos teisinės pagalbos tikslas (198, 199 punktai), o Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. kovo 10 d. nutarimu Nr. 155 „Dėl Aštuonioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatų įgyvendinimo plano patvirtinimo“, 8.5.2 papunktyje numatyta priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos kokybės ir efektyvumo didinimo, atsižvelgiant į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos efektyvumą ir kokybę įvertinančią galimybių studiją, joje pateiktas išvadas bei kitus ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistemos stebėsenos duomenis.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos instituto paskirtis yra užtikrinti teisines paslaugas asmenims, kuriems tokia pagalba yra būtiniausia ir, kurie dėl savo sunkios materialinės padėties ar kitų išskirtinių aplinkybių negali tinkamai apginti savo pažeistų ar ginčijamų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Valstybė tokią teisinę pagalbą teikia tik tokia apimtimi, kokia ji yra pajėgi šią teisę garantuoti, atsižvelgiant į valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės, efektyvumo ir ekonomiškumo principus. 2021 m. antrinė teisinė pagalba buvo suteikta 28 184 atvejais[¹], 2020 m. ‒ 36 544 atvejais, 2019 m. – 49 694 atvejais. Teisinės pagalbos apimčių mažėjimas yra susijęs su dalies antrinės teisinės pagalbos paslaugų priskyrimu pirminei teisinei pagalbai bei teisinio reguliavimo pakeitimais, susijusiais su gynėjo dalyvavimu baudžiamosiose bylose. 1 paveikslas. Sprendimų suteikti antrinę teisinę pagalbą skaičiaus palyginimas 2012‒2021 m.[²] 2021 m. faktiškai dirbo 53 advokatai, nuolat teikiantys antrinę teisinę pagalbą (2018 m. – 57, 2019 – 53, 2020 – 54, nuo 2022 m. liepos 1d. ‒ 36), ir 473 advokatai, prireikus teikiantys antrinę teisinę pagalbą (2018 m. – 496, 2019 – 501, 2020 – 500). 2021 m. Pažymėtina, kad dėl riboto šiai sričiai skiriamo finansavimo tampa sudėtinga užtikrinti veiksmingą teisinių paslaugų teikimą, kai tokia pagalba asmenims yra reikalingiausia.
Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) savo praktikoje pabrėžia būtinybę užtikrinti valstybės teikiamos teisinės pagalbos efektyvumą, nurodydamas, jog Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (toliau – Konvencija) yra siekiama garantuoti praktiškai panaudojamas ir veiksmingas teises, be kita ko, teisę į gynybą ir teisingą teismą (pavyzdžiui, Artico prieš Italiją (peticijos Nr. 6694/74, 1980 m. gegužės 13 d. sprendimas)). EŽTT pažymi, kad vien teisinę pagalbą teiksiančio advokato paskyrimas nereiškia, kad valstybė tinkamai užtikrino asmens teisę, įtvirtintą Konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c punkte (pavyzdžiui, Aras prieš Turkiją (Nr. 2) (peticijos Nr. 15065/07, 2014 m. lapkričio 18 d. sprendimas)), valstybė turi reaguoti, jeigu ji gauna duomenų apie akivaizdžius teisinės pagalbos teikimo trūkumus (pavyzdžiui, Daud prieš Portugaliją (peticijos Nr. 22600/93, 1998 m. balandžio 21 d. sprendimas)). Vyriausybės strateginės analizės centro 2022 m. atliktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumo ir kokybės vertinamojoje galimybių studijoje pastebėta, kad esama valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema yra gerai veikianti, tačiau prasčiau įvertinta kriterijų, susijusių su teisinio atstovavimo kokybės užtikrinimu, grupė. Žmogaus teisių stebėjimo instituto apžvalgoje „Žmogaus teisės Lietuvoje 2020 – 2021 m.“ taip pat pažymėta, kad viena iš esminių problemų, nuo kurios kenčia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos paslaugos, išlieka jų kokybė. Taigi valstybė turi nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuris užtikrintų realiai veiksmingas ir kokybiškas valstybės garantuojamas teisines paslaugas asmenims, kuriems tokia pagalba yra reikalingiausia. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai. Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Teisingumo ministerija. 3.
3Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas. Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymas (toliau – VGTPĮ) numato du turto ir pajamų lygius (pirmasis ir antrasis) antrinei teisinei pagalbai gauti, taip pat asmenų grupes, kurios turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas[³], tačiau ne visų grupių įtraukimas į šį sąrašą yra tikslingas (pavyzdžiui, skolininkų vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena, asmenų, kurių kreipimaisi susiję su bylomis dėl gimimo registravimo). 2021 m. buvo priimti 5 369 sprendimai suteikti antrinę teisinę pagalbą atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus turto ir pajamų lygius antrinei teisinei pagalbai gauti ir 4 394 sprendimai – neatsižvelgiant į asmens turimą turtą ir pajamas, vadovaujantis Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 12 str. nurodytais pagrindais. 2 paveikslas. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos priimtų sprendimų skaičius (pagal turtą ir pajamas ir neatsižvelgiant į turtą ir pajamas)[⁴]
VGTPĮ apibrėžti antrinės teisinės pagalbos teikimo ypatumai baudžiamosiose bylose, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, įtvirtinti atvejai, kai antrinė teisinė pagalba neteikiama, bei Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teisė priimti sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą išimtiniais atvejais, įvertinus individualią asmens situaciją. VGTPĮ numatytas 5 darbo dienų terminas, per kurį pareiškėjas turi Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pateikti trūkstamus dokumentus sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priėmimui ar metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti (toliau – deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti), kai reikalingas antrinės teisinės pagalbos teikimo pratęsimas.
VGTPĮ numatyta, kad Lietuvos advokatūros funkcija valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje apima antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybės tikrinimą pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. VGTPĮ 4 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, kad deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti, kai reikalinga pratęsti antrinės teisinės pagalbos teikimą, turi būti pateikta iki sprendime suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodytos datos, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo sprendimo galiojimo laiko pabaigos, kadangi, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos duomenimis, praktikoje pareiškėjai nespėja pateikti informacijos per šiuo metu nustatytas 5 darbo dienas. Atitinkamai tikslintina VGTPĮ 18 straipsnio 9 dalis. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-1268, kurio nuostatos įsigalios 2023 m. balandžio 1 d., siūlomas VGTPĮ 8 ir 15 straipsnių patikslinimas, nurodant, kad funkcijas pirminės teisinės pagalbos srityje vykdo savivaldybių administracijos.
Siekiant gerinti teikiamos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybę, atsižvelgiant į Aštuonioliktosios Vyriausybės programos 199.1 papunktį, siūloma:
1) Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybai (toliau – Koordinavimo taryba) suteikti teisę teikti pasiūlymus Teisingumo ministerijai dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės gerinimo. Šiuos siūlymus Koordinavimo taryba galėtų teikti įvertinusi aktualius duomenis apie teisinės pagalbos teikimo kokybę (pavyzdžiui, duomenis gautus iš: teismuose pabaigtų bylų, pareiškėjų apklausų, antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, kitų subjektų (nevyriausybinių organizacijų, ikiteisminio tyrimo institucijų atstovų, prokurorų, teisėjų, Lietuvos advokatūros (apibendrinta gautų skundų dėl advokatų veiksmų informacija)). Koordinavimo taryba efektyviam šios funkcijos vykdymui galėtų sudaryti atskirą komitetą, komisiją ar darbo grupę iš savo narių;
2) numatyti, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba organizuoja valstybės garantuojamos teisinės pagalbos gavėjų, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizavime ir (ar) teikime dalyvaujančių asmenų apklausas. Tai inter alia leistų visapusiškiau įvertinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybę;
3) papildyti Lietuvos advokatūros funkcijas (VGTPĮ 10 straipsnis) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje. Lietuvos advokatūra koordinuoja advokatų veiklą, o advokatų veikla yra susijusi su asmenų teisės į teisingą teismą įgyvendinimu, todėl siūloma numatyti, jog Lietuvos advokatūra teikia siūlymus Teisingumo ministerijai dėl antrinės teisinės pagalbos tobulinimo.
Atsižvelgiant į tai, kad mokymai yra svarbus teisinių paslaugų kokybės elementas, siūloma įtvirtinti, jog Lietuvos advokatūra dalyvauja organizuojant antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų mokymą ir tvirtina antrinės teisinės pagalbos teikimo rekomendacijas advokatams dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečiose srityse. Pažymėtina, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą Lietuvos advokatūra turėtų tikrinti antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybę pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles (VGTPĮ 10 straipsnio 1 punktas), tačiau nurodytos taisyklės nėra patvirtintos. Lietuvos advokatūra planuoja jas patvirtinti. Papildomai, siekiant efektyvesnės advokatų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą, priežiūros, siūloma numatyti, kad Lietuvos advokatūra bendradarbiauja su Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba jai vykdant VGTPĮ 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą funkciją. Atsižvelgiant į Aštuonioliktosios Vyriausybės programos 199.1 papunktį, kuriame numatyta užtikrinti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sąlygos būtų aiškios ir lengvai suprantamos, siūloma patikslinti VGTPĮ nuostatas (6 straipsnio 1 punktas, 11 straipsnio 2 dalis, 12 straipsnio 7 punktas, 14 straipsnio 5–8 punktai, 18 straipsnio 4 dalies 7 punktas, 19 straipsnis, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 23 straipsnio 4 dalis, 24 straipsnio 5 dalis, 29 straipsnis) bei numatyti vieną turto ir pajamų lygį antrinei teisinei pagalbai gauti, jį (kaip ir pagal galiojantį teisinį reguliavimą – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimas Nr.
468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygio antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“) nustatytų Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kartu, atsižvelgiant į tai, kad nurodytu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatomas ir asmens (šeimos) turto lygis antrinei teisinei pagalbai gauti, siūloma, kad šiame nutarime, o ne VGTPĮ būtų apibrėžta, koks asmens (šeimos) turtas vertinamas antrinei teisinei pagalbai gauti. Siekiant užtikrinti, kad antrinė teisinė pagalba būtų teikiama tik asmenims, kuriems ji yra būtiniausia ir ja nebūtų piktnaudžiaujama, VGTPĮ 11 straipsnio 7 dalį siūloma papildyti antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindais.
Antrinė teisinė pagalba būtų neteikiama: 1) pareiškėjui, kuriam ji reikalinga apskundžiant Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo; 2) administracinio nusižengimo byloje, kurioje gali būti skiriama ne didesnė negu 50 eurų bauda arba administracinė nuobauda – įspėjimas, 3) jeigu nepraėjo vieni metai nuo sprendimo nutraukti antrinės teisinės pagalbos teikimą priėmimo dienos, jeigu antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas dėl VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose nurodytų aplinkybių; 4) pareiškėjui teisinė pagalba yra reikalinga tuo pačiu klausimu ar toje pačioje byloje, kai sprendimo teikti antrinę teisinę pagalbą galiojimo laikas pasibaigė pareiškėjui nesikreipus į antrinę teisinę pagalbą teikti paskirtą advokatą arba po pirmos konsultacijos, taip pat, kai antrinės teisinės pagalbos teikimas buvo nutrauktas VGTPĮ 23 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodytu atveju. Atitinkamai siūloma patikslinti VGTPĮ 11 straipsnio 10 dalį dėl atvejų, kai galimas individualios pareiškėjo situacijos vertinimas, taip pat, siekiant supaprastinti šią konkrečios situacijos vertinimo procedūrą, siūloma atsisakyti dviejų sprendimų priėmimo (VGTPĮ 11 straipsnio 11 dalis). Siūloma atsisakyti VGTPĮ 12 straipsnio 9 ir 14 punktų, t. y. antrinės teisinės pagalbos teikimo skolininkams vykdymo procese, kai išieškoma iš paskutinio gyvenamojo būsto, kuriame jie gyvena bei antrinės teisinės pagalbos teikimo bylose dėl gimimo registravimo. Praktikoje tokių atvejų yra nedaug (2020 m. – 4, 2021 m. – 7), be to, šios asmenų grupės antrinę teisinę pagalbą galėtų gauti bendrąja tvarka. Atitinkamai tikslinamas VGTPĮ 13 straipsnis.
Siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir nepilnamečių interesų tinkamo užtikrinimo, VGTPĮ 12 straipsnio 11 punkte siūloma įtvirtinti, kad nepilnamečiai antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas turi teisę gauti ir, kai jie traukiami administracinėn atsakomybėn. Atsižvelgiant į Europos Komisijos 2022 m. balandžio 27 d. Rekomendaciją (ES) 2022/758 dėl žurnalistų ir žmogaus teisių gynėjų, užsiimančių visuomenine veikla, apsaugos nuo akivaizdžiai nepagrįstų ar piktnaudžiaujamojo pobūdžio teismo procesų (strateginių ieškinių dėl visuomenės dalyvavimo), siūloma į VGTPĮ 12 straipsnį įtraukti asmenis, kurie siekia pateikti teismui prašymą taikyti procedūrą dėl nesąžiningai pareikšto nepagrįsto ieškinio, kuriuo siekiama pakenkti asmens vykdomai visuomenės informavimo ar kitokiai veiklai, susijusiai su viešojo intereso tenkinimu ar gynimu, ar atgrasyti nuo šios veiklos. Norėdamas gauti antrinę teisinę pagalbą, asmuo turėtų pateikti dokumentus, patvirtinančius pradėtą bylos procesą, kuriame jis yra atsakovas (VGTPĮ 13 straipsnio 13 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad pirminės teisinės pagalbos duomenys yra kaupiami Teisinės pagalbos paslaugų informacinės sistemoje (TEISIS) ir pirminė teisinė pagalba gali būti suteikta naudojantis šios sistemos funkcionalumais (interaktyvia konsultacija), siūloma patikslinti VGTPĮ 15 straipsnį, atsisakant pasirašymo pirminės teisinės pagalbos apskaitos žurnale. VGTPĮ 18 straipsnio 2 dalyje siūloma numatyti ilgesnį terminą pareiškėjams pateikti papildomus dokumentus, reikalingus sprendimui dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priimti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos duomenimis, šiuo metu nustatytas terminas (5 darbo dienos) pareiškėjams yra per trumpas.
VGTPĮ 21 straipsnio papildymu siūloma išspręsti teisinio reguliavimo spragą, kai antrinė teisinė pagalba yra reikalinga kasacinės instancijos teismo procese, o gynėjo dalyvavimas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesuose buvo būtinas vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 51 straipsnio 1 dalies 6 punktu (kaltinamajam nedalyvaujant). BPK 367 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad tais atvejais, kai byla buvo nagrinėjama kaltinamajam nedalyvaujant, nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, gynėjai gali paduoti kasacinį skundą, jeigu nėra raštu išreikštos nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, valios. Nei BPK, nei VGTPĮ nereglamentuoja antrinės teisinės pagalbos teikimo užtikrinimo tokiu atveju. Ši spraga praktikoje išaiškėjo advokatams kreipusis į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl jų paskyrimo teikti antrinę teisinę pagalbą rengiant kasacinius skundus Sausio 13–osios byloje (Vilniaus apygardos teismo 2019 m. kovo 27 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-11-655/2019, Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. kovo 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-34-1020/2021). Siūloma patikslinti, kad antrinė teisinė pagalba nurodytu atveju kasacinės instancijos teismo procese teikiama įprasta tvarka (pagal nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, prašymą) arba pagal paminėto asmens gynėjo, kai ginamojo raštu išreikštos valios nėra, prašymą. VGTPĮ 24 straipsnio 4 dalyje siūloma atsisakyti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kai teisinė pagalba buvo teikiama bylose dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo pagal 1980 m. spalio 25 d.
Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija), grąžinimo, atsižvelgiant į Hagos konvencijos 26 straipsnį ir tai, kad tokie procesai yra išimtinai susiję su nepilnamečių vaikų interesų gynimu. Šis pakeitimas asmens, kuriam teisinė pagalba reikalinga byloje dėl neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimo, teisės gauti antrinę teisinę pagalbą, nekeičia (jam ji teikiama vadovaujantis VGTPĮ 12 straipsnio 15 punktu). VGTPĮ taip pat siūlomi redakcinio pobūdžio patikslinimai (VGTPĮ 12 straipsnio 6 punkte nurodant įstatymą, kuriame apibrėžtas senatvės pensijos amžius, VGTPĮ 10 straipsnio 5 punkte, 11 straipsnio 5 dalyje, 12 straipsnio 8 ir 18 punktuose, 15 straipsnio 2 dalyje, 20 straipsnio 1 dalyje ir 25 straipsnio 1 dalyje atsisakant įstatymų santrumpų, VGTPĮ 15 straipsnio 2 dalį, 18 straipsnio 2 dalį, 23 straipsnio 3 dalį, 31 straipsnio 4 dalį ir 32 straipsnio 3 dalį papildant nuoroda į Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymą, VGTPĮ 13 straipsnio 15 dalyje ir 22 straipsnio 4 dalyje atsisakant konkretaus įstaigos (Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos) pavadinimo nurodymo). 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų Įstatymo projekto priėmimo pasekmių nenumatoma. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai prisidės prie antrinės teisinės pagalbos teikimo sąlygų aiškumo ir valstybės garantuojamos teisinės pagalbos kokybės gerinimo. 6.
6Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Galima priimto įstatymo įgyvendinimo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo projekto atitiktis strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas atitinka strateginio lygmens planavimo dokumentus. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios kitų galiojančių įstatymų nereikės. 10. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, sąvokų ir terminų įvertinimas. Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projekte nepateikiama naujų sąvokų ir sąvokas įvardijančių terminų, todėl jie nevertintini Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, juos priimti turintys subjektai. Įstatymo projektu siūlomiems pakeitimams įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 468 „Dėl asmenų turto ir pajamų lygio antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“. Teisingumo ministrui reikės pakeisti:
1Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. vasario 14 d. įsakymą Nr.
1R-45 „Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos veiklos ataskaitos rengimo ir pateikimo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai taisyklių patvirtinimo“;
2Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. liepos 16 d. įsakymą Nr. 1R-220 „Dėl Antrinei valstybės garantuojamai teisinei pagalbai teikti reikalingų prašymo, pranešimų ir sprendimo formų bei sprendimo priėmimo dėl antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, įvertinus individualią pareiškėjo situaciją, tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2020 m. spalio 16 d. įsakymą Nr. 1R-332 „Dėl Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimo ir apmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. birželio 12 d. įsakymą Nr. 1R-148 „Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos nuostatų patvirtinimo“;
5Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. birželio 15 d. įsakymą Nr. 1R-189 „Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos koordinavimo tarybos nuostatų ir sudėties sąrašo patvirtinimo“. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Preziumuojama, kad siūlomi VGTPĮ pakeitimai dėl vieno turto ir pajamų lygio nustatymo, papildomų antrinės teisinės pagalbos neteikimo pagrindų įtvirtinimo, asmenų grupių, turinčių teisę į antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas, peržiūros, leis sutaupyti apie 40 000 Eur. Antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų mokymams planuojama skirti apie 8000 Eur. Įstatymo projektą 2023 m. įgyvendinti planuojama iš valstybės garantuojamos teisinės pagalbos funkcijai skiriamų asignavimų.
Pažymėtina, kad 2024 m. sisteminėms antrinės teisinės pagalbos kokybės gerinimo priemonėms preliminariai planuojamas papildomas lėšų poreikis sudarys apie 1 250 000 Eur (antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų mokymams ir specializacijos skatinimui (papildomam užmokesčiui už antrinės teisinės pagalbos teikimą specifinėse bylose) apie 150 000 Eur, užmokesčio bazinio dydžio didinimui iki 25[⁵] Eur apie 1 100 000 Eur). 2021 m. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansavimo suma buvo 6 328 263,01 Eur asignavimų (2020 m. ‒ 6 572 598,18, 2019 m. ‒ 6 307 794,06). Nuolat antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokatams 2021 m. už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokėtina suma buvo 1 824 475,53Eur (2020 m. ‒ 1 536 761,87 Eur, 2019 m. ‒ 1 192 743,99 Eur). Advokatams, prireikus ir konkrečioje byloje teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, už antrinės teisinės pagalbos teikimą 2021 m. mokėtina suma sudarė 2 578 883,90 Eur (sumažėjo 12,56 proc. palyginus su 2020 m. mokėtina suma), advokatų padėjėjams – 91 244,98 Eur. 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia jam įtraukti į kompiuterinę sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „antrinė teisinė pagalba“, „advokatas“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Įstatymo projektu siūlomų pokyčių kryptys buvo aptartos Koordinavimo tarybos 2022 m. rugsėjo 12 d. ir 2022 m. spalio 17 d. posėdžiuose, taip pat konsultuotasi darbo tvarka. [¹] Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. gavo 11 744 prašymų suteikti antrinę teisinę pagalbą (2020 m. ‒ 12 262, 2019 m. ‒ 18 002) ir priėmė 9 763 sprendimus suteikti antrinę teisinę pagalbą (2020 m. ‒ 10 442, 2019 m. ‒ 15 709)[¹]. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2021 m. gavo 18 421 pranešimų parinkti advokatą baudžiamosiose bylose, kai gynėjo ar įgaliotojo atstovo dalyvavimas yra būtinas (2020 m. – 26102, 2019 m. – 33985), ir parinko 18 421 advokatus (2020 m. – 26102, 2019 m. – 32456). [²] Šaltinis: VGTPT 2021 m. ataskaita. [³] Pagal Vyriausybės 2005 m. balandžio 27 d. nutarimą Nr. 468 „Dėl asmenų (šeimos) turto ir asmens pajamų lygius antrinei teisinei pagalbai gauti nustatymo“ 2021 m. asmenų (šeimos) turto ir asmens pajamų antrinei teisinei pagalbai gauti pirmas lygis sudaro 5 538,96 Eur/metus (461,58 Eur/mėn.); antras lygis ‒ 8 308,44 Eur/metus (692,37 Eur/mėn.). [⁴] VGTPT 2021 m. ataskaita. [⁵] Advokatų valandinis įkainis 2020-01-01 – 2020-10-01 buvo 16 Eur, 2020-10-02 – 2021-10-31 ‒ 18 Eur, 2021-11-01 – 2022-01-07 ‒ 19 Eur, o nuo 2022-01-08 ‒ 20 Eur (teisingumo ministro 2016 m. balandžio 13 d. įsakymas Nr. 364).
6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32
2022-12-21 Nr. XIVP-2357 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į tai, kad projekto 3 straipsniu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 dalies 1 ir
tarpusavyje, jų pagrindas – pasiūlymų teikimas, siekiant užtikrinti kokybiškesnį ir efektyvesnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, siūlytina šias funkcijas įtvirtinti viename punkte sujungiant jas jungtukais ir (ar). 2. Projekto 2 straipsniu dėstomo keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 punkte nustatomas trumpinys „turto ir pajamų lygis“, reiškiantis „asmens (šeimos) turto ir asmens pajamų lygį antrinei pagalbai gauti“. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto tekste vėliau vartojamos formuluotės „Vyriausybės nustatytas turto ir pajamų lygis“ (projekto 7 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai, projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio sakinio dalis iki dvitaškio ir šio straipsnio 7 punktas, projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnis), „turto ir pajamų lygis“ (projekto
straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 7 punktas), „Vyriausybės nustatytas asmens (šeimos) turto ir (ar) asmens pajamų lygis“ (projekto 7 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalis). Siekiant teisinio nuoseklumo, projekto nuostatos tikslintinos suvienodinant vartojamas formuluotes. 3.
administracija“. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 11 straipsniu dėstomas keičiamo įstatymo 15 straipsnio nuostatas atitinkamos sutartys dėl teisinės pagalbos teikimo sudaromos su savivaldybės administracija, o ne su savivaldybe. 4. Tikslintinos projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 punkto nuostatos, kadangi 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 2, 14, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymui Nr. XIII-1261, buvo atsisakyta sąvokų „nedarbingas asmuo“, „iš dalies darbingas asmuo“ (jas pakeitė sąvokos „asmuo, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis“ bei „asmuo, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis“). Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektas įsigalios 2023 m. liepos 1 d., o Seimas 2022 m. gruodžio 20 d. priėmė Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymą (projekto Nr. XIVP-2014(2), kuriuo sąvoka ,,darbingumo lygis“ keičiama į sąvoką ,,dalyvumo lygis“ ir kurio įsigaliojimas numatytas 2024 m. sausio 1 d. Todėl atsižvelgus į tai ir siekiant teisėkūros ekonomiškumo, kartu turėtų būti tikslinamos ne tik šios dalies, bet ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose vartojamos sąvokos „darbingumo lygis“ „specialiųjų poreikių lygis“, „neįgalumas“ (vartoti tokias sąvokas kaip siūloma Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje ir numatyti vėlesnį šių nuostatų įsigaliojimą, t. y. 2024 m. sausio 1 d.). Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] A.
Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (85) 239 6164, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
2023-06-28 Nr. XIVP-2357(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projekto 1 straipsniu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 straipsnio 4 punkte siūloma nustatyti, kad pareiškėjas privalo, kai antrinė teisinė pagalba teikiama ilgiau kaip metus, kasmet nuo sprendimo suteikti antrinę teisinę pagalbą priėmimo dienos pateikti šį sprendimą priėmusiai institucijai teisingumo ministro nustatytos formos metinę asmens pajamų ir asmens (šeimos) turto deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, o ši deklaracija turi būti pateikta iki sprendime suteikti antrinę teisinę pagalbą nurodytos datos, bet ne vėliau kaip per mėnesį nuo sprendimo galiojimo laiko pabaigos dienos. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokios teisinės pasekmės kiltų tuo atveju, jeigu pareiškėjas minėtos deklaraciją nepateiktų, arba aukščiau minėta deklaracija būtų pateikta vėliau, nei nurodyta sprendime suteikti antrinę teisinę pagalbą ar praėjus daugiau kaip mėnesiui nuo sprendimo galiojimo laiko pabaigos dienos. Svarstytina, ar tokiu atveju antrinės teisinės pagalbos teikimas neturėtų būti nutrauktas, papildant projekto 18 straipsniu keičiamo įstatymo 23 straipsnio 1 dalį atitinkamu antrinės teisinės pagalbos nutraukimo pagrindu.
Be to, atkreiptinas dėmesys, jog projekto 13 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo
trunka ilgiau kaip metus, tarnyba, gavusi šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą pareiškėjo deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti, kasmet patikrina, ar asmuo, remiantis pateikta deklaracija antrinei teisinei pagalbai gauti, turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal šį įstatymą, ir per šio straipsnio 2 dalyje nustatytus terminus priimą naują sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo“. Taigi iš šios nuostatos sektų, kad kasmet priimamas naujas sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo po to, kai gavus įstatymo 4 straipsnio 4 dalyje nurodytą pareiškėjo deklaraciją antrinei teisinei pagalbai gauti yra patikrinama, ar asmuo turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą pagal įstatymą. Svarstytina, ar projektas neturėtų būti patikslintas, kad abejose aptariamose projekto nuostatose veiksmai
„deklaracijos pateikimas“ ir „sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo
priėmimas“ būtų atliekami ta pačia seka. 2. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte siūloma nustatyti, kad Teisingumo ministerija kartu su Lietuvos advokatūra ir tarnyba užtikrina specialiuosius mokymus advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse. Atkreipiame dėmesį, jog Advokatūros įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad advokatas turi teisę pasirinkti teisės sritį, kurioje jis teikia teisines paslaugas (advokato specializacija). Taigi, pagal Advokatūros įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą advokatai specializuojasi ne konkrečiose srityse, kaip yra siūloma nustatyti vertinamoje projekto nuostatoje, bet konkrečioje teisės srityje.
Siekiant teisės aktų sistemos suderinamumo, projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 6 punkte dviejose vietose prieš žodį „srityse“ įrašytinas žodis „teisės“. Pritarus šiai pastabai, atitinkamai reikėtų patikslinti ir projekto 6 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 10 straipsnio 5 punkto, projekto 12 straipsnio 1 ir 2 dalyse dėstomų keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 ir 7 dalių, projekto 25 straipsnio 2 dalies nuostatas. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (85) 239 6164, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8
5) 239 6165, el. p. [email protected]
Nr. XIVP-2357
dalyvavo: Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius, komiteto nariai Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas, Arūnas Valinskas. Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos teisingumo viceministrė Jurga Greičienė, Teisingumo ministerijos teisinių paslaugų politikos grupės vadovė Aurelija Giedraitytė, vyriausioji patarėja Neringa Keršienė, vyresnioji patarėja Vaida Rudėnaitė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė Živilė Poželienė, finansų skyriaus vedėja Ingrida Skebė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja Akvilė Dulevičiūtė-Akimovienė, patarėja Milda Masteikienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2022-12-213 1.
Atsižvelgus į tai, kad projekto 3 straipsniu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 dalies 1 ir 7 punktuose įtvirtintos Koordinavimo tarnybos funkcijos glaudžiai susijusios tarpusavyje, jų pagrindas – pasiūlymų teikimas, siekiant užtikrinti kokybiškesnį ir efektyvesnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, siūlytina šias funkcijas įtvirtinti viename punkte sujungiant jas jungtukais ir (ar). Pritarti
trumpinys „turto ir pajamų lygis“, reiškiantis „asmens (šeimos) turto ir asmens pajamų lygį antrinei pagalbai gauti“. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto tekste vėliau vartojamos formuluotės „Vyriausybės nustatytas turto ir pajamų lygis“ (projekto 7 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai, projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio sakinio dalis iki dvitaškio ir šio straipsnio 7 punktas, projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnis), „turto ir pajamų lygis“ (projekto 10 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalis, projekto 12 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 7 punktas), „Vyriausybės nustatytas asmens (šeimos) turto ir (ar) asmens pajamų lygis“ (projekto 7 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalis). Siekiant teisinio nuoseklumo, projekto nuostatos tikslintinos suvienodinant vartojamas formuluotes. Pritarti
departamentas
vietoj žodžio „savivaldybe“ įrašytina formuluotė „savivaldybės administracija“.
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 11 straipsniu dėstomas keičiamo įstatymo 15 straipsnio nuostatas atitinkamos sutartys dėl teisinės pagalbos teikimo sudaromos su savivaldybės administracija, o ne su savivaldybe. Pritarti
projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 punkto nuostatos, kadangi 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 2, 14, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir įstatymo papildymo 201 straipsniu įstatymui Nr. XIII-1261, buvo atsisakyta sąvokų „nedarbingas asmuo“, „iš dalies darbingas asmuo“ (jas pakeitė sąvokos
„asmuo, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis“ bei „asmuo, kuriam
nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis“). Tačiau kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektas įsigalios 2023 m. liepos 1 d., o Seimas 2022 m. gruodžio 20 d. priėmė Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymą (projekto Nr. XIVP-2014(2), kuriuo sąvoka ,,darbingumo lygis“ keičiama į sąvoką ,,dalyvumo lygis“ ir kurio įsigaliojimas numatytas
ekonomiškumo, kartu turėtų būti tikslinamos ne tik šios dalies, bet ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose vartojamos sąvokos „darbingumo lygis“
„specialiųjų poreikių lygis“, „neįgalumas“ (vartoti tokias sąvokas kaip
siūloma Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje ir numatyti vėlesnį šių nuostatų įsigaliojimą, t. y. 2024 m. sausio 1 d.). Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai – negauta. 4.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos advokatūra 2023-03-24 Lietuvos advokatūroje gautas Lietuvos Respublikos Seimo Žmogaus teisių komiteto prašymas pateikti nuomonę dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-15914, 6, 7, 8, 9,10,11,12,13,14,15,18,19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2357 (toliau - Projektas). Atsakant pažymime, kad Lietuvos advokatūra jau yra teikusi savo pastabas ir pasiūlymus dėl minėto teisės akto Projekto ankstesniame derinimo etape. Į Lietuvos advokatūros pastabas iš esmės buvo atsižvelgta, todėl pagal kompetenciją šiame etape
teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-03-0817 Argumentai: Šiandien Lietuva yra perėmusi gerąją patirtį iš Skandinavijos šalių, kuomet baudžiamajame procese atsiradusi ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro bei teisėjo specializacija, susijusi su dalyvavimu baudžiamajame procese, kai nusikaltimo auka yra nepilnametis vaikas. Teismuose dirba profesionalių teismų psichologų komandos, kurių interesų sritis – būtent darbas su vaikais teisinėje sistemoje. Profesionalus ir kokybiškas vaiko, nukentėjusiojo nuo seksualinio smurto, atstovavimas baudžiamajame procese yra ypatingai svarbus ir reikšmingas. Labai svarbu yra užtikrinanti jo teisių ir laisvių apsaugą, kuomet jis pats dėl amžiaus negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų bei apginti savo teisėtų interesų.
Deja, iš nevyriausybinių organizacijų, veikiančių šioje srityje, tenka dažnai išgirsti apie nekokybišką ir neprofesionalų vaiko teisių bei teisėtų interesų atstovavimo baudžiamajame procese, kuomet yra paskiriama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Tokiais atvejais galima padaryti nepataisomų klaidų, kurios gali dar labiau traumuoti ir taip nukentėjusius vaikus. Seksualinį smurtą patyręs vaikas psichologinę traumą gali pakartotinai patirti dėl neigiamų artimiausios socialinės aplinkos reakcijų, įvykio išviešinimo žiniasklaidoje, netinkamų, nekoordinuotų ir nesavalaikių įvairių žinybų veiksmų, dalyvavimo daugkartinėse apklausose. Netinkamas atstovavimas vaiko interesams gali kelti rimtą grėsmę net teisingumui, kuomet vaikui nebus sudaryta galimybė pasinaudoti visomis savo teisėmis. Atsižvelgiant į tai, siūlome nustatyti, kad bylose, kuriose nepilnamečiai vaikai yra patyrę seksualinį smurtą, jų teisęs ir teisėtus interesus atstovautų specialiai parengti advokatai, kurie bus apmokyti pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą darbui bylose, kuriose nepilnamečiai vaikai yra patyrę seksualinį smurtą, o už teisinės pagalbos teikimą tokiose bylose mokamas užmokestis būtų ne mažesnis kaip dvigubas advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo taikomo dydžio užmokestis. Taip pat siūloma nustatyti terminą per kurį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo seksualinį smurtą galimai patyrusiems vaikams. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip“
„17 straipsnis. Sutarčių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sudarymas ir užmokestis už
antrinės teisinės pagalbos teikimą. 1.
užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, tarnyba sudaro atskiras sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo:
1) su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti. Šios sutartys sudaromos 5 metams;
2) su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą;
3) su specialiai parengtais advokatais, kurie išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. 2. Tarnyba sudaro du tris atskirus antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašus pagal šio straipsnio 1 dalį. Šiuose sąrašuose turi būti nurodyta, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašai pateikiami Lietuvos advokatūrai. 3. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų advokatų skaičių nustato teisingumo ministras, atsižvelgdamas į antrinės teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo principus bei antrinės teisinės pagalbos poreikį, nustatytą įvertinus statistinius duomenis apie antrinės teisinės pagalbos teikimą. Šie advokatai atrenkami konkurso būdu. Konkurso nuostatus, suderinęs su Lietuvos advokatūra, tvirtina teisingumo ministras. Su šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte punktuose nurodytais advokatais sutartys dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sudaromos teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos advokatūra. 4. Pavyzdinę sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra. Sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nustatyta advokato pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą, šios pareigos atlikimo sąlygos ir tvarka, sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka.
Sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuolat, kai nėra sutarties pažeidimo, gali būti vienašališkai nutraukta teisingumo ministrui sumažinus advokatų, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, skaičių. Sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus, kai nėra sutarties pažeidimo, gali būti vienašališkai nutraukta teisingumo ministro nustatyta tvarka tarnybai nustačius, kad sumažėjo antrinės teisinės pagalbos poreikis, nustatytas įvertinus statistinius duomenis apie antrinės teisinės pagalbos teikimą. Šioje dalyje nurodytos sutartys nutraukiamos atsižvelgiant į konkretaus advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, darbo krūvį, raštu įspėjus advokatą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki sutarties nutraukimo. 5. Teisingumo ministro nustatytos formos rašytinį advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje (toliau – sutikimas) pateikusio pareiškėjo prašymu su advokatu sudaroma sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje (toliau – sutartis konkrečioje byloje). Sutikimas reiškia advokato įsipareigojimą, tarnybai priėmus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaryti su tarnyba sutartį konkrečioje byloje. Sutarties konkrečioje byloje sudarymo sąlygas ir tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra. Advokatai, su kuriais buvo sudaryta sutartis konkrečioje byloje, priskiriami prie advokatų, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, tačiau jie nėra įtraukiami į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. 6. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams, jeigu sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nenumatyta kitaip, tarnyba neatlygintinai užtikrina darbo vietą tarnybos patalpose ir sudaro sąlygas naudotis kitu turtu, būtinu antrinei teisinei pagalbai teikti. 7.
antrinės teisinės pagalbos ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos išvados teikimą mokamas užmokestis. Advokatų užmokesčio dydis turi būti nustatytas taip, kad skatintų ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas pastovus mėnesinis užmokestis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai). Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai), taikant ne mažesnis kaip dvigubą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamą taikomo dydžio užmokestį. 8. Šiame įstatyme numatytais atvejais antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokato padėjėjams mokama 80 procentų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo Vyriausybės nustatyto dydžio užmokesčio. 9. Antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai teisingumo ministro nustatyta tvarka renka ir kaupia duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą. Duomenims rinkti, kaupti ir perduoti gali būti naudojamos informacinės technologijos, sudarančios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos informacinę sistemą. Renkant, kaupiant ir perduodant duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą, turi būti užtikrinama advokato profesinės paslapties apsauga.“ Nepritarti
straipsnio 1 dalies pakeitimas yra netikslingas ir perteklinis.
Praktikoje dalis advokatų specializuojasi (turi patirties) teikti antrinę teisinę pagalbą specifinėse bylose, tačiau šie advokatai atskirų sutarčių su VGTP tarnyba nesudaro. Siūlomas pakeitimas sukeltų dviprasmiškumą, nes advokatas, pageidaujantis antrinę teisinę pagalbą teikti ne tik nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet ir kitose bylose, turėtų su VGTP tarnyba sudaryti dvi sutartis, nors toks atskirų sutarčių sudarymas nebūtų taikomas kitais antrinės teisinės pagalbos teikimo atvejais. 2) informacija apie advokato specializaciją (išklausytus specialius mokymus) gali būti nurodoma VGTPĮ 17 straipsnio 2 dalyje nurodytuose advokatų sąrašuose. 3) Vadovaujantis VGTPĮ 6 straipsnio 2 punktu, Vyriausybei pavesta nustatyti už antrinę teisinę pagalbą mokamo užmokesčio dydį. Atsižvelgiant į tai, siekiant nustatyti didesnį užmokestį advokatams už suteiktą antrinę teisinę pagalbą tam tikrose bylose, tikslintinos už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364, nuostatos. 2. Seimo narys
5 Papildyti Įstatymo 18 straipsnį naująją 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Tarnyba, sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galimai patyrusiems seksualinį smurtą vaikams priima ne vėliau kaip kitą darbo dieną po informacijos apie šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyto advokato paskyrimo poreikį gavimo.“ Buvusias 18 straipsnio 5-15 dalis laikyti atitinkamai 6-16 dalimis.
Nepritarti Baudžiamosiose bylose ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažįstama, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas baudžiamojoje byloje būtinas, be kita ko, kai nepilnametis baudžiamojoje byloje yra nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (BPK 51 ir 55 straipsniai). Antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą šiuo atveju paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas, o ne VGTP tarnyba (VGTPĮ 12 straipsnio 12 punktas, 21 straipsnis). 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti įstatymo projektui Nr. XIVP-2357
“Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo
Nr. VIII 1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo“ ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 2, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: T. V. Raskevičius, V. Bakas, E. Gentvilas. Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Žmogaus teisių komiteto biuro patarėja Inga Strazdė Žmogaus teisių komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22,
2023-06-14
pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininkės pavaduotoja Agnė Širinskienė, nariai: Arvydas Anušauską pavaduojanti Jurgita Sejonienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Marius Matijošaitis, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas.
Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, komiteto biuro padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovai: viceministrė Gabija Grigaitė-Daugirdė, Teisinių paslaugų politikos grupės vadovė Aurelija Giedraitytė, vyriausioji patarėja Neringa Keršienė, vyresnioji patarėja Vaida Rudėnaitė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovės: Šeimos ir vaiko teisių apsaugos grupės vadovė Kristina Stepanova,vyriausioji paretarėja Giedrė Mikalauskienė, Psichikos sveikatos skyriaus patarėja Edita Bishop, Advokatų tarybos pirmininkas Mindaugas Kukaitis, Lietuvos advokatūros direktoriaus pavaduotoja Sandra Zajančiauskaitė, Lietuvos advokatūros teisininkė Kristina Osokinė, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktoriaus pavaduotoja Asta Slidziauskienė, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Eglė Drėgvaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2022-12-213 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Atsižvelgus į tai, kad projekto 3 straipsniu Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 4 dalies 1 ir 7 punktuose įtvirtintos Koordinavimo tarnybos funkcijos glaudžiai susijusios tarpusavyje, jų pagrindas – pasiūlymų teikimas, siekiant užtikrinti kokybiškesnį ir efektyvesnį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą, siūlytina šias funkcijas įtvirtinti viename punkte sujungiant jas jungtukais ir (ar). Pritarti
įstatymo 6 straipsnio 1 punkte nustatomas trumpinys „turto ir pajamų lygis“, reiškiantis „asmens (šeimos) turto ir asmens pajamų lygį antrinei pagalbai gauti“. Atkreiptinas dėmesys, jog projekto tekste vėliau vartojamos formuluotės „Vyriausybės nustatytas turto ir pajamų lygis“ (projekto 7 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktai, projekto 8 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 12 straipsnio sakinio dalis iki dvitaškio ir šio straipsnio 7 punktas, projekto 20 straipsniu keičiamo įstatymo 29 straipsnis), „turto ir pajamų lygis“ (projekto 10 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 14 straipsnio 7 dalis, projekto 12 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 7 punktas), „Vyriausybės nustatytas asmens (šeimos) turto ir (ar) asmens pajamų lygis“ (projekto 7 straipsnio 7 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 10 dalis). Siekiant teisinio nuoseklumo, projekto nuostatos tikslintinos suvienodinant vartojamas formuluotes. Pritarti
keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžio „savivaldybe“ įrašytina formuluotė „savivaldybės administracija“.
Atkreiptinas dėmesys, jog pagal projekto 11 straipsniu dėstomas keičiamo įstatymo 15 straipsnio nuostatas atitinkamos sutartys dėl teisinės pagalbos teikimo sudaromos su savivaldybės administracija, o ne su savivaldybe. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 12 straipsnio 6 punkto nuostatos, kadangi 2019 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 2, 14, 16, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24 straipsnių, ketvirtojo ir penktojo skirsnių pavadinimų pakeitimo ir įstatymo papildymo 20¹ straipsniu įstatymui Nr. XIII-1261, buvo atsisakyta sąvokų „nedarbingas asmuo“, „iš dalies darbingas asmuo“ (jas pakeitė sąvokos „asmuo, kuriam nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis“ bei
„asmuo, kuriam nustatytas 30–55 procentų darbingumo lygis“). Tačiau kartu
atkreiptinas dėmesys į tai, kad projektas įsigalios 2023 m. liepos 1 d., o Seimas 2022 m. gruodžio 20 d. priėmė Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymą (projekto Nr. XIVP-2014(2), kuriuo sąvoka ,,darbingumo lygis“ keičiama į sąvoką ,,dalyvumo lygis“ ir kurio įsigaliojimas numatytas 2024 m. sausio 1 d. Todėl atsižvelgus į tai ir siekiant teisėkūros ekonomiškumo, kartu turėtų būti tikslinamos ne tik šios dalies, bet ir kitos keičiamo įstatymo nuostatos, kuriose vartojamos sąvokos
„darbingumo lygis“ „specialiųjų poreikių lygis“, „neįgalumas“ (vartoti tokias
sąvokas kaip siūloma Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje ir numatyti vėlesnį šių nuostatų įsigaliojimą, t. y. 2024 m. sausio 1 d.). Pritarti
partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-03-246
<...>
Dėl įstatymų projektų tikslo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – Teisingumo ministerija) lydraštyje dėl įstatymų projekto derinimo nurodyta, kad
„įstatymų projektų tikslas – gerinti valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos efektyvumą ir didinti teikiamų paslaugų kokybę, atsižvelgiant į šiai sričiai skiriamą finansavimą.“ Manytina, kad praktika kai teisėkūros projektai, kuriais siekiama įgyvendinti tokias Konstitucines teises, kaip teisė į teisingą teismą ir teisę turėti advokatą, yra derinamos prie „skiriamo finansavimo“, o ne priešingai, yra ydinga ir neatitinka Europos Sąjungos teisėkūros principų. Šiame kontekste akcentuotina 2016 m. spalio 26 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos (ES) 2016/1919 dėl teisinės pagalbos įtariamiesiems ir kaltinamiesiems vykstant baudžiamajam procesui ir prašomiems perduoti asmenims vykstant Europos arešto orderio vykdymo procedūroms 7 straipsnio pirma dalis kuri numato, kad „valstybės narės imasi reikiamų priemonių, taip pat susijusių su finansavimu, siekdamos užtikrinti: a) veiksmingą teisinės pagalbos sistemą, kuri yra tinkamos kokybės, ir b) kad teisinės pagalbos paslaugos būtų tinkamos kokybės siekiant užtikrinti teisingą procesą, tinkamai atsižvelgiant į teisinės profesijos nepriklausomumą.“ Remiantis tuo, darytina išvada, kad derinimui pateiktų įstatymų projektų tikslas turėtų būti ne teisinių paslaugų kokybės didinimas atsižvelgiant į finansavimą, o kokybės gerinimui būtino finansavimo didinimas.
<...>
Dėl VGTPĮ Projekto 5 straipsnio VGTPĮ Projekto 5 straipsniu, siūloma keisti VGTPĮ 10 straipsnį ir pakeisti šio straipsnio 1 punktą:
1) Lietuvos advokatūra, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą: tikrina antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų, advokatų padėjėjų veiklos kokybę pagal Lietuvos advokatūros patvirtintas antrinės teisinės pagalbos kokybės vertinimo taisykles. Sprendimas dėl antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų veiklos kokybės įvertinimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo informacijos, kuri buvo pagrindas pradėti antrinę teisinę pagalbą teikiančio advokato veiklos kokybės tikrinimą, gavimo dienos bendradarbiauja su tarnyba jai vykdant šio įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 punkte nurodytą funkciją ir teikia siūlymus dėl sutarčių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nutraukimo“.
Vertinant šį pakeitimą, būtų netikslinga atsisakyti advokatų bei advokatų padėjėjų, teikiančių antrinę teisinę pagalbą kokybės vertinimo, kadangi pagrindinis šių įstatymų projektų tikslas, nurodytas Teisingumo ministerijos lydraštyje, yra gerinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos efektyvumą ir didinti teikiamų paslaugų kokybę. Be kita ko, pritartina siūlymui dėl bendradarbiavimo su Valstybės garantuojamos teisės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) jai vykdant sutarčių dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo vykdymo kontrolę, tačiau pažymi, kad Lietuvos advokatūra nėra sutarties tarp advokato ir Tarnybos šalis ir negali teikti konkrečių siūlymų dėl sutarčių, kurios šalimi ji nėra, nutraukimo. Manytina, kad veiksmingiau būtų į VGTPĮ arba į sutartį tarp Tarnybos ir advokato įtraukti nuostatą, kad gavus daugiau nei 3 skundus per vienerius metus dėl advokato paslaugų kokybės, kurių pagrindu Lietuvos advokatūra pripažino advokatą pažeidus profesinę veiklą ar etiką, yra pagrindas Tarnybai svarstyti teisinių paslaugų sutarties su advokatu nutraukimą.
Remiantis tuo, siūlytina nekeisti šiuo metu galiojančio VGTPĮ 10 straipsnio 1 punkto ir atitinkamai papildyti straipsnį punktu, numatančiu Lietuvos advokatūros funkciją: „bendradarbiauja su tarnyba jai vykdant šio įstatymo 9 straipsnio
Taip pat, pritartina VGTPĮ 10 straipsnio papildymui 2 punktu, kad Lietuvos advokatūra, siekdama padėti užtikrinti efektyvų antrinės teisinės pagalbos teikimą „teikia siūlymus Teisingumo ministerijai dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tobulinimo“. VGTPĮ Projektu siūloma pildyti VGTPĮ 10 straipsnį 3 punktu, numatant, kad Lietuvos advokatūra „<...> dalyvauja organizuojant advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, mokymą;“ ir 4 punktu „tvirtina antrinės teisinės pagalbos teikimo rekomendacines gaires dėl šios teisinės pagalbos teikimo konkrečiose srityse“. Manytina, kad abi šios funkcijos yra suderinamos ir papildančios viena kitą, todėl atsižvelgiant į galiojančio AĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą Lietuvos advokatūros funkciją organizuoti ir įgyvendinti advokatų kvalifikacijos tobulinimą, manytina, kad VGTPĮ Projektu siūlomus VGTPĮ 10 straipsnio 3, 4 punktus reikėtų sujungti į vieną punktą ir išdėstyti taip: „Lietuvos advokatūra <....> 3) organizuoja advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, mokymus bei teikia rekomendacijas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečiose srityse“. Pastabų kitiems VGTPĮ Projekto siūlymams Lietuvos advokatūra neturi. Pritarti Į Lietuvos advokatūros pastabas iš esmės atsižvelgta. 2.
3 Dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) projekto 5 straipsnio, kuriuo siūloma pakeisti VGTPĮ
teisinės pagalbos tarnyba (toliau – Tarnyba) „10) organizuoja mokymą, susijusį su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimu, rengia ir tvirtina specialių mokymų programas advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse“. Lietuvos advokatūra tokios funkcijos priskyrimui Tarnybai kategoriškai nepritaria. Tarnyba nėra kompetentinga institucija, galinti rengti ir tvirtinti mokymų programas advokatams. Tarnyba atlieka jai įstatymo suteiktas funkcijas, savo esme susijusias su valstybės garantuojamos teisinės pagalbos organizavimu, tačiau nėra įgaliota ir negali spręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo kokybės klausimų, o juolab organizuoti specialių mokymų ir nustatyti kvalifikacinius reikalavimus. Akcentuotina, kad remiantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo (toliau – AĮ) 57 straipsnio 1 dalies 5 punktu, funkcija organizuoti ir įgyvendinti advokatų kvalifikacijos tobulinimą suteikta išskirtinai Lietuvos advokatūrai. Kaip ne kartą minėta susitikimų metu, Lietuvos advokatūra specialių mokymų programas advokatams galėtų derinti su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, o programas rengti planuojama pasitelkiant Lietuvos universitetus. Atsižvelgiant į tai, netikslinga ir nepagrįsta Tarnybai priskirti funkcijos, kuri savo esme yra nebūdinga Tarnybai ir nesusijusi su pagrindiniu Tarnybos uždaviniu – užtikrinti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą pagal šį įstatymą (VGTPĮ 9 str. 2 d.). Taigi Lietuvos advokatūra iš esmės nepritaria VGTPĮ projekto 5 straipsnio 1 dalimi siūlomam pakeitimui, nes nurodyta funkcija turi būti pavedama Lietuvos advokatūrai. Pritarti iš dalies Patikslintos jungtinio projekto Nr. XIVP-2537(2) 3 straipsnio nuostatos. 3.
2023-06-066 Dėl VGTPĮ projekto 6 straipsnio, kuriuo siūloma papildyti VGTPĮ 10 straipsnį 4 punktu, nurodant, kad Lietuvos advokatūra „4) dalyvauja organizuojant advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, mokymą, rengiant specialių mokymų programas advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užtikrina advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, mokymą pagal patvirtintas specialių mokymų programas, ir teikia rekomendacijas advokatams dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečiose srityse;“ Lietuvos advokatūra siūlomai teisės normos redakcijai nepritaria. Kaip jau minėta, remiantis AĮ 57 straipsnio 1 dalies 5 punktu, Lietuvos advokatūra, o ne kuri kita institucija, organizuoja ir įgyvendina advokatų kvalifikacijos tobulinimą. Be to, VGTPĮ 10 straipsnio 1 punktas, taip pat tik Lietuvos advokatūrai paveda vykdyti antrinės teisinės pagalbos paslaugų kokybės kontrolę. Nuosekliai laikantis įstatymų leidėjo valios, Lietuvos advokatūra turėtų būti pagrindinis specialių mokymų programų advokatams rengėjas, o ne šiame procese dalyvauti tik kaip patariamoji institucija. Remiantis tuo, nepritariama VGTPĮ projekto 6 straipsniu keičiamo VGTPĮ 10 straipsnio 4 punkto formuluotei ir siūloma ją keisti, išdėstant taip: „4) dalyvauja organizuojant advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą, mokymą, rengiant specialių mokymų programas advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užtikrina advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, mokymą pagal patvirtintas specialių mokymų programas, ir teikia rekomendacijas advokatams dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečiose srityse“. Pritarti iš dalies Patikslinti jungtinio projekto Nr.
XIVP-2537(2) 6 straipsniu keičiamo VGTP įstatymo 10 straipsnio 4, 5 punktai ir išdėstyti taip: „4) įgyvendina advokatų mokymą pagal specialiųjų mokymų programas;
5) teikia advokatams rekomendacijas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečiose srityse;“
2 Dėl VGTPĮ projekto 12 straipsnio 2 dalies, kuria siūloma pakeisti VGTPĮ 17 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Advokatams už antrinės teisinės pagalbos ir šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos išvados teikimą mokamas užmokestis. Advokatų užmokesčio dydis turi būti nustatytas taip, kad skatintų juos specializuotis, ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas pastovus mėnesinis užmokestis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai). Advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą didinamas Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Lietuvos advokatūra nepritaria siūlomam pakeitimui, numatančiam, kad „Advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą didinamas Vyriausybės nustatyta tvarka“. Pirmiausia pareiga didinti specializuotų advokatų užmokestį turi būti numatyta įstatyminiu lygmeniu, be to, turi būti numatytas ir minimalus didinimo rėžis, pvz., kaip siūlyta ankstesniais projektais, ne mažiau kaip dvigubas numatytas užmokesčio bazinis dydis (toliau – UBD).
Pažymėtina, jog advokatai turi būti suinteresuoti skirti savo papildomą laiką dalyvauti parengtose mokymų programose. Advokatas yra laikomas aukščiausios kvalifikacijos teisininku ir pareigos specializuotis jam nenumato joks teisės aktas, t.y. advokatai laisvoje rinkoje gali savarankiškai spręsti kurioje srityje kelti savo kvalifikaciją ir neturi pareigos baigti kokių nors specialių kursų, o juolab pagal tai diferencijuoti savo nustatytus valandinius paslaugų įkainius. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema yra nepajėgi advokatui, teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, už paslaugas mokėti net pusės vidutinio rinkoje taikomo valandinio įkainio. Negalima tikėtis, kad advokatas, kuris paslaugas teikia už žemiausią rinkoje tos pačios profesijos atstovų taikomą valandinį įkainį, dar papildomai skirs savo laiką lankyti specialius mokymus. Už tai advokatui turi būti numatytas protingas ir proporcingas atlygis, kitu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema pasidarys tik dar mažiau patraukli, o parengtuose mokymuose neatsiras norinčių dalyvauti. Atsižvelgiant į pastarųjų dešimtmečių praktiką, kai UBD dydis reguliuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka per metus nepakyla daugiau nei 1-2 eurais, darytina pagrįsta išvada, kad pareiga advokatui, baigusiam specialius mokymus ir teikiančiam antrinę teisinę pagalbą, mokėti ne mažesnį nei dvigubą Vyriausybės nustatytą UBD, turi būti įtvirtinta įstatyme. Tai būtų garantas, kad advokatai skyrę savo laiką specialiems mokymams už tai gaus atitinkamą atlygį. Taigi Lietuvos advokatūros įsitikinimu, užmokesčio, taikomo specialius mokymus baigusiems advokatams, dydžio klausimo pagrindinės reguliacinės nuostatos turi būti nustatytos įstatymu.
Dėl VGTPĮ projekte naudojamos formuluotės „išklausęs specialią mokymų programą“, Lietuvos advokatūros nuomone, būtų tikslingiau naudoti „baigęs specialią mokymų programą“, taip paliekant galimybę mokymų rengėjui nuspręsti, ar advokatui pakaks mokymus išklausyti, ar išklausius programą dar reiktų, pavyzdžiui, išlaikyti egzaminą ar testą. Dėl kitų VGTPĮ projekto punktų Lietuvos advokatūra pagal kompetenciją ir dėl itin riboto termino projektų vertinimui nepasisako. Pritarti iš dalies Didesnis užmokestis už specializaciją specifinėse bylose numatytinas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarime, kuriame įtvirtintos nuostatas dėl užmokesčio už valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą. Komitete vykusių klausymų metu, dalyvaujant Teisingumo ministerijos ir Lietuvos advokatūros atstovams, atsižvelgiant į Valstybės finansines galimybes apsvarstytas kompromisinis užmokesčio advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, variantas. Jungtinio projekto Nr. XIVP-2537(2) 12 straipsniu yra keičiamas VGTP įstatymo 17 straipsnis, kuriame nustatoma, kad advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užmokestis didinamas ne mažiau kaip trečdaliu Vyriausybės nustatyta tvarka. 5. Lietuvos advokatūra 2023-06-123 Lietuvos advokatūra suderinimui teikia galutines pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau – VGTPĮ) Nr. VIII 1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo Projekto XIVP-2357(2) (sujungti projektai XIVP-2357, XIVP-2414, XIVP-2416) (toliau – Projektas).
Dėl Projekto 3 straipsnio Kaip jau ne kartą minėta, Lietuvos advokatūra nuosekliai laikosi pozicijos, kad specialių mokymų advokatams, teikiantiems antrinę teisinę pagalbą, organizavimas ir įgyvendinimas turi būti pavestas Lietuvos advokatūrai. Akcentuotina, kad remiantis Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 5 punktu, įstatymo leidėjo valia advokatų kvalifikacijos tobulinimo organizavimas ir įgyvendinimas yra išskirtinai tik Lietuvos advokatūros funkcija. Remiantis tuo, nepritartina Projektu siūlomam reguliavimui, kuriuo „specialių mokymų poreikis, kryptys ir apimtis, mokymų programų rengimo, mokymų organizavimo ir įgyvendinimo tvarka nustatoma teisingumo ministro tvirtinamose advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, specialių mokymų organizavimo taisyklėse.“ Lietuvos advokatūra, suprasdama ir vertindama tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą valstybės garantuojamos teisinės pagalbos srityje, siūlo koreguoti minėtą Projekto 3 straipsnį ir VGTPĮ 7 straipsnio 1 dalies
advokatūros advokatų taryba:
„6) kartu su Lietuvos advokatūra ir Valstybės garantuojamos teisinės
pagalbos tarnyba užtikrina specialius mokymus advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse. Šių specialių mokymų poreikis, kryptys ir apimtis, mokymų programų rengimo, mokymų organizavimo ir įgyvendinimo tvarka nustatoma su Lietuvos advokatūros advokatų taryba suderintose teisingumo ministro tvirtinamose advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, specialių mokymų organizavimo taisyklėse.“.
Pritarti iš dalies Siūloma nuostata:
„6) kartu su Lietuvos advokatūra ir Valstybės
garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba užtikrina specialiuosius mokymus advokatams, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse. Šių specialiųjų mokymų poreikis, kryptys ir apimtis, mokymų programų rengimo, mokymų organizavimo ir įgyvendinimo tvarka, suderinus su Lietuvos advokatūra, nustatoma teisingumo ministro tvirtinamose advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, specialiųjų mokymų organizavimo taisyklėse;“
2023-06-126 Atsižvelgiant į prieš tai minėto Projekto 3 straipsnio pakeitimą, Lietuvos advokatūros nuomone, koreguotinas ir Projekto 6 straipsnis, kuriuo siūloma papildyti VGTPĮ 10 straipsnį 4 punktu išdėstant jį taip: „Lietuvos advokatūra „4) derina su Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija advokatų, kurie teikia antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, specialių mokymų organizavimo taisykles ir įgyvendina advokatų mokymą pagal specialių mokymų programas.“ Nepritarti Galiojančio VGTPĮ 10 str. 2 p. numatyta, kad Lietuvos advokatūra atlieka kitas šio įstatymo, Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas. Nuostata būtų perteklinė ir neatitiktų VGTPĮ dėstymo nuoseklumo, nes, pavyzdžiui, VGTPĮ 17 str. 3-5 d., 18 str. 5 d., taip pat numatytas teisės aktų derinimas su Lietuvos advokatūra, tačiau 10 str. atskirų teisės aktų derinimas neįvardijamas. 7.
2 Dėl Projekte naudojamos formuluotės „išklausęs specialią mokymų programą“ Lietuvos advokatūros nuomone, būtų tikslingiau naudoti „baigęs specialią mokymų programą“, taip paliekant galimybę specialių mokymų rengėjui nuspręsti, ar advokatui pakaks mokymus išklausyti, ar išklausius programą dar reiktų, pavyzdžiui, išlaikyti egzaminą ar testą. Atsižvelgiant į ribotą Projekto derinimui skirtą laiką bei siekiant efektyvaus teisėkūros proceso, kurio tikslas užtikrinti kokybiškesnę valstybės garantuojamų teisinių paslaugų teikimą, Lietuvos advokatūra kitas Projekto nuostatas laiko suderintomis, tačiau, manytina, kad ateityje jos galėtų būti tobulinamos. Be to, šio rašto priede Jūsų žiniai pateikiame šiuo metu naujausią informaciją apie gretimų valstybių VGTP valandos įkainius. Pritarti
institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
narys Vytautas Bakas 2023-02-0812 Argumentai: Šiandien Lietuva yra perėmusi gerąją patirtį iš Skandinavijos šalių, kuomet baudžiamajame procese atsiradusi ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro bei teisėjo specializacija, susijusi su dalyvavimu baudžiamajame procese, kai nusikaltimo auka yra nepilnametis vaikas. Teismuose dirba profesionalių teismų psichologų komandos, kurių interesų sritis – būtent darbas su vaikais teisinėje sistemoje. Profesionalus ir kokybiškas vaiko, nukentėjusiojo nuo seksualinio smurto, atstovavimas baudžiamajame procese yra ypatingai svarbus ir reikšmingas. Labai svarbu yra užtikrinanti jo teisių ir laisvių apsaugą, kuomet jis pats dėl amžiaus negali tinkamai įgyvendinti savo teisių ir pareigų bei apginti savo teisėtų interesų.
Deja, iš nevyriausybinių organizacijų, veikiančių šioje srityje, tenka dažnai išgirsti apie nekokybišką ir neprofesionalų vaiko teisių bei teisėtų interesų atstovavimo baudžiamajame procese, kuomet yra paskiriama valstybės garantuojama teisinė pagalba. Tokiais atvejais galima padaryti nepataisomų klaidų, kurios gali dar labiau traumuoti ir taip nukentėjusius vaikus. Seksualinį smurtą patyręs vaikas psichologinę traumą gali pakartotinai patirti dėl neigiamų artimiausios socialinės aplinkos reakcijų, įvykio išviešinimo žiniasklaidoje, netinkamų, nekoordinuotų ir nesavalaikių įvairių žinybų veiksmų, dalyvavimo daugkartinėse apklausose. Netinkamas atstovavimas vaiko interesams gali kelti rimtą grėsmę net teisingumui, kuomet vaikui nebus sudaryta galimybė pasinaudoti visomis savo teisėmis. Atsižvelgiant į tai, siūlome nustatyti, kad bylose, kuriose nepilnamečiai vaikai yra patyrę seksualinį smurtą, jų teisęs ir teisėtus interesus atstovautų specialiai parengti advokatai, kurie bus apmokyti pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą darbui bylose, kuriose nepilnamečiai vaikai yra patyrę seksualinį smurtą, o už teisinės pagalbos teikimą tokiose bylose mokamas užmokestis būtų ne mažesnis kaip dvigubas advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo taikomo dydžio užmokestis. Taip pat siūloma nustatyti terminą per kurį Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba turi priimti sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo seksualinį smurtą galimai patyrusiems vaikams. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip“
„17 straipsnis. Sutarčių dėl antrinės teisinės
pagalbos teikimo sudarymas ir užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą 1.
Siekdama užtikrinti nuolatinę antrinę teisinę pagalbą, tarnyba sudaro atskiras sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo:
1) su advokatais, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą tik asmenims, turintiems teisę ją gauti. Šios sutartys sudaromos 5 metams;
2) su advokatais, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą.;
3) su specialiai parengtais advokatais, kurie išklausę specialų kursą pagal Lietuvos advokatūros parengtą ir su Teisingumo ministerija suderintą specialiąją mokymo programą teikia teisinę pagalbą vaikams, galimai patyrusiems seksualinį smurtą. 2. Tarnyba sudaro du tris atskirus antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašus pagal šio straipsnio 1 dalį. Šiuose sąrašuose turi būti nurodyta, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą. Antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašai pateikiami Lietuvos advokatūrai. 3. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų advokatų skaičių nustato teisingumo ministras, atsižvelgdamas į antrinės teisinės pagalbos efektyvumo ir ekonomiškumo principus bei antrinės teisinės pagalbos poreikį, nustatytą įvertinus statistinius duomenis apie antrinės teisinės pagalbos teikimą. Šie advokatai atrenkami konkurso būdu. Konkurso nuostatus, suderinęs su Lietuvos advokatūra, tvirtina teisingumo ministras. Su šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punkte punktuose nurodytais advokatais sutartys dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo sudaromos teisingumo ministro nustatyta tvarka, suderinta su Lietuvos advokatūra. 4. Pavyzdinę sutartį dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo tvirtina teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra. Sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo turi būti nustatyta advokato pareiga teikti antrinę teisinę pagalbą, šios pareigos atlikimo sąlygos ir tvarka, sutarties nutraukimo sąlygos ir tvarka.
Sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nuolat, kai nėra sutarties pažeidimo, gali būti vienašališkai nutraukta teisingumo ministrui sumažinus advokatų, kurie nuolat teikia antrinę teisinę pagalbą, skaičių. Sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo prireikus, kai nėra sutarties pažeidimo, gali būti vienašališkai nutraukta teisingumo ministro nustatyta tvarka tarnybai nustačius, kad sumažėjo antrinės teisinės pagalbos poreikis, nustatytas įvertinus statistinius duomenis apie antrinės teisinės pagalbos teikimą. Šioje dalyje nurodytos sutartys nutraukiamos atsižvelgiant į konkretaus advokato, teikiančio antrinę teisinę pagalbą, darbo krūvį, raštu įspėjus advokatą ne vėliau kaip prieš tris mėnesius iki sutarties nutraukimo. 5. Teisingumo ministro nustatytos formos rašytinį advokato sutikimą dėl atstovavimo konkrečioje byloje (toliau – sutikimas) pateikusio pareiškėjo prašymu su advokatu sudaroma sutartis dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo konkrečioje byloje (toliau – sutartis konkrečioje byloje). Sutikimas reiškia advokato įsipareigojimą, tarnybai priėmus sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, sudaryti su tarnyba sutartį konkrečioje byloje. Sutarties konkrečioje byloje sudarymo sąlygas ir tvarką nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos advokatūra. Advokatai, su kuriais buvo sudaryta sutartis konkrečioje byloje, priskiriami prie advokatų, kurie prireikus teikia antrinę teisinę pagalbą, tačiau jie nėra įtraukiami į šio straipsnio 2 dalyje nurodytus sąrašus. 6. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams, jeigu sutartyje dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo nenumatyta kitaip, tarnyba neatlygintinai užtikrina darbo vietą tarnybos patalpose ir sudaro sąlygas naudotis kitu turtu, būtinu antrinei teisinei pagalbai teikti. 7.
šio įstatymo 11 straipsnio 9 dalyje nurodytos išvados teikimą mokamas užmokestis. Advokatų užmokesčio dydis turi būti nustatytas taip, kad skatintų ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas pastovus mėnesinis užmokestis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai). Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai), taikant ne mažesnis kaip dvigubą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamą taikomo dydžio užmokestį. 8. Šiame įstatyme numatytais atvejais antrinę teisinę pagalbą teikiantiems advokato padėjėjams mokama 80 procentų šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamo Vyriausybės nustatyto dydžio užmokesčio. 9. Antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai teisingumo ministro nustatyta tvarka renka ir kaupia duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą. Duomenims rinkti, kaupti ir perduoti gali būti naudojamos informacinės technologijos, sudarančios valstybės garantuojamos teisinės pagalbos informacinę sistemą. Renkant, kaupiant ir perduodant duomenis apie suteiktą (teikiamą) antrinę teisinę pagalbą, turi būti užtikrinama advokato profesinės paslapties apsauga.“ Pritarti iš dalies
1) VGTPĮ 17 straipsnio 1 dalies pakeitimas yra netikslingas ir perteklinis.
Praktikoje dalis advokatų specializuojasi (turi patirties) teikti antrinę teisinę pagalbą specifinėse bylose, tačiau šie advokatai atskirų sutarčių su VGTP tarnyba nesudaro. Siūlomas pakeitimas sukeltų dviprasmiškumą, nes advokatas, pageidaujantis antrinę teisinę pagalbą teikti ne tik nepilnamečiams, nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, bet ir kitose bylose, turėtų su VGTP tarnyba sudaryti dvi sutartis, nors toks atskirų sutarčių sudarymas nebūtų taikomas kitais antrinės teisinės pagalbos teikimo atvejais. 2) informacija apie advokato specializaciją (išklausytus specialius mokymus) gali būti nurodoma VGTPĮ 17 straipsnio 2 dalyje nurodytuose advokatų sąrašuose (papildytas jungtinio įstatymo projekto Nr. XIVP-2357(2)) 12 straipsniu keičiamo 17 straipsnio 2 dalis). 3) Vadovaujantis VGTPĮ 6 straipsnio 2 punktu, Vyriausybei pavesta nustatyti už antrinę teisinę pagalbą mokamo užmokesčio dydį. Atsižvelgiant į tai, siekiant nustatyti didesnį užmokestį advokatams už suteiktą antrinę teisinę pagalbą tam tikrose bylose, tikslintinos už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364, nuostatos. Atsižvelgiant į argumentus, siūloma tikslinti galiojančias VGTP įstatymo 17 straipsnio nuostatas: „12 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 17 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Tarnyba sudaro du atskirus antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų
sąrašus pagal šio straipsnio 1 dalį.
Šiuose sąrašuose turi būti nurodyta, kokiose teisės srityse advokatai teikia antrinę teisinę pagalbą, taip pat informacija apie advokato specializaciją teikiant antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse. Antrinę teisinę pagalbą teikiančių advokatų sąrašai pateikiami Lietuvos advokatūrai.“
taip:
„7. Advokatams už antrinės teisinės pagalbos ir šio įstatymo 11 straipsnio 9
dalyje nurodytos išvados teikimą mokamas užmokestis. Advokatų užmokesčio dydis turi būti nustatytas taip, kad skatintų juos specializuotis, ginčus spręsti taikiai ir kad efektyviai bei ekonomiškai būtų naudojamos valstybės biudžeto lėšos, skirtos valstybės garantuojamai teisinei pagalbai. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas pastovus mėnesinis užmokestis. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytiems advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas nustatyto dydžio užmokestis už kiekvieną bylą, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą (bylos kategoriją, nagrinėjimo stadiją ir panašiai). Advokatams, kurie specializuojasi teikdami antrinę teisinę pagalbą konkrečiose srityse, užmokestis už antrinės teisinės pagalbos teikimą didinamas ne mažiau kaip trečdaliu Vyriausybės nustatyta tvarka.“
narys Vytautas Bakas 2023-02-0813 N Papildyti Įstatymo 18 straipsnį naująją 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Tarnyba, sprendimą dėl antrinės teisinės
pagalbos teikimo galimai patyrusiems seksualinį smurtą vaikams priima ne vėliau kaip kitą darbo dieną po informacijos apie šio įstatymo 17 straipsnio
Buvusias 18 straipsnio 5-15 dalis laikyti atitinkamai 6-16 dalimis.
Nepritarti Baudžiamosiose bylose ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro motyvuotu nutarimu ar teismo motyvuota nutartimi pripažįstama, kad įgaliotojo atstovo dalyvavimas baudžiamojoje byloje būtinas, be kita ko, kai nepilnametis baudžiamojoje byloje yra nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui (BPK 51 ir 55 straipsniai). Antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą šiuo atveju paskiria ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas, o ne VGTP tarnyba (VGTPĮ 12 straipsnio 12 punktas, 21 straipsnis). VGTPĮ 21 straipsnio 2 dalyje jau yra įtvirtinta, kad Tarnyba ar jos nurodytas koordinatorius (...) privalo nedelsdami parinkti antrinę teisinę pagalbą teiksiantį advokatą ir pranešti apie tai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui. Be to, jungtinio įstatymo projekto Nr. XIVP-2357(2) 17 straipsniu keičiamo 22 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti, kad tais atvejais, kais į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą kreipiasi valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija dėl galimai nukentėjusio nepilnamečio, tarnyba sprendimą dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo priima šio pranešimo gavimo dieną arba artimiausią darbo dieną, jeigu pranešimas gautas ne darbo laiku, ir nedelsdama apie priimtą sprendimą raštu praneša valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
teisių komitetas 2023-05-24 * Pritarti įstatymo projektui Nr.
XIVP-2357 “Dėl Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII 1591 4, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 29, 31, 32 straipsnių ir priedo pakeitimo“ ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti
projektui, sujungiant tris įstatymų projektus Nr. XIVP-2414, Nr. XIVP-
įstatymo projektą Nr. XIVP-2357(2). 8. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė, Julius Sabatauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas jungtinis įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė (Parašas) Irena Haase Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė