Projekto lyginamasis variantas
1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo nuostatos taikomos kompensuojant žalą, atsiradusią dėl po šio įstatymo įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų, išskyrus šio įstatymo 1 straipsniu nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalis, kurios taikomos kompensuojant žalą ir dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų.“
2Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Prašymai kompensuoti dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusią žalą nagrinėjami ir sprendimai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išimtį.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d. 2. Teisingumo ministras iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo
priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai
Projekto Nr. XIVP-2354(2) lyginamasis variantas
1Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio įstatymo nuostatos taikomos kompensuojant žalą, atsiradusią dėl po šio įstatymo įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatas, kurios taikomos kompensuojant žalą ir dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų.“
2Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Prašymai kompensuoti dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusią žalą nagrinėjami ir sprendimai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išimtį.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d. 2. Teisingumo ministras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytoje Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos išimties atvejais asmenys turi teisę paduoti prašymus dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, jeigu iki 2019 m. birželio 30 d. nebuvo pasibaigęs Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas prašymo padavimo terminas, ne vėliau kaip per 10 metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos.
Jeigu šioje dalyje nurodytas prašymo padavimo terminas buvo praleistas, jo atnaujinimo klausimą sprendžia teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
SMURTINIAIS NUSIKALTIMAIS PADARYTOS ŽALOS KOMPENSAVIMO ĮSTATYMO NR. X-296 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XIII-1928 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO AIŠKINAMASIS RAŠTAS
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1928 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino tai, kad šiuo metu dėl galiojančio reguliavimo dalis smurtinių nusikaltimų aukų įpėdinių neturi galimybės kreiptis ir pretenduoti į žalos kompensavimą iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų. Lietuvos Respublikos Seimas 2019 m. sausio 11 d. įstatymu Nr. XIII-1928 (toliau – Įstatymas Nr. XIII-1928) pakeitė Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymą ir išdėstė jį nauja redakcija. Įstatymo Nr. XIII-1928 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2019 m. liepos 1 d. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šio įstatymo nuostatos taikomos kompensuojant žalą, atsiradusią dėl po šio įstatymo įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų. Aptariamo straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad prašymai kompensuoti dėl iki šio įstatymo įsigaliojimo padarytų smurtinių nusikaltimų atsiradusią žalą nagrinėjami ir sprendimai dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo priimami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytą tvarką. Taigi, Įstatymu Nr. XIII-1928 nustatytas reguliavimas lemia, kad tais atvejais, kai smurtinis nusikaltimas padarytas iki
straipsnio 2 ir 3 dalimis, taikytina Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo redakcija, galiojusi iki Įstatymo Nr.
XIII-1928 1 straipsniu nauja redakcija išdėstyto Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo. Naujai išdėstyto įstatymo redakcija įsigaliojo ir taikoma kompensuojant žalą, atsiradusią dėl nuo 2019 m. liepos 1 d. padarytų smurtinių nusikaltimų. Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. liepos 1 d., nustato, jog paveldima ne tik teisė į kompensaciją, bet taip pat paveldima ir teisė kreiptis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo. Naujai išdėstyto įstatymo 3 straipsnio 3 dalis reglamentuoja, kad tais atvejais, kai smurtinio nusikaltimo auka miršta nepateikusi prašymo dėl svarbių priežasčių ir nėra pasibaigęs prašymo pateikimo terminas, teisę kreiptis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo turi šio asmens įpėdinis. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies redakcija, galiojusi iki 2019 m. birželio 30 d., reglamentuoja, jog paveldima tik teisė į kompensaciją, o teisė kreiptis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo yra nepaveldima. Todėl smurtinio nusikaltimo aukos įpėdiniui, kai smurtinis nusikaltimas padarytas iki 2019 m. birželio 30 d. (imtinai), gali būti išmokėta kompensacija tik situacijoje, jei smurtinio nusikaltimo auka iki savo mirties pateikė prašymą kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą. Taigi, šiuo metu dėl Įstatymo Nr. XIII-1928 2 straipsnio 2 ir 3 dalimis nustatyto reguliavimo dalis smurtinių nusikaltimų aukų įpėdinių (situacijos, kai smurtiniai nusikaltimai padaryti iki
kompensavimą iš Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų.
Siūlomu Įstatymo projektu siekiama nustatyti reguliavimą, pagal kurį visais atvejais, nepriklausomai nuo smurtinio nusikaltimo padarymo datos, galiotų Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių (redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. liepos
teisė kreiptis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo. Savo ruožtu tai leis sulyginti smurtinių nusikaltimų aukų įpėdinių teisinę padėtį bei suteikti visiems asmenims lygias ir vienodas galimybes pretenduoti ir gauti kompensaciją ir atitiktų keliais etapais įgyvendinamos 2004 m. balandžio 29 d. Tarybos direktyvos Nr. 2004/80/EB dėl žalos kompensavimo nusikaltimų aukoms esmę, t. y. nebūtų užkirstas kelias mirusių nusikaltimo aukų, kurios nespėjo paduoti prašymo, įstatyme numatytiems artimiesiems įgyvendinti jų teises ir šiems asmenims nereikėtų įsitraukti į teisminius ginčus. Paminėtina, kad Direktyva turėjo būti įgyvendinta 2005 m. visa apimtimi. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą iniciavo Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai, įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Teisinio atstovavimo grupės patarėjas Šarūnas Sabalevskis (tel. +370 (671) 86 374, el. p. [email protected]). 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos (redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. liepos 1 d.), nustatančios, jog paveldima tiek teisė į kompensaciją, tiek teisė kreiptis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, vadovaujantis Įstatymo Nr. XIII-1928 2 straipsnio 2 ir 3 dalimis, galioja tik į priekį, t. y. tik tiems atvejams, kai smurtiniai nusikaltimai padaryti nuo 2019 m. liepos 1 d. Tuo tarpu, tais atvejais, kai smurtiniai nusikaltimai padaryti iki 2019 m. birželio 30 d. (imtinai), taikomos Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatos (redakcija, galiojusi iki
teisė kreiptis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo yra nepaveldima. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomu Įstatymo projektu siekiama nustatyti reguliavimą, pagal kurį visais atvejais, nepriklausomai nuo smurtinio nusikaltimo padarymo datos, galiotų Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių (redakcija, įsigaliojusi nuo 2019 m. liepos 1 d.) nuostatos, numatančios, jog paveldima tiek teisė į kompensaciją, tiek teisė kreiptis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo. Toks reguliavimas leis sulyginti smurtinių nusikaltimų aukų įpėdinių teisinę padėtį bei suteikti visiems asmenims lygias ir vienodas galimybes pretenduoti ir gauti kompensaciją. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas nenumato įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo inkorporavimui į teisinę sistemą kitų įstatymų priimti, galiojančių įstatymų pakeisti ar panaikinti nereikės. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra sąvokų ar jas įvardijančių terminų, kuriuos reikėtų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija iki įstatymo įsigaliojimo priima įgyvendinamuosius teisės aktus. 13.
13Kiek valstybės,
savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Papildomų valstybės lėšų siūlomam pakeitimui nereikės. 14. Įstatymų projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo gauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą:
„smurtinis nusikaltimas“, „žalos kompensavimas“, „paveldėjimas“. 16. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Papildomų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia: Seimo nariai
2022-12-23 Nr. XIVP-2354 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymo nuostatos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje – kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai būtų priimti iki 2022 m. gruodžio 31 d. Atsižvelgus į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, projekto
patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
2023-06-19 Nr. XIVP-2354(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Dainius Zebleckis E. Drėgvaitė, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] A. Dulevičiūtė-Akimovienė, tel. (8 5) 239 6164, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2023-05-31
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkė Irena Haase, komiteto pirmininko pavaduotoja Agnė Širinskienė, komiteto nariai: Arvydą Anušauską pavaduojanti Jurgita Sėjonienė, Aušrinę Armonaitę pavaduojantis Tomas Vytautas Raskevičius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Vilius Semeška, Algirdas Stončaitis, Andrius Vyšniauskas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjos: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, vyriausioji specialistė Aidena Bacevičienė, padėjėjos: Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Teisingumo ministerijos atstovai: Teisingumo ministerijos kancleris Augustas Ručinskas, Teisinio atstovavimo grupės vadovas Ričard Dzikovič, Teisinio atstovavimo grupės patarėjas Šarūnas Sabalevskis; Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus patarėja Eglė Drėgvaitė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnioji patarėja Akvilė Dulevičietė-Akimovienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-12-232 1, 2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad įstatymo nuostatos įsigaliotų 2023 m. sausio 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje – kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai būtų priimti iki 2022 m. gruodžio 31 d.
Atsižvelgus į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, projekto 2 straipsnyje nustatytos datos tikslintinos. Pritari Atsižvelgiant į TD pastabą ir Teisingumo ministerijos trečią pasiūlymą, įsigaliojimo data nustatoma 2024 m. sausio 1 d., o įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti priimti iki 2023 m. gruodžio 31 d. 2. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2022-12-30 *
PAKEITIMO ĮSTATYMO NR.XIII‑1928 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2354 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Įvertinę Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo Nr. XIII‑1928 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2354 atitiktį Europos
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2023-01-16 Dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo Nr. XIII‑1928 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2354 Įvertinusi Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 pakeitimo įstatymo Nr. XIII‑1928
pasiūlymus: 1.
Tais atvejais, kai smurtinio nusikaltimo auka miršta nepateikusi prašymo dėl svarbių priežasčių ir nėra pasibaigęs prašymo pateikimo terminas (Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatyme nustatytas bendras 10 metų terminas nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, įsiteisėjimo), teisę kreiptis dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo turi šio asmens įpėdinis, tačiau šio įstatymo projekte nėra nurodytas specialus tokių prašymų pateikimo terminas ir būtų taikomas bendrasis Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas 10 metų terminas, skaičiuojamas nuo teismo sprendimo, kuriuo priteista smurtiniu nusikaltimu padaryta žala, įsiteisėjimo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Atsižvelgiant į tai, siūlome nustatyti specialų terminą, per kurį mirusio asmens įpėdiniai turi teisę paduoti prašymus dėl kompensacijos, t. y. 10 metų nuo šio įstatymo projekto įsigaliojimo dienos, jei nebuvo pasibaigęs prašymo pateikimo terminas, kadangi dėl smurtinių nusikaltimų, padarytų iki 2019 m. birželio 30 d., įpėdiniai iki šio įstatymo projekto įsigaliojimo neturėjo teisės ir negalėjo kreiptis, todėl yra blogesnėje padėtyje nei likę įpėdiniai. Siūlytina papildyti šio įstatymo projekto 2 straipsnį 3 dalimi: „3. Šio įstatymo 1 straipsniu pakeistoje Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr.
X-296 pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytos išimties atvejais asmenys turi teisę paduoti prašymus dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos kompensavimo, jeigu iki 2019 m. birželio 30 d. nebuvo pasibaigęs Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas prašymo padavimo terminas, ne vėliau kaip per 10 metų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos. Jeigu šioje dalyje nurodytas prašymo padavimo terminas buvo praleistas, jo atnaujinimo klausimą sprendžia teismas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.”
pasiūlymą, siūloma pakeisti šio įstatymo projekto 2 straipsnio pavadinimą apimant ir įstatymo taikymą bei išdėstyti jį taip: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas“. 3. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo Nr. X-296 2, 6, 7, 8, 10,
įsigaliojimo nuostatas nuo 2024 m. sausio 1 d., bei siekiant užtikrinti efektyvesnį kompensavimo įgyvendinimo mechanizmą, siūlytina šio įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nustatyti, kad įstatymo nuostatos įsigaliotų 2024 m. sausio 1 d., o šio straipsnio 2 dalyje – kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai būtų priimti iki 2023 m. gruodžio 31 d. Pritarti Atsižvelgiant į TD pastabą ir TM pasiūlymus, teikiamas Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIVP-2354(2). 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIVP-2354(2) ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9.
paskirti pranešėjai: Irena Haase, Agnė Širinskienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas, jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Irena Haase Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė