paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) parengti paskatino neefektyvi institucijos veikla, sudėtingas organizacinės struktūros administravimas. Įstatymo projektu siekiama pagerinti ir suefektyvinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) veiklą, patobulinti esamą teisinį reguliavimą ir sudaryti sąlygas gerinti Centro valdymą, optimizuoti veiklą, kadangi buvo pakeista daugiau nei pusė įstatymo „Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238“ straipsnių, todėl įstatymo projektas teikiamas nauja redakcija. Siūlomu įstatymo pakeitimu bus pakeistas Centro pavadinimas į „Lietuvos Respublikos totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centrą“, taip aprėpiant visas Centro veiklos sritis ir sukoncentruojant tyrimus ir veiklą į Lietuvos gyventojų persekiojimą sovietų ir nacių okupacijų metais, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytą agresiją ir jos padarinius, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą bei kitų institucijų atliekamus apibrėžtos srities tyrimus. Konkretesnis pavadinimas tiksliai apibūdins Centro tyrimų ir veiklų lauką, kartu, didins Centro žinomumą ir atliekamus tyrimus tarptautinėje erdvėje.
Taip pat bus įtvirtinta Centro veikla tarptautiniame lygmenyje, tarptautinių institucijų veikloje tiriant šiuolaikinių karų nusikaltimų priežastis ir kt., taip pat nuo siauresnės genocido ir rezistencijos laikotarpio tyrimų srities bus pereita prie plačių ir išsamių istorinės atminties tyrimų, jų organizavimo, informacijos sklaidos ir komunikacijos, kuri plės visuomenės žinojimą ir supratimą apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus, taip prisidės prie visuomenės atsparumo dezinformacijai, propagandai – tai ypatingai svarbu šiandieninio Rusijos ir Ukrainos karo kontekste. Bus sukurta Centro patariamoji ir priežiūros institucija – Taryba bei nustatytos jos funkcijos ir sudarymo tvarka; patobulinta generalinio direktoriaus paskyrimo tvarka. Taip pat bus panaikintos Centro valdymo struktūrinės disproporcijos. Centro administracija, reaguodama į valstybės ir visuomenės iškeltus poreikius, turės didesnes galimybes mobilizuoti Centro struktūrinius resursus. Centro struktūra, kaip ir numato Centro įstatymo 6 straipsnio 13 dalis, taip pat būtų įtvirtinta ir Centro nuostatuose, kuriuos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu tvirtina Seimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymą inicijuoja Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai: Šiuo metu galioja Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 aktuali redakcija. Įstatymo projektu siūloma keisti Centro pavadinimą, kuris būtų konkretesnis ir pilnai aprėpiantis Centro vykdomą veiklą, tikslus ir uždavinius.
Šiuo metu nėra nustatyta, kad Centras turi patariamąją ir priežiūros instituciją. Šios institucijos steigimo būtinybė buvo įvardinta Seimo Valdybos sudarytai darbo grupei nagrinėjant Ado Jakubausko vadovavimo Centrui problemas. Šiuo metu galiojančio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti tik du struktūriniai padaliniai, kurie gali būti Centre: 1) Genocido ir rezistencijos tyrimų departamentas; 2) Memorialinis departamentas (su Okupacijų ir laisvės kovų muziejumi). Įstatymo 5 straipsnio 3 punktas reglamentuoja laisvės kovotojų ir genocido aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą, tačiau jame nėra numatyta vienos iš rūpybos sričių – politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimos narių grįžimo į Lietuvą priemonių koordinavimo ir finansavimo. Ši funkcija priskirta vykdyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Nors Centras siekia bendradarbiavimo su įvairiomis kitų šalių institucijomis, tarptautinių projektų vykdymo, tačiau šiuo metu įstatyme ši funkcija nėra aiškiai apibrėžta. Centro įstatyme nėra konkrečiai numatyta funkcija: skleidžia informaciją, didinančią žinias ir supratimą apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas. Šiuo metu galiojančio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas, kurį 5 metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Seimas Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko teikimu. Tas pats asmuo negali eiti Centro generalinio direktoriaus pareigų daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Priėmus įstatymo projektą būtų efektyviau įgyvendinamos Centro funkcijos tobulinant Centro struktūrą, atsižvelgiant į visuomenės ir valstybės poreikius; optimizuota Centro veikla, suteikiant papildomas funkcijas ir jas detalizuojant; įkurta Centro patariamoji ir priežiūros institucija – Taryba, padėsianti pagerinti Centro darbą veiklų planavimo, prioritetų nustatymo procese. Projektu siūloma keisti Centro pavadinimą, kuris būtų konkretesnis ir pilnai aprėpiantis Centro vykdomą veiklą, tikslus ir uždavinius. Naujas pavadinimas – aiškesnis, suprantamesnis, todėl tikimasi, kad Centras bus labiau atpažįstamas tarptautinėje erdvėje. Šiuo metu nėra nustatyta, kad Centras turi patariamąją ir priežiūros instituciją. Šios institucijos steigimo būtinybė buvo įvardinta Seimo Valdybos sudarytai darbo grupei nagrinėjant Ado Jakubausko vadovavimo Centrui problemas. Tarybą sudarytų 11 visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 5 metų kadencijai, Tarybos nuostatus ir sudėtį tvirtintų Seimas, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Tarybos, veikiančios Centro naudai, pagrindinės funkcijos būtų: 1) svartyti ir pateikti siūlymus Centro ilgalaikiams strateginiams planams ir mokslinių tyrimų kryptims; 2) teikti rekomendacijas Centrui ir Seimui dėl Centro veiklos ir valdymo; 3) tvirtinti Centro generalinio direktoriaus teikiamas Centro metines ataskaitas; 4) pateiki siūlymus dėl Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų; 5) teikti pasiūlymus dėl Centro biudžeto, esant poreikiui, turi teisę gauti Centro finansines ataskaitas; 6) skelbti ir organizuoti atranką į laisvą Centro generalinio direktoriaus vietą; 7) tvirtinti atrankos į laisvą Centro generalinio direktoriaus vietą skelbimo ir organizavimo tvarką.
Galiojančio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyti tik du struktūriniai padaliniai, kurie gali būti Centre: 1) Genocido ir rezistencijos tyrimų departamentas; 2) Memorialinis departamentas (su Okupacijų ir laisvės kovų muziejumi). Tam, kad Centras galėtų operatyviai reaguoti į visuomenės ir valstybės poreikius, būtina suteikti galimybę Centrui mobilizuoti Centro struktūrinius resursus atitinkamai keičiant Centro struktūrą. Centro struktūra, kaip ir numato Centro įstatymo 6 straipsnio 13 dalis taip pat būtų įtvirtinta ir Centro nuostatuose, kuriuos Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu tvirtina Seimas. Įstatymo 5 straipsnio 3 punkte siūloma nustatyti, kad viena iš Centro funkcijų yra politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimos narių grįžimo į Lietuvą priemonių koordinavimas ir finansavimas. Tai atitinka Centro uždavinius. Ši funkcija šiuo metu priskirta vykdyti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Projekte siūloma aiškiai apibrėžti, kad Centras dalyvauja su Centro veiklos sritimi ir uždaviniais susijusių tarptautinių institucijų veikloje, įgyvendina tarptautinius projektus bei programas. Ši funkcija galiojančiame įstatyme nėra konkrečiai nustatyta.
Siekiant stiprinti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencijos priemones Centro įstatyme siūloma nustatyti, kad Centras skleidžia informaciją, didinančią žinias ir supratimą apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus; sudaro galimybes stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius visuomenės atsparumą dezinformacijai. Galiojančio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad pretendentų į Centro generalinio direktoriaus atrankos procese dalyvautų Taryba, atrinkdama pretendentą ir teikdama išvadą Seimo pirmininkui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymo priėmimas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Verslo sąlygoms ir jo plėtrai įstatymo priėmimas įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams:
Įstatymo projektas atitinka strateginio lygmens planavimo dokumentus. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą, reikės pakeisti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatus, patvirtintus 1997 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.VIII-505. 10.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projektas naujų sąvokų nenustato, todėl jų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti reikės valstybės biudžeto asignavimų: 2023 m. – 88,2 tūkst. eurų, 2024 m. ir vėlesniais – 176,4 tūkst. eurų (11 Tarybos narių darbo apmokėjimas 132 tūkst. eurų; papildomų 2 etatų Centre Tarybos veiklos ir tremtinių grąžinimo į Lietuvą administravimui įsteigimas – 44,4 tūkst. eurų). 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“, „Lietuvos Respublikos totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centras“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Kitų pagrindimų ir paaiškinimų nėra. Teikia Seimo nariai: Paulė Kuzmickienė Eugenijus Jovaiša Vytautas Mitalas Andrius Navickas Vytautas Juozapaitis Laurynas Kasčiūnas Stasys Tumėnas Eugenijus Sabutis Angelė Jakavonytė
rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo pakeitimo įstatymo projektą (toliau – Įstatymo projektas) parengti paskatino neefektyvus ir nekryptingas institucijos veikimas, menkas mokslinių tyrimų ir jų sklaidos organizavimas bei nekryptingas turimų resursų ir pajėgumų panaudojimas. Šiuo metu institucijos veikla organizuojama vadovaujantis 1997 m. priimtu įstatymu, kuriame gausu tikslintinų nuostatų, todėl kyla poreikis atnaujinti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) įstatymą, veiklos teisinį reglamentavimą. Įstatymo projektu siekiama padaryti Centro veiklą efektyvesnę, patobulinti esamą teisinį reguliavimą, sudaryti sąlygas gerinti Centro valdymą, optimizuoti funkcijas, uždavinius, skirti didesnį dėmesį moksliniams tyrimams ir jų sklaidai, vykdomai memorializacijos (įamžinimo) funkcijai. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro pavadinimą į „Totalitarinių režimų tyrimų centras“. Toks pavadinimas labiau atspindi pagrindines Centro veiklos sritis, sukoncentruojant tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus. Naujasis pavadinimas apibūdina Centro tyrimų (ir jų laikotarpio) ir veiklų lauką, kartu tai didins Centro žinomumą ir atliekamų tyrimų reikšmę tarptautinėje erdvėje.
Centrui suteikiant naują pavadinimą ir išryškinant atitinkamus Centro uždavinius, siekiama pereiti nuo siauresnės genocido ir rezistencijos laikotarpio tyrimų srities prie plačių ir išsamių totalitarinių režimų okupacijų, istorinės atminties tyrimų, jų organizavimo, informacijos sklaidos ir komunikacijos, kuri plės visuomenės žinias apie totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus taikai, holokaustą, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Įstatymo projektu taip pat siūloma nustatyti didesnį Centro įsitraukimą į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, dalyvaujant tarptautinėse mokslinių tyrimų programose, tarptautinių institucijų veikloje tiriant totalitarinių režimų padarytus nusikaltimus, visuomenės veikimą ir pasipriešinimą prieš okupacinius režimus. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, įsteigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Tikimasi, kad Tarybos dalyvavimas Centro valdyme sudarys sąlygas efektyvesniam Centro tikslų ir uždavinių organizavimui ir ilgalaikės strategijos mokslinių tyrimų srityje įgyvendinimui. Įstatymo projektu taip pat siūloma patobulinti Centro generalinio direktoriaus paskyrimo ir įgaliojimų pasibaigimo tvarką. 2.
iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymą inicijuoja Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptariami teisiniai santykiai: Šiuo metu institucijos pavadinimas yra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyta, kad Centrui vadovauja generalinis direktorius. Šiuo metu galiojantis įstatymas nenumato kitų valdymo organų, jų sudarymo tvarkos ir kompetencijos, sprendimų priėmimo tvarkos. Šiuo metu galiojančiame Įstatyme yra numatyta, kad Centro uždaviniai yra istorinės tiesos ir teisingumo atkūrimas, okupacinių režimų 1939–1990 m. vykdyto Lietuvos gyventojų fizinio bei dvasinio genocido ir pasipriešinimo šiems režimams tyrimas, laisvės kovotojų ir genocido aukų atminimo įamžinimas, okupacijos padarinių teisinio įvertinimo inicijavimas. Centras taip pat tiria 1920–1939 m. Vilniaus krašte okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus, 1990–1991 m. SSRS vykdytą agresiją ir jos padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. Nors Centras siekia bendradarbiauti su įvairiomis kitų šalių institucijomis, vykdyti tarptautinius projektus, tačiau šiuo metu įstatymas tokio uždavinio nenumato, pastebėta, kad Centras neužtikrina visų atliekamų mokslinių tyrimo integracijos į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, nevykdo kokybiško mokslinio bendradarbiavimo su užsienio moksliniais tyrimo institutais, universitetais. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro pavadinimą į „Totalitarinių režimų tyrimų centras“.
Centrui suteikiant naują pavadinimą, siekiama pereiti nuo siauresnės genocido ir rezistencijos laikotarpio tyrimų srities prie plačių ir išsamių istorinės atminties tyrimų, jų organizavimo, informacijos sklaidos ir komunikacijos, kuri plės visuomenės žinias apie totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus taikai, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Tikimasi, kad Centrui pakeitus pavadinimą, jis bus lengviau identifikuojamas ir tarptautinėje erdvėje. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, įsteigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš 11 ekspertų, visuomenės ir mokslo veikėjų. Tarybos sudėtį tvirtins Seimas. Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. Tikimasi, kad Tarybos dalyvavimas Centro valdyme sudarys sąlygas efektyviau organizuoti Centro tikslų, uždavinių ir ilgalaikės strategijos mokslinių tyrimų srityje įgyvendinimą. Įstatymo projektu siūloma atnaujinti Centro uždavinius, nustatant, kad pagrindiniai Centro uždaviniai yra:
1) vykdyti mokslinius tyrimus ir sklaidą:
a) totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu (1939–1990 m.) vykdytų karo, genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms Lietuvoje;
b) totalitarinių režimų veikimo prieš Lietuvos visuomenę ir Lietuvos visuomenės priešinimosi totalitarinių režimų veikimui už Lietuvos ribų;
c) Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių režimų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990–1991 m.
SSRS vykdytos agresijos ir jos padarinių Lietuvai;
2) užtikrinti visų mokslinių tyrimų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose;
3) vykdyti taikomuosius tyrimus ir jų sklaidą:
a) bendradarbiaujant su teisėsaugos institucijomis, inicijuojant teisinį nusikaltimų įvertinimą;
b) renkant duomenis įvairioms komisijoms, kurias aptarnauja Centras;
c) vykdant tikslines Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtas tyrimų programas;
4) įgyvendinti memorializaciją (įamžinimą):
a) organizuojant jų muziejinę reprezentaciją;
b) didinant totalitarinių režimų ir jų okupacijų laikotarpio pažinimą ir supratimą pasitelkus švietimą, įvairių formų kultūrines ir menines priemones;
c) organizuojant memorializaciją (įamžinimą) įvairiomis materialiomis ir nematerialiomis formomis. Patobulinus Centro uždavinius, tikimasi, kad Centrui skiriant daugiau dėmesio moksliniams tyrimams, bus pagerinta atliekamų mokslinių tyrimų kokybė ir užtikrinama jų integracija į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę. Centrui atliekant mokslinių tyrimų apie totalitarinių, autoritarinių režimų vykdytus nusikaltimus, genocidus sklaidą, bus skatinamas visuomenės švietimas ir didinamas jos atsparumas dezinformacijai. 5.
poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymo priėmimas įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Verslo sąlygoms ir jo plėtrai įstatymo priėmimas įtakos neturės. 8. Ar įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams: Įstatymo projektas atitinka strateginio lygmens planavimo dokumentus. 9. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymą, reikės pakeisti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatus, patvirtintus 1997 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr.VIII-505. 10. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo ir Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus. Įstatymo projektas naujų sąvokų nenustato, todėl jų įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka nereikia. 11. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 12.
teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūloma pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą pavadinimu Fondas ,,Atmintis“ ir patvirtinti jo įstatus iki 2024 m. gegužės 1 d. 13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti reikės valstybės biudžeto asignavimų: 2024 m. ir vėlesniais – 176,4 tūkst. eurų (11 Tarybos narių darbo apmokėjimas 132 tūkst. eurų; papildomų 2 etatų Centre Tarybos veiklos ir tremtinių grąžinimo į Lietuvą administravimui įsteigimas – 44,4 tūkst. eurų). 14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“, „Totalitarinių režimų tyrimų centras“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Kitų pagrindimų ir paaiškinimų nėra.
TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO NR. VIII-238 PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO 2023-01-06 Nr. XIVP-2343 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Projektu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo (toliau - keičiamas įstatymas) siūlomas pavadinimas diskutuotinas. Naujos redakcijos pavadinime nurodomos
„totalitarinės okupacijos“. Pažymėtina, kad okupacijų apibrėžimuose ar
klasifikacijoje nėra išskiriama „totalitarinės“ okupacijos rūšis ar tipas, o literatūroje požymis „totalitarinis“ siejamas iš esmės su valstybės valdymo forma (režimu). Analizuojant keičiamo įstatymo nuostatas akivaizdu, jog turima omenyje totalitarinių režimų valdomų valstybių vykdyta Lietuvos Respublikos okupacija. Svarstytina, ar įstatymo bei institucijos, kurią jis reglamentuoja pavadinime, neturėtų būti vartojamas tikslesnis terminas, o įstatymo tekste vietoje
„okupacijų“, „totalitarinių okupacijų“ neturėtų būti vartojamas „totalitarinių
valstybių okupacijos“, „totalitarinių režimų okupacijos“ ar panašus terminas. 2. Keičiamo įstatymo preambulės trečiojoje pastraipoje vietoje žodžių „nusikaltimus žmonijai“ turi būti įrašytas pastraipoje nurodomoje konvencijoje vartojamas terminas „nusikaltimus žmoniškumui“. 3. Keičiamo įstatymo preambulės trečiojoje pastraipoje po žodžių „prisijungė prie“ turėtų būti įrašyta „Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1992 m. balandžio 9 d. nutarimu“. 4. Keičiamo įstatymo preambulės ketvirtojoje pastraipoje po žodžio „remdamasis“ turėtų būti įrašyta „Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu ratifikuotos“. 5. Keičiamo įstatymo preambulės šeštojoje pastraipoje bei 4 straipsnyje vartojamas terminas „fizinis ir dvasinis genocidas“.
Preambulėje minimos 1948 m. gruodžio 9 d. konvencijos 2 straipsnyje nurodomi visi genocido nusikaltimo elementai, įskaitant, pavyzdžiui, a punkte nurodytą „grupės narių žudymą“ bei b punkte nurodytą
„rimtų fizinių ar psichikos sužalojimų darymą tos grupės nariams“. Pažymime,
kad 1948 m. gruodžio 9 d. konvencijoje nėra išskiriamos „fizinio“ ar „dvasinio“ genocido sąvokos, o šiuos elementus apima minėtame Konvencijos 2 straipsnyje nurodyti genocido nusikaltimo požymiai, todėl keičiamame įstatyme atsisakytina neišsamių ir neteisinių genocido apibūdinimo požymių „fizinis ir dvasinis“. 6. Keičiamo įstatymo preambulės penktojoje pastraipoje nurodytas okupacijų laikotarpis
„nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d.“, septintojoje pastraipoje nurodomas
1940-1990 metais vykęs pasipriešinimas „Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos (SSRS) ir Vokietijos okupacinėms valdžioms“, keičiamo įstatymo 4, 5 ir 6 straipsniuose nurodomas okupacijų laikotarpis „1939–1990 m.“ arba vartojamas vien žodis „okupacijų“. Keičiamame įstatyme nurodomi okupacijų laikotarpiai turėtų būti suvienodinti bei suderinti su kitais įstatymais. Šiuo aspektu atkreipiame dėmesį į Konstitucinio Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarime dėstomus istorinius ir teisinius Lietuvos Respublikos okupacijų aspektus: 1940 m. birželio 15 d. prieš Lietuvos Respubliką buvo pradėta SSRS agresija (Lietuvos Respublikos teritorijos okupacija ir aneksija); be SSRS, Lietuvos Respublika buvo okupuota Vokietijos reicho: ši okupacija prasidėjo 1941 m. birželio 22 d. Vokietijai užpuolus Sovietų Sąjungą ir baigėsi 1944–1945 m.
SSRS reokupuojant Lietuvos Respublikos teritoriją; antroji sovietinė okupacija tęsėsi iki 1990 m. kovo 11 d., kai buvo atkurta Lietuvos Respublikos nepriklausomybė; neteisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje dislokuotos Sovietų Sąjungos (ir jos tęsėjos Rusijos Federacijos) ginkluotosios pajėgos išvestos tik 1993 metų pabaigoje. Pažymėtina, kad šios pajėgos kartu su SSRS suformuotais ir atsiųstais ginkluotais būriais 1991 m. sausio–rugpjūčio mėn. buvo panaudotos prieš Lietuvos Respubliką siekiant sunaikinti jos atkurtą nepriklausomybę. Taip pat atkreipiame dėmesį ir į tai, kad Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įgaliojimus numatančiuose kituose įstatymuose yra nurodomas „1939–1990 metų“ okupacijų laikotarpis (Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas) arba šis laikotarpis apibūdinamas taip: „nuo 1939 m. kovo 22 d. Lietuvos Respublikos teritorijos dalis, o nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. visa Lietuvos valstybės teritorija buvo okupuota“ (Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymas). Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo, įsigaliosiančio 2023 m. gegužės 1 d., 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte Lietuvos okupacijų laikotarpiai apibūdinami kaip 1940–1941 metų ir 1944–1990 metų sovietinė okupacija bei 1939–1944 metų nacistinė okupacija. 7. Keičiamo įstatymo preambulės septintojoje pastraipoje prieš žodį „Vokietijos“ nurodytina „nacistinės“. 8. Keičiamo įstatymo preambulės vienuoliktoje pastraipoje įvardinamas siekis patraukti baudžiamojon atsakomybėn „genocido organizatorius bei kitų nusikaltimų <...> organizatorius ir vykdytojus“. Svarstytina, ar šioje pastraipoje neturėtų būti nurodyti taip pat ir genocido vykdytojai. 9.
įstatymo preambulės vienuoliktoje pastraipoje vartojama sąvoka „piliečių“ (apibūdinanti pasipriešinime dalyvavusius asmenis) keistina visame keičiamo įstatymo tekste vartojama sąvoka „gyventojų“. 10. Siekiant keičiamo įstatymo nuostatų sistemiškumo bei jų derėjimo tarpusavyje, 1 straipsnio, reglamentuojančio įstatymo paskirtį, nuostatas reikėtų dėstyti atsižvelgiant į keičiamo įstatymo struktūrą bei jo turinį. Siūlytina keičiamo įstatymo 1 straipsnio nuostatas formuluoti nuosekliai pagal įstatymu reglamentuojamų Lietuvos Respublikos totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) veiklą reguliuojančių nuostatų eiliškumą, jas išdėstant taip: „Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centro teisinį statusą, jo veiklos uždavinius ir funkcijas, valdymą bei finansavimą“. 11. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme vartojamos diskutuotinos bei galimai plačiai ir nevienodai suprantamos „okupacijos“, „genocido“ (nenurodant režimų ir laikotarpių), „totalitarinės okupacijos“, „okupacinio režimo“, „fizinio ir dvasinio genocido“, „laisvės kovotojų“ (greta apibrėžtų „laisvės kovų dalyvių“), „genocido aukų“, „kitų valstybių specialiųjų tarnybų“, „ardomosios veiklos“ ir pan. sąvokos, svarstytina, ar atskiru straipsniu neturėtų būti apibrėžtos ir paaiškintos įstatyme vartojamos sąvokos ir/ar pateiktos nuorodos į kitus įstatymus, kuriuose pateiktus apibrėžimus šios sąvokos atitinka. 12. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio pavadinimą siūlome dėstyti ne taip abstrakčiai, kaip siūloma projekte (be to, straipsnio pavadinimas neturėtų sutapti su įstatymo pavadinimu). Atsižvelgus į šiame straipsnyje dėstomas esmines Centro teisinį statusą apibrėžiančias nuostatas, siūlome šio straipsnio pavadinimą dėstyti taip: „Lietuvos Respublikos totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centro teisinis statusas“. 13.
įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Centras yra valstybės įstaiga. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „valstybės įstaiga“ neatspindi ir neapibrėžia juridinio asmens teisinės formos. Ši sąvoka tiesiog atliepia įstaigos steigėją (valstybę) bei nurodo, kad tokia įstaiga įgyvendina tam tikras valstybės jai patikėtas funkcijas. Tuo tarpu Centro teisinė forma yra būtent valstybės biudžetinė įstaiga. Atsižvelgus į tai, siūlome atitinkamai patikslinti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalį. 14. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje po žodžių „įstaiga, tirianti“ atsisakytina perteklinio žodžio „visas“. 15. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje, o taip pat ir keičiamo įstatymo 4 straipsnyje, nustatančiame Centro uždavinius, siūloma nustatyti, kad Centras tiria 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytą agresiją ir jos padarinius. Pažymėtina, kad nei keičiamo įstatymo preambulėje, nei 5 straipsnyje, apibrėžiančiame konkrečias Centro funkcijas, nei 6 straipsnio 13 dalyje, kurioje nurodomos prie Centro veikiančios Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos funkcijos, vėliau nei 1991 m. Rusijos Federacijos vykdyta agresija prieš Lietuvos valstybę ar jos gyventojus neminima. Keičiamo įstatymo nuostatas tuo atžvilgiu reikėtų suderinti tarpusavyje. 16.
į tai, kad keičiamas įstatymas yra pagrindinis Centro veiklą reglamentuojantis teisės aktas bei į tai, kad Centrui netaikoma Biudžetinių įstaigų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostata, nustatanti, kad iš valstybės biudžeto išlaikomos biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota valstybės valdymo institucija, keičiamo įstatymo 2 straipsnį reikėtų papildyti atskira dalimi, aiškiai ir konkrečiai nustatančia, kad Centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas (nes tai, kad Seimas įgyvendina šio Centro savininko teises ir pareigas netiesiogiai implikuoja tik kitos keičiamo įstatymo nuostatos, reglamentuojančios įstaigos nuostatų tvirtinimą, vadovo skyrimą ir pan.). 17. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, nustatanti, kad Centras turi teisę iš kitų institucijų atstovų sudaryti darbo grupes programoms įgyvendinti, brauktina kaip ne šio straipsnio, reglamentuojančio įstaigos teisinį statusą, reguliavimo objektas. Manytume, kad nuostata dėl teisės sudaryti darbo grupes turėtų būti dėstoma būtent tarp Centro darbo organizavimą reguliuojančių normų. Taip pat pažymime, kad nuostata dėl Centro teisės sudaryti darbo grupes turėtų būti tikslinama dėl kelių priežasčių. Pirma, ne pats Centras, o Centro direktorius turėtų turėti tokio pobūdžio įgaliojimus. Antra, darbo grupės iš kitų, Centrui nepavaldžių, valstybės institucijų atstovų gali būti sudaromos tik esant šių institucijų vadovų sutikimui dėl jų darbuotojų pasitelkimo, todėl darbo grupių sudarymas iš kitų institucijų atstovų negali būti įtvirtinamas kaip besąlygiška Centro ar jo vadovo teisė. 18. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „juridinis asmuo“ įrašytinas žodis „viešasis“. 19. Keičiamo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad Centras turi „atsiskaitomąją sąskaitą Lietuvos banke“.
Pažymime, kad Lietuvos bankas vykdo centrinio banko funkcijas ir nėra klientų atsiskaitomąsias sąskaitas aptarnaujanti kredito institucija. Šiuo atveju turėtų būti nurodoma „sąskaita banke“. 20. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio, nustatančio Centro veiklos teisinius pagrindus, tikslingumas ir teisinė reikšmė yra abejotini, nes šio straipsnio nuostatoje nenustatomi jokie specifiniai, konkrečiai Centrui skirti įstatymų bei kitų teisės aktų specialaus taikymo pagrindai. Atsižvelgus į tai bei į tai, kad visi teisinių santykių subjektai privalo laikytis visų Lietuvos Respublikoje galiojančių teisės aktų, šio straipsnio siūlome atisakyti kaip perteklinio ir nustatančio tik deklaratyvią, bendrojo pobūdžio ir jokios praktinės teisinio reguliavimo reikšmės neturinčią nuostatą. Jei straipsnio nebūtų atsisakyta, jis turėtų būti dėstomas taip: „Centras veikia vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais bei kitais teisės aktais“. 21. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio pavadinimą siūlytina pakeisti pavadinimu „Cento veiklos tikslas ir uždaviniai“, o jo turinį formuluoti aiškiai išskiriant ir veiklos tikslą, ir uždavinius. Be to, straipsnio nuostatos derintinos su 2 straipsnio 1 dalies nuostatomis (jos neturėtų būti pasikartojančios ar dubliuoti vienos kitų). 22. Keičiamo straipsnio 4 straipsnio 1 dalyje formuluojamas Centro uždavinys „teisingumo atkūrimas“ diskutuotinas dėl jo santykio su Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalies imperatyvu, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Svarstytina, ar apibrėžiant Centro uždavinius neturėtų būti pasirinkta neutralesnė formuluotė (pavyzdžiui, „istorinis teisingumas“ ar pan.), tiesiogiai nesietina su teismų vykdomų teisingumu. 23.
įstatymo 5 straipsnio 1 punkte bei 1 punkto a papunktyje tikslintina, kokios ir kokiose konkrečiose įstatymo nuostatose apibrėžtos sritys ir laikotarpiai turimos omenyje. 24. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto a papunktyje nurodomas tyrimo programų apibūdinimas derintinas su keičiamo įstatymo pavadinimu ir 1 straipsnio nuostatomis. 25. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto a papunktyje atsisakytina perteklinio žodžio „visų“ bei tikslintina kokios „kitos institucijos“ turimos omenyje. 26. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto b, c, f papunkčių, 3 punkto a papunkčio formuluotės (jų dalis „atkūrus Lietuvos nepriklausomybę“) neatitinka 4 straipsnio 2 sakinyje nurodyto Centro uždavinio, kuriame šių žodžių, lyginant su galiojančia įstatymo redakcija, siūloma atsisakyti. 27. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto g papunktyje žodžiai „rašytinę, fotografuotinę, garso, filmuotą medžiagą“ galima keisti žodžiu „dokumentus“ – Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas „dokumentą“ apibrėžia kaip
„juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio (toliau – juridinis asmuo)
ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuotą informaciją, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos“. 28. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto h papunktyje nurodomas neaiškus ir nesuprantamas subjektas „darbo grupes, vykdančias tyrimą ir turinčias ikiteisminio tyrimo teisę“ bei Centro funkcija deleguoti savo atstovus į tokias „darbo grupes“. Pažymime, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas nenumato tokių ikiteisminio tyrimo subjektų kaip „darbo grupės“, Centras nėra ikiteisminio tyrimo įstaiga, o jo atstovai negali būti siejami su ikiteisminio tyrimo pareigūnais, taigi ir bet kokiu dalyvavimu atliekant ikiteisminį tyrimą. 29. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto h papunktyje numatyta Centro teisė būti pareiškėju „teismuose dėl genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų“.
Pažymime, kad Baudžiamojo proceso kodeksas teisme nagrinėjant baudžiamąją bylą nenumato tokio proceso dalyvio kaip „pareiškėjas“. 30. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo preambulę bei 2 straipsnyje nustatytus Centro uždavinius svarstytina, kodėl 5 straipsnio 1 punkto j papunktyje nustatyta Centro funkcija siejama tik su buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentais. 31. Nėra aišku, kokios „atskiros“ valstybės programos turimos omenyje keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto k papunktyje (t. y. nuo ko tokios programos yra atskiros, su kuo neturėtų būti susijusios). 32. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 punkto c papunktyje nurodoma Centro funkcija „skelbia viešus konkursus <...> projektams įgyvendinti“ tikslintina nustatant kokie konkursai turimi omenyje – viešuosius pirkimus, koncesijas reglamentuojančiuose teisės aktuose numatyti ar kitokie. 33. Diskutuotina, kodėl keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 punkto i papunktyje nurodoma Centro funkcija – edukacinių programų rengimas ir įgyvendinimas – siejama tik su studentais ir moksleiviais, o ne su visomis visuomenės grupėmis. 34. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto a papunktyje tikslintina kokių „kitų okupacijos padarinių teisinio įvertinimo dokumentų“ (neskaitant įstatymų) projektus Centras rengia. 35. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto b papunktyje nėra aišku, kam Centras teikia pasiūlymus bei kokios „bylos“ (baudžiamosios, administracinės ar kokios kitos) ir koks jų „ištyrimas“ turimas omenyje. Tikslinant šias nuostatas, būtina įvertinti Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, apibrėžiančias baudžiamojo proceso dalyvius bei jų teises. 36. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto c papunktyje siūloma nustatyti naują Centro funkciją – „finansuoja politinių kalinių ir tremtinių bei jų šeimos narių grįžimo į Lietuvą priemonių įgyvendinimą“.
Atkreipiame dėmesį, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytas papildomų biudžeto lėšų poreikis tik šios funkcijos administravimui (papildomoms pareigybėms), bet ne pačiam funkcijos finansavimui. 37. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 punkte siūloma nustatyti, kad Centras dalyvauja su Centro veiklos sritimi ir uždaviniais susijusių tarptautinių institucijų veikloje, tačiau pažymėtina, kad keičiamame įstatyme jokia Centro veiklos sritis nėra apibrėžta. 38. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios, kad Centrą sudaro departamentai, Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, kiti struktūriniai padaliniai, turinys ir paskirtis yra neaiški. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad viešojo administravimo subjekto administracijos padaliniais gali būti grupė, departamentas (valdyba), skyrius (biuras, tarnyba). Taigi, minėtoji keičiamo įstatymo nuostata dėl Centro administracinės struktūros papildomo reguliacinio turinio neprideda. Jeigu, vis dėlto, šios nuostatos paskirtis yra imperatyviai nustatyti, kad be kitų administracijos padalinių Centre turi būti ir Okupacijų ir laisvės kovų muziejus, atitinkamai ir ją reikėtų formuluoti. Be to, šio straipsnio pavadinimas
„Centro valdymas“ redaguotinas atsižvelgiant, kad šiame straipsnyje pateikiama
ir Centro struktūra. Siūlome jį išdėstyti taip: „Centro struktūra ir valdymas“. 39. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalis brauktina kaip deklaratyvi ir jokių reguliacinio pobūdžio normų nenustatanti nuostata.
Akivaizdu, kad visi valstybės biudžetinės įstaigos, atliekančios viešojo administravimo funkcijas, padaliniai bendradarbiauja tarpusavyje ir naudojasi vienas kito sukaupta medžiaga, vien dėl tos priežasties, kad jie yra to paties juridinio asmens, o ne nepriklausomi, savarankiški, tik savo uždavinius ir paskirtį turintys subjektai. 40. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad pretendentus į Centro generalinio direktoriaus vietą atviros atrankos būdu atrenka Taryba, kuri savo išvadoje dėl pretendento į laisvą Centro generalinio direktoriaus vietą Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui motyvuotai nurodo vieną ar kelis asmenis, tinkamiausius būti Centro generaliniu direktoriumi. Vertinant šios nuostatos turinį, reikėtų atkreipti dėmesį į kelis akcentus. Pirma, kandidato į Centro generalinio direktoriaus pareigas teikimas Seimui yra Seimo Pirmininko, o ne Tarybos prerogatyva, todėl įstatyminis reguliavimas turi užtikrinti, kad būtent Seimo Pirmininkui būtų suteikta galimybė tinkamai įgyvendinti jam suteiktą teisę (tam keičiamame įstatyme turėtų būti nustatyta, kad Taryba Seimo Pirmininkui teikia tikrai ne vieną, o kiek galima daugiau atrinktų kandidatų, kurie galėtų užimti generalinio direktoriaus pareigas), ir būtent Seimo Pirmininkui turi būti užtikrinta prerogatyva pačiam, objektyviai įvertinus visas aplinkybes ir teikiamus argumentus, nuspręsti dėl tinkamiausio kandidato. Antra, siūlome nevartoti tokių Lietuvos Respublikos galiojančiuose įstatymuose neapibrėžtų sąvokų kaip „atviros atrankos būdas“ ar „direktoriaus vieta“.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, galbūt tikslinga keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies antrąjį sakinį dėstyti taip: „Kandidatus Centro generalinio direktoriaus pareigoms užimti atrenka ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui teikia Taryba, kuri savo išvadoje motyvuotai pagrindžia teikiamų kandidatų tinkamumą užimti Centro generalinio direktoriaus pareigas“. 41. Taip pat reikėtų sureglamentuoti ir tokią objektyviai įmanomą situaciją, kada Seimo Pirmininkas nuspręstų Seimui neteikti nė vieno Tarybos atrinkto kandidato. 42. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje turėtų būti nustatytas nepriekaištingos reputacijos reikalavimo Centro direktoriui turinys. 43. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje siekiama nustatyti Centro generalinio direktoriaus įgaliojimų pasibaigimo pagrindus, tačiau nei minėtoje dalyje, nei kitose šio straipsnio nuostatose nėra aiškiai ir nedviprasmiškai įtvirtinta, kada generalinio direktoriaus įgaliojimų pasibaigimo konstatavimui būtų reikalingas Seimo sprendimas, o kada tam užtektų tiesiog aiškiai apibrėžto juridinio fakto. Tokio aiškaus reglamentavimo būtinumą apsprendžia sisteminė kitų šio straipsnio nuostatų analizė, pvz., nors šio straipsnio 6 dalies formuluotė implikuoja, kad Centro generalinis direktorius, kurio kadencija pasibaigia, iš pareigų Seimo nutarimu nebūtų atleidžiamas ir šias pareigas eina tol, kol bus paskirtas naujas Centro generalinis direktorius, tačiau šio straipsnio 7 dalyje nurodoma, kad generalinis direktorius būtų atleidžiamas tuo atveju, kai jis nebūtų skiriamas antrai kadencijai.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta bei į praktines Seimo sprendimu į pareigas skiriamų asmenų įgaliojimų pasibaigimo konstatavimo problemas, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje siūlome aiškiai ir nedviprasmiškai nurodyti kuriais šio straipsnio 5 dalies punktuose nurodytais pagrindais Centro generalinio direktoriaus įgaliojimų pasibaigimas būtų siejamas su būtinu Seimo nutarimu, o kuriais – su tiesiog atitinkamų juridinių faktų konstatavimu. 44. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį Centro generalinis direktorius turi atitikti reikalavimą – turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Jeigu į pareigas paskirtam Centro generaliniam direktoriui Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka būtų panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija jis negalėtų eiti pareigų ir turėtų būti iš jų atleidžiamas. Šiuo atveju Centro generalinis direktorius turėtų būti atleidžiamas dėl to, kad neatitinka šio straipsnio dalyje nustatyto reikalavimo, tačiau tokio atleidimo iš pareigų pagrindo 6 straipsnio 5 dalyje nėra. 45. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 3 punktas tikslintinas numatant, koks subjektas ir kokiu pagrindu gali konstatuoti, kad Centro direktorius dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų. 46.
įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 8 punkto nuostatos „Lietuvos Respublikos Seimo statute nurodytų subjektų siūlymu Seimui visų Seimo narių balsų dauguma“ atsisakytina kaip perteklinės, nes Seimo sprendimų priėmimo tvarka yra ne keičiamo įstatymo, o Seimo statuto reguliavimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, kad Centro generalinis direktorius yra Seimo į pareigas skiriamas ir jam atskaitingas pareigūnas (6 straipsnio 3 ir 11 dalys) ir pagal Konstitucijos 75 straipsnį bei Seimo statuto 217 ir 218 straipsnius gali būti atleidžiamas iš pareigų pareiškus juo nepasitikėjimą, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies 8 punktas dėstytinas „pareiškus juo nepasitikėjimą Seimo statuto nustatyta tvarka“. 47. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje reikėtų nurodyti, kiek laiko Centro generalinis direktoriaus pareigas laikinai gali ir toliau eiti direktorius, kurio kadencija pasibaigusi. Taip pat pažymėtina, kad keičiamame įstatyme turėtų būti sureglamentuoti atvejai, koks asmuo ir kokia tvarka būtų skiriamas pavaduoti Centro generalinį direktorių (jam laikinai negalint eiti pareigų dėl ligos, atostogų, komandiruotės ir pan.) ar, direktoriaus įgaliojimams nutrūkus anksčiau kadencijos pabaigos, skiriamas laikinai eiti Centro generalinio direktoriaus pareigas (kol įstatymo nustatyta tvarka nebus paskirtas nuolatinis Centro direktorius). 48. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalies nuostata yra brauktina. Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nustatytą teisinį reguliavimą didžiausią leistiną valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir pareigybių skaičių Centre (Seimui atskaitingoje valstybės įstaigoje) tvirtina Seimo valdyba. 49. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 10 dalies nuostata darbo grupių sudarymo tvarkos ir funkcijų apimties prasme nedera su keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi nustatyta Centro teise.
Taip pat svarstytina, ar tikslinga vardinti, kokio pobūdžio klausimams svarstyti Centro direktorius turi teisę sudarinėti konsultacines ar darbo grupes (nebent būtų siekiama nustatyti baigtinį tokių klausimų sąrašą, o Centro direktoriaus teisę sudaryti darbo grupes turėtų tik šių konkrečių, įstatyme nurodytų, klausimų nagrinėjimui). 50. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad Centras yra atskaitingas Seimui ir Vyriausybei. Ši nuostata diskutuotina, nes Seimo statuto 206 straipsnio 2 ir 5 dalys nustato reikalavimą Seime atsiskaityti valstybės institucijų vadovams, kuriuos skiria Seimas arba kurių paskyrimui reikalingas Seimo pritarimas (toks yra Centras), tuo tarpu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 291 straipsnio 9 dalyje pareiga atsiskaityti Vyriausybei už įstaigos veiklą nustatoma tik Vyriausybės įstaigos vadovui. Svarstytina, ar atskaitomybės Vyriausybei nustatymas būtų teisiškai pagrįstas ir ar tokiu atveju Vyriausybei nebūtų sudarytos prielaidos įsiterpti į kitos valstybės valdžios - Seimo įgaliojimų vykdymą. Taip pat šioje dalyje siūlome atskleisti atskaitingumo Seimui turinį ir įtvirtinti nuostatą, kad Centro generalinis direktorius Seimo statuto nustatyta tvarka teikia Seimui Centro veiklos metinę ataskaitą, o jei būtų nuspręsta neatsisakyti šios atskaitomybės formos – ir atskaitomybės Vyriausybei turinį. Be to, siūlytina įtvirtinti nuostatą, kad Centro veiklos metinė ataskaita yra skelbiama Centro interneto svetainėje. 51.
įstatymo 6 straipsnio 12 dalies formuluotė „Centro kompetencija, struktūra ir funkcijos nustatomos Lietuvos Respublikos totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centro nuostatuose“ yra perteklinė ir brauktina, nes reikalavimai biudžetinių įstaigų nuostatų turiniui yra nustatyti Biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje. 52. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 13 dalies 1 ir 2 punktuose reikėtų aiškiai atskleisti šiuose punktuose nurodytų valstybės institucijų (įstaigų) teisinį statusą, jų sudarymo bei veiklos teisinius pagrindus. Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 13 dalies 1 punkte reikėtų nurodyti, kad ši komisija yra kolegiali patariamoji juridinio asmens teisių neturinti institucija. Taip pat svarstytina, ar pačiame įstatyme neturėtų būti aiškiai nurodyti jos sudarymo pagrindai, reikalavimai komisijos sudėčiai ir nariams. Pažymėtina, kad nebūtų aiškus ir šios komisijos bei paties Centro nuostatų suderinamumo santykis, nes Centro nuostatus tvirtintų Seimas, o komisijos – Vyriausybė. Taip pat reikėtų atkleisti nuostatos, kad komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui, turinį, nes jau ankstesnėje šio punkto nuostatoje numatyta, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją techniškai aptarnauja Centras. Tad tuo atveju, jeigu Centro vykdomas komisijos techninis aptarnavimas neapima minimo „veiklos finansavimo“, šis finansavimas turėtų būti aiškiai apibrėžtas (narių veiklos ar atvykimo į posėdžius apmokėjimas, atlygis ekspertams ar kt.)
turinio pastaba dėl aiškesnių Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondo veiklos teisinių pagrindų taikytina ir keičiamo įstatymo 6 straipsnio 13 dalies 2 punktui. Atsižvelgus į tai, kad minėtasis Fondas yra įsteigtas 1998 metais, galbūt tikslinga šio punkto antrąjį sakinį dėstyti taip: „Fondas yra valstybės biudžetinė įstaiga, kurios nuostatus tvirtina Vyriausybė“.
Taip pat siūlome įstatyme nurodyti ir šio Fondo veiklos paskirtį, t. y. nustatyti, kad Fondo paskirtis yra materialiai remti genocido aukas ir rezistencijos dalyvius, tam išleidžiant ne mažiau kaip 80 procentų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto šiam fondui skirtų lėšų, finansuoti itin svarbias ir skubias Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo bei genocido aukų ir rezistencijos dalyvių atminimo įamžinimo programas. 54. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio pavadinimas „Taryba, jos sudarymas“ nedera su turiniu, nes šiame straipsnyje nustatoma ne tik sudarymo tvarka, bet ir veiklos apribojimai, įgaliojimų pasibaigimo pagrindai ir kt. Svarstytina atskiras su Taryba susijusias nuostatas išdėstyti atskiruose straipsniuose sus deramais pavadinimais. 55. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio pavadinime bei šio straipsnio nuostatose įvardijama nauja kolegiali institucija – Taryba. Pažymėtina, kad tokie bendriniai valstybės institucijų pavadinimai teisės aktuose nėra vartojami. Valstybės institucijos pavadinimas turi būti konkretus, aiškiai identifikuojantis ir išskiriantis subjektą iš kitų valstybės institucijų tarpo. Atsižvelgus į tai, tikslintinas keičiamame įstatyme reglamentuojamos Tarybos pavadinimas. Terminas „Taryba“ galėtų būti naudojamas tik kaip tokio pavadinimo trumpinus. 56. Siekiant keičiamo įstatymo 7 straipsnio nuostatų dėstymo nuoseklumo bei aiškumo, šio straipsnio 1 dalies pirmuosius du sakinius, kuriais apibrėžiamas Tarybos statusas bei jos veiklos paskirtis, dėstyti atskira dalimi (tuo tarpu jos sudarymo tvarką, siūlome dėstyti jau kitose struktūrinėse dalyse). 57. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Taryba yra kolegialus organas, vykdantis Centro patariamąją ir priežiūros funkcijas.
Ši nuostata ginčytina dėl kelių priežasčių. Pirma, tokia nuostata implikuoja, kad Taryba yra būtent Centro (valdymo) organas, kuris kartu su Centro generalinio direktoriumi atliktų Centro valdymo funkcijas. Tačiau įvertinus šios Tarybos sudarymo ir veiklos teisinius pagrindus, galima daryti išvadą, kad Taryba ne tik, kad nebus Centro valdymo organu, ji net nebus vienu iš Centro struktūrinių padalinių. Tai bus prie Centro sudaroma kolegiali institucija, neturinti juridinio asmens teisių. Antra, keičiamame įstatyme nurodoma, kad Taryba vykdytų Centro patariamąją ir priežiūros funkciją. Vertinant šią nuostatą, pažymėtina, kad priežiūros ir patariamoji funkcija savo turiniu yra kardinaliai priešingos. Priežiūros funkcija suponuoja tam tikrą prižiūrimo ir prižiūrinčio subjektų tarpusavio santykį, kada prižiūrintis subjektas turi tam tikrus valdingus įgalinimus prižiūrimo subjekto atžvilgiu. Tuo tarpu patariamoji funkcija jokių tokio pobūdžio pavaldumo santykių neimplikuoja. Atvirkščiai, patariamąją funkciją vykdanti institucija dažniausiai apskritai neturi jokių viešojo administravimo požymių turinčių įgaliojimų. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, abejotina, ar Taryba galėtų ir turėtų vykdyti ir Centro priežiūros, ir Centro patariamąją funkciją. Išanalizavus keičiamo įstatymo 8 straipsnio, reglamentuojančio Tarybos funkcijas, turinį, manome, kad apskritai nėra pagrindo teigti, kad kuri nors iš šiame straipsnyje išvardintų funkcijų suponuotų Tarybos vykdomą Centro veiklos priežiūros funkciją. Be to, neaišku, ar šioje dalyje nustatyta
„priežiūros“ funkcija reiškia būtent Centro direktoriaus veiklos (jo sprendimų)
priežiūrą, ar, vis dėlto, turima omenyje platesnio turinio Centro veiklos priežiūra. 58.
įstatymo 7 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio, nustatančio, kad Taryba veikia Centro naudai, laikosi įstatymų, Centro nuostatų ir kitų teisės aktų, turinys yra neaiškus, deklaratyvus bei perteklinis. Tokia formuluotė, kad viena valstybės institucija veikia kitos institucijos „naudai“ viešosios teisės reguliuojamuose valstybės institucijų tarpusavio santykiuose apskritai nevartojama. O ir nustatyti, kad valstybės institucija laikosi įstatymų ir kitų teisės aktų, yra netikslinga ir nereikalinga. Be to, svarbu pažymėti, kad keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalis nustato, kad Taryba savo veikloje vadovautųsi ne Centro, kaip biudžetinės įstaigos, nuostatais, o būtent Tarybos, kaip atskiro ir savarankiško subjekto, veiklą reglamentuojančiais nuostatais. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio siūlome iš viso atsisakyti. 59. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios Seimo struktūrinių padalinių - komitetų ir komisijos funkcijas diskutuotinos, nes Seimo padalinių funkcijos ir jų reglamentavimas yra Seimo statuto reguliavimo dalykas. 60. Jei keičiamame įstatyme nebūtų atsisakyta detalaus Seimo padalinių funkcijų reglamentavimo, reikėtų patikslinti, ar Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, dalyvaujant Žmogaus teisių komitetui ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, vykdytų tik vieno iš Seimo skiriamų Tarybos narių atranką, t. y. kitu nariu būtų skiriama tiesiog Seimo mažumos pasiūlyta kandidatūra, ar, vis dėlto, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija vykdytų abiejų narių atranką (tiesiog vienas narys būtų atrenkamas iš Seimo mažumos pasiūlytų kandidatų). 61.
įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodomas „Lietuvos gynybinius pajėgumus padedančių stiprinti nevyriausybinių organizacijų koordinacinės tarybos“ skiriamas asmuo, tačiau nei keičiamame įstatyme, nei galiojančiuose įstatymuose nei tokia nevyriausybinių organizacijų rūšis, nei toks subjektas kaip jų taryba nėra apibrėžti ar minimi, todėl nebūtų aišku, kas turėtų skirti atitinkamą Tarybos narį. 62. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad po vieną Tarybos narį paskiria Vilniaus Universitetas, Vytauto Didžiojo Universitetas, Klaipėdos Universitetas ir Lietuvos istorijos institutas. Pažymime, kad visos Lietuvos aukštosios mokyklos turi lygias teises ir keleto jų išskyrimas formuojant kokią nors instituciją galimai pažeistų aukštųjų mokyklų lygiateisiškumo principą. 63. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad 11 Tarybos narių 5 metų kadencijai savo nustatyta tvarka skiria atitinkamos įstatyme nurodytos institucijos. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Tarybos narys negali būti atšauktas iš pareigų, nepasibaigus jo įgaliojimų laikui, išskyrus atvejus, jeigu Tarybos narys atšaukiamas jį paskyrusios institucijos sprendimu esant tam tikroms aplinkybėms. Šių nuostatų sisteminė analizė leidžia teigti, kad įstatyme pasirinktas toks institucijos sudarymo ir veiklos modelis, pagal kurį kolegialią instituciją sudaro atskirų valstybės institucijų paskirti nariai, kurių kiekvieno kadencija skaičiuojama atskirai ir prasideda nuo jų paskyrimo į šias pareigas momento. Atitinkamai Tarybos nariai turi jiems suteiktą juos paskyrusių institucijų mandatą ir gali būti atšaukti iš pareigų būtent šių institucijų sprendimu. Tačiau tokią prezumpciją paneigia keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalis, kurioje nustatoma, kad Tarybos sudėtį tvirtina Seimas, Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu.
Atsižvelgus į tai, nėra aišku, ar Tarybos nariai kiekvienas savo 5 metų kadenciją pradėtų nuo jas paskyrusios institucijos sprendimo įsigaliojimo datos, ar, vis dėlto, tik paskyrus visus Tarybos narius, Seimas savo nutarimu skelbtų galutinę Tarybos sudėtį ir būtent nuo šio nutarimo įsigaliojimo būtų pradėta skaičiuoti visos Tarybos in corpore kadencija. Atsižvelgus į tai, šiame straipsnyje reikėtų labai aiškiai detalizuoti Tarybos sudarymo procedūrą - narių skyrimą (ar, vis dėlto, tik kandidatų delegavimą), Tarybos narių atskirai, ar visos Tarybos in corpore kadencijos skaičiavimą, Tarybos narių ar visos Tarybos įgaliojimų pradžią ir pabaigą. 64. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostata, numatanti, kad Tarybos pirmininkas ir pirmininko pavaduotojas pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės, yra perteklinė, nes jau ketvirtajame šios dalies sakinyje nustatyta, kad Tarybos narys pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės (kadangi ir Tarybos pirmininkas, ir pirmininko pavaduotojas renkami iš Tarybos narių tarpo, tai savaime suponuoja, kad ir Tarybos pirmininkas, ir pirmininko pavaduotojas pareigas daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės eiti negalės). Be to, šios dalies sakinys „Tarybos narys pareigas eiti gali ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės“ formuluotinas taip: „Asmuo į Tarybos nario pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės“
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje reikėtų atskleisti formuluotės „profesinę ar akademinę patirtį mokslo ar tarptautinės teisės srityse“ turinį, nes sąvoka „profesinė patirtis mokslo ar tarptautinės teisės srityje“ yra labai plataus ir gan neapibrėžto turinio.
Iš kitos pusės, formuluotė „akademinė patirtis“ teisėkūroje apskritai nėra vartojama. 66. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje brauktini žodžiai „politinės partijos ar“, nes sąvoka „politinė organizacija“ apima ir politines partijas, ir politinius komitetus. 67. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje vartojama formuluotė „buvimo Tarybos nariu laikotarpiui“ keistina formuluote „kol eina Tarybos nario pareigas“. Šios dalies formuluotė, kurioje siūloma įtvirtinti, kad Tarybos nariais negali būti
„Seimo, Vyriausybės nariai“ siūlytina pakeisti formuluote „valstybės politikai“. 68. Keičiamo
įstatymo 7 straipsnio 4 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžių
„nepasibaigus jo įgaliojimų laikui“ įrašytini žodžiai „nesibaigus jo
kadencijai“. 69. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 1-4 punktuose siūloma nustatyti pagrindus, kuriems esant Tarybos narį paskyrusi institucija gali jį atšaukti ir nesibaigus jo kadencijai. Tuo tarpu šio straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti pagrindus, kuriems esant Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta savaime, t. y. įgaliojimų pasibaigimui nereikalingas jį į pareigas paskyrusios institucijos sprendimas. Vertinant šių nuostatų tarpusavio santykį, lieka neaiškus kai kurių iš jų pagrįstumas. Pavyzdžiui, nėra aišku, kodėl keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 2 ir 3 punktuose nustatyta, kad tuo atveju, kai Tarybos narys nebeatitinka imperatyvių įstatymo reikalavimų, t. y. netenka Lietuvos Respublikos pilietybės ar nebėra nepriekaištingos reputacijos, dėl jo įgaliojimų pasibaigimo vis tiek dar turi būti priimtas formalus jį skyrusios organizacijos sprendimas.
Atitinkamai nėra aišku, kodėl atvirkščiai, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 5 punkte nustatyta, kad dėl sveikatos būklės Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta savaime, o ne asmenį į pareigas paskyrusios institucijos sprendimu. Kitaip sakant, negalėjimas dėl sveikatos būklės eiti pareigų yra žymiai labiau subjektyviais kriterijais grindžiamas faktas, nei Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas. Todėl atrodo logiškesnis toks reguliavimas, pagal kurį Tarybos nario įgaliojimų pasibaigimo dėl sveikatos būklės klausimą turėtų spręsti narį paskyrusi institucija, netekus Lietuvos Respublikos pilietybės – įgaliojimai nutrūktų savaime. 70. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalies 3 punkte turėtų būti pateikta dispozicinė nuoroda į šio straipsnio 3, o ne 4 dalį. 71. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalis papildytina nauju punktu, nustatančiu, kad Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta ir šio straipsnio 4 dalyje nustatytais atvejais jį atšaukus iš pareigų paskyrusios institucijos sprendimu. 72. Siekiant teisinio aiškumo bei atsižvelgiant į tai, kad pasibaigus kadencijai kolegialios institucijos nario įgaliojimai dažniausiai tęsiasi iki tol, kol į jo vietą paskiriamas naujas narys, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies 2 punkte po žodžio „kadencija“ siūlome įrašyti žodžius „ir į šias pareigas paskiriamas kitas Tarybos narys“. 73.
įstatymo 7 straipsnis pildytinas nuostatomis, nustatančiomis Tarybos sudėties atnaujinimą ne tik tais atvejais, kai Taryba atsistatydina in corpore (7 ir 8 dalys) arba kai atsiranda laisva vieta Tarybos nario įgaliojimams pasibaigus anksčiau laiko (6 dalis), tačiau ir tais atvejais, kai Tarybos nario ar Tarybos in corpore kadencija tiesiog pasibaigia. 74. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalies nuostata, numatanti, kad Tarybos pirmininko pavaduotojas išrenkamas tokia pačia tvarka Tarybos pirmininko teikimu, yra ydinga dėl kelių priežasčių. Pirma, ji nedera su to paties straipsnio 1 dalimi, nustatančia, kad Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma skiria Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją, t. y. Tarybos pirmininko pavaduotojas renkamas lygiai tokia pačia tvarka kaip ir Tarybos pirmininkas – vienam iš Tarybos narių surenkant daugiau nei pusę Tarybos narių balsų (nesant jokio formalaus Tarybos pirmininko teikimo). Antra, jeigu siūloma nustatyti Tarybos pirmininko vykdomą kandidatūros teikimą, tokia procedūra nebegali būti laikoma rinkimais – tai būtų skyrimo į pareigas procedūra (priimant arba atmetant siūlomą kandidatą). 75. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalis tikslintina, nustatant nuo ko skaičiuojamas 10 dienų terminas (pavyzdžiui, nuo atsistatydinimo pareiškimo pasirašymo, ar nuo jo gavimo). 76. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalyje nėra aiškus joje minimo Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimo Seimui dėl Tarybos sudėties tikslas, nes visus Tarybos narius skiria (o ne siūlomus kandidatus į narius teikia) keičiamame įstatyme nurodytos institucijos. 77. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje reikėtų atskleisti, būtent kokios Tarybos veiklos išlaidos būtų finansuojamos Centrui skiriamomis valstybės biudžeto lėšomis. Taip pat turbūt tikslinga aiškiai nurodyti, kad Tarybos veiklą techniškai aptarnauja Centras. 78.
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą reikėtų tikslinti, nes siūlymai bus teikiami ne Centro ilgalaikiams strateginiams planams ir mokslinių tyrimų kryptims, o dėl Centro ilgalaikių strateginių planų ir mokslinių tyrimų krypčių. Taip pat reikėtų nurodyti subjektą, kuriam bus teikiami pasiūlymai. 79. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą reikėtų patikslinti, nurodant, kad rekomendacijos dėl Centro valdymo ar veiklos teikiamos būtent Centro generaliniam direktoriui, o ne apskritai Centrui, kaip valstybės biudžetinei įstaigai. 80. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas tikslintinas, nes jame numatomas Centro generalinio direktoriaus metinės veiklos ataskaitos tvirtinimas formaliai jokios praktinės reikšmės neturi, nes generalinio direktoriaus parengta Centro veiklos ataskaita yra užbaigtas ir galutinis dokumentas, kurio turiniui, formai ar galiai joks tolesnis jos svarstymas įtakos neturi. Atsižvelgus į tai, galbūt, tiesiog tikslinga nustatyti, kad Taryba svarsto Centro generalinio direktoriaus parengtą metinę Centro veiklos ataskaitą (o apsvarsčiusi jos turinį rengia ir teikia atitinkamus siūlymus). Taip pat pažymėtina, kad vietoj formuluotės „teikiamas Centro metines ataskaitas“ reikėtų įrašyti žodžius „teikiamą metinę Centro veiklos ataskaitą“ (kaip nustatyta šio straipsnio 2 dalyje). 81. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte neaišku, nuo ko priklausys kuriam subjektui - Seimui ar Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijai Taryba teiks pasiūlymus dėl Centro veiklos gerinimo. 82. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte reikėtų patikslinti, kam siūlymus dėl padalinių vadovų konkurso reikalavimų teikia Taryba.
Taip pat nėra aišku, dėl kurių Centro padalinių, kurie įstatyme net nurodomi (išskyrus Okupacijų ir laisvės kovų muziejų), vadovų konkursų siūlymus teiktų Taryba (akivaizdu, kad dėl visų administracinių padalinių, kurie tiesiogiai neprisideda prie Centro vykdomų funkcijų, vadovų konkursų Taryba siūlymų neteiktų). 83. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punkte reikėtų nurodyti subjektą (subjektus), kuriam (kuriems) siūlymus dėl Centro biudžeto (ar biudžeto projekto) teiktų Taryba. Taip pat reikėtų patikslinti, kas turima omenyje vartojant formuluotę „Centro biudžetas“. 84. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio pavadinimą bei šio straipsnio 2 dalį reikėtų taisyti, nes metinę Centro veiklos ataskaitą kaip biudžetinės įstaigos vadovas turėtų rengti ir Seimui teikti būtent šios Seimui atskaitingos institucijos generalinis direktorius, o ne prie Centro sudaroma patariamoji institucija, kuri net nėra Centro struktūrinis padalinys. Atsižvelgiant į tai, šio straipsnio pavadinime siūlome braukti žodį „atskaitomybė“, o patikslintas straipsnio 2 dalies nuostatas kelti į keičiamo įstatymo 6 straipsnio 11 dalį, nustatantį Centro atskaitomybę. 85. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Tarybos posėdžiai šaukiami ne rečiau kaip du kartus per metus. Svarstytina, ar tokio periodiškumo posėdžiuose yra objektyviai įmanoma tinkamai vykdyti keičiamo įstatymo 8 straipsnio1 dalies 6 punkte numatytą funkciją - skelbti ir organizuoti atranką į laisvą Centro generalinio direktoriaus vietą. 86. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžių „neina pareigų“ įrašytini žodžiai
„negali vykdyti savo pareigų dėl ligos, atostogų ar kitų priežasčių“. 87.
įstatymo 9 straipsnio 1 dalies konstrukcijoje nėra aišku, ar posėdžio šaukimo pagrindai „savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių reikalavimu“ taikomi abiem posėdį šaukiantiems subjektams, ar tik Tarybos pirmininko pavaduotojui. 88. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje siūloma nurodyti, kad Tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma. Svarstytina, ar tokios paskirties institucijos, vykdančios tik patariamojo pobūdžio funkcijas, sprendimai turėtų būti įforminami nutarimų forma (kas labiau būdinga viešojo administravimo įgaliojimus turintiems bei privalomos galios teisės aktus priimantiems subjektams). Be to, siūlytina nustatyti, kad Tarybos sprendimus pasirašo Tarybos pirmininkas ir nustatyti Tarybos sprendimų paskelbimą. 89. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 4 dalies prasmė nėra aiški, nes kiti įstatymai nenustato Tarybos posėdžių ir jų protokolavimo tvarkos, todėl negali nustatyti ir išimčių atitinkamiems keičiamo įstatymo reikalavimams. 90. Keičiamo įstatymo
veikos nėra apibrėžtos kaip nusikaltimai, baudžiamieji ar administraciniai nusižengimai, taigi ir atsakomybė už jas nėra nustatyta. 91. Atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo nuostatas Centro veikla ir valdymas yra pertvarkomas, projekto 2 straipsnyje turi būti numatytos pereinamosios nuostatos, skirtos įgyvendinti įstatymą: numatyta pirmos Tarybos sudarymo tvarka ir terminas bei suformuluotas teisėkūros pavedimas Seimui ir šiame įstatyme nurodytiems subjektams iki įstatymo įsigaliojimo dienos priimti įstatymą įgyvendinamuosius teisės aktus (pvz., Seimas turi patvirtinti Lietuvos Respublikos totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centro nuostatus (projekto 6 straipsnis); Vyriausybė pakeisti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondo nuostatus; Taryba – savo darbo reglamentą ir nuostatus (7 straipsnis) ir kt.).
92. Pažymime, kad tobulinant keičiamo įstatymo projektą ir siekiant jį tinkamai inkorporuoti į teisės sistemą siūlytina pakeisti (prireikus pripažinti netekusiu galios) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo įgyvendinimo įstatymą, taip pat turėtų būti keičiami įstatymai, kuriuose numatyti atitinkami Centro (Centro generalinio direktoriaus) įgaliojimai ir jų įgyvendinimas, bei šiuose įstatymuose nurodytas Centro pavadinimas: Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymas, Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas, Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymas, Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymas, Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymas, Dimisijos karių laipsnių suteikimo ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams-kariams savanoriams ir prieškario Lietuvos kariuomenės kariams įstatymas, Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymas.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad Seimas 2022 m. gruodžio 13 d. priimtu Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymu Nr. XIV-1679 (turėsiančio įsigalioti 2023 m. gegužės 1 d.) nustatė naujus Centro įgaliojimus. 93. Projekto 3 straipsnio reikia atsisakyti, nes keičiamas įstatymas dėstomas nauja redakcija (keičiamas), o ne priimamas naujas įstatymas (tuo pačiu pripažįstant netekusiu galios senąjį atitinkamus teisinius santykius reglamentuojamą įstatymą). 94.
į tai, kad projektu siūlomas teisinis reglamentavimas susijęs su papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikiu, nes praplečiamas subjektų, turinčių teisę įsigyti vienkartinį arba terminuotą vardinį važiavimo keleiviniais traukiniais bilietą ratas, todėl manytume, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 95. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Seimo statuto 135 straipsnio 5 dalį, kartu su šiuo įstatymo projektu turėtų būti teikiami ir kiti Seimo priimamų teisės aktų projektai dėl galiojančių teisės aktų pakeitimo ar pripažinimo netekusiais galios, kuriuos būtina priimti, priėmus teikiamą projektą (turėtų būti teikiami ir Seimo tvirtinamų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro nuostatų pakeitimo, ir naujai sudaromos Tarybos nuostatų patvirtinimo projektai). Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas, laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. (8 5) 239 6168, el. p. [email protected]
TYRIMO CENTRO ĮSTATYMO NR. VIII-238 PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1. Projektu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio reikėtų atsisakyti kaip deklaratyvaus, perteklinio ir nenustatančio jokio reguliacinio pobūdžio normų. Pažymėtina, kad, vadovaujantis teisėkūros sistemiškumo principu, ir taip savaime suprantama, kad jeigu konkrečiame įstatyme nėra nustatomas specialus, tame įstatyme išskirtinai suprantamas ir taikomas sąvokų turinys, šių sąvokų turinys turėtų būti suprantamas ir taikomas taip, kaip jis apibrėžtas atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiuose tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose. 2. Atsižvelgiant į tai, kad Totalitarinių režimų tyrimo centras (toliau – Centras) yra steigiamas valstybės funkcijoms atlikti, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „biudžetinė“ įrašytinas žodis „valstybės“ (Biudžetinių įstaigų įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., 6 straipsnio 1 dalis). 3. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje vartojamos formuluotės
„totalitarinių režimų okupacijų veikimas“ turinys yra tikslus ir
teisingai atliepia šį istorinį teisinį faktą. Pažymėtina, kad okupacija ne
„veikia“; ji yra tiesiog trunkantis laikinas kitos valstybės teritorijos (ar
jos dalies) užėmimo ir faktinio valdymo laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodį „veikimo“. Be to, šioje dalyje po žodžio „nusikaltimų“ įrašytinas žodis „įvykdytų“ bei vietoj žodžių
„memorializaciją (įamžinimą) vartoti formuluotę „įamžinimą (memorializaciją).
Pastaroji formuluotė vartotina ir kituose straipsniuose, pvz. 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 6 straipsnio 13 dalies 2 punkte ir kt. 4. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos tikslintinos redakciniu požiūriu, nes iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar Centras, pasitelkdamas mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą), vykdo totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, ar, vis dėlto, Centras, taikydamas mokslinius ir taikomuosius tyrimus, vykdo totalitarinių režimų okupacijų, nusikaltimų, įvykdytų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą). Taip pat siūlytina šią nuostatą suderinti su keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatytu Centro veiklos tikslu, nes veiklos tikslą apibrėžianti 4 straipsnio nuostata nuo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies formuluotės skiriasi reikšmingai. 5. Keičiamo įstatymo 3 dalies formuluotėje prieš žodį „viešasis“ įrašytini žodžiai „ribotos civilinės atsakomybės“ (Biudžetinių įstaigų įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 1 dalis). 6. Vienintelės keičiamo įstatymo 4 ir 5 straipsnių dalys nenumeruotinos. 7. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnyje po žodžių „pasipriešinimo (rezistencijos)“ įrašytini žodžiai „okupaciniams režimams“. 8. Atsižvelgiant į tai, kad Centro vykdomi moksliniai ir taikomieji tyrimai turėtų būti laikomi ne Centro veiklos tikslas (mokslinių ir taikomųjų tyrimų vykdymas yra mokslo ir studijų institucijų pagrindinis tikslas), o tik kaip priemonė jo veiklos tikslui pasiekti, keičiamo įstatymo 4 straipsnyje siūlome išbraukti žodžius
„taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus“.
Pažymėtina, kad mokslinių ir taikomųjų tyrimų vykdymas gana išsamiai aptartas keičiamo įstatymo 5 straipsnyje, nustatančiame konkrečius Centro uždavinius. 9. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto nuostatą iki dvitaškio siūlome dėstyti taip:
„vykdant mokslinius tyrimus pažinti, įvertinti ir vykdyti informacijos sklaidą
apie:“. Atitinkamai turėtų būti pakoreguotos šio punkto a-c papunkčių formuluotės. 10. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto c papunktyje po žodžio „režimų“ įrašytinas žodis „okupacijų“. 11. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 punkte vietoj žodžio „visų“ siūlytina įrašyti žodžius „jo vykdomų“. 12. Nėra aiškus keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto nuostatos iki dvitaškio, nustatančios, kad Centro uždavinys yra vykdyti taikomuosius tyrimus ir jų sklaidą, turinys. Galbūt turima omenyje taikomųjų tyrimų rezultatų sklaida. 13. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto a papunktyje vietoj žodžių „teisinį nusikaltimų įvertinimą“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „teisinį įvykdytų veikų įvertinimą“, nes ar vykdyta veika laikoma nusikaltimu bei tokios nusikalstamos veikos kvalifikavimo funkcija priskirtina baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. 14.
įstatymo 5 straipsnio 3 punkto c papunktyje siūlome išbraukti perteklinius ir šiek tiek klaidinančius žodžius „Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtas“, nes Vyriausybė neskiria vykdyti tyrimų programų (Vyriausybė gali patvirtinti mokslinių tyrimų programą, paraiškų dalyvauti joje teikimo tvarką, vykdymo sąlygas, finansuoti jos vykdymą, bet ne paskirti vykdyti). Be to, manytina, kad Centras galėtų dalyvauti ne tik Vyriausybės tvirtinamose mokslinių tyrimų programose. 15. Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 4 punkto nuostatoje iki dvitaškio bei c papunktyje reikėtų aiškiai nurodyti, kieno (kokio objekto, dalyko, reiškinio) memorializaciją (įamžinimą) vykdytų Centras. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio punkto a papunkčiui, kuriame nustatomas Centro uždavinys vykdyti jų (neatskleidžiant, kas tie jie) muziejinę reprezentaciją. 16. Manytume, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnį reikėtų papildyti nuostatomis, numatančiomis, kad Centras atlieka ir kituose įstatymuose jam nustatytus uždavinius. 17. Atsižvelgiant į keičiamo įstatymo 6 straipsnio pavadinimą, siūlytume 6 straipsnio 1 dalį dėstyti kaip paskutinę šio straipsnio dalį, joje vietoj žodžių „Centrą sudaro“ įrašant žodžius „Centre sudaromas“. 18. Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnyje, kurio pavadinimas implikuoja, kad jame turėtų būti reglamentuojamos esminės bendrosios Centro valdymo ir struktūros nuostatos, vis dėlto, nustatomos beveik tik Centro direktoriaus statusą, reikalavimus asmeniui, užimančiam šias pareigas, jo įgaliojimus, skyrimą į pareigas ir atleidimą iš jų nustatančios normos. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo, siūlome visas keičiamo įstatymo 6 straipsnio normas, reglamentuojančias su Centro vienasmeniu valdymo organu – generaliniu direktoriumi, susijusias nuostatas, dėstyti atskirame straipsnyje „Centro generalinis direktorius“ (analogiškai kaip dėstomos nuostatos, susijusios su kitu Centro valdymo organu – Taryba).
Atitinkamai keičiamo įstatymo 6 straipsnyje turėtų likti tik šio straipsnio 1, 2 ir 13 dalys. 19. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „balsavimo Seimo“ įrašytini žodžiai „balsavimo Seime“. 20. Siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje reikėtų nurodyti, kiek laiko Centro generalinis direktoriaus pareigas laikinai (kol nepaskirtas naujas direktorius) gali ir toliau eiti direktorius, kurio kadencija pasibaigusi. Be to, šioje dalyje vietoj žodžių „ir jis negali laikinai eiti šių pareigų“ įrašytini žodžiai „anksčiau laiko“ (nes, kai valstybės pareigūno įgaliojimai nutrūksta, jis ne laikinai, o apskritai nebegali užimti savo pareigų). 21. Svarstytina, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostata, numatanti, kad tuo atveju, kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, šias pareigas laikinai eina Tarybos paskirtas, esant Seimo valdybos pritarimui, Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Įvertinus tai, kad Centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, svarstytina, ar ne pats Seimas arba Seimo valdyba turėtų (nesant įsteigtos direktoriaus pavaduotojo pareigybės), kol nėra paskirtas Centro generalinis direktorius, pavesti laikinai eiti Centro generalinio direktoriaus pareigas.
Taip pat pažymėtina, kad keičiamame įstatyme turėtų būti aptarti reikalavimai, keliami asmeniui, kuriam būtų pavedama laikinai eiti Centro generalinio direktoriaus pareigas, t. y. aiškiai nurodyti, ar visi šio straipsnio 4 dalyje keliami reikalavimai būtų taikomi tokiam asmeniui, o jeigu ne – būtent kurie būtų taikomi (ar netaikomi). 22. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 11 dalį siūlome patikslinti, nurodant, kad Centro generalinis direktorius gali inicijuoti laikinas konsultacines grupes iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų atstovų, suderinęs su šių organizacijų vadovais. 23. Siekiant teisinio aiškumo bei keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo ir nuoseklumo, keičiamo įstatymo turėtų būti papildytas straipsniu, įtvirtinančiu Centro generalinio direktoriaus kompetenciją ir atskaitomybę (analogiškai kaip dėstomos nuostatos, susijusios su kitu Centro valdymo organu – Tarybos kompetencija). 24. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 13 dalies 1 punkte reikėtų atkleisti nuostatos, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui, turinį, nes jau ankstesnėje šio punkto nuostatoje numatyta, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją techniškai aptarnauja Centras. Tuo atveju, jeigu Centro vykdomas komisijos techninis aptarnavimas neapima minimo „komisijos veiklos finansavimo“, šis finansavimas turėtų būti aiškiai apibrėžtas, pavyzdžiui, numatant, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. 25.
25Pažymėtina,
kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 13 dalies 2 punkte nurodyto subjekto – viešosios įstaigos „Fondas „Atmintis, negalime vadinti nei padaliniu, nei kažkokiu kitokiu juridiniu vienetu, priklausančiu Centro struktūrai. Viešoji įstaiga apskritai yra savarankiškas juridinis asmuo, todėl negali būti laikoma nei biudžetinės įstaigos struktūrine dalimi, nei kažkaip kitaip „prie biudžetinės įstaigos veikianti“. Šią viešąją įstaigą steigia, įstatus tvirtina, veiklą apsprendžia bei valdymo tvarką nustato ne Centro valdymo organai, jos darbuotojus į pareigas priima ir atleidžia iš jų, darbo užmokestį nustato ir moka ne Centro vadovas. Pabrėžtina, kad Centras kaip biudžetinė įstaiga negali būti viešosios įstaigos dalininku. Viešosios įstaigos dalininku yra valstybė, o atitinkama valstybės institucija ar įstaiga gali tik įgyvendinti valstybės kaip viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas. Apskritai viešosios įstaigos steigimo, jos veiklos, valdymo klausimai nėra Centro įstatymo, o šios viešosios įstaigos steigimą reglamentuojančio įstatymo bei šios viešosios įstaigos steigimo dokumentų reguliavimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba šio punkto apskritai atsisakyti, arba šią nuostatą dėstyti atskiru straipsniu, nustatančiu šios viešosios įstaigos steigimo (jeigu ji turės būti įsteigta pagal šį įstatymą) ir veiklos pagrindinius aspektus, valstybės kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją. Be to, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 13 dalies 2 punkto nuostatos derintinos su Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, nustatančiomis viešųjų įstaigų, kurių savininkė valstybė, valdymą bei finansavimą. 26. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio pavadinime prieš žodį „įgaliojimų“ įrašytini žodžiai „Tarybos ir jos narių“. 27.
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūlome aiškiai nurodyti, kad Tarybos in corpore, o ne atskirų Tarybos narių kadencija yra 5 metai, t. y. vietoj sakinio „Taryba sudaroma iš 11 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 5 metų kadencijai“ siūlome įrašyti sakinį „Taryba sudaroma 5 metų kadencijai iš 11 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų“. 28. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2, 7, 8 ir 10 dalių nuostatas siūlome patikslinti, nustatant, kad atitinkamos institucijos Seimui teikia (o ne siūlo) kandidatus į Tarybos narius. 29. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios Seimo struktūrinių padalinių - komitetų ir komisijos funkcijas diskutuotinos, nes Seimo padalinių funkcijų reglamentavimas yra Seimo statuto reguliavimo dalykas. Jei keičiamame įstatyme nebūtų atsisakyta detalaus Seimo padalinių teikiant kandidatus į Tarybos narius funkcijų reglamentavimo, vietoj žodžių „du Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikiami asmenys, kurių vieną ši komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rekomendacijas, atrenka iš Seimo mažumos pasiūlytų kandidatų, o kitą – iš Seimo daugumos pasiūlytų kandidatų“. 30. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje vietoj žodžių „išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma skiria“ įrašytini žodžiai
„paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma išsirenka“, nes nei Tarybos
pirmininkas, nei jo pavaduotojas į šias pareigas formaliai nėra skiriami (jeigu jie būtų skiriami į šias pareigas, tokį sprendimą turėtų priimti Centro savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija - Seimas). 31.
keičiamo įstatymo nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymo terminija, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „turintis aukštąjį universitetinį humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinio laipsnio išsilavinimą arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“ įrašytini žodžiai „turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“. 32. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžio „jo“ įrašytinas žodis „Tarybos“. Be to, šią nuostatą taip pat reikėtų patikslinti, nurodant, kad Tarybos narys ne atšaukiamas iš pareigų, o atleidžiamas. 33. Derinant keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalį siūlome papildyti punktu, nustatančiu, kad Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta be atskiro Seimo sprendimo kai jis Seimo ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas. 34. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas Tarybos narys, kurio įgaliojimai nutrūko nepasibaigus kadencijai“ įrašytini žodžiai „iki Tarybos kadencijos“. 35. Keičiamo įstatymo 7 straipsnis pildytinas nuostatomis, nustatančiomis galimą Tarybos narių pareigų užėmimą ar Tarybos veiklos sąlygas tuo atveju, kai pasibaigus Tarybos kadencijai, nauji Tarybos nariai dar nepaskirti. 36. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje siūlome nurodyti, kad į institucijas, teikiančias kandidatus į Tarybos narius Seimui, kreipiasi ne pati Taryba, o Tarybos pirmininkas. 37. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies formuluotėje „nepasibaigus Tarybos narių kadencijai“ brauktinas žodis „narių“. 38. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalis, nustatanti, kad Taryba finansuojama iš Centro lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto, o Tarybos veiklą techniškai aptarnauja Centras, yra perteklinė ir nelogiška.
Pažymėtina, kad Taryba yra Centro valdymo organas, nuo Centro struktūros neatsiejamas valdymo vienetas. Natūralu, kad šis Centro valdymo organas taip pat kaip ir generalinis direktorius, kiti Centro tarnautojai ir darbuotojai finansuojami, t. y. darbo užmokestis ar atlygis už darbą jiems mokamas iš Centrui kaip valstybės biudžetinei įstaigai skirtų asignavimų. Taip pat savaime suprantama, kad Centro valdymo organo veiklą techniškai aptarnauja pats Centras. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, vietoj žodžių
„Taryba finansuojama iš Centro lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto“ reikėtų
įrašyti žodžius „Tarybos veikla finansuojama iš Centrui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų“. 39. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad už Tarybos narių veiklą atlyginama Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Tarybos nariai nėra valstybės pareigūnai, todėl jiems už darbą turėtų būti apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taryba nėra atskiras juridinis asmuo, Tarybos nariai tik periodiškai (ne rečiau kaip du kartus per metus) dalyvauja Tarybos posėdžiuose, Tarybos nariams nėra taikomi apribojimai eiti kitas pareigas, dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla, todėl priskirti juos valstybės pareigūnams taip pat nėra teisinio pagrindo. Be to, Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymas nustato tik valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dydžius, bet ne jo mokėjimo tvarką. 40.
į Strateginio valdymo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus veiklos lygmens planavimo dokumentų tipus bei į šio įstatymo 24 ir 25 straipsnio nuostatas, kuriuose nurodyta, koks subjektas ir kokius planavimo dokumentus tvirtina, tikslintinas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame nurodoma, kad Taryba tvirtina Centro ilgalaikius strateginius veiklos planus ir metinį veiklos planą. 41. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti, kad Taryba Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašą ir teikia pastabas ir siūlymus dėl šių reikalavimų įgyvendinimo nedera su naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią Vyriausybė nustato konkursų organizavimo tvarką (šia tvarka turi būti vadovaujamasi jeigu Centro padalinio vadovo pareigybė yra valstybės tarnautojo pareigybė). Tuo atveju, jeigu Centro padalinio vadovo pareigybė yra darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, turi būti vadovaujamasi Darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalimi. Atsižvelgiant į tai, siūlytina minėtos nuostatos atsisakyti. 42. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte reikėtų atskleisti joje vartojamos formuluotės „Centro biudžetas“ turinį. 43. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies konstrukcijoje nėra aišku, ar posėdžio šaukimo pagrindai „savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių reikalavimu“ taikomi abiem posėdį šaukiantiems subjektams, ar tik Tarybos pirmininko pavaduotojui. Siekiant teisinio aiškumo, žodžius „savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių reikalavimu“ siūlome dėstyti prieš žodžius „šaukia Tarybos pirmininkas“. 44. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje po žodžių „pasirašo Tarybos“ įrašytinas žodis „posėdžio“. 45.
įstatymo 10 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios Tarybos posėdžių organizavimo būdus yra Tarybos darbo reglamento, o ne įstatymo reguliavimo dalykas, todėl siūlytina jų įstatyme atsisakyti. 46. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio pavadinimą siūlome dėstyti taip: „Centro lėšų šaltiniai“. 47. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje prieš žodį „skiriamos“ įrašytini žodžiai „gali būti“. Taip pat pažymėtina, kad formaliai Seimas savo sprendimais valstybės biudžeto lėšų neskirsto (Seimas tik priima Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą bei jo pakeitimus). 48. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti numatyta išlyga ne tik dėl 2, tačiau ir 3 dalies ankstesnio įsigaliojimo (kurioje nustatytas pavedimas Vyriausybei pertvarkyti biudžetinę įstaigą). 49. Projekto 2 straipsnio 5 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes Tarybos pareiga patvirtinti Tarybos darbo reglamentą, nustatyta keičiamo įstatymo 7 straipsnio
teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 8 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, kaip būtų taikomos nuostatos dėl keičiamame įstatyme nustatytų Centro direktoriaus nepriekaištingos reputacijos reikalavimų iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas paskirtam Centro direktoriui, jeigu sąlygos dėl kurių Centro direktorius nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos jau buvo atsiradusios iki šio įstatymo įsigaliojimo arba atsirado jau po įstatymo įsigaliojimo. 51. Projekto 2 straipsnio 9 dalis brauktina kaip perteklinė, nes pavedimas Vyriausybei jau nustatytas šio straipsnio 3 dalyje. 52.
52. Pažymime, kad siekiant tinkamai inkorporuoti teikiamą įstatymą į teisės sistemą siūlytina pakeisti (prireikus pripažinti netekusiu galios) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo įgyvendinimo įstatymą, taip pat turėtų būti keičiami įstatymai, kuriuose numatyti atitinkami Centro (Centro generalinio direktoriaus) įgaliojimai ir jų įgyvendinimas bei šiuose įstatymuose nurodytas Centro pavadinimas: Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymas, Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas, Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymas, Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymas, Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymas, Dimisijos karių laipsnių suteikimo ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams-kariams savanoriams ir prieškario Lietuvos kariuomenės kariams įstatymas, Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymas. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Seimas 2022 m. gruodžio 13 d. priimtu Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymu Nr. XIV-1679 nustatė naujus Centro įgaliojimus. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. +370 5 209 6160, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. +370 5 209 6356, el. p. [email protected] A. Ožiūnienė, tel. +370 5 209 6168, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. +370 5
2024-07-17 Nr. XIVP-2343(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas. 1. Projektu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 3 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina. 2. Tikslintinas keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 punkto c papunktis, nes iš projektu siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl skliausteliuose yra atskirai išskiriamas „1939–1990 m.“ laikotarpis, kai tuo tarpu jis patenka į minėtame c papunktyje nurodytą
„1918–1990 m.“ laikotarpį. 3. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 punkto a papunktyje
vietoj žodžių „teisinį nusikaltimų įvertinimą“ neturėtų būti įrašyti žodžiai
„teisinį įvykdytų veikų įvertinimą“, nes ar vykdyta veika laikoma nusikaltimu
bei tokios nusikalstamos veikos kvalifikavimo funkcija priskirtina baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. 4. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 punkto nuostatoje iki dvitaškio bei c papunktyje reikėtų aiškiai nurodyti, kieno (kokio objekto, dalyko, reiškinio) memorializaciją (įamžinimą) vykdytų ir organizuotų Centras. 5. Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Centro generaliniu direktoriumi skiriamas asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar priklausė Komunistų partijai.
Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos asmenų, slapta bendradarbiavusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, registracijos, prisipažinimo, įskaitos ir prisipažinusiųjų apsaugos įstatymo 9 straipsnio 1 dalį, asmenys Komisijos pripažinti slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis iš viso negali eiti pareigų, į kurias skiria Seimas. Be to, pažymėtina, kad pareigos nurodyti buvusią narystę komunistų partijoje nei keičiamas įstatymas, nei kiti įstatymai nenumato. Atsižvelgiant į tai, siūlytina šios nuostatos atsisakyti. Jeigu į šią pastabą nebūtų atsižvelgta, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje vietoj formuluotės „priklausė Komunistų partijai“ reikėtų įrašyti teisiškai tikslesnę formuluotę „yra buvęs komunistų partijos nariu“. Pritarus šiai pastabai, analogiškai tikslintina keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalis. 6. Tikslintinos keičiamo įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje pateiktos nuorodos, kadangi išeitinė išmoka Centro generaliniam direktoriui, kaip ir visiems valstybės pareigūnams, galėtų būti mokama tik pasibaigus jo kadencijai arba kai jis dėl sveikatos būklės nebegali eiti savo pareigų (vietoj nuorodos į šio straipsnio 4 dalies 1 punkte ir 5 dalyje nustatytus pagrindus teikti nuorodą į šio straipsnio 3 dalies 1 punkte ir 4 dalies 2 punkte nustatytus pagrindus). 7. Siekiant teisinio aiškumo bei keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo ir nuoseklumo, keičiamo įstatymo turėtų būti papildytas straipsniu, įtvirtinančiu Centro generalinio direktoriaus kompetenciją ir atskaitomybę (analogiškai kaip dėstomos nuostatos, susijusios su kitu Centro valdymo organu
formuluotę dėl Tarybos nariui taikomų politinės veiklos apribojimų siūlome performuluoti, pavyzdžiui taip: „Tarybos nariu paskirtas asmuo, kuris yra politinės organizacijos narys, privalo per 10 darbo dienų nuo jo paskyrimo į šias pareigas sustabdyti savo narystę šioje organizacijoje ir negali dalyvauti jos veikloje kol eina Tarybos nario pareigas.“ ar pan. Taip pat svarstytina, ar keičiamo įstatymo nereikėtų papildyti nustatant ir terminą, per kurį turėtų būti sustabdyta narystė politinėje organizacijoje. 9. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatą iki dvitaškio nurodant, kad Tarybos narys ne atšaukiamas iš pareigų, o atleidžiamas. 10. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktas, kuriame numatyta, kad Taryba tvirtina Centro ilgalaikį strateginį veiklos planą ir metinį veiklos planą tarpusavyje nedera su Strateginio valdymo įstatymo 24 straipsnio 2 dalimi, kurioje nustatyta, kad strateginius veiklos planus tvirtina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai. Be to, kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal šio įstatymo 9 straipsnyje nustatytus veiklos lygmens planavimo dokumentų tipus, yra tvirtinamas strateginis veiklos planas, bet ne ilgalaikis strateginis veiklos planas. 11. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotos viešosios įstaigos savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Centras, t. y. biudžetinė įstaiga, atskaitinga ne Vyriausybei, o Seimui. Pažymėtina, kad toks projektu siūlomas teisinis reguliavimas sistemiškai nedera su viešųjų ir biudžetinių įstaigų steigimo ir valdymo principais ir prieštarauja Viešųjų įstaigų įstatymo 5 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatyta, kad valstybė viešosios įstaigos steigėjos, savininkės ar dalininkės teises ir pareigas įgyvendina per vieną Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą valstybės įstaigą (ministeriją, Vyriausybės įstaigą ar Vyriausybei atskaitingą biudžetinę įstaigą).
Atsižvelgiant į tai, projekto 11 straipsnio 1 dalies antrojo sakinio turėtų būti atsisakyta kaip perteklinio arba jis turėtų būti tikslinamas nurodant, kad minėtos viešosios įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybės įgaliota įstaiga. 12. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje turėtų būti teikiama nuoroda ir į šio straipsnio 3 ir 6 dalį, kadangi ji taip pat turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. 13. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina, tikslintinos projekto 2 straipsnio 2 ir 6 dalys, numatant jose ankstesnę negu įstatymo įsigaliojimas įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datą (t. y. vietoj datos „2024 m. spalio 1 d.“ įrašyti datą „2024 m. rugsėjo 30 d.“)
terminus, ir įvertinus tai, kad pertvarkymas laikomas baigtu ir biudžetinė įstaiga netenka pertvarkomos biudžetinės įstaigos statuso nuo viešosios įstaigos, kuri veiks po pertvarkymo, įstatų įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, siūlytume projekto 2 straipsnio 3 dalyje nenurodyti konkrečios datos (2024 m. spalio 1 d.), iki kurios Vyriausybė turėtų pertvarkyti biudžetinę įstaigą Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondą į viešąją įstaigą. 15.
„Centro direktoriaus“ įrašytini žodžiai „Centro generalinio direktoriaus“,
kadangi būtent tokia pareigybė yra nurodyta galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje. 16. Tikslintina projekto 2 straipsnio 4 dalis, kadangi pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 dalį, Centro valdymo organas nurodytas kaip Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro taryba, bet ne Totalitarinių režimų tyrimų centro taryba. 17. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnyje reikėtų aiškiai nurodyti, kaip būtų taikomos nuostatos dėl keičiamame įstatyme nustatytų Centro generalinio direktoriaus nepriekaištingos reputacijos reikalavimų iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas paskirtam Centro generaliniam direktoriui, jeigu sąlygos dėl kurių Centro generalinis direktorius nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos jau buvo atsiradusios iki šio įstatymo įsigaliojimo arba atsirado jau po įstatymo įsigaliojimo. Departamento direktorius Dainius Zebleckis O. Buišienė, tel. (0 5) 209 6160, el. p. [email protected] M. Masteikienė, tel. (0 5) 209 6843, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (0 5) 209 6850, el. p. [email protected]
DĖL
Raskevičius, komiteto nariai Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Andrius Navickas Arūnas Valinskas. Komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė; biuro patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė; biuro padėjėja Ingrida Aidietienė. Kviestieji asmenys: Seimo nariai – Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Audronis Ažubalis, Valdas Rakutis, Artūras Žukauskas, Vidaus reikalų viceministrė Sigita Ščajevienė, VRM Viešojo administravimo ir vietos savivaldos politikos grupės vadovė Alma Bulkevičienė, Lietuvos istorijos instituto XX a. istorijos skyriaus mokslo darbuotojas dr. Stanislovas Stasiulis, Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio pirmininko pavaduotojas Saulius Černa, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorius Arūnas Bubnys, Lietuvos istorijos tyrimų ir atminties kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Elena Matulionienė, valdybos narys Raimundas Kaminskas, Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos saugumo institucijų valdymo mokslo grupės profesorius dr. Alvydas Šakočius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1.
dėstomo Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio reikėtų atsisakyti kaip deklaratyvaus, perteklinio ir nenustatančio jokio reguliacinio pobūdžio normų. Pažymėtina, kad, vadovaujantis teisėkūros sistemiškumo principu, ir taip savaime suprantama, kad jeigu konkrečiame įstatyme nėra nustatomas specialus, tame įstatyme išskirtinai suprantamas ir taikomas sąvokų turinys, šių sąvokų turinys turėtų būti suprantamas ir taikomas taip, kaip jis apibrėžtas atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiuose tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose. Pritarti
Totalitarinių režimų tyrimo centras (toliau – Centras) yra steigiamas valstybės funkcijoms atlikti, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „biudžetinė“ įrašytinas žodis „valstybės“ (Biudžetinių įstaigų įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., 6 straipsnio 1 dalis). Pritarti
įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje vartojamos formuluotės „totalitarinių režimų okupacijų veikimas“ turinys yra tikslus ir teisingai atliepia šį istorinį teisinį faktą. Pažymėtina, kad okupacija ne „veikia“; ji yra tiesiog trunkantis laikinas kitos valstybės teritorijos (ar jos dalies) užėmimo ir faktinio valdymo laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodį „veikimo“. Be to, šioje dalyje po žodžio „nusikaltimų“ įrašytinas žodis „įvykdytų“ bei vietoj žodžių
„memorializaciją (įamžinimą)vartoti formuluotę „įamžinimą
(memorializaciją).Pastaroji formuluotė vartotina ir kituose straipsniuose, pvz. 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 6 straipsnio 13 dalies 2 punkte ir kt. Pritarti iš dalies Išbraukti „veikimas“. Kitiems nepritarti, perteklinė formuluote ir siūlymas.
Natūralu ir savaime suprantama, nėra argumentų, nepagrįstas siūlymas. 4. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
formuluotės nėra aišku, ar Centras, pasitelkdamas mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą), vykdo totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, ar, vis dėlto, Centras, taikydamas mokslinius ir taikomuosius tyrimus, vykdo totalitarinių režimų okupacijų, nusikaltimų, įvykdytų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą). Taip pat siūlytina šią nuostatą suderinti su keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatytu Centro veiklos tikslu, nes veiklos tikslą apibrėžianti 4 straipsnio nuostata nuo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies formuluotės skiriasi reikšmingai. Nepritarti Statusas ir tikslas nėra tapatūs dalykai. Jeigu pilnai suvienodinsime šias nuostatas, tiesiog atsikartos tie patys dalykai. Tikslas visuomet yra siauresnis nei bendra institucijos funkcijų apibrėžtis. Ir taikydamas ir pasitelkdamas (ir pats vykdydamas). Reikalinga palikti – taikydamas mokslinius ir taikomuosius tyrimus Centras atlieka savo funkcijas, tarp kurių taip pat yra mokslinių tyrimų užduotys. 5. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
formuluotėje prieš žodį „viešasis“ įrašytini žodžiai „ribotos civilinės atsakomybės“ (Biudžetinių įstaigų įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 1 dalis). Pritarti
įstatymo 4 ir 5 straipsnių dalys nenumeruotinos. Pritarti
uždavinių numeraciją ir abc. 7.
įstatymo nuostatas tarpusavyje bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnyje po žodžių „pasipriešinimo (rezistencijos)“ įrašytini žodžiai „okupaciniams režimams“. Pritarti
į tai, kad Centro vykdomi moksliniai ir taikomieji tyrimai turėtų būti laikomi ne Centro veiklos tikslas (mokslinių ir taikomųjų tyrimų vykdymas yra mokslo ir studijų institucijų pagrindinis tikslas), o tik kaip priemonė jo veiklos tikslui pasiekti, keičiamo įstatymo 4 straipsnyje siūlome išbraukti žodžius „taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus“. Pažymėtina, kad mokslinių ir taikomųjų tyrimų vykdymas gana išsamiai aptartas keičiamo įstatymo 5 straipsnyje, nustatančiame konkrečius Centro uždavinius. Nepritarti Centras – specifinė institucija, atliekanti ir vykdanti mokslinius ir taikomuosius tyrimus, nes pažinimas ir įvertinimas turi būti paremtas moksliniais ir taikomaisiais tyrimais. 9. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo nuostatas tarpusavyje bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto nuostatą iki dvitaškio siūlome dėstyti taip:
„vykdant mokslinius tyrimus pažinti, įvertinti ir vykdyti informacijos
sklaidą apie:“. Atitinkamai turėtų būti pakoreguotos šio punkto a-c papunkčių formuluotės. Nepritarti Pažinimas ir įvertinimas – tikslas, o ne uždavinys. Perteklinis pasiūlymas, linksnių keisti nereikia. 10. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 punkto c papunktyje po žodžio „režimų“ įrašytinas žodis „okupacijų“. Pritarti
straipsnio 2 punkte vietoj žodžio „visų“ siūlytina įrašyti žodžius „jo vykdomų“. Pritarti 12.
įstatymo 5 straipsnio 3 punkto nuostatos iki dvitaškio, nustatančios, kad Centro uždavinys yra vykdyti taikomuosius tyrimus ir jų sklaidą, turinys. Galbūt turima omenyje taikomųjų tyrimų rezultatų sklaida. Nepritarti Perteklinė pastaba, mokslo sklaida funkcionuojanti sąvoka. Sklaida galima ne tik mokslinių tyrimų, bet ir tyrimo metodų sklaida, mokslinių teorijų sklaida ir t. t. 13. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 5 straipsnio 3 punkto a papunktyje vietoj žodžių „teisinį nusikaltimų įvertinimą“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „teisinį įvykdytų veikų įvertinimą“, nes ar vykdyta veika laikoma nusikaltimu bei tokios nusikalstamos veikos kvalifikavimo funkcija priskirtina baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Pritarti
straipsnio 3 punkto c papunktyje siūlome išbraukti perteklinius ir šiek tiek klaidinančius žodžius „Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtas“, nes Vyriausybė neskiria vykdyti tyrimų programų (Vyriausybė gali patvirtinti mokslinių tyrimų programą, paraiškų dalyvauti joje teikimo tvarką, vykdymo sąlygas, finansuoti jos vykdymą, bet ne paskirti vykdyti). Be to, manytina, kad Centras galėtų dalyvauti ne tik Vyriausybės tvirtinamose mokslinių tyrimų programose. Pritarti Siūlymas dėstyti taip: „vykdant tikslines Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtas patvirtintas tyrimų programas ir kitose mokslinių tyrimų programose;“. 15. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 4 punkto nuostatoje iki dvitaškio bei c papunktyje reikėtų aiškiai nurodyti, kieno (kokio objekto, dalyko, reiškinio) memorializaciją (įamžinimą) vykdytų Centras.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio punkto a papunkčiui, kuriame nustatomas Centro uždavinys vykdyti jų (neatskleidžiant, kas tie jie) muziejinę reprezentaciją. Pritarti iš dalies Reiškiniai memorializacijos detalizuoti keičiamuose nuostatuose (punktas II skyrius, 10.2.). Centro uždavinyje likęs „jų“ redakcinio pobūdžio klaida, siūloma atsižvelgti į Teisės departamento pastabą ir patikslinti pagal Lietuvos Mokslų Tarybos ekspertinę išvadoje pateiktą siūlymą:
4) įgyvendinti memorializaciją (įamžinimą) įvairiomis materialiomis ir nematerialiomis formomis:
reprezentaciją;
režimų ir jų okupacijų laikotarpio pažinimą ir supratimą pasitelkus švietimą, įvairių formų kultūrines ir menines priemones;
įstatymo 5 straipsnį reikėtų papildyti nuostatomis, numatančiomis, kad
įstatymo 6 straipsnio pavadinimą, siūlytume 6 straipsnio 1 dalį dėstyti kaip paskutinę šio straipsnio dalį, joje vietoj žodžių „Centrą sudaro“ įrašant žodžius „Centre sudaromas“. Pritarti iš dalies Siūloma nepritarti, nekelti į paskutinę dalį, o apkeisti straipsnio pavadinimą – Centro struktūra ir valdymas ir pradėti 1 dalimi dėstyti apie padalinį, pritariant redakcinei pastabai ,,Centre sudaromas“. 18. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13 18.
Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnyje, kurio pavadinimas implikuoja, kad jame turėtų būti reglamentuojamos esminės bendrosios Centro valdymo ir struktūros nuostatos, vis dėlto, nustatomos beveik tik Centro direktoriaus statusą, reikalavimus asmeniui, užimančiam šias pareigas, jo įgaliojimus, skyrimą į pareigas ir atleidimą iš jų nustatančios normos. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo, siūlome visas keičiamo įstatymo 6 straipsnio normas, reglamentuojančias su Centro vienasmeniu valdymo organu – generaliniu direktoriumi, susijusias nuostatas, dėstyti atskirame straipsnyje „Centro generalinis direktorius“ (analogiškai kaip dėstomos nuostatos, susijusios su kitu Centro valdymo organu – Taryba). Atitinkamai keičiamo įstatymo 6 straipsnyje turėtų likti tik šio straipsnio
straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „balsavimo Seimo“ įrašytini žodžiai „balsavimo Seime“. Pritarti
aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje reikėtų nurodyti, kiek laiko Centro generalinis direktoriaus pareigas laikinai (kol nepaskirtas naujas direktorius) gali ir toliau eiti direktorius, kurio kadencija pasibaigusi. Be to, šioje dalyje vietoj žodžių „ir jis negali laikinai eiti šių pareigų“ įrašytini žodžiai „anksčiau laiko“ (nes, kai valstybės pareigūno įgaliojimai nutrūksta, jis ne laikinai, o apskritai nebegali užimti savo pareigų). Pritarti iš dalies Nepritarti siūlymui – nurodyti kiek laiko Centro direktorius eis pareigas nelogiška, nes eina tiek laiko, kol yra paskiriamas kitas.
T. y. jau yra nurodytas momentas kiek laiko eina, o konkretaus laiko, per kurį bus patvirtintas naujasis generalinis direktorius nėra galimybės nustatyti (politinė valia). Pritarti dėl korekcinės pastabos ,,anksčiau laiko”. 21. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostata, numatanti, kad tuo atveju, kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, šias pareigas laikinai eina Tarybos paskirtas, esant Seimo valdybos pritarimui, Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Įvertinus tai, kad Centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, svarstytina, ar ne pats Seimas arba Seimo valdyba turėtų (nesant įsteigtos direktoriaus pavaduotojo pareigybės), kol nėra paskirtas Centro generalinis direktorius, pavesti laikinai eiti Centro generalinio direktoriaus pareigas. Taip pat pažymėtina, kad keičiamame įstatyme turėtų būti aptarti reikalavimai, keliami asmeniui, kuriam būtų pavedama laikinai eiti Centro generalinio direktoriaus pareigas, t. y. aiškiai nurodyti, ar visi šio straipsnio 4 dalyje keliami reikalavimai būtų taikomi tokiam asmeniui, o jeigu ne – būtent kurie būtų taikomi (ar netaikomi). Pritarti iš dalies Pritarti redakcinei pastabai ir dėstyti taip: ,,tuo atveju, kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, šias pareigas laikinai eina Tarybos paskirtas pasiūlytas, esant Seimo valdybos pritarimui, Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.“ Nepritarti dėl to, kad pats Seimas ar valdyba turėtų pavesti laikinai eiti direktoriaus pareigas. Įstatymo projekte numatyta, jog reikalingas Seimo valdybos pritarimas, taigi valdyba gali ir nepritarti, jeigu siūlomas laikinasis netinkamas.
Svarbu, kad Seimas tame dalyvautu, tačiau siūlyti asmenį gali ir pati taryba. 22. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
gali inicijuoti laikinas konsultacines grupes iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų atstovų, suderinęs su šių organizacijų vadovais. Pritarti
teisinio aiškumo bei keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo ir nuoseklumo, keičiamo įstatymo turėtų būti papildytas straipsniu, įtvirtinančiu Centro generalinio direktoriaus kompetenciją ir atskaitomybę (analogiškai kaip dėstomos nuostatos, susijusios su kitu Centro valdymo organu – Tarybos kompetencija). Nepritarti Centro direktoriaus kompetencija ir atskaitomybė jau aptarta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnyje, o specialiai šiuo įstatymo projektu reguliuojamos kompetencijos yra aptartos prie Tarybos kompetencijos (Įstatymo projekto 8 straipsnis). Papildomai pažymėtina, kad Centro nuostatai detalizuoja direktoriaus funkcijas. 24. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 13 dalies 1 punkte reikėtų atkleisti nuostatos, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui, turinį, nes jau ankstesnėje šio punkto nuostatoje numatyta, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją techniškai aptarnauja Centras.
Tuo atveju, jeigu Centro vykdomas komisijos techninis aptarnavimas neapima minimo „komisijos veiklos finansavimo“, šis finansavimas turėtų būti aiškiai apibrėžtas, pavyzdžiui, numatant, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos narių darbas apmokamas
komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti
įstatymo 6 straipsnio 13 dalies 2 punkte nurodyto subjekto – viešosios įstaigos „Fondas „Atmintis, negalime vadinti nei padaliniu, nei kažkokiu kitokiu juridiniu vienetu, priklausančiu Centro struktūrai. Viešoji įstaiga apskritai yra savarankiškas juridinis asmuo, todėl negali būti laikoma nei biudžetinės įstaigos struktūrine dalimi, nei kažkaip kitaip „prie biudžetinės įstaigos veikianti“. Šią viešąją įstaigą steigia, įstatus tvirtina, veiklą apsprendžia bei valdymo tvarką nustato ne Centro valdymo organai, jos darbuotojus į pareigas priima ir atleidžia iš jų, darbo užmokestį nustato ir moka ne Centro vadovas. Pabrėžtina, kad Centras kaip biudžetinė įstaiga negali būti viešosios įstaigos dalininku. Viešosios įstaigos dalininku yra valstybė, o atitinkama valstybės institucija ar įstaiga gali tik įgyvendinti valstybės kaip viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas. Apskritai viešosios įstaigos steigimo, jos veiklos, valdymo klausimai nėra Centro įstatymo, o šios viešosios įstaigos steigimą reglamentuojančio įstatymo bei šios viešosios įstaigos steigimo dokumentų reguliavimo dalykas.
Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba šio punkto apskritai atsisakyti, arba šią nuostatą dėstyti atskiru straipsniu, nustatančiu šios viešosios įstaigos steigimo (jeigu ji turės būti įsteigta pagal šį įstatymą) ir veiklos pagrindinius aspektus, valstybės kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją. Be to, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 13 dalies 2 punkto nuostatos derintinos su Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, nustatančiomis viešųjų įstaigų, kurių savininkė valstybė, valdymą bei finansavimą. Pritarti
straipsnio pavadinime prieš žodį „įgaliojimų“ įrašytini žodžiai „Tarybos ir jos narių“. Pritarti
27Siekiant teisinio aiškumo,
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūlome aiškiai nurodyti, kad Tarybos in corpore, o ne atskirų Tarybos narių kadencija yra 5 metai, t. y. vietoj sakinio „Taryba sudaroma iš 11 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 5 metų kadencijai“ siūlome įrašyti sakinį „Taryba sudaroma 5 metų kadencijai iš 11 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų“. Pritarti
straipsnio 2, 7, 8 ir 10 dalių nuostatas siūlome patikslinti, nustatant, kad atitinkamos institucijos Seimui teikia (o ne siūlo) kandidatus į Tarybos narius. Pritarti
straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios Seimo struktūrinių padalinių - komitetų ir komisijos funkcijas diskutuotinos, nes Seimo padalinių funkcijų reglamentavimas yra Seimo statuto reguliavimo dalykas.
Jei keičiamame įstatyme nebūtų atsisakyta detalaus Seimo padalinių teikiant kandidatus į Tarybos narius funkcijų reglamentavimo, vietoj žodžių „du Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikiami asmenys, kurių vieną ši komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rekomendacijas, atrenka iš Seimo mažumos pasiūlytų kandidatų, o kitą
Pritarti iš dalies dėl redakcinio pasiūlymo kitaip dėlioti sakinį. Dėl Seimo statuto nepritarti. 30. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje vietoj žodžių „išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma skiria“ įrašytini žodžiai „paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma išsirenka“, nes nei Tarybos pirmininkas, nei jo pavaduotojas į šias pareigas formaliai nėra skiriami (jeigu jie būtų skiriami į šias pareigas, tokį sprendimą turėtų priimti Centro savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija - Seimas). Pritarti
nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymo terminija, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „turintis aukštąjį universitetinį humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinio laipsnio išsilavinimą arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“ įrašytini žodžiai „turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Pritarti 32.
straipsnio 5 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžio „jo“ įrašytinas žodis „Tarybos“. Be to, šią nuostatą taip pat reikėtų patikslinti, nurodant, kad Tarybos narys ne atšaukiamas iš pareigų, o atleidžiamas. Pritarti
nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalį siūlome papildyti punktu, nustatančiu, kad Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta be atskiro Seimo sprendimo kai jis Seimo ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas. Pritarti
straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas
žodžiai „iki Tarybos kadencijos“. Pritarti
straipsnis pildytinas nuostatomis, nustatančiomis galimą Tarybos narių pareigų užėmimą ar Tarybos veiklos sąlygas tuo atveju, kai pasibaigus Tarybos kadencijai, nauji Tarybos nariai dar nepaskirti. Nepritarti Įstatymo 7 straipsnio 6 dalies 2 punktas numato, kad Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta, kai pasibaigia jo kadencija ir į šias pareigas paskiriamas kitas Tarybos narys. Taigi, kol nauji Tarybos nariai nepaskirti, pareigas toliau eina buvę Tarybos nariai. 36. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 8 dalyje siūlome nurodyti, kad į institucijas, teikiančias kandidatus į Tarybos narius Seimui, kreipiasi ne pati Taryba, o Tarybos pirmininkas. Pritarti
2023-12-13 37.
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 9 dalies formuluotėje „nepasibaigus Tarybos narių kadencijai“ brauktinas žodis „narių“. Pritarti
įstatymo 7 straipsnio 12 dalis, nustatanti, kad Taryba finansuojama iš Centro lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto, o Tarybos veiklą techniškai aptarnauja Centras, yra perteklinė ir nelogiška. Pažymėtina, kad Taryba yra Centro valdymo organas, nuo Centro struktūros neatsiejamas valdymo vienetas. Natūralu, kad šis Centro valdymo organas taip pat kaip ir generalinis direktorius, kiti Centro tarnautojai ir darbuotojai finansuojami, t. y. darbo užmokestis ar atlygis už darbą jiems mokamas iš Centrui kaip valstybės biudžetinei įstaigai skirtų asignavimų. Taip pat savaime suprantama, kad Centro valdymo organo veiklą techniškai aptarnauja pats Centras. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, vietoj žodžių „Taryba finansuojama iš Centro lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto“ reikėtų įrašyti žodžius „Tarybos veikla finansuojama iš
įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad už Tarybos narių veiklą atlyginama Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Tarybos nariai nėra valstybės pareigūnai, todėl jiems už darbą turėtų būti apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.
Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taryba nėra atskiras juridinis asmuo, Tarybos nariai tik periodiškai (ne rečiau kaip du kartus per metus) dalyvauja Tarybos posėdžiuose, Tarybos nariams nėra taikomi apribojimai eiti kitas pareigas, dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla, todėl priskirti juos valstybės pareigūnams taip pat nėra teisinio pagrindo. Be to, Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymas nustato tik valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dydžius, bet ne jo mokėjimo tvarką. Pritarti
Strateginio valdymo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus veiklos lygmens planavimo dokumentų tipus bei į šio įstatymo 24 ir 25 straipsnio nuostatas, kuriuose nurodyta, koks subjektas ir kokius planavimo dokumentus tvirtina, tikslintinas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame nurodoma, kad Taryba tvirtina Centro ilgalaikius strateginius veiklos planus ir metinį veiklos planą. Pritarti Patikslinti įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą: ,,Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro ilgalaikius strateginius veiklos planus ir metinį veiklos planą.”
straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti, kad Taryba Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašą ir teikia pastabas ir siūlymus dėl šių reikalavimų įgyvendinimo nedera su naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią Vyriausybė nustato konkursų organizavimo tvarką (šia tvarka turi būti vadovaujamasi jeigu Centro padalinio vadovo pareigybė yra valstybės tarnautojo pareigybė).
Tuo atveju, jeigu Centro padalinio vadovo pareigybė yra darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, turi būti vadovaujamasi Darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalimi. Atsižvelgiant į tai, siūlytina minėtos nuostatos atsisakyti. Pritarti
straipsnio 1 dalies 6 punkte reikėtų atskleisti joje vartojamos formuluotės „Centro biudžetas“ turinį. Nepritarti Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte yra vartojama formuluotė, kad Taryba Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro biudžeto paskirstymo aprašą. Papildomo turinio detalizavimas nėra šio Keičiamo įstatymo dalykas, o Tarybos ir Generalinio direktoriaus tvirtinamo aprašo (dokumento) dalykas. 43. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio 1 dalies konstrukcijoje nėra aišku, ar posėdžio šaukimo pagrindai
„savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių reikalavimu“ taikomi
abiem posėdį šaukiantiems subjektams, ar tik Tarybos pirmininko pavaduotojui. Siekiant teisinio aiškumo, žodžius „savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių reikalavimu“ siūlome dėstyti prieš žodžius „šaukia Tarybos pirmininkas“. Pritarti
straipsnio 3 dalyje po žodžių „pasirašo Tarybos“ įrašytinas žodis „posėdžio“. Pritarti 45.
straipsnio nuostatos, reglamentuojančios Tarybos posėdžių organizavimo būdus yra Tarybos darbo reglamento, o ne įstatymo reguliavimo dalykas, todėl siūlytina jų įstatyme atsisakyti. Nepritarti Tarybos posėdžių organizavimo būdai gali būti reguliuojami ir įstatyme ir Tarybos darbo reglamentu, nustatant tam tikrus reikalavimus, kurie taikomi tokios formos posėdžiams. 46. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio pavadinimą siūlome dėstyti taip: „Centro lėšų šaltiniai“. Pritarti
straipsnio 2 dalyje prieš žodį „skiriamos“ įrašytini žodžiai „gali būti“. Taip pat pažymėtina, kad formaliai Seimas savo sprendimais valstybės biudžeto lėšų neskirsto (Seimas tik priima Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą bei jo pakeitimus). Pritarti
dalyje turėtų būti numatyta išlyga ne tik dėl 2, tačiau ir 3 dalies ankstesnio įsigaliojimo (kurioje nustatytas pavedimas Vyriausybei pertvarkyti biudžetinę įstaigą). Pritarti
dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes Tarybos pareiga patvirtinti Tarybos darbo reglamentą, nustatyta keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje. Nepritarti Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje yra nurodyta bendroji nuostata, kad Taryba veikia pagal savo tvirtinimą darbo reglamentą. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 2 str. numato įstatymo įgyvendinimo nuostatas naujai sudaromai Tarybai. 50. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13 50.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 8 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, kaip būtų taikomos nuostatos dėl keičiamame įstatyme nustatytų Centro direktoriaus nepriekaištingos reputacijos reikalavimų iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas paskirtam Centro direktoriui, jeigu sąlygos dėl kurių Centro direktorius nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos jau buvo atsiradusios iki šio įstatymo įsigaliojimo arba atsirado jau po įstatymo įsigaliojimo. Nepritarti Tiek šiuo metu galiojantis įstatymas, tiek nauja įstatymo redakcija numato nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. Jeigu atsirastų sąlygos dėl kurių Centro direktorius nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, tai būtų sprendžiama pagal galiojančius teisės aktus. 51. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
dalis brauktina kaip perteklinė, nes pavedimas Vyriausybei jau nustatytas šio straipsnio 3 dalyje. Nepritarti Vyriausybei pavedimai nenustatomi, tačiau formuluojamas pasiūlymas, kaip tai ir buvo nurodyta 2 straipsnio 3 ir 9 dalyse. 52. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13 52.
Pažymime, kad siekiant tinkamai inkorporuoti teikiamą įstatymą į teisės sistemą siūlytina pakeisti (prireikus pripažinti netekusiu galios) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo įgyvendinimo įstatymą, taip pat turėtų būti keičiami įstatymai, kuriuose numatyti atitinkami Centro (Centro generalinio direktoriaus) įgaliojimai ir jų įgyvendinimas bei šiuose įstatymuose nurodytas Centro pavadinimas: Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymas, Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas, Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymas, Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymas, Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymas, Dimisijos karių laipsnių suteikimo ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams-kariams savanoriams ir prieškario Lietuvos kariuomenės kariams įstatymas, Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymas. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Seimas 2022 m. gruodžio 13 d. priimtu Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymu Nr. XIV-1679 nustatė naujus Centro įgaliojimus. Pritarti Techninis pavadinimų suderinimas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog keičiamo įstatymo 2 straipsnio 6 dalis numato, kad kituose teisės aktuose nuoroda į Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymą reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos totalitarinių režimų tyrimų centro įstatymą. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
politinių kalinių ir tremtinių sąjunga 2024-03-19 Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) valdyba nepritaria Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatymo Nr. VIII-238 naujai redakcijai, išdėstytai taip: „Lietuvos Respublikos Totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas Nr. VIII-238“. Esame įsitikinę, kad naujasis centro pavadinimas, eliminavus sąvoką „genocidas“, neatspindės Lietuvos gyventojų tremčių, žudynių, kankinimų ir kitų nusikaltimų žmogiškumui, įvykdytų okupacijų laikotarpiu. Reikalaujame, kad aukščiau minėto įstatymo 7 straipsnyje „Taryba, jos sudarymo tvarka, įgaliojimų pasibaigimo pagrindai“, 2 punkte būtų numatyta į tarybos sudėtį įtraukti bent du asmenis iš LPKTS, kurių kvalifikacija atitiktų 7 straipsnio 3 punkto reikalavimus. Pabrėžiame, kad atkūrus nepriklausomybę, LPKTS iniciatyva buvo įkurtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Manome, kad į tarybą LPKTS valdybos deleguotų asmenų, asmeniškai patyrusių genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmogiškumui dalią, patirtis leis efektyviai atlikti tarybos nariui deleguotas funkcijas. Pritarti iš dalies Siūloma nepritarti naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus. Nepritarti siūlymui, nes įstatymo projekte šie siūlymai yra įtvirtinti. Naujame įstatymo projekte siūlomas pavadinimas aprėps ir genocidą vykdytą prieš Lietuvos gyventojus, bet kartu apims ir kitų Lietuvos gyventojų patirtas traumines patirtis, kitus okupacinių režimų vykdytus nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus.
Įstatymo projekto preambulėje pabrėžiama, kad
„Lietuvos gyventojų holokaustas, genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai
žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu“. Įstatymo projekto 5 str. 1-oje dalyje įtvirtinti genocido moksliniai tyrimai: „1) vykdyti mokslinius tyrimus ir sklaidą: a) totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu (1939–1990 m.) vykdytų karo, genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms Lietuvoje“. Verta atkreipti dėmesį į Lietuvos Mokslo Tarybos pateiktą ekspertinį įstatymo projekto vertinimą, kuriame pažymima, kad „Teisinė „genocido“ sąvoka yra žymiai siauresnė nei Centro vykdomų tyrimų laukas, kuris apima žymiai daugiau ir labiau niuansuotų represinių formų, naudotų prieš Lietuvos gyventojus ar skirtingas socialines grupes Lietuvoje. [...] Naujai siūlomas pavadinimas suteikia galimybę plėtoti tyrimų kryptis neapsiribojant vien genocido ir rezistencijos temomis. Bendresnis pavadinimas leistų įtraukti daugiau tyrimų krypčių, susijusių su įvairių totalitarinių režimų poveikiu Lietuvai ir lietuvių visuomenei tiek šalies viduje, tiek užsienyje“. Taip pat verta pažymėti ir Lietuvos Istorijos instituto ekspertiniame vertinime pažymimą genocido sąvokos išskyrimą pavadinime. „Pažymėtina, kad dabartiniame pavadinime esanti genocido sąvoka siaurina Centro vykdomas funkcijas ir kelia papildomų klausimų tarptautinėje erdvėje“. Pritarti ir siekti kompromiso siūlant vieną asmenį į Tarybą iš Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, siekiant neapkrauti Tarybos ir išlaikyti 11 narių skaičių iš skirtingų institucijų. 2.
mokslo taryba 2024-03-07 Lietuvos mokslo taryba (toliau - Taryba) atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kreipimąsi, dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo, naujos redakcijos ekspertinio vertinimo, informuoja, kad Tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komitetas (toliau - HSM komitetas) išanalizavo Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau - Centras) įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo projektą (toliau - Projektas). Projektas vertintas Tarybai priskirtų kompetencijų ribose, atsižvelgiant į bendrus mokslinių tyrimų ekosistemos veikimo ir mokslininkų karjeros organizavimo principus tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu. Vieni iš Projekto vertinimo kriterijų - mokslinių tyrimų ir problematikos plėtros galimybės, atvirumas naujų teminių aspektų paieškai ir aktualumas naujoms mokslininkų kartoms. Taryba apliepdama LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kreipimesi suformuotus klausimus, teikia nuomonę šiais klausimais:
1Dėl pavadinimo keitimo:
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“ keitimas yra jautrus klausimas, nes dabartinis pavadinimas ne tik konkrečiai ir aiškiai nurodo Lietuvos gyventojų patirtus nusikaltimus kaip genocidą, bet ir pabrėžia aktyvų pasipriešinimą represiniams režimams. Šis pavadinimas yra ypač svarbus aukoms ir jų šeimoms, nes jis pripažįsta jų patirtas kančias ir neteisybę. Pavadinimas turi politinį aspektą, pabrėždamas ir įtvirtindamas patirto genocido bei rezistencijos istorinę ir teisinę svarbą. 1.2. Teisinis sąvokos
„genocidas“ turinys yra aiškiai apibrėžtas Jungtinių Tautų Genocido
konvencijoje ir LR Baudžiamajame kodekse bei jos taikymas suponuoja baudžiamąją atsakomybę.
Teisinė „genocido“ sąvoka yra žymiai siauresnė nei Centro vykdomų tyrimų laukas, kuris apima žymiai daugiau ir labiau niuansuotų represinių formų, naudotų prieš Lietuvos gyventojus ar skirtingas socialines grupes Lietuvoje. 1.3. Naujai siūlomas pavadinimas „Totalitarinių režimų tyrimų centras“ turi privalumų mokslinių tyrimų plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo kontekstuose. Esminiai argumentai gerai išdėstyti Projekto aiškinamajame rašte. 1.4. Naujai siūlomas pavadinimas suteikia galimybę plėtoti tyrimų kryptis neapsiribojant vien genocido ir rezistencijos temomis. Bendresnis pavadinimas leistų įtraukti daugiau tyrimų krypčių, susijusių su įvairių totalitarinių režimų poveikiu Lietuvai ir lietuvių visuomenei tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Tai atspindi ir naujai suformuluoti Centro uždaviniai. Toks pokytis gali padėti pritraukti platesnį mokslininkų ir tyrėjų ratą, skatinti daugialypį požiūrį ir tarpdisciplininį mokslinį bendradarbiavimą. Tokiems tyrimams svarbu konsoliduoti ne tik istorijos kaip mokslo, bet ir sociologijos, politikos mokslų, komunikacijos, religijotyros, psichologijos, etninių santykių specialistus. 1.5. Pavadinimas
„Totalitarinių režimų tyrimų centras“ komunikaciniu ir simboliniu požiūriu
yra lengviau atpažįstamas, atviresnis mokslinių tyrimų įvairovei ir patrauklesnis. Jis yra universalesnis ir galėtų sustiprinti Centro veiklą tarptautinėje mokslo erdvėje, kadangi totalitarizmas yra pasaulinis fenomenas, o ne vien regiono istorijos dalis. Tai galėtų padėti Centrui lengviau bendradarbiauti su užsienio tyrimų centrais ir institucijomis, kurie tiria totalitarinius režimus, jų poveikį visuomenėms ir atsparumo formas, dalyvauti įvairesnių tarptautinių fondų mokslinėse iniciatyvose, gauti finansavimą iš įvairesnių šaltinių. 1.6.
naujas pavadinimas gali praplėsti Centro auditoriją ir padidinti visuomenės suinteresuotumą jo veikla. Platesnė tema suteikia galimybę kalbėti ne tik apie praeities įvykius, bet ir apie totalitarizmo apraiškas šiuolaikinėje visuomenėje, skatinti diskusijas apie demokratijos vertybes, žmogaus teises ir pilietinį atsparumą. Tai ypač svarbu įgyvendinant memorializacijos funkciją. Taryba kartu su HSM komitetu pritaria naujam Centro pavadinimui. Tuo atveju, jei tolesnių diskusijų metu naujam Centro pavadinimui nebūtų pritarta, rekomenduotume pasilikti prie ankstesnio pavadinimo, nekeičiant jo ir nepildant papildomais dėmenimis. 2. Dėl Centro uždavinių:
sistemiškas bei išsamus pateikimas yra svarbus ir vertintinas teigiamai. Tarybos HSM komiteto vertinimu, ypač svarbu, kad aiškiai išskiriami pirmasis ir antrasis uždaviniai. Šie uždaviniai susiję su mokslinių tyrimų vykdymu ir jų integracija į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, demonstruoja Centro siekį prisidėti prie globalaus mokslinio diskurso ir dalintis savo tyrimais su pasaulio mokslininkais, skatinant tarpdisciplininį ir tarptautinį bendradarbiavimą. Tai ypač svarbu, norint pritraukti į Centrą profesionalius ir jaunus tyrėjus. 2.2. Akcentuojant žinių sklaidos, ypač tarptautiniu lygmeniu svarbą, Centro veikla tampa dar reikšmingesnė. Totalitarinių režimų, ypač sovietmečio, nusikaltimai prieš Lietuvos gyventojus daugelyje pasaulio šalių yra mažiau žinomi. Tarptautinėje bendruomenėje daugiau dėmesio įprastai skiriama Holokausto temai, tuo tarpu kitų represijų (tokių kaip Lietuvos gyventojų trėmimai, jų persekiojimas) ir pasipriešinimo kovų matomumas yra ženkliai mažesnis. Centro dedamos pastangos šias tematikas iškelti ir pristatyti plačiajai tarptautinei bendruomenei yra strategiškai reikšmingos tiek istorinės tiesos ir atminimo išsaugojimo, tiek supratimo apie represinius režimus ir jų padarinius skatinimo aspektuose. 2.3.
uždavinių formuluotes, suderinant punktų ir papunkčių gramatinę bei loginę konsistenciją (ypač pirmojo uždavinio punkto ir papunkčių atveju). 2.4. Rekomenduotina apsvarstyti 5 straipsnio 1 dalies 1b papunktyje nurodyto uždavinio padalijimą į dvi dalis bei perkėlimą į 1c papunktį (du iš trijų šiame punkte nurodytų uždavinių susieti su konkrečiu istoriniu laikotarpiu, o 1b - ne). 2.5. Rekomenduotina tikslinti Projekto 5 straipsnio 4 dalies uždavinių formuluotes: 4) įgyvendinti memorializaciją (įamžinimą) įvairiomis materialiomis ir nematerialiomis formomis: a) organizuojant jų muziejinę reprezentaciją; b) didinant totalitarinių režimų ir jų okupacijų laikotarpio pažinimą ir supratimą pasitelkus švietimą, įvairių formų kultūrines ir menines priemones;
organo steigimo:
Centro valdymą, įsteigiant kolegialų Centro valdymo organą
nuomone, Centro Tarybos įsteigimas užtikrintų efektyvesnį ir skaidresnį Centro valdymą dėl šių priežasčių:
Tarybos kaip valdymo organo funkcijų, siūlytina įvardinti ir dvi papildomas, socialines-komunikacines funkcijas:
pritaria Centro Tarybos steigimui. Atsižvelgti
Vaišvila 2024-03-04 Jei „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrą“ norima pervardinti į „Totalitarinių režimų tyrimo centrą“, tai pervardijimas aiškiai nevykęs dėl 3-jų priežasčių: 1) pavadinimas suponuoja naują globalinių tyrimų instituciją, kurią norima tarsi įpareigoti tyrinėti totalitarinius režimus apskritai kaip akademinę discipliną, visiškai jos nesiejant su Lietuva, 2) neparodoma Lietuvos kova su totaliniais režimais, okupavusiais Lietuvą ar jos teritorijos dalį (Lenkijos okupuotas Vilniaus kraštas) ir vykdžiusius nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus, 3) toks pavadinimas ydingas ir patriotinio auklėjimo požiūriu, kaip neorientuojantis tautą priešintis okupacijoms ir tarsi neįpareigojantis Centrą tokį pasipriešinimą tyrinėti (gal tuo norima pasakyti, kad tokio pasipriešinimo ir nebuvo). Todėl siūlyčiau minėtą Centrą vadinti „PASIPRIEŠINIMO LIETUVOS OKUPACIJOMS TYRIMO CENTRAS“. Vėliau jis galėtų apimti ir laisvės kovas prieš carinę Rusiją. Nepritarti Siūloma nepritarti pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus. 4.
universitetas 2024-02-20 Atsakydami į jūsų užklausą, teikiame ekspertinį vertinimą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatyme numatytų pokyčių:
pervadinti Centrą ir nuo šiol vadinti j į Totalitarinių režimų tyrimų centru yra pagrįstas ir savalaikis. Dėl sąvokos „Lietuvos gyventojų genocidas“ tarptautinėje mokslo erdvėje nuolat kyla problemų. Be to, totalitariniai okupaciniai režimai Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, vykdė ne tik genocidinę politiką, o (ne)kovos su jomis strategijos buvo ne vien rezistencinės; būta ir nesutikimo bei sisteminio priešinimosi (disidentizmo) raiškų. Naujasis pavadinimas koreliuoja su įstaigos veiklos sritimis ir uždaviniais, Mūsų nuomone, Centrui jis suteiktų daugiau galimybių įsilieti į tarptautinę mokslo erdvę. Sveikintume tai, kad naujuoju pavadinimu, kuris panašus į atitinkamos Latvijos institucijos pavadinimą (Totalitarizmo pasekmių dokumentavimo centras, latv. Totalitarisma seku dokumentešanas centrs), akcentuojami tyrimai, o ne tik dokumentavimas, t. y. fiksavimas. Šiuo požiūriu Centro pavadinimas derėtų su pažangesniais pavyzdžiais, kaip antai Hannos Arendt totalitarizmo tyrimų institutas (Hannah-Arendt-Institut fiir Totalitarismusforschung) prie Drezdeno technikos universiteto ar Totalitarinių režimų tyrimų institutas (Instytut badania režimow totalitamych) Prahoje. Kiti artimi pavyzdžiai - Estijos istorinės atminties institutas (Eesti malu instituut), Tautos atminties institutas Lenkijoje (Instytut pamięci narodowej) - savo pavadinimuose akcentuoja atmintį, bet manome, kad noras pavadinimu fiksuoti pačių režimų tyrimą, o ne atmintį tiksliau išreiškia Centro paskirties apibūdinimą. 2. Nauji centro uždaviniai ir funkcijos dalykiškai praplečia totalitarinių režimų tyrimų sritis. Tačiau jie taip pat praplečia ir akademinės, etinės, moralinės bei politinės atsakomybės ribas, kurios visuomenėje gali būti sutiktos nevienareikšmiškai.
Matome, kad 4-ajame str. apibrėžiant Centro veiklos tikslą, liko senosios institucijos (LGGRTC) veiklą aiškiai išskyręs „pasipriešinimo (rezistencijos) pažinimas“, kaip atskiras dėmuo. Mūsų nuomone, įstatymo projekto preambulė kiek plačiau apibūdina įvairesnes gyventojų santykių su totalitariniais režimais formas. Pvz., preambulės formuluotės lyg ir kelia lūkesčius, kad Centrui bus pavesta atlikti ir kolaboravimo tyrimus (nors uždaviniai to aiškiai nepasako). Drįstume siūlyti nepabijoti deleguoti Centrui ir konformizmo (prisitaikymo), kaip vienos iš (iš)likimo strategijų totalitarinių režimų okupacijos sąlygomis, tyrimus. Manytume, kad Centro uždaviniai turėtų apimti ir bendradarbiavimą su kitomis mokslo institucijomis Lietuvoje ir užsienyje. Tai dar aiškiau (nei esamas 5-ojo str. 2-asis uždavinys) išreikštų ketinimą paversti Centrą rimtu žaidėju tarptautinėje mokslo erdvėje. 3. Įvertinę projekte numatytą naujojo Centro Tarybos sudarymo principus, jos galimą poveikį Centro valdymui ir kokybei, manome, jog yra didelė tikimybė, kad numatytoji Taryba funkcionuos ne tik kaip Centro valdymo organas (6-ojo str. 2-asis punktas), bet ir kaip Centrui akademiniais klausimais patariantis kolegialus organas. Tokia permaina, taip pat faktas, kad Tarybai numatoma tam tikra savivalda (teisė pačiai išrinkti pirmininką) ir bandoma atriboti ją nuo politikų įtakos (7-ojo str. 4-asis punktas) būtų sveikintina ir atitiktų šiuolaikines panašių institucijų veiklos koordinavimo praktikas. Tačiau iš dabartinio projekto iki galo neaišku, ar tinkamai numatytos visos sąlygos tokioms Tarybos kompetencijoms ir atsakomybei įgyvendinti. Pvz., 7-ojo str. 2-asis punktas rodytų, kad į Tarybos sudėtį numatyta įtraukti „visuomenės ir mokslo veikėjus“.
Mūsų nuomone, būtų gerokai svarbiau, kad tai būtų akademiniai žmonės, turintys vadybinės patirties, kurios koordinuojant Centro veiklą prireiks ir kurią turės tikrai ne kiekvienas „visuomenės ir mokslo veikėjas“. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) vaidmens deleguojant net 5 atstovus į Tarybą nesuprantame. Pagrindiniai Konferencijos tikslai, pagal LURK įstatus, yra
„skatinti <...> aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, aukštųjų mokyklų
tarpusavio ir tarptautinius ryšius“; LURK atstovauja visiems Lietuvos universitetams; ne vien tiems, kurie vykdo istorinius mokslinius tyrimus. Jeigu projekte tarp deleguojančiųjų į Tarybą kandidatus institucijų yra išskirtas Lietuvos istorijos institutas, tai galbūt būtų prasminga vietoje 5 LURK atstovų ir 1 Istorijos instituto atstovo numatyti po 2 atstovus kiekvienai iš trijų mokslinių tyrimų institucijų, kurios Lietuvoje dar vykdo nacistinio ir sovietinio laikotarpių tyrimus
Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutui, Lietuvos istorijos institutui, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetui. Be to, matome norą į Tarybos sudėtį įtraukti ir Prezidento, Seimo bei Vyriausybės siūlomus kandidatus, kas, žinoma, liudija, kad tai nebus visiškai nuo politikų nepriklausoma institucija. Mūsų nuomone, šis noras iš dalies prieštarauja 7-ojo str. 4-ajame punkte įtvirtintai nuostatai, kuri Tarybą bando nuo politikų įtakos atriboti. Be to, Tarybos nariui numatytas cenzas yra magistro kvalifikacinis laipsnis (7-ojo str. 3-iasis punktas). Manytume, kad tai prasilenkia su Tarybai numatyta kompetencija ir atsakomybe koordinuoti Centro mokslinę veiklą (pagal Lietuvos įstatymus, mokslininkas yra asmuo, turintis daktaro laipsnį; magistro kvalifikacija tam yra tikrai nepakankama).
Taryba galėtų suteikti Centro direktoriui ir darbuotojams ypač svarbią pagalbą orientuojant akademinius tyrimus, ieškant partnerių Centro veiklai, tačiau j i turėtų būti politiškai nepriklausoma, o jos nariai turėtų turėti tinkamą kvalifikaciją. Kai liekama prie noro turėti Taryboje ir visuomenininkus, ir mokslininkų cenzo neatitinkančius asmenis, tai kelia pagrįstų abejonių, ar Taryba pajėgs susitvarkyti su jai numatyta kompetencija. 4. Papildomos pastabos. 4.1. Siūlytume numatyti įstatymo projekte ir Centro skyrių vadovų kadencijas. Kai skyrių vadovai nesikeičia dešimtmečius, institucijai tai nėra gerai. 4.2. Siūlytume nedubliuoti Tarybos funkcijų dar viena papildomu organu (Centro Mokslo krypties komisija), kurį numato 8-ojo str. 10-asis punktas. Kadangi įstatymo projektas šios komisijos funkcijų nedetalizuoja, manytume (ypač jeigu būtų įgyvendintos šio rašto 3-iajame punkte pateiktos rekomendacijos), kad tai gali būti perteklinis organas. 4.3. Atkreipėme dėmesį į sąvokų Holokaustas ir genocidas vartojimą dokumente: Holokaustas taip pat yra genocidas, o kai vartojame šias sąvokas greta, per kablelį, tai skamba painiai, trikdančiai. Todėl siūlytume koreguoti kai kurias Preambulės formuluotes, patikslinant jų turinį taip, kad jos labiau atitiktų akademines ir tarptautiškai priimtinas teisines šių sąvokų prasmes: 4.3.1.
Vietoje „konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu“ įrašyti „konstatuodamas, kad Lietuvos žydų ir romų genocidas (Holokaustas), nacių ir sovietų teroras bei represijos nukreipti prieš lietuvius, lenkus ir kitus Lietuvos piliečius, jų genocidas, karo nusikaltimai ir kiti nusikaltimai žmoniškumui buvo vykdomi totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu“ (siūlomas keitimas išskirtas);
sudaryti sąlygas tirti totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus“ įrašyti „siekdamas sudaryti sąlygas tirti totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų genocido (nacių vykdyto Holokausto ir sovietų nusikaltimų) organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus“ (siūlomas keitimas išskirtas); 4.3.3.
Vietoje „siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1944-1953 m. partizaninio karo, neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga“ įrašyti „siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų naikinimo: Holokausto, tremčių, kalinimo, žudynių, kankinimų ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpi reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1944-1953 m. partizaninio karo, neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo supažindinimą su vertinga istorine medžiagą (siūlomas keitimas išskirtas).
laisvės kovotojų sąjunga 2024-02-19 Naujo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau - LGGRTC) įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad “įstatymo projektą parengti paskatino neefektyvus ir nekryptingas institucijos veikimas, menkas mokslinių tyrimų ir jų sklaidos organizavimas bei nekryptingas turimų resursų ir pajėgumų panaudojimas“. Kas ir kaip nustatė tokį
„neefektyvumą ir ne kryptingumą“, ar tas neefektyvumas vyko per visą LGGRTC
veiklos laikotarpį ar tik kažkokiu jo metu? Kokiu laikotarpiu buvo neefektyviai dirbama, būtinai reikia aiškiai atsakyti, nes kitaip neaišku, ar čia vieno kokio vadovo ar vadovų problema, ar sisteminė problema, priverčianti keisti įstatymą.
Lietuvos Respublikos Seimo (toliau - Seimo) nariai, teigdami apie įstaigos neefektyvumą, turi konkrečiai išvardinti, kuo remiantis nustatytas „menkas mokslinių tyrimų ir jų sklaidos organizavimas bei nekryptingas turimų resursų ir pajėgumų panaudojimas”, kiek LGGRTC atliko mokslinių tyrimų ir išleido leidinių, kiek turėjo tų darbų atlikti arba leidinių išleisti, kokie tyrimai neatlikti? Šiuo projektu pateikiami tik abstraktūs, be pavyzdžių, kaltinimai. Neįtikina argumentacija, kad pavadinimo keitimas labiau atspindi pagrindines LGGRTC veiklos sritis, sukoncentruojant tyrimus ir veiklą. Autoriai, siūlantys naują pavadinimą, nesugebėjo tinkamai pagrįsti keitimo būtinybės, nebent norima pabrėžti, kad po projekto priėmimo bus iš esmės kitokia įstaiga. Sovietų sąjungoje po Antrojo pasaulinio karo, buvo sunaikinta daugiau žmonių, nei karo metu išžudyta per Holokaustą. Lietuva per sovietinę okupaciją neteko trečdalio tautos, todėl dabartinio pavadinime esančių žodžių „gyventojų genocido” pakeitimas į
„totalitarinių okupacijų” akivaizdžiai sumenkina ar net išteisina komunizmo
nusikalstamą veiką sovietinės okupacijos metu. Dabartinis LGGRTC pavadinimas tiksliai atspindi jam suformuotus tikslus ir jo veiklą. 25 metus egzistuojančios įstaigos pavadinimas ir jo keitimas padarys moralinę žalą, nes vėl iš naujo reikės įgyti įstaigos žinomumą, pakeitus pavadinimą teks perrašyti gausybę svarbių LGGRTC vidaus ir tarptautinių sutarčių su Lenkija, Ukraina, Moldova, Rusija („Memorial”), Čekija ir daugelių kitų valstybių. Šios tarptautinės sutartys yra akivaizdus įrodymas, kad naujame įstatymo projekte nurodomas neva naujas LGGRTC tikslas - „LGGRTC integravimas į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę” - yra seniausiai pasiektas.
Nauju įstatymo projektu akivaizdžiai siekiama pirmaeilį dėmesį skirti Holokaustui, o sovietinius, komunistinius nusikaltimus stumti į užmarštį, kaip ir nusikalstamą LKP (Lietuvos komunistų partijos) veiklą. Įstatymas keičiamas vadovaujantis ta pačia politine strategija, pagal kurią Lietuvos visuomenei vis dažniau peršama mintis, kad „okupacijos metu LKP taip pat dirbo Lietuvai” Neatsitiktinai 2023-07-04 balsavimu iš LRS darbotvarkės buvo išbrauktas Lietuvos nusikalstamos komunistų partijos įstatymo projektas - XIVP-2422(2), už išbraukimą balsavo - 70, prieš - 11, susilaikė - 11 Seimo narių. Šį klausimą dėl išbraukimo iš LRS dienotvarkės pristatė socialdemokratas V. Kanopa, jį palaikė, net keista, - TS LKD Seimo nariai D. Asanavičiūtė, A. Čepanonis, A. Kupčinskas, M. Lingė, K. Masiulis, M. Navickienė, Ž. Pavilionis, G. Skaistė, J. Šiugždinienė ,A. Vyšniauskas, „pirmu smuiku“ tuo klausimu grojanti Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkė P. Kuzminskienė. Kitų frakcijų Seimo narių balsavimas tuo klausimu, jau nestebino. Teigiama, kad „LGGRTC veikla taps efektyvesnė“, jei atsiras dvivaldystė: LGGRTC vadovaus ne tik gen. direktorius, bet ir jį prižiūrinti taryba. Gal įstatymo kūrėjai gali pateikti pavyzdžių, kaip toks modelis veikia? Ar gali žmonės, dirbantys kitose institucijose, geriau įsigilinti į vidaus problemas, nei tiesiogiai čia dirbanti administracija? Jei taip, kodėl toks valdymo modelis netaikomas strateginėse valstybės įmonėse? Įstatymo keitimo iniciatoriai bando kopijuoti LRT valdymo modelį, pamiršdami, kad LRT yra ne valstybinė, o visuomeninė institucija, o LGGRTC - valstybinė, Seimo iniciatyva įsteigta ir Seimui atskaitinga institucija.
Kita vertus, didelė dalis visuomenės nelaiko LRT valdymo efektyviu, o pačios institucijos objektyvia. Priėmus šį įstatymą, esminę LGGRTC kontrolę iš Seimo perims aukštosios mokyklos - kodėl tai reikia daryti, ar Seimui nebesvarbi ši institucija? Kam tuomet Seime reikalinga Istorinės atminties ir laisvės kovų komisija - gal ji taip pat pradės užsiimti moksliniais tyrimais ir jų sklaida? Iki šiol LGGRTC iš kitų mokslo institucijų išsiskyrė tuo, kad ji buvo ne tik mokslinė - tiriamoji institucija, bet ne mažiau ir praktinė - memorialinė: paminklų statymas, muziejų, kilnojamų parodų kūrimas, moksleivių konkursų organizavimas, laisvės gynėjų palaikų paieška ir t.t. Kuo remiantis nuspręsta, kad ši institucija turi iš esmės virsti mokslo institucija, kuriai strategiškai turi vadovauti taryba, didžia dalimi sudaryta vien iš mokslo institucijų, visiškai ignoruojant dar gyvų šio tiriamo laikotarpio aukų atstovavimą - juk būtent jų iniciatyva ši institucija ir atsirado? Ar jau pastatyti visi paminklai, ar surasti visų laisvės kovotojų palaikai? Įstatymo projekte ir aiškinamajame rašte kažkodėl išryškinami tik moksliniai tyrimai ir jų
„integravimas į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę“ (Kas čia per abrakadabra:
juk LGGRTC jau 20 metų yra panašių Vidurio ir Rytų Europos tarptautinių institucijų narys ir aktyvus bendradarbis - to įstatymo autoriai, matyt, nežino), tačiau per 25 egzistavimo metus LGGRTC jau yra išleidusi esminius fundamentalius mokslinius leidinius apie tremtį, rezistenciją, holokaustą ir pan., tad tolimesniame laikotarpyje reikėtų stiprinti ne tiek mokslinius tyrimus, bet jų praktinį įamžinimą.
Didžiausio Lietuvos visuomenės palaikymo susilaukia būtent bendra LGGRTC mokslinė - praktinė veikla, t. y. laisvės kovotojų palaikų paieška ir jų garbingas palaidojimas. Tačiau naujame įstatymo projekte apie tokią LGGRTC veiklą nėra net užsimenama, nors tokią LGGRTC veiklą ne taip seniai įpareigojo Seimas naujausioje įstatymo pataisoje, o šios kadencijos Lietuvos Respublikos Vyriausybė jai skyrė finansavimą. Ar ši veikla nebebus vystoma, o gal ji tokia nereikšminga, kad sutelpa siūlomoje formuluotėje: „4) įgyvendinti memorializaciją (įamžinimą):
c) organizuojant memorializaciją (įamžinimą) įvairiomis materialiomis ir nematerialiomis formomis“? Įstatymo projekte būtina įrašyti apie okupacinių režimų naikintų įvairių konfesijų objektų - maldos namų, kapinių, paminklų - tyrimą, nes dabartiniame įstatyme apie tai nieko nėra. Taip pat prie LGGRTC reikėtų prijungti Tarptautinę nacių ir sovietinių nusikaltimų komisiją, vadovaujamą E. Zingerio, nes tai besikartojančios institucijos, o Komisija iki šiol
„skrido“ kaip paukštis su vienu sparnu: iš esmės dirbo tik nacių nusikaltimų
klausimais. Keistai atrodo, kai ypatingai sutrumpintame projekte atsisakoma išvardinti anksčiau buvusias LGGRTC įamžinimo veiklas, tačiau kažkodėl atsiranda nuostata, kad „istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomas jokia dingstimi”, taip suponuojant nuomonę, neva lyg šiol kažkas stabdė istorinius tyrimus.
Išvados: Manome, kad šis įstatymo projektas yra parengtas atmestinai ir nekokybiškai, paskubomis, neišdiskutavus visuomenėje, neatsižvelgus į panašių institucijų užsienyje patirtį (pvz., Lenkijoje) ir yra skirtas pakeisti LGGRTC vadovybę - ne tik dabartinį gen. direktorių, bet ir Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos vadovą - būtent jo vadovaujama komisija iki šiol pasipriešindavo nepagrįstiems reikalavimams (pasiremiant kokiu vienu liudijimu iš KGB vykdyto proceso) atimti laisvės kovotojų statusus iš kai kurių partizanų vadų. Ši skuba nesuprantama dar ir todėl, kad šiuo metu LGGRTC ir Ukmergės rajono savivaldybė laukia teismo sprendimo dėl kario savanorio, pulkininko Lietuvos prezidento Antano Smetonos sūnėno Juozo Krikštaponio nepagrįsto kaltinimo dalyvavus žydų žudynėse Baltarusijoje. Mūsų ir J. Krikštaponio artimųjų duomenimis, J. Krikštaponis žudynėse nedalyvavo! Jis buvo nacių kalintas Kauno kalėjime, išgelbėjo Bagnapolio kaimo gyventojus nuo sušaudymo, dalyvavo antinacinėje kovoje ir žuvo didvyrio mirtimi besikaudamas su sovietiniais okupantais. Įstatymo projekte siūlomas administravimo valdymo modelis neišspręs vidinių įstaigos problemų, bet, greičiausiai, tik jas pagilins: kandidatus į gen. direktoriaus pareigas parinks LGGRTC taryba, sudaryta iš 11 narių, kurios daugumą sudarys panašia veikla užsiimančios kitos mokslo institucijos - pagal projektą 5-is narius skirs Lietuvos universitetai ir vieną - Istorijos institutas.
Ši išorinė taryba lems LGGRTC veiklą, tyrimų kryptis ir t.t., o kiekviena aukštoji mokykla bei Istorijos institutas istorijos mokslo srityje turėdami SAVO interesus, neišvengiamai juos realizuos lemdami LGGRTC tyrimus, veiklos kryptis ir finansus. Priėmus tokį projektą realiai LGGRTC kontrolę iš Seimo perims aukštosios mokyklos, o pats LGGRTC - toks, koks 1997 m. buvo sukurtas politinių kalinių ir tremtinių iniciatyva, nustos egzistavęs. LGGRTC bus paverstas dar viena eiline mokslo institucija, kurios svarbiausi tyrimai bus holokaustas (visame įstatyme vardinant LGGRTC uždavinius ir veiklas pirmiausia nurodomas holokaustas, o tik vėliau kitų tautybių piliečių genocidas, lyg holokaustas nepatektų į bendrą genocido sąvoką). Anksčiau buvusi Politinių kalinių ir tremtinių aktyvi veikla ir įtaka LGGRTC bus visiškai panaikinta. Norint sustiprinti LGGRTC kontrolę ir sumažinti vidines įtampas, nebūtina nei iš esmės reformuoti LGGRTC, nei keisti jo įstatymo ar pavadinimo. Užtektų aktyviau vykdyti savo kontrolės funkcijas Seimo istorinės atminties ir Laisvės kovų komisijai ir LGGRTC kuruojantiems komitetams, o įstatyme numatyti nuostatą, kad dabar egzistuojanti vidinė LGGRTC taryba renkasi ne rečiau kaip du kartus per mėnesį - vidinė LGGRTC taryba rinkdavosi griežtai kartą per savaitę, taip užtikrindama priimamų sprendimų kolegialumą, objektyvumą ir viešumą. Reformuotas LGGRTC nebus nei iš tolo panašus į atitinkamą instituciją Lenkijoje, kuriai suteikta žymiai daugiau galių, tarp jų yra net tardymo funkciją.
Jei būtinai reikia reformų ir tos išorinės tarybos, tai išorinės tarybos funkcijos turi būti tik griežtai patariamosios (LRT pavyzdys rodo, kad dvivaldystė vis tiek baigiasi Tarybos paklusimu jos atrinktam administratoriui, taip pažeidžiant patį LRT įstatymą). Taigi, išorinė taryba turėtų rinktis tik esant poreikiui - t. y. svarstant konfliktus strateginių klausimų srityje, bet ne vidinius klausimus, ir jos balsas turėtų būti tik patariamasis LGGRTC administracijai. Išorinė taryba neturėtų perimti iš Seimo svarbiausios funkcijos - LGGRTC vadovo kandidatūros parinkimo, nes pagal siūlomą projektą Seimas galės svarstyti tik Tarybos pasiūlytas kandidatūras, taigi Seimo dabartinė galia ir įtaka bus iš esmės panaikinta. Nepritarti Siūloma nepritarti naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, steigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Naujai siūlomas valdymo organas – Taryba, dalinasi kompetencijomis tik tam tikrose srityse, kurios apibrėžtos naujos redakcijos įstatymo projekte 8 str.
Tuo tarpu biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija apibrėžta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 str. Pabrėžtina ir tai, kad Centras ir toliau bus atskaitingas Seimui. Centro veiklos parlamentinę kontrolė atlieka (ir atliks) Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija (nutarimas Nr. XIII-2065), Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Žmogaus teisių komitetas. Tokie valdymo organai įvairiose institucijose – įprasti. Remiantis Lietuvos Mokslo Tarybos ekspertiniu vertinimu kolegialus organas, sudarytas iš įvairių mokslo atstovų spektro padės Centre generuoti naujas idėjas. Išorinių ekspertų dalyvavimas taip pat suteiks galimybę Centrui gauti daugiau naujų įžvalgų, kritinio mąstymo, kuris ypatingai svarbus gerinant Centro mokslinių tyrimų ir veiklos kokybę. Siūlomas kolegialus organas funkcionuos ne tik kaip Centro valdymo organas, bet ir talkins Centrui akademiniais klausimais. Taip pat kolegialaus organo pagalba Centre bus daugiau dėmesio nei iki šiol skiriama strateginiams ir metiniams planams, nes šiuo metu institucijoje pasigendama kryptingos ir sistemingo veikimo, orientuoto į ilgalaikius tikslus ir poveikį. Tokie kolegialūs organai kuriami ir prie kitų valstybės institucijų, mokslo įstaigose. Tai pažymima ir Lietuvos mokslo tarybos ekspertiniame vertinime: „3.2. Siūloma nauja Centro organizacinė struktūra būdinga visoms Lietuvoje veikiančioms mokslo institucijoms, įskaitant ir pačios LMT veiklos organizavimą, bei daugeliui kitų svarbias visuomenines funkcijas vykdančių įstaigų. Tokia valdymo sistema, kuriose yra kolegialus valdymo organas, Lietuvos mokslo institucijose sėkmingai egzistuoja jau daugiau nei dešimt metų.
Tarybos HSM komitetas mato daug pozityvių galimybių tokiai valdymo struktūrai atsirasti ir veikti.“ Įstatymo projektą paskatino siekis sustiprinti mokslinius tyrimus ir Centro atliekamą įamžinimo (memorializacijos) uždavinį, atskiras dėmesys skiriamas ir visų atliktų tyrimų ir rezultatų sklaidai. Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai atskirame straipsnyje, o funkcijos detalizuojamos nuostatose. Juose taip pat minima ir partizanų palaikų paieška, II skyriuje: 10.4. punkte rašoma: „inicijuoja, organizuoja 1939–1990 m. okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyvių, laisvės kovotojų palaikų paiešką ir jų identifikavimą;“ . Įstatymo projektu nesiekiama pakeisti Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos vadovo. Atsižvelgus ir pritarus 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 52 pastabai siekiant teisinio aiškumo, keičiamame įstatyme būtina nurodyti tokių Komisijų teisinį statusą, reikalavimus Komisijos sudėčiai ir jos nariams. Nepritarti dėl skirtingų institucijų sujungimo, tam nėra tinkamų argumentų. Tarptautinė komisija nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti vykdydamas savo veiklą, vadovaujasi Lietuvos Respublikos nacionaliniais teisės aktais bei LR Vyriausybės nutarimais. Komisijos veiklą reguliuoja kiti teisės aktai, o Centras veikia pagal kitą įstatymą. 6. Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija 2024-03-04 Atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) 2024 m. vasario 12 d. rašte „Dėl LGGRTC naujos redakcijos ekspertinio vertinimo“ Nr. S-2024-587 (pagal NSGK 2024 m. vasario 7 d. posėdžio protokolą Nr.
104-P-8) keliamus klausimus dėl Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (toliau – Įstatymo projektas), teikiame šiuos komentarus:
Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) pavadinimą, ar jis tinkamai apibendrina Centro uždavinius ir veiklos sritis, atliepia funkcijas, vertinant ir tarptautinių tokių centrų aspektu. Savo nuožiūra pasiūlykite kitus galimus pavadinimus. Manytume, kad Centro pavadinimas suponuoja siauresnį modus operandi, negu jis apibrėžiamas Įstatymo projekte. Preambulėje konstatuojama, kad Lietuva buvo okupuota tik dviejų totalitarinių valstybių – Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos, tačiau dalis Lietuvos teritorijos buvo okupuota ir aneksuota taip pat ir Lenkijos. Pastarosios okupacijos tyrimas numatytas dabar galiojančioje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatymo Nr. VIII-238 aktualioje redakcijoje, tačiau jis jau nebeminimas Įstatymo projekte. Manytume, kad Centro pavadinimas neturėtų būti siejamas vien tik su tuo laikotarpiu, kai Lietuva buvo okupuota dviejų minėtų totalitarinių valstybių, o greičiau būtų skirtas akcentuoti tautos genocido, nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimams, taip pat masiniams ir sisteminiams žmogaus teisių pažeidimams prieš Lietuvos gyventojus bei užsienyje gyvenančius tautiečius fiksuoti ir tirti, siekiant išsaugoti tai tautos atmintyje ir perduoti ateinančioms kartoms. Įstatymo projekte siūlomas Centro pavadinimas – „Totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centras“ neatitinka tikslų, kurie suformuluoti preambulėje: ištirti ir įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį.
Totalitarizmas arba jo apraiškos, kaip politinio režimo forma, kai valstybė siekia visiškai kontroliuoti visas visuomenės gyvenimo sritis, buvo ir šiuo metu yra populiarus ne tik Azijoje, Afrikoje ar Lotynų Amerikoje, bet ir Europoje. Todėl Centrui suteikus Įstatymo projekte numatytą pavadinimą būtų smarkiai išplėstos jo mokslinių tyrimų ribos ir jis taptų visuotinės istorijos tyrimų centru. Siekiant patikslinti Centro pavadinimą, galima būtų į jį įterpti žodžius „Lietuvos okupacijų“ ir Centrą pavadinti „Lietuvos okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centru“. Ilgalaikei mokslinių tyrimų misijai, platesniam aktualios ir perspektyvinės atsakomybės už istorinės atminties išsaugojimą laukui praplėsti taip pat galėtų būti svarstomas pavadinimas „Lietuvos nacionalinės atminties institutas“. Siūlymas paremtas Įstatymo projekte aiškiai pastebimu Centro uždavinių sutelkimu į mokslinius ir taikomuosius tyrimus ir praktinių rūpinimosi genocido aukomis darbų perdavimą autonomiškai suformuotiems ir šalia šios institucijos autonomiškai veikiantiems valdymo subjektams (Komisijai ir Fondui). Tokie pavadinimai yra suteikti atitinkamoms institucijoms Estijoje, Lenkijoje, Ukrainoje. Visos jos, kaip ir Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centras, yra Europos atminties ir sąžinės platformos nariai. Šios platformos narė Čekija turi Totalitarizmo tyrimo institutą, tačiau jis orientuotas į tyrimą nusikaltimų, padarytų ir totalitarinių valstybių okupacijos, ir savo „tautinio“ totalitarinio režimo įgyvendinimo metu. Nyderlanduose yra Totalitarizmo istorijos tyrimo institutas, kuris orientuotas į globalias totalitarizmo fenomeno priežasčių ir raidos studijas. 2.
sričiai galėtų turėti šio Įstatymo naujos redakcijos projekto priėmimas, naujai suformuluoti Centro uždaviniai ir funkcijos? Centro uždaviniai nurodyti Įstatymo projekte, tačiau funkcijos neaiškios – jos turėtų būti apibrėžtos Centro nuostatuose, tvirtinamuose Lietuvos Respublikos Seimo. Dabar galiojančiame Įstatyme nustatyti 5 Centro uždaviniai ir 22 funkcijos. Galbūt funkcijos bus nustatytos Centro nuostatuose, kuriuos tvirtins Seimas, tačiau Centro modus operandi nemokslinių tyrimų laukas kol kas visiškai neaiškus. Pavyzdžiui, Įstatymo projekte nustatoma, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių „komisija teikia Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo“, tačiau su tuo susijęs Centro uždavinys ar funkcija Įstatymo projekte nenurodomi (arba, galbūt Įstatymo projekto rengėjų manymu, tokie sprendimai gali būti priimami įgyvendinant reguliaciniu požiūriu neaiškų ir abstraktų uždavinį – organizuoti memorializaciją (įamžinimą) įvairiomis materialiomis ir nematerialiomis formomis). Centrui suformuluotuose uždaviniuose taip pat turėtų atsirasti nuostata, kad Centras tiria visų XX amžiaus Lietuvos okupacijų ir okupacinių režimų vykdytą politiką ir pasipriešinimą jai, įskaitant Vilniaus ir Vilniaus krašto okupaciją bei aneksiją 1920–1939 metais. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama patobulinti esamą teisinį reglamentavimą; sudaryti sąlygas gerinti Centro valdymą, optimizuoti funkcijas ir uždavinius. Įstatymo projektu planuojamas žymus Centro valdymo poveikis – steigiama Taryba, patikslinamos Direktoriaus funkcijos ir skyrimo į pareigas tvarka, pertvarkoma projektų valdymo funkcinė struktūra. Ir tai yra gerai. Tačiau abejonių kelia Centro funkcijų ir veiklos organizavimo teisinio reglamentavimo perkėlimas į įgyvendinamąjį lygmenį.
Pabrėžtina, kad Įstatymo projektu kuriama unikali biudžetinės įstaigos valdymo struktūra, įterpiant viešųjų įstaigų valdymo elementus. Tokia sąranga reikalauja detalesnio įstatyminio reguliavimo. Pavyzdžiui, Įstatymo projektas visiškai neapibrėžia Direktoriaus, kuris pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą, organizuoja darbą ir atsako už Centro veiklą, įgaliojimų, nors tokios normos reguliaciniu požiūriu svarbesnės, negu kvalifikacijos reikalavimai asmenims, pretenduojantiems eiti šias pareigas. Neaiškus funkcijų paskirstymas tarp Direktoriaus ir Tarybos, ginčų, kilusių tarp jų, sprendimo tvarka ir kiti paprastai įstatymu reguliuotini klausimai. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu esmingai keičiamas srities teisinis reguliavimas, įstatymų įgyvendinamuoju lygiu nenustatyti reikšmingų visuomeninių santykių reguliavimo pagrindai, nenumatytas įstatyminės teisėkūros įgaliojimų delegavimas valdymo subjektams, dėl ko tikėtinos teisinio reguliavimo spragos. Reikėtų numatyti šiuo Įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo poveikio ex-post vertinimą. Teisinės technikos požiūriu įvertinę Įstatymo projektą, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms. 3. Įvertinkite planuojamo kolegialaus organo – Totalitarinių režimų tyrimo centro Tarybos poveikį Centro valdymui, Centro veiklos kokybei. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad „biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas“, todėl manytume, kad Taryba turėtų būti tik Centro generalinio direktoriaus patariamasis organas. Sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadomis ir pritariame tobulinimo pasiūlymams dėl Įstatymo projekto 7–9 straipsnių, nustatančių Tarybos funkcijas, kompetenciją ir darbo organizavimą.
Nepritarti Siūloma nepritarti naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus. Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai, o funkcijos detalizuojamos nuostatose. Remiantis Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto pateiktą ekspertinio vertinimo pažyma verta pabrėžti, kad „Ligi šiol galiojusi Įstatymo redakcija buvo stipriai suvaržiusi Centro galimybes savarankiškai ir efektyviai planuoti įstaigos veiklas. Tad naujas tikslų ir uždavinių apibrėžimas, ir ypač funkcijų iškėlimas iš įstatymo į „Nuostatus“ ir/ar kitus vidinius veiklą reglamentuojančius dokumentus vertintinas teigiamai“. Pažymėtina ir tai, kad įstatymo projekte atsisakoma Centrui priskirti visų XX amžiaus Lietuvos okupacijų ir okupacinių režimų vykdytą politiką ir pasipriešinimą jai, įskaitant Vilniaus ir Vilniaus krašto okupaciją bei aneksiją 1920–1939 metais, nes XX a. pirmosios pusės istoriją profesionaliai tyrinėja kitos Lietuvos mokslo institucijos, universitetai, muziejai ir kitose atminties institucijos. Naujos redakcijos įstatymo projektu siekiama konceptualiau apimti Centro tyrimo ir veiklos laikotarpio problematiką, aiškiau apibrėžiant tyrimų ir veiklos specializacija, atsisakant perteklinio Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto tyrimų. 7. Saulius Černa 2024-03-01 1.
Saulius
"Lietuvos Respublikos okupacijų, gyventojų genocido ir laisvės kovų (rezistencijos) tyrimo centras" Argumentai - žodis genocidas turi išlikti centro pavadinime, jis byloja ne tik buvusį, vykusį tam tikrų Lietuvos gyventojų grupių naikinimą, persekiojimą, tremtis, diskriminaciją, bet ir Lietuvos valstybės bei visuomenės siekį kiek įmanoma objektyviau ištirti faktus. Pats įstaigos pavadinime esantis žodis tiksliai apibrėžia, kas būtent Lietuvoje vyko, nes kiti totalitariniai režimai galbūt buvo švelnesni, ten genocido nebuvo. Jei būtų nuspręsta išplėsti centro tyrimo laikotarpį įtraukiant ir 18-
"laisvės kovų" formuluotę, kuri tiktų jei ir liktų tik laikotarpis
nuo 1939 metų. 7.2 Tarybos sudėtį tvirtina Seimas. Taryba sudaroma iš 11 asmenų, visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 5 metų kadencijai. bet ne daugiau kaip dviems kadencijoms. 3 asmenis deleguotų Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 1-Istorijos institutas, 1 - LR Prezidentas, 3- LPKTS, 1- LPKTB,
sąjūdis, 1- LRS. Argumentai dėl Tarybos sudėties ir mano siūlomų 5 vietų nukentėjusiųjų nuo okupacinio režimo organizacijoms. Okupantai visu laikotarpiu nuo 1940 iki 1990 metų sudarydavo kliūtis nukentėjusiems asmenims siekti mokslo aukštumų, įgyti tam tikrą specialybę, užimti pareigas, ir tokiu būdu ši asmenų grupė buvo diskriminuojama, marginalizuojama. Beje, svarbesnioji, praktinė kvalifikacijos dalis įgyjama būtent dirbant tam tikrą darbą, einant pareigas, gaunant specifinių žinių ir informacijos. Tikimės, kad okupantų nustatyta tvarka Lietuvos valstybėje negalioja, ir mūsų institucijos veikia civilizuotai, suteikdamos galimybes visuomenės atstovams. Mūsų bendruomenė turi teisėtus interesus žinoti apie Centre vykdomus darbus, tendencijas, aktyviai dalyvauti jo veikloje, daryti įtaką įstaigoje vykstantiems procesams. Nepritarti Nepritarti siūlymui, nes įstatymo projekte šie siūlymai yra įtvirtinti.
Naujame įstatymo projekte siūlomas pavadinimas aprėps ir genocidą vykdytą prieš Lietuvos gyventojus, bet kartu apims ir kitų Lietuvos gyventojų patirtas traumines patirtis, kitus okupacinių režimų vykdytus nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus. Įstatymo projekto preambulėje pabrėžiama, kad
„Lietuvos gyventojų holokaustas, genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai
žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu“. Įstatymo projekto 5 str. 1-oje dalyje įtvirtinti genocido moksliniai tyrimai: „1) vykdyti mokslinius tyrimus ir sklaidą: a) totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu (1939–1990 m.) vykdytų karo, genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms Lietuvoje“. Taip pat naujuoju pavadinimu kaip tik siekiama platesnio režimų vykdytų nusikaltimų veiklos tyrimo. Verta pažymėti ir Lietuvos Istorijos instituto ekspertiniame vertinime pažymimą genocido sąvokos išskyrimą pavadinime. „Pažymėtina, kad dabartiniame pavadinime esanti genocido sąvoka siaurina Centro vykdomas funkcijas ir kelia papildomų klausimų tarptautinėje erdvėje“. „[...] dabartinis pavadinimas yra ir nepatogiai ilgas, ir tik labai selektyviai apima fenomenus, kuriuos būtina tirti LGGRTC kompetencijai priskirtame laikotarpyje. „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“ ir santrumpa LGGRTC yra sunkiai įsimenami dariniai tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. „Genocido ir rezistencijos“ dėmenų išskyrimas nepelnytai susiaurina Centro tyrimų fokusą ir todėl yra klaidinantis.
Ši frazė nurodo ribotą skaičių konkrečių fenomenų, tačiau neapima nei kitų nusikaltimų rūšių (karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui), kuriuos Centrui pavesta tirti, nei fenomenų, nepatenkančių į masinio žmonių persekiojimo arba pasipriešinimo spektrą, pvz., kolaboravimo ir kitų Lietuvos gyventojų bendradarbiavimo su nusikalstamais totalitariniais režimais formų.“ Nesiūloma išplėsti Centro veiklos ir tyrimo laikotarpio, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus. Siūloma nepritarti Tarybos sudėties pasiūlymui, įstatymo projekte siūloma Taryba – kolegialus organas padės užtikrinti Centro efektyvesnį ir skaidresnį valdymą, taip pat nerekomenduojami pakeitimai, nes Centrui reikalingi įvairių sričių ir institucijų deleguoti specialistai, kurie padėtų su temų ir veiklos apsibrėžimu, bet ir teisės, strateginių planų ir kt. valdymu. 8. Vilniaus universiteto Istorijos fakultetas 2024-04-29 Vilniaus universiteto Istorijos fakultete gautas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2024 m. balandžio 22 d. raštas Nr. S-2024-1756 dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto ekspertinio vertinimo, kuriuo prašoma:
1) įvertinti siūlomą naująjį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) pavadinimą, ar jis tinkamai apibendrina Centro uždavinius ir veiklos sritis, atliepia funkcijas, vertinant ir tarptautinį tokių centrų aspektą, taip pat prašomą pasiūlyti kitus galimus Centro pavadinimus.
2) atsakyti į klausimą: kokį poveikį reglamentuojamai sričiai galėtų turėti šio įstatymo naujos redakcijos priėmimas, naujai suformuluoti Centro uždaviniai ir funkcijos;
3) įvertinti planuojamo kolegialaus organo – Tarybos – poveikį Centro valdymui, Centro veiklos kokybei. Atsakant į šį raštą iš esmės, visų pirma pažymėtina, kad iš esmės numatoma Centro valdymo reforma yra būtina, kadangi dėl išimtinio ir nebūdingo Centro pavaldumo įstaiga yra patekusi į savotiškus spąstus, dėl ko stipriai pakenkta Centro veiklos kokybei, nustumiant Centrą, kaip ekspertinę atitinkamo laikotarpio ir problematikos tyrimais užsiimančią įstaigą, į paribį. Atsakant į konkrečius pateiktus klausimus:
1Dėl pavadinimo:
Pasisakant už jo palikimą, iš vienos pusės, senasis pavadinimas jau yra žinomas Lietuvoje ir už Lietuvos ribų. Taip pat pavadinimo keitimas atneštų tam tikrų papildomų išlaidų. Iš kitos pusės, tai gali būti ir neigiamas žinomumas, kadangi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje LGGRTC ne visada asocijuojasi su kokybišku darbu, o tam tikri rezonansiniai istorinių pažymų rengimo ir/arba memorializacijos atvejai (pvz., susiję su Juozu Krištaponiu arba Jonu Noreika) yra užtraukę nusikaltimų balinimo ir dangstymo įtarimų šleifą, tokiu būdu darydami žalą Centro prestižui ir patikimumui. Atnaujinant įstaigos veiklą, naujas pavadinimas galėtų nešti pozityvią veiklos kokybės atnaujinimo žinutę. Pateikiant argumentus už pavadinimo keitimą, pastebėtina, kad dabartinis pavadinimas yra ir nepatogiai ilgas, ir tik labai selektyviai apima fenomenus, kuriuos būtina tirti LGGRTC kompetencijai priskirtame laikotarpyje.
„Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“ ir santrumpa LGGRTC yra sunkiai įsimenami dariniai tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. „Genocido ir rezistencijos“ dėmenų išskyrimas nepelnytai susiaurina Centro tyrimų fokusą ir todėl yra klaidinantis. Ši frazė nurodo ribotą skaičių konkrečių fenomenų, tačiau neapima nei kitų nusikaltimų rūšių (karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui), kuriuos Centrui pavesta tirti, nei fenomenų, nepatenkančių į masinio žmonių persekiojimo arba pasipriešinimo spektrą, pvz., kolaboravimo ir kitų Lietuvos gyventojų bendradarbiavimo su nusikalstamais totalitariniais režimais formų. Pavadinimo problema, panašu, yra ne vien tik formali, kadangi dabartinis pavadinimas (ir dalis preambulės) galimai struktūravo ligšiolinį Centro darbą ir tyrimų krypčių pasirinkimus, pvz., kolaboravimo tyrimams Centras išties praktiškai neskyrė dėmesio, o paskutinės (2024 m.) Centro apie kolaborantus parengtos pažymos atskleidžia, kad apskritai yra stokojama pagrįstos kolaboravimo sampratos. Pavadinimas
„Totalitarinių režimų tyrimų centras“ yra trumpesnis, taip pat konceptualiau
apima laikotarpio problematiką; po šiuo pavadinimu patenka ir genocidas, ir rezistencija, ir kiti tirtini reiškiniai. Kartu Centras, nauju pavadinimu aiškiau apibrėžus jo specializaciją, galėtų atsisakyti nelogiškai jam priskirtų laikotarpių, neturinčių nieko bendro su nusikalstamais XX a. politiniais režimais, pvz., Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto tyrimų. Svarbu pabrėžti ir tai, kad totalitarinis režimas yra visai kito pobūdžio politinė sistema, nei kitos valdymo formos, net autoritariniai režimai.
Skirtumą labiausiai atskleidžia net ne masinių represijų kiekis ir pobūdis, tačiau itin gilus ir ilgalaikis režimo poveikis visuomenei, kurią toks režimas užvaldo. Todėl šio konceptualaus termino pavadinime išryškinimas labai aiškiai apribotų Centro tyrimų objektą tiek chronologiniu, tiek problematikos aspektais. Centro tyrimuose totalitarinių režimų okupacijos iki šiol dažniausiai būdavo vertinamos kiekybiniais rodikliais (pvz., aukų ir nusikaltimų skaičiumi), kas pradžioje (tiksliai suskaičiuoti aukas) buvo būtina. Tuo tarpu režimo per se istorinei, filosofinei, socialinei ar teisinei refleksijai iki šiol – po daugiau 30 nepriklausomybės metų – yra neskiriama praktiškai jokio dėmesio. Totalitarizmo terminas išveda Lietuvos problematiką iš siaurų nacionalinių rėmų ir įveda į Europos ir pasaulio problematiką, jos intelektualinę istoriją reflektuojant XX amžių. Vietoj siauro fokuso („Lietuvos gyventojų genocidas“), „totalitarinio režimo“ terminas pavadinime susieja Lietuvos istoriją su Europos ir pasaulio istorija, abiem XX a. Europoje iškilusiais totalitariniais režimais ir jų vykdytais nusikaltimais, Lietuvos gyventojų patirtį daro bendros europinės ir pasaulinės patirties dalimi. Tai – supažindinti Europos ir pasaulio bendruomenę su lietuviškąją patirtimi – visada buvo vienas svarbių Lietuvos Respublikos siekinių, keltas tiek steigiant LGGRTC, tiek kuriant kitas specialias institucijas, pvz., Tarptautinę komisiją sovietų ir nacių nusikaltimams įvertinti. 2. Ligi šiol galiojusi Įstatymo redakcija buvo stipriai suvaržiusi Centro galimybes savarankiškai ir efektyviai planuoti įstaigos veiklas. Tad naujas tikslų ir uždavinių apibrėžimas, ir ypač funkcijų iškėlimas iš įstatymo į „Nuostatus“ ir/ar kitus vidinius veiklą reglamentuojančius dokumentus vertintinas teigiamai.
Tai, kaip dabartiniame įstatyme yra aprašytos Centro funkcijos, yra ydinga teisėkūros požiūriu ir kartu atskleidžia, kad Centras yra tapęs savotišku politinių užsakymų įkaitu. Iki šiol įvairios naujos funkcijos būdavo įrašomos tiesiai į įstatymą suformuojant ilgą jų sąrašą, tokiu būdu visai nepaliekant vietos Centro vadovybei, vadovaujantis savo ekspertine patirtimi ir atsižvelgiant į nūdienos visuomenines ir politines aktualijas, savarankiškai nustatyti prioritetines tyrimų kryptis, proporcingai, atsižvelgiant į ilgalaikius tikslus, įdirbį ir t.t., paskirstyti laiko ir kitus resursus atitinkamoms programoms ir konkretiems darbams. Lygiai taip pat labai stipriai detalizuotas uždavinių ir funkcijų aprašymas įstatyme neleido planuoti atskirų uždavinių kaip ribotos trukmės, baigtinių užduočių, su numatomais darbų pabaigos terminais. Naujai suformuluoti Centro uždaviniai akivaizdžiai daugiau dėmesio skiria moksliniams tyrimams, o tai yra neabejotinai teigiamas aspektas. 3. Tai, kad Centras iki šiol neturėjo kolegialių valdymo organų, sudarytų iš atitinkamos srities ekspertų, yra neabejotinas ir didžiulis minusas, atnešęs itin neigiamą poveikį Centro veiklos kokybei. Šiuo metu Centro tyrimų pajėgumai vertintini kaip esantys akademinių tyrimų paribyje. Iš dalies tokia situacija susiformavo dėl to, jog įstaiga neturi mokslo įstaigos statuso. Istoriškai, Centras buvo pastatytas į nepalankią poziciją, kai kuriant įstaigą dėl tuo metu pateisinamos baimės (buvusių komunistų galimo sugrįžimo į valdžią arba galimo Rusijos poveikio) buvo apsispręsta pavesti jo priežiūrą ne vyriausybei, bet Seimui.
Toks pavaldumas ilgalaikėje perspektyvoje pasirodė žalingas, kadangi teisiškai užkirto kelią įgyti mokslo įstaigos statusą (LR Mokslo ir studijų įstatymas), su kuriuo kartu įstaiga būtų gavusi atitinkamą paketą valdymo ir priežiūros procedūrų, užtikrinančių veiklos kokybę ir suteikiančių įrankius tokią kokybę palaikyti (mokslo tarybos, atviri konkursai į tyrėjų darbo vietas, darbuotojų periodinės atestacijos, skyrių vadovų vidiniai rinkimai ir rotacija, mokslinės produkcijos kiekio ir kokybės priežiūros mechanizmai etc.) Tačiau vietoje patikrintų tyrimų kokybės ir nepriklausomumo užtikrinimo mechanizmų įdiegimo buvo atvertas kelias įstaigos politizacijai. Didžiausios iš šios situacijos kylančios problemos šiai dienai yra dvi:
a) Seimas parenka ir skiria įstaigos direktorių neatsižvelgdamas į jo kvalifikacijų tinkamumą, t.y., vertindamas ne jo kompetenciją tame lauke, kuriuo užsiima Centras, tačiau pagal įsivaizduojamą politinį lojalumą. Steigiant Centrą toks vadovo skyrimo mechanizmas buvo suprantamas ir net pateisinamas dėl tuometinių išskirtinių politinių aplinkybių, tačiau brandžioje, gerai funkcionuojančioje demokratinėje valstybėje toks mechanizmas yra nepateisinamas ir žalingas.
b) Seimas neturi reikiamos kompetencijos ir tinkamų įrankių patikrinti, ar Centrui skiriami resursai naudojami tinkamai ir efektyviai, ir ar Centras gerai atlieka savo pagrindinę
Numatoma Taryba veiktų kaip tarpininkas tarp Seimo ir Centro. Ji ne tik mažintų politizacijos galimybes, tačiau ir veiktų kaip ekspertinio vertinimo svertas, pajėgiantis kvalifikuotai įvertinti Centro rezultatus. Tai, kad Tarybai suteikiamos galios prižiūrėti tiek tyrimų kryptis, tiek biudžetą, laiduotų sisteminę veiklos priežiūrą. Tikėtina, tai padėtų išgryninti veiklos prioritetus, tarp kurių tyrimai turėtų būti svarbiausiasis. Centras yra unikali, kompleksines funkcijas vykdanti įstaiga, tačiau visų jo veiklų pagrindas yra tyrimai. Be stiprių mokslinių tyrimų neįmanoma jokia kokybiška taikomoji veikla. Deleguojant Tarybos narius numatomas balansas tarp narių, paskirtų akademinės bendruomenės, ir paskirtų visuomeninio sektoriaus, o reikalavimai Tarybos nariams užtikrina, kad Centro valdyme ir priežiūroje dominuotų Centrui reikalingų sričių specialistai. Tai yra teigiami aspektai. Panašių užsienio centrų valdymo praktika patvirtina, kad tai yra būtina sąlyga veiklos kokybei užtikrinti, o istorinės atminties ir atminimo kultūrų tyrimai rodo, kad visuomenės atminties kultūros sveikata stipriai priklauso nuo to, kiek specializuotos tyrimų institucijos yra nepriklausomos nuo politikų. Numatoma Taryba yra didoka. Sklandesniam Tarybos darbui rekomenduotina sumažinti jos narių skaičių. Atskirai pagirtina įstatymo preambulė, kuri ne tik leidžia pamatyti platesnį ir adekvatesnį tiriamų fenomenų spektrą, tačiau ir akcentuoja tyrimų objektyvumo ir nepriklausomumo principus. Atsižvelgti į nuomonę Pritarti, išsakytai nuomonei, dėl konceptualesnio ir daugiau apimančios naujo institucijai siūlomo pavadinimo, taip pat įvertinti teigiamą uždavinių ir funkcijų perkėlimą į nuostatus pastabą bei kolegialaus organo sukūrimą.
Dėl kolegialaus organo Tarybos dydžio nauju įstatymo projektu siūlomas platus atstovavimas, ekspertinis įsitraukimas, todėl mažinti institucijų ar deleguojančių asmenų skaičiau nereiktų. Siūlomas kolegialus organas funkcionuos ne tik kaip Centro valdymo organas, bet ir talkins Centrui akademiniais klausimais. 9. Vilniaus universiteto Teisės fakultetas 2024-03-14 Vilniaus universiteto Teisės fakultete gautas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2024 m. vasario 12 d. raštas Nr. S-2024-587 (toliau – Raštas) dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo prašoma:
1) įvertinti siūlomą naująjį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) pavadinimą, ar jis tinkamai apibendrina Centro uždavinius ir veiklos sritis, atliepia funkcijas, vertinant ir tarptautinį tokių centrų aspektą, taip pat prašomą pasiūlyti kitus galimus Centro pavadinimus. 2) atsakyti į klausimą: kokį poveikį reglamentuojamai sričiai galėtų turėti šio įstatymo naujos redakcijos priėmimas, naujai suformuluoti Centro uždaviniai ir funkcijos;
3) įvertinti planuojamo kolegialaus organo – Tarybos – poveikį Centro valdymui, Centro veiklos kokybei. Iš pateikto Rašto turinio galima spręsti, kad Įstatymo projektu siekiama padaryti Centras veiklą efektyvesnę, patobulinti esamą teisinį reguliavimą, sudaryti sąlygas gerinti Centro valdymą, optimizuoti funkcijas, uždavinius, skirti didesnį dėmesį moksliniams tyrimams ir jų sklaidai, vykdomai memorializacijos (įamžinimo) funkcijai.
Svarbiausi Įstatymo projekte numatyti pakeitimai – Centro uždavinių ir funkcijų patikslinimas, Centro pavadinimo pakeitimas į „Totalitarinių režimų tyrimų centras“, kolegialaus valdymo organo – Totalitarinių režimų tyrimų centro Tarybos (toliau – Taryba) įsteigimas. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro pavadinimą į „Totalitarinių režimų tyrimų centras“. Įstaigos pavadinimas įprastai teisinės reikšmės neturi. Numatant naują įstaigos pavadinimą teisė gali būti pažeidžiama kraštutiniais atvejais, tačiau šiuo atveju pavadinime nėra turinio, kuris galėtų būti laikomas neteisėtu. Įstatymo projekte nurodyta centro paskirtis yra vykdyti totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą) ir siūlomas naujas įstaigos pavadinimas
„Totalitarinių režimų tyrimo centras“ su šia paskirtimi tematiškai susijęs,
todėl nėra pagrindo abejoti, kad jis neatitinka teisinių reikalavimų. Įstatymo projekte Centro uždaviniai ir funkcijos apibrėžtos teisiškai korektiškai ir konkrečiai, sudaro prielaidas įgyvendinti esmines funkcijas, kurios Centrui yra priskirtos pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, todėl šiuo atžvilgiu pastabų neturime. Įstatymo projektu taip pat siūloma performuoti dabartinį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą ir keisti šiuo metu veikiančio Centro valdymo modelį įsteigiant naują valdymo organą – Tarybą.
Šią Tarybą siūloma įsteigti siekiant sudaryti sąlygas efektyvesniam Centro tikslų ir uždavinių organizavimui ir ilgalaikės strategijos mokslinių tyrimų srityje įgyvendinimui. Abejonių kelia Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Taryba sudaroma iš „visuomenės ir mokslo veikėjų“. Tokia sąlyga gali neatitikti teisinio aiškumo principo, kadangi jos formuluotė yra neformalaus pobūdžio ir projekte nėra apibrėžta koks kandidatas į Tarybos narius neatitiktų šių požymių, t. y. negalėtų būti laikomas „visuomenės ir mokslo veikėju“. Aukštesnės galios teisės aktai nesuponuoja imperatyvios pareigos numatyti ir konkretizuoti tokį požymį, todėl aptariama nuostata galėtų būti pašalinta ir kandidatų (atitinkančių kitus reikalavimus) tinkamumo įvertinimas šiuo atžvilgiu gali būti paliekamas Seimo diskrecijai, kuri turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į Centro paskirtį. Kitais atžvilgiais nėra pagrindo manyti, kad kolegialaus valdymo organo sukūrimas neatitiktų aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų. Tokio pobūdžio pakeitimas gali būti priskiriamas teisinio reguliavimo tikslingumo vertinimui, kurį teismai palieka įstatymų leidėjo diskrecijai, todėl teisinių pastabų dėl Tarybos poveikio Centro valdymui ir veiklos kokybei neturime. Atsižvelgti
2024-02-20 Lietuvos istorijos institutas (toliau – Institutas) atsakydamas į Jūsų 2024 m. vasario 12 d. raštą Nr. S-2024-587 „Dėl LGGRTC naujos redakcijos ekspertinio vertinimo“, žemiau pateikiame ekspertinį vertinimą į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – Komitetas) iškeltus klausimus.
Vertindami naująjį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) siūlomą pavadinimą manytume, kad jis tinkamai apibendrina Centro uždavinius, veiklos sritis ir funkcijas. Pažymėtina, kad dabartiniame pavadinime esanti genocido sąvoka siaurina Centro vykdomas funkcijas ir kelia papildomų klausimų tarptautinėje erdvėje. Įstatymo projekte siūlomas naujasis Centro pavadinimas – Totalitarinių režimų tyrimų centras – atitinka užsienyje veikiančių panašaus pobūdžio tyrimo centrų specifiką ir funkcijas (pavyzdžiui, Hannah Arendt totalitarizmo studijų institutas veikiantis prie Drezdeno technologijos universiteto, Totalitarinių režimų studijų institutas Prahoje ir kt.). Naujai suformuoti Centro uždaviniai ir funkcijos atitinka šiuo metu centro vykdomas funkcijas ir apima tiek tiriamąją, tiek memorialinę funkcijas. Manytume, kad įstatymo naujos redakcijos projekto priėmimas neigiamo poveikio Centro veiklai neturėtų. Naujai formuojamas Centro kolegialus organas – Totalitarinių režimo tyrimų centro Taryba pagerintų Centro veiklos organizavimą, leistų efektyviau ir skaidriau spręsti iškilsiančias problemas, skatintų plėsti mokslinius tyrimus ir gerinti jų kokybę. Pažymėtina, jog panašūs valdymo organai veikia ir kitose valstybinėse mokslo, kultūros ir švietimo įstaigose (pvz., muziejuose, universitetuose). Kartu būtina pabrėžti, kad įstatymo projekte numatoma Tarybos narių skyrimo tvarka neužkerta kelio politinių partijų narių paskyrimui (tik suspenduoja jų narystę), kas galėtų turėti ir neigiamą poveikį, t. y. galėtų paralyžiuoti Tarybos, o kartu ir viso Centro veiklą.
Dėl šios priežasties, įstatymo projektas turėtų numatyti ne tik formalius reikalavimus skiriamiems Tarybos nariams, bet ir apibrėžti kvalifikacinius reikalavimus, kurie yra būtini efektyviam ir sklandžiam Tarybos darbui. Siekiant suderinti dalykines ir politines kompetencijas, siūlome būsimą Tarybą sudaryti pariteto pagrindais, t. y. deleguojant pusę jos narių iš akademinio, 5 metų profesinę patirtį turinčių tyrėjų rato, ir pusę – suinteresuotų visuomenės organizacijų atstovų. Taip pat siūlome suteikti platesnius įgaliojimus Tarybai sprendžiant tyrimų klausimų problematiką, kad jos funkcijos nebūtų apribotos tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymais. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad reikėtų suvienodinti Tarybos pirmininko ir narių kadencijos skyrimo laiką. Atsižvelgti
darbuotojų profesinė sąjunga 2024-02-08 Kreipiamės į Jus kaip į atsakingą Seimo narį ir NSGK pirmininką, norėdami pateikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRTC) darbuotojų profesinės sąjungos LITAK pastabas ir siūlymus dėl būtino Lietuvos Respublikos LGGRTC įstatymo pakeitimo ir pridedame šio įstatymo pakeitimo projektą, kuriame tiksliai nurodyti visi dabar LGGRTC vykdomi uždaviniai, funkcijos ir apima visus svarbius aspektus, reikalingus sėkmingai ir efektyviai LGGRTC veiklai. Dėl LGGRTC pavadinimo – siūlome palikti esamą pavadinimą, kadangi tokiu pavadinimu jau 30 metų Centras plačiai žinomas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse, šiuo pavadinimu įstaiga sėkmingai bendradarbiauja su visomis Lietuvos įstaigomis, taip pat ir užsienio valstybių institucijomis, ir toks esamas pavadinimas puikiai atspindi LGGRTC veiklos spektrą.
Norime pažymėti, kad nesiūlome įteisinti Seime užregistruotame projekte nurodyto organo „Taryba“, nes tai tik dar vienas prižiūrintis organas ir papildoma administracinė struktūra, kuri darys neigiamą įtaką visam LGGRTC veiksmingumui, reikalaus papildomo didelio lėšų ir resursų kiekio, kenks Seimui atskaitingos valstybinės įstaigos prestižui. Labai prašome į LITAK siūlomą projektą atsižvelgti rengiant naują LGGRTC įstatymo pakeitimo įstatymą, siekiant užtikrinti LGGRTC veiklos veiksmingumą ir atitikimą valstybės ir visuomenės lūkesčiams. Jei reikalinga, visada galime bendradarbiauti ir pateikti papildomą informaciją. Nepritarti Siūloma nepritarti naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus. Nauju įstatymu apibrėžiamas siauresnis veiklos laikotarpis leistų Centrui labiau įsigilinti į laikotarpio specifiką, analizuojant totalitarinių režimų okupacijas ir jų padarinius Lietuvoje.
Įstatymo projektu siekiama sukoncentruoti Centre atliekamus tyrimus, siekiant nuoseklaus totalitarinių režimų okupacijų tyrimo, daugiausiai dėmesio sukoncentruojant į: ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus, XX a. antrosios pusės Lietuvos laisvės kovas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istoriją, tragiškus Sausio 13-osios įvykius. Vis dar trūksta nuoseklių tyrimų, kurie atskleistų totalitarinių režimų priežastis ir pasekmes. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, steigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. Naujai siūlomas valdymo organas – Taryba, dalinasi kompetencijomis tik tam tikrose srityse, kurios apibrėžtos naujos redakcijos įstatymo projekte 8 str. Tuo tarpu biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija apibrėžta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 str. 12.
2024-02-08 Sąvoka genocidas išreiškia esminį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (toliau - LPKTS) veiklos turinį.1940 metais prasidėjusios represijos, 1941-1953 metų trėmimai pasižymėjo esminiais genocido elementais: siekiu sunaikinti apibrėžtą dalį Lietuvos gyventojų, sunaikinti kultūrines tradicijas ir vertybes, pakeisti gyventojų sudėtį, pakeisti socialinius-ekonominius santykius. Todėl žodis genocidas LGGRTC pavadinime yra esminis. Šis žodis iki šiol kliūva buvusiems KGB darbuotojams ir agentams, Komunistų partijos veikėjams ir kitų Sovietų sąjungos represinių institucijų veteranams. Reikalaujame, kad Lietuvos valdžia, Seimas ir Vyriausybė nepasiduotų buvusių sovietinių veikėjų spaudimui ir nuosekliai gintų Lietuvos istorijos kultūros vertybes ir lietuvių tautos nacionalinius interesus. Kadangi LPKTS buvo viena iš įstaigos LGGRTC steigėjų, kreipiamės į Seimo narius ir LGGRTC generalinį direktorių Arūną Bubnį bei Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkę Paulę Kuzmickienę su prašymu, kad nebūtų keičiamas dabar esamas įstaigos pavadinimas. Manome, kad lėšas, numatytas įstaigos pavedimo keitimui, geriau skirti žuvusių partizanų paieškoms, palaikų indentifikavimui arba memorialo Kryžkalnyje pavardžių užrašymui. Reikalaujame, kad kuriamoje genocido centro taryboje būtų ne mažiau kaip vienas LPKTS atstovas. Nepritarti Nepritarti siūlymui, nes įstatymo projekte šie siūlymai yra įtvirtinti. Naujame įstatymo projekte siūlomas pavadinimas aprėps ir genocidą vykdytą prieš Lietuvos gyventojus, bet kartu apims ir kitų Lietuvos gyventojų patirtas traumines patirtis, kitus okupacinių režimų vykdytus nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus. Įstatymo projekto preambulėje pabrėžiama, kad
„Lietuvos gyventojų holokaustas, genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai
žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu“.
Įstatymo projekto 5 str. 1-oje dalyje įtvirtinti genocido moksliniai tyrimai: „1) vykdyti mokslinius tyrimus ir sklaidą: a) totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu (1939–1990 m.) vykdytų karo, genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms Lietuvoje“. Remiantis Vilniaus universiteto, Istorijos fakulteto pateikta ekspertine pažyma svarbu pabrėžti, kad „[...] dabartinis pavadinimas yra ir nepatogiai ilgas, ir tik labai selektyviai apima fenomenus, kuriuos būtina tirti LGGRTC kompetencijai priskirtame laikotarpyje. „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“ ir santrumpa LGGRTC yra sunkiai įsimenami dariniai tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. „Genocido ir rezistencijos“ dėmenų išskyrimas nepelnytai susiaurina Centro tyrimų fokusą ir todėl yra klaidinantis. Ši frazė nurodo ribotą skaičių konkrečių fenomenų, tačiau neapima nei kitų nusikaltimų rūšių (karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui), kuriuos Centrui pavesta tirti, nei fenomenų, nepatenkančių į masinio žmonių persekiojimo arba pasipriešinimo spektrą, pvz., kolaboravimo ir kitų Lietuvos gyventojų bendradarbiavimo su nusikalstamais totalitariniais režimais formų.“
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 202-01-08 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.
Atkreipiame dėmesį, jog Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijai (toliau – Komisija) keliamos užduotys nėra susijusios su Teisingumo ministrui pavestomis valdymo sritimis. Atsižvelgdami į tai, prašome į Komisijos sudėtį neįtraukti Teisingumo ministerijos atstovo. Atsižvelgti Teisingumo ministerijos atstovas šios komisijos sudėtyje yra nuo komisijos veiklos pradžios. 2. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19 Pritardami iš dalies Seimo narių pasiūlymo 1 punkte išdėstytiems argumentams, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo pavadinimą, atitinkamai ir Centro pavadinimą, bei juos išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas“ ir „Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centras“. Taip pat, atsižvelgdami į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos 2024 m. vasario 6 d. pareiškimą, išsiųstą visiems Seimo nariams, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkei Paulei Kuzmickienei bei Centre gautą 2024 m. vasario 7 d. Nr. 5R-23, neprieštarautume, kad būtų paliktas tas pats tiek Įstatymo, tiek atitinkamai ir Centro, pavadinimas, t. y. „Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas“ ir „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“. Nepritarti Institucijos pavadinimas ir taip yra ilgas, dėl to papildomai praplėsti pavadinimo nereikia. Siūloma nepritarti naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus. 3.
2024-02-19 Projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo preambulę Iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymo 2 punkte išdėstytiems argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 13 punktą, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekte siūlomą Įstatymo preambulę ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai pripažintomis nuostatomis ir smerkdamas nusikaltimus taikai, agresiją, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui; atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublika Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. I-1136 įsipareigojo laikytis 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir prisijungė prie kitų Tarptautinės žmogaus teisių chartijos dokumentų, 1992 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. I-2476 prisijungė prie 1948 m. gruodžio 9 d. Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį bei 1968 m. lapkričio 26 d. Konvencijos dėl senaties termino netaikymo už karinius nusikaltimus ir nusikaltimus žmonijai; remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865 ratifikuotos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų nuostatomis; konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorija apima laikotarpį nuo 1918 m. vasario 16 d. iki 1990 kovo 11 d.; pažymėdamas, kad 1920–1939 m. Vilniaus kraštas buvo Lenkijos okupuotas ir aneksuotas; konstatuodamas, kad 1939–1945 m.
Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos; primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS, ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, fizinis, dvasinis ir kultūrinis genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu; pabrėždamas, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves; pripažindamas, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė; pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis, todėl jų atminimas turi būti deramai pagerbtas ir tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas; atkreipdamas dėmesį į tai, kad SSRS vykdyti nusikaltimai nebuvo tinkamai įvertinti ir pasmerkti pasaulyje ir dėl to vėliau, po SSRS žlugimo, Rusijos Federaci
ja vykdė ir tebevykdo karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, agresiją prieš kitas valstybes bei jų gyventojus; konstatuodamas, kad nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai SSRS buvo vykdomi prieš Lietuvos gyventojus ir 1990–1991 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos gyventojai įvairiomis formomis ir būdais priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams bei kariniams veiksmams iki SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos; siekdamas sudaryti labai geras sąlygas išsamiai ištirti ir tinkamai įvertinti Lietuvos gyventojų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams procesus, totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, politines ir kitas represijas, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir inicijuoti baudžiamąjį procesą Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatoriams, vykdytojams ir kitiems už tai atsakingiems asmenims; siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių, laisvės kovų ir pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1918-1991 m. ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, kuri turi būti vertinama kaip Lietuvos tautos istorinis – kultūrinis paveldas, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties įamžinimą (memorializaciją), sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga; pripažindamas, kad mokslinių, taikomųjų tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir tai, kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją; pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būt
i tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir istorinę medžiagą, dokumentus, liudytojų, dalyvių, aukų parodymus, prisiminimus ir tai, kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi, priima šį įstatymą.“ Dėl aptariamo Seimo narių pasiūlymo, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu Centre nėra specialistų, turinčių specialiųjų žinių ir galinčių atlikti išsamius Seimo narių pasiūlyme nurodyto laikotarpio (1918-1939 m.) istorinius mokslinius tyrimus.
Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos; primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS, ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, fizinis, dvasinis ir kultūrinis genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu; pabrėždamas, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves; pripažindamas, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė; pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis, todėl jų atminimas turi būti deramai pagerbtas ir tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas; atkreipdamas dėmesį į tai, kad SSRS vykdyti nusikaltimai nebuvo tinkamai įvertinti ir pasmerkti pasaulyje ir dėl to vėliau, po SSRS žlugimo, Rusijos Federacija vykdė ir tebevykdo karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, agresiją prieš kitas v
alstybes bei jų gyventojus; konstatuodamas, kad nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai SSRS buvo vykdomi prieš Lietuvos gyventojus ir 1990–1991 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos gyventojai įvairiomis formomis ir būdais priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams bei kariniams veiksmams iki SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos; siekdamas sudaryti labai geras sąlygas išsamiai ištirti ir tinkamai įvertinti Lietuvos gyventojų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams procesus, totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, politines ir kitas represijas, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir inicijuoti baudžiamąjį procesą Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatoriams, vykdytojams ir kitiems už tai atsakingiems asmenims; siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių, laisvės kovų ir pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1918-1991 m. ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, kuri turi būti vertinama kaip Lietuvos tautos istorinis – kultūrinis paveldas, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties įamžinimą (memorializaciją), sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga; pripažindamas, kad mokslinių, taikomųjų tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir tai, kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją; pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būti tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir isto
rinę medžiagą, dokumentus, liudytojų, dalyvių, aukų parodymus, prisiminimus ir tai, kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi, priima šį įstatymą.“ Dėl aptariamo Seimo narių pasiūlymo, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu Centre nėra specialistų, turinčių specialiųjų žinių ir galinčių atlikti išsamius Seimo narių pasiūlyme nurodyto laikotarpio (1918-1939 m.) istorinius mokslinius tyrimus. Todėl, jei būtų pritarta šiam Seimo narių pasiūlymui praplėsti Centro atliekamų istorinių tyrimų laikotarpį, t. y. nuo 1918 m. vasario 16 d., tokiu atveju būtų reikalinga spręsti klausimą dėl naujo struktūrinio padalinio įsteigimo Centre ir tam būtinų tiek žmogiškųjų, tiek finansinių bei materialinių resursų papildomo skyrimo.
Centro nuomone, tokiems tyrimams atlikti reikėtų naujų 5 etatų – minėto istorinio laikotarpio istorikams-mokslininkams įdarbinti, ir finansinių bei materialinių išteklių šių specialistų darbo užmokesčiui bei naujų darbo vietų įkūrimui. Jei būtų pritarta šiam Seimo narių pasiūlymui, Centras galėtų papildomai pateikti tikslesnius minėto finansinio poreikio paskaičiavimus. Taip pat norėtume pažymėti ir tai, kad, jei būtų pritarta šiam Seimo narių pasiūlymui praplėsti istorinių tyrimų laikotarpį, tokiu atveju, tiek Projekte, tiek šiuose Centro pasiūlymuose reikėtų atitinkamai suderinti visus Projekte ir Centro pasiūlymuose nurodytus laikotarpius, juos papildant laikotarpiu, kad Centro atliekamų istorinių tyrimų laikotarpis yra „nuo 1918 m. vasario 16 d.“. Centras galėtų papildomai pateikti tokius teksto (laikotarpių) patikslinimus. Nepritarti Perteklinis papildymas, kuris nieko nepasako apie institucijos veiklą, tikslus ir uždavinius. Tai yra senos redakcijos įstatyme, nauju įstatymo projektu tobulinama teisės akto struktūra, mažintina preambulės dalis išskiriant tik pačius svarbiausius dėmenis, susijusius su Centro veikla. 4. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-191 Iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymo 3 punkte išdėstytiems argumentams, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centro teisinį statusą, jo veiklos teisinius pagrindus, principus, tikslą, uždavinius, funkcijas, valdymą, finansavimą ir atsakomybės taikymą už trukdymą vykdyti šio įstatymo nuostatas.“ Nepritarti Siūloma nepritarti naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus. Įstatymo projektu nėra siūloma reguliuoti atsakomybės taikymo už trukdymą vykdyti šio įstatymo nuostatas, todėl nėra pagrindo pildyti įstatymo paskirties nuostatų pagal pateiktą pasiūlymą. 5. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-192 Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 1, 7 punktus, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 2 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ Nepritarti. Teisės departamentas rekomenduoja atsisakyti perteklinio sąvokų aiškinimo, taip pat pagrindinės sąvokos apibrėžtos kituose teisės aktuose. 6. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-195 1-10 Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 1, 7 punktus, Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 32, 35 punktus, norėtume pasiūlyti 2 straipsnį papildyti 1-10 dalimis ir jas išdėstyti taip:
„1.
Dokumentas – Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio, ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, tarp jų ir skaitmeninės kilmės, suskaitmeninta informacija, analoginiai vaizdo ir (ar) garso įrašai. 2. Genocidas – tai veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, kuriais buvo organizuota, vadovauta ar dalyvauta juos žudant, kankinant, darant rimtus fizinius ar psichikos sužalojimus tos grupės nariams, deportuojant, tyčia sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kuriomis apgalvotai siekiama fiziškai sunaikinti ją visą ar jos dalį ir kurios lėmė visų jų ar dalies žūtį, ribojo toms grupėms priklausančių žmonių gimstamumą, prievarta perdavė jų vaikus kitoms grupėms. 3. Istorinės atminties objektai – vietos, vietovės, statiniai, įvykiai ir kiti reiškiniai, susiję su svarbiais, reikšmingais Lietuvos visuomenės ir valstybės istorijos įvykiais, faktais ir asmenybėmis (laisvės kovos, mūšiai, pasipriešinimas, rezistencija, jų dalyviai, aukos, nukentėjusieji, represijos, persekiojimas, nusikaltimai, žūties, tremties, kalinimo vietos, visuomeniniai judėjimai, pastatai, statiniai, paminklai, atminimo ženklai ir lentos, daiktai, dokumentai, žodinė informacija, atsiminimai, esantys žmogaus atmintyje ir neišsaugoti (neišreikšti) jokia materialia forma). 4. Laisvės kovotojai – pasipriešinimo Lietuvos Respublikos okupacijoms, totalitariniams režimams dalyviai, kurie veikė siekdami nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės, jos teritorinio vientisumo atkūrimo ir atstatymo. 5.
Lietuvos gyventojai, kurie buvo totalitarinių, okupacinių režimų įkalinti, ištremti arba kuriems dėl politinių ar kilmės motyvų kitokiais būdais buvo atimta, apribota laisvė; okupacijų metais dėl okupacinių režimų represinių ir kitų struktūrų bei okupavusių valstybių slaptųjų tarnybų veiksmų suluošinti, praradę sveikatą, turtą; prievarta paimti į okupavusių valstybių karinius dalinius arba priverstiniams darbams; persekioti dėl politinių motyvų; dėl politinių ar kilmės motyvų negalėjo įgyti mokslo cenzo, dirbti pagal specialybę, gyventi norimoje gyvenamojoje vietoje; dėl okupacinių režimų represinių ir kitų struktūrų veiksmų patyrė kitokią žalą. 1. Okupacija – faktinis laikinas kitos valstybės teritorijos (jos dalies) užėmimas ginkluotosiomis pajėgomis ir veiksmingas kontroliavimas. 7. Represijos – nacių Vokietijos ir SSRS okupacijų metais valdžios represiniai veiksmai prieš okupuotų valstybių gyventojus (asmens laisvės ar gyvybės atėmimas, priverstinis gydymas psichiatrijos įstaigoje, išsiuntimas iš valstybės ir pilietinių teisių panaikinimas, gyventojų grupių iškeldinimas iš jų gyvenamųjų vietų, ištrėmimas, prievarta, smurtas, priverstinis darbas, laisvės apribojimas, kitoks asmens laisvių ir teisių atėmimas ar apribojimas pripažinus jį pavojingu valstybei ar politinei santvarkai dėl nacionalinių, etninių, rasinių, religinių, socialinių, ideologinių ar politinių motyvų). 8. Rezistencija - Lietuvos gyventojų ginkluotas ir neginkluotas priešinimasis nacių valdomos Vokietijos okupacinio režimo politikai Lietuvoje (1941–1945 m.) ir Klaipėdos krašte (1939–1945 m.); antisovietinis judėjimas – priešinimasis 1939–1941 m. ir 1944–1990 m., kuris skirstomas į 1939–1941 m. laikotarpio Lietuvos pasipriešinimą (rezistenciją), partizaninį karą (1944–1953 m.) ir neginkluotą pasipriešinimą (rezistenciją) (1954–1990 m.). 9.
m. ir nacių 1939–1944 m. okupacijų laikotarpiais Lietuvos Respublikoje prievartos būdu įtvirtinta politinio režimo forma (sistema), siejama su fašizmo, nacizmo, socializmo ar komunizmo ideologijomis ar pažiūromis, pagrįsta neribota valstybės valdžia, diktatūra, absoliučios vykdomosios galios taikymu, cenzūra, nepripažįstanti valdžios apribojimo ir kitokios nuomonės, siekianti visiškos viešojo ir asmeninio gyvenimo kontrolės ir vykdžiusi ar vykdanti tokią kontrolę bei agresiją, prievartą, masinį terorą, genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, politines bei kitas represijas, konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimus. 10. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžiamos ir vartojamos tarptautinėse konvencijose, kituose įstatymuose, kodeksuose ir kituose teisės aktuose.“ Nepritarti Teisės departamentas rekomenduoja atsisakyti perteklinio sąvokų aiškinimo, taip pat pagrindinės sąvokos apibrėžtos kituose teisės aktuose. 7. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-193 Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 4 punkte išdėstytiems argumentams, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir
rezistencijos tyrimo centro teisinis statusas“ Nepritarti Siūloma nepritarti naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus. 8. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
1 Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 5 punkte išdėstytiems argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 3, 4 punktus, norėtum pasiūlyti pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) – valstybės biudžetinė įstaiga, tirianti totalitarinių režimų vykdytą Lietuvos gyventojų genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, represijas, persekiojimą, agresiją, tokių veikų apraiškas, sukeltus padarinius Lietuvai, kitoms valstybėms ir jų gyventojams, Lietuvos gyventojų rezistencijos procesus, Lietuvos vadavimąsi iš totalitarinių režimų ir valstybingumo atstatymą; inicijuojanti minėtų nusikalstamų veikų organizatorių, vykdytojų ir kitų už tai atsakingų asmenų veiksmų bei padarinių teisinį įvertinimą; vykdanti istorinės atminties įamžinimą (memorializaciją), edukacinę, muziejinę veiklą, informacijos sklaidą.“ Nepritarti Siūloma nepritarti naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus. Taip pat perteklinis detalizavimas, kuris išskirtas prie funkcijų ir Centro keičiamuose nuostatuose ir aiškiai apibrėžtas naujos redakcijos įstatymo preambulėje. 9. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
3 Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 6 punkto pasiūlymui, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 5 punktą, siūlytume patikslinti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Centras yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centras.“ Pritarti iš dalies Pritarti iš dalies (pagal tai, kaip bus išspręsta Teisės departamento
juridinis asmuo). Nepritarti siūlomam naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus. „[...] dabartinis pavadinimas yra ir nepatogiai ilgas, ir tik labai selektyviai apima fenomenus, kuriuos būtina tirti LGGRTC kompetencijai priskirtame laikotarpyje. „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“ ir santrumpa LGGRTC yra sunkiai įsimenami dariniai tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. „Genocido ir rezistencijos“ dėmenų išskyrimas nepelnytai susiaurina Centro tyrimų fokusą ir todėl yra klaidinantis. Ši frazė nurodo ribotą skaičių konkrečių fenomenų, tačiau neapima nei kitų nusikaltimų rūšių (karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui), kuriuos Centrui pavesta tirti, nei fenomenų, nepatenkančių į masinio žmonių persekiojimo arba pasipriešinimo spektrą, pvz., kolaboravimo ir kitų Lietuvos gyventojų bendradarbiavimo su nusikalstamais totalitariniais režimais formų.“ Nauju įstatymu apibrėžiamas siauresnis veiklos laikotarpis leistų Centrui labiau įsigilinti į laikotarpio specifiką, analizuojant totalitarinių režimų okupacijas ir jų padarinius Lietuvoje.
Įstatymo projektu siekiama sukoncentruoti Centre atliekamus tyrimus, siekiant nuoseklaus totalitarinių režimų okupacijų tyrimo, daugiausiai dėmesio sukoncentruojant į: ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus, XX a. antrosios pusės Lietuvos laisvės kovas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istoriją, tragiškus Sausio 13-osios įvykius. Vis dar trūksta nuoseklių tyrimų, kurie atskleistų totalitarinių režimų priežastis ir pasekmes. 10. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-193 4,5,6 Taip pat, norėtume pasiūlyti papildyti Projekto 3 straipsnį 4, 5 ir 6 dalimis ir jas išdėstyti taip:
„4. Centras savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos
Konstitucija, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais, Lietuvos Respublikos ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. 5. Centro veikla grindžiama pagarbos žmogui ir valstybei, nepriklausomumo, nešališkumo, skaidrumo, teisėtumo ir profesionalumo principais. 6.
gerbti Centro nepriklausomumą, nesiekti daryti ir nedaryti įtakos Centrui ir jo darbuotojams, kai jie atlieka savo pareigas, nesikišti į Centro veiklą.“ Nepritarti Siūlomas papildymas, susijęs su teisės aktais, kuriais savo veikloje vadovaujasi Centras jau yra numatytas naujos redakcijos Centro keičiamų nuostatų 4 dalyje. Pateikti pasiūlymai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. 11. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-194 Taip pat, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, norėtume pasiūlyti patikslinti Projekto 4 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Centro veiklos tikslas ir uždaviniai.“
Nepritarti Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai atskirame straipsnyje, o funkcijos detalizuojamos nuostatose. 12. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-194 1,2 Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 7 punkte išdėstytiems argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 3, 6, 8, 16 punktus, siūlytume pakeisti 4 straipsnio 1 dalį, papildyti 4 straipsnį 2 dalimi ir jas išdėstyti taip:
„1. Centro veiklos tikslas – istorinės tiesos ir istorinio
teisingumo atkūrimas, padedant formuoti valstybės politiką, strategiją ir jas įgyvendinant lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės laisvės kovų, rezistencijos, išsivadavimo iš totalitarinių režimų ir valstybingumo atstatymo tyrimų, istorinės atminties išsaugojimo, informacijos sklaidos, muziejinės veiklos, edukacijos srityse, taip pat, inicijuojant totalitarinių režimų vykdytų nusikalstamų veikų organizatorių, vykdytojų ir kitų atsakingų asmenų veiksmų bei sukeltų padarinių prieš Lietuvą ir jos gyventojus teisinį įvertinimą. 2. Centro uždaviniai – vykdyti mokslinius ir kitus tyrimus apie: totalitarinių, okupacinių režimų vykdytą 1939–1990 m.
Lietuvos gyventojų genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, politines ir kitas represijas, SSRS vykdytą 1990–1991 m. agresiją ir jos sukeltus padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos vadavimąsi iš totalitarinių režimų ir valstybingumo atstatymą, rezistenciją, laisvės kovotojus, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusius asmenis; inicijuoti totalitarinių, okupacinių režimų organizatorių, vykdytojų ir kitų už tai atsakingų asmenų veiksmų bei sukeltų padarinių prieš Lietuvą, kitas valstybes ir jų gyventojus teisinį įvertinimą; vykdyti istorinės atminties įamžinimą (memorializaciją); atlikti edukacinę, muziejinę veiklą, informacijos sklaidą; atlikti ir kituose įstatymuose jam nustatytus uždavinius.“ Nepritarti Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai atskirame straipsnyje, o funkcijos detalizuojamos nuostatose. 13. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-195 Taip pat norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 5 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Centro funkcijos“ Nepritarti Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai, o funkcijos detalizuojamos nuostatose. 14. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
1 1-8 Iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymo 8 punkto argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 6, 9-16 punktus bei į šiuo metu jau Centro realiai vykdomas funkcijas, norėtume pasiūlyti pakeisti 5 straipsnio 1 dalį, ją papildyti 1) - 8) punktais ir tai išdėstyti taip:
„1.
Centro funkcijos
„1. Centras vykdo mokslinius ir kitus tyrimus, jų sklaidą, nustato jų kryptis,
sudaro jų programas, jas įgyvendina:
1) apie šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų laikotarpių totalitarinius režimus, okupacijas, jų politiką, ištakas, pasekmes, vykdyto genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, Lietuvos gyventojų persekiojimo, politinių ir kitų represijų vykdymo sistemą, veikimo principus, taip pat apie laisvės kovų, rezistencijos procesus ir dalyvius;
2) renka, kaupia, tiria, saugo, sistemina, apibendrina istorinius dokumentus, kitus duomenis, susijusius su šio įstatymo
Lietuvai ir užsienio valstybėms reikšmingu nekilnojamojo kultūros paveldu, esančiu Lietuvoje ir užsienio valstybėse, ieško tokių dokumentų Lietuvoje ir užsienio valstybėse, rūpinasi jų sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu;
3) Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka rengia, teikia valstybės, savivaldybių įstaigoms, institucijoms, kitiems juridiniams, fiziniams asmenims istorines–archyvines pažymas, patvirtinančias tam tikrus istorinius (juridinius) faktus apie okupacijų, totalitarinių režimų įvykdytas veikas, jų organizatorius, vykdytojus, kitus už tai atsakingus asmenis, laisvės kovas, rezistencijos procesus, jų dalyvius, laisvės kovotojus, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusius asmenis, kitus duomenis, susijusius su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais laikotarpiais ir sritimis (toliau – istorinės–archyvinės pažymos);
4) rengia, leidžia, platina mokslinius ir kitus leidinius apie su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais laikotarpiais ir sritimis susijusius reiškinius, įvykius, procesus; inicijuoja, organizuoja mokslines konferencijas, seminarus, edukacinius ir kitus renginius;
5) sudaro, kaupia, rengia laisvės kovotojų, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų, šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų organizatorių, vykdytojų ir kitų už tai atsakingų asmenų, totalitarinių režimų represinių struktūrų darbuotojų skaitmeninius duomenų rinkinius, vardynus;
6) vykdo istorines ekspertizes, rengia, teikia išvadas; dalyvauja valstybės programose, susijusiose su okupacijų metu padarytos žalos apskaičiavimu, įgyvendina tokias programas;
7) kreipiasi į teisėsaugos institucijas dėl šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų ištyrimo ir atsakingų asmenų patraukimo atsakomybėn; bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, tiriančiomis kitų valstybių specialiųjų tarnybų ardomąją veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikia joms atitinkamus dokumentus, istorines-archyvines pažymas;
8) tiria, skelbia buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus; saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su minėtomis tarnybomis ir įrašytų į prisipažinusių asmenų įskaitą, bylas; administruoja įslaptintos informacijos turinčius dokumentus.“ Nepritarti Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai, o funkcijos detalizuojamos nuostatose.
Centras vykdo mokslinius ir kitus tyrimus, jų sklaidą, nustato jų kryptis, sudaro jų programas, jas įgyvendina:
1) apie šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų laikotarpių totalitarinius režimus, okupacijas, jų politiką, ištakas, pasekmes, vykdyto genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, Lietuvos gyventojų persekiojimo, politinių ir kitų represijų vykdymo sistemą, veikimo principus, taip pat apie laisvės kovų, rezistencijos procesus ir dalyvius;
2) renka, kaupia, tiria, saugo, sistemina, apibendrina istorinius dokumentus, kitus duomenis, susijusius su šio įstatymo
Lietuvai ir užsienio valstybėms reikšmingu nekilnojamojo kultūros paveldu, esančiu Lietuvoje ir užsienio valstybėse, ieško tokių dokumentų Lietuvoje ir užsienio valstybėse, rūpinasi jų sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu;
3) Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka rengia, teikia valstybės, savivaldybių įstaigoms, institucijoms, kitiems juridiniams, fiziniams asmenims istorines–archyvines pažymas, patvirtinančias tam tikrus istorinius (juridinius) faktus apie okupacijų, totalitarinių režimų įvykdytas veikas, jų organizatorius, vykdytojus, kitus už tai atsakingus asmenis, laisvės kovas, rezistencijos procesus, jų dalyvius, laisvės kovotojus, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusius asmenis, kitus duomenis, susijusius su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais laikotarpiais ir sritimis (toliau – istorinės–archyvinės pažymos);
4) rengia, leidžia, platina mokslinius ir kitus leidinius apie su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais laikotarpiais ir sritimis susijusius reiškinius, įvykius, procesus; inicijuoja, organizuoja mokslines konferencijas, seminarus, edukacinius ir kitus renginius;
5) sudaro, kaupia, rengia laisvės kovotojų, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų, šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų organizatorių, vykdytojų ir kitų už tai atsakingų asmenų, totalitarinių režimų represinių struktūrų darbuotojų skaitmeninius duomenų rinkinius, vardynus;
6) vykdo istorines ekspertizes, rengia, teikia išvadas; dalyvauja valstybės programose, susijusiose su okupacijų metu padarytos žalos apskaičiavimu, įgyvendina tokias programas;
7) kreipiasi į teisėsaugos institucijas dėl šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų ištyrimo ir atsakingų asmenų patraukimo atsakomybėn; bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, tiriančiomis kitų valstybių specialiųjų tarnybų ardomąją veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikia joms atitinkamus dokumentus, istorines-archyvines pažymas;
8) tiria, skelbia buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus; saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su minėtomis tarnybomis ir įrašytų į prisipažinusių asmenų įskaitą, bylas; administruoja įslaptintos informacijos turinčius dokumentus.“ Nepritarti Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai, o funkcijos detalizuojamos nuostatose. 15.
2 1-8 Taip pat, iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymo 8 punkto argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 3, 6, 9-16 punktus, bei į šiuo metu jau Centro realiai vykdomas funkcijas, norėtume pasiūlyti papildyti 5 straipsnį 2 dalimi, šią dalį papildyti 1) - 8) punktais ir tai išdėstyti taip: „2.
Centras vykdo Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių režimų ir valstybingumo atstatymo, istorinės atminties objektų atminimo įamžinimą (memorializaciją), sklaidą, edukaciją:
1) vykdo tremties, kalinimo, laisvės kovų, rezistencijos, kitų istorinės atminties objektų įamžinimą (memorializaciją), muziejinę veiklą Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje ir jo padaliniuose, muziejinę komunikaciją; steigia muziejaus struktūrinius padalinius; Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka išduoda pažymėjimus, suteikiančius teisę vesti ekskursijas muziejuje ir jo padaliniuose; kaupia muziejaus rinkinius, juos sistemina, tiria, skaitmenina, tvarko jų apskaitą, vykdo jų apsaugą, eksponatų paiešką, inventorizuoja naujai gautus eksponatus; organizuoja, rengia ekspozicijas, parodas, veda ekskursijas, įgyvendina muziejines, kitas kultūrines edukacines programas, renginius mokiniams, studentams, kitoms Lietuvos visuomenės grupėms šiame muziejuje, jo padaliniuose ir kitose patalpose, panaudodamas Centro tyrimų rezultatus, sukauptus istorinius dokumentus ir duomenis; kaupia, tvarko, saugo duomenis apie Tuskulėnų aukas, sudaro jų skaitmeninius rinkinius; konsultuoja, teikia metodinę pagalbą kuriant, rengiant ekspozicijas laisvės kovų, tremties, kalinimo, rezistencijos, kitomis istorinės atminties ir šiame įstatyme nustatytų laikotarpių bei sričių temomis;
organizuoja, dalyvauja steigiant kovų ir kančių memorialus Vilniuje ir kitose Lietuvos vietovėse; rūpinasi istorinio paminklinio komplekso – buvusio SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) rūmų Vilniuje bei Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
patalpų autentiškumo išsaugojimu, patalpų muziejinei, edukacinei veiklai plėtimu;
organizuoja, skatina, koordinuoja, remia valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, asociacijų, kitų juridinių, fizinių asmenų iniciatyva vykdomą arba vykdo memorialinių kompleksų, paminklų statybą, atminimo ženklų, lentų įrengimą, meno kūrinių, kino filmų, studijų, monografijų sukūrimą ir (ar) jų projektus istorinės atminties objektų temomis ir vietose Lietuvoje ir užsienio valstybėse arba bendradarbiauja atliekant tokius veiksmus; sudaro šių memorialų, paminklų, ženklų, lentų ir jų vietovių bei meno kūrinių sąvadus, rinkinius; konsultuoja, teikia rekomendacijas, metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, įrengiant atminimo ženklus, lentas, rašant monografijas, kuriant meno kūrinius, suteikiant laisvės kovotojų, rezistencijos dalyvių vardus viešosioms vietoms ar viešiesiems objektams) bei kitais istorinės atminties objektų įamžinimo (memorializacijos) klausimais;
su Lietuvos Respublikos ministerijomis, švietimo įstaigomis; inicijuoja, koordinuoja, teikia metodinę pagalbą rengiant, įgyvendinant pilietinio, tautinio (patriotinio) ugdymo edukacines programas, projektus, juos įgyvendina, rengia, organizuoja; teikia konsultacijas mokymo priemonių autoriams; inicijuoja, rengia, leidžia edukacinius leidinius mokiniams, studentams, kitoms Lietuvos visuomenės grupėms istorinės atminties objektų temomis; konsultuoja, teikia rekomendacijas, metodinę pagalbą valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms, kitiems juridiniams, fiziniams asmenims, organizuojantiems su istorinės atminties objektų atminimo išsaugojimu (įamžinimu) susijusius renginius;
teikia siūlymus ir istorines-archyvines pažymas dėl karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių apdovanojimo, jų turėtų laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo ir dėl atmintinų dienų bei metų, susijusių su Lietuvos gyventojų genocidu, laisvės kovomis, kitomis reikšmingomis datomis ir sukaktimis,
susijusiomis su Lietuvos valstybės laisvės kovų, valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo istoriniais faktais, įvykiais, jų atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu, paminėjimo;
organizuoja, dalyvauja Lietuvoje ir užsienio valstybėse vykdomose ekspedicijose į tremties, kalinimo, žudynių, rezistencijos, laisvės kovų, Lietuvos gyventojų palaidojimo ar užkasimo vietas, kitas istorinės atminties vietoves; renka, tvarko, kaupia, saugo, skaitmenina kraštotyros dokumentus, liudytojų parodymus, laisvės kovotojų, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų, Sąjūdžio laikotarpio dalyvių atsiminimus, kitus istorinius duomenis apie šiame įstatyme nustatytų laikotarpių ir sričių įvykius; renka, tvarko duomenis apie nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusius asmenis, gyvenančius išeivijoje ir buvusioje SSRS teritorijoje;
kaupia, analizuoja, tvarko duomenis apie istorinės atminties objektus Lietuvoje ir užsienio valstybėse; šiuos objektus identifikuoja, kartografuoja, inventorizuoja, nustato jų istorinę, istorinės atminties (memorialinę) vertę; rengia, teikia reikiamus duomenis nustatyti jų teisinį statusą ir įtraukti į Kultūros vertybių registrą; sudaro, rengia, nuolat pildo, naudoja sklaidoje nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų, laisvės kovų atminimo ikonografijos, kartografijos, istorinių duomenų ir kitų istorinės atminties objektų rinkinius, sąvadus, užtikrina jų prieinamumą; inicijuoja, dalyvauja kuriant Istorinės atminties objektų nacionalinį registrą, jį administruoja, nuolat pildo naujais (aktualiais) duomenimis, juos kelia į viešąsias geografines informacines sistemas, rūpinasi jų atnaujinimu;
kaupia, sistemina, konsultuoja, teikia informaciją apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas propaguojančius viešuosius objektus; koordinuoja jų pašalinimo ar pakeitimo procesus; renka, kaupia, sistemina informaciją apie šių procesų rezultatus ir apie minėtus viešuosius objektus, kuriems
netaikomas pašalinimas ar pakeitimas.“ Nepritarti Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai, o funkcijos detalizuojamos nuostatose.
Centras vykdo Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių režimų ir valstybingumo atstatymo, istorinės atminties objektų atminimo įamžinimą (memorializaciją), sklaidą, edukaciją:
1) vykdo tremties, kalinimo, laisvės kovų, rezistencijos, kitų istorinės atminties objektų įamžinimą (memorializaciją), muziejinę veiklą Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje ir jo padaliniuose, muziejinę komunikaciją; steigia muziejaus struktūrinius padalinius; Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka išduoda pažymėjimus, suteikiančius teisę vesti ekskursijas muziejuje ir jo padaliniuose; kaupia muziejaus rinkinius, juos sistemina, tiria, skaitmenina, tvarko jų apskaitą, vykdo jų apsaugą, eksponatų paiešką, inventorizuoja naujai gautus eksponatus; organizuoja, rengia ekspozicijas, parodas, veda ekskursijas, įgyvendina muziejines, kitas kultūrines edukacines programas, renginius mokiniams, studentams, kitoms Lietuvos visuomenės grupėms šiame muziejuje, jo padaliniuose ir kitose patalpose, panaudodamas Centro tyrimų rezultatus, sukauptus istorinius dokumentus ir duomenis; kaupia, tvarko, saugo duomenis apie Tuskulėnų aukas, sudaro jų skaitmeninius rinkinius; konsultuoja, teikia metodinę pagalbą kuriant, rengiant ekspozicijas laisvės kovų, tremties, kalinimo, rezistencijos, kitomis istorinės atminties ir šiame įstatyme nustatytų laikotarpių bei sričių temomis;
organizuoja, dalyvauja steigiant kovų ir kančių memorialus Vilniuje ir kitose Lietuvos vietovėse; rūpinasi istorinio paminklinio komplekso – buvusio SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) rūmų Vilniuje bei Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus patalpų autentiškumo išsaugojimu, patalpų muziejinei, edukacinei veiklai plėtimu;
organizuoja, skatina, koordinuoja, remia valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, asociacijų, kitų juridinių, fizinių asmenų iniciatyva vykdomą arba vykdo memorialinių kompleksų, paminklų statybą, atminimo ženklų, lentų įrengimą, meno kūrinių, kino filmų, studijų, monografijų sukūrimą
ir (ar) jų projektus istorinės atminties objektų temomis ir vietose Lietuvoje ir užsienio valstybėse arba bendradarbiauja atliekant tokius veiksmus; sudaro šių memorialų, paminklų, ženklų, lentų ir jų vietovių bei meno kūrinių sąvadus, rinkinius; konsultuoja, teikia rekomendacijas, metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, įrengiant atminimo ženklus, lentas, rašant monografijas, kuriant meno kūrinius, suteikiant laisvės kovotojų, rezistencijos dalyvių vardus viešosioms vietoms ar viešiesiems objektams) bei kitais istorinės atminties objektų įamžinimo (memorializacijos) klausimais;
su Lietuvos Respublikos ministerijomis, švietimo įstaigomis; inicijuoja, koordinuoja, teikia metodinę pagalbą rengiant, įgyvendinant pilietinio, tautinio (patriotinio) ugdymo edukacines programas, projektus, juos įgyvendina, rengia, organizuoja; teikia konsultacijas mokymo priemonių autoriams; inicijuoja, rengia, leidžia edukacinius leidinius mokiniams, studentams, kitoms Lietuvos visuomenės grupėms istorinės atminties objektų temomis; konsultuoja, teikia rekomendacijas, metodinę pagalbą valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms, kitiems juridiniams, fiziniams asmenims, organizuojantiems su istorinės atminties objektų atminimo išsaugojimu (įamžinimu) susijusius renginius;
teikia siūlymus ir istorines-archyvines pažymas dėl karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių apdovanojimo, jų turėtų laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo ir dėl atmintinų dienų bei metų, susijusių su Lietuvos gyventojų genocidu, laisvės kovomis, kitomis reikšmingomis datomis ir sukaktimis, susijusiomis su Lietuvos valstybės laisvės kovų, valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo istoriniais faktais, įvykiais, jų atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu, paminėjimo;
organizuoja, dalyvauja Lietuvoje ir užsienio valstybėse vykdomose ekspedicijose į tremties, kalinimo, žudynių, rezistencijos, laisvės kovų, Lietuvos gyventojų palaidojimo ar užkasimo vietas, k
itas istorinės atminties vietoves; renka, tvarko, kaupia, saugo, skaitmenina kraštotyros dokumentus, liudytojų parodymus, laisvės kovotojų, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų, Sąjūdžio laikotarpio dalyvių atsiminimus, kitus istorinius duomenis apie šiame įstatyme nustatytų laikotarpių ir sričių įvykius; renka, tvarko duomenis apie nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusius asmenis, gyvenančius išeivijoje ir buvusioje SSRS teritorijoje;
kaupia, analizuoja, tvarko duomenis apie istorinės atminties objektus Lietuvoje ir užsienio valstybėse; šiuos objektus identifikuoja, kartografuoja, inventorizuoja, nustato jų istorinę, istorinės atminties (memorialinę) vertę; rengia, teikia reikiamus duomenis nustatyti jų teisinį statusą ir įtraukti į Kultūros vertybių registrą; sudaro, rengia, nuolat pildo, naudoja sklaidoje nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų, laisvės kovų atminimo ikonografijos, kartografijos, istorinių duomenų ir kitų istorinės atminties objektų rinkinius, sąvadus, užtikrina jų prieinamumą; inicijuoja, dalyvauja kuriant Istorinės atminties objektų nacionalinį registrą, jį administruoja, nuolat pildo naujais (aktualiais) duomenimis, juos kelia į viešąsias geografines informacines sistemas, rūpinasi jų atnaujinimu;
kaupia, sistemina, konsultuoja, teikia informaciją apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas propaguojančius viešuosius objektus; koordinuoja jų pašalinimo ar pakeitimo procesus; renka, kaupia, sistemina informaciją apie šių procesų rezultatus ir apie minėtus viešuosius objektus, kuriems netaikomas pašalinimas ar pakeitimas.“ Nepritarti Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai, o funkcijos detalizuojamos nuostatose. 16.
3 Norėtume atkreipti dėmesį ir į tai, kad Centras šiuo metu jau vykdo funkciją dėl žuvusių laisvės kovotojų palaikų paieškų ir tokių palaikų identifikacijos (tokiai funkcijai vykdyti 2022 m. Centre įsteigtas naujas „Paieškų ir identifikavimo skyrius“, dėl šios funkcijos išsamaus vykdymo 2021 m. gruodžio 7 d. buvo priimti Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 11 straipsnio 6 dalies bei kitų teisės aktų pakeitimai), todėl siūlytume 5 straipsnį papildyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3. Centras, remdamasis istoriniais-archyviniais šaltiniais ir Lietuvos gyventojų registro duomenimis, inicijuoja ir organizuoja okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų paiešką;
Lietuvoje ir užsienyje ieško šių asmenų giminaičių; organizuoja okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų identifikavimą; šiuo tikslu organizuoja tvarkymą ar tvarko rastų neatpažintų ieškomų okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų ir jų giminaičių genetinių (DNR), biologinių mėginių bazę, identifikavimui reikalingus duomenis.“ Nepritarti Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai, o funkcijos detalizuojamos nuostatose. 17.
4 1-2 Taip pat norėtume atkreipti dėmesį ir į tai, kad Centras jau nuo 1997 m. vykdo laisvės kovotojų ir genocido aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo, Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą 1939–1990 m. okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymo ir eilės kitų Seimo bei Vyriausybės priimtų teisės aktų (iš viso apie 20 teisės aktų) nuostatomis), todėl siūlytume papildyti 5 straipsnį 4 dalimi, šią dalį papildyti 1) - 2) punktais ir tai išdėstyti taip: „4. Centras vykdo laisvės kovotojų ir genocido aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą:
1) pripažįsta karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, teisinį statusą; išduoda nustatytos formos pažymėjimus, tvarko jų apskaitą; rengia, dalyvauja rengiant įstatymų, teisės aktų projektus, kitus dokumentus dėl okupacijos padarinių teisinio įvertinimo projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių (rezistentų), asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m.
SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso, socialinės rūpybos, atsakomybės už genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus ir (ar) kitais klausimais);
2) Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą 1939–1990 m. okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo ar proceso byloje dėl šių asmenų pilietinių teisių atkūrimo atnaujinimo atsiradus naujų duomenų apie jų veiklą, siūlo iš naujo išnagrinėti šių asmenų bylas.“ Nepritarti Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai, o funkcijos detalizuojamos nuostatose. 18. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
5 Norėtume pažymėti ir tai, kad Centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 963
„Dėl įgaliojimų suteikimo įgyvendinant Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo
teisinio statuso įstatymą“, jau nuo 2021 m. birželio 10 d. įgyvendina Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo 9 straipsnio 1-2 dalių, 10 straipsnio
išdėstyti taip:
„5. Centras vykdo Laisvės gynėjo teisinio
statuso pripažinimo komisijos sekretoriato funkcijas.“ Nepritarti Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai, o funkcijos detalizuojamos nuostatose.
Taip pat trumpesniu būdu yra paminėta, kad atlieka ir padeda dirbti komisijoms esančioms prie Centro. 19. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
6 Norėtume atkreipti dėmesį ir į tai, kad Centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo
šio įstatymo bei Seimo 2023 m. birželio 1 d. nutarimų Nr. XIV-2029 „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos nuostatų patvirtinimo“ ir Nr. XIV-2030 „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos sudarymo“ nuostatas, todėl, atsižvelgiant ir į Teisės departamento išvados 52 punkto paskutinį sakinį, norėtume pasiūlyti papildyti 5 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Centras atlieka viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos; organizuoja Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos darbą.“ Nepritarti Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai, o funkcijos detalizuojamos nuostatose. Taip pat trumpesniu būdu yra paminėta, kad atlieka ir padeda dirbti komisijoms esančioms prie Centro. 20.
7 Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Centras nuo pat jo įsteigimo dienos sėkmingai ir intensyviai bendradarbiauja su visomis Lietuvos ir atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis, įstaigomis, tarptautinėmis komisijomis, organizacijomis, taip pat į tai, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. įgyvendina anksčiau paminėto Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 punktų nuostatas, bei į Teisės departamento išvados 52 punkto paskutinį sakinį, norėtume pasiūlyti 5 straipsnį papildyti 7 dalimi ir ją išdėstyti taip: „7. Centras bendradarbiauja su kitomis Lietuvos ir užsienio valstybių institucijomis, įstaigomis, tarptautinėmis komisijomis, organizacijomis, vykdančiomis šio įstatymo nustatytų sričių ir laikotarpių tyrimus, įamžinimą (memorializaciją); inicijuoja, organizuoja arba dalyvauja įgyvendinant šių institucijų organizuojamas programas, bendrus tarptautinius, tarpinstitucinius projektus, edukacinius ir kitus renginius; taip pat dalyvauja minėtų institucijų organizuojamuose, įgyvendinamuose projektuose, programose ar kituose renginiuose dėl Rusijos Federacijos sukeltų karinių konfliktų, vykdytų ir vykdomų karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui, agresijos bei padarinių prieš Lietuvą, kitas valstybes ir jų gyventojus.“ Nepritarti Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai, o funkcijos detalizuojamos nuostatose. Taip pat trumpesniu būdu yra paminėta, kad atlieka ir padeda dirbti komisijoms esančioms prie Centro. 21.
8 Taip pat, dar kartą norėdami atkreipti dėmesį į šio rašto 18 ir 19 punktuose nurodytas aplinkybes, kad Centras nuo 2023 m. gegužės 1 d. įgyvendina Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 7 straipsnio 2 punkto nuostatas, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 52 punkto paskutinį sakinį, norėtume pasiūlyti papildyti 5 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Centras vykdo istorinės, mokslinės, analitinės informacijos, dokumentų, kitų duomenų sklaidą apie šio įstatymo nustatytų laikotarpių totalitarinius, okupacinius režimus, jų ideologijas, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus, represijas; sudaro galimybes stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius visuomenės atsparumą dezinformacijai.“ Nepritarti Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai, o funkcijos detalizuojamos nuostatose. 22. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
1 Pritardami Seimo narių pasiūlymo 9 ir 10 punktų argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 17 punkto (pirmoje sakinio dalyje nurodytą veiksmų eiliškumą („Centro valdymas ir struktūra“)), 18 ir 23 punktų argumentus, norėtume pasiūlyti pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas,
skiriamas ir atleidžiamas šio įstatymo 7 straipsnio 1-6 dalyse nustatyta tvarka, kuris organizuoja Centro veiklą, kad būtų pasiekti Centro veiklos tikslai, įgyvendinti uždaviniai bei atliekamos funkcijos, yra tiesiogiai atsakingas už Centro strateginio veiklos plano įgyvendinimą, sprendžia Centro kompetencijai priklausančius klausimus, atstovauja Centrui Lietuvos ir užsienio valstybių, savivaldybių institucijose, įstaigose, organizacijose, vykdo ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytas funkcijas.“ Nepritarti Siūlomas dėstymas netenka prasmės, nes jau siūloma spręsti pagal TD pastabą. Žr.
Žr. Teisės departamento 17 pastabą ir pateiktą pasiūlymą ir argumentus. 23. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
2 Pritariant Seimo narių pasiūlymo 9 ir 10 punktų argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 17 punkto (pirmoje sakinio dalyje nurodytą veiksmų eiliškumą), 18 punkto argumentus, atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, norėtume pasiūlyti pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Centro struktūrą, kurią sudaro departamentai,
grupės, skyriai, Okupacijų ir laisvės kovų muziejus ir kiti padaliniai, nustato ir tvirtina Centro generalinis direktorius, vadovaudamasis įstatymais ir jų pagrindu priimtais teisės aktais bei atsižvelgdamas į Centro uždavinius, funkcijas, kompetenciją, strateginius, metinius Centro veiklos planus.“ Nepritarti Nepritarti dėl siūlomo veiksmų eiliškumo (Žr. Teisės departamento 17 pastabą ir pateiktą pasiūlymą);
Nepritarti ir dėl siūlomo 2 dalies papildymo, kadangi siūlymas perteklinis. Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas jau nustato, kad biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina įstaigos struktūrą. 25. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
4 Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 17 punkto (pirmoje sakinio dalyje nurodytą veiksmų eiliškumą), 18 ir 23 punktų argumentus, norėtume pasiūlyti pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Už savo veiklą Centras yra atskaitingas Seimui. Centro generalinis direktorius Seimo statuto nustatyta tvarka kiekvienais metais iki birželio 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui metinę Centro veiklos ataskaitą. Apie savo veiklą Centras visuomenę informuoja Centro interneto svetainėje ir prireikus kitose visuomenės informavimo priemonėse.“ Nepritarti Siūlomi papildymai yra pertekliniai, nes jau yra numatyti keičiamo įstatymo 6 str. 12 dalyje bei keičiamų Centro nuostatų I skyriaus 6 dalyje. 26.
5 1-4 Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 12 ir 13 punktų argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 17, 18, 24 ir 25 punktų argumentus, Teisingumo ministerijos išvadą (tačiau šiai nepritariant dėl Teisingumo ministerijos atstovo neteikimo į Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos narius), siūlytume pakeisti 6 straipsnio 5 dalį, šią dalį papildyti 1) - 4) punktais bei tai išdėstyti taip: „5. Prie Centro veikiančios komisijos:
dalyvių (rezistentų) teisių komisija, kuri yra kolegiali patariamoji juridinio asmens teisių neturinti institucija, teikia Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo. Šią komisiją sudaro du Centro atstovai (komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas, turintys humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį), po vieną atstovą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos. Komisijos personalinę sudėtį minėtų institucijų teikimais sudaro, jos nuostatus, darbo reglamentą, Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo bei jų apskaitos nuostatus ir Kario savanorio pažymėjimo, Laisvės kovų dalyvio pažymėjimo formas ir šių pažymėjimų išdavimo bei apskaitos tvarkos aprašą tvirtina Centro generalinis direktorius.
Šią komisiją techniškai aptarnauja Centras, jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui;
gynėjo teisinio statuso komisija, kuri priima sprendimus dėl Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo. Šios komisijos personalinę sudėtį iš Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatyme nurodytų institucijų atstovų šių institucijų teikimais sudaro, jos nuostatus ir Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo ir jų apskaitos tvarkymo nuostatus tvirtina Centro generalinis direktorius. Komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui;
objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija, kuri teikia Centrui išvadas dėl viešojo objekto atitikties Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo
propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatyme nurodytų institucijų atstovų Centro teikimu sudaro ir jos nuostatus tvirtina Seimas nutarimu. Komisijos veikla finansuojama ir jos narių darbas komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui.
straipsnio 5 dalyje išvardintų komisijų nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai; jie taip pat turi pateikti šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nurodytus duomenis, kuriuos pateikus, jie negali būti skiriami išvadintų komisijų nariais.“ Taip pat, siekdami efektyvinti ir optimizuoti Centro veiklą, siūlytume likviduoti šiuo metu prie Centro veikiantį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondą (toliau – Fondas) ir dalį jo funkcijų (remti šiame įstatyme nustatytų laikotarpių ir sričių mokslinius ir kitus tyrimus bei istorinės atminties objektų atminimo įamžinimą) perskirti atitinkamiems Centro struktūriniams padaliniams, praplečiant šiuo metu šių skyrių vykdomas funkcijas, t. y. papildomai pavesti „remti kitų įstaigų įgyvendinamus projektus, programas, susijusias su šio įstatymo laikotarpiais bei sritimis“. Tačiau, tokiu atveju būtų reikalinga spręsti klausimą ir dėl papildomo finansavimo skyrimo Centrui tokių naujų funkcijų vykdymui. Jei būtų pritarta šiam pasiūlymui, Centras galėtų papildomai pateikti tikslesnius minėto finansinio poreikio paskaičiavimus. Taip pat, jei būtų pritarta tokiam pasiūlymui (Centro padaliniams pavesti vykdyti naujas funkcijas, kurias šiuo metu vykdo Fondas), tokiu atveju šio rašto 13-14 punktuose reikėtų atitinkamai suderinti tekste pateiktus pasiūlymus (Centras galėtų papildomai pateikti tokius pasiūlymų (funkcijų) patikslinimus). Tuo atveju, jei būtų nepritariama tokiam pasiūlymui, norėtume pasiūlyti visas Fondo funkcijas perduoti vykdyti kitai, naujai įsteigtai ar steigiamai įstaigai ar organizacijai.
Pritarti iš dalies Nepritarti Komisijų išrašymams, nes Komisijos veikiančios prie Centro pagal kitus įstatymus yra nurodytos keičiamame nuostatų projekte. Siekiant teisinio aiškumo ir siekiant nustatyti, kad komisijų sąrašas nėra baigtinis, galima pasiūlyti papildyti Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 13 dalį 2 punktu ir dėstyti taip:
„kitos institucijos, veikiančios prie Centro pagal
kitus įstatymus“. Pažymėtina, kad Fondas bus iškeliamas iš Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 13 dalies 2 punkto ir reglamentuojamas atskiru nauju straipsniu (11). Žr. Teisės departamento 25 pastabą ir komentarus. Nauju įstatymo projektu buvo siekiama sumažinti įstatymo apimtį, todėl tokie dalykai nugulė į keičiamus nuostatus, kad susiformavus naujoms komisijos prie Centro nereiktų kiekvieną kartą keisti įstatymo. 27. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-196 6-13 Iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymo 9, 10, 11, 14 ir 16 punktų argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 27-45 punktus, norėtume pasiūlyti atsisakyti Projekto
siūlytume nurodyti šio rašto 21-26 ir 28-30 punktuose pateiktuose pasiūlymuose. Nepritarti Žr. Teisės departamento 23 pastabą. Centro direktoriaus kompetencija ir atskaitomybė jau aptarta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnyje, o specialiai šiuo įstatymo projektu reguliuojamos kompetencijos yra aptartos prie Tarybos kompetencijos (Įstatymo projekto 8 straipsnis). Papildomai pažymėtina, kad Centro nuostatai detalizuoja direktoriaus funkcijas. 28. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-197 Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 18 punkto argumentus, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 7 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis.
Centro generalinio direktoriaus skyrimo ir Centro darbuotojų priėmimo ir atleidimo tvarka“ Nepritarti Žr. Teisės departamento 23 pastabą. Biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija ir atskaitomybė jau aptarta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnyje, o specialiai šiuo įstatymo projektu reguliuojamos kompetencijos yra aptartos prie Tarybos kompetencijos (Įstatymo projekto 8 straipsnis). Papildomai pažymėtina, kad Centro nuostatai detalizuoja direktoriaus funkcijas. Papildomai pažymėtina, kad biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija, susijusi su darbuotojų priėmimo ir atleidimo klausimais jau yra apibrėžti Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 str. 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, todėl nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. 29. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-197 1-6 Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 9, 10, 11, 14 ir 16 punktų argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 18, 19, 20 ir 21 punktų argumentus, norėtume pasiūlyti Projekto 7 straipsnį papildyti 1-6 dalimis ir jas išdėstyti taip:
darbuotojų priėmimo ir atleidimo tvarka „1. Centro generalinį direktorių 5 metų kadencijai Seimo pirmininko teikimu skiria ir šio straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais iš pareigų atleidžia Seimas. Tas pats asmuo Centro generalinio direktoriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 2.
skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilyginą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį, ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį, ne mažesnį kaip 5 metų darbo savo profesinės veiklos srityje stažą ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bei atitinkantis šios straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme, kuris Centro generaliniam direktoriui taikomas tiek, kiek Valstybės tarnybos įstatyme numatytas taikymas valstybės pareigūnams ir jo statuso nereglamentuoja šis įstatymas. 3. Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta:
1) pasibaigus jo kadencijai, kai jis neskiriamas kitai kadencijai ir yra paskirtas naujas Centro generalinis direktorius;
2) jam mirus;
3) Seimo pirmininko ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas. 4. Pasibaigus Centro generalinio direktoriaus kadencijai, jis šias pareigas laikinai eina tol, kol yra paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius. Kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, šias pareigas laikinai eina Seimo pirmininko paskirtas kitas valstybės pareigūnas arba Centro valstybės tarnautojas. Laikinai einantis Centro generalinio direktoriaus pareigas pareigūnas ar valstybės tarnautojas turi atitikti šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. 5.
nutarimu atleidžiamas iš pareigų, kai:
1) atsistatydina savo noru;
2) Seimas priima nutarimą atleisti jį iš pareigų dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų;
3) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;
4) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
5) netenka nepriekaištingos reputacijos;
6) jam panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka;
7) Seimas pareiškia juo nepasitikėjimą Seimo statuto nustatyta tvarka. 6. Atleidžiant iš pareigų Centro generalinį direktorių šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu jam išmokama
išeitinė išmoka, o kai jo įgaliojimai nutrūksta šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus, išmokama 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka.“ Nepritarti Žr. Teisės departamento 23 pastabą. Biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija ir atskaitomybė jau aptarta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnyje, o specialiai šiuo įstatymo projektu reguliuojamos kompetencijos yra aptartos prie Tarybos kompetencijos (Įstatymo projekto 8 straipsnis). Papildomai pažymėtina, kad Centro nuostatai detalizuoja direktoriaus funkcijas. 30. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-197 7-8 Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 18 punkto argumentus, norėtume pasiūlyti Projekto 7 straipsnį papildyti 7-8 dalimis ir jas išdėstyti taip: „7.
Centro darbuotojų priėmimo į darbą (pareigas) ir atleidimo iš darbo (pareigų), darbo užmokesčio mokėjimo jiems tvarką, sąlygas, kitas socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas, kiti teisės aktai. 8. Centro darbuotojai privalo pateikti duomenis apie savo darbą okupacinių, totalitarinių režimų represinėse struktūrose, mokymąsi tų struktūrų mokyklose ir apie bendradarbiavimą su tomis struktūromis, taip pat duomenis apie savo, kaip komunistų partijos vadovaujančių darbuotojų, veiklą. Komunistų partijos vadovaujantiems darbuotojams yra priskiriami Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto sekretoriai, padalinių vadovai (iki skyrių instruktorių imtinai), rajonų komitetų sekretoriai, padalinių vadovai ir instruktoriai, įmonių ir organizacijų etatiniai partijos sekretoriai. Šie duomenys pateikiami, jų patikrinimo tvarka ir atsakomybė už jų teisingumą nustatoma Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka. Asmenys, pateikę nurodytus duomenis, negali eiti vadovaujančių pareigų Centre.“ Nepritarti Siūlymo papildyti 7 dalimi reikėtų atsisakyti kaip deklaratyvaus, perteklinio ir nenustatančio jokio reguliacinio pobūdžio normų. Pažymėtina, kad, vadovaujantis teisėkūros sistemiškumo principu, ir taip savaime suprantama, kad Centro darbuotojų priėmimo į darbą (pareigas) ir atleidimo iš darbo (pareigų), darbo užmokesčio mokėjimo jiems tvarką, sąlygas, kitas socialines garantijas nustato kiti įstatymai.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija, susijusi su darbuotojų priėmimo ir atleidimo klausimais jau yra apibrėžti Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 str. 1 dalies 3, 4 ir 5 punktuose, todėl nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Siūlymo papildyti 8 dalimi reikėtų atsisakyti, nes keičiamų Centro nuostatų IV skyriaus 27 dalyje jau yra numatyta, kad Centro darbuotojai turi pateikti savo duomenis ir atskleisti informaciją apie ryšius, susijusius su dalyvavimu okupacinių režimų represinėse struktūrose ir (ar) mokymąsi tų struktūrų mokyklose; apie bendradarbiavimą su tomis struktūromis ir kt. 31. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-197 Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 9, 10, 11, 14 ir
ir 10 straipsnių, nes juose numatytą teisinį reguliavimą siūlytume nurodyti šio rašto 31-32 punktuose pateiktuose pasiūlymuose, pakeisti Projekto 7 straipsnio numeraciją bei jo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Taryba“ Nepritarti Žr. 23 Teisės departamento pastabą ir argumentus. 33. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-198 1-8 Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 9, 10, 11, 14 ir
punktus, norėtume pasiūlyti atsisakyti Projekto 7, 8, 9 ir
išdėstyti taip:
„1.
Taryba „1. Taryba yra ekspertinis visuomeniniais pagrindais veikiantis Seimo ir Centro patariamasis organas, kurio pagrindinė funkcija – rengti, teikti Seimui ir Centrui siūlymus Centro strateginių planų formavimo klausimais. 2. Tarybos nuostatus, jos personalinę sudėtį iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovų Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu Seimo valdybai, tvirtina Seimas nutarimu. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija šaukia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka patvirtinamas Tarybos darbo reglamentas, išrenkamas Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas. Tarybos veikla, kurios pagrindinė forma yra posėdžiai, organizuojama Tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka. 3. Tarybą sudaro 12 narių – visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 3 metų kadencijai. Tas pats asmuo į Tarybos nario pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tarybą sudaro šių institucijų pasiūlyti pretendentai: vienas – Lietuvos Respublikos Prezidento, du – Seimo (vienas atrenkamas iš Seimo „mažumos“, kitas – iš Seimo „daugumos“ pasiūlytų pretendentų, abiejų pretendentų atranką vykdo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rekomendacijas), po vieną – Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos, Lietuvos muziejų asociacijos, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto ir Lietuvos istorijos instituto pasiūlytą pretendentą. 4.
nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 5 metų darbo savo profesinės veiklos srityje stažą ir pateikęs šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nurodytus duomenis. Asmuo, pateikęs šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nurodytus duomenis, negali būti skiriamas Tarybos nariu. 5. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta:
1) pasibaigus jo kadencijai, kai jis neskiriamas kitai kadencijai ir yra paskirtas naujas Tarybos narys;
2) jam mirus;
3) atsistatydinus savo noru;
4) atleidus iš pareigų iš jį delegavusios institucijos ar organizacijos. 6. Pasibaigus Tarybos nario kadencijai, jis šias pareigas laikinai eina tol, kol jį delegavusi institucija ar organizacija deleguoja ir yra paskiriamas naujas Tarybos narys. 7. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu Seimas atšaukia Tarybos narį iš pareigų nepasibaigus jo kadencijai, kai:
1) jį delegavusi institucija ar organizacija atšaukia iš Tarybos narių;
2) Seimas priima nutarimą atšaukti jį iš pareigų dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų;
3) netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad jis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;
4) be pateisinamos priežasties nedalyvauja daugiau kaip trečdalyje Tarybos posėdžių per kalendorinius metus;
5) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
6) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis. 8. Tarybos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Seimo kanceliarijai, kuri organizuoja šios Tarybos darbą, teikia jai visą techninę, finansinę bei kitą būtiną pagalbą.“ Nepritarti Nepritarti siūlymams, Tarybos narių darbas siūlomu įstatymo projektu
Pritarus siūlymui bus nepasiektas vienas pagrindinių įstatymo tikslų, kuriuo siūloma pakeisti Centro valdymą, steigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Galima atsižvelgti į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nario pateikimą siūlymą, išbraukiant vieną nuo rektorių konferencijos (pagal naują įstatymo projektą). Taip pat nesiūlome detalizuoti universitetų, neišskirti ir nediskriminuoti, kadangi rektorių konferencija – apima didesnį universitetų skaičių. Nerekomenduojama plėsti Tarybos, nes 11 – jau ir taip nemažas, bet dar optimalus skaičius. 34. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-1911 Atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 46 punkto argumentus, siūlytume pakeisti Projekto 11 straipsnio numeraciją ir patikslinti jo pavadinimą bei jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Centro lėšų šaltiniai“ Pritarti iš dalies Pritarta ir pataisyta prie Teisės departamento 46 pastabos. 35. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
2 Taip pat, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 46 ir 47 punktų argumentus, siūlytume pakeisti Projekto 11 straipsnio 2 dalies numeraciją, šią dalį patikslinti ir ją išdėstyti taip:
„2. Atskiroms valstybės programoms finansuoti Vyriausybės sprendimu gali būti skiriamos papildomos valstybės biudžeto lėšos.“ Nepritarti Nepritarti, nes buvo pritarta ir pataisyta prie Teisės departamento 46 pastabos. 36.
rezistencijos tyrimo centras 2024-02-1910 Taip pat, atsižvelgdami į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 32, 49 punktų nuostatas, norėtume pasiūlyti papildyti Projektą 10 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Atsakomybė už trukdymą tirti rezistenciją ir totalitarinių režimų vykdytą genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.“ Nepritarti Tokios atsakomybės nustatymas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. 37. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-1910 1-2 Taip pat norėtume pasiūlyti papildyti Projekto 10 straipsnį 1 ir 2 dalimis ir jas išdėstyti taip:
totalitarinių režimų vykdytą genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus
„1. Bet koks trukdymas atlikti totalitarinių
režimų vykdyto Lietuvos gyventojų genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, politinių ir kitų represijų, rezistencijos tyrimus, nustatyti istorinę tiesą, vykdyti ir kitus šio Įstatymo Centrui nustatytus uždavinius bei funkcijas negali būti pateisinamas jokia priežastimi, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. 2. Už trukdymą vykdyti šio Įstatymo nuostatas, taip pat vilkinimą, turimų dokumentų, įrodymų, informacijos ir
(ar) kitų duomenų slėpimą, naikinimą, atsisakymą, vengimą liudyti ir (ar) kitus panašius kliudymo veiksmus, taip pat padarytus dėl neveikimo ir (ar) neatsargumo, ir už Centro generalinio direktoriaus sprendimų, priimtų Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatyme nustatyta tvarka, nevykdymą fiziniai ir juridiniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Nepritarti Tokios atsakomybės nustatymas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. 38.
rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19 Numatyti ir Projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą bei taikymą, t. y. kad „Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos
Centras iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Tuo atveju, jei būtų visgi nutarta neatsižvelgti į šio rašto 1 punkte paminėtą Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos 2024 m. vasario 6 d. pareiškimą, kuriame pateiktam pasiūlymui dėl Centro pavadinimo, kaip anksčiau minėta, Centras neprieštarauja, ir pakeisti Centro pavadinimą, siūlytume Projekte numatyti ir tokią nuostatą, kad „Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos kituose teisės aktuose vartojamas įstaigos pavadinimas
„Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“ atitinka
įstaigos pavadinimą „Lietuvos Respublikos (keičiamo pavadinimo variantas) tyrimo centras“. Nepritarti
leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Valdas Rakutis 2024-03-08 Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo pavadinimą Argumentai: Siūloma keisti Projekto pavadinimą atsižvelgiant į ilgą Lietuvos laisvės kovų istoriją, kurios metu buvo kovojama ne tik su totalitariniais, bet ir su autoritariniais bei monarchiniais režimais. 1918-1920 metais vykusios Lietuvos nepriklausomybės kovos ir po to sekusi 1920-1939 metų okupacija turi išlikti Centro tyrimo objektu, o 1795-1918 metų Rusijos ir Vokietijos imperijų okupacijos laikotarpis turi būti įtrauktas į tyrimo objektų sąrašą. Nevalia nei vieno šių laikotarpių išbraukti iš tyrimo objektų sąrašų, kadangi visi jie yra nepaprastai svarbūs modernios Lietuvos valstybės raidai ir yra aktuali tapatybės ir istorijos politikos sudedamoji dalis.
Manome, kad laisvės kovų sąvoka tinkamai apjungia visus šiuos laikotarpius, neskirstydama okupantų pagal jų valdžios režimų pobūdį. Taip pat ji apjungia tiek ginkluotą, tiek neginkluotą rezistenciją ir skamba labiau įkvepiančiai už dabartinį Centro pavadinimą, šnekamojoje kalboje vadinamą tiesiog genocido centru. Nors suprantame, kad totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos prieš juos tyrimai dėl nusikaltimų masto reikalaus daugiau tyrėjų dėmesio nei ankstesni laikotarpiai, nemanome, kad Centras turėtų pernelyg griežtai susiaurinti savo istorinių tyrimų spektrą ir atsisakyti reikšmingo 1795-1939 m. laisvės kovų laikotarpio tyrimų. Pasiūlymas:
Pakeisti Centro nuostatų projekto siūlomą Centro pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro nuostatai“ Nepritarti Be reikalo išplečiamas institucijos veiklą, tyrimus, uždavinius apibrėžiantis laikotarpis. Nauju įstatymu apibrėžiamas siauresnis veiklos laikotarpis leistų Centrui labiau įsigilinti į laikotarpio specifiką, analizuojant totalitarinių režimų okupacijas ir jų padarinius Lietuvoje. Įstatymo projektu siekiama sukoncentruoti Centre atliekamus tyrimus, siekiant nuoseklaus totalitarinių režimų okupacijų tyrimo, daugiausiai dėmesio sukoncentruojant į: ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus, XX a. antrosios pusės Lietuvos laisvės kovas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istoriją, tragiškus Sausio 13-osios įvykius. Vis dar trūksta nuoseklių tyrimų, kurie atskleistų totalitarinių režimų priežastis ir pasekmes.
Siūloma nepritarti naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus. Taip pat Lietuvos laisvės kovos – žymiai platesnį lauką apimantis fenomenas, kuris kituose Seimo nutarimuose taip pat apima XX a. laisvės kovas (žr. plačiau XIVP-2756(3)), todėl naujai siūlomas pavadinimas kelia dar daugiau klausimų, kurių diskusijos užtruktų. 2. Seimo narys Valdas Rakutis 2024-03-08 Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo PREAMBULĘ Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą preambulę ir ją išdėstyti taip:
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai pripažintomis nuostatomis ir smerkdamas nusikaltimus taikai, agresiją, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui; konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos laisvės kovų istorija apima laikotarpį nuo 1795 spalio 24 d. ir tęsėsi iki 1993 rugpjūčio 31 d.; primindamas, kad 1795 spalio 24 d., įvykus trečiajam Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lietuva neteko savo nepriklausomybės, o dabartinė Lietuvos teritorija buvo okupuota Prūsijos karalystės ir Rusijos imperijos, o okupacija tęsėsi iki pat 1918 vasario 16 d.; pažymėdamas, kad 1920 – 1939 m. Vilniaus kraštas buvo Lenkijos okupuotas ir aneksuotas; konstatuodamas, kad 1939–1945 m.
Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos; primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu; pabrėždamas, kad okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves; pripažindamas, kad okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė; pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir jie turi būti deramai pagerbti, o jų atminimas tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas; siekdamas sudaryti sąlygas tirti okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus; siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su
(rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga; pripažindamas, kad mokslinių tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir tai, kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją; pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būti tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir istorinę medžiagą bei dokumentus, liudytojų, dalyvių ir aukų parodymus bei prisiminimus ir tai, kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi, priima šį įstatymą.
Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos; primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu; pabrėždamas, kad okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves; pripažindamas, kad okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė; pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir jie turi būti deramai pagerbti, o jų atminimas tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas; siekdamas sudaryti sąlygas tirti okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus; siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su
(rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga; pripažindamas, kad mokslinių tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir tai, kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją; pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būti tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir istorinę medžiagą bei dokumentus, liudytojų, dalyvių ir aukų parodymus bei prisiminimus ir tai, kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi, priima šį įstatymą. Nepritarti Be reikalo išplečiamas institucijos veiklą, tyrimus, uždavinius apibrėžiantis laikotarpis.
Nauju įstatymu apibrėžiamas siauresnis veiklos laikotarpis leistų Centrui labiau įsigilinti į laikotarpio specifiką, analizuojant totalitarinių režimų okupacijas ir jų padarinius Lietuvoje. Preambulė siūloma trumpesnė, aiškesnė, kuri neišplėstų tyrimo laikotarpio. Pritarus šiam siūlymui būtų pakeistas pagrindinis įstatymo projekto tikslas, kuris yra sukoncentruojanti tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad carinės Lietuvos istorija, autoritariniai režimai, Lietuvos nepriklausomybės kovų ir Vilniaus krašto aneksijos ir okupacijos tyrimai yra atliekami kitose Lietuvos mokslo institucijose, universitetuose, muziejuose ir kitose atminties institucijose. 3. Seimo narys Valdas Rakutis 2024-03-081 Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro teisinį statusą, jo veiklos tikslą ir uždavinius, valdymą ir finansavimą. Nepritarti Pritarus šiam siūlymui būtų pakeistas pagrindinis įstatymo projekto tikslas ir naujai siūlomo pavadinimo idėja, kuria yra sukoncentruojanti tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus. 4.
2024-03-083 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:„3 straipsnis. Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro teisinis statusas“ Nepritarti Pritarus šiam siūlymui būtų pakeistas pagrindinis įstatymo projekto tikslas ir naujai siūlomo pavadinimo idėja, kuria yra sukoncentruojanti tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus. 5. Seimo narys Valdas Rakutis
1 Argumentai: Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, derėtų nurodyti, kad Centras yra „valstybės biudžetinė įstaiga“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro reforma neturėtų apsiriboti 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos laikotarpiu. 1918-1920 metais Lietuvoje vyko nepriklausomybės kovų, kurių metu buvo kovojama prieš bermontininkus, Lenkiją ir Sovietų Rusiją. Nepriklausomybės kovų detalės, t.y. kovų eiga bei okupacinių režimų represijos prieš Lietuvos gyventojus negali būti pamirštos. Tuo laikotarpiu Lietuva ginklu apgynė savo nepriklausomybę prieš tris skirtingo pobūdžio režimus, skirtingai mačiusius Lietuvos vietą pasaulyje ir atlikusius skirtingus nusikaltimus. Bermontininkai buvo provokiškos ir prorusiškos orientacijos kariuomenė, siekusi atkurti senąjį monarchinį režimą ir vėl okupuoti Baltijos šalis. Žemaitijos teritorijoje kovoję bermontininkų daliniai plėšikavo prieš vietos gyventojus. Lenkija tuo metu buvo autoritarinė valstybė, okupavusi Vilniaus kraštą ir jame vykdžiusi priverstinę polonizaciją.
Vilniaus kraštas buvo aneksuotas, kai 1920-1922 metais egzistavusi satelitinė Vidurio Lietuvos Respublika, kuri kelis mėnesius po Seimo rinkimų pasiprašė į Lenkijos sudėtį. Šią „valstybę“ valdė generolo Luciano Želigovskio karinė diktatūra, kuri represavo vietos lietuvius už vaikų leidimą į lietuviškas mokyklas, draudžiamą spaudos platinimą ir tariamą perversmų organizavimą. Lietuviai buvo tremiami iš Vilniaus krašto į nepriklausomą Lietuvą, o ir patys 1922-ųjų sausio Seimo rinkimai jokiu būdu negali būti laikomas demokratiškais, kadangi gyventojai buvo prievarta vedami balsuoti, o specialus Želigovskio dekretas numatė metus kalėjimo už agitaciją nedalyvauti balsavime. Vėliau sekė 1920-1939 metų Vilniaus krašto okupacija, okupacinė politiką, prievartinė lietuvių ir gudų polonizacija ir lietuvių pogrindinė veikla okupacijos sąlygomis turi likti Lietuvos Respublikos laisvės kovų tyrimų centro tyrimo objektais. Sovietų Rusija siekė susigrąžini prarastas Rusijos imperijos teritorijas, tarp kurių buvo ir Lietuva, nuversti Nepriklausomos Lietuvos valdžią ir įkurti fiktyvią tarybinę respubliką Litbelą, esančia Sovietų Rusijos sudėtyje. Verta skirti dėmesį tyrimams apie šio ankstyvosios stadijos totalitarinio režimo okupacinę valdžią, komunistų pogrindininkų veiklą ruošiant okupaciją ir sėkmingą rezistenciją prieš žymiai didesnį priešą. 1795-1918 metai šiuo metu nėra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro tyrimų objektas, tačiau šiame laikotarpyje vyko svarbiausi lietuvių tapimo modernia tauta procesai ir monarchinio tipo režimų (Rusijos bei Vokietijos imperijų) vykdoma okupacinė politika. Ginkluoti rezistencijos atvejai
Po pirmojo sukilimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas, kurį baigė Lietuvos tautinė inteligentija. Caro valdžia siekė pakirsti intelektualinį tautos elitą, nes žinojo, jog be jo tauta lengviau pasiduos okupacijai ir rusinimo politikai. Po antrojo sukilimo prasidėjo lietuviškos spaudos draudimo laikotarpis ir Lietuvos vardas buvo ištrintas iš Rusijos imperijos žemėlapių. Rusinimo politika šiuo metu tapo intensyviausia – caro valdžia suprato, kad tik intelektualų pašalinti neužtenka, svarbu nutautinti visą Lietuvą, siekiant palaužti jos valią priešintis. Taip pat po abiejų sukilimų buvo vykdomi trėmimai į Sibirą – šios okupacinės valdžios represinė politika nemaža dalimi buvo prototipas tai politikai, kurią vykdė Sovietų Sąjunga. Trėmimai, rusinimas, taip pat slaptoji policija jau egzistavo Rusijos imperijos okupacijos laikais. Verta paminėti neginkluotos rezistencijos atvejus, vertus būti įtrauktus į Centro tyrimų spektrą – knygnešių rezistenciją, M. Valančiaus blaivybės ir švietimo iniciatyvas ir pirmąją lietuvišką spaudą, Lietuvos tautinį atgimimą, 1905-ųjų Seimą, 1915-1918 m. Vokietijos imperijos okupaciją ir rezistenciją jos metu. Pasiūlymas:
Pakeisti Centro nuostatų I skyriaus 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės
kovų tyrimų centras (toliau – Centras) yra savarankiška valstybės biudžetinė įstaiga, Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro nuostatuose (toliau – Nuostatai) ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka vykdanti totalitarinių okupacinių režimų Lietuvoje okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą ir Lietuvos laisvės kovų (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) tyrimus, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą).
Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centras (toliau – Centras) yra savarankiška valstybės biudžetinė įstaiga, Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro nuostatuose (toliau – Nuostatai) ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka vykdanti totalitarinių okupacinių režimų Lietuvoje okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą ir Lietuvos laisvės kovų (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) tyrimus, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą). Nepritarti Keičiamuose nuostatuose nurodyta, kad tai biudžetinė įstaiga. Tai pasakyta: I skyriaus, 2 punktas „Centro teisinė forma – biudžetinė įstaiga“. Pavadinimo pokyčiai neatitinka įstatymo projekto tikslo. Pritarus šiam siūlymui būtų pakeistas pagrindinis įstatymo projekto tikslas ir naujai siūlomo pavadinimo idėja, kuria yra sukoncentruojanti tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus. 6. Seimo narys Valdas Rakutis
3 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
3Centras yra viešasis juridinis asmuo,
turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centras“.
Nepritarti Pritarus šiam siūlymui būtų pakeistas pagrindinis įstatymo projekto tikslas ir naujai siūlomo pavadinimo idėja, kuria yra sukoncentruojanti tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus. 7. Seimo narys Valdas Rakutis
1 Argumentai: Lietuvos okupacijų laikotarpis ir Lietuvos rezistencija XX amžiuje apima ilgesnį laikotarpį nei tik totalitarinių režimų okupacijas ir pasipriešinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome nesiaurinti Centro tyrimų veiklos apimties ir šios veiklos tikslo. Pasiūlymas: „4 straipsnis. Centro veiklos tikslas
okupavusių totalitarinių režimų Lietuvos okupacijų laikotarpiu ir Lietuvos pasipriešinimo (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) pažinimas ir įvertinimas taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus.“ Nepritarti Pritarus šiam siūlymui būtų pakeistas pagrindinis įstatymo projekto tikslas. Perteklinis siūlymas skirstyti rezistenciją į ginkluotą ir neginkluotą, kadangi įstatymo projekte tai nėra tikslo dalykas. Įstatymo projekto preambulėje pažymėta, kas yra rezistencija – „pabrėždamas, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas
11 Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: “5 straipsnis. Centro veiklos uždaviniai 1.
istorijos tyrimai ir istorinio teisingumo atkūrimas okupacinių režimų ir Lietuvos rezistencijos laikotarpiais. 1) vykdyti mokslinius tyrimus ir sklaidą:
a) 1793 – 1990 m. totalitarinių okupacinių režimų okupacijų laikotarpiu (1939–1990 m.) vykdytų karo, kultūrinio smurto, genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms Lietuvoje;
b) okupacinių totalitarinių režimų veikimo prieš Lietuvos visuomenę, Lietuvos gyventojų persekiojimą Sovietų sąjungos, nacių Vokietijos ir Rusijos imperijos okupacijos metais, nacių, Lietuvos komunistų partijos ir kitų okupacinių režimų kolaborantų nusikaltimus ir Lietuvos visuomenės priešinimosi totalitarinių režimų veikimui Lietuvoje ir už Lietuvos ribų;
c) f) Lietuvos išsivadavimo iš okupacinių totalitarinių režimų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytos agresijos ir jos padarinių laikotarpiais;“ Nepritarti Be reikalo išplečiamas institucijos veiklą, tyrimus, uždavinius apibrėžiantis laikotarpis. Nauju įstatymu apibrėžiamas siauresnis veiklos laikotarpis leistų Centrui labiau įsigilinti į laikotarpio specifiką, analizuojant totalitarinių režimų okupacijas ir jų padarinius Lietuvoje. Taip pat plačiau aptariamos Centro funkcijos keičiamame nuostatų projekte, dėl to siūlymas detalizuoti šioje įstatymo dalyje – perteklinis. Taip pat nėra aiškus iniciatoriaus pasiūlymas dėl Lietuvos komunistų partijos ir jos nusikaltimų. 9. Seimo narys Valdas Rakutis
132 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnio 13 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Centro valdymas ir struktūra
13Prie Centro veikia:
2) Fondas „Atmintis“ (toliau – Fondas). Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Centro kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja yra Vyriausybė.
Fondas veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Fondo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, pelno, gauto iš leidybos, labdaros ir paramos lėšų ir kitų teisėtai gautų lėšų. Fondo tikslas yra finansuoti XX a. Lietuvos nepriklausomybės kovų, okupacinių totalitarinių režimų vykdytos nusikalstamos veiklos, genocido Lietuvos Respublikosje okupacijų laikotarpio tyrimus ir jų leidybą, Lietuvos ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms, SSRS okupacinio režimo ir Lietuvos komunistų partijos nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir išsivadavimo procesų Lietuvoje tyrimus, memorializaciją (įamžinimą). Finansuojamos veiklos atrenkamos viešo konkurso būdu. Fondo vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių 5 metų kadencijai atrenka, skiria ir jį atšaukia, darbo sutarties sąlygas nustato Fondo savininkas., atsižvelgdamas į Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybos pateiktas kandidatūras ir siūlymus. Į Fondo direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėti ne mažesnę kaip
Fondui visą reikiamą informaciją, techninę ir organizacinę pagalbą.“ Nepritarti Be reikalo išplečiamas institucijos veiklą, tyrimus, uždavinius apibrėžiantis laikotarpis. Nauju įstatymu apibrėžiamas siauresnis veiklos laikotarpis leistų Centrui labiau įsigilinti į laikotarpio specifiką, analizuojant totalitarinių režimų okupacijas ir jų padarinius Lietuvoje. Nėra aiškus iniciatoriaus pasiūlymas dėl Lietuvos komunistų partijos ir jos nusikaltimų. Nepritarti, nes pritarta Teisės departamento pastabai 25. 10.
10Seimo nariai Audronius Ažubalis,
Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius 2023-12-28 Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo pavadinimą Argumentai: Sąvoką „genocidas“ pavadinime būtina palikti, nes niekas nepaneigs, kad Sovietų Rusija, o vėliau SSRS siekė okupuoti, o vėliau – tam pavykus – vykdyti genocidą prieš Lietuvos gyventojus (žudymai ir kankinimai, priverstiniai trėmimai į Sibirą, egzekucijos ir nužudytųjų demonstracijos viešose vietose, brutalios priemonės kovose prieš Lietuvos partizanus ir vėliau). Be to, nacių vykdytas Lietuvos gyventojų (daugiausiai žydų) žudymas-holokaustas (1941-1944) yra genocidas. 2019 m. kovą Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre (Prancūzija) paskelbė sprendimą byloje Drėlingas prieš Lietuvą. Teismas pripažino, kad Lietuvos teismai teisėtai nuteisė pareiškėją prisidėjus vykdant genocidą prieš Lietuvos partizanus – A. Ramanauską „Vanagą“ ir jo sutuoktinę B. Mažeikaitę „Vandą“. EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjo S. Drėlingo byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas detaliai pagrindė, kad Lietuvos partizanai „buvo reikšminga lietuvių tautos kaip nacionalinės, etninės grupės dalis”. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad SSRS represijos buvo nukreiptos prieš aktyviausią ir reikšmingiausią lietuvių tautos dalį, apibrėžtą nacionaliniais ir etniniais požymiais. Pagal Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1948 12 09 priimtą Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį (kaip tarptautinė sutartis įsigaliojo 1951, iki 2004 ratifikavo 135 valstybės; Lietuva prisijungė 1992), genocidu laikomi veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti visą (ar dalį) tautą, etninę, rasinę ar religinę grupę – jų narių žudymas, sunkus kūno ar psichikos žalojimas, gyvenimo sąlygų kūrimas siekiant sunaikinti šias grupes (ar jų dalį), priemonių, kuriomis siekiama mažinti jų vaikų gimstamumą, taikymas arba prievartinis jų vaikų priskyrimas kitai grupei.
„Genocido“ sąvokos atsisakymas pavadinime niekaip nedera ir su nacių vykdytu žydų žudymu – holokaustu. Be to, dabartinio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro reforma neturėtų siaurinti istorinių tyrimų spektro, apsiribojant 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos laikotarpiu. Siūloma keisti Projekto pavadinimą atsižvelgiant į tai, kad Lietuva ar jos teritorijos dalis per savo nepriklausomybės laikotarpį XX amžiuje buvo okupuota ne tik totalitarinių, bet ir autoritarinių režimų. Būtent 1918-1923 metų Lietuvos nepriklausomybės kovos, vėliau įvykusi 1920-1939 metų Vilniaus krašto okupacija ir aneksija privalo išlikti Centro tyrimų objektu. Šios kovos yra Lietuvos valstybės istorijos, tautinio pasididžiavimo, rezistencijos ir tapatybės politikos dalis. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatymas“ Nepritarti Be reikalo išplečiamas institucijos veiklą, tyrimus, uždavinius apibrėžiantis laikotarpis. Nauju įstatymu apibrėžiamas siauresnis veiklos laikotarpis leistų Centrui labiau įsigilinti į laikotarpio specifiką, analizuojant totalitarinių režimų okupacijas ir jų padarinius Lietuvoje.
Siūloma nepritarti naujam pavadinimui, nes tai iš esmės keičia įstatymo projekto pagrindinį sumanymo tikslą, kuriuo siekiama sutelkti dėmesį į XX a. totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus Lietuvoje ir Lietuvos gyventojų pasipriešinimą būtent prieš nacių ir sovietų režimus. Nepritarti siūlymui, nes įstatymo projekte šie siūlymai yra įtvirtinti. Naujame įstatymo projekte siūlomas pavadinimas aprėps ir genocidą vykdytą prieš Lietuvos gyventojus, bet kartu apims ir kitų Lietuvos gyventojų patirtas traumines patirtis, kitus okupacinių režimų vykdytus nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus. Įstatymo projekto preambulėje pabrėžiama, kad „Lietuvos gyventojų holokaustas, genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu“. Įstatymo projekto 5 str. 1-oje dalyje įtvirtinti genocido moksliniai tyrimai: „1) vykdyti mokslinius tyrimus ir sklaidą: a) totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu (1939–1990 m.) vykdytų karo, genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms Lietuvoje“. Remiantis Vilniaus universiteto, Istorijos fakulteto pateikta ekspertine pažyma svarbu pabrėžti, kad net ir dabar esantis pavadinimas – per ilgas, todėl dar labiau prailginti pavadinimą yra netikslinga: „[...] dabartinis pavadinimas yra ir nepatogiai ilgas, ir tik labai selektyviai apima fenomenus, kuriuos būtina tirti LGGRTC kompetencijai priskirtame laikotarpyje. „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“ ir santrumpa LGGRTC yra sunkiai įsimenami dariniai tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. „Genocido ir rezistencijos“ dėmenų išskyrimas nepelnytai susiaurina Centro tyrimų fokusą ir todėl yra klaidinantis.
Ši frazė nurodo ribotą skaičių konkrečių fenomenų, tačiau neapima nei kitų nusikaltimų rūšių (karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui), kuriuos Centrui pavesta tirti, nei fenomenų, nepatenkančių į masinio žmonių persekiojimo arba pasipriešinimo spektrą, pvz., kolaboravimo ir kitų Lietuvos gyventojų bendradarbiavimo su nusikalstamais totalitariniais režimais formų.“ Verta atkreipti dėmesį į Lietuvos Mokslo Tarybos pateiktą ekspertinį įstatymo projekto vertinimą, kuriame pažymima, kad
„Teisinė „genocido“ sąvoka yra žymiai siauresnė nei Centro vykdomų tyrimų
laukas, kuris apima žymiai daugiau ir labiau niuansuotų represinių formų, naudotų prieš Lietuvos gyventojus ar skirtingas socialines grupes Lietuvoje. [...] Naujai siūlomas pavadinimas suteikia galimybę plėtoti tyrimų kryptis neapsiribojant vien genocido ir rezistencijos temomis. Bendresnis pavadinimas leistų įtraukti daugiau tyrimų krypčių, susijusių su įvairių totalitarinių režimų poveikiu Lietuvai ir lietuvių visuomenei tiek šalies viduje, tiek užsienyje“. Verta pažymėti ir Lietuvos Istorijos instituto ekspertiniame vertinime pažymimą genocido sąvokos išskyrimą pavadinime. „Pažymėtina, kad dabartiniame pavadinime esanti genocido sąvoka siaurina Centro vykdomas funkcijas ir kelia papildomų klausimų tarptautinėje erdvėje“. 11.
11Seimo nariai Audronius Ažubalis,
Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius 2023-12-28 Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo PREAMBULĘ Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą preambulę ir ją išdėstyti taip:
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai pripažintomis nuostatomis ir smerkdamas nusikaltimus taikai, agresiją, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui; konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorija apima laikotarpį nuo 1918 m. vasario 16 d. ir tęsiasi iki 1990 kovo 11 d.; pažymėdamas, kad 1920 – 1939 m. Vilniaus kraštas buvo Lenkijos okupuotas ir aneksuotas; konstatuodamas, kad 1939–1945 m.
Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos; primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, fizinis ir kultūrinis genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu; pabrėždamas, kad totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves; pripažindamas, kad totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė; pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir jie turi būti deramai pagerbti, o jų atminimas tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas; siekdamas sudaryti sąlygas tirti totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus; siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1918 – 1944–1953 m. partizaninio karo, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga; pripažindamas, kad mokslinių tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir tai, kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją; pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būti tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir istorinę medžiagą bei dokumentus, liudytojų, dalyvių ir aukų parodymus bei prisiminimus ir tai, kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi, priima šį įstatymą.
Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos; primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, fizinis ir kultūrinis genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu; pabrėždamas, kad totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves; pripažindamas, kad totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė; pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir jie turi būti deramai pagerbti, o jų atminimas tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas; siekdamas sudaryti sąlygas tirti totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus; siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1918 – 1944–1953 m. partizaninio karo, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga; pripažindamas, kad mokslinių tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir tai, kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją; pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būti tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir istorinę medžiagą bei dokumentus, liudytojų, dalyvių ir aukų parodymus bei prisiminimus ir tai, kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi, priima šį įstatymą. Nepritarti Pasiūlymas praplėsti institucijos tyrimo laikotarpį perteklinis.
Naujos redakcijos įstatymo projektu siekiama pereiti nuo siauresnės genocido ir rezistencijos laikotarpio tyrimų srities prie plačių ir išsamių totalitarinių režimų okupacijų, istorinės atminties tyrimų, jų organizavimo, informacijos sklaidos ir komunikacijos, kuri plės visuomenės žinias apie totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus taikai, holokaustą, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Naujas siūlomas pavadinimas labiau atspindi pagrindines Centro veiklos sritis, sukoncentruojant tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus. Naujasis pavadinimas apibūdina Centro tyrimų (ir jų laikotarpio) ir veiklų lauką, kartu tai didins Centro žinomumą ir atliekamų tyrimų reikšmę tarptautinėje erdvėje. Verta atkreipti dėmesį į Lietuvos Mokslo Tarybos pateiktą ekspertinį įstatymo projekto vertinimą, kuriame pažymima, kad „Teisinė „genocido“ sąvoka yra žymiai siauresnė nei Centro vykdomų tyrimų laukas, kuris apima žymiai daugiau ir labiau niuansuotų represinių formų, naudotų prieš Lietuvos gyventojus ar skirtingas socialines grupes Lietuvoje. [...] Naujai siūlomas pavadinimas suteikia galimybę plėtoti tyrimų kryptis neapsiribojant vien genocido ir rezistencijos temomis. Bendresnis pavadinimas leistų įtraukti daugiau tyrimų krypčių, susijusių su įvairių totalitarinių režimų poveikiu Lietuvai ir lietuvių visuomenei tiek šalies viduje, tiek užsienyje“. Verta pažymėti ir Lietuvos Istorijos instituto ekspertiniame vertinime pažymimą genocido sąvokos išskyrimą pavadinime.
„Pažymėtina, kad dabartiniame pavadinime esanti genocido sąvoka siaurina
Centro vykdomas funkcijas ir kelia papildomų klausimų tarptautinėje erdvėje“. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad autoritarinių režimų, Lietuvos nepriklausomybės kovų tyrimai yra atliekami kitose Lietuvos mokslo institucijose, universitetuose, muziejuose ir kitose atminties institucijose. 12. Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius 2023-12-281 Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro teisinį statusą, jo veiklos tikslą ir uždavinius, valdymą ir finansavimą. Nepritarti Naujas siūlomas pavadinimas labiau atspindi pagrindines Centro veiklos sritis, sukoncentruojant tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus. Naujasis pavadinimas apibūdina Centro tyrimų (ir jų laikotarpio) ir veiklų lauką, kartu tai didins Centro žinomumą ir atliekamų tyrimų reikšmę tarptautinėje erdvėje. 13. Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius 2023-12-283 Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis.
Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro teisinis statusas“ Nepritarti Naujas siūlomas pavadinimas labiau atspindi pagrindines Centro veiklos sritis, sukoncentruojant tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus. Naujasis pavadinimas apibūdina Centro tyrimų (ir jų laikotarpio) ir veiklų lauką, kartu tai didins Centro žinomumą ir atliekamų tyrimų reikšmę tarptautinėje erdvėje. 14. Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas
1 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro reforma neturėtų siaurinti istorinių tyrimų spektro, apsiribojant 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos laikotarpiu. Siūlomas projektas neturėtų nutylėti XX a. pirmos pusės Lietuvos istorijos iki 1940 m., Lietuvos gyventojų fizinio ir kultūrinio genocido, Lietuvos herojų pasipriešinimo kelioms okupacijoms vienu metu. Nuo 1919 m. tos pačios valstybės ir kartais net to paties asmens (J. Stalino ir kitų) vadovaujami okupantai Lietuvoje įvykdė nusikaltimus, todėl ši Lietuvos istorija turi būti tiriama ir prieš 1940 metus, ir po jų. 1918-1923 metų Lietuvos nepriklausomybės kovų ir rezistencijos laikotarpis, kurio metu siekta ištrūkti iš okupacinių pančių, ginklu kovoti dėl nepriklausomos Lietuvos.
Šis Lietuvos istorijos laikotarpis negali būti užmirštas ir jo tyrimai bei rezultatai būtini ne tik siekiant atskleisti nepriklausomybės kovų detales, bet ir stiprinant tautinę tapatybę, pasididžiavimą Tautos darbais. 1919-1930 m. Lietuvos valstybė už nuopelnus ginant Tėvynę ir pasipriešinimą okupantams apdovanojo karius, partizanus, neginkluoto pasipriešinimo dalyvius. Negalime ignoruoti svarbių XX a. pradžios įvykių Lietuvos istorijoje, kuriuos būtina tirti ir išryškinti. Pavyzdžiui, Lenkijos nacionalinės atminties institutas tiria nusikaltimus, padarytus lenkų tautai nuo 1917 m. iki 1990 m. 1920-1939 m. Lietuvos valstybė prarado Vilniaus kraštą, kuris buvo okupuotas Lenkijos. Šis Vilniaus krašto ir Vilniaus – ilgaamžės istorinės Lietuvos sostinės – okupacinis laikotarpis privalo būti tyrimų objektu. Lenkijos okupacijos metu buvo vykdoma priverstinė polonizacija. uždaromos kultūrinės ir švietimo įstaigos, naudojamos kitos brutalios-okupacinės priemonės. Iš pradžių lietuviai už vaikų leidimą į lietuviškas mokyklas, draudžiamą spaudą, tariamą perversmų organizavimą, o vėliau – už antirinkiminę agitaciją ir atsisakymą balsuoti buvo gaudomi, baudžiami baudomis ir įkalinimu, prievarta vedami į rinkimus. Vėliau (1921 m. sausį) – priverstinai tremiami į nepriklausomos Lietuvos teritoriją. Represinės priemonės atitiko militarinio režimo pobūdį, kuris dar sugriežtėjo 1921 m. sausį įvedus nepaprastąją padėtį. Okupaciją, su J. Pilsudskio pritarimu, įvykdęs L. Želigovskis valdė dekretais, kol galiausiai 1921 m. lapkritį paskelbė 1922 m. sausį įvyksiant „demokratinius rinkimus“. Jų demokratiškumą geriausiai apibūdina specialus dekretas, numatęs metus kalėjimo už agitaciją nedalyvauti rinkimuose.
Viešais pareiškimais, publicistika, visuotiniu „Vilniaus Seimo“ rinkimų boikotu ir kitais būdais Vilniaus krašto lietuviai skelbė savo nepritarimą įvykdytos okupacijos padarinių įteisinimui. Tos pačios pozicijos laikėsi ir visos kitos krašto tautinės mažumos, beveik vieningai nedalyvavusios rinkimuose į „Vilniaus Seimą“. Visgi 1922 m. išrinktas
„Vilniaus Seimas“ jau po dviejų mėnesių pasiprašė, kad „Vidurio Lietuva“ būtų
prijungta prie Lenkijos. Lenkija, pati būdama šios inkorporacijos autore, sutiko, ir Vilnius su visa Pietryčių Lietuva tapo Lenkijos provincija. Taigi būtina toliau tirti ir domėtis 1920 – 1939 m. Vilniaus krašto okupaciniu laikotarpiu, kuris privalo būti Lietuvos Respublikos okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų objektu. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimų centras (toliau – Centras) – biudžetinė įstaiga, vykdanti totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą). yra valstybės biudžetinė įstaiga, tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų apraiškas, 1918-1923 m. Lietuvos nepriklausomybės kovas, 1920–1939 m. Vilniaus krašte Lenkijos okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos komunistų partijos, komunizmo ir nacizmo nusikaltimus, 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytą agresiją ir jos padarinius, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą.
Centras koordinuoja kitų institucijų atliekamus šiame įstatyme apibrėžtos srities tyrimo darbus.“ Nepritarti Naujas siūlomas pavadinimas labiau atspindi pagrindines Centro veiklos sritis, sukoncentruojant tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus, XX a. antrosios pusės Lietuvos laisvės kovas. Taip pat verta pabrėžti, kad Centro vienas pagrindinių uždavinių nuosekliai tirti totalitarinių režimus. Įstatymo projekte siūlomas naujasis pavadinimas apibūdina Centro tyrimų (ir jų laikotarpio) ir veiklų lauką, kartu tai didins Centro žinomumą ir atliekamų tyrimų reikšmę tarptautinėje erdvėje. Įstatymo projektu siekiama sukoncentruoti Centre atliekamus tyrimus, siekiant nuoseklaus totalitarinių režimų okupacijų tyrimo, daugiausiai dėmesio sukoncentruojant į: ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus, XX a. antrosios pusės Lietuvos laisvės kovas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istoriją, tragiškus Sausio 13-osios įvykius. Vis dar trūksta nuoseklių tyrimų, kurie atskleistų totalitarinių režimų priežastis ir pasekmes. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad XX a. pirmosios pusės istoriją profesionaliai tyrinėja kitos Lietuvos mokslo institucijos, universitetai, muziejai ir kitose atminties institucijos. 15.
15Seimo nariai Audronius Ažubalis,
Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas
3 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
3Centras yra viešasis juridinis asmuo,
turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras“. Nepritarti Naujas siūlomas pavadinimas labiau atspindi pagrindines Centro veiklos sritis, sukoncentruojant tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus. Naujasis pavadinimas apibūdina Centro tyrimų (ir jų laikotarpio) ir veiklų lauką, kartu tai didins Centro žinomumą ir atliekamų tyrimų reikšmę tarptautinėje erdvėje. 16. Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas
1 Argumentai: Lietuvos okupacijų laikotarpis ir Lietuvos rezistencija XX amžiuje apima ilgesnį laikotarpį nei tik totalitarinių režimų okupacijas ir pasipriešinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome nesiaurinti Centro tyrimų veiklos apimties ir šios veiklos tikslo. Pasiūlymas: „4 straipsnis. Centro veiklos tikslas 1.
totalitarinių ir autokratinių režimų okupuotoje Lietuvoje Lietuvos okupacijų laikotarpiu ir Lietuvos pasipriešinimo (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) pažinimas ir įvertinimas taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus.“ Nepritarti Įstatymo projektu siekiama sukoncentruoti Centre atliekamus tyrimus, siekiant nuoseklaus totalitarinių režimų okupacijų tyrimo, daugiausiai dėmesio sukoncentruojant į: ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus, XX a. antrosios pusės Lietuvos laisvės kovas, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio istoriją, tragiškus Sausio 13-osios įvykius. Vis dar trūksta nuoseklių tyrimų, kurie atskleistų totalitarinių režimų priežastis ir pasekmes. 17. Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas
11 Argumentai: Lietuvos okupacijos, Lietuvos rezistencijos ir išsivadavimas XX amžiuje apima ilgesnį laikotarpį nei tik totalitarinių ir autokratinių režimų okupacijas ir Lietuvos pasipriešinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome praplėsti Centro veiklos uždavinius. Lietuvos Respublikos kovoje už savo Laisvę ir Nepriklausomybę, 1918-1923 metais būta daug sunkių momentų, kovos, rezistencijos. Atsikuriančiai Lietuvos valstybei teko kovoti su Sovietų Rusijos vadovaujamais bolševikais, Bermonto Avalovo kolčiakininkais – bermontininkais, Želigovskio “maištininkų” daliniais, įvairiais perversmininkais ir plėšikaujančiais susibūrimais. Didelę reikšmę Lietuvos gynyboje suvaidino ir partizanai, šauliai, pogrindžio organizacijos okupuotose teritorijose, todėl centro darbas neabejotinai turi apimti ir šį laikotarpį. Lietuvos rezistentai aiškiai suvokė savo kovos tęstinumą.
Taip pat paminėtinos ir kruvinos kovos demarkacinėje zonoje, palikusios daug randų ir šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: “5 straipsnis. Centro veiklos uždaviniai
istorijos tyrimai ir istorinio teisingumo atkūrimas okupacinių režimų ir Lietuvos rezistencijos laikotarpiais. 1) vykdyti mokslinius tyrimus ir sklaidą:
a) 1918-1923 m. vykusių Lietuvos nepriklausomybės kovų laikotarpiu;
b) 1920-1939 m. Vilniaus krašto okupacijos ir aneksijos, okupacinio režimo vykdytos politikos bei pasipriešinimo jai laikotarpiu;
a) c) 1918 – 1990 m. totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu (1939–1990 m.), kuriame vykdytųi karo, fizinio ir kultūrinio genocido ir kitųi nusikaltimųai žmoniškumui, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms Lietuvoje;
d) 1944 – 1953 m. Lietuvos partizaninio (ginkluoto ir neginkluoto) pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpiu;
b) e) totalitarinių ir autoritarinių režimų, nacių ir Lietuvos komunistų partijos veikimo prieš Lietuvos visuomenę, Lietuvos gyventojų persekiojimą sovietų ir nacių okupacijos metais ir Lietuvos visuomenės priešinimosi totalitarinių režimų veikimui Lietuvoje ir užsienyje Lietuvos ribų laikotarpiais;
c) f) Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių ir autoritarinių režimų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytos agresijos ir jos padarinių laikotarpiais;“. Nepritarti Įstatymo projektu siekiama nustatyti kuo tikslesnius uždavinius, skiriant kuo didesnį dėmesį moksliniams tyrimams ir jų sklaidai, vykdomai memorializacijos (įamžinimo) funkcijai.
Naujoje redakcijoje pateiktais uždaviniais ir nuostatose detalizuotomis Centro funkcijos siekiama pereiti nuo siauresnės genocido ir rezistencijos laikotarpio tyrimų srities prie plačių ir išsamių totalitarinių režimų okupacijų, istorinės atminties tyrimų, jų organizavimo, informacijos sklaidos ir komunikacijos, kuri plės visuomenės žinias apie totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus taikai, holokaustą, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui. Taip pat atsižvelgiant į Lietuvos Mokslo Tarybos pateiktą ekspertinio vertinimo pažymą, verta išskirti tai, kad nauji uždaviniai vertinami sistemiškai, jie susiję su mokslinių tyrimų vykdymų ir jų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę: „Šie uždaviniai susiję su mokslinių tyrimų vykdymu ir jų integracija į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, demonstruoja Centro siekį prisidėti prie globalaus mokslinio diskurso ir dalintis savo tyrimais su pasaulio mokslininkais, skatinant tarpdisciplininį ir tarptautinį bendradarbiavimą. Tai ypač svarbu, norint pritraukti į Centrą profesionalius ir jaunus tyrėjus“. 18. Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys
2 Argumentai: Pagal šio įstatymo projekto 6 str. 3 dalį, Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas. Šiais pasiūlymais siekiama, kad Centro generalinis direktorius, kaip įstaigos vadovas ir tiesiogiai Seimui atskaitingas valstybės pareigūnas, prisiimtų atsakomybę vadovauti Centro veiklai, o Centro Taryba atitinkamai būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas. Siūlome išbraukti Projekto 6 str. 2 dalį kaip perteklinę ir neapibrėžtumą dėl Centro valdymo keliančią formuluotę. Pasiūlymas:
Išbraukti Įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnio 2 dalį: „6 straipsnis.
struktūra
generalinis direktorius ir Totalitarinių režimų tyrimų centro taryba (toliau – Taryba).“ Nepritarti Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, steigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. Naujai siūlomas valdymo organas – Taryba, dalinasi kompetencijomis tik tam tikrose srityse, kurios apibrėžtos naujos redakcijos įstatymo projekte 8 str. Tuo tarpu biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija apibrėžta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 str. 19. Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas
3 Argumentai Siūloma neatsisakyti ankstesnio teisinio reglamentavimo ir nepritarti Centro valdymo decentralizacijos siekiui. Reikalingas valstybinis-sisteminis požiūris į Lietuvos istoriją ir istorijos politiką, todėl Seimas negali šalintis atsakomybės, kas eis Centro generalinio direktoriaus pareigas ir bus atsakingas už Centro planus ir veiklos kryptis. Tarybos organizacinis pobūdis, veiklos ribos ir sudarymo tvarka lemia, kad Taryba de facto tampa Centrui vadovaujančia struktūra, perimančia Seimo atsakomybes. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
direktorius – valstybės pareigūnas.
Kandidatus Centro generalinio direktoriaus pareigoms atrenka ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui teikia Taryba, savo išvadoje motyvuotai pagrįsdama teikiamų kandidatų tinkamumą Centro generalinio direktoriaus pareigoms. Centro generalinį direktorių 5 metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Lietuvos Respublikos Seimas Seimo Pirmininko teikimu. Tas pats asmuo į Centro generalinio direktoriaus pareigas skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Nepritarti Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, steigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Naujai siūlomas valdymo organas – Taryba, dalinasi kompetencijomis tik tam tikrose srityse, kurios apibrėžtos naujos redakcijos įstatymo projekte 8 str. Tuo tarpu biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija apibrėžta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 str. Centras ir toliau bus atskaitingas Seimui. Centro veiklos parlamentinę kontrolė atlieka (ir atliks) Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija (nutarimas Nr. XIII-2065), Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, Žmogaus teisių komitetas. Įstatymo projekto 6 str., 12-oje dalyje išskirta, kad „Už savo veiklą Centras yra atskaitingas Seimui. Centro generalinis direktorius Seimo statuto nustatyta tvarka kiekvienais metais iki birželio 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui Centro veiklos metinę ataskaitą“.
Centras taip pat išlieka prie Seimo – pavaldumas neišnyksta, tai pažymėta įstatymo projekte 3 str. 2-oje dalyje. Remiantis Lietuvos Mokslo Tarybos ekspertiniu vertinimu kolegialus organas, sudarytas iš įvairių mokslo atstovų spektro padės Centre generuoti naujas idėjas. Išorinių ekspertų dalyvavimas taip pat suteiks galimybę Centrui gauti daugiau naujų įžvalgų, kritinio mąstymo, kuris ypatingai svarbus gerinant Centro mokslinių tyrimų ir veiklos kokybę. Siūlomas kolegialus organas funkcionuos ne tik kaip Centro valdymo organas, bet ir talkins Centrui akademiniais klausimais. Taip pat kolegialaus organo pagalba Centre bus daugiau dėmesio nei iki šiol skiriama strateginiams ir metiniams planams, nes šiuo metu institucijoje pasigendama kryptingos ir sistemingo veikimo, orientuoto į ilgalaikius tikslus ir poveikį. Tokie kolegialūs organai kuriami ir prie kitų valstybės institucijų, mokslo įstaigose. Tai pažymima ir Lietuvos mokslo tarybos ekspertiniame vertinime: „3.2. Siūloma nauja Centro organizacinė struktūra būdinga visoms Lietuvoje veikiančioms mokslo institucijoms, įskaitant ir pačios LMT veiklos organizavimą, bei daugeliui kitų svarbias visuomenines funkcijas vykdančių įstaigų. Tokia valdymo sistema, kuriose yra kolegialus valdymo organas, Lietuvos mokslo institucijose sėkmingai egzistuoja jau daugiau nei dešimt metų. Tarybos HSM komitetas mato daug pozityvių galimybių tokiai valdymo struktūrai atsirasti ir veikti.“
20Seimo nariai Audronius Ažubalis,
Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas
8 Argumentai: Perteklinis Centro Tarybos vaidmuo, skiriant laikiną Centro direktorių, kuris nereikalingas, jei yra nustatyta, kad yra reikalingas Seimo valdybos pritarimas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8.
Centro generalinis direktorius, kurio kadencija pasibaigusi, šias pareigas laikinai eina tol, kol paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius. Kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta ir jis negali laikinai eiti šių pareigų, iki paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius, šias pareigas laikinai eina Tarybos paskirtas, esant Seimo valdybos pritarimui, Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.“ Pritarti iš dalies Atsižvelgus į Teisės departamento 21 pastabą, dėstyti taip: ,,tuo atveju, kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, šias pareigas laikinai eina Tarybos paskirtas pasiūlytas, esant Seimo valdybos pritarimui, Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį“. 21. Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas
131 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 13 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „13. Prie Centro veikia:
1) Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija. Ši komisija yra kolegiali patariamoji juridinio asmens teisių neturinti institucija, teikianti Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 193918–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo. Komisijos sudėtį ir jos nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro generalinis direktorius Taryba.
Komisiją sudaro du Centro atstovai (komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas, turintys aukštąjį universitetinį istorijos arba teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį), po vieną atstovą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos. Komisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Komisiją techniškai aptarnauja Centras. Komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui.“ Nepritarti Šis pasiūlymas nėra šio įstatymo dalykas, nes laikotarpius reguliuoja kiti teisės aktai. Pasiūlyme minima Komisija veikia pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą nutarimą „Dėl Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo bei jų apskaitos nuostatų patvirtinimo“, todėl šio įstatymo rėmuose nėra svarstoma apie chronologijos keitimą. 22. Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas
132 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnio 13 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Centro valdymas ir struktūra
13Prie Centro veikia:
2) Fondas „Atmintis“ (toliau – Fondas). Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Centro kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja yra Vyriausybė. Fondas veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė.
Fondo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, pelno, gauto iš leidybos, labdaros ir paramos lėšų ir kitų teisėtai gautų lėšų. Fondo tikslas yra finansuoti XX a. Lietuvos nepriklausomybės kovų, totalitarinių (komunistinių ir nacistinių) bei kitų okupacinių režimų vykdytos nusikalstamos veiklos, genocido Lietuvos Respublikosje okupacijų laikotarpio tyrimus ir jų leidybą, Lietuvos ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms, SSRS okupacinio režimo ir Lietuvos komunistų partijos nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir išsivadavimo procesų Lietuvoje tyrimus, memorializaciją (įamžinimą). Finansuojamos veiklos atrenkamos viešo konkurso būdu. Fondo vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių
nustato Fondo savininkas., atsižvelgdamas į Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybos pateiktas kandidatūras ir siūlymus. Į Fondo direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį savo veiklos srityje. Centras teikia Fondui visą reikiamą informaciją, techninę ir organizacinę pagalbą.“ Nepritarti Be reikalo išplečiamas institucijos veiklą, tyrimus, uždavinius apibrėžiantis laikotarpis. Nauju įstatymu apibrėžiamas siauresnis veiklos laikotarpis leistų Centrui labiau įsigilinti į laikotarpio specifiką, analizuojant totalitarinių režimų okupacijas ir jų padarinius Lietuvoje. Nėra aiškus iniciatoriaus pasiūlymas dėl Lietuvos komunistų partijos ir jos nusikaltimų. Nepritarti, nes pritarta Teisės departamento pastabai 25. 23.
23Seimo nariai Audronius Ažubalis,
Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas
1 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „7 straipsnis. Taryba, jos sudarymo tvarka, įgaliojimų pasibaigimo pagrindai
Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, įsteigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. 24. Seimo nariai Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas
3 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Taryba, jos sudarymo tvarka, įgaliojimų
pasibaigimo pagrindai
būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinio laipsnio išsilavinimą arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą savo profesinės veiklos srityje ir (ar) vadovavimo patirties savo profesinės veiklos srityje. Tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra neprisipažino Lietuvos Respublikai slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis.“
25Seimo nariai Audronius Ažubalis,
11 Argumentai: Nors Seimas tvirtinta Centro generaliniam direktoriui, kaip įstaigos vadovui, patikėta atsakomybė vadovauti Centro veiklai. Be to, Centro Tarybos atsakomybės yra ekspertinio-patariamojo pobūdžio, bet ne Centro priežiūros ir jo veiklos organizavimo ir planavimo. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinga ir efektyvu Centro generalinio direktoriaus atsakomybės sritis perleisti Centro Tarybai, todėl siūlome šias pataisas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1. Taryba:
1) Rengia Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą ir teikia Centro generaliniam direktoriui, kuris jį tvirtina Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą;
2) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina rengia rekomendacijas Centro ilgalaikiusams strateginiusams veiklos planusams ir teikia pasiūlymus metinįiam veiklos planąui;
3) teikia siūlymus Centro generaliniam direktoriui ir Seimui dėl Centro veiklos ir valdymo, dėl mokslinių ir taikomųjų tyrimų krypčių įgyvendinimo;
4) svarsto pateikia nuomonę dėl Centro generalinio direktoriaus teikiamąos Seimui Centro veiklos metinęės ataskaitąos.
Nepritarus Centro veiklos metinei ataskaitai, teikia Seimui Centro generaliniam direktoriui siūlymus dėl Centro valdymo ir veiklos gerinimo;
5) teikia siūlymus Centro generalinioam direktoriausui dėl teikimu tvirtina Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašąo ir teikia pastabas ir siūlymus dėl šių reikalavimų įgyvendinimo;
6) teikia siūlymus Centro generalinioam direktoriausui dėl siūlymu tvirtina Centro biudžeto paskirstymo aprašąo. Tarybos prašymu Centro generalinis direktorius privalo gali pateikti Centro finansines ataskaitas;
7) tvirtina teikia siūlymus dėl atrankos į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašąo;
8) skelbia ir organizuoja pretendentų atranką į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas;
9) teikia siūlymus Centro generalinioam direktoriausui dėl teikimu tvirtina Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtįies ir jos nuostatusų;
10) teikia siūlymus Centro generalinioam direktoriausui dėl teikimu tvirtina Centro Mokslo krypties komisijos sudėtįies ir jos nuostatusų. Pritarti iš dalies Pritarti dėl 4) punkto, bet siūloma dėstyti taip: „pateikia nuomonę dėl Centro generalinio direktoriaus teikiamos Centro veiklos metinės ataskaitos“, šis siūlymas suderintas su VRM ir bus registruojamas nauju siūlymu. Kitiems siūlymams nepritarti.
Kitiems siūlymams nepritarti. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, steigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Centras ir toliau bus atskaitingas Seimui, o įstatymo projekte siūloma Taryba – kolegialus organas padės užtikrinti Centro efektyvesnį ir skaidresnį valdymą. Tarybos funkcijų išskyrimas įstatymo projekte nurodo tik tai, kokiose srityse kolegialiai veiks Taryba. Centro direktoriaus kompetencija ir atskaitomybė jau aptarta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnyje, o specialiai šiuo įstatymo projektu reguliuojamos kompetencijos yra aptartos prie Tarybos kompetencijos (Įstatymo projekto 8 straipsnis). Papildomai pažymėtina, kad Centro nuostatai detalizuoja direktoriaus funkcijas. Naujos redakcijos projekto vienas iš tikslų buvo suformuoti ne patariamąjį organą, o kolegialų dėl to, kad pagal dabartinę įstatymo redakciją ir nuostatus Centre galėjo formuotis patariamosios darbo grupės, tačiau šios neatliko efektyvaus darbo. Remiantis Lietuvos Mokslo Tarybos ekspertiniu vertinimu kolegialus organas, sudarytas iš įvairių mokslo atstovų spektro padės Centre generuoti naujas idėjas. Išorinių ekspertų dalyvavimas taip pat suteiks galimybę Centrui gauti daugiau naujų įžvalgų, kritinio mąstymo, kuris ypatingai svarbus gerinant Centro mokslinių tyrimų ir veiklos kokybę.
Taip pat kolegialaus organo pagalba Centre bus daugiau dėmesio nei iki šiol skiriama strateginiams ir metiniams planams, nes šiuo metu institucijoje pasigendama kryptingos ir sistemingo veikimo, orientuoto į ilgalaikius tikslus ir poveikį. Taip pat siūlomas kolegialus organas funkcionuos ne tik kaip Centro valdymo organas, bet ir talkins Centrui akademiniais klausimais. 26. Seimo narė Irena Haase 2024-04-11 Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo pavadinimą Argumentai:
Aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad nauju pavadinimu siekiama pereiti prie plačių ir išsamių istorinės atminties tyrimų, jų organizavimo, informacijos sklaidos ir komunikacijos, kuri plėstų visuomenės žinias apie totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus taikai, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įskaitant Rusijos karo nusikaltimus. Atsižvelgiant į ganėtinai siaurą genocido ir rezistencijos laikotarpio tyrimų sritį ir šiuo metu vykstančius karo veiksmus Ukrainoje, siūloma nustatyti didesnį Centro įsitraukimą ne tik į nacionalinę bet ir į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę. Tai būtų žingsnis siekiant labiau orientuotis į tarptautinius mokslinius standartus ir bendradarbiavimą su kitomis mokslo institucijomis šioje svarbioje srityje, todėl siūloma atitinkamai patikslinti įstatymo projekto XIVP-2343(2) įstatymo pavadinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų nusikaltimų,
genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatymas“. Nepritarti Nepritarti naujo pavadinimo siūlymui.
Įstatymo projektu siūlomas naujas pavadinimas labiau atspindi pagrindines Centro veiklos sritis, sukoncentruojant tyrimus ir veiklą į abiejų (sovietų ir nacių) totalitarinių režimų okupacijas, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istoriją, genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą, kolaboravimo ir kitokius įvairių lygmenų bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus. Naujasis pavadinimas apibūdina Centro tyrimų (ir jų laikotarpio) ir veiklų lauką, kartu tai didins Centro žinomumą ir atliekamų tyrimų reikšmę tarptautinėje erdvėje. 27. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-22 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. SV-S-1303 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 2 punktą ir 2024 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1329 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2343(2) siekiamam teisinio reguliavimo tikslui ir pasiūlyti Seimui tobulinti pasirinktas teisinio reguliavimo priemones atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 (toliau – Įstatymo projektas) tekste vietoje formuluotės
„memorializacija (įamžinimas)“ vartoti formuluotę „istorinio atminimo
įamžinimas“. Nepritarti Nepritarti dėl memorializacijos (įamžinimo) formuluotės keitimo. Memorializacijos sąvoka apima platesnį kontekstą, žmonių ar įvykių atminimo įamžinimo procesus.
Vien istorinio įamžinimo nepakanka. Taip pat nesiūloma keisti Centro uždavinių, nes Centras – specifinė institucija, atliekanti, vykdanti mokslinius ir taikomuosius tyrimus, nes užbrėžti institucijos tikslai – pažinimas ir įvertinimas turi būti paremtas moksliniais ir taikomaisiais tyrimais. Taip pat Centrui Valstybė kelia specifines funkcijas. 28. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-22
nurodytas Totalitarinių režimų tyrimo centro (toliau – Centras) veiklos uždavinys siejamas su mokslinių tyrimų ir sklaidos vykdymu šiame punkte išvardytose srityse. Įgyvendindamas šį uždavinį Centras vykdytų veiklas, būdingas mokslinių tyrimų institutui, t. y. vykdytų mokslinius tyrimus, nustatytų mokslinės veiklos kryptis, dalyvautų tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose, integruotųsi į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, vykdytų mokslo rezultatų sklaidą ir pan., tačiau kitos Įstatymo projekto nuostatos, kuriomis siekiama reglamentuoti Centro struktūrą ir valdymą, nėra pritaikytos mokslinių tyrimų instituto funkcijoms atlikti. Pažymėtina, kad mokslinių tyrimų institutų steigimo sąlygas ir veiklos pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. Taip pat Įstatymo projekte nurodyta, kad Centre dirbs valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, tačiau nėra nurodyta, kad jie bus mokslo darbuotojai. Todėl nėra aišku, kas Centre vykdys mokslinius tyrimus. Reglamentuojant mokslinius tyrimus atliksiantį personalą turi būti atsižvelgta į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą valstybės tarnautojo sąvoką, kuri nenumato galimybės valstybės tarnautojams pavesti mokslinių tyrimų funkcijų.
Atsižvelgiant į tai, siūloma apsispręsti, ar Centras veiks kaip mokslinių tyrimų institutas, ar moksliniai tyrimai bus naudojami kaip priemonė Centro uždaviniams įgyvendinti ir nebūtų nustatyti kaip konkretus Centro veiklos uždavinys. Nepritarti Centro struktūrą tvirtina institucijos generalinis direktorius, todėl įstatyme tiksliai numatyti, kurie struktūriniai padaliniai dirbs su tuo negalima. Centro generalinis direktorius rengia ir patvirtina konkursinius aprašus, juose taikomi specialūs reikalavimai išsilavinimui, nurodoma ir specializacija, kriterijai, per kuriuos įdarbinami asmenys turi kompetencijų atlikti mokslinius tyrimus. Taip pat moksliniais klausimais padės prie Centro steigiamas kolegialus organas – Taryba. Tokie valdymo organai įvairiose institucijose – įprasti. Remiantis Lietuvos Mokslo Tarybos ekspertiniu vertinimu kolegialus organas, sudarytas iš įvairių mokslo atstovų spektro padės Centre generuoti naujas idėjas. Išorinių ekspertų dalyvavimas taip pat suteiks galimybę Centrui gauti daugiau naujų įžvalgų, kritinio mąstymo, kuris ypatingai svarbus gerinant Centro mokslinių tyrimų ir veiklos kokybę. Siūlomas kolegialus organas funkcionuos ne tik kaip Centro valdymo organas, bet ir talkins Centrui akademiniais klausimais. 29. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-22
mokslinių tyrimų integracijos į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę procesai apima daug skirtingų veiklų, tokių kaip mokslinės veiklos vertinimo sistemų, tyrėjų karjeros modelio, tyrėjų judumo, atvirosios prieigos, lyčių lygybės, akademinės etikos, stebėsenos, koordinavimo veiklų tobulinimas bei aktyvus pačių institucijų tiesioginis įsitraukimas į šią veiklą.
Mokslinių tyrimų rezultatų sklaida per mokslinių tyrimų rezultatų publikavimą tarptautiniuose recenzuojamuose mokslo leidiniuose yra vienas iš šios integracijos iš aspektų. Atsižvelgiant į tai, siūloma kaip perteklinės atsisakyti Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 punkto nuostatos „užtikrinti visų mokslinių tyrimų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę“. Nepritarti Siūloma nepritarti ir palikti nuostatą, siekiant, kad kiekvienas atliktas darbas Centre būtų integruotas į tarptautinę mokslinę tyrimų erdvę. 30. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-22 1.4. Siūloma Įstatymo projekto nuostatas, reglamentuojančias mokslinių tyrimų veiklą, suderinti su Mokslo ir studijų įstatyme vartojamomis sąvokomis. Atsižvelgti
2024-05-22
straipsnio 4 punktą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo nuostatas bei į Terminų banką įtrauktas sąvokas ir jį išdėstyti taip:
„4) įgyvendinti totalitarinių režimų okupacijų veikimo,
nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus istorinio atminimo įamžinimą:
a) kaupiant, saugant ir pristatant visuomenei totalitarinių režimų ir jų okupacijų laikotarpio muziejines vertybes muziejinėse ekspozicijose bei parodose;
b) didinant totalitarinių režimų ir jų okupacijų laikotarpio pažinimą ir supratimą visuomenėje naudojant švietimą, muziejinę komunikaciją ar kitas materialias ir nematerialias formas“. Nepritarti Nepritarti dėl memorializacijos (įamžinimo) formuluotės keitimo.
Memorializacijos sąvoka apima platesnį kontekstą, žmonių ar įvykių atminimo įamžinimo procesus. Vien istorinio įamžinimo nepakanka. 32. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-22
nurodyta, kad Centro generaliniu direktoriumi skiriamas asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos. Šioje dalyje taip pat nurodoma, kad kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti reikalavimai, kada nepriekaištingos reputacijos nelaikomas valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, o šio straipsnio 3 dalyje – griežtesni reikalavimai, kada nepriekaištingos reputacijos nelaikomas įstaigos vadovas ar asmuo, pretenduojantis tapti įstaigos vadovu. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad Centro generaliniu direktoriumi skiriamam asmeniui taikomi tokie patys nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, kokie yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme įstaigos vadovui ar asmeniui, pretenduojančiam tapti įstaigos vadovu, kaip tai yra padaryta Įstatymo projekto 6 straipsnio
reputacijos reikalavimus Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos nariams ir Centro Tarybos nariams. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalyje yra dėstomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai Centro Tarybos nariui, kurie inter alia nustato, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neprisipažino Lietuvos Respublikai slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis. Siūloma tokį patį nepriekaištingos reputacijos reikalavimą nustatyti ir asmeniui, skiriamam Centro generaliniu direktoriumi. Pritarti 33.
2024-05-22
kelia abejonių Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti specialieji reikalavimai Centro generaliniam direktoriui turėti humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties mokslo daktaro laipsnį ir ne mažesnį kaip
genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kodėl yra išskirtos tik nurodytos humanitarinių arba socialinių mokslų studijų kryptys ir nėra tinkamas verslo ir vadybos, teisės ar kitų studijų krypčių mokslo daktaro laipsnis, turint omenyje, kad vienas iš numatomų Centro uždavinių
Toliau tame pačiame punkte nurodyta, kad Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Centro kaip viešoji įstaiga, kurio veiklos tikslas – finansuoti XX a. totalitarinių režimų Lietuvos Respublikos okupacijų laikotarpio tyrimus ir jų leidybą, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimus, memorializaciją (įamžinimą). Įvertinus tai, kad tyrimų ir leidybos veiklos bus atrenkamos viešo konkurso būdu ir finansuojamos lėšomis, kurias sudarys ir valstybės biudžeto lėšos, sprendimai skirti valstybės paramą šioms veikloms būtų laikomi administraciniais sprendimais. Administracinių sprendimų priėmimas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį ir 6 straipsnio 2 punktą yra laikomas viešojo administravimo veikla. Kadangi šiuos sprendimus priimtų Fondas (Įstatymo projekte nenumatoma, kad juos galėtų priimti kitas subjektas), viešojo administravimo įgaliojimai priimti administracinius sprendimus Fondui turi būti suteikiami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir šio straipsnio 2 dalies 2 punktu, kurie nustato viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo viešosioms įstaigoms formą ir mastą.
Šiuo atveju turi būti taikomas Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis, kuriame nustatyta, kad viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai, o sprendimą dėl viešosios įstaigos, kuriai šie viešojo administravimo įgaliojimai bus suteikti, pavedama priimti Vyriausybei. Tai reiškia, kad Įstatymo projekte neturi būti minima konkreti viešoji įstaiga (konkrečios viešosios įstaigos pavadinimas), o tik nurodoma jos kompetencija, į kurią būtinai įtraukiami šiai įstaigai suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai. Siekiant suderinti Įstatymo projekto nuostatas su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, siūloma vietoje Fondo teisinės formos ir veiklos reglamentavimo patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnį, papildant jį nuostata, kad įstatymas nustato ir Vyriausybės įgaliotos įstaigos kompetenciją skiriant valstybės paramą tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo projektams, 3 skirsnio pavadinimą, papildant jį formuluote dėl Vyriausybės įgaliotos įstaigos kompetencijos, o Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijas, šių funkcijų finansavimo šaltinį, santykius su Centru nurodyti naujame 11 straipsnyje ir iš šį straipsnį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Vyriausybės įgaliota įstaiga
1.
Vyriausybės įgaliota įstaiga atlieka šias funkcijas:
1) vykdo viešus konkursus, skirtus totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo projektams atrinkti;
2) skiria valstybės paramą viešojo konkurso būdu atrinktiems totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo projektams;
3) vykdo totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo projektų, kuriems skyrė valstybės paramą, įgyvendinimo priežiūrą;
4) organizuoja XX a. totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų laikotarpio mokslinius tyrimus ir jų leidybą, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje laikotarpio mokslinius tyrimus bei istorinio atminimo įamžinimo projektus ir programas;
5) kiekvienais metais rengia ir kartu su savo veiklos ataskaita viešai skelbia praėjusiais metais įgyvendintų projektų, kuriems skyrė valstybės paramą, eigos ir pasiektų rezultatų apžvalgą;
6) atlieka kitas funkcijas, susijusias su totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje ir istorinio atminimo įamžinimu. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijos yra finansuojamos iš Centrui skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. 3.
straipsnio 1 dalyje nurodytoms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, bendradarbiauja su Vyriausybės įgaliota įstaiga atliekamų tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo srityse, keičiasi aktualia informacija ir duomenimis, kurie reikalingi Fondo projektams organizuoti ir vykdyti.“
Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintu mokslo krypčių klasifikatoriumi, humanitarinių arba socialinių mokslų studijų kryptis apima vadybos ir teisės mokslus (jie priskirtini socialiniams mokslams), tad nepritartina, jog toks mokslo krypčių išskyrimas kelia abejonių, kaip neapimantis kitų aktualių studijų krypčių. 2. Pritarti dėl pasiūlymo tikslinti reikalavimą turėti ne mažesnį nei 5 metų darbo savo profesinės veiklos srityje stažą, ir patikslinti jį taip: ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį. 3. Dėl nurodytų argumentų dėl Fondo ,,Atmintis“. Pritarti iš dalies ir patikslinti taip:
ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje ir memorializacijos (įamžinimo) funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga, kurios teisinė forma yra viešoji įstaiga. Šios įstaigos savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Centras. 2.
funkcijas:
1) vykdo viešus konkursus, skirtus totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) projektams atrinkti;
2) skiria valstybės paramą viešojo konkurso būdu atrinktiems totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) projektams;
3) vykdo totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) projektų, kuriems skyrė valstybės paramą, įgyvendinimo priežiūrą;
4) organizuoja XX a. totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų laikotarpio mokslinius tyrimus ir jų leidybą, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje laikotarpio mokslinius tyrimus bei memorializacijos (įamžinimo) projektus ir programas;
5) kiekvienais metais rengia ir kartu su savo veiklos ataskaita viešai skelbia praėjusiais metais įgyvendintų projektų, kuriems skyrė valstybės paramą, eigos ir pasiektų rezultatų apžvalgą;
6) atlieka kitas funkcijas, susijusias su totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimu (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje ir memorializacija (įamžinimu);
įgaliotos įstaigos funkcijos yra finansuojamos iš Centrui skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. 4.
straipsnio 2 dalyje nurodytoms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, bendradarbiauja su Vyriausybės įgaliota įstaiga atliekamų tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) srityse, keičiasi aktualia informacija ir duomenimis, kurie reikalingi Vyriausybės įgaliotos įstaigos projektų vykdymui ir organizavimui.“
2024-05-22
tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) aiškinamajame rašte nurodyta, kad šį projektą parengti paskatino neefektyvus ir nekryptingas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veikimas, menkas mokslinių tyrimų ir jų sklaidos organizavimas bei nekryptingas turimų išteklių ir pajėgumų panaudojimas, o vienas jo tikslų
Nr. I-1113 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2241, kuriuo buvo įtvirtintas patobulintas biudžetinių įstaigų valdysenos modelis. Šiuo įstatymu nauja redakcija išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaromas kolegialus biudžetinės įstaigos priežiūros organas – stebėtojų taryba.
Biudžetinių įstaigų įstatyme taip pat yra nustatyta biudžetinės įstaigos stebėtojų tarybos kompetencija, sudėtis, reikalavimai stebėtojų tarybos nariams, šios tarybos sudarymo tvarka ir darbo organizavimo pagrindai. Stebėtojų tarybos paskirtis – vertinti biudžetinės įstaigos veiklą ir valdymą ir teikti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai išvadas dėl biudžetinės įstaigos veiklos planavimo ir ataskaitinių dokumentų ir pasiūlymus dėl geresnio biudžetinės įstaigos veiklos organizavimo, geresnio vidaus administravimo funkcijų atlikimo ir kitų klausimų, kuriuos iškeltų biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tam, kad ji galėtų imtis įrodymais pagrįstų sprendimų dėl biudžetinės įstaigos veiklos efektyvinimo ir valdymo gerinimo. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekte atsisakyti Centro valdymo organo – Centro Tarybos – kompetencijos, sudarymo tvarkos, įgaliojimų pasibaigimo, atskaitomybės ir darbo organizavimo pagrindų teisinio reguliavimo, o siekiant efektyvesnės Centro veiklos ir geresnio Centro valdymo numatyti, kad yra sudaromas Centro priežiūros organas – Centro stebėtojų taryba, ir pateikti nuorodą į atitinkamą Biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytą biudžetinės įstaigos priežiūros organo teisinį reguliavimą. Nepritarti Pažymėtina, jog Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Centro taryba yra kolegialus Centro valdymo organas. Pateiktas pasiūlymas neatitinka įstatymo projekto sumanymo, kadangi stebėtojų taryba yra patariamasis organas. 35. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-22 1.9.
Jeigu nebūtų atsižvelgta į šio nutarimo 1.8 papunktyje išdėstytą pastabą ir apsispręsta reglamentuojant Centro valdyseną taikyti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį, kuri apibrėžia Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatų taikymą kitų įstatymų, reglamentuojančių konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą ir kitaip nustatančių biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklos organizavimą ar valdyseną, atžvilgiu, siūloma supaprastinti Įstatymo projekte numatomus Centro Tarybos sudarymo reikalavimus. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Centro Tarybą sudarytų 11 asmenų. Pagal siūlomo Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį šiuos asmenis į Centro Tarybą deleguotų net 6 institucijos (Lietuvos universitetų rektorių konferencija (deleguotų 5 asmenis), Lietuvos muziejų asociacija (deleguotų 1 asmenį), Lietuvos istorijos institutas (deleguotų 1 asmenį), Seimas (deleguotų 2 asmenis), Lietuvos Respublikos Prezidentas (deleguotų 1 asmenį) ir Vyriausybė (deleguotų 1 asmenį). Be to, į Centro Tarybą deleguojamiems asmenims atrinkti juos siūlančios institucijos savo sprendimais turėtų nustatyti jų atrankos tvarkas. Taip būtų įtvirtintas neproporcingai sudėtingas vienos biudžetinės įstaigos kolegialaus valdymo organo formavimas, kuriam reikėtų didelių administracinių kaštų. Atsižvelgiant į tai, siūloma supaprastinti reikalavimus Centro Tarybos formavimui sumažinant institucijų, deleguojančių asmenis į Centro Tarybą, skaičių ir atsisakant pareigos šioms institucijoms patvirtinti deleguojamų asmenų atrankos tvarkas. Pritarti iš dalies Pritarti dėl pasiūlymo atsisakyti pareigos institucijoms patvirtinti deleguojamų asmenų atrankos tvarkas. Nepritarti dėl institucijų, deleguojančių asmenis į Centro Tarybą, skaičiaus sumažinimo. Pažymėtina, jog institucijų skaičius yra optimalus, siekiant išlaikyti proporciją.
2024-05-22
nurodytas Centro Tarybos finansavimo šaltinis ir reikalavimai lėšų skyrimui ir naudojimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad Centro Taryba yra kolegialus Centro valdymo organas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kuri taikytina ir Centro struktūrai, viešojo administravimo subjekto struktūrą sudaro viešojo administravimo subjekto valdymo organai, priežiūros organai (jeigu jie yra sudaromi) ir struktūriniai padaliniai. Tai reiškia, kad Centro Taryba, kaip kolegialus Centro valdymo organas, yra neatsiejama Centro struktūros dalis ir todėl nėra pagrindo nustatyti specialius reikalavimus jos finansavimui, t. y. jos veikla turi būti finansuojama taip pat, kaip Centro direktoriaus ir Centro struktūrinių padalinių – iš tų pačių šaltinių ir laikantis tų pačių reikalavimų. Analogiška pastaba taikytina ir dėl Įstatymo 7 straipsnio 12 dalies antrojo sakinio nuostatų, kuriomis būtų reglamentuotas Centro Tarybos techninis aptarnavimas. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 7 straipsnio 12 dalies pirmuosiuose dviejuose sakiniuose nustatomo teisinio reguliavimo kaip perteklinio ir neatitinkančio Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto teisėkūros sistemiškumo principo, inter alia reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje. 37. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-22
nurodyta, kad už Centro Tarybos narių veiklą atlyginama Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo nustatyta tvarka.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo 2 straipsnio 18 punktą šiuo įstatymu nustatyti darbo užmokesčio dydžiai taikomi pagal specialius įstatymus paskirtiems valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams, nariams (išskyrus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininką, jo pavaduotoją ir narius, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininką, jo pavaduotoją ir narius). Pagal Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį Centro Taryba yra kolegialus Centro valdymo organas, o ne valstybinė (nuolatinė) taryba. Be to, Įstatymo projekto 7 straipsnyje nėra nurodyta, kad Centro Tarybos nariai bus valstybės pareigūnai, kaip tai numatyta Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje reglamentuojant Centro vienasmenį organą – Centro generalinį direktorių. Atsižvelgiant į tai, siūloma arba Įstatymo projekte numatyti atlygio Centro Tarybos nariams reglamentavimą, arba atitinkamai patikslinti Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymą, suderinant šio įstatymo ir Įstatymo projekto nuostatas. Pritarti Pritarti dėl Tarybos atlyginimo reglamentavimo ir patikslinti taip: ,,Tarybos nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.“
2024-05-22
centrą prie Krašto apsaugos ministerijos vertinti ir pripažinti saugiomis telekonferencijų platformas, kurias Centras naudotų posėdžių organizavimui.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinto subsidiarumo principo – už ryšių ir informacinių sistemų ir jomis teikiamų paslaugų kibernetinį saugumą yra atsakingi šias sistemas valdantys ir paslaugas jomis teikiantys kibernetinio saugumo subjektai. Srityse, kurios priklauso išimtinei kibernetinio saugumo subjektų kompetencijai, institucijos, kurios formuoja ar įgyvendina kibernetinio saugumo valstybės politiką, veiksmų imasi tik tada, kai ryšių ir informacinių sistemų ir jomis teikiamų paslaugų kibernetinio saugumo negali užtikrinti šias sistemas valdantys ir paslaugas jomis teikiantys kibernetinio saugumo subjektai. Įgyvendindamas šį principą už kasdienėje veikloje naudojamų telekonferencijų platformų kibernetinį saugumą turėtų būti atsakingas pats Centras arba atitinkamas paslaugas jam teikiantys asmenys, bet ne Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos. Siekiant užtikrinti, kad telekonferencijų platformos būtų patikimos ir saugios, siūloma taikyti jau dabar galiojančius mechanizmus, pavyzdžiui, techninėse specifikacijose nustatyti, kad pirkimo objektai turi atitikti tam tikrus kibernetinio saugumo reikalavimus įsigyjant telekonferencijų platformas, jų pardavėjus ir gamintojus vertinti dėl atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat galėtų būti įsigyjami Europos Sąjungos valstybėse narėse sertifikuoti produktai.
Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiradus poreikiui telekonferencijų platformas naudoti posėdžiuose, kuriuose būtų dirbama (atskleidžiama, naudojama, perduodama) su įslaptinta informacija, šios telekonferencijų platformos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu turėtų būti įteisintos kaip įslaptintos informacijos ir ryšių informacinės sistemos, o techninė įranga turėtų būti įsigyjama atsižvelgiant į tai, su kokio slaptumo lygio informacija bus dirbama. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto
prie Krašto apsaugos ministerijos įvertintų ir saugiomis pripažintų telekonferencijų platformų. 39. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2024-05-22
tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti terminą, per kurį pirmoji sudaryta Centro Taryba turėtų patvirtinti savo darbo reglamentą, arba siūloma šią Centro Tarybos pareigą susieti su pirmuoju jos posėdžiu. Pritarti
Šiugždinienė 2024-06-04 1(6)4 Argumentai: Atsižvelgus į tai, kad viena iš pagrindinių biudžetinės įstaigos vadovo kompetencijų yra organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, manytina, kad Centro generaliniam direktoriui turi būti taikomi specialūs išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties daktaro magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį ę kaip
srityje stažą patirtį ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „visiškai slaptai“. Kriterijai, kada asmuo įstaigos vadovas ar asmuo, pretenduojantis tapti įstaigos vadovu negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. Centro generaliniu direktoriumi skiriamas asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis.“
2024-06-04 1(6)
Argumentai: Atsižvelgus ir pritarus 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 25 pastabai, siūlome atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsniu išdėstomo 6 straipsnio 13 dalies 2 punkto ir suderintas nuostatas, nustatančias Vyriausybės įgaliotos įstaigos steigimo ir veiklos pagrindinius aspektus dėstyti nauju atskiru 1 straipsniu išdėstomu 12 straipsniu.
Pasiūlymas: atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 6 straipsnio 13 dalies 2 punkto: ,,2) Fondas „Atmintis“ (toliau – Fondas). Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Centro kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja yra Vyriausybė. Fondas veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Fondo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, pelno, gauto iš leidybos, labdaros ir paramos lėšų ir kitų teisėtai gautų lėšų. Fondo tikslas yra finansuoti XX a. totalitarinių režimų Lietuvos Respublikos okupacijų laikotarpio tyrimus ir jų leidybą, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimus, memorializaciją (įamžinimą). Finansuojamos veiklos atrenkamos viešo konkurso būdu. Fondo vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių 5 metų kadencijai atrenka, skiria ir jį atšaukia, darbo sutarties sąlygas nustato Fondo savininkas, atsižvelgdamas į Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybos pateiktas kandidatūras ir siūlymus. Į Fondo direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį savo veiklos srityje. Centras teikia Fondui visą reikiamą informaciją, techninę ir organizacinę pagalbą.“
Šiugždinienė 2024-06-041
2 Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnio trečiąjį skirsnį nauja redakcija išdėstomu nauju 12 straipsniu: „12 straipsnis. Vyriausybės įgaliota įstaiga
režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje ir memorializacijos (įamžinimo) funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga, kurios teisinė forma yra viešoji įstaiga. Šios įstaigos savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Centras. 2.
įgaliota įstaiga atlieka šias funkcijas:
1) vykdo viešus konkursus, skirtus totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) projektams atrinkti;
2) skiria valstybės paramą viešojo konkurso būdu atrinktiems totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) projektams;
3) vykdo totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) projektų, kuriems skyrė valstybės paramą, įgyvendinimo priežiūrą;
4) organizuoja XX a. totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų laikotarpio mokslinius tyrimus ir jų leidybą, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje laikotarpio mokslinius tyrimus bei memorializacijos (įamžinimo) projektus ir programas;
5) kiekvienais metais rengia ir kartu su savo veiklos ataskaita viešai skelbia praėjusiais metais įgyvendintų projektų, kuriems skyrė valstybės paramą, eigos ir pasiektų rezultatų apžvalgą;
6) atlieka kitas funkcijas, susijusias su totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimu (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje ir memorializacija (įamžinimu);
įgaliotos įstaigos funkcijos yra finansuojamos iš Centrui skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. 4.
šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, bendradarbiauja su Vyriausybės įgaliota įstaiga atliekamų tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) srityse, keičiasi aktualia informacija ir duomenimis, kurie reikalingi Vyriausybės įgaliotos įstaigos projektų vykdymui ir organizavimui.“
Šiugždinienė 2024-06-04 1(7)
pritarus 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 28 pastabai, siūlome patikslinimą, nustatant, kad atitinkamos institucijos Seimui teikia (o ne siūlo) kandidatus į Tarybos narius. Atsižvelgus ir pritarus iš dalies 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 29 pastabai, siūlome suredaguoti įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja rekdacija dėstomo 7 straipsnio 2 dalies 5 sakinį. Be kita ko, atsižvelgus į tai, jog į Centro tarybą siekiama suburti narius iš skirtingų mokslo krypčių, siūlome nustatyti, kad Lietuvos universitetų rektorių konferencija pateikia keturis asmenis, iš kurių vienas parenkamas turintis aukštąjį universitetinį istorinį išsilavinimą, antras - teisinį, trečias – ekonominį, ketvirtas
Seimas. Taryba sudaroma iš 11 asmenų
Tarybą sudaro: penki keturi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pasiūlyti pateikti asmenys turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, įgytą vienam baigus istorijos studijų krypties studijas, kitam – ekonomikos studijų krypties, trečiam – teisės studijų krypties, o paskutiniam - vadybos studijų krypties studijas; vienas Lietuvos muziejų asociacijos pasiūlytas pateiktas asmuo; vienas Lietuvos istorijos instituto pasiūlytas pateiktas asmuo; du Seimo pasiūlyti asmenys (vienas atrenkamas iš Seimo mažumos pasiūlytų pretendentų, kitas iš Seimo daugumos pasiūlytų pretendentų. Šiuos pretendentus atrenka Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rekomendacijas) du Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikiami asmenys, kurių vieną ši komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rekomendacijas, atrenka iš Seimo mažumos pasiūlytų kandidatų, o kitą – iš Seimo daugumos pasiūlytų kandidatų; vienas Lietuvos Respublikos Prezidento pasiūlytas pateiktas asmuo; vienas Vyriausybės pasiūlytas pateiktas asmuo; vienas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pateiktas asmuo. Į Tarybą siūlomi nariai atrenkami juos siūlančių institucijų nustatyta tvarka. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma skiria Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pritarti
Šiugždinienė 2024-06-04
Nr. 4 Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto
taip: ,,7.
Kai Taryboje atsiranda laisva Tarybos nario vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, pasiūliusią pateikusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas pasiūlyti pateikti Seimui naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas Tarybos narys, kurio įgaliojimai nutrūko nepasibaigus kadencijai, pabaigos.“
Šiugždinienė 2024-06-04
Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8. Taryba, likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Tarybos kadencijos pabaigos, kreipiasi į Tarybos narius siūlančias teikiančias institucijas dėl naujų kandidatų į Tarybą siūlymo Seimui.“
Šiugždinienė 2024-06-041
Argumentai: Žr. prie pasiūlymo Nr. 4 Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto
taip: ,,10. Kai Taryba atsistatydina in corpore, naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Tarybos atsistatydinimo in corpore pareiškimo gavimo dienos kreipiasi į institucijas ir organizacijas, pasiūliusias pateikusias Tarybos narius, prašydama per ne ilgesnį negu vieno mėnesio laikotarpį pasiūlyti pateikti pretendentus į Tarybos narius. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija šaukia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Tarybos pirmininko pavaduotojas išrenkamas tokia pačia tvarka, kaip ir Tarybos pirmininkas.“ Pritarti 47.
Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė 2024-06-041
Argumentai: Atsižvelgus ir pritarus 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 31 pastabai, siūlome suderinti Įstatymo projekto
Mokslo ir studijų įstatymo terminija. Atsižvelgus į tai, kad Įstatymo projekte yra numatytas Centro tarybos dalyvavimas Centro valdyme, siūlome patikslinti specialius išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimus. Be kita ko, įvertinus 2023 m. gruodžio 28 d. registruotą Seimo narių grupės pasiūlymą dėl Tarybos nariui keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, siūloma patikslinti ir suderinti su tuo susijusias Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto
taip: ,,3. Tarybos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinio laipsnio išsilavinimą kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą savo profesinės veiklos srityje ir (ar) vadovavimo patirties savo profesinės veiklos srityje ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį ir (ar) 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį. Tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos. Asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neprisipažino Lietuvos Respublikai yra slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis.“ Pritarti 48.
Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė 2024-06-041
Argumentai: Atsižvelgus ir pritarus 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 38 pastabai, siūlome atsisakyti Įstatymo projekto
perteklinio reguliavimo. Pritarus 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 39 pastabai, siūloma patikslinti, kad Tarybos nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto
taip: ,,12. Taryba finansuojama iš Centro lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos Tarybai, turi būti numatytos Centro metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms Tarybos funkcijoms atlikti. Tarybos veiklą techniškai aptarnauja Centras. Už Tarybos narių veiklą atlyginama Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Tarybos nariams už jų darbą apmokama Lietuvos
atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti
Šiugždinienė 2024-06-041
Argumentai: Atsižvelgus ir pritarus 2023 m. gruodžio 13 d.
Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 40 ir 41 pastaboms, siūlome patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei atsisakyti reguliavimo, kuris nedera su naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią Vyriausybė nustato konkursų organizavimo tvarką. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto
taip: ,,1. Taryba:
1) Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą;
2) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro ilgalaikįus strateginįus veiklos planusą ir metinį veiklos planą, atlieka jų įgyvendinimo kontrolę;
3) nustato Centro generaliniam direktoriui metinius veiklos tikslus ir prižiūri jo veiklą; 3)4) teikia siūlymus Centro generaliniam direktoriui ir Seimui dėl Centro veiklos ir valdymo, dėl mokslinių ir taikomųjų tyrimų krypčių įgyvendinimo; 4)5) svarsto Centro generalinio direktoriaus teikiamą Centro veiklos metinę ataskaitą. Nepritarus Centro veiklos metinei ataskaitai, teikia Seimui siūlymus dėl Centro valdymo ir veiklos gerinimo; pateikia nuomonę dėl Centro generalinio direktoriaus teikiamos Centro veiklos metinės ataskaitos; 5)6) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašą ir teikia pastabas ir siūlymus dėl šių reikalavimų įgyvendinimo specialiuosius reikalavimus į Centro padalinių vadovų pareigas priimamiems asmenims; 6)7) Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro biudžeto paskirstymo aprašą.
Tarybos prašymu Centro generalinis direktorius privalo pateikti Centro finansinesius dokumentus ir ataskaitas; 7)8) tvirtina atrankos į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašą; 8)9) skelbia ir organizuoja vykdo pretendentų atranką į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas; 9)10) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus;
10) 11) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro Mokslo krypties komisijos sudėtį ir jos nuostatus.”
2024-06-04
Argumentai: Papildomi reikalavimai Centro valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis buvo nustatyti Seimo nutarimo „Dėl Totalitarinių režimų tyrimų centro nuostatų patvirtinimo“ projekte Nr. XIVP-3380. Atsižvelgus į 2023-12-13 Seimo teisės departamento išvadą dėl projekto XIVP-3380 ir jos 44 pastabą, kurioje nurodyta, kad tokie papildomi reikalavimai turi būti reguliuojami įstatymo, teikiame šį pasiūlymą. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnio trečiąjį skirsnį nauja redakcija išdėstomu nauju 11 straipsniu, buvusį Įstatymo projekto 1 straipsnio nauja redakcija dėstomą 11 straipsnį laikyti 13 straipsniu: ,,11 straipsnis.
Papildomi reikalavimai
sutartis
darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, privalo pateikti duomenis ir atskleisti informaciją apie ryšius, susijusius su dalyvavimu okupacinių režimų represinėse struktūrose ir (ar) mokymąsi tų struktūrų mokyklose; apie bendradarbiavimą su tomis struktūromis; duomenis apie dalyvavimą komunistų partijoje einant vadovaujančių darbuotojų pareigas. 2. 2. Komunistų partijos vadovaujantiems darbuotojams yra priskiriami Lietuvos komunistų partijos centro komiteto (LKP CK) sekretoriai, padalinių vadovai (iki skyrių instruktorių imtinai), rajonų komitetų sekretoriai, padalinių vadovai ir instruktoriai, įmonių ir organizacijų etatiniai partijos sekretoriai. 3. 3. Duomenų pateikimo, jų patikrinimo tvarką ir atsakomybę už jų teisingumą nustato Centro generalinis direktorius.“
sprendimas ir pasiūlymai: Pritarti įstatymo projektui NR. XIVP-2343(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Seimo narių, Vyriausybės, bei kitų suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš – 1, susilaikė – 1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Tomas Vytautas Raskevičius, Andrius Navickas. . Komiteto pirmininkas (Parašas) Tomas Vytautas Raskevičius Inga Strazdė (0 5) 209 6824
2024-06-13
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis, komiteto nariai: Angelė Jakavonytė, Vytautas Kernagis, Silva Lengvinienė, Liuda Pociūnienė, Robertas Šarknickas, Stasys Tumėnas, Kęstutis Vilkauskas. Komiteto biuro vedėja Agnė Jonaitienė, komiteto biuro patarėjos: Milda Gureckienė, Aušra Pocienė, Deimantė Pukytė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Seimo narė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos Respublikos Seimo narys Audronis Ažubalis, Lietuvos Respublikos Seimo narys Valdas Rakutis, Lietuvos Respublikos Prezidento patarėjas Pranas Žukauskas, Lietuvos Respublikos kultūros viceministras Rimantas Mikaitis, Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos Teisės ir žmogiškųjų išteklių skyriaus vedėjas Virginijus Varnaitis, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Lietuvos istorijos tyrimų ir atminties kultūros darbuotojų profesinės sąjungos valdybos narys Raimundas Kaminskas, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Lietuvos istorijos tyrimų ir atminties kultūros darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkė Elena Matulionienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-132 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas. 1.
redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio reikėtų atsisakyti kaip deklaratyvaus, perteklinio ir nenustatančio jokio reguliacinio pobūdžio normų. Pažymėtina, kad, vadovaujantis teisėkūros sistemiškumo principu, ir taip savaime suprantama, kad jeigu konkrečiame įstatyme nėra nustatomas specialus, tame įstatyme išskirtinai suprantamas ir taikomas sąvokų turinys, šių sąvokų turinys turėtų būti suprantamas ir taikomas taip, kaip jis apibrėžtas atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiuose tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose. Pritarti Pritartina Teisės departamento pasiūlymui atsisakyti Įstatymo 2 straipsnio kaip perteklinio ir nenustatančio konkrečių reguliacinio pobūdžio normų. Sisteminis teisės aktų aiškinimas taip pat pagrįstų minėto straipsnio atsisakymą. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
Totalitarinių režimų tyrimo centras (toliau – Centras) yra steigiamas valstybės funkcijoms atlikti, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „biudžetinė“ įrašytinas žodis „valstybės“ (Biudžetinių įstaigų įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., 6 straipsnio 1 dalis). Pritarti Pritartina Teisės departamento pastabai ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 6 straipsnio 1 dalį, teiktina tokia 3 straipsnio 1 dalies formuluotė (suderinta su Nuostatų 1 punktu iš dalies atsižvelgiant į Teisės departamento 3 pastabą):
„1. Totalitarinių režimų tyrimų centras (toliau –
Centras) yra valstybės biudžetinė įstaiga, vykdanti totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, įamžinimą (memorializaciją).“
kanceliarijos Teisės departamentas
1 3.
Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje vartojamos formuluotės „totalitarinių režimų okupacijų veikimas“ turinys yra tikslus ir teisingai atliepia šį istorinį teisinį faktą. Pažymėtina, kad okupacija ne „veikia“; ji yra tiesiog trunkantis laikinas kitos valstybės teritorijos (ar jos dalies) užėmimo ir faktinio valdymo laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodį „veikimo“. Be to, šioje dalyje po žodžio „nusikaltimų“ įrašytinas žodis „įvykdytų“ bei vietoj žodžių „memorializaciją (įamžinimą) vartoti formuluotę „įamžinimą (memorializaciją). Pastaroji formuluotė vartotina ir kituose straipsniuose, pvz. 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 6 straipsnio 13 dalies 2 punkte ir kt. Pritarti iš dalies Nepritartina Teisės departamento pastabai, kad formuluotė „totalitarinių režimų okupacijų veikimas“ yra netiksli ir kad išbrauktinas žodis „veikimas“. Totalitarinių režimų veikimas yra režimą vykdančių subjektų veikimas. Po žodžio „nusikaltimų“ įrašytas žodis
„įvykdytų“ būtų perteklinis, sugriautų sakinio sintaksinę struktūrą. Pritartina
siūlymui vartoti formuluotę „įamžinimą (memorializaciją)“, nes taip pirmenybė teiktina lietuviškam žodžiui (terminui). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
įstatymo 3 straipsnio 1 dalies nuostatos tikslintinos redakciniu požiūriu, nes iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar Centras, pasitelkdamas mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą), vykdo totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, ar, vis dėlto, Centras, taikydamas mokslinius ir taikomuosius tyrimus, vykdo totalitarinių režimų okupacijų, nusikaltimų, įvykdytų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą).
Taip pat siūlytina šią nuostatą suderinti su keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatytu Centro veiklos tikslu, nes veiklos tikslą apibrėžianti 4 straipsnio nuostata nuo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies formuluotės skiriasi reikšmingai. Pritarti iš dalies Nepritartina Teisės departamento pasiūlymui redakciniu požiūriu patikslinti 3 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes iš formuluotės aišku, kad Centras vykdo ir totalitarinių režimų okupacijų veikimo, ir nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, taikydamas mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, įamžinimą. Pritartina nuostatos suderinimui su Įstatymo 4 straipsnio 1 dalimi ir siūlytina tokia 4 straipsnio 1 dalies formuluotė (suderinta su Nuostatų 9 punktu): „1. Centro veiklos tikslas – totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimas, tyrimas, sklaida, įamžinimas (memorializacija) pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus.“
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 3 dalies formuluotėje prieš žodį „viešasis“ įrašytini žodžiai
„ribotos civilinės atsakomybės“ (Biudžetinių įstaigų įstatymo,
įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 1 dalis).
Pritarti Pritartina Teisės departamento pastabai ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 2 straipsnio 1 dalį, teiktina tokia Įstatymo 3 straipsnio 3 dalies formuluotė:
„Centras yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis
juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Totalitarinių režimų tyrimų centras.“
kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo 4 ir 5 straipsnių dalys nenumeruotinos. Pritarti Pritartina Teisės departamento pastabai, kad Įstatymo 4 ir 5 straipsnių dalys nenumeruotinos, nes, jei įstatymo straipsnį sudaro tik viena dalis, ji nenumeruojama. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnyje po žodžių „pasipriešinimo (rezistencijos)“ įrašytini žodžiai „okupaciniams režimams“. Nepritarti Nepritartina Teisės departamento pasiūlymui, nes žodžių „okupaciniams režimams“ įrašymas būtų perteklinis – 4 straipsnio 1 dalyje okupacijos žodis (terminas) jau vartojamas. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
į tai, kad Centro vykdomi moksliniai ir taikomieji tyrimai turėtų būti laikomi ne Centro veiklos tikslas (mokslinių ir taikomųjų tyrimų vykdymas yra mokslo ir studijų institucijų pagrindinis tikslas), o tik kaip priemonė jo veiklos tikslui pasiekti, keičiamo įstatymo 4 straipsnyje siūlome išbraukti žodžius „taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus“. Pažymėtina, kad mokslinių ir taikomųjų tyrimų vykdymas gana išsamiai aptartas keičiamo įstatymo 5 straipsnyje, nustatančiame konkrečius Centro uždavinius.
Nepritarti Nepritartina Teisės departamento pastabai, nes moksliniai ir taikomieji tyrimai yra sudėtinė ir itin svarbi Centro veikla, o ne „priemonė“ veiklos tikslui pasiekti. Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo 4 straipsnio 14 dalis apibrėžia: „14. Mokslinė veikla – mokslinių žinių kūrimas, kūrybinė veikla, vykdoma taikant mokslinių tyrimų metodus.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1
keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto nuostatą iki dvitaškio siūlome dėstyti taip: „vykdant mokslinius tyrimus pažinti, įvertinti ir vykdyti informacijos sklaidą apie:“. Atitinkamai turėtų būti pakoreguotos šio punkto a-c papunkčių formuluotės. Nepritarti Nepritartina Teisės departamento pasiūlymui, nes 5 straipsnio 1 punkto nuostatos išplėtimas iki dvitaškio būtų perteklinis ir neaiškiomis padarytų esamas normines nuostatas, neaiškią straipsnio struktūrą, kuri dabar yra keturnarė ir atliepianti Centro tikslą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
įstatymo 5 straipsnio 1 punkto c papunktyje po žodžio „režimų“ įrašytinas žodis „okupacijų“. Nepritarti Nepritartina Teisės departamento pasiūlymui 5 straipsnio 1 punkto c papunktyje įrašyti žodį „okupacijų“, nes tai būtų perteklinis žodis. Minėtas punktas nurodo būtent totalitarinius režimus, o ne totalitarinių režimų okupacijų laikotarpius (tai nurodo 5 straipsnio 1 punkto a papunktis). 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
įstatymo 5 straipsnio 2 punkte vietoj žodžio „visų“ siūlytina įrašyti žodžius „jo vykdomų“. Pritarti iš dalies Pritartina iš dalies Teisės departamento pasiūlymui, bet siūlytina 5 straipsnio 2 punkte vietoje žodžių „jo vykdomų“ įrašyti „Centro vykdomų“.
Teiktina tokia 5 straipsnio 2 punkto formuluotė:
„2) užtikrinti Centro vykdomų mokslinių tyrimų
integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, dalyvauti tarptautinėse mokslinių tyrimų programose.“
kanceliarijos Teisės departamentas
3
aiškus keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto nuostatos iki dvitaškio, nustatančios, kad Centro uždavinys yra vykdyti taikomuosius tyrimus ir jų sklaidą, turinys. Galbūt turima omenyje taikomųjų tyrimų rezultatų sklaida. Nepritarti Nepritartina Teisės departamento pastabai, nes 5 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos iki dvitaškio turinys yra aiškus – taikomųjų mokslinių tyrimų ir jų sklaidos vykdymas. Tyrimo rezultatai yra tik dalis taikomųjų mokslinių tyrimų, sklaida gali apimti ir planuojamą atlikti ar atliekamą taikomąjį mokslinį tyrimą, t.y. eksperimentinius ir (arba) teorinius darbus. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
13Svarstytina,
ar keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto a papunktyje vietoj žodžių „teisinį nusikaltimų įvertinimą“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „teisinį įvykdytų veikų įvertinimą“, nes ar vykdyta veika laikoma nusikaltimu bei tokios nusikalstamos veikos kvalifikavimo funkcija priskirtina baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Nepritarti Nepritartina Teisės departamento pasiūlymui, nes 5 straipsnio 3 punkto a papunktyje tikslingai vartojama „nusikaltimo“ sąvoka (ją suvokiant Baudžiamojo kodekso 10 ir 11 straipsnių apibrėžtimis). Centras turi teisę inicijuoti teisinį nusikaltimų įvertinimą. Centras neturi teisės ir kompetencijos atlikti teisinį nusikaltimų įvertinimą, kvalifikuoti nusikalstamą veiką, nes tai iš tiesų atlieka baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 14.
Keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto c papunktyje siūlome išbraukti perteklinius ir šiek tiek klaidinančius žodžius „Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtas“, nes Vyriausybė neskiria vykdyti tyrimų programų (Vyriausybė gali patvirtinti mokslinių tyrimų programą, paraiškų dalyvauti joje teikimo tvarką, vykdymo sąlygas, finansuoti jos vykdymą, bet ne paskirti vykdyti). Be to, manytina, kad Centras galėtų dalyvauti ne tik Vyriausybės tvirtinamose mokslinių tyrimų programose. Pritarti Pritartina Teisės departamento pasiūlymui ir teiktina tokia Įstatymo 5 straipsnio 3 punkto c papunkčio formuluotė:
„c) vykdant tikslines Lietuvos Respublikos
Vyriausybės patvirtintas mokslinių tyrimų programas.“
4
įstatymo 5 straipsnio 4 punkto nuostatoje iki dvitaškio bei c papunktyje reikėtų aiškiai nurodyti, kieno (kokio objekto, dalyko, reiškinio) memorializaciją (įamžinimą) vykdytų Centras. Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio punkto a papunkčiui, kuriame nustatomas Centro uždavinys vykdyti jų (neatskleidžiant, kas tie jie) muziejinę reprezentaciją. Pritarti iš dalies Nepritartina Teisės departamento pastabai, kad Įstatymo 5 straipsnio 4 punkto nuostatoje iki dvitaškio bei c papunktyje reikia nurodyti įamžinimo objektą (turinį, dalyką), nes tai jau nurodyta Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, 4 straipsnio 1 dalyje. Tačiau 5 straipsnio 4 punkto c papunktį reikia suderinti su Įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi ir visame teisės akte vartoti formuluotę „įamžinimą (memorializaciją)“. Teiktina tokia 5 straipsnio 4 punkto c papunkčio formuluotė:
„c) organizuojant įamžinimą (memorializaciją)
įvairiomis materialiomis ir nematerialiomis formomis.“ Analogiškai reikia suderinti 5 straipsnio 4 punktą.
Teiktina tokia 5 straipsnio 4 punkto formuluotė:
„4) įgyvendinti įamžinimą (memorializaciją):“
Nepritartina 5 straipsnio 4 punkto a papunkčio išplėtimui, nes tai būtų pertekliniai žodžiai. Tačiau siūlytina atsisakyti žodžio „jų“, nes neaišku, kieno muziejinė reprezentacija organizuojama. Teiktina 5 straipsnio 4 punkto a papunkčio formuluotė:
„a) organizuojant muziejinę reprezentaciją.“
kanceliarijos Teisės departamentas
16. Manytume, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnį reikėtų papildyti nuostatomis, numatančiomis, kad Centras atlieka ir kituose įstatymuose jam nustatytus uždavinius. Pritarti Pritartina Teisės departamento pasiūlymui įvesti naują 5 straipsnio 5 dalį, tik reikėtų ją papildyti žodžiais „bei teisės aktuose“ (uždavinys Centrui gali būti nustatytas poįstatyminiame teisės akte). Teiktina tokia 5 straipsnio naujos 5 dalies formuluotė: „Centras atlieka ir kituose įstatymuose ir teisės aktuose jam nustatytus uždavinius.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1
į keičiamo įstatymo 6 straipsnio pavadinimą, siūlytume 6 straipsnio 1 dalį dėstyti kaip paskutinę šio straipsnio dalį, joje vietoj žodžių „Centrą sudaro“ įrašant žodžius „Centre sudaromas“. Pritarti iš dalies Pritartina Teisės departamento pasiūlymui Įstatymo 6 straipsnio 1 dalį dėstyti 6 straipsnio nauja 14 dalimi (paskutine), išlaikant Centro valdymo ir struktūros struktūrines dalis. Nepritartina Teisės departamento pasiūlymui vietoj žodžių „Centrą sudaro“ įrašyti žodžius „Centre sudaromas“, nes Okupacijų ir laisvės kovų muziejus jau yra įsteigtas, o nėra steigiamas dabar ar nebus steigiamas ateityje. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-136 18.
Pastebėtina, kad keičiamo įstatymo 6 straipsnyje, kurio pavadinimas implikuoja, kad jame turėtų būti reglamentuojamos esminės bendrosios Centro valdymo ir struktūros nuostatos, vis dėlto, nustatomos beveik tik Centro direktoriaus statusą, reikalavimus asmeniui, užimančiam šias pareigas, jo įgaliojimus, skyrimą į pareigas ir atleidimą iš jų nustatančios normos. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo, siūlome visas keičiamo įstatymo 6 straipsnio normas, reglamentuojančias su Centro vienasmeniu valdymo organu – generaliniu direktoriumi, susijusias nuostatas, dėstyti atskirame straipsnyje
„Centro generalinis direktorius“ (analogiškai kaip dėstomos nuostatos,
susijusios su kitu Centro valdymo organu – Taryba). Atitinkamai keičiamo įstatymo 6 straipsnyje turėtų likti tik šio straipsnio 1, 2 ir 13 dalys. Nepritarti Nepritartina Teisės departamento pasiūlymui, nes 6 straipsnio pavadinimas „Centro valdymas ir struktūra“ tiesiogiai nurodo, kad straipsnyje reglamentuojamas Centro valdymas ir struktūra. Pastaroji logiškai pateikiama straipsnio pabaigoje, t.y. 13 dalyje. Atskiro straipsnio „Centro generalinis direktorius“ įvedimas neproporcingai išplėstų Įstatymą. Be to, logiškai ir nuosekliai 7 straipsnyje pristatomas antrasis valdymo organas (kolegialus) – Taryba. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7
įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „balsavimo Seimo“ įrašytini žodžiai „balsavimo Seime“. Pritarti Pritartina Teisės departamento pasiūlymui, kuris yra redakcinio pobūdžio. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje reikėtų nurodyti, kiek laiko Centro generalinis direktoriaus pareigas laikinai (kol nepaskirtas naujas direktorius) gali ir toliau eiti direktorius, kurio kadencija pasibaigusi.
Be to, šioje dalyje vietoj žodžių „ir jis negali laikinai eiti šių pareigų“ įrašytini žodžiai „anksčiau laiko“ (nes, kai valstybės pareigūno įgaliojimai nutrūksta, jis ne laikinai, o apskritai nebegali užimti savo pareigų). Nepritarti Nepritartina Teisės departamento pasiūlymui, nes formuluočių „kol paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius“ / „kol nepaskirtas naujas direktorius“ turinys yra toks pats. Konkretus laiko trukmės nurodymas suponuotų reglamentavimo neaiškumą, nes Centro generalinis direktorius, kurio kadencija pasibaigusi, laikinai pareigas gali eiti tol, kol paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius. Nepritartina Teisės departamento siūlymui 6 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „ir jis negali laikinai eiti šių pareigų“ įrašyti žodžius „anksčiau laiko“, nes tai pertekliniai žodžiai. Centro direktorius gali laikinai eiti direktoriaus pareigas, kai, pavyzdžiui, baigiasi jo kadencija. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
21Svarstytina,
keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostata, numatanti, kad tuo atveju, kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, šias pareigas laikinai eina Tarybos paskirtas, esant Seimo valdybos pritarimui, Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Įvertinus tai, kad Centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, svarstytina, ar ne pats Seimas arba Seimo valdyba turėtų (nesant įsteigtos direktoriaus pavaduotojo pareigybės), kol nėra paskirtas Centro generalinis direktorius, pavesti laikinai eiti Centro generalinio direktoriaus pareigas.
Taip pat pažymėtina, kad keičiamame įstatyme turėtų būti aptarti reikalavimai, keliami asmeniui, kuriam būtų pavedama laikinai eiti Centro generalinio direktoriaus pareigas, t. y. aiškiai nurodyti, ar visi šio straipsnio 4 dalyje keliami reikalavimai būtų taikomi tokiam asmeniui, o jeigu ne – būtent kurie būtų taikomi (ar netaikomi). Nepritarti Nepritartina Teisės departamento pasiūlymui, nes Įstatymo 6 straipsnio 8 dalies nuostata aiškiai sako, kad „šias pareigas laikinai eina Tarybos paskirtas, esant Seimo valdybos pritarimui, Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.“ Taigi asmuo laikinai direktoriaus pareigas eina paskirtas Tarybos, bet esant Seimo valdybos pritarimui (taip įtraukiama Centro savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija). Siūlymas, kad ne Taryba, o Seimas ar Seimo valdyba paskirtų asmenį laikinai eiti Centro direktoriaus pareigas, būtų perteklinis. Taip pat pažymėtina, kad naujų reikalavimų įvedimas asmeniui, kuriam būtų pavedama laikinai eiti Centro generalinio direktoriaus pareigas, būtų perteklinis, nes Tarybos nariui taikomi reikalavimai nustatyti Įstatymo 7 straipsnio 3, 4 dalyse. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11
įstatymo 6 straipsnio 11 dalį siūlome patikslinti, nurodant, kad Centro generalinis direktorius gali inicijuoti laikinas konsultacines grupes iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų atstovų, suderinęs su šių organizacijų vadovais. Pritarti Pritartina Teisės departamento pasiūlymui, teiktina tokia 6 straipsnio 11 dalies formuluotė: „11.
Centro generalinis direktorius strateginiais Centro veiklos, programų sudarymo ir jų įgyvendinimo klausimais gali inicijuoti laikinas konsultacines grupes iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų atstovų, suderinęs su šių organizacijų vadovais.“
kanceliarijos Teisės departamentas
teisinio aiškumo bei keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo ir nuoseklumo, keičiamo įstatymo turėtų būti papildytas straipsniu, įtvirtinančiu Centro generalinio direktoriaus kompetenciją ir atskaitomybę (analogiškai kaip dėstomos nuostatos, susijusios su kitu Centro valdymo organu – Tarybos kompetencija). Nepritarti Nepritartina Teisės departamento pasiūlymui papildyti Įstatymą straipsniu, įtvirtinančiu Centro generalinio direktoriaus kompetenciją ir atskaitomybę, nes tai reglamentuoja kiti teisės aktai. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnis nustato biudžetinės įstaigos vadovo kompetenciją. Atskaitomybę reglamentuoja Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas, kurio 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvi nuostata: „1. Kiekvienas viešojo sektoriaus subjektas atsiskaito už savo veiklą teikdamas ataskaitas.“
kanceliarijos Teisės departamentas
131
įstatymo 6 straipsnio 13 dalies 1 punkte reikėtų atkleisti nuostatos, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui, turinį, nes jau ankstesnėje šio punkto nuostatoje numatyta, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją techniškai aptarnauja Centras.
Tuo atveju, jeigu Centro vykdomas komisijos techninis aptarnavimas neapima minimo „komisijos veiklos finansavimo“, šis finansavimas turėtų būti aiškiai apibrėžtas, pavyzdžiui, numatant, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti Pritartina Teisės departamento pasiūlymui Įstatymo 6 straipsnio 13 dalies 1 punktą papildyti nuostata, apibrėžiančia Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos narių darbo apmokėjimą. Iš tiesų techninis komisijos aptarnavimas ir Komisijos narių darbo apmokėjimas yra du skirtingi teisinio reguliavimo dalykai. Teiktina tokia Įstatymo 6 straipsnio 13 dalies 1 punkto formuluotė:
„1) Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių
komisija. Ši komisija yra kolegiali patariamoji juridinio asmens teisių neturinti institucija, teikianti Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo. Komisijos sudėtį ir jos nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Taryba.
Komisiją sudaro du Centro atstovai (komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas, turintys aukštąjį universitetinį istorijos arba teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį), po vieną atstovą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos. Komisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Komisiją techniškai aptarnauja Centras. Komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui. Komisijos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas
132
25Pažymėtina,
kad keičiamo įstatymo 6 straipsnio 13 dalies 2 punkte nurodyto subjekto – viešosios įstaigos „Fondas „Atmintis, negalime vadinti nei padaliniu, nei kažkokiu kitokiu juridiniu vienetu, priklausančiu Centro struktūrai. Viešoji įstaiga apskritai yra savarankiškas juridinis asmuo, todėl negali būti laikoma nei biudžetinės įstaigos struktūrine dalimi, nei kažkaip kitaip „prie biudžetinės įstaigos veikianti“. Šią viešąją įstaigą steigia, įstatus tvirtina, veiklą apsprendžia bei valdymo tvarką nustato ne Centro valdymo organai, jos darbuotojus į pareigas priima ir atleidžia iš jų, darbo užmokestį nustato ir moka ne Centro vadovas. Pabrėžtina, kad Centras kaip biudžetinė įstaiga negali būti viešosios įstaigos dalininku.
Viešosios įstaigos dalininku yra valstybė, o atitinkama valstybės institucija ar įstaiga gali tik įgyvendinti valstybės kaip viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas. Apskritai viešosios įstaigos steigimo, jos veiklos, valdymo klausimai nėra Centro įstatymo, o šios viešosios įstaigos steigimą reglamentuojančio įstatymo bei šios viešosios įstaigos steigimo dokumentų reguliavimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba šio punkto apskritai atsisakyti, arba šią nuostatą dėstyti atskiru straipsniu, nustatančiu šios viešosios įstaigos steigimo (jeigu ji turės būti įsteigta pagal šį įstatymą) ir veiklos pagrindinius aspektus, valstybės kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją. Be to, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 13 dalies 2 punkto nuostatos derintinos su Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, nustatančiomis viešųjų įstaigų, kurių savininkė valstybė, valdymą bei finansavimą. Pritarti Pritartina Teisės departamento pastaboms ir argumentams ir siūlytina atsisakyti 6 straipsnio 13 dalies 2 punkto (kaip ir Nuostatų 28.2 papunkčio). Kita vertus, siūlytina, kad fondo „Atmintis“ steigėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė viešosios įstaigos įstatuose nurodytų, kad Totalitarinių režimų tyrimų centras yra dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 8¹ straipsnio 3 dalyje nurodyta: „3. Jeigu dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, Juridinių asmenų dalyvių informacinės sistemos tvarkytojui teikiant duomenis apie šį dalininką nurodoma, kad dalininkė yra valstybė ar savivaldybė (kartu nurodomas valstybės ar savivaldybės kodas), ir pateikiami dalininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos pavadinimas, teisinė forma, kodas, buveinė.“
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 7 straipsnio pavadinime prieš žodį „įgaliojimų“ įrašytini žodžiai „Tarybos ir jos narių“.
Pritarti Pritartina Teisės departamento pasiūlymui, teiktina tokia 7 straipsnio pavadinimo formuluotė: „7 straipsnis. Taryba, jos sudarymo tvarka, Tarybos ir jos narių įgaliojimų pasibaigimo pagrindai.“
kanceliarijos Teisės departamentas
2
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūlome aiškiai nurodyti, kad Tarybos in corpore, o ne atskirų Tarybos narių kadencija yra 5 metai, t. y. vietoj sakinio „Taryba sudaroma iš 11 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 5 metų kadencijai“ siūlome įrašyti sakinį „Taryba sudaroma 5 metų kadencijai iš 11 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų“. Pritarti Pritartina Teisės departamento pasiūlymui, teiktina tokia 7 straipsnio 2 dalies formuluotė:
„2. Tarybos sudėtį tvirtina Seimas. Taryba sudaroma
asmuo į Tarybos nario pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tarybą sudaro: penki Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pasiūlyti asmenys; vienas Lietuvos muziejų asociacijos pasiūlytas asmuo; vienas Lietuvos istorijos instituto pasiūlytas asmuo; du Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikiami asmenys, kurių vieną ši komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rekomendacijas, atrenka iš Seimo mažumos pasiūlytų kandidatų, o kitą – iš Seimo daugumos pasiūlytų kandidatų; vienas Lietuvos Respublikos Prezidento pasiūlytas asmuo; vienas Vyriausybės pasiūlytas asmuo. Į Tarybą siūlomi nariai atrenkami juos siūlančių institucijų nustatyta tvarka. Tarybos nariai paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma išsirenka Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.“
kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-137 28.
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2, 7, 8 ir 10 dalių nuostatas siūlome patikslinti, nustatant, kad atitinkamos institucijos Seimui teikia (o ne siūlo) kandidatus į Tarybos narius. Nepritarti Nepritartina Teisės departamento pasiūlymui patikslinti Įstatymo 7 straipsnio 2, 7, 8 ir 10 dalių nuostatas, nes jis yra redakcinio pobūdžio. Reikšmingo skirtumo tarp žodžių „siūlo“ ir „teikia“ minėtose nuostatose nėra. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios Seimo struktūrinių padalinių - komitetų ir komisijos funkcijas diskutuotinos, nes Seimo padalinių funkcijų reglamentavimas yra Seimo statuto reguliavimo dalykas. Jei keičiamame įstatyme nebūtų atsisakyta detalaus Seimo padalinių teikiant kandidatus į Tarybos narius funkcijų reglamentavimo, vietoj žodžių „du Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikiami asmenys, kurių vieną ši komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rekomendacijas, atrenka iš Seimo mažumos pasiūlytų kandidatų, o kitą – iš Seimo daugumos pasiūlytų kandidatų“. Pritarti iš dalies Pritartina iš dalies Teisės departamento siūlymui, kuris išdėstytas 27 pastaboje. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
įstatymo 7 straipsnio 1 dalies paskutiniajame sakinyje vietoj žodžių
„išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma skiria“ įrašytini
žodžiai „paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma išsirenka“, nes nei Tarybos pirmininkas, nei jo pavaduotojas į šias pareigas formaliai nėra skiriami (jeigu jie būtų skiriami į šias pareigas, tokį sprendimą turėtų priimti Centro savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija - Seimas). Pritarti Pritartina Teisės departamento siūlymui, kuris išdėstytas 27 pastaboje. 31.
3
keičiamo įstatymo nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymo terminija, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „turintis aukštąjį universitetinį humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinio laipsnio išsilavinimą arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“ įrašytini žodžiai „turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Pritarti Pritartina Teisės departamento pasiūlymui, teiktina tokia Įstatymo 7 straipsnio 3 dalies formuluotė:
„3. Tarybos nariu gali būti skiriamas tik
nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą savo profesinės veiklos srityje ir (ar) vadovavimo patirties savo profesinės veiklos srityje. Tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos. Asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neprisipažino Lietuvos Respublikai slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis.“
kanceliarijos Teisės departamentas
5
įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžio „jo“ įrašytinas žodis „Tarybos“. Be to, šią nuostatą taip pat reikėtų patikslinti, nurodant, kad Tarybos narys ne atšaukiamas iš pareigų, o atleidžiamas. Pritarti Pritartina Teisės departamento pasiūlymui, teiktina tokia Įstatymo 7 straipsnio 5 dalies formuluotė: „5.
Tarybos narys negali būti atleistas iš pareigų nepasibaigus Tarybos kadencijai, išskyrus atvejus, jeigu Tarybos narys atleidžiamas Seimo nutarimu, kai:
1) jis be pateisinamos priežasties praleidžia daugiau kaip 3 iš eilės Tarybos posėdžius;
2) dėl sveikatos būklės negali eiti pareigų;
3) jis teismo pripažįstamas neveiksniu ar ribotai veiksniu tam tikroje srityje;
4) jis netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;
5) jis nebeatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų arba paaiškėja, kad jis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;
6) Vyriausioji tarnybinės etikos komisija priima sprendimą dėl Tarybos nario Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatų šiurkštaus pažeidimo;
7) Seimas visų Seimo narių balsų dauguma pareiškia nepasitikėjimą juo.“
kanceliarijos Teisės departamentas
6
keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalį siūlome papildyti punktu, nustatančiu, kad Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta be atskiro Seimo sprendimo kai jis Seimo ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas. Pritarti Pritartina Teisės departamento pasiūlymui 7 straipsnio 6 dalį papildyti nauju 4 punktu. Teiktina tokia 7 straipsnio 6 dalies formuluotė:
„6. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta be atskiro
Seimo sprendimo tą pačią dieną, kai:
1) jis atsistatydina;
2) pasibaigia jo kadencija ir į šias pareigas paskiriamas kitas Tarybos narys;
3) jis miršta;
4) jis Seimo ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas.“
kanceliarijos Teisės departamentas
7
įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas Tarybos narys, kurio įgaliojimai nutrūko nepasibaigus kadencijai“ įrašytini žodžiai „iki Tarybos kadencijos“.
Pritarti Pritartina Teisės departamento pasiūlymui, teiktina tokia 7 straipsnio 7 dalies formuluotė:
„7. Kai Taryboje atsiranda laisva Tarybos nario
vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, pasiūliusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas pasiūlyti Seimui naują Tarybos narį iki Tarybos kadencijos pabaigos.“
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 7 straipsnis pildytinas nuostatomis, nustatančiomis galimą Tarybos narių pareigų užėmimą ar Tarybos veiklos sąlygas tuo atveju, kai pasibaigus Tarybos kadencijai, nauji Tarybos nariai dar nepaskirti. Nepritarti Nepritartina Teisės departamento pasiūlymui papildyti 7 straipsnį nuostatomis, nustatančiomis galimą Tarybos narių pareigų užėmimą ar Tarybos veiklos sąlygas tuo atveju, kai pasibaigus Tarybos kadencijai, nauji Tarybos nariai dar nepaskirti, nes Įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato, kad „Tarybos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja daugiau kaip pusė Tarybos narių“; 3 dalis nustato, kad „Tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės visų Tarybos narių balsų dauguma“. Be to, Įstatymo 7 straipsnio 9, 10 dalys nustato Tarybos veiklą, kai Taryba atsistatydina in corpore nepasibaigus Tarybos narių kadencijai. 36. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8
įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje siūlome nurodyti, kad į institucijas, teikiančias kandidatus į Tarybos narius Seimui, kreipiasi ne pati Taryba, o Tarybos pirmininkas. Pritarti Pritartina Teisės departamento pasiūlymui, teiktina tokia 7 straipsnio 8 dalies formuluotė:
„8. Tarybos pirmininkas, likus ne mažiau kaip 60
dienų iki Tarybos kadencijos pabaigos, kreipiasi į Tarybos narius siūlančias institucijas dėl naujų kandidatų į Tarybą siūlymo Seimui.“ 37.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9
įstatymo 7 straipsnio 9 dalies formuluotėje „nepasibaigus Tarybos narių kadencijai“ brauktinas žodis „narių“. Pritarti Pritartina Teisės departamento pastabai, teiktina tokia 7 straipsnio 9 dalies formuluotė:
„9. Taryba turi teisę atsistatydinti in corpore
nepasibaigus Tarybos kadencijai. Jeigu Taryba atsistatydina in corpore, visų Tarybos narių įgaliojimai nutrūksta, kai iš naujo sudaryta Taryba susirenka į pirmąjį posėdį.“
kanceliarijos Teisės departamentas
12
įstatymo 7 straipsnio 12 dalis, nustatanti, kad Taryba finansuojama iš Centro lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto, o Tarybos veiklą techniškai aptarnauja Centras, yra perteklinė ir nelogiška. Pažymėtina, kad Taryba yra Centro valdymo organas, nuo Centro struktūros neatsiejamas valdymo vienetas. Natūralu, kad šis Centro valdymo organas taip pat kaip ir generalinis direktorius, kiti Centro tarnautojai ir darbuotojai finansuojami, t. y. darbo užmokestis ar atlygis už darbą jiems mokamas iš Centrui kaip valstybės biudžetinei įstaigai skirtų asignavimų. Taip pat savaime suprantama, kad Centro valdymo organo veiklą techniškai aptarnauja pats Centras. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, vietoj žodžių „Taryba finansuojama iš Centro lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto“ reikėtų įrašyti žodžius „Tarybos veikla finansuojama iš Centrui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų“. Pritarti Pritartina Teisės departamento pastabai ir argumentams, atsižvelgiant ir į Įstatymo 7 straipsnio 11 dalį, kur reglamentuojama, kad Taryba savo veikloje vadovaujasi Centro nuostatais (Nuostatų 20 punktas nustato, kad „Tarybą techniškai aptarnauja Centras“), teiktina tokia 7 straipsnio 12 dalies formuluotė: „12.
Tarybos veikla finansuojama iš Centrui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų. Lėšos, skirtos Tarybai, turi būti numatytos Centro metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms Tarybos funkcijoms atlikti. Už Tarybos narių veiklą atlyginama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas
12
įstatymo 7 straipsnio 12 dalyje siūloma nustatyti, kad už Tarybos narių veiklą atlyginama Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Tarybos nariai nėra valstybės pareigūnai, todėl jiems už darbą turėtų būti apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taryba nėra atskiras juridinis asmuo, Tarybos nariai tik periodiškai (ne rečiau kaip du kartus per metus) dalyvauja Tarybos posėdžiuose, Tarybos nariams nėra taikomi apribojimai eiti kitas pareigas, dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla, todėl priskirti juos valstybės pareigūnams taip pat nėra teisinio pagrindo. Be to, Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymas nustato tik valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dydžius, bet ne jo mokėjimo tvarką. Pritarti Pritartina Teisės departamento pastabai, į ją atsižvelgta 38 pastaboje. 40. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-139 40.
Atsižvelgiant į Strateginio valdymo įstatymo 9 straipsnyje nustatytus veiklos lygmens planavimo dokumentų tipus bei į šio įstatymo 24 ir 25 straipsnio nuostatas, kuriuose nurodyta, koks subjektas ir kokius planavimo dokumentus tvirtina, tikslintinas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame nurodoma, kad Taryba tvirtina Centro ilgalaikius strateginius veiklos planus ir metinį veiklos planą. Pritarti Pritartina Teisės departamento pastabai, teiktina tokia 8 straipsnio 1 dalies 2 punkto formuluotė:
„2) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina
Centro strateginius veiklos planus, veiksmų planus ir metinius veiklos planus.“
kanceliarijos Teisės departamentas
15
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostata, numatanti, kad Taryba Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašą ir teikia pastabas ir siūlymus dėl šių reikalavimų įgyvendinimo nedera su naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią Vyriausybė nustato konkursų organizavimo tvarką (šia tvarka turi būti vadovaujamasi jeigu Centro padalinio vadovo pareigybė yra valstybės tarnautojo pareigybė). Tuo atveju, jeigu Centro padalinio vadovo pareigybė yra darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, turi būti vadovaujamasi Darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalimi. Atsižvelgiant į tai, siūlytina minėtos nuostatos atsisakyti. Nepritarti Nepritartina Teisės departamento pasiūlymui, nes generalinis direktorius yra Centro valdymo organas (Įstatymo 6 straipsnio 2 dalis), jis turi teisę ir pareigą, kaip numato Nuostatų 17.3. papunktis, organizuoti ir kontroliuoti Centro darbą taip, kad būtų įgyvendinamas Centro veiklos tikslas, uždaviniai ir atliekamos teisės aktuose nustatytos funkcijos.
Centro direktoriaus teisė teikti tvirtinti Tarybai Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašą yra susijusi su Nuostatų 17.12. papunkčiu, nustatančiu, kad Centro direktorius tvirtina Centro valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareigybių aprašymus. Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos konkursus organizuoja Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi Centro direktorius turi teisę teikti tvirtinti Tarybai Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašą, parengtą vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka. Darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalis nustato atvejus, kada atitinkamoms pareigybėms gali būti rengiamas konkursas ir kada turi būti rengiamas konkursas. 42. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
16
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 6 punkte reikėtų atskleisti joje vartojamos formuluotės „Centro biudžetas“ turinį. Nepritarti Nepritartina Teisės departamento pasiūlymui, nes formuluotė „Centro biudžetas“ yra aiški, eksplicitiškai nurodanti į Centro biudžeto pajamų ir asignavimų planą biudžetiniams metams. Formuluotės pildymas būtų perteklinis. 43. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
įstatymo 9 straipsnio 1 dalies konstrukcijoje nėra aišku, ar posėdžio šaukimo pagrindai „savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių reikalavimu“ taikomi abiem posėdį šaukiantiems subjektams, ar tik Tarybos pirmininko pavaduotojui.
Siekiant teisinio aiškumo, žodžius „savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių reikalavimu“ siūlome dėstyti prieš žodžius „šaukia Tarybos pirmininkas“. Pritarti Pritartina Teisės departamento pastabai, teiktina tokia 9 straipsnio 1 dalies formuluotė:
„1. Tarybos posėdis yra pagrindinė Tarybos veiklos
forma. Tarybos posėdžius ne rečiau kaip du kartus per metus savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių reikalavimu šaukia Tarybos pirmininkas, o kai jis negali vykdyti savo pareigų dėl laikinojo nedarbingumo, atostogų ar kitų priežasčių, – Tarybos pirmininko pavaduotojas. Tarybos posėdžiai šaukiami ne vėliau kaip per 2 savaites, kai atsiranda aplinkybės, dėl kurių būtina nedelsiant atlikti Tarybos kompetencijai priskirtas funkcijas.“
kanceliarijos Teisės departamentas
3
įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje po žodžių „pasirašo Tarybos“ įrašytinas žodis „posėdžio“. Pritarti Pritartina Teisės departamento pastabai, teiktina tokia 9 straipsnio 3 dalies formuluotė:
„3. Tarybos nutarimai priimami daugiau kaip pusės
visų Tarybos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Tarybos posėdžio pirmininko balsas. Tarybos nutarimus pasirašo Tarybos posėdžio pirmininkas. Tarybos nutarimai skelbiami Centro interneto svetainėje Tarybos darbo reglamente nustatyta tvarka.“
kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 10 straipsnio nuostatos, reglamentuojančios Tarybos posėdžių organizavimo būdus yra Tarybos darbo reglamento, o ne įstatymo reguliavimo dalykas, todėl siūlytina jų įstatyme atsisakyti.
Pritarti Pritartina Teisės departamento pastabai ir argumentacijai, siūlytina Įstatymo 10 straipsnio Tarybos posėdžių organizavimas nuotoliniu arba mišriuoju būdu atsisakyti, perkeliant jį (visas nuostatas) į Tarybos darbo reglamentą. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo 11 straipsnio pavadinimą siūlome dėstyti taip: „Centro lėšų šaltiniai“. Pritarti Pritartina Teisės departamento pasiūlymui, teiktina tokia Įstatymo 11 straipsnio pavadinimo formuluotė: „11 straipsnis. Centro lėšų šaltiniai:“
kanceliarijos Teisės departamentas
2
įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje prieš žodį „skiriamos“ įrašytini žodžiai
„gali būti“. Taip pat pažymėtina, kad formaliai Seimas savo sprendimais
valstybės biudžeto lėšų neskirsto (Seimas tik priima Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą bei jo pakeitimus). Pritarti Pritartina Teisės departamento pastabai ir atsižvelgiant į Nuostatų 7 pastabą teiktina tokia Įstatymo 11 straipsnio 2 dalies formuluotė:
„2. Atskiroms valstybės programoms įgyvendinti ir
finansuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu gali būti skiriamos papildomos valstybės biudžeto lėšos.“
kanceliarijos Teisės departamentas
1
straipsnio 1 dalyje turėtų būti numatyta išlyga ne tik dėl 2, tačiau ir 3 dalies ankstesnio įsigaliojimo (kurioje nustatytas pavedimas Vyriausybei pertvarkyti biudžetinę įstaigą). Pritarti Pritartina Teisės departamento pastabai, teiktina tokia 2 straipsnio 3 dalies formuluotė:
„3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m.
balandžio 1 d. pertvarko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą.“ 49.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
straipsnio 5 dalies siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes Tarybos pareiga patvirtinti Tarybos darbo reglamentą, nustatyta keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje. Pritarti Pritartina Teisės departamento pasiūlymui atsisakyti
kanceliarijos Teisės departamentas
8
teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnio 8 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, kaip būtų taikomos nuostatos dėl keičiamame įstatyme nustatytų Centro direktoriaus nepriekaištingos reputacijos reikalavimų iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas paskirtam Centro direktoriui, jeigu sąlygos dėl kurių Centro direktorius nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos jau buvo atsiradusios iki šio įstatymo įsigaliojimo arba atsirado jau po įstatymo įsigaliojimo. Nepritarti Nepritartina Teisės departamento pasiūlymui papildyti 2 straipsnio 8 dalį, nes teisinio reguliavimo srityje egzistuoja bendra taisyklė: įstatymas atgal negalioja. Tai, kad naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatyme įstaigų vadovams taikomi griežtesni nepriekaištingos reputacijos reikalavimai (taip pat jiems galioja atskira Vyriausybės patvirtintos formos deklaracija), teisinės situacijos nekeičia. 51. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9
straipsnio 9 dalis brauktina kaip perteklinė, nes pavedimas Vyriausybei jau nustatytas šio straipsnio 3 dalyje. Pritarti Pritartina Teisės departamento pasiūlymui atsisakyti Įstatymo 2 straipsnio 9 dalies kaip perteklinės. 52. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2023-12-13 52.
Pažymime, kad siekiant tinkamai inkorporuoti teikiamą įstatymą į teisės sistemą siūlytina pakeisti (prireikus pripažinti netekusiu galios) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo įgyvendinimo įstatymą, taip pat turėtų būti keičiami įstatymai, kuriuose numatyti atitinkami Centro (Centro generalinio direktoriaus) įgaliojimai ir jų įgyvendinimas bei šiuose įstatymuose nurodytas Centro pavadinimas: Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymas, Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas, Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymas, Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymas, Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymas, Dimisijos karių laipsnių suteikimo ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams-kariams savanoriams ir prieškario Lietuvos kariuomenės kariams įstatymas, Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymas. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Seimas 2022 m. gruodžio 13 d. priimtu Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymu Nr. XIV-1679 nustatė naujus Centro įgaliojimus. Spręsti pagrindiniame komitete
Sąjungos teisės grupė 2024-01-08 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atkreipiame dėmesį, jog Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijai (toliau – Komisija) keliamos užduotys nėra susijusios su Teisingumo ministrui pavestomis valdymo sritimis.
Atsižvelgdami į tai, prašome į Komisijos sudėtį neįtraukti Teisingumo ministerijos atstovo. Nepritarti Nepritartina Teisingumo ministerijos – Lietuvos Respublikos valstybės įstaigos – pasiūlymui neįtraukti Teisingumo ministerijos atstovo į Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją, kuri teikia Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų (patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 7 punktas nustato, kad vienas iš Teisingumo ministerijos veiklos tikslų yra formuoti nacionalinės teisinės sistemos valstybės politiką, 8 punktas nustato vieną iš uždavinių – „8.11. analizuoja Lietuvos Respublikos teisės aktų atitiktį asmens teisėms ir laisvėms ir teikia išvadas Vyriausybei; „8.39. atlieka kitas įstatymų, Vyriausybės nutarimų ir kitų teisės aktų jai pavestas funkcijas“. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta: „1. Ministerija steigiama valstybės politikai formuoti, taip pat jos įgyvendinimui organizuoti, koordinuoti ir kontroliuoti ministrui pavestose valdymo srityse. Valstybės politikos įgyvendinimo funkcijos ministerijai gali būti pavestos tik įstatymų nustatytais atvejais.“ Vyriausybės nutarime „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ nurodyta, kad viena iš Teisingumo ministro valdymo sričių yra
„1.10.2. Asmens teisių ir laisvių apsauga: teisinės paslaugos, vartotojų
teisių apsauga, asmens duomenų apsauga, pramoninės nuosavybės apsauga.“
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kalinių ir tremtinių sąjunga 2024-02-06 Sąvoka genocidas išreiškia esminį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (toliau — LPKTS) veiklos turinį. 1940 metais prasidėjusios represijos, 1941 —1953 metų trėmimai pasižymėjo esminiais genocido elementais: siekiu sunaikinti apibrėžtą dalį Lietuvos gyventojų, sunaikinti kultūrines tradicijas ir vertybes, pakeisti gyventojų, sudėtį, pakeisti socialinius-ekonominius santykius. Todėl žodis genocidas LGGRTC pavadinime yra esminis. Šis žodis iki šiol kliūva buvusiems KGB darbuotojams ir agentams, Komunistų partijos veikėjams ir kitų Sovietų sąjungos represinių institucijų veteranams. Reikalaujame, kad Lietuvos valdžia, Seimas ir Vyriausybė nepasiduotų buvusių sovietinių veikėjų spaudimui ir nuosekliai gintų Lietuvos istorijos kultūros vertybes ir lietuvių tautos nacionalinius interesus. Kadangi LPKTS buvo viena iš įstaigos LGGRTC steigėjų, kreipiamės į Seimo narius ir LGGRTC generalinį direktorių Arūną Bubnį bei Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkę Paulę Kuzmickienę su prašymu, kad nebūtų keičiamas dabar esamas įstaigos pavadinimas. Manome, kad lėšas, numatytas įstaigos pavedimo keitimui, geriau skirti žuvusių partizanų paieškoms, palaikų indentifikavimui arba memorialo Kryžkalnyje pavardžių užrašymui. Reikalaujame, kad kuriamoje genocido centro taryboje būtų ne mažiau kaip vienas LPKTS atstovas. Pritarti iš dalies Įstatymo projekte pakeisti pavadinimą „Lietuvos totalitarinių režimų tyrimų centras“ į šiuo metu galiojantį pavadinimą „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“. 2.
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Lietuvos istorijos tyrimų ir atminties kultūros darbuotojų profesinės sąjunga 2024-02-08 ...< Dėl LGGRTC pavadinimo – siūlome palikti esamą pavadinimą, kadangi tokiu pavadinimu jau 30 metų Centras plačiai žinomas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse, šiuo pavadinimu įstaiga sėkmingai bendradarbiauja su visomis Lietuvos įstaigomis, taip pat ir užsienio valstybių institucijomis, ir toks esamas pavadinimas puikiai atspindi LGGRTC veiklos spektrą. Norime pažymėti, kad nesiūlome įteisinti Seime užregistruotame projekte nurodyto organo „Taryba“, nes tai tik dar vienas prižiūrintis organas ir papildoma administracinė struktūra, kuri darys neigiamą įtaką visam LGGRTC veiksmingumui, reikalaus papildomo didelio lėšų ir resursų kiekio, kenks Seimui atskaitingos valstybinės įstaigos prestižui. Labai prašome į LITAK siūlomą projektą atsižvelgti rengiant naują LGGRTC įstatymo pakeitimo įstatymą, siekiant užtikrinti LGGRTC veiklos veiksmingumą ir atitikimą valstybės ir visuomenės lūkesčiams...> Pritarti Įstatymo projekte pakeisti pavadinimą „Lietuvos totalitarinių režimų tyrimų centras“ į šiuo metu galiojantį pavadinimą „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“. 3. Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga 2024-02-19 Naujo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRTC) įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad
“įstatymo projektą parengti paskatino neefektyvus ir nekryptingas
institucijos veikimas, menkas mokslinių tyrimų ir jų sklaidos organizavimas bei nekryptingas turimų resursų ir pajėgumų panaudojimas“. Kas ir kaip nustatė tokį „neefektyvumą ir ne kryptingumą“, ar tas neefektyvumas vyko per visą LGGRTC veiklos laikotarpį ar tik kažkokiu jo metu? Kokiu laikotarpiu buvo neefektyviai dirbama, būtinai reikia aiškiai atsakyti, nes kitaip neaišku, ar čia vieno kokio vadovo ar vadovų problema, ar sisteminė problema, priverčianti keisti įstatymą.
Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimo) nariai, teigdami apie įstaigos neefektyvumą, turi konkrečiai išvardinti, kuo remiantis nustatytas „menkas mokslinių tyrimų ir jų sklaidos organizavimas bei nekryptingas turimų resursų ir pajėgumų panaudojimas”, kiek LGGRTC atliko mokslinių tyrimų ir išleido leidinių, kiek turėjo tų darbų atlikti arba leidinių išleisti, kokie tyrimai neatlikti? Šiuo projektu pateikiami tik abstraktūs, be pavyzdžių, kaltinimai. Neįtikina argumentacija, kad pavadinimo keitimas labiau atspindi pagrindines LGGRTC veiklos sritis, sukoncentruojant tyrimus ir veiklą. Autoriai, siūlantys naują pavadinimą, nesugebėjo tinkamai pagrįsti keitimo būtinybės, nebent norima pabrėžti, kad po projekto priėmimo bus iš esmės kitokia įstaiga. Sovietų sąjungoje po Antrojo pasaulinio karo, buvo sunaikinta daugiau žmonių, nei karo metu išžudyta per Holokaustą. Lietuva per sovietinę okupaciją neteko trečdalio tautos, todėl dabartinio pavadinime esančių žodžių
„gyventojų genocido” pakeitimas į „totalitarinių okupacijų” akivaizdžiai
sumenkina ar net išteisina komunizmo nusikalstamą veiką sovietinės okupacijos metu. Dabartinis LGGRTC pavadinimas tiksliai atspindi jam suformuotus tikslus ir jo veiklą. 25 metus egzistuojančios įstaigos pavadinimas ir jo keitimas padarys moralinę žalą, nes vėl iš naujo reikės įgyti įstaigos žinomumą, pakeitus pavadinimą teks perrašyti gausybę svarbių LGGRTC vidaus ir tarptautinių sutarčių su Lenkija, Ukraina, Moldova, Rusija („Memorial”), Čekija ir daugelių kitų valstybių. Šios tarptautinės sutartys yra akivaizdus įrodymas, kad naujame įstatymo projekte nurodomas neva naujas LGGRTC tikslas
Nauju įstatymo projektu akivaizdžiai siekiama pirmaeilį dėmesį skirti Holokaustui, o sovietinius, komunistinius nusikaltimus stumti į užmarštį, kaip ir nusikalstamą LKP (Lietuvos komunistų partijos) veiklą. Įstatymas keičiamas vadovaujantis ta pačia politine strategija, pagal kurią Lietuvos visuomenei vis dažniau peršama mintis, kad „okupacijos metu LKP taip pat dirbo Lietuvai“.Neatsitiktinai 2023-07-04 balsavimu iš LRS darbotvarkės buvo išbrauktas Lietuvos nusikalstamos komunistų partijos įstatymo projektas - XIVP-2422(2), už išbraukimą balsavo - 70, prieš - 11, susilaikė - 11 Seimo narių. Šį klausimą dėl išbraukimo iš LRS dienotvarkės pristatė socialdemokratas V. Kanopa, jį palaikė, net keista, – TS LKD Seimo nariai D. Asanavičiūtė, A. Čepanonis, A. Kupčinskas, M. Lingė, K. Masiulis, M. Navickienė, Ž. Pavilionis, G. Skaistė, J. Šiugždinienė ,A. Vyšniauskas, „pirmu smuiku“ tuo klausimu grojanti Laisvės kovų ir istorinės atminties komisijos pirmininkė P. Kuzminskienė. Kitų frakcijų Seimo narių balsavimas tuo klausimu, jau nestebino. Teigiama, kad „LGGRTC veikla taps efektyvesnė“, jei atsiras dvivaldystė: LGGRTC vadovaus ne tik gen. direktorius, bet ir jį prižiūrinti taryba. Gal įstatymo kūrėjai gali pateikti pavyzdžių, kaip toks modelis veikia? Ar gali žmonės, dirbantys kitose institucijose, geriau įsigilinti į vidaus problemas, nei tiesiogiai čia dirbanti administracija? Jei taip, kodėl toks valdymo modelis netaikomas strateginėse valstybės įmonėse? Įstatymo keitimo iniciatoriai bando kopijuoti LRT valdymo modelį, pamiršdami, kad LRT yra ne valstybinė, o visuomeninė institucija, o LGGRTC – valstybinė, Seimo iniciatyva įsteigta ir Seimui atskaitinga institucija.
Kita vertus, didelė dalis visuomenės nelaiko LRT valdymo efektyviu, o pačios institucijos objektyvia. Priėmus šį įstatymą, esminę LGGRTC kontrolę iš Seimo perims aukštosios mokyklos – kodėl tai reikia daryti, ar Seimui nebesvarbi ši institucija? Kam tuomet Seime reikalinga Istorinės atminties ir laisvės kovų komisija – gal ji taip pat pradės užsiimti moksliniais tyrimais ir jų sklaida? Iki šiol LGGRTC iš kitų mokslo institucijų išsiskyrė tuo, kad ji buvo ne tik mokslinė – tiriamoji institucija, bet ne mažiau ir praktinė – memorialinė: paminklų statymas, muziejų, kilnojamų parodų kūrimas, moksleivių konkursų organizavimas, laisvės gynėjų palaikų paieška ir t.t. Kuo remiantis nuspręsta, kad ši institucija turi iš esmės virsti mokslo institucija, kuriai strategiškai turi vadovauti taryba, didžia dalimi sudaryta vien iš mokslo institucijų, visiškai ignoruojant dar gyvų šio tiriamo laikotarpio aukų atstovavimą – juk būtent jų iniciatyva ši institucija ir atsirado? Ar jau pastatyti visi paminklai, ar surasti visų laisvės kovotojų palaikai? Įstatymo projekte ir aiškinamajame rašte kažkodėl išryškinami tik moksliniai tyrimai ir jų „integravimas į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę“ (Kas čia per abrakadabra: juk LGGRTC jau 20 metų yra panašių Vidurio ir Rytų Europos tarptautinių institucijų narys ir aktyvus bendradarbis – to įstatymo autoriai, matyt, nežino), tačiau per 25 egzistavimo metus LGGRTC jau yra išleidusi esminius fundamentalius mokslinius leidinius apie tremtį, rezistenciją, holokaustą ir pan., tad tolimesniame laikotarpyje reikėtų stiprinti ne tiek mokslinius tyrimus, bet jų praktinį įamžinimą.
Didžiausio Lietuvos visuomenės palaikymo susilaukia būtent bendra LGGRTC mokslinė – praktinė veikla, t. y. laisvės kovotojų palaikų paieška ir jų garbingas palaidojimas. Tačiau naujame įstatymo projekte apie tokią LGGRTC veiklą nėra net užsimenama, nors tokią LGGRTC veiklą ne taip seniai įpareigojo Seimas naujausioje įstatymo pataisoje, o šios kadencijos Lietuvos Respublikos Vyriausybė jai skyrė finansavimą. Ar ši veikla nebebus vystoma, o gal ji tokia nereikšminga, kad sutelpa siūlomoje formuluotėje: „4) įgyvendinti memorializaciją (įamžinimą): c) organizuojant memorializaciją (įamžinimą) įvairiomis materialiomis ir nematerialiomis formomis“? Įstatymo projekte būtina įrašyti apie okupacinių režimų naikintų įvairių konfesijų objektų – maldos namų, kapinių, paminklų – tyrimą, nes dabartiniame įstatyme apie tai nieko nėra. Taip pat prie LGGRTC reikėtų prijungti Tarptautinę nacių ir sovietinių nusikaltimų komisiją, vadovaujamą E. Zingerio, nes tai besikartojančios institucijos, o Komisija iki šiol „skrido“ kaip paukštis su vienu sparnu: iš esmės dirbo tik nacių nusikaltimų klausimais. Keistai atrodo, kai ypatingai sutrumpintame projekte atsisakoma išvardinti anksčiau buvusias LGGRTC įamžinimo veiklas, tačiau kažkodėl atsiranda nuostata, kad „istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomas jokia dingstimi”, taip suponuojant nuomonę, neva lyg šiol kažkas stabdė istorinius tyrimus.
Išvados: Manome, kad šis įstatymo projektas yra parengtas atmestinai ir nekokybiškai, paskubomis, neišdiskutavus visuomenėje, neatsižvelgus į panašių institucijų užsienyje patirtį (pvz., Lenkijoje) ir yra skirtas pakeisti LGGRTC vadovybę – ne tik dabartinį gen. direktorių, bet ir Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos vadovą – būtent jo vadovaujama komisija iki šiol pasipriešindavo nepagrįstiems reikalavimams (pasiremiant kokiu vienu liudijimu iš KGB vykdyto proceso) atimti laisvės kovotojų statusus iš kai kurių partizanų vadų. Ši skuba nesuprantama dar ir todėl, kad šiuo metu LGGRTC ir Ukmergės rajono savivaldybė laukia teismo sprendimo dėl kario savanorio, pulkininko Lietuvos prezidento Antano Smetonos sūnėno Juozo Krikštaponio nepagrįsto kaltinimo dalyvavus žydų žudynėse Baltarusijoje. Mūsų ir J. Krikštaponio artimųjų duomenimis, J. Krikštaponis žudynėse nedalyvavo! Jis buvo nacių kalintas Kauno kalėjime, išgelbėjo Bagnapolio kaimo gyventojus nuo sušaudymo, dalyvavo antinacinėje kovoje ir žuvo didvyrio mirtimi besikaudamas su sovietiniais okupantais. Įstatymo projekte siūlomas administravimo valdymo modelis neišspręs vidinių įstaigos problemų, bet, greičiausiai, tik jas pagilins: kandidatus į gen. direktoriaus pareigas parinks LGGRTC taryba, sudaryta iš 11 narių, kurios daugumą sudarys panašia veikla užsiimančios kitos mokslo institucijos
Istorijos institutas.
Ši išorinė taryba lems LGGRTC veiklą, tyrimų kryptis ir t.t., o kiekviena aukštoji mokykla bei Istorijos institutas istorijos mokslo srityje turėdami SAVO interesus, neišvengiamai juos realizuos lemdami LGGRTC tyrimus, veiklos kryptis ir finansus. Priėmus tokį projektą realiai LGGRTC kontrolę iš Seimo perims aukštosios mokyklos, o pats LGGRTC – toks, koks 1997 m. buvo sukurtas politinių kalinių ir tremtinių iniciatyva, nustos egzistavęs. LGGRTC bus paverstas dar viena eiline mokslo institucija, kurios svarbiausi tyrimai bus holokaustas (visame įstatyme vardinant LGGRTC uždavinius ir veiklas pirmiausia nurodomas holokaustas, o tik vėliau kitų tautybių piliečių genocidas, lyg holokaustas nepatektų į bendrą genocido sąvoką). Anksčiau buvusi Politinių kalinių ir tremtinių aktyvi veikla ir įtaka LGGRTC bus visiškai panaikinta. Norint sustiprinti LGGRTC kontrolę ir sumažinti vidines įtampas, nebūtina nei iš esmės reformuoti LGGRTC, nei keisti jo įstatymo ar pavadinimo. Užtektų aktyviau vykdyti savo kontrolės funkcijas Seimo istorinės atminties ir Laisvės kovų komisijai ir LGGRTC kuruojantiems komitetams, o įstatyme numatyti nuostatą, kad dabar egzistuojanti vidinė LGGRTC taryba renkasi ne rečiau kaip du kartus per mėnesį – vidinė LGGRTC taryba rinkdavosi griežtai kartą per savaitę, taip užtikrindama priimamų sprendimų kolegialumą, objektyvumą ir viešumą. Reformuotas LGGRTC nebus nei iš tolo panašus į atitinkamą instituciją Lenkijoje, kuriai suteikta žymiai daugiau galių, tarp jų yra net tardymo funkciją.
Jei būtinai reikia reformų ir tos išorinės tarybos, tai išorinės tarybos funkcijos turi būti tik griežtai patariamosios (LRT pavyzdys rodo, kad dvivaldystė vis tiek baigiasi Tarybos paklusimu jos atrinktam administratoriui, taip pažeidžiant patį LRT įstatymą). Taigi, išorinė taryba turėtų rinktis tik esant poreikiui – t. y. svarstant konfliktus strateginių klausimų srityje, bet ne vidinius klausimus, ir jos balsas turėtų būti tik patariamasis LGGRTC administracijai. Išorinė taryba neturėtų perimti iš Seimo svarbiausios funkcijos – LGGRTC vadovo kandidatūros parinkimo, nes pagal siūlomą projektą Seimas galės svarstyti tik Tarybos pasiūlytas kandidatūras, taigi Seimo dabartinė galia ir įtaka bus iš esmės panaikinta. Pritarti iš dalies Įstatymo projekte pakeisti pavadinimą „Lietuvos totalitarinių režimų tyrimų centras“ į šiuo metu galiojantį pavadinimą „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“. 4. Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio valdybos pirmininko pavaduotojas
"Lietuvos Respublikos okupacijų, gyventojų genocido ir laisvės kovų
(rezistencijos) tyrimo centras" Argumentai - žodis genocidas turi išlikti centro pavadinime, jis byloja ne tik buvusį, vykusį tam tikrų Lietuvos gyventojų grupių naikinimą, persekiojimą, tremtis, diskriminaciją, bet ir Lietuvos valstybės bei visuomenės siekį kiek įmanoma objektyviau ištirti faktus. Pats įstaigos pavadinime esantis žodis tiksliai apibrėžia, kas būtent Lietuvoje vyko, nes kiti totalitariniai režimai galbūt buvo švelnesni, ten genocido nebuvo. Jei būtų nuspręsta išplėsti centro tyrimo laikotarpį įtraukiant ir 18- 20 laisvės kovas, siūlome "laisvės kovų" formuluotę, kuri tiktų jei ir liktų tik laikotarpis nuo 1939 metų. 7. 2 Tarybos sudėtį tvirtina Seimas.
Taryba sudaroma iš 11 asmenų, visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 5 metų kadencijai. bet ne daugiau kaip dviems kadencijoms. 3 asmenis deleguotų Lietuvos universitetų rektorių konferencija, 1-Istorijos institutas, 1 - LR Prezidentas,
LPKTB, 1 - LLKS(Lietuvos laivės kovos sąjūdis, 1- LRS. Argumentai dėl Tarybos sudėties ir mano siūlomų 5 vietų nukentėjusiųjų nuo okupacinio režimo organizacijoms. Okupantai visu laikotarpiu nuo 1940 iki 1990 metų sudarydavo kliūtis nukentėjusiems asmenims siekti mokslo aukštumų, įgyti tam tikrą specialybę, užimti pareigas, ir tokiu būdu ši asmenų grupė buvo diskriminuojama, marginalizuojama. Beje, svarbesnioji, praktinė kvalifikacijos dalis įgyjama būtent dirbant tam tikrą darbą,einant pareigas, gaunant specifinių žinių ir informacijos. Tikimės, kad okupantų nustatyta tvarka Lietuvos valstybėje negalioja, ir mūsų institucijos veikia civilizuotai, suteikdamos galimybes visuomenės atstovams. Mūsų bendruomenė turi teisėtus interesus žinoti apie Centre vykdomus darbus, tendencijas, aktyviai dalyvauti jo veikloje, daryti įtaką įstaigoje vykstantiems procesams. Pritarti iš dalies Įstatymo projekte pakeisti pavadinimą „Lietuvos totalitarinių režimų tyrimų centras“ į šiuo metu galiojantį pavadinimą „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“. 5.
Alfonsas Vaišvila 2024-03-04 Dėl Centro pavadinimo Jei „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrą“ norima pervardinti į „Totalitarinių režimų tyrimo centrą“, tai pervardijimas aiškiai nevykęs dėl 3-jų priežasčių: 1) pavadinimas suponuoja naują globalinių tyrimų instituciją, kurią norima tarsi įpareigoti tyrinėti totalitarinius režimus apskritai kaip akademinę discipliną, visiškai jos nesiejant su Lietuva, 2) neparodoma Lietuvos kova su totaliniais režimais, okupavusiais Lietuvą ar jos teritorijos dalį (Lenkijos okupuotas Vilniaus kraštas) ir vykdžiusius nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus, 3) toks pavadinimas ydingas ir patriotinio auklėjimo požiūriu, kaip neorientuojantis tautą priešintis okupacijoms ir tarsi neįpareigojantis Centrą tokį pasipriešinimą tyrinėti (gal tuo norima pasakyti, kad tokio pasipriešinimo ir nebuvo). Todėl siūlyčiau minėtą Centrą vadinti
„PASIPRIEŠINIMO LIETUVOS OKUPACIJOMS TYRIMO CENTRAS“. Vėliau jis galėtų
apimti ir laisvės kovas prieš carinę Rusiją. Nepritarti Įstatymo projekte pakeisti pavadinimą „Lietuvos totalitarinių režimų tyrimų centras“ į šiuo metu galiojantį pavadinimą „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“. 6. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga 2024-03-19 Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) valdyba nepritaria Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 naujai redakcijai, išdėstytai taip: „Lietuvos Respublikos Totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas Nr. VIII-238”. Esame įsitikinę, kad naujasis centro pavadinimas, eliminavus sąvoką „genocidas“, neatspindės Lietuvos gyventojų tremčių, žudynių, kankinimų ir kitų nusikaltimų žmogiškumui, įvykdytų okupacijų laikotarpiu.
Reikalaujame, kad aukščiau minėto įstatymo
pagrindai“, 2 punkte būtų numatyta į tarybos sudėtį įtraukti bent du asmenis iš LPKTS, kurių kvalifikacija atitiktų 7 straipsnio 3 punkto reikalavimus. Pabrėžiame, kad atkūrus nepriklausomybę, LPKTS iniciatyva buvo įkurtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Manome, kad į tarybą LKPTS valdybos deleguotų asmenų, asmeniškai patyrusių genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmogiškumui dalią, patirtis leis efektyviai atlikti tarybos nariui deleguotas funkcijas. Pritarti iš dalies Įstatymo projekte pakeisti pavadinimą „Lietuvos totalitarinių režimų tyrimų centras“ į šiuo metu galiojantį pavadinimą „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“. 7. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrija 2024-06-10 Argumentai 1. Sąvoką „genocidas“ pavadinime būtina palikti, nes daugiau kaip dvidešimt tūkstančių nužudytų partizanų, ryšininkų ir šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų trėmimai, (planavo ištremti virš septynių šimtų tūkstančių) kitaip kaip tautos genocidas negalima vadinti. 2019 m. kovą Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre (Prancūzija) paskelbė sprendimą byloje Drėlingas prieš Lietuvą. Teismas pripažino, kad Lietuvos teismai teisėtai nuteisė pareiškėją prisidėjus vykdant genocidą prieš Lietuvos partizanus – A. Ramanauską „Vanagą“ ir jo sutuoktinę B. Mažeikaitę „Vandą“. EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjo S. Drėlingo byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas detaliai pagrindė, kad Lietuvos partizanai „buvo reikšminga lietuvių tautos kaip nacionalinės, etninės grupės dalis”.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad SSRS represijos buvo nukreiptos prieš aktyviausią ir reikšmingiausią lietuvių tautos dalį, apibrėžtą nacionaliniais ir etniniais požymiais. Pagal Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1948 12 09 priimtą Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį (kaip tarptautinė sutartis įsigaliojo 1951, iki 2004 ratifikavo 135 valstybės; Lietuva prisijungė 1992), genocidu laikomi veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti visą (ar dalį) tautą, etninę, rasinę ar religinę grupę – jų narių žudymas, sunkus kūno ar psichikos žalojimas, gyvenimo sąlygų kūrimas siekiant sunaikinti šias grupes (ar jų dalį), priemonių, kuriomis siekiama mažinti jų vaikų gimstamumą, taikymas arba prievartinis jų vaikų priskyrimas kitai grupei. 2 Pakeitus pavadinimą stipriai susiaurima tiriamoji veikla apsiribojant 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos laikotarpiu. 1920-1939 m. Lietuvos valstybė prarado Vilniaus kraštą, kuris buvo okupuotas Lenkijos. Šis Vilniaus krašto ir Vilniaus – ilgaamžės istorinės Lietuvos sostinės – okupacinis laikotarpis toliau privalo būti tyrimų objektu. Dar daugiau manytume reikalinga išplėsti tyrimų laikotarpį nuo Rusijos imperijos (Abiejų tautų respublikos - ATR) okupacijos 1772 m. - 1918 m. Tiriant kovas už ATR nepriklausomybę, 1831 m. ir 1863 m. sukilimų, Kražių skerdynes, spaudos draudimą 3. Prieštaraujame dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centras) valdymo reformos kai įkuriama išorinė taryba (Taryba). Kuri nustato tyrimų kryptis, formuoja įstaigos biudžetą, parenka vadovo kandidatūrą. Centro veikla ir jo vadovas tampa labiau priklausomas nuo Tarybos įgeidžių.
Seimas nušalinamas (primename tai Seimo įsteigta į Pritarti iš dalies Įstatymo projekte pakeisti pavadinimą „Lietuvos totalitarinių režimų tyrimų centras“ į šiuo metu galiojantį pavadinimą „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“. 8. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Lietuvos istorijos tyrimų ir atminties kultūros darbuotojų profesinės sąjunga 2024-06-11 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRTC) darbuotojų Lietuvos istorijos tyrimų ir atminties kultūros profesinės sąjunga (toliau – LITAK) informuoja, kad dalyvaus Jūsų rengiamuose posėdžiuose, atitinkamai 2024-06-12 ir 2024-06-13, kuriuose bus svarstomi Lietuvos Respublikos LGGRTC įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) XIVP-2343(2) ir Seimo nutarimo
„Dėl Totalitarinių režimų tyrimų centro nuostatų patvirtinimo“ projektas
XIVP-3380. Atsakydami į Jūsų pakvietimus dalyvauti šiuose posėdžiuose, norime pateikti pastabas ir siūlymus dėl Lietuvos Respublikos LGGRTC įstatymo pakeitimo ir pridedame šio įstatymo pakeitimo projektą, kuriame tiksliai nurodyti visi dabar LGGRTC vykdomi uždaviniai, funkcijos ir apima visus svarbius aspektus, reikalingus sėkmingai ir efektyviai LGGRTC veiklai. Šie pasiūlymai su įstatymo pakeitimo projektu 2024-02-08 buvo išsiųsti Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui el. paštu: [email protected] ir [email protected]. Todėl dar kartą norime pažymėti, kad siūlome palikti esamą LGGRTC pavadinimą, kadangi tokiu pavadinimu jau virš 30 metų LGGRTC plačiai žinomas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse, šiuo pavadinimu įstaiga sėkmingai bendradarbiauja su visomis Lietuvos įstaigomis, taip pat ir užsienio valstybių institucijomis, ir toks esamas pavadinimas puikiai atspindi LGGRTC veiklos spektrą.
Taip pat dar kartą norime pažymėti ir tai, kad nesiūlome įteisinti Seime užregistruotame projekte nurodyto organo „Taryba“, nes tai įneš papildomą vilkinimą dėl reikalingų sprendimų priėmimo, taip pat atsakomybės dėl jų klausimą ir „dvivaldystę“. Tai bus tik dar vienas prižiūrintis organas be realių priežiūros įrankių, papildoma perteklinė administracinė struktūra, kuri įneš sumaišties visam LGGRTC darbo organizavimo veiksmingumui, dar labiau pablogins ir taip sudėtingą mikroklimatą, reikalaus papildomo labai didelio lėšų ir resursų kiekio, kenks Seimui atskaitingos valstybinės įstaigos prestižui. Labai prašome į šį LITAK siūlomą projektą atsižvelgti rengiant naują LGGRTC įstatymo pakeitimo įstatymą, siekiant užtikrinti LGGRTC veiklos veiksmingumą, tęstinumą ir atitikimą valstybės bei visuomenės lūkesčiams. Taip pat maloniai prašome atsižvelgti į šiuos LITAK pasiūlymus ir rengiant naują Seimo nutarimo dėl LGGRTC nuostatų patvirtinimo projektą Nr. XIVP3380. Pritarti iš dalies Įstatymo projekte pakeisti pavadinimą „Lietuvos totalitarinių režimų tyrimų centras“ į šiuo metu galiojantį pavadinimą „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
centras 2024-02-19 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras), susipažinęs su Lietuvos Respublikos Seime 2023 m. gruodžio 1 d. užregistruotu Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2343(2) (toliau – Projektas), Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2023 m. gruodžio 13 d. išvada Nr. XIVP-2343(2) dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Teisės departamento išvada), kitų suinteresuotų asmenų (Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos 2024 m. sausio 8 d. išvada dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Teisingumo ministerijos išvada), Seimo narių Audroniaus Ažubalio, Kazio Starkevičiaus, Rimos Baškienės, Andriaus Kupčinsko ir Justino Urbanavičiaus 2024 m. sausio 24 d. pasiūlymu dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Seimo narių pasiūlymas), teikia šiuos pasiūlymus:
Pritardami iš dalies Seimo narių pasiūlymo 1 punkte išdėstytiems argumentams, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo pavadinimą, atitinkamai ir Centro pavadinimą, bei juos išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido
ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas“ ir
„Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo
centras“. Taip pat, atsižvelgdami į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos
ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkei Paulei Kuzmickienei bei Centre gautą 2024 m. vasario 7 d. Nr.
Nr. 5R-23, neprieštarautume, kad būtų paliktas tas pats tiek Įstatymo, tiek atitinkamai ir Centro, pavadinimas, t. y. „Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas“ ir „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“. Spręsti pagrindiniame komitete
centras 2024-02-19 Iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymo 2 punkte išdėstytiems argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 13 punktą, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekte siūlomą Įstatymo preambulę ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai pripažintomis nuostatomis ir smerkdamas nusikaltimus taikai, agresiją, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui; atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublika Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos
Tarptautinės žmogaus teisių chartijos dokumentų, 1992 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. I-2476 prisijungė prie 1948 m. gruodžio 9 d. Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį bei 1968 m. lapkričio
nusikaltimus žmonijai; remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865 ratifikuotos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų nuostatomis; konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorija apima laikotarpį nuo 1918 m. vasario 16 d. iki 1990 kovo 11 d.; pažymėdamas, kad 1920–1939 m. Vilniaus kraštas buvo Lenkijos okupuotas ir aneksuotas; konstatuodamas, kad 1939–1945 m.
Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos; primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS, ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, fizinis, dvasinis ir kultūrinis genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu; pabrėždamas, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves; pripažindamas, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė; pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis, todėl jų atminimas turi būti deramai pagerbtas ir tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas; atkreipdamas dėmesį į tai, kad SSRS vykdyti nusikaltimai nebuvo tinkamai įvertinti ir pasmerkti pasaulyje ir dėl to vėliau, po SSRS žlugimo, Rusijos Federaci
ja vykdė ir tebevykdo karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, agresiją prieš kitas valstybes bei jų gyventojus; konstatuodamas, kad nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai SSRS buvo vykdomi prieš Lietuvos gyventojus ir 1990–1991 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos gyventojai įvairiomis formomis ir būdais priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams bei kariniams veiksmams iki SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos; siekdamas sudaryti labai geras sąlygas išsamiai ištirti ir tinkamai įvertinti Lietuvos gyventojų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams procesus, totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, politines ir kitas represijas, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir inicijuoti baudžiamąjį procesą Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatoriams, vykdytojams ir kitiems už tai atsakingiems asmenims; siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių, laisvės kovų ir pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1918-1991 m. ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, kuri turi būti vertinama kaip Lietuvos tautos istorinis – kultūrinis paveldas, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties įamžinimą (memorializaciją), sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga; pripažindamas, kad mokslinių, taikomųjų tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir tai, kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją; pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būt
i tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir istorinę medžiagą, dokumentus, liudytojų, dalyvių, aukų parodymus, prisiminimus ir tai, kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi, priima šį įstatymą.“ Dėl aptariamo Seimo narių pasiūlymo, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu Centre nėra specialistų, turinčių specialiųjų žinių ir galinčių atlikti išsamius Seimo narių pasiūlyme nurodyto laikotarpio (1918-1939 m.) istorinius mokslinius tyrimus.
Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos; primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS, ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, fizinis, dvasinis ir kultūrinis genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu; pabrėždamas, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves; pripažindamas, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė; pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis, todėl jų atminimas turi būti deramai pagerbtas ir tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas; atkreipdamas dėmesį į tai, kad SSRS vykdyti nusikaltimai nebuvo tinkamai įvertinti ir pasmerkti pasaulyje ir dėl to vėliau, po SSRS žlugimo, Rusijos Federacija vykdė ir tebevykdo karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, agresiją prieš kitas v
alstybes bei jų gyventojus; konstatuodamas, kad nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai SSRS buvo vykdomi prieš Lietuvos gyventojus ir 1990–1991 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos gyventojai įvairiomis formomis ir būdais priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams bei kariniams veiksmams iki SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos; siekdamas sudaryti labai geras sąlygas išsamiai ištirti ir tinkamai įvertinti Lietuvos gyventojų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams procesus, totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, politines ir kitas represijas, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir inicijuoti baudžiamąjį procesą Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatoriams, vykdytojams ir kitiems už tai atsakingiems asmenims; siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių, laisvės kovų ir pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1918-1991 m. ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, kuri turi būti vertinama kaip Lietuvos tautos istorinis – kultūrinis paveldas, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties įamžinimą (memorializaciją), sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga; pripažindamas, kad mokslinių, taikomųjų tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir tai, kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją; pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būti tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir isto
rinę medžiagą, dokumentus, liudytojų, dalyvių, aukų parodymus, prisiminimus ir tai, kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi, priima šį įstatymą.“ Dėl aptariamo Seimo narių pasiūlymo, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu Centre nėra specialistų, turinčių specialiųjų žinių ir galinčių atlikti išsamius Seimo narių pasiūlyme nurodyto laikotarpio (1918-1939 m.) istorinius mokslinius tyrimus. Todėl, jei būtų pritarta šiam Seimo narių pasiūlymui praplėsti Centro atliekamų istorinių tyrimų laikotarpį, t. y. nuo 1918 m. vasario 16 d., tokiu atveju būtų reikalinga spręsti klausimą dėl naujo struktūrinio padalinio įsteigimo Centre ir tam būtinų tiek žmogiškųjų, tiek finansinių bei materialinių resursų papildomo skyrimo.
Centro nuomone, tokiems tyrimams atlikti reikėtų naujų 5 etatų – minėto istorinio laikotarpio istorikams-mokslininkams įdarbinti, ir finansinių bei materialinių išteklių šių specialistų darbo užmokesčiui bei naujų darbo vietų įkūrimui. Jei būtų pritarta šiam Seimo narių pasiūlymui, Centras galėtų papildomai pateikti tikslesnius minėto finansinio poreikio paskaičiavimus. Taip pat norėtume pažymėti ir tai, kad, jei būtų pritarta šiam Seimo narių pasiūlymui praplėsti istorinių tyrimų laikotarpį, tokiu atveju, tiek Projekte, tiek šiuose Centro pasiūlymuose reikėtų atitinkamai suderinti visus Projekte ir Centro pasiūlymuose nurodytus laikotarpius, juos papildant laikotarpiu, kad Centro atliekamų istorinių tyrimų laikotarpis yra „nuo 1918 m. vasario
patikslinimus. Spręsti pagrindiniame komitete
centras 2024-02-191 Iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymo 3 punkte išdėstytiems argumentams, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centro teisinį statusą, jo veiklos teisinius pagrindus, principus, tikslą, uždavinius, funkcijas, valdymą, finansavimą ir atsakomybės taikymą už trukdymą vykdyti šio įstatymo nuostatas.“
komitete
centras 2024-02-192 Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 1, 7 punktus, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 2 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis.
Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“
komitete
centras 2024-02-192 Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 1, 7 punktus, Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 32, 35 punktus, norėtume pasiūlyti 2 straipsnį papildyti 1-10 dalimis ir jas išdėstyti taip:
„1. Dokumentas
atminties objektai – vietos, vietovės, statiniai, įvykiai ir kiti reiškiniai, susiję su svarbiais, reikšmingais Lietuvos visuomenės ir valstybės istorijos įvykiais, faktais ir asmenybėmis (laisvės kovos, mūšiai, pasipriešinimas, rezistencija, jų dalyviai, aukos, nukentėjusieji, represijos, persekiojimas, nusikaltimai, žūties, tremties, kalinimo vietos, visuomeniniai judėjimai, pastatai, statiniai, paminklai, atminimo ženklai ir lentos, daiktai, dokumentai, žodinė informacija, atsiminimai, esantys žmogaus atmintyje ir neišsaugoti (neišreikšti) jokia materialia forma). 4. Laisvės kovotojai – pasipriešinimo Lietuvos Respublikos okupacijoms, totalitariniams režimams dalyviai, kurie veikė siekdami nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės, jos teritorinio vientisumo atkūrimo ir atstatymo. 5. Nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėję asmenys – Lietuvos gyventojai, kurie buvo totalitarinių, okupacinių režimų įkalinti, ištremti arba kuriems dėl politinių ar kilmės motyvų kitokiais būdais buvo atimta, apribota laisvė; okupacijų metais dėl okupacinių režimų represinių ir kitų struktūrų bei okupavusių valstybių slaptųjų tarnybų veiksmų suluošinti, praradę sveikatą, turtą; prievarta paimti į okupavusių valstybių karinius dalinius arba priverstiniams darbams; persekioti dėl politinių motyvų; dėl politinių ar kilmės motyvų negalėjo įgyti mokslo cenzo, dirbti pagal specialybę, gyventi norimoje gyvenamojoje vietoje; dėl okupacinių režimų represinių ir kitų struktūrų veiksmų patyrė kitokią žalą. 1. Okupacija – faktinis laikinas kitos valstybės teritorijos (jos dalies) užėmimas ginkluotosiomis pajėgomis ir veiksmingas kontroliavimas. 7.
Vokietijos okupacinio režimo politikai Lietuvoje (1941–1945 m.) ir Klaipėdos krašte (1939–1945 m.); antisovietinis judėjimas – priešinimasis 1939–1941 m. ir 1944–1990 m., kuris skirstomas į 1939–1941 m. laikotarpio Lietuvos pasipriešinimą (rezistenciją), partizaninį karą (1944–1953 m.) ir neginkluotą pasipriešinimą (rezistenciją) (1954–1990 m.). 9. Totalitarinis režimas – sovietų 1939–1941 m., 1944–1990 m. ir nacių 1939–1944 m. okupacijų laikotarpiais Lietuvos Respublikoje prievartos būdu įtvirtinta politinio režimo forma (sistema), siejama su fašizmo, nacizmo, socializmo ar komunizmo ideologijomis ar pažiūromis, pagrįsta neribota valstybės valdžia, diktatūra, absoliučios vykdomosios galios taikymu, cenzūra, nepripažįstanti valdžios apribojimo ir kitokios nuomonės, siekianti visiškos viešojo ir asmeninio gyvenimo kontrolės ir vykdžiusi ar vykdanti tokią kontrolę bei agresiją, prievartą, masinį terorą, genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, politines bei kitas represijas, konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimus. 10. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžiamos ir vartojamos tarptautinėse konvencijose, kituose įstatymuose, kodeksuose ir kituose teisės aktuose.“ Spręsti pagrindiniame komitete 6.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-193 Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 4 punkte išdėstytiems argumentams, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo
centro teisinis statusas“
komitete
centras
1 Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 5 punkte išdėstytiems argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 3, 4 punktus, norėtum pasiūlyti pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) – valstybės biudžetinė įstaiga, tirianti totalitarinių režimų vykdytą Lietuvos gyventojų genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, represijas, persekiojimą, agresiją, tokių veikų apraiškas, sukeltus padarinius Lietuvai, kitoms valstybėms ir jų gyventojams, Lietuvos gyventojų rezistencijos procesus, Lietuvos vadavimąsi iš totalitarinių režimų ir valstybingumo atstatymą; inicijuojanti minėtų nusikalstamų veikų organizatorių, vykdytojų ir kitų už tai atsakingų asmenų veiksmų bei padarinių teisinį įvertinimą; vykdanti istorinės atminties įamžinimą (memorializaciją), edukacinę, muziejinę veiklą, informacijos sklaidą.“
komitete
centras
3 Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 6 punkto pasiūlymui, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 5 punktą, siūlytume patikslinti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Centras yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centras.“
komitete
centras 2024-02-193 4, 5, 6 Taip pat, norėtume pasiūlyti papildyti Projekto 3 straipsnį 4, 5 ir 6 dalimis ir jas išdėstyti taip: „4. Centras savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais, Lietuvos Respublikos ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. 5. Centro veikla grindžiama pagarbos žmogui ir valstybei, nepriklausomumo, nešališkumo, skaidrumo, teisėtumo ir profesionalumo principais. 6. Institucijos ir kiti asmenys privalo gerbti Centro nepriklausomumą, nesiekti daryti ir nedaryti įtakos Centrui ir jo darbuotojams, kai jie atlieka savo pareigas, nesikišti į Centro veiklą.“
komitete
centras 2024-02-194 Taip pat, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, norėtume pasiūlyti patikslinti Projekto 4 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„4 straipsnis. Centro veiklos tikslas ir uždaviniai.“
komitete
centras 2024-02-194 1,2 Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 7 punkte išdėstytiems argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 3, 6, 8, 16 punktus, siūlytume pakeisti
taip: „1.
Centro veiklos tikslas – istorinės tiesos ir istorinio teisingumo atkūrimas, padedant formuoti valstybės politiką, strategiją ir jas įgyvendinant lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės laisvės kovų, rezistencijos, išsivadavimo iš totalitarinių režimų ir valstybingumo atstatymo tyrimų, istorinės atminties išsaugojimo, informacijos sklaidos, muziejinės veiklos, edukacijos srityse, taip pat, inicijuojant totalitarinių režimų vykdytų nusikalstamų veikų organizatorių, vykdytojų ir kitų atsakingų asmenų veiksmų bei sukeltų padarinių prieš Lietuvą ir jos gyventojus teisinį įvertinimą. 2. Centro uždaviniai – vykdyti mokslinius ir kitus tyrimus apie: totalitarinių, okupacinių režimų vykdytą 1939–1990 m. Lietuvos gyventojų genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, politines ir kitas represijas, SSRS vykdytą 1990–1991 m. agresiją ir jos sukeltus padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos vadavimąsi iš totalitarinių režimų ir valstybingumo atstatymą, rezistenciją, laisvės kovotojus, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusius asmenis; inicijuoti totalitarinių, okupacinių režimų organizatorių, vykdytojų ir kitų už tai atsakingų asmenų veiksmų bei sukeltų padarinių prieš Lietuvą, kitas valstybes ir jų gyventojus teisinį įvertinimą; vykdyti istorinės atminties įamžinimą (memorializaciją); atlikti edukacinę, muziejinę veiklą, informacijos sklaidą; atlikti ir kituose įstatymuose jam nustatytus uždavinius.“
komitete
centras 2024-02-195 Taip pat norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 5 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis.
Centro funkcijos“
komitete
centras
1 1-8 Iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymo 8 punkto argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 6, 9-16 punktus bei į šiuo metu jau Centro realiai vykdomas funkcijas, norėtume pasiūlyti pakeisti 5 straipsnio 1 dalį, ją papildyti 1) - 8) punktais ir tai išdėstyti taip:
„1.
Centro funkcijos
„1. Centras vykdo mokslinius ir kitus tyrimus, jų sklaidą, nustato jų
kryptis, sudaro jų programas, jas įgyvendina:
1) apie šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų laikotarpių totalitarinius režimus, okupacijas, jų politiką, ištakas, pasekmes, vykdyto genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, Lietuvos gyventojų persekiojimo, politinių ir kitų represijų vykdymo sistemą, veikimo principus, taip pat apie laisvės kovų, rezistencijos procesus ir dalyvius;
2) renka, kaupia, tiria, saugo, sistemina, apibendrina istorinius dokumentus, kitus duomenis, susijusius su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais laikotarpiais ir sritimis, taip pat su Lietuvai ir užsienio valstybėms reikšmingu nekilnojamojo kultūros paveldu, esančiu Lietuvoje ir užsienio valstybėse, ieško tokių dokumentų Lietuvoje ir užsienio valstybėse, rūpinasi jų sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu;
3) Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka rengia, teikia valstybės, savivaldybių įstaigoms, institucijoms, kitiems juridiniams, fiziniams asmenims istorines–archyvines pažymas, patvirtinančias tam tikrus istorinius (juridinius) faktus apie okupacijų, totalitarinių režimų įvykdytas veikas, jų organizatorius, vykdytojus, kitus už tai atsakingus asmenis, laisvės kovas, rezistencijos procesus, jų dalyvius, laisvės kovotojus, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusius asmenis, kitus duomenis, susijusius su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais laikotarpiais ir sritimis (toliau – istorinės–archyvinės pažymos);
4) rengia, leidžia, platina mokslinius ir kitus leidinius apie su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais laikotarpiais ir sritimis susijusius reiškinius, įvykius, procesus; inicijuoja, organizuoja mokslines konferencijas, seminarus, edukacinius ir kitus renginius;
5) sudaro, kaupia, rengia laisvės kovotojų, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų, šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų organizatorių, vykdytojų ir kitų už tai atsakingų asmenų, totalitarinių režimų represinių struktūrų darbuotojų skaitmeninius duomenų rinkinius, vardynus;
6) vykdo istorines ekspertizes, rengia, teikia išvadas; dalyvauja valstybės programose, susijusiose su okupacijų metu padarytos žalos apskaičiavimu, įgyvendina tokias programas;
7) kreipiasi į teisėsaugos institucijas dėl šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų ištyrimo ir atsakingų asmenų patraukimo atsakomybėn; bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, tiriančiomis kitų valstybių specialiųjų tarnybų ardomąją veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikia joms atitinkamus dokumentus, istorines-archyvines pažymas;
8) tiria, skelbia buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus; saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su minėtomis tarnybomis ir įrašytų į prisipažinusių asmenų įskaitą, bylas; administruoja įslaptintos informacijos turinčius dokumentus.“ Spręsti pagrindiniame komitete 14.
Centras vykdo mokslinius ir kitus tyrimus, jų sklaidą, nustato jų kryptis, sudaro jų programas, jas įgyvendina:
1) apie šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytų laikotarpių totalitarinius režimus, okupacijas, jų politiką, ištakas, pasekmes, vykdyto genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, Lietuvos gyventojų persekiojimo, politinių ir kitų represijų vykdymo sistemą, veikimo principus, taip pat apie laisvės kovų, rezistencijos procesus ir dalyvius;
2) renka, kaupia, tiria, saugo, sistemina, apibendrina istorinius dokumentus, kitus duomenis, susijusius su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais laikotarpiais ir sritimis, taip pat su Lietuvai ir užsienio valstybėms reikšmingu nekilnojamojo kultūros paveldu, esančiu Lietuvoje ir užsienio valstybėse, ieško tokių dokumentų Lietuvoje ir užsienio valstybėse, rūpinasi jų sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu;
3) Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka rengia, teikia valstybės, savivaldybių įstaigoms, institucijoms, kitiems juridiniams, fiziniams asmenims istorines–archyvines pažymas, patvirtinančias tam tikrus istorinius (juridinius) faktus apie okupacijų, totalitarinių režimų įvykdytas veikas, jų organizatorius, vykdytojus, kitus už tai atsakingus asmenis, laisvės kovas, rezistencijos procesus, jų dalyvius, laisvės kovotojus, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusius asmenis, kitus duomenis, susijusius su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais laikotarpiais ir sritimis (toliau – istorinės–archyvinės pažymos);
4) rengia, leidžia, platina mokslinius ir kitus leidinius apie su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais laikotarpiais ir sritimis susijusius reiškinius, įvykius, procesus; inicijuoja, organizuoja mokslines konferencijas, seminarus, edukacinius ir kitus renginius;
5) sudaro, kaupia, rengia laisvės kovotojų, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų, šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų organizatorių, vykdytojų ir kitų už tai atsakingų asmenų, totalitarinių režimų represinių struktūrų darbuotojų skaitmeninius duomenų rinkinius, vardynus;
6) vykdo istorines ekspertizes, rengia, teikia išvadas; dalyvauja valstybės programose, susijusiose su okupacijų metu padarytos žalos apskaičiavimu, įgyvendina tokias programas;
7) kreipiasi į teisėsaugos institucijas dėl šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų ištyrimo ir atsakingų asmenų patraukimo atsakomybėn; bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, tiriančiomis kitų valstybių specialiųjų tarnybų ardomąją veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikia joms atitinkamus dokumentus, istorines-archyvines pažymas;
8) tiria, skelbia buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus; saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su minėtomis tarnybomis ir įrašytų į prisipažinusių asmenų įskaitą, bylas; administruoja įslaptintos informacijos turinčius dokumentus.“
komitete
centras
2 1-8 Taip pat, iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymo 8 punkto argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 3, 6, 9-16 punktus, bei į šiuo metu jau Centro realiai vykdomas funkcijas, norėtume pasiūlyti papildyti
taip: „2.
Centras vykdo Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių režimų ir valstybingumo atstatymo, istorinės atminties objektų atminimo įamžinimą (memorializaciją), sklaidą, edukaciją:
rezistencijos, kitų istorinės atminties objektų įamžinimą (memorializaciją), muziejinę veiklą Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje ir jo padaliniuose, muziejinę komunikaciją; steigia muziejaus struktūrinius padalinius; Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka išduoda pažymėjimus, suteikiančius teisę vesti ekskursijas muziejuje ir jo padaliniuose; kaupia muziejaus rinkinius, juos sistemina, tiria, skaitmenina, tvarko jų apskaitą, vykdo jų apsaugą, eksponatų paiešką, inventorizuoja naujai gautus eksponatus; organizuoja, rengia ekspozicijas, parodas, veda ekskursijas, įgyvendina muziejines, kitas kultūrines edukacines programas, renginius mokiniams, studentams, kitoms Lietuvos visuomenės grupėms šiame muziejuje, jo padaliniuose ir kitose patalpose, panaudodamas Centro tyrimų rezultatus, sukauptus istorinius dokumentus ir duomenis; kaupia, tvarko, saugo duomenis apie Tuskulėnų aukas, sudaro jų skaitmeninius rinkinius; konsultuoja, teikia metodinę pagalbą kuriant, rengiant ekspozicijas laisvės kovų, tremties, kalinimo, rezistencijos, kitomis istorinės atminties ir šiame įstatyme nustatytų laikotarpių bei sričių temomis;
steigiant kovų ir kančių memorialus Vilniuje ir kitose Lietuvos vietovėse; rūpinasi istorinio paminklinio komplekso – buvusio SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) rūmų Vilniuje bei Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus
patalpų autentiškumo išsaugojimu, patalpų muziejinei, edukacinei veiklai plėtimu;
koordinuoja, remia valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, asociacijų, kitų juridinių, fizinių asmenų iniciatyva vykdomą arba vykdo memorialinių kompleksų, paminklų statybą, atminimo ženklų, lentų įrengimą, meno kūrinių, kino filmų, studijų, monografijų sukūrimą ir (ar) jų projektus istorinės atminties objektų temomis ir vietose Lietuvoje ir užsienio valstybėse arba bendradarbiauja atliekant tokius veiksmus; sudaro šių memorialų, paminklų, ženklų, lentų ir jų vietovių bei meno kūrinių sąvadus, rinkinius; konsultuoja, teikia rekomendacijas, metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, įrengiant atminimo ženklus, lentas, rašant monografijas, kuriant meno kūrinius, suteikiant laisvės kovotojų, rezistencijos dalyvių vardus viešosioms vietoms ar viešiesiems objektams) bei kitais istorinės atminties objektų įamžinimo (memorializacijos) klausimais;
ministerijomis, švietimo įstaigomis; inicijuoja, koordinuoja, teikia metodinę pagalbą rengiant, įgyvendinant pilietinio, tautinio (patriotinio) ugdymo edukacines programas, projektus, juos įgyvendina, rengia, organizuoja; teikia konsultacijas mokymo priemonių autoriams; inicijuoja, rengia, leidžia edukacinius leidinius mokiniams, studentams, kitoms Lietuvos visuomenės grupėms istorinės atminties objektų temomis; konsultuoja, teikia rekomendacijas, metodinę pagalbą valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms, kitiems juridiniams, fiziniams asmenims, organizuojantiems su istorinės atminties objektų atminimo išsaugojimu (įamžinimu) susijusius renginius;
istorines-archyvines pažymas dėl karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių apdovanojimo, jų turėtų laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo ir dėl atmintinų dienų bei metų, susijusių su Lietuvos gyventojų genocidu, laisvės kovomis, kitomis reikšmingomis datomis ir sukaktimis,
susijusiomis su Lietuvos valstybės laisvės kovų, valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo istoriniais faktais, įvykiais, jų atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu, paminėjimo;
ir užsienio valstybėse vykdomose ekspedicijose į tremties, kalinimo, žudynių, rezistencijos, laisvės kovų, Lietuvos gyventojų palaidojimo ar užkasimo vietas, kitas istorinės atminties vietoves; renka, tvarko, kaupia, saugo, skaitmenina kraštotyros dokumentus, liudytojų parodymus, laisvės kovotojų, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų, Sąjūdžio laikotarpio dalyvių atsiminimus, kitus istorinius duomenis apie šiame įstatyme nustatytų laikotarpių ir sričių įvykius; renka, tvarko duomenis apie nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusius asmenis, gyvenančius išeivijoje ir buvusioje SSRS teritorijoje;
apie istorinės atminties objektus Lietuvoje ir užsienio valstybėse; šiuos objektus identifikuoja, kartografuoja, inventorizuoja, nustato jų istorinę, istorinės atminties (memorialinę) vertę; rengia, teikia reikiamus duomenis nustatyti jų teisinį statusą ir įtraukti į Kultūros vertybių registrą; sudaro, rengia, nuolat pildo, naudoja sklaidoje nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų, laisvės kovų atminimo ikonografijos, kartografijos, istorinių duomenų ir kitų istorinės atminties objektų rinkinius, sąvadus, užtikrina jų prieinamumą; inicijuoja, dalyvauja kuriant Istorinės atminties objektų nacionalinį registrą, jį administruoja, nuolat pildo naujais (aktualiais) duomenimis, juos kelia į viešąsias geografines informacines sistemas, rūpinasi jų atnaujinimu;
informaciją apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas propaguojančius viešuosius objektus; koordinuoja jų pašalinimo ar pakeitimo procesus; renka, kaupia, sistemina informaciją apie šių procesų rezultatus ir apie minėtus viešuosius objektus, kuriems
netaikomas pašalinimas ar pakeitimas.“ Spręsti pagrindiniame komitete 15.
Centras vykdo Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių režimų ir valstybingumo atstatymo, istorinės atminties objektų atminimo įamžinimą (memorializaciją), sklaidą, edukaciją:
rezistencijos, kitų istorinės atminties objektų įamžinimą (memorializaciją), muziejinę veiklą Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje ir jo padaliniuose, muziejinę komunikaciją; steigia muziejaus struktūrinius padalinius; Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka išduoda pažymėjimus, suteikiančius teisę vesti ekskursijas muziejuje ir jo padaliniuose; kaupia muziejaus rinkinius, juos sistemina, tiria, skaitmenina, tvarko jų apskaitą, vykdo jų apsaugą, eksponatų paiešką, inventorizuoja naujai gautus eksponatus; organizuoja, rengia ekspozicijas, parodas, veda ekskursijas, įgyvendina muziejines, kitas kultūrines edukacines programas, renginius mokiniams, studentams, kitoms Lietuvos visuomenės grupėms šiame muziejuje, jo padaliniuose ir kitose patalpose, panaudodamas Centro tyrimų rezultatus, sukauptus istorinius dokumentus ir duomenis; kaupia, tvarko, saugo duomenis apie Tuskulėnų aukas, sudaro jų skaitmeninius rinkinius; konsultuoja, teikia metodinę pagalbą kuriant, rengiant ekspozicijas laisvės kovų, tremties, kalinimo, rezistencijos, kitomis istorinės atminties ir šiame įstatyme nustatytų laikotarpių bei sričių temomis;
steigiant kovų ir kančių memorialus Vilniuje ir kitose Lietuvos vietovėse; rūpinasi istorinio paminklinio komplekso – buvusio SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) rūmų Vilniuje bei Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus patalpų autentiškumo išsaugojimu, patalpų muziejinei, edukacinei veiklai plėtimu;
koordinuoja, remia valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, asociacijų, kitų juridinių, fizinių asmenų iniciatyva vykdomą arba vykdo memorialinių kompleksų, paminklų statybą, atminimo ženklų, lentų įrengimą, meno kūrinių, kino filmų, studijų, monografijų sukūrimą
ir (ar) jų projektus istorinės atminties objektų temomis ir vietose Lietuvoje ir užsienio valstybėse arba bendradarbiauja atliekant tokius veiksmus; sudaro šių memorialų, paminklų, ženklų, lentų ir jų vietovių bei meno kūrinių sąvadus, rinkinius; konsultuoja, teikia rekomendacijas, metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, įrengiant atminimo ženklus, lentas, rašant monografijas, kuriant meno kūrinius, suteikiant laisvės kovotojų, rezistencijos dalyvių vardus viešosioms vietoms ar viešiesiems objektams) bei kitais istorinės atminties objektų įamžinimo (memorializacijos) klausimais;
ministerijomis, švietimo įstaigomis; inicijuoja, koordinuoja, teikia metodinę pagalbą rengiant, įgyvendinant pilietinio, tautinio (patriotinio) ugdymo edukacines programas, projektus, juos įgyvendina, rengia, organizuoja; teikia konsultacijas mokymo priemonių autoriams; inicijuoja, rengia, leidžia edukacinius leidinius mokiniams, studentams, kitoms Lietuvos visuomenės grupėms istorinės atminties objektų temomis; konsultuoja, teikia rekomendacijas, metodinę pagalbą valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms, kitiems juridiniams, fiziniams asmenims, organizuojantiems su istorinės atminties objektų atminimo išsaugojimu (įamžinimu) susijusius renginius;
istorines-archyvines pažymas dėl karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių apdovanojimo, jų turėtų laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo ir dėl atmintinų dienų bei metų, susijusių su Lietuvos gyventojų genocidu, laisvės kovomis, kitomis reikšmingomis datomis ir sukaktimis, susijusiomis su Lietuvos valstybės laisvės kovų, valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo istoriniais faktais, įvykiais, jų atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu, paminėjimo;
ir užsienio valstybėse vykdomose ekspedicijose į tremties, kalinimo, žudynių, rezistencijos, laisvės kovų, Lietuvos gyventojų palaidojimo ar užkasimo vietas, k
itas istorinės atminties vietoves; renka, tvarko, kaupia, saugo, skaitmenina kraštotyros dokumentus, liudytojų parodymus, laisvės kovotojų, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų, Sąjūdžio laikotarpio dalyvių atsiminimus, kitus istorinius duomenis apie šiame įstatyme nustatytų laikotarpių ir sričių įvykius; renka, tvarko duomenis apie nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusius asmenis, gyvenančius išeivijoje ir buvusioje SSRS teritorijoje;
apie istorinės atminties objektus Lietuvoje ir užsienio valstybėse; šiuos objektus identifikuoja, kartografuoja, inventorizuoja, nustato jų istorinę, istorinės atminties (memorialinę) vertę; rengia, teikia reikiamus duomenis nustatyti jų teisinį statusą ir įtraukti į Kultūros vertybių registrą; sudaro, rengia, nuolat pildo, naudoja sklaidoje nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų, laisvės kovų atminimo ikonografijos, kartografijos, istorinių duomenų ir kitų istorinės atminties objektų rinkinius, sąvadus, užtikrina jų prieinamumą; inicijuoja, dalyvauja kuriant Istorinės atminties objektų nacionalinį registrą, jį administruoja, nuolat pildo naujais (aktualiais) duomenimis, juos kelia į viešąsias geografines informacines sistemas, rūpinasi jų atnaujinimu;
informaciją apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas propaguojančius viešuosius objektus; koordinuoja jų pašalinimo ar pakeitimo procesus; renka, kaupia, sistemina informaciją apie šių procesų rezultatus ir apie minėtus viešuosius objektus, kuriems netaikomas pašalinimas ar pakeitimas.“
komitete
centras
3 Norėtume atkreipti dėmesį ir į tai, kad Centras šiuo metu jau vykdo funkciją dėl žuvusių laisvės kovotojų palaikų paieškų ir tokių palaikų identifikacijos (tokiai funkcijai vykdyti 2022 m.
Centre įsteigtas naujas „Paieškų ir identifikavimo skyrius“, dėl šios funkcijos išsamaus vykdymo 2021 m. gruodžio 7 d. buvo priimti Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 11 straipsnio 6 dalies bei kitų teisės aktų pakeitimai), todėl siūlytume 5 straipsnį papildyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Centras, remdamasis istoriniais-archyviniais šaltiniais ir
Lietuvos gyventojų registro duomenimis, inicijuoja ir organizuoja okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų paiešką; Lietuvoje ir užsienyje ieško šių asmenų giminaičių; organizuoja okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų identifikavimą; šiuo tikslu organizuoja tvarkymą ar tvarko rastų neatpažintų ieškomų okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų ir jų giminaičių genetinių (DNR), biologinių mėginių bazę, identifikavimui reikalingus duomenis.“ Spręsti pagrindiniame komitete 16.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
4 1-2 Taip pat norėtume atkreipti dėmesį ir į tai, kad Centras jau nuo 1997 m. vykdo laisvės kovotojų ir genocido aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo, Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą 1939–1990 m. okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymo ir eilės kitų Seimo bei Vyriausybės priimtų teisės aktų (iš viso apie 20 teisės aktų) nuostatomis), todėl siūlytume papildyti 5 straipsnį 4 dalimi, šią dalį papildyti 1) - 2) punktais ir tai išdėstyti taip: „4.
Centras vykdo laisvės kovotojų ir genocido aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą:
1) pripažįsta karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, teisinį statusą; išduoda nustatytos formos pažymėjimus, tvarko jų apskaitą; rengia, dalyvauja rengiant įstatymų, teisės aktų projektus, kitus dokumentus dėl okupacijos padarinių teisinio įvertinimo projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių (rezistentų), asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso, socialinės rūpybos, atsakomybės už genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus ir (ar) kitais klausimais);
2) Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą 1939–1990 m. okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo ar proceso byloje dėl šių asmenų pilietinių teisių atkūrimo atnaujinimo atsiradus naujų duomenų apie jų veiklą, siūlo iš naujo išnagrinėti šių asmenų bylas.“ Spręsti pagrindiniame komitete 17.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
5 Norėtume pažymėti ir tai, kad Centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. lapkričio
Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą“, jau nuo 2021 m. birželio 10 d. įgyvendina Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo 9 straipsnio 1-2 dalių, 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl siūlytume 5 straipsnį papildyti 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Centras vykdo Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo
komisijos sekretoriato funkcijas.“
komitete
centras
6 Norėtume atkreipti dėmesį ir į tai, kad Centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo
šio įstatymo bei Seimo 2023 m. birželio 1 d. nutarimų Nr. XIV-2029 „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos nuostatų patvirtinimo“ ir Nr.
XIV-2030 „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos sudarymo“ nuostatas, todėl, atsižvelgiant ir į Teisės departamento išvados 52 punkto paskutinį sakinį, norėtume pasiūlyti papildyti 5 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„6. Centras atlieka viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais
propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos; organizuoja Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos darbą.“
komitete
centras
7 Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Centras nuo pat jo įsteigimo dienos sėkmingai ir intensyviai bendradarbiauja su visomis Lietuvos ir atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis, įstaigomis, tarptautinėmis komisijomis, organizacijomis, taip pat į tai, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. įgyvendina anksčiau paminėto Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo
dalimi ir ją išdėstyti taip: „7.
Centras bendradarbiauja su kitomis Lietuvos ir užsienio valstybių institucijomis, įstaigomis, tarptautinėmis komisijomis, organizacijomis, vykdančiomis šio įstatymo nustatytų sričių ir laikotarpių tyrimus, įamžinimą (memorializaciją); inicijuoja, organizuoja arba dalyvauja įgyvendinant šių institucijų organizuojamas programas, bendrus tarptautinius, tarpinstitucinius projektus, edukacinius ir kitus renginius; taip pat dalyvauja minėtų institucijų organizuojamuose, įgyvendinamuose projektuose, programose ar kituose renginiuose dėl Rusijos Federacijos sukeltų karinių konfliktų, vykdytų ir vykdomų karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui, agresijos bei padarinių prieš Lietuvą, kitas valstybes ir jų gyventojus.“
komitete
centras
8 Taip pat, dar kartą norėdami atkreipti dėmesį į šio rašto 18 ir 19 punktuose nurodytas aplinkybes, kad Centras nuo 2023 m. gegužės 1 d. įgyvendina Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo
ir ją išdėstyti taip: „8.
Centras vykdo istorinės, mokslinės, analitinės informacijos, dokumentų, kitų duomenų sklaidą apie šio įstatymo nustatytų laikotarpių totalitarinius, okupacinius režimus, jų ideologijas, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus, represijas; sudaro galimybes stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius visuomenės atsparumą dezinformacijai.“
komitete
centras
1 Pritardami Seimo narių pasiūlymo 9 ir 10 punktų argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 17 punkto (pirmoje sakinio dalyje nurodytą veiksmų eiliškumą („Centro valdymas ir struktūra“)), 18 ir 23 punktų argumentus, norėtume pasiūlyti pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas,
skiriamas ir atleidžiamas šio įstatymo 7 straipsnio 1-6 dalyse nustatyta tvarka, kuris organizuoja Centro veiklą, kad būtų pasiekti Centro veiklos tikslai, įgyvendinti uždaviniai bei atliekamos funkcijos, yra tiesiogiai atsakingas už Centro strateginio veiklos plano įgyvendinimą, sprendžia Centro kompetencijai priklausančius klausimus, atstovauja Centrui Lietuvos ir užsienio valstybių, savivaldybių institucijose, įstaigose, organizacijose, vykdo ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytas funkcijas.“ Spręsti pagrindiniame komitete 22.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
2 Pritariant Seimo narių pasiūlymo 9 ir 10 punktų argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 17 punkto (pirmoje sakinio dalyje nurodytą veiksmų eiliškumą), 18 punkto argumentus, atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, norėtume pasiūlyti pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Centro struktūrą, kurią sudaro departamentai, grupės, skyriai, Okupacijų ir laisvės kovų muziejus ir kiti padaliniai, nustato ir tvirtina Centro generalinis direktorius, vadovaudamasis įstatymais ir jų pagrindu priimtais teisės aktais bei atsižvelgdamas į Centro uždavinius, funkcijas, kompetenciją, strateginius, metinius Centro veiklos planus.“
komitete
centras
3 Pritariant Seimo narių pasiūlymo 10 punkto argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 17 punkto (pirmoje sakinio dalyje nurodytą veiksmų eiliškumą), 18, 22 ir 23 punktų argumentus, siūlytume pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Strateginiais Centro veiklos, programų sudarymo, jų įgyvendinimo bei kitais Centro sprendžiamais klausimais Centro generalinis direktorius gali sudaryti komisijas (konsultacines, ekspertines, mokslinės krypties darbo grupes, tarybas, komitetus ir pan.), esant poreikiui, pasitelkti valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų organizacijų, asociacijų, tarp jų – ir tarptautinių, atstovus, mokslininkus, specialistus, konsultantus, tyrėjus ir (ar) ekspertus, tai suderinęs su šių organizacijų vadovais.“
komitete
centras
4 Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 17 punkto (pirmoje sakinio dalyje nurodytą veiksmų eiliškumą), 18 ir 23 punktų argumentus, norėtume pasiūlyti pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Už savo veiklą Centras yra atskaitingas Seimui. Centro generalinis direktorius Seimo statuto nustatyta tvarka kiekvienais metais iki birželio 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui metinę Centro veiklos ataskaitą. Apie savo veiklą Centras visuomenę informuoja Centro interneto svetainėje ir prireikus kitose visuomenės informavimo priemonėse.“ Spręsti pagrindiniame komitete 25.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
5 1-4 Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 12 ir 13 punktų argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 17, 18, 24 ir 25 punktų argumentus, Teisingumo ministerijos išvadą (tačiau šiai nepritariant dėl Teisingumo ministerijos atstovo neteikimo į Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos narius), siūlytume pakeisti 6 straipsnio 5 dalį, šią dalį papildyti
1) - 4) punktais bei tai išdėstyti taip: „5. Prie Centro veikiančios komisijos:
komisija, kuri yra kolegiali patariamoji juridinio asmens teisių neturinti institucija, teikia Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo. Šią komisiją sudaro du Centro atstovai (komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas, turintys humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį), po vieną atstovą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos. Komisijos personalinę sudėtį minėtų institucijų teikimais sudaro, jos nuostatus, darbo reglamentą, Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo bei jų apskaitos nuostatus ir Kario savanorio pažymėjimo, Laisvės kovų dalyvio pažymėjimo formas ir šių pažymėjimų išdavimo bei apskaitos tvarkos aprašą tvirtina Centro generalinis direktorius.
Šią komisiją techniškai aptarnauja Centras, jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui;
kuri priima sprendimus dėl Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo. Šios komisijos personalinę sudėtį iš Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatyme nurodytų institucijų atstovų šių institucijų teikimais sudaro, jos nuostatus ir Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo ir jų apskaitos tvarkymo nuostatus tvirtina Centro generalinis direktorius. Komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui;
autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija, kuri teikia Centrui išvadas dėl viešojo objekto atitikties Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 3 straipsnio nuostatoms. Šios komisijos personalinę sudėtį iš Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatyme nurodytų institucijų atstovų Centro teikimu sudaro ir jos nuostatus tvirtina Seimas nutarimu. Komisijos veikla finansuojama ir jos narių darbas komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui.
komisijų nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai; jie taip pat turi pateikti šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nurodytus duomenis, kuriuos pateikus, jie negali būti skiriami išvadintų komisijų nariais.“ Taip pat, siekdami efektyvinti ir optimizuoti Centro veiklą, siūlytume likviduoti šiuo metu prie Centro veikiantį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondą (toliau – Fondas) ir dalį jo funkcijų (remti šiame įstatyme nustatytų laikotarpių ir sričių mokslinius ir kitus tyrimus bei istorinės atminties objektų atminimo įamžinimą) perskirti atitinkamiems Centro struktūriniams padaliniams, praplečiant šiuo metu šių skyrių vykdomas funkcijas, t. y. papildomai pavesti „remti kitų įstaigų įgyvendinamus projektus, programas, susijusias su šio įstatymo laikotarpiais bei sritimis“. Tačiau, tokiu atveju būtų reikalinga spręsti klausimą ir dėl papildomo finansavimo skyrimo Centrui tokių naujų funkcijų vykdymui. Jei būtų pritarta šiam pasiūlymui, Centras galėtų papildomai pateikti tikslesnius minėto finansinio poreikio paskaičiavimus. Taip pat, jei būtų pritarta tokiam pasiūlymui (Centro padaliniams pavesti vykdyti naujas funkcijas, kurias šiuo metu vykdo Fondas), tokiu atveju šio rašto 13-14 punktuose reikėtų atitinkamai suderinti tekste pateiktus pasiūlymus (Centras galėtų papildomai pateikti tokius pasiūlymų (funkcijų) patikslinimus). Tuo atveju, jei būtų nepritariama tokiam pasiūlymui, norėtume pasiūlyti visas Fondo funkcijas perduoti vykdyti kitai, naujai įsteigtai ar steigiamai įstaigai ar organizacijai.
komitete
centras 2024-02-196 6-13 Iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymo 9, 10, 11, 14 ir 16 punktų argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 27-45 punktus, norėtume pasiūlyti atsisakyti Projekto 6 straipsnio 6-13 punktų, nes juose numatytą teisinį reguliavimą siūlytume nurodyti šio rašto 21-26 ir 28-30 punktuose pateiktuose pasiūlymuose. Spręsti pagrindiniame komitete
centras 2024-02-197 Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 18 punkto argumentus, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 7 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. Centro generalinio direktoriaus skyrimo ir Centro darbuotojų priėmimo ir atleidimo tvarka“
komitete
2024-02-197 1-6 Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 9, 10, 11, 14 ir 16 punktų argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 18, 19, 20 ir 21 punktų argumentus, norėtume pasiūlyti Projekto 7 straipsnį papildyti 1-6 dalimis ir jas išdėstyti taip:
atleidimo tvarka „1. Centro generalinį direktorių 5 metų kadencijai Seimo pirmininko teikimu skiria ir šio straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais iš pareigų atleidžia Seimas. Tas pats asmuo Centro generalinio direktoriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 2.
generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilyginą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį, ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį, ne mažesnį kaip 5 metų darbo savo profesinės veiklos srityje stažą ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bei atitinkantis šios straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme, kuris Centro generaliniam direktoriui taikomas tiek, kiek Valstybės tarnybos įstatyme numatytas taikymas valstybės pareigūnams ir jo statuso nereglamentuoja šis įstatymas. 3. Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta:
1) pasibaigus jo kadencijai, kai jis neskiriamas kitai kadencijai ir yra paskirtas naujas Centro generalinis direktorius;
2) jam mirus;
3) Seimo pirmininko ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas. 4. Pasibaigus Centro generalinio direktoriaus kadencijai, jis šias pareigas laikinai eina tol, kol yra paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius. Kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, šias pareigas laikinai eina Seimo pirmininko paskirtas kitas valstybės pareigūnas arba Centro valstybės tarnautojas. Laikinai einantis Centro generalinio direktoriaus pareigas pareigūnas ar valstybės tarnautojas turi atitikti šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. 5.
generalinis direktorius Seimo nutarimu atleidžiamas iš pareigų, kai:
2) Seimas priima nutarimą atleisti jį iš pareigų dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų;
3) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;
4) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
5) netenka nepriekaištingos reputacijos;
6) jam panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka;
7) Seimas pareiškia juo nepasitikėjimą Seimo statuto nustatyta tvarka. 6. Atleidžiant iš pareigų Centro generalinį direktorių šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu jam išmokama 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu – 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o kai jo įgaliojimai nutrūksta šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus, išmokama 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka.“
komitete
centras 2024-02-197 7-8 Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 18 punkto argumentus, norėtume pasiūlyti Projekto 7 straipsnį papildyti 7-8 dalimis ir jas išdėstyti taip: „7. Centro darbuotojų priėmimo į darbą (pareigas) ir atleidimo iš darbo (pareigų), darbo užmokesčio mokėjimo jiems tvarką, sąlygas, kitas socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas, kiti teisės aktai. 8. Centro darbuotojai privalo pateikti duomenis apie savo darbą okupacinių, totalitarinių režimų represinėse struktūrose, mokymąsi tų struktūrų mokyklose ir apie bendradarbiavimą su tomis struktūromis, taip pat duomenis apie savo, kaip komunistų partijos vadovaujančių darbuotojų, veiklą.
Komunistų partijos vadovaujantiems darbuotojams yra priskiriami Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto sekretoriai, padalinių vadovai (iki skyrių instruktorių imtinai), rajonų komitetų sekretoriai, padalinių vadovai ir instruktoriai, įmonių ir organizacijų etatiniai partijos sekretoriai. Šie duomenys pateikiami, jų patikrinimo tvarka ir atsakomybė už jų teisingumą nustatoma Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka. Asmenys, pateikę nurodytus duomenis, negali eiti vadovaujančių pareigų Centre.“
komitete
centras 2024-02-19 Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 9, 10, 11, 14 ir 16 punktų argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 26 punktą, 27-45 punktus, norėtume pasiūlyti atsisakyti Projekto 7, 8, 9 ir 10 straipsnių, nes juose numatytą teisinį reguliavimą siūlytume nurodyti šio rašto 31-32 punktuose pateiktuose pasiūlymuose, pakeisti Projekto 7 straipsnio numeraciją bei jo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Taryba“
komitete
centras 2024-02-198 1-8 Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 9, 10, 11, 14 ir 16 punktų argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 27-45 punktus, norėtume pasiūlyti atsisakyti Projekto 7, 8, 9 ir 10 straipsnių, pakeisti 8 straipsnį ir jį papildyti 1-8 dalimis ir jas išdėstyti taip:
„1. Taryba yra ekspertinis visuomeniniais pagrindais veikiantis
Seimo ir Centro patariamasis organas, kurio pagrindinė funkcija – rengti, teikti Seimui ir Centrui siūlymus Centro strateginių planų formavimo klausimais. 2.
nuostatus, jos personalinę sudėtį iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovų Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu Seimo valdybai, tvirtina Seimas nutarimu. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija šaukia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka patvirtinamas Tarybos darbo reglamentas, išrenkamas Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas. Tarybos veikla, kurios pagrindinė forma yra posėdžiai, organizuojama Tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka. 3. Tarybą sudaro 12 narių – visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 3 metų kadencijai. Tas pats asmuo į Tarybos nario pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tarybą sudaro šių institucijų pasiūlyti pretendentai: vienas – Lietuvos Respublikos Prezidento, du – Seimo (vienas atrenkamas iš Seimo „mažumos“, kitas – iš Seimo „daugumos“ pasiūlytų pretendentų, abiejų pretendentų atranką vykdo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rekomendacijas), po vieną – Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos, Lietuvos muziejų asociacijos, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto ir Lietuvos istorijos instituto pasiūlytą pretendentą. 4. Tarybos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 5 metų darbo savo profesinės veiklos srityje stažą ir pateikęs šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nurodytus duomenis.
Asmuo, pateikęs šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nurodytus duomenis, negali būti skiriamas Tarybos nariu. 5. Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta:
1) pasibaigus jo kadencijai, kai jis neskiriamas kitai kadencijai ir yra paskirtas naujas Tarybos narys;
2) jam mirus;
3) atsistatydinus savo noru;
4) atleidus iš pareigų iš jį delegavusios institucijos ar organizacijos. 6. Pasibaigus Tarybos nario kadencijai, jis šias pareigas laikinai eina tol, kol jį delegavusi institucija ar organizacija deleguoja ir yra paskiriamas naujas Tarybos narys. 7. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu Seimas atšaukia Tarybos narį iš pareigų nepasibaigus jo kadencijai, kai:
1) jį delegavusi institucija ar organizacija atšaukia iš Tarybos narių;
2) Seimas priima nutarimą atšaukti jį iš pareigų dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų;
3) netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad jis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;
4) be pateisinamos priežasties nedalyvauja daugiau kaip trečdalyje Tarybos posėdžių per kalendorinius metus;
5) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
6) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis. 8. Tarybos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Seimo kanceliarijai, kuri organizuoja šios Tarybos darbą, teikia jai visą techninę, finansinę bei kitą būtiną pagalbą.“ Spręsti pagrindiniame komitete 32.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-1911 Atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 46 punkto argumentus, siūlytume pakeisti Projekto 11 straipsnio numeraciją ir patikslinti jo pavadinimą bei jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Centro lėšų šaltiniai“
komitete
centras 2024-02-199 Taip pat, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 46 ir 47 punktų argumentus, siūlytume pakeisti Projekto 11 straipsnio 2 dalies numeraciją, šią dalį patikslinti ir ją išdėstyti taip:
„2. Atskiroms valstybės programoms finansuoti Vyriausybės sprendimu gali būti skiriamos papildomos valstybės biudžeto lėšos.“
komitete
centras 2024-02-1910 Taip pat, atsižvelgdami į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 32, 49 punktų nuostatas, norėtume pasiūlyti papildyti Projektą 10 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Atsakomybė už trukdymą tirti rezistenciją ir totalitarinių režimų vykdytą genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.“
komitete
centras 2024-02-1910 Taip pat norėtume pasiūlyti papildyti Projekto 10 straipsnį 1 ir 2 dalimis ir jas išdėstyti taip:10 straipsnis. Atsakomybė už trukdymą tirti rezistenciją ir totalitarinių režimų vykdytą genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus „1.
Bet koks trukdymas atlikti totalitarinių režimų vykdyto Lietuvos gyventojų genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, politinių ir kitų represijų, rezistencijos tyrimus, nustatyti istorinę tiesą, vykdyti ir kitus šio Įstatymo Centrui nustatytus uždavinius bei funkcijas negali būti pateisinamas jokia priežastimi, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. 2. Už trukdymą vykdyti šio Įstatymo nuostatas, taip pat vilkinimą, turimų dokumentų, įrodymų, informacijos ir (ar) kitų duomenų slėpimą, naikinimą, atsisakymą, vengimą liudyti ir (ar) kitus panašius kliudymo veiksmus, taip pat padarytus dėl neveikimo ir (ar) neatsargumo, ir už Centro generalinio direktoriaus sprendimų, priimtų Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatyme nustatyta tvarka, nevykdymą fiziniai ir juridiniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Spręsti pagrindiniame komitete 36.
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2024-02-19 Taip pat norėtume pasiūlyti numatyti ir Projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą bei taikymą, t. y. kad „Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos
Centras iki 2025 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Tuo atveju, jei būtų visgi nutarta neatsižvelgti į šio rašto 1 punkte paminėtą Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos 2024 m. vasario 6 d. pareiškimą, kuriame pateiktam pasiūlymui dėl Centro pavadinimo, kaip anksčiau minėta, Centras neprieštarauja, ir pakeisti Centro pavadinimą, siūlytume Projekte numatyti ir tokią nuostatą, kad „Nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos kituose teisės aktuose vartojamas įstaigos pavadinimas
„Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“ atitinka
įstaigos pavadinimą „Lietuvos Respublikos (keičiamo pavadinimo variantas) tyrimo centras“. Spręsti pagrindiniame komitete
institutas 2024-02-20 Lietuvos istorijos institutas (toliau – Institutas) atsakydamas į Jūsų 2024 m. vasario 12 d. raštą Nr.
S-2024-587 „Dėl LGGRTC naujos redakcijos ekspertinio vertinimo“, žemiau pateikiame ekspertinį vertinimą į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – Komitetas) iškeltus klausimus. Vertindami naująjį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) siūlomą pavadinimą manytume, kad jis tinkamai apibendrina Centro uždavinius, veiklos sritis ir funkcijas. Pažymėtina, kad dabartiniame pavadinime esanti genocido sąvoka siaurina Centro vykdomas funkcijas ir kelia papildomų klausimų tarptautinėje erdvėje. Įstatymo projekte siūlomas naujasis Centro pavadinimas – Totalitarinių režimų tyrimų centras – atitinka užsienyje veikiančių panašaus pobūdžio tyrimo centrų specifiką ir funkcijas (pavyzdžiui, Hannah Arendt totalitarizmo studijų institutas veikiantis prie Drezdeno technologijos universiteto, Totalitarinių režimų studijų institutas Prahoje ir kt.). Naujai suformuoti Centro uždaviniai ir funkcijos atitinka šiuo metu centro vykdomas funkcijas ir apima tiek tiriamąją, tiek memorialinę funkcijas. Manytume, kad įstatymo naujos redakcijos projekto priėmimas neigiamo poveikio Centro veiklai neturėtų. Naujai formuojamas Centro kolegialus organas – Totalitarinių režimo tyrimų centro Taryba pagerintų Centro veiklos organizavimą, leistų efektyviau ir skaidriau spręsti iškilsiančias problemas, skatintų plėsti mokslinius tyrimus ir gerinti jų kokybę. Pažymėtina, jog panašūs valdymo organai veikia ir kitose valstybinėse mokslo, kultūros ir švietimo įstaigose (pvz., muziejuose, universitetuose). Kartu būtina pabrėžti, kad įstatymo projekte numatoma Tarybos narių skyrimo tvarka neužkerta kelio politinių partijų narių paskyrimui (tik suspenduoja jų narystę), kas galėtų turėti ir neigiamą poveikį, t. y. galėtų paralyžiuoti Tarybos, o kartu ir viso Centro veiklą.
Dėl šios priežasties, įstatymo projektas turėtų numatyti ne tik formalius reikalavimus skiriamiems Tarybos nariams, bet ir apibrėžti kvalifikacinius reikalavimus, kurie yra būtini efektyviam ir sklandžiam Tarybos darbui. Siekiant suderinti dalykines ir politines kompetencijas, siūlome būsimą Tarybą sudaryti pariteto pagrindais, t. y. deleguojant pusę jos narių iš akademinio, 5 metų profesinę patirtį turinčių tyrėjų rato, ir pusę – suinteresuotų visuomenės organizacijų atstovų. Taip pat siūlome suteikti platesnius įgaliojimus Tarybai sprendžiant tyrimų klausimų problematiką, kad jos funkcijos nebūtų apribotos tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymais. Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad reikėtų suvienodinti Tarybos pirmininko ir narių kadencijos skyrimo laiką. Spręsti pagrindiniame komitete
universitetas 2024-02-20 Atsakydami į jūsų užklausą, teikiame ekspertinį vertinimą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatyme numatytų pokyčių:
Totalitarinių režimų tyrimų centru yra pagrįstas ir savalaikis. Dėl sąvokos
„Lietuvos gyventojų genocidas“ tarptautinėje mokslo erdvėje nuolat kyla
problemų. Be to, totalitariniai okupaciniai režimai Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, vykdė ne tik genocidinę politiką, o (ne)kovos su jomis strategijos buvo ne vien rezistencinės; būta ir nesutikimo bei sisteminio priešinimosi (disidentizmo) raiškų. Naujasis pavadinimas koreliuoja su įstaigos veiklos sritimis ir uždaviniais. Mūsų nuomone, Centrui jis suteiktų daugiau galimybių įsilieti į tarptautinę mokslo erdvę.
Sveikintume tai, kad naujuoju pavadinimu, kuris panašus į atitinkamos Latvijos institucijos pavadinimą (Totalitarizmo pasekmių dokumentavimo centras, latv. Totalitārisma seku dokumentēšanas centrs), akcentuojami tyrimai, o ne tik dokumentavimas, t. y. fiksavimas. Šiuo požiūriu Centro pavadinimas derėtų su pažangesniais pavyzdžiais, kaip antai Hannos Arendt totalitarizmo tyrimų institutas (Hannah-Arendt-Institut für Totalitarismusforschung) prie Drezdeno technikos universiteto ar Totalitarinių režimų tyrimų institutas (Instytut badania reżimów totalitarnych) Prahoje. Kiti artimi pavyzdžiai – Estijos istorinės atminties institutas (Eesti malu instituut), Tautos atminties institutas Lenkijoje (Instytut pamięci narodowej) – savo pavadinimuose akcentuoja atmintį, bet manome, kad noras pavadinimu fiksuoti pačių režimų tyrimą, o ne atmintį tiksliau išreiškia Centro paskirties apibūdinimą. 2. Nauji centro uždaviniai ir funkcijos dalykiškai praplečia totalitarinių režimų tyrimų sritis. Tačiau jie taip pat praplečia ir akademinės, etinės, moralinės bei politinės atsakomybės ribas, kurios visuomenėje gali būti sutiktos nevienareikšmiškai. Matome, kad 4-ajame str. apibrėžiant Centro veiklos tikslą, liko senosios institucijos (LGGRTC) veiklą aiškiai išskyręs „pasipriešinimo (rezistencijos) pažinimas“, kaip atskiras dėmuo. Mūsų nuomone, įstatymo projekto preambulė kiek plačiau apibūdina įvairesnes gyventojų santykių su totalitariniais režimais formas. Pvz., preambulės formuluotės lyg ir kelia lūkesčius, kad Centrui bus pavesta atlikti ir kolaboravimo tyrimus (nors uždaviniai to aiškiai nepasako). Drįstume siūlyti nepabijoti deleguoti Centrui ir konformizmo (prisitaikymo), kaip vienos iš (iš)likimo strategijų totalitarinių režimų okupacijos sąlygomis, tyrimus. Manytume, kad Centro uždaviniai turėtų apimti ir bendradarbiavimą su kitomis mokslo institucijomis Lietuvoje ir užsienyje.
Tai dar aiškiau (nei esamas 5-ojo str. 2-asis uždavinys) išreikštų ketinimą paversti Centrą rimtu žaidėju tarptautinėje mokslo erdvėje. 3. Įvertinę projekte numatytą naujojo Centro Tarybos sudarymo principus, jos galimą poveikį Centro valdymui ir kokybei, manome, jog yra didelė tikimybė, kad numatytoji Taryba funkcionuos ne tik kaip Centro valdymo organas (6-ojo str. 2-asis punktas), bet ir kaip Centrui akademiniais klausimais patariantis kolegialus organas. Tokia permaina, taip pat faktas, kad Tarybai numatoma tam tikra savivalda (teisė pačiai išrinkti pirmininką) ir bandoma atriboti ją nuo politikų įtakos (7-ojo str. 4-asis punktas) būtų sveikintina ir atitiktų šiuolaikines panašių institucijų veiklos koordinavimo praktikas. Tačiau iš dabartinio projekto iki galo neaišku, ar tinkamai numatytos visos sąlygos tokioms Tarybos kompetencijoms ir atsakomybei įgyvendinti. Pvz., 7-ojo str. 2-asis punktas rodytų, kad į Tarybos sudėtį numatyta įtraukti „visuomenės ir mokslo veikėjus“. Mūsų nuomone, būtų gerokai svarbiau, kad tai būtų akademiniai žmonės, turintys vadybinės patirties, kurios koordinuojant Centro veiklą prireiks ir kurią turės tikrai ne kiekvienas „visuomenės ir mokslo veikėjas“. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) vaidmens deleguojant net 5 atstovus į Tarybą nesuprantame. Pagrindiniai Konferencijos tikslai, pagal LURK įstatus, yra „skatinti <…> aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, aukštųjų mokyklų tarpusavio ir tarptautinius ryšius“; LURK atstovauja visiems Lietuvos universitetams; ne vien tiems, kurie vykdo istorinius mokslinius tyrimus.
Jeigu projekte tarp deleguojančiųjų į Tarybą kandidatus institucijų yra išskirtas Lietuvos istorijos institutas, tai galbūt būtų prasminga vietoje 5 LURK atstovų ir 1 Istorijos instituto atstovo numatyti po 2 atstovus kiekvienai iš trijų mokslinių tyrimų institucijų, kurios Lietuvoje dar vykdo nacistinio ir sovietinio laikotarpių tyrimus – Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutui, Lietuvos istorijos institutui, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetui. Be to, matome norą į Tarybos sudėtį įtraukti ir Prezidento, Seimo bei Vyriausybės siūlomus kandidatus, kas, žinoma, liudija, kad tai nebus visiškai nuo politikų nepriklausoma institucija. Mūsų nuomone, šis noras iš dalies prieštarauja 7-ojo str. 4-ajame punkte įtvirtintai nuostatai, kuri Tarybą bando nuo politikų įtakos atriboti. Be to, Tarybos nariui numatytas cenzas yra magistro kvalifikacinis laipsnis (7-ojo str. 3-iasis punktas). Manytume, kad tai prasilenkia su Tarybai numatyta kompetencija ir atsakomybe koordinuoti Centro mokslinę veiklą (pagal Lietuvos įstatymus, mokslininkas yra asmuo, turintis daktaro laipsnį; magistro kvalifikacija tam yra tikrai nepakankama). Taryba galėtų suteikti Centro direktoriui ir darbuotojams ypač svarbią pagalbą orientuojant akademinius tyrimus, ieškant partnerių Centro veiklai, tačiau ji turėtų būti politiškai nepriklausoma, o jos nariai turėtų turėti tinkamą kvalifikaciją. Kai liekama prie noro turėti Taryboje ir visuomenininkus, ir mokslininkų cenzo neatitinkančius asmenis, tai kelia pagrįstų abejonių, ar Taryba pajėgs susitvarkyti su jai numatyta kompetencija. 4. Papildomos pastabos. 4.1. Siūlytume numatyti įstatymo projekte ir Centro skyrių vadovų kadencijas.
Kai skyrių vadovai nesikeičia dešimtmečius, institucijai tai nėra gerai. 4.2. Siūlytume nedubliuoti Tarybos funkcijų dar viena papildomu organu (Centro Mokslo krypties komisija), kurį numato 8-ojo str. 10-asis punktas. Kadangi įstatymo projektas šios komisijos funkcijų nedetalizuoja, manytume (ypač jeigu būtų įgyvendintos šio rašto 3-iajame punkte pateiktos rekomendacijos), kad tai gali būti perteklinis organas. 4.3. Atkreipėme dėmesį į sąvokų Holokaustas ir genocidas vartojimą dokumente: Holokaustas taip pat yra genocidas, o kai vartojame šias sąvokas greta, per kablelį, tai skamba painiai, trikdančiai. Todėl siūlytume koreguoti kai kurias Preambulės formuluotes, patikslinant jų turinį taip, kad jos labiau atitiktų akademines ir tarptautiškai priimtinas teisines šių sąvokų prasmes: 4.3.1. Vietoje „konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu“ įrašyti „konstatuodamas, kad Lietuvos žydų ir romų genocidas (Holokaustas), nacių ir sovietų teroras bei represijos nukreipti prieš lietuvius, lenkus ir kitus Lietuvos piliečius, jų genocidas, karo nusikaltimai ir kiti nusikaltimai žmoniškumui buvo vykdomi totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu“ (siūlomas keitimas išskirtas); 4.3.2.
Vietoje „siekdamas sudaryti sąlygas tirti totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus“ įrašyti
„siekdamas sudaryti sąlygas tirti totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu
įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų genocido (nacių vykdyto Holokausto ir sovietų nusikaltimų) organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus“ (siūlomas keitimas išskirtas); 4.3.3.
Vietoje „siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1944–1953 m. partizaninio karo, neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga“ įrašyti „siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų naikinimo: Holokausto, tremčių, kalinimo, žudynių, kankinimų ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1944–1953 m. partizaninio karo, neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga“ (siūlomas keitimas išskirtas).
komitete
akademija 2024-03-04 Atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) 2024 m. vasario 12 d. rašte „Dėl LGGRTC naujos redakcijos ekspertinio vertinimo“ Nr. S-2024-587 (pagal NSGK 2024 m. vasario
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (toliau – Įstatymo projektas), teikiame šiuos komentarus:
Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) pavadinimą, ar jis tinkamai apibendrina Centro uždavinius ir veiklos sritis, atliepia funkcijas, vertinant ir tarptautinių tokių centrų aspektu. Savo nuožiūra pasiūlykite kitus galimus pavadinimus. Manytume, kad Centro pavadinimas suponuoja siauresnį modus operandi, negu jis apibrėžiamas Įstatymo projekte.
Preambulėje konstatuojama, kad Lietuva buvo okupuota tik dviejų totalitarinių valstybių – Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos, tačiau dalis Lietuvos teritorijos buvo okupuota ir aneksuota taip pat ir Lenkijos. Pastarosios okupacijos tyrimas numatytas dabar galiojančioje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatymo Nr. VIII-238 aktualioje redakcijoje, tačiau jis jau nebeminimas Įstatymo projekte. Manytume, kad Centro pavadinimas neturėtų būti siejamas vien tik su tuo laikotarpiu, kai Lietuva buvo okupuota dviejų minėtų totalitarinių valstybių, o greičiau būtų skirtas akcentuoti tautos genocido, nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimams, taip pat masiniams ir sisteminiams žmogaus teisių pažeidimams prieš Lietuvos gyventojus bei užsienyje gyvenančius tautiečius fiksuoti ir tirti, siekiant išsaugoti tai tautos atmintyje ir perduoti ateinančioms kartoms. Įstatymo projekte siūlomas Centro pavadinimas – „Totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centras“ neatitinka tikslų, kurie suformuluoti preambulėje: ištirti ir įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį. Totalitarizmas arba jo apraiškos, kaip politinio režimo forma, kai valstybė siekia visiškai kontroliuoti visas visuomenės gyvenimo sritis, buvo ir šiuo metu yra populiarus ne tik Azijoje, Afrikoje ar Lotynų Amerikoje, bet ir Europoje. Todėl Centrui suteikus Įstatymo projekte numatytą pavadinimą būtų smarkiai išplėstos jo mokslinių tyrimų ribos ir jis taptų visuotinės istorijos tyrimų centru. Siekiant patikslinti Centro pavadinimą, galima būtų į jį įterpti žodžius „Lietuvos okupacijų“ ir Centrą pavadinti „Lietuvos okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centru“.
Ilgalaikei mokslinių tyrimų misijai, platesniam aktualios ir perspektyvinės atsakomybės už istorinės atminties išsaugojimą laukui praplėsti taip pat galėtų būti svarstomas pavadinimas „Lietuvos nacionalinės atminties institutas“. Siūlymas paremtas Įstatymo projekte aiškiai pastebimu Centro uždavinių sutelkimu į mokslinius ir taikomuosius tyrimus ir praktinių rūpinimosi genocido aukomis darbų perdavimą autonomiškai suformuotiems ir šalia šios institucijos autonomiškai veikiantiems valdymo subjektams (Komisijai ir Fondui). Tokie pavadinimai yra suteikti atitinkamoms institucijoms Estijoje, Lenkijoje, Ukrainoje. Visos jos, kaip ir Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centras, yra Europos atminties ir sąžinės platformos nariai. Šios platformos narė Čekija turi Totalitarizmo tyrimo institutą, tačiau jis orientuotas į tyrimą nusikaltimų, padarytų ir totalitarinių valstybių okupacijos, ir savo „tautinio“ totalitarinio režimo įgyvendinimo metu. Nyderlanduose yra Totalitarizmo istorijos tyrimo institutas, kuris orientuotas į globalias totalitarizmo fenomeno priežasčių ir raidos studijas. 2. Kokį poveikį reglamentuojamai sričiai galėtų turėti šio Įstatymo naujos redakcijos projekto priėmimas, naujai suformuluoti Centro uždaviniai ir funkcijos? Centro uždaviniai nurodyti Įstatymo projekte, tačiau funkcijos neaiškios – jos turėtų būti apibrėžtos Centro nuostatuose, tvirtinamuose Lietuvos Respublikos Seimo. Dabar galiojančiame Įstatyme nustatyti 5 Centro uždaviniai ir 22 funkcijos. Galbūt funkcijos bus nustatytos Centro nuostatuose, kuriuos tvirtins Seimas, tačiau Centro modus operandi nemokslinių tyrimų laukas kol kas visiškai neaiškus.
Pavyzdžiui, Įstatymo projekte nustatoma, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių „komisija teikia Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo“, tačiau su tuo susijęs Centro uždavinys ar funkcija Įstatymo projekte nenurodomi (arba, galbūt Įstatymo projekto rengėjų manymu, tokie sprendimai gali būti priimami įgyvendinant reguliaciniu požiūriu neaiškų ir abstraktų uždavinį – organizuoti memorializaciją (įamžinimą) įvairiomis materialiomis ir nematerialiomis formomis). Centrui suformuluotuose uždaviniuose taip pat turėtų atsirasti nuostata, kad Centras tiria visų XX amžiaus Lietuvos okupacijų ir okupacinių režimų vykdytą politiką ir pasipriešinimą jai, įskaitant Vilniaus ir Vilniaus krašto okupaciją bei aneksiją 1920–1939 metais. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama patobulinti esamą teisinį reglamentavimą; sudaryti sąlygas gerinti Centro valdymą, optimizuoti funkcijas ir uždavinius. Įstatymo projektu planuojamas žymus Centro valdymo poveikis – steigiama Taryba, patikslinamos Direktoriaus funkcijos ir skyrimo į pareigas tvarka, pertvarkoma projektų valdymo funkcinė struktūra. Ir tai yra gerai. Tačiau abejonių kelia Centro funkcijų ir veiklos organizavimo teisinio reglamentavimo perkėlimas į įgyvendinamąjį lygmenį. Pabrėžtina, kad Įstatymo projektu kuriama unikali biudžetinės įstaigos valdymo struktūra, įterpiant viešųjų įstaigų valdymo elementus. Tokia sąranga reikalauja detalesnio įstatyminio reguliavimo.
Pavyzdžiui, Įstatymo projektas visiškai neapibrėžia Direktoriaus, kuris pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą, organizuoja darbą ir atsako už Centro veiklą, įgaliojimų, nors tokios normos reguliaciniu požiūriu svarbesnės, negu kvalifikacijos reikalavimai asmenims, pretenduojantiems eiti šias pareigas. Neaiškus funkcijų paskirstymas tarp Direktoriaus ir Tarybos, ginčų, kilusių tarp jų, sprendimo tvarka ir kiti paprastai įstatymu reguliuotini klausimai. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu esmingai keičiamas srities teisinis reguliavimas, įstatymų įgyvendinamuoju lygiu nenustatyti reikšmingų visuomeninių santykių reguliavimo pagrindai, nenumatytas įstatyminės teisėkūros įgaliojimų delegavimas valdymo subjektams, dėl ko tikėtinos teisinio reguliavimo spragos. Reikėtų numatyti šiuo Įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo poveikio ex-post vertinimą. Teisinės technikos požiūriu įvertinę Įstatymo projektą, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms. 3. Įvertinkite planuojamo kolegialaus organo – Totalitarinių režimų tyrimo centro Tarybos poveikį Centro valdymui, Centro veiklos kokybei. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad „biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas“, todėl manytume, kad Taryba turėtų būti tik Centro generalinio direktoriaus patariamasis organas. Sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadomis ir pritariame tobulinimo pasiūlymams dėl Įstatymo projekto 7–9 straipsnių, nustatančių Tarybos funkcijas, kompetenciją ir darbo organizavimą. Spręsti pagrindiniame komitete
taryba 2024-03-07 Lietuvos mokslo taryba (toliau – Taryba) atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kreipimąsi, dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr.
VIII-238 pakeitimo, naujos redakcijos ekspertinio vertinimo, informuoja, kad Tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komitetas (toliau – HSM komitetas) išanalizavo Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo projektą (toliau – Projektas). Projektas vertintas Tarybai priskirtų kompetencijų ribose, atsižvelgiant į bendrus mokslinių tyrimų ekosistemos veikimo ir mokslininkų karjeros organizavimo principus tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu. Vieni iš Projekto vertinimo kriterijų – mokslinių tyrimų ir problematikos plėtros galimybės, atvirumas naujų teminių aspektų paieškai ir aktualumas naujoms mokslininkų kartoms. Taryba apliepdama LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kreipimesi suformuotus klausimus, teikia nuomonę šiais klausimais: 1. Dėl pavadinimo keitimo: 1.1. Pavadinimo „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“ keitimas yra jautrus klausimas, nes dabartinis pavadinimas ne tik konkrečiai ir aiškiai nurodo Lietuvos gyventojų patirtus nusikaltimus kaip genocidą, bet ir pabrėžia aktyvų pasipriešinimą represiniams režimams. Šis pavadinimas yra ypač svarbus aukoms ir jų šeimoms, nes jis pripažįsta jų patirtas kančias ir neteisybę. Pavadinimas turi politinį aspektą, pabrėždamas ir įtvirtindamas patirto genocido bei rezistencijos istorinę ir teisinę svarbą. 1.2. Teisinis sąvokos „genocidas“ turinys yra aiškiai apibrėžtas Jungtinių Tautų Genocido konvencijoje ir LR Baudžiamajame kodekse bei jos taikymas suponuoja baudžiamąją atsakomybę.
Teisinė „genocido“ sąvoka yra žymiai siauresnė nei Centro vykdomų tyrimų laukas, kuris apima žymiai daugiau ir labiau niuansuotų represinių formų, naudotų prieš Lietuvos gyventojus ar skirtingas socialines grupes Lietuvoje. 1.3. Naujai siūlomas pavadinimas „Totalitarinių režimų tyrimų centras“ turi privalumų mokslinių tyrimų plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo kontekstuose. Esminiai argumentai gerai išdėstyti Projekto aiškinamajame rašte. 1.4. Naujai siūlomas pavadinimas suteikia galimybę plėtoti tyrimų kryptis neapsiribojant vien genocido ir rezistencijos temomis. Bendresnis pavadinimas leistų įtraukti daugiau tyrimų krypčių, susijusių su įvairių totalitarinių režimų poveikiu Lietuvai ir lietuvių visuomenei tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Tai atspindi ir naujai suformuluoti Centro uždaviniai. Toks pokytis gali padėti pritraukti platesnį mokslininkų ir tyrėjų ratą, skatinti daugialypį požiūrį ir tarpdisciplininį mokslinį bendradarbiavimą. Tokiems tyrimams svarbu konsoliduoti ne tik istorijos kaip mokslo, bet ir 2 sociologijos, politikos mokslų, komunikacijos, religijotyros, psichologijos, etninių santykių specialistus. 1.5. Pavadinimas
„Totalitarinių režimų tyrimų centras“ komunikaciniu ir simboliniu požiūriu
yra lengviau atpažįstamas, atviresnis mokslinių tyrimų įvairovei ir patrauklesnis. Jis yra universalesnis ir galėtų sustiprinti Centro veiklą tarptautinėje mokslo erdvėje, kadangi totalitarizmas yra pasaulinis fenomenas, o ne vien regiono istorijos dalis. Tai galėtų padėti Centrui lengviau bendradarbiauti su užsienio tyrimų centrais ir institucijomis, kurie tiria totalitarinius režimus, jų poveikį visuomenėms ir atsparumo formas, dalyvauti įvairesnių tarptautinių fondų mokslinėse iniciatyvose, gauti finansavimą iš įvairesnių šaltinių. 1.6.
praplėsti Centro auditoriją ir padidinti visuomenės suinteresuotumą jo veikla. Platesnė tema suteikia galimybę kalbėti ne tik apie praeities įvykius, bet ir apie totalitarizmo apraiškas šiuolaikinėje visuomenėje, skatinti diskusijas apie demokratijos vertybes, žmogaus teises ir pilietinį atsparumą. Tai ypač svarbu įgyvendinant memorializacijos funkciją. Taryba kartu su HSM komitetu pritaria naujam Centro pavadinimui. Tuo atveju, jei tolesnių diskusijų metu naujam Centro pavadinimui nebūtų pritarta, rekomenduotume pasilikti prie ankstesnio pavadinimo, nekeičiant jo ir nepildant papildomais dėmenimis. 2. Dėl Centro uždavinių: 2.1. Centro veiklos uždavinių sistemiškas bei išsamus pateikimas yra svarbus ir vertintinas teigiamai. Tarybos HSM komiteto vertinimu, ypač svarbu, kad aiškiai išskiriami pirmasis ir antrasis uždaviniai. Šie uždaviniai susiję su mokslinių tyrimų vykdymu ir jų integracija į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, demonstruoja Centro siekį prisidėti prie globalaus mokslinio diskurso ir dalintis savo tyrimais su pasaulio mokslininkais, skatinant tarpdisciplininį ir tarptautinį bendradarbiavimą. Tai ypač svarbu, norint pritraukti į Centrą profesionalius ir jaunus tyrėjus. 2.2. Akcentuojant žinių sklaidos, ypač tarptautiniu lygmeniu svarbą, Centro veikla tampa dar reikšmingesnė. Totalitarinių režimų, ypač sovietmečio, nusikaltimai prieš Lietuvos gyventojus daugelyje pasaulio šalių yra mažiau žinomi. Tarptautinėje bendruomenėje daugiau dėmesio įprastai skiriama Holokausto temai, tuo tarpu kitų represijų (tokių kaip Lietuvos gyventojų trėmimai, jų persekiojimas) ir pasipriešinimo kovų matomumas yra ženkliai mažesnis. Centro dedamos pastangos šias tematikas iškelti ir pristatyti plačiajai tarptautinei bendruomenei yra strategiškai reikšmingos tiek istorinės tiesos ir atminimo išsaugojimo, tiek supratimo apie represinius režimus ir jų padarinius skatinimo aspektuose. 2.3.
papunkčių gramatinę bei loginę konsistenciją (ypač pirmojo uždavinio punkto ir papunkčių atveju). 2.4. Rekomenduotina apsvarstyti 5 straipsnio 1 dalies 1b papunktyje nurodyto uždavinio padalijimą į dvi dalis bei perkėlimą į 1c papunktį (du iš trijų šiame punkte nurodytų uždavinių susieti su konkrečiu istoriniu laikotarpiu, o 1b – ne). 2.5. Rekomenduotina tikslinti Projekto 5 straipsnio 4 dalies uždavinių formuluotes: 4) įgyvendinti memorializaciją (įamžinimą) įvairiomis materialiomis ir nematerialiomis formomis: a) organizuojant jų muziejinę reprezentaciją; b) didinant totalitarinių režimų ir jų okupacijų laikotarpio pažinimą ir supratimą pasitelkus švietimą, įvairių formų kultūrines ir menines priemones; 3. Dėl kolegialaus valdymo organo steigimo: 3.1. Projekte siūloma pakeisti Centro valdymą, įsteigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Centro Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Centro Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, organizuos pretendentų į Centro generalinius direktorius atranką, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. 3.2. Siūloma nauja Centro organizacinė struktūra būdinga visoms Lietuvoje veikiančioms mokslo institucijoms, įskaitant ir pačios LMT veiklos organizavimą, bei daugeliui kitų svarbias visuomenines funkcijas vykdančių įstaigų. Tokia valdymo sistema, kuriose yra kolegialus valdymo 3 organas, Lietuvos mokslo institucijose sėkmingai egzistuoja jau daugiau nei dešimt metų. Tarybos HSM komitetas mato daug pozityvių galimybių tokiai valdymo struktūrai atsirasti ir veikti. 3.3.
efektyvesnį ir skaidresnį Centro valdymą dėl šių priežasčių: - kolegialus valdymo organas, turintis platų visuomenės ir mokslo atstovų spektrą (11 ekspertų), gali prasmingiau orientuoti Centro veiklą, nes priimami sprendimai atspindės įvairių sričių ekspertų nuomones ir patirtį; - platesnis idėjų generavimas. Esama struktūra, kurioje sprendimai priimami tik direktoriaus ir darbuotojų lygmeniu, gali riboti naujų idėjų generavimą ir įvairių perspektyvų įtraukimą. Centro Tarybos įsteigimas, kuriame dalyvauja išoriniai ekspertai, suteikia galimybę gauti naujų įžvalgų, kritinio mąstymo, kuris yra svarbus mokslinių tyrimų ir veiklos kokybei; - kolegialus valdymas veikia kaip skirtingų interesų derinimo ir konsensuso priėmimo platforma, kas padidina sprendimų priėmimo skaidrumą ir atskaitomybę. Visuomenės ir mokslo veikėjų, kurie kadencijos Taryboje metu neina politinio pasitikėjimo pareigų, dalyvavimas užtikrina, kad Centro veikla būtų atviresnė, o tai didina tiek visuomenės, tiek Lietuvos ir tarptautinės akademinės bendruomenės pasitikėjimą Centru ir jo vykdomų tyrimų kokybe ir objektyvumu. - Centro Taryba, atsakinga už ilgalaikių strateginių ir metinių veiklos planų tvirtinimą, užtikrina, kad Centro veikla būtų sisteminga ir orientuota į ilgalaikius tikslus. Tai padėtų Centre išlaikyti aiškią kryptį ir užtikrinti, kad jo veikla būtų tikslinga ir atitiktų nustatytus mokslinius bei visuomeninius tikslus. 3.4.
organo funkcijų, siūlytina įvardinti ir dvi papildomas, socialines-komunikacines funkcijas: − Centro Taryba turėtų būti traktuojama ir kaip komunikacinis tinklas, kur žymiai didesnė dalis asmenų įsitraukia į Centro interesų atstovavimą, veiklos viešinimą ir aktualizavimą skirtingose visuomenės grupėse bei perteikia šių grupių lūkesčius ir pozicijas Centro valdymo organams; − Centro Taryba kaip kolegialus organas gali plačiau vertinti ir mobilizuoti žymiai didesnius bei įvairesnius išorinius resursus Centro veiklų įgyvendinimui nei pavienis Centro direktorius. Taryba kartu su
komitete
2024-03-14 Vilniaus universiteto Teisės fakultete gautas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2024 m. vasario 12 d. raštas Nr. S-2024-587 (toliau – Raštas) dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo prašoma: 1.įvertinti siūlomą naująjį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) pavadinimą, ar jis tinkamai apibendrina Centro uždavinius ir veiklos sritis, atliepia funkcijas, vertinant ir tarptautinį tokių centrų aspektą, taip pat prašomą pasiūlyti kitus galimus Centro pavadinimus. 2.atsakyti į klausimą: kokį poveikį reglamentuojamai sričiai galėtų turėti šio įstatymo naujos redakcijos priėmimas, naujai suformuluoti Centro uždaviniai ir funkcijos; 3.įvertinti planuojamo kolegialaus organo – Tarybos – poveikį Centro valdymui, Centro veiklos kokybei.
Iš pateikto Rašto turinio galima spręsti, kad Įstatymo projektu siekiama padaryti Centras veiklą efektyvesnę, patobulinti esamą teisinį reguliavimą, sudaryti sąlygas gerinti Centro valdymą, optimizuoti funkcijas, uždavinius, skirti didesnį dėmesį moksliniams tyrimams ir jų sklaidai, vykdomai memorializacijos (įamžinimo) funkcijai. Svarbiausi Įstatymo projekte numatyti pakeitimai – Centro uždavinių ir funkcijų patikslinimas, Centro pavadinimo pakeitimas į „Totalitarinių režimų tyrimų centras“, kolegialaus valdymo organo – Totalitarinių režimų tyrimų centro Tarybos (toliau – Taryba) įsteigimas. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro pavadinimą į „Totalitarinių režimų tyrimų centras“. Įstaigos pavadinimas įprastai teisinės reikšmės neturi. Numatant naują įstaigos pavadinimą teisė gali būti pažeidžiama kraštutiniais atvejais, tačiau šiuo atveju pavadinime nėra turinio, kuris galėtų būti laikomas neteisėtu. Įstatymo projekte nurodyta centro paskirtis yra vykdyti totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą) ir siūlomas naujas įstaigos pavadinimas „Totalitarinių režimų tyrimo centras“ su šia paskirtimi tematiškai susijęs, todėl nėra pagrindo abejoti, kad jis neatitinka teisinių reikalavimų. Įstatymo projekte Centro uždaviniai ir funkcijos apibrėžtos teisiškai korektiškai ir konkrečiai, sudaro prielaidas įgyvendinti esmines funkcijas, kurios Centrui yra priskirtos pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, todėl šiuo atžvilgiu pastabų neturime.
Įstatymo projektu taip pat siūloma performuoti dabartinį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą ir keisti šiuo metu veikiančio Centro valdymo modelį įsteigiant naują valdymo organą – Tarybą. Šią Tarybą siūloma įsteigti siekiant sudaryti sąlygas efektyvesniam Centro tikslų ir uždavinių organizavimui ir ilgalaikės strategijos mokslinių tyrimų srityje įgyvendinimui. Abejonių kelia Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Taryba sudaroma iš „visuomenės ir mokslo veikėjų“. Tokia sąlyga gali neatitikti teisinio aiškumo principo, kadangi jos formuluotė yra neformalaus pobūdžio ir projekte nėra apibrėžta koks kandidatas į Tarybos narius neatitiktų šių požymių, t. y. negalėtų būti laikomas „visuomenės ir mokslo veikėju“. Aukštesnės galios teisės aktai nesuponuoja imperatyvios pareigos numatyti ir konkretizuoti tokį požymį, todėl aptariama nuostata galėtų būti pašalinta ir kandidatų (atitinkančių kitus reikalavimus) tinkamumo įvertinimas šiuo atžvilgiu gali būti paliekamas Seimo diskrecijai, kuri turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į Centro paskirtį. Kitais atžvilgiais nėra pagrindo manyti, kad kolegialaus valdymo organo sukūrimas neatitiktų aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų. Tokio pobūdžio pakeitimas gali būti priskiriamas teisinio reguliavimo tikslingumo vertinimui, kurį teismai palieka įstatymų leidėjo diskrecijai, todėl teisinių pastabų dėl Tarybos poveikio Centro valdymui ir veiklos kokybei neturime. Spręsti pagrindiniame komitete
2024-04-29 Vilniaus universiteto Istorijos fakultete gautas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2024 m. balandžio 22 d. raštas Nr.
S-2024-1756 dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto ekspertinio vertinimo, kuriuo prašoma:
1) įvertinti siūlomą naująjį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) pavadinimą, ar jis tinkamai apibendrina Centro uždavinius ir veiklos sritis, atliepia funkcijas, vertinant ir tarptautinį tokių centrų aspektą, taip pat prašomą pasiūlyti kitus galimus Centro pavadinimus. 2) atsakyti į klausimą: kokį poveikį reglamentuojamai sričiai galėtų turėti šio įstatymo naujos redakcijos priėmimas, naujai suformuluoti Centro uždaviniai ir funkcijos;
3) įvertinti planuojamo kolegialaus organo – Tarybos – poveikį Centro valdymui, Centro veiklos kokybei. Atsakant į šį raštą iš esmės, visų pirma pažymėtina, kad iš esmės numatoma Centro valdymo reforma yra būtina, kadangi dėl išimtinio ir nebūdingo Centro pavaldumo įstaiga yra patekusi į savotiškus spąstus, dėl ko stipriai pakenkta Centro veiklos kokybei, nustumiant Centrą, kaip ekspertinę atitinkamo laikotarpio ir problematikos tyrimais užsiimančią įstaigą, į paribį. Atsakant į konkrečius pateiktus klausimus:
1Dėl pavadinimo:
Pasisakant už jo palikimą, iš vienos pusės, senasis pavadinimas jau yra žinomas Lietuvoje ir už Lietuvos ribų. Taip pat pavadinimo keitimas atneštų tam tikrų papildomų išlaidų. Iš kitos pusės, tai gali būti ir neigiamas žinomumas, kadangi tiek Lietuvoje, tiek užsienyje LGGRTC ne visada asocijuojasi su kokybišku darbu, o tam tikri rezonansiniai istorinių pažymų rengimo ir/arba memorializacijos atvejai (pvz., susiję su Juozu Krištaponiu arba Jonu Noreika) yra užtraukę nusikaltimų balinimo ir dangstymo įtarimų šleifą, tokiu būdu darydami žalą Centro prestižui ir patikimumui.
Atnaujinant įstaigos veiklą, naujas pavadinimas galėtų nešti pozityvią veiklos kokybės atnaujinimo žinutę. Pateikiant argumentus už pavadinimo keitimą, pastebėtina, kad dabartinis pavadinimas yra ir nepatogiai ilgas, ir tik labai selektyviai apima fenomenus, kuriuos būtina tirti LGGRTC kompetencijai priskirtame laikotarpyje. „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“ ir santrumpa LGGRTC yra sunkiai įsimenami dariniai tiek lietuvių, tiek anglų kalbomis. „Genocido ir rezistencijos“ dėmenų išskyrimas nepelnytai susiaurina Centro tyrimų fokusą ir todėl yra klaidinantis. Ši frazė nurodo ribotą skaičių konkrečių fenomenų, tačiau neapima nei kitų nusikaltimų rūšių (karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui), kuriuos Centrui pavesta tirti, nei fenomenų, nepatenkančių į masinio žmonių persekiojimo arba pasipriešinimo spektrą, pvz., kolaboravimo ir kitų Lietuvos gyventojų bendradarbiavimo su nusikalstamais totalitariniais režimais formų. Pavadinimo problema, panašu, yra ne vien tik formali, kadangi dabartinis pavadinimas (ir dalis preambulės) galimai struktūravo ligšiolinį Centro darbą ir tyrimų krypčių pasirinkimus, pvz., kolaboravimo tyrimams Centras išties praktiškai neskyrė dėmesio, o paskutinės (2024 m.) Centro apie kolaborantus parengtos pažymos atskleidžia, kad apskritai yra stokojama pagrįstos kolaboravimo sampratos. Pavadinimas
„Totalitarinių režimų tyrimų centras“ yra trumpesnis, taip pat konceptualiau
apima laikotarpio problematiką; po šiuo pavadinimu patenka ir genocidas, ir rezistencija, ir kiti tirtini reiškiniai.
Kartu Centras, nauju pavadinimu aiškiau apibrėžus jo specializaciją, galėtų atsisakyti nelogiškai jam priskirtų laikotarpių, neturinčių nieko bendro su nusikalstamais XX a. politiniais režimais, pvz., Lenkijos okupuoto Vilniaus krašto tyrimų. Svarbu pabrėžti ir tai, kad totalitarinis režimas yra visai kito pobūdžio politinė sistema, nei kitos valdymo formos, net autoritariniai režimai. Skirtumą labiausiai atskleidžia net ne masinių represijų kiekis ir pobūdis, tačiau itin gilus ir ilgalaikis režimo poveikis visuomenei, kurią toks režimas užvaldo. Todėl šio konceptualaus termino pavadinime išryškinimas labai aiškiai apribotų Centro tyrimų objektą tiek chronologiniu, tiek problematikos aspektais. Centro tyrimuose totalitarinių režimų okupacijos iki šiol dažniausiai būdavo vertinamos kiekybiniais rodikliais (pvz., aukų ir nusikaltimų skaičiumi), kas pradžioje (tiksliai suskaičiuoti aukas) buvo būtina. Tuo tarpu režimo per se istorinei, filosofinei, socialinei ar teisinei refleksijai iki šiol – po daugiau 30 nepriklausomybės metų – yra neskiriama praktiškai jokio dėmesio. Totalitarizmo terminas išveda Lietuvos problematiką iš siaurų nacionalinių rėmų ir įveda į Europos ir pasaulio problematiką, jos intelektualinę istoriją reflektuojant XX amžių. Vietoj siauro fokuso („Lietuvos gyventojų genocidas“),
„totalitarinio režimo“ terminas pavadinime susieja Lietuvos istoriją su
Europos ir pasaulio istorija, abiem XX a. Europoje iškilusiais totalitariniais režimais ir jų vykdytais nusikaltimais, Lietuvos gyventojų patirtį daro bendros europinės ir pasaulinės patirties dalimi.
Tai – supažindinti Europos ir pasaulio bendruomenę su lietuviškąją patirtimi – visada buvo vienas svarbių Lietuvos Respublikos siekinių, keltas tiek steigiant LGGRTC, tiek kuriant kitas specialias institucijas, pvz., Tarptautinę komisiją sovietų ir nacių nusikaltimams įvertinti. 2. Ligi šiol galiojusi Įstatymo redakcija buvo stipriai suvaržiusi Centro galimybes savarankiškai ir efektyviai planuoti įstaigos veiklas. Tad naujas tikslų ir uždavinių apibrėžimas, ir ypač funkcijų iškėlimas iš įstatymo į
„Nuostatus“ ir/ar kitus vidinius veiklą reglamentuojančius dokumentus
vertintinas teigiamai. Tai, kaip dabartiniame įstatyme yra aprašytos Centro funkcijos, yra ydinga teisėkūros požiūriu ir kartu atskleidžia, kad Centras yra tapęs savotišku politinių užsakymų įkaitu. Iki šiol įvairios naujos funkcijos būdavo įrašomos tiesiai į įstatymą suformuojant ilgą jų sąrašą, tokiu būdu visai nepaliekant vietos Centro vadovybei, vadovaujantis savo ekspertine patirtimi ir atsižvelgiant į nūdienos visuomenines ir politines aktualijas, savarankiškai nustatyti prioritetines tyrimų kryptis, proporcingai, atsižvelgiant į ilgalaikius tikslus, įdirbį ir t.t., paskirstyti laiko ir kitus resursus atitinkamoms programoms ir konkretiems darbams. Lygiai taip pat labai stipriai detalizuotas uždavinių ir funkcijų aprašymas įstatyme neleido planuoti atskirų uždavinių kaip ribotos trukmės, baigtinių užduočių, su numatomais darbų pabaigos terminais. Naujai suformuluoti Centro uždaviniai akivaizdžiai daugiau dėmesio skiria moksliniams tyrimams, o tai yra neabejotinai teigiamas aspektas. 3. Tai, kad Centras iki šiol neturėjo kolegialių valdymo organų, sudarytų iš atitinkamos srities ekspertų, yra neabejotinas ir didžiulis minusas, atnešęs itin neigiamą poveikį Centro veiklos kokybei.
Šiuo metu Centro tyrimų pajėgumai vertintini kaip esantys akademinių tyrimų paribyje. Iš dalies tokia situacija susiformavo dėl to, jog įstaiga neturi mokslo įstaigos statuso. Istoriškai, Centras buvo pastatytas į nepalankią poziciją, kai kuriant įstaigą dėl tuo metu pateisinamos baimės (buvusių komunistų galimo sugrįžimo į valdžią arba galimo Rusijos poveikio) buvo apsispręsta pavesti jo priežiūrą ne vyriausybei, bet Seimui. Toks pavaldumas ilgalaikėje perspektyvoje pasirodė žalingas, kadangi teisiškai užkirto kelią įgyti mokslo įstaigos statusą (LR Mokslo ir studijų įstatymas), su kuriuo kartu įstaiga būtų gavusi atitinkamą paketą valdymo ir priežiūros procedūrų, užtikrinančių veiklos kokybę ir suteikiančių įrankius tokią kokybę palaikyti (mokslo tarybos, atviri konkursai į tyrėjų darbo vietas, darbuotojų periodinės atestacijos, skyrių vadovų vidiniai rinkimai ir rotacija, mokslinės produkcijos kiekio ir kokybės priežiūros mechanizmai etc.) Tačiau vietoje patikrintų tyrimų kokybės ir nepriklausomumo užtikrinimo mechanizmų įdiegimo buvo atvertas kelias įstaigos politizacijai. Didžiausios iš šios situacijos kylančios problemos šiai dienai yra dvi:
kvalifikacijų tinkamumą, t.y., vertindamas ne jo kompetenciją tame lauke, kuriuo užsiima Centras, tačiau pagal įsivaizduojamą politinį lojalumą.
Steigiant Centrą toks vadovo skyrimo mechanizmas buvo suprantamas ir net pateisinamas dėl tuometinių išskirtinių politinių aplinkybių, tačiau brandžioje, gerai funkcionuojančioje demokratinėje valstybėje toks mechanizmas yra nepateisinamas ir žalingas.
Centrui skiriami resursai naudojami tinkamai ir efektyviai, ir ar Centras gerai atlieka savo pagrindinę – tyrimų – funkciją. Iš esmės negalimumas tinkamai įvertinti Centro veiklos reiškia, kad faktiškai Centras yra niekam neatskaitingas. Tokioje situacija numatoma Taryba turėtų neabejotinai teigiamą poveikį ir galbūt galėtų kompensuoti dėl teisiškai nelogiško pavaldumo atsiradusias sistemines problemas. Numatoma Taryba veiktų kaip tarpininkas tarp Seimo ir Centro. Ji ne tik mažintų politizacijos galimybes, tačiau ir veiktų kaip ekspertinio vertinimo svertas, pajėgiantis kvalifikuotai įvertinti Centro rezultatus. Tai, kad Tarybai suteikiamos galios prižiūrėti tiek tyrimų kryptis, tiek biudžetą, laiduotų sisteminę veiklos priežiūrą. Tikėtina, tai padėtų išgryninti veiklos prioritetus, tarp kurių tyrimai turėtų būti svarbiausiasis. Centras yra unikali, kompleksines funkcijas vykdanti įstaiga, tačiau visų jo veiklų pagrindas yra tyrimai. Be stiprių mokslinių tyrimų neįmanoma jokia kokybiška taikomoji veikla. Deleguojant Tarybos narius numatomas balansas tarp narių, paskirtų akademinės bendruomenės, ir paskirtų visuomeninio sektoriaus, o reikalavimai Tarybos nariams užtikrina, kad Centro valdyme ir priežiūroje dominuotų Centrui reikalingų sričių specialistai. Tai yra teigiami aspektai.
Tai yra teigiami aspektai. Panašių užsienio centrų valdymo praktika patvirtina, kad tai yra būtina sąlyga veiklos kokybei užtikrinti, o istorinės atminties ir atminimo kultūrų tyrimai rodo, kad visuomenės atminties kultūros sveikata stipriai priklauso nuo to, kiek specializuotos tyrimų institucijos yra nepriklausomos nuo politikų. Numatoma Taryba yra didoka. Sklandesniam Tarybos darbui rekomenduotina sumažinti jos narių skaičių. Atskirai pagirtina įstatymo preambulė, kuri ne tik leidžia pamatyti platesnį ir adekvatesnį tiriamų fenomenų spektrą, tačiau ir akcentuoja tyrimų objektyvumo ir nepriklausomumo principus. Spręsti pagrindiniame komitete
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Audronius Ažubalis Kazys Starkevičius Rima Baškienė Andrius Kupčinskas Justinas Urbanavičius 2024-01-24 Argumentai: Sąvoką „genocidas“ pavadinime būtina palikti, nes niekas nepaneigs, kad Sovietų Rusija, o vėliau SSRS siekė okupuoti, o vėliau – tam pavykus – vykdyti genocidą prieš Lietuvos gyventojus (žudymai ir kankinimai, priverstiniai trėmimai į Sibirą, egzekucijos ir nužudytųjų demonstracijos viešose vietose, brutalios priemonės kovose prieš Lietuvos partizanus ir vėliau). Be to, nacių vykdytas Lietuvos gyventojų (daugiausiai žydų) žudymas-holokaustas (1941-1944) yra genocidas. 2019 m. kovą Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre (Prancūzija) paskelbė sprendimą byloje Drėlingas prieš Lietuvą. Teismas pripažino, kad Lietuvos teismai teisėtai nuteisė pareiškėją prisidėjus vykdant genocidą prieš Lietuvos partizanus – A. Ramanauską „Vanagą“ ir jo sutuoktinę B. Mažeikaitę „Vandą“. EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjo S. Drėlingo byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas detaliai pagrindė, kad Lietuvos partizanai „buvo reikšminga lietuvių tautos kaip nacionalinės, etninės grupės dalis”.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad SSRS represijos buvo nukreiptos prieš aktyviausią ir reikšmingiausią lietuvių tautos dalį, apibrėžtą nacionaliniais ir etniniais požymiais. Pagal Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje
baudimo už jį (kaip tarptautinė sutartis įsigaliojo 1951, iki 2004 ratifikavo
siekiama sunaikinti visą (ar dalį) tautą, etninę, rasinę ar religinę grupę – jų narių žudymas, sunkus kūno ar psichikos žalojimas, gyvenimo sąlygų kūrimas siekiant sunaikinti šias grupes (ar jų dalį), priemonių, kuriomis siekiama mažinti jų vaikų gimstamumą, taikymas arba prievartinis jų vaikų priskyrimas kitai grupei. „Genocido“ sąvokos atsisakymas pavadinime niekaip nedera ir su nacių vykdytu žydų žudymu – holokaustu. Be to, dabartinio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro reforma neturėtų siaurinti istorinių tyrimų spektro, apsiribojant 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos laikotarpiu. Siūloma keisti Projekto pavadinimą atsižvelgiant į tai, kad Lietuva ar jos teritorijos dalis per savo nepriklausomybės laikotarpį XX amžiuje buvo okupuota ne tik totalitarinių, bet ir autoritarinių režimų. Būtent 1918-1923 metų Lietuvos nepriklausomybės kovos, vėliau įvykusi 1920-1939 metų Vilniaus krašto okupacija ir aneksija privalo išlikti Centro tyrimų objektu. Šios kovos yra Lietuvos valstybės istorijos, tautinio pasididžiavimo, rezistencijos ir tapatybės politikos dalis.
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatymas“ Spręsti pagrindiniame komitete
Audronius Ažubalis Kazys Starkevičius Rima Baškienė Andrius Kupčinskas Justinas Urbanavičius 2024-01-24 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą preambulę ir ją išdėstyti taip:
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai pripažintomis nuostatomis ir smerkdamas nusikaltimus taikai, agresiją, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui; konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorija apima laikotarpį nuo 1918 m. vasario 16 d. ir tęsiasi iki 1990 kovo 11 d.; pažymėdamas, kad 1920 – 1939 m. Vilniaus kraštas buvo Lenkijos okupuotas ir aneksuotas; konstatuodamas, kad 1939–1945 m.
Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos; primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, fizinis ir kultūrinis genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu; pabrėždamas, kad totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves; pripažindamas, kad totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė; pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir jie turi būti deramai pagerbti, o jų atminimas tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas; siekdamas sudaryti sąlygas tirti totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus; siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1918 – 1944–1953 m. partizaninio karo, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga; pripažindamas, kad mokslinių tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir tai, kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją; pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būti tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir istorinę medžiagą bei dokumentus, liudytojų, dalyvių ir aukų parodymus bei prisiminimus ir tai, kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi, priima šį įstatymą.
Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos; primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, fizinis ir kultūrinis genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu; pabrėždamas, kad totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves; pripažindamas, kad totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė; pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir jie turi būti deramai pagerbti, o jų atminimas tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas; siekdamas sudaryti sąlygas tirti totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus; siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1918 – 1944–1953 m. partizaninio karo, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga; pripažindamas, kad mokslinių tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir tai, kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją; pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būti tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir istorinę medžiagą bei dokumentus, liudytojų, dalyvių ir aukų parodymus bei prisiminimus ir tai, kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi, priima šį įstatymą. Spręsti pagrindiniame komitete 3.
Seimo nariai Audronius Ažubalis Kazys Starkevičius Rima Baškienė Andrius Kupčinskas Justinas Urbanavičius 2024-01-241 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro teisinį statusą, jo veiklos tikslą ir uždavinius, valdymą ir finansavimą. Spręsti pagrindiniame komitete
Audronius Ažubalis Kazys Starkevičius Rima Baškienė Andrius Kupčinskas Justinas Urbanavičius 2024-01-243 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro teisinis statusas“ Spręsti pagrindiniame komitete
Audronius Ažubalis Kazys Starkevičius Rima Baškienė Andrius Kupčinskas
1 Argumentai: Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro reforma neturėtų siaurinti istorinių tyrimų spektro, apsiribojant 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos laikotarpiu. Siūlomas projektas neturėtų nutylėti XX a. pirmos pusės Lietuvos istorijos iki 1940 m., Lietuvos gyventojų fizinio ir kultūrinio genocido, Lietuvos herojų pasipriešinimo kelioms okupacijoms vienu metu. Nuo 1919 m. tos pačios valstybės ir kartais net to paties asmens (J. Stalino ir kitų) vadovaujami okupantai Lietuvoje įvykdė nusikaltimus, todėl ši Lietuvos istorija turi būti tiriama ir prieš 1940 metus, ir po jų. 1918-1923 metų Lietuvos nepriklausomybės kovų ir rezistencijos laikotarpis, kurio metu siekta ištrūkti iš okupacinių pančių, ginklu kovoti dėl nepriklausomos Lietuvos.
Šis Lietuvos istorijos laikotarpis negali būti užmirštas ir jo tyrimai bei rezultatai būtini ne tik siekiant atskleisti nepriklausomybės kovų detales, bet ir stiprinant tautinę tapatybę, pasididžiavimą Tautos darbais. 1919-1930 m. Lietuvos valstybė už nuopelnus ginant Tėvynę ir pasipriešinimą okupantams apdovanojo karius, partizanus, neginkluoto pasipriešinimo dalyvius. Negalime ignoruoti svarbių XX a. pradžios įvykių Lietuvos istorijoje, kuriuos būtina tirti ir išryškinti. Pavyzdžiui, Lenkijos nacionalinės atminties institutas tiria nusikaltimus, padarytus lenkų tautai nuo 1917 m. iki 1990 m. 1920-1939 m. Lietuvos valstybė prarado Vilniaus kraštą, kuris buvo okupuotas Lenkijos. Šis Vilniaus krašto ir Vilniaus – ilgaamžės istorinės Lietuvos sostinės – okupacinis laikotarpis privalo būti tyrimų objektu. Lenkijos okupacijos metu buvo vykdoma priverstinė polonizacija. uždaromos kultūrinės ir švietimo įstaigos, naudojamos kitos brutalios-okupacinės priemonės. Iš pradžių lietuviai už vaikų leidimą į lietuviškas mokyklas, draudžiamą spaudą, tariamą perversmų organizavimą, o vėliau – už antirinkiminę agitaciją ir atsisakymą balsuoti buvo gaudomi, baudžiami baudomis ir įkalinimu, prievarta vedami į rinkimus. Vėliau (1921 m. sausį) – priverstinai tremiami į nepriklausomos Lietuvos teritoriją. Represinės priemonės atitiko militarinio režimo pobūdį, kuris dar sugriežtėjo
pritarimu, įvykdęs L. Želigovskis valdė dekretais, kol galiausiai 1921 m. lapkritį paskelbė 1922 m. sausį įvyksiant „demokratinius rinkimus“. Jų demokratiškumą geriausiai apibūdina specialus dekretas, numatęs metus kalėjimo už agitaciją nedalyvauti rinkimuose.
Viešais pareiškimais, publicistika, visuotiniu
„Vilniaus Seimo“ rinkimų boikotu ir kitais būdais Vilniaus krašto lietuviai
skelbė savo nepritarimą įvykdytos okupacijos padarinių įteisinimui. Tos pačios pozicijos laikėsi ir visos kitos krašto tautinės mažumos, beveik vieningai nedalyvavusios rinkimuose į „Vilniaus Seimą“. Visgi 1922 m. išrinktas „Vilniaus Seimas“ jau po dviejų mėnesių pasiprašė, kad „Vidurio Lietuva“ būtų prijungta prie Lenkijos. Lenkija, pati būdama šios inkorporacijos autore, sutiko, ir Vilnius su visa Pietryčių Lietuva tapo Lenkijos provincija. Taigi būtina toliau tirti ir domėtis 1920 – 1939 m. Vilniaus krašto okupaciniu laikotarpiu, kuris privalo būti Lietuvos Respublikos okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų objektu. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimų centras (toliau – Centras) – biudžetinė įstaiga, vykdanti totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą). yra valstybės biudžetinė įstaiga, tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų apraiškas, 1918-1923 m. Lietuvos nepriklausomybės kovas, 1920–1939 m. Vilniaus krašte Lenkijos okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos komunistų partijos, komunizmo ir nacizmo nusikaltimus, 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytą agresiją ir jos padarinius, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą.
Centras koordinuoja kitų institucijų atliekamus šiame įstatyme apibrėžtos srities tyrimo darbus.“ Spręsti pagrindiniame komitete
Audronius Ažubalis Kazys Starkevičius Rima Baškienė Andrius Kupčinskas
3 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras“. Spręsti pagrindiniame komitete
Audronius Ažubalis Kazys Starkevičius Rima Baškienė Andrius Kupčinskas
1 Argumentai: Lietuvos okupacijų laikotarpis ir Lietuvos rezistencija XX amžiuje apima ilgesnį laikotarpį nei tik totalitarinių režimų okupacijas ir pasipriešinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome nesiaurinti Centro tyrimų veiklos apimties ir šios veiklos tikslo. Pasiūlymas: „4 straipsnis. Centro veiklos tikslas
autokratinių režimų okupuotoje Lietuvoje Lietuvos okupacijų laikotarpiu ir Lietuvos pasipriešinimo (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) pažinimas ir įvertinimas taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus.“ Spręsti pagrindiniame komitete
Audronius Ažubalis Kazys Starkevičius Rima Baškienė Andrius Kupčinskas
11 Argumentai: Lietuvos okupacijos, Lietuvos rezistencijos ir išsivadavimas XX amžiuje apima ilgesnį laikotarpį nei tik totalitarinių ir autokratinių režimų okupacijas ir Lietuvos pasipriešinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome praplėsti Centro veiklos uždavinius. Lietuvos Respublikos kovoje už savo Laisvę ir Nepriklausomybę, 1918-1923 metais būta daug sunkių momentų, kovos, rezistencijos.
Atsikuriančiai Lietuvos valstybei teko kovoti su Sovietų Rusijos vadovaujamais bolševikais, Bermonto Avalovo kolčiakininkais – bermontininkais, Želigovskio “maištininkų” daliniais, įvairiais perversmininkais ir plėšikaujančiais susibūrimais. Didelę reikšmę Lietuvos gynyboje suvaidino ir partizanai, šauliai, pogrindžio organizacijos okupuotose teritorijose, todėl centro darbas neabejotinai turi apimti ir šį laikotarpį. Lietuvos rezistentai aiškiai suvokė savo kovos tęstinumą. Taip pat paminėtinos ir kruvinos kovos demarkacinėje zonoje, palikusios daug randų ir šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje. Pasiūlymas:
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: “5 straipsnis. Centro veiklos uždaviniai
ir istorinio teisingumo atkūrimas okupacinių režimų ir Lietuvos rezistencijos laikotarpiais. 1) vykdyti mokslinius tyrimus ir sklaidą:
a) 1918-1923 m. vykusių Lietuvos nepriklausomybės kovų laikotarpiu;
b) 1920-1939 m. Vilniaus krašto okupacijos ir aneksijos, okupacinio režimo vykdytos politikos bei pasipriešinimo jai laikotarpiu;
a) c) 1918
d) 1944
Lietuvos partizaninio (ginkluoto ir neginkluoto) pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpiu;
b) e) totalitarinių ir autoritarinių režimų, nacių ir Lietuvos komunistų partijos veikimo prieš Lietuvos visuomenę, Lietuvos gyventojų persekiojimą sovietų ir nacių okupacijos metais ir Lietuvos visuomenės priešinimosi totalitarinių režimų veikimui Lietuvoje ir užsienyje Lietuvos ribų laikotarpiais;
c) f) Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių ir autoritarinių režimų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytos agresijos ir jos padarinių laikotarpiais;“ Spręsti pagrindiniame komitete
Audronius Ažubalis Kazys Starkevičius Rima Baškienė Andrius Kupčinskas
2 Argumentai: Pagal šio įstatymo projekto 6 str. 3 dalį, Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas. Šiais pasiūlymais siekiama, kad Centro generalinis direktorius, kaip įstaigos vadovas ir tiesiogiai Seimui atskaitingas valstybės pareigūnas, prisiimtų atsakomybę vadovauti Centro veiklai, o Centro Taryba atitinkamai būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas. Siūlome išbraukti Projekto 6 str. 2 dalį kaip perteklinę ir neapibrėžtumą dėl Centro valdymo keliančią formuluotę. Pasiūlymas:
Išbraukti Įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnio 2 dalį:
„6 straipsnis. Centro valdymas ir struktūra
direktorius ir Totalitarinių režimų tyrimų centro taryba (toliau – Taryba).“ Spręsti pagrindiniame komitete 10.
Seimo nariai Audronius Ažubalis Kazys Starkevičius Rima Baškienė Andrius Kupčinskas
3 Argumentai Siūloma neatsisakyti ankstesnio teisinio reglamentavimo ir nepritarti Centro valdymo decentralizacijos siekiui. Reikalingas valstybinis-sisteminis požiūris į Lietuvos istoriją ir istorijos politiką, todėl Seimas negali šalintis atsakomybės, kas eis Centro generalinio direktoriaus pareigas ir bus atsakingas už Centro planus ir veiklos kryptis. Tarybos organizacinis pobūdis, veiklos ribos ir sudarymo tvarka lemia, kad Taryba de facto tampa Centrui vadovaujančia struktūra, perimančia Seimo atsakomybes. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
pareigūnas. Kandidatus Centro generalinio direktoriaus pareigoms atrenka ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui teikia Taryba, savo išvadoje motyvuotai pagrįsdama teikiamų kandidatų tinkamumą Centro generalinio direktoriaus pareigoms. Centro generalinį direktorių 5 metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Lietuvos Respublikos Seimas Seimo Pirmininko teikimu. Tas pats asmuo į Centro generalinio direktoriaus pareigas skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Spręsti pagrindiniame komitete
Audronius Ažubalis Kazys Starkevičius Rima Baškienė Andrius Kupčinskas
8 Argumentai: Perteklinis Centro Tarybos vaidmuo, skiriant laikiną Centro direktorių, kuris nereikalingas, jei yra nustatyta, kad yra reikalingas Seimo valdybos pritarimas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: „8. Centro generalinis direktorius, kurio kadencija pasibaigusi, šias pareigas laikinai eina tol, kol paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius.
Kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta ir jis negali laikinai eiti šių pareigų, iki paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius, šias pareigas laikinai eina Tarybos paskirtas, esant Seimo valdybos pritarimui, Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.“ Spręsti pagrindiniame komitete
Audronius Ažubalis Kazys Starkevičius Rima Baškienė Andrius Kupčinskas
131 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 13 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „13. Prie Centro veikia:
1) Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisija. Ši komisija yra kolegiali patariamoji juridinio asmens teisių neturinti institucija, teikianti Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 193918–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo. Komisijos sudėtį ir jos nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro generalinis direktorius Taryba. Komisiją sudaro du Centro atstovai (komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas, turintys aukštąjį universitetinį istorijos arba teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį), po vieną atstovą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos. Komisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Komisiją techniškai aptarnauja Centras.
Komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui.“ Spręsti pagrindiniame komitete
Audronius Ažubalis Kazys Starkevičius Rima Baškienė Andrius Kupčinskas
122 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnio 13 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Centro valdymas ir struktūra
13Prie Centro veikia:
2) Fondas „Atmintis“ (toliau – Fondas). Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Centro kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja yra Vyriausybė. Fondas veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Fondo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, pelno, gauto iš leidybos, labdaros ir paramos lėšų ir kitų teisėtai gautų lėšų. Fondo tikslas yra finansuoti XX a. Lietuvos nepriklausomybės kovų, totalitarinių (komunistinių ir nacistinių) bei kitų okupacinių režimų vykdytos nusikalstamos veiklos, genocido Lietuvos Respublikosje okupacijų laikotarpio tyrimus ir jų leidybą, Lietuvos ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms, SSRS okupacinio režimo ir Lietuvos komunistų partijos nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir išsivadavimo procesų Lietuvoje tyrimus, memorializaciją (įamžinimą). Finansuojamos veiklos atrenkamos viešo konkurso būdu. Fondo vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių
nustato Fondo savininkas., atsižvelgdamas į Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybos pateiktas kandidatūras ir siūlymus. Į Fondo direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį savo veiklos srityje.
Centras teikia Fondui visą reikiamą informaciją, techninę ir organizacinę pagalbą.“ Spręsti pagrindiniame komitete
Audronius Ažubalis Kazys Starkevičius Rima Baškienė Andrius Kupčinskas
1 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Taryba, jos sudarymo tvarka, įgaliojimų pasibaigimo
pagrindai
valdymo patariamasis organas. Spręsti pagrindiniame komitete
Audronius Ažubalis Kazys Starkevičius Rima Baškienė Andrius Kupčinskas
3 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Taryba, jos sudarymo tvarka, įgaliojimų pasibaigimo
pagrindai
nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinio laipsnio išsilavinimą arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą savo profesinės veiklos srityje ir (ar) vadovavimo patirties savo profesinės veiklos srityje. Tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos. Asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra neprisipažino Lietuvos Respublikai slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis.“ Spręsti pagrindiniame komitete 16.
Seimo nariai Audronius Ažubalis Kazys Starkevičius Rima Baškienė Andrius Kupčinskas
11 Argumentai: Nors Seimas tvirtinta Centro Tarybos sudėtį, Seimui už Centro veiklą tiesiogiai atskaitingas yra Centro vadovas, generalinis direktorius. Centro generaliniam direktoriui, kaip įstaigos vadovui, patikėta atsakomybė vadovauti Centro veiklai. Be to, Centro Tarybos atsakomybės yra ekspertinio-patariamojo pobūdžio, bet ne Centro priežiūros ir jo veiklos organizavimo ir planavimo. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinga ir efektyvu Centro generalinio direktoriaus atsakomybės sritis perleisti Centro Tarybai, todėl siūlome šias pataisas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1. Taryba:
1) Rengia Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą ir teikia Centro generaliniam direktoriui, kuris jį tvirtina Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą;
2) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina rengia rekomendacijas Centro ilgalaikiusams strateginiusams veiklos planusams ir teikia pasiūlymus metinįiam veiklos planąui;
3) teikia siūlymus Centro generaliniam direktoriui ir Seimui dėl Centro veiklos ir valdymo, dėl mokslinių ir taikomųjų tyrimų krypčių įgyvendinimo;
4) svarsto pateikia nuomonę dėl Centro generalinio direktoriaus teikiamąos Seimui Centro veiklos metinęės ataskaitąos.
Nepritarus Centro veiklos metinei ataskaitai, teikia Seimui Centro generaliniam direktoriui siūlymus dėl Centro valdymo ir veiklos gerinimo;
5) teikia siūlymus Centro generalinioam direktoriausui dėl teikimu tvirtina Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašąo ir teikia pastabas ir siūlymus dėl šių reikalavimų įgyvendinimo;
6) teikia siūlymus Centro generalinioam direktoriausui dėl siūlymu tvirtina Centro biudžeto paskirstymo aprašąo. Tarybos prašymu Centro generalinis direktorius privalo gali pateikti Centro finansines ataskaitas;
7) tvirtina teikia siūlymus dėl atrankos į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašąo;
8) skelbia ir organizuoja pretendentų atranką į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas;
9) teikia siūlymus Centro generalinioam direktoriausui dėl teikimu tvirtina Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtįies ir jos nuostatusų;
10) teikia siūlymus Centro generalinioam direktoriausui dėl teikimu tvirtina Centro Mokslo krypties komisijos sudėtįies ir jos nuostatusų. Spręsti pagrindiniame komitete 17.
Seimo narys Valdas Rakutis 2024-03-10 Argumentai: Siūloma keisti Projekto pavadinimą atsižvelgiant į ilgą Lietuvos laisvės kovų istoriją, kurios metu buvo kovojama ne tik su totalitariniais, bet ir su autoritariniais bei monarchiniais režimais. 1918-1920 metais vykusios Lietuvos nepriklausomybės kovos ir po to sekusi 1920-1939 metų okupacija turi išlikti Centro tyrimo objektu, o 1795-1918 metų Rusijos ir Vokietijos imperijų okupacijos laikotarpis turi būti įtrauktas į tyrimo objektų sąrašą. Nevalia nei vieno šių laikotarpių išbraukti iš tyrimo objektų sąrašų, kadangi visi jie yra nepaprastai svarbūs modernios Lietuvos valstybės raidai ir yra aktuali tapatybės ir istorijos politikos sudedamoji dalis. Manome, kad laisvės kovų sąvoka tinkamai apjungia visus šiuos laikotarpius, neskirstydama okupantų pagal jų valdžios režimų pobūdį. Taip pat ji apjungia tiek ginkluotą, tiek neginkluotą rezistenciją ir skamba labiau įkvepiančiai už dabartinį Centro pavadinimą, šnekamojoje kalboje vadinamą tiesiog genocido centru. Nors suprantame, kad totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos prieš juos tyrimai dėl nusikaltimų masto reikalaus daugiau tyrėjų dėmesio nei ankstesni laikotarpiai, nemanome, kad Centras turėtų pernelyg griežtai susiaurinti savo istorinių tyrimų spektrą ir atsisakyti reikšmingo 1795-1939 m. laisvės kovų laikotarpio tyrimų. Pasiūlymas:
Pakeisti Centro nuostatų projekto siūlomą Centro pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų
centro nuostatai“. Spręsti pagrindiniame komitete 18.
Seimo narys Valdas Rakutis 2024-03-10 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą preambulę ir ją išdėstyti taip:
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai pripažintomis nuostatomis ir smerkdamas nusikaltimus taikai, agresiją, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui; konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos laisvės kovų istorija apima laikotarpį nuo 1795 spalio 24 d. ir tęsėsi iki 1993 rugpjūčio 31 d.; primindamas, kad 1795 spalio 24 d., įvykus trečiajam Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lietuva neteko savo nepriklausomybės, o dabartinė Lietuvos teritorija buvo okupuota Prūsijos karalystės ir Rusijos imperijos, o okupacija tęsėsi iki pat 1918 vasario 16 d.; pažymėdamas, kad 1920 – 1939 m. Vilniaus kraštas buvo Lenkijos okupuotas ir aneksuotas; konstatuodamas, kad 1939–1945 m.
Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos; primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu; pabrėždamas, kad okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves; pripažindamas, kad okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė; pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir jie turi būti deramai pagerbti, o jų atminimas tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas; siekdamas sudaryti sąlygas tirti okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus; siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1944 –1953 m. partizaninio karo, neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga; pripažindamas, kad mokslinių tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir tai, kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją; pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būti tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir istorinę medžiagą bei dokumentus, liudytojų, dalyvių ir aukų parodymus bei prisiminimus ir tai, kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi, priima šį įstatymą.
Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos; primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu; pabrėždamas, kad okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves; pripažindamas, kad okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė; pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir jie turi būti deramai pagerbti, o jų atminimas tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas; siekdamas sudaryti sąlygas tirti okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus; siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1944 –1953 m. partizaninio karo, neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga; pripažindamas, kad mokslinių tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir tai, kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją; pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būti tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir istorinę medžiagą bei dokumentus, liudytojų, dalyvių ir aukų parodymus bei prisiminimus ir tai, kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi, priima šį įstatymą. Spręsti pagrindiniame komitete 19.
Seimo narys Valdas Rakutis 2024-03-101 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro teisinį statusą, jo veiklos tikslą ir uždavinius, valdymą ir finansavimą. Spręsti pagrindiniame komitete
Valdas Rakutis 2024-03-10 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro teisinis statusas“ Spręsti pagrindiniame komitete
1 Argumentai: Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, derėtų nurodyti, kad Centras yra „valstybės biudžetinė įstaiga“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro reforma neturėtų apsiriboti 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos laikotarpiu. 1918-1920 metais Lietuvoje vyko nepriklausomybės kovų, kurių metu buvo kovojama prieš bermontininkus, Lenkiją ir Sovietų Rusiją. Nepriklausomybės kovų detalės, t.y. kovų eiga bei okupacinių režimų represijos prieš Lietuvos gyventojus negali būti pamirštos. Tuo laikotarpiu Lietuva ginklu apgynė savo nepriklausomybę prieš tris skirtingo pobūdžio režimus, skirtingai mačiusius Lietuvos vietą pasaulyje ir atlikusius skirtingus nusikaltimus. Bermontininkai buvo provokiškos ir prorusiškos orientacijos kariuomenė, siekusi atkurti senąjį monarchinį režimą ir vėl okupuoti Baltijos šalis. Žemaitijos teritorijoje kovoję bermontininkų daliniai plėšikavo prieš vietos gyventojus. Lenkija tuo metu buvo autoritarinė valstybė, okupavusi Vilniaus kraštą ir jame vykdžiusi priverstinę polonizaciją. Vilniaus kraštas buvo aneksuotas, kai 1920-1922 metais egzistavusi satelitinė Vidurio Lietuvos Respublika, kuri kelis mėnesius po Seimo rinkimų pasiprašė į Lenkijos sudėtį.
Šią „valstybę“ valdė generolo Luciano Želigovskio karinė diktatūra, kuri represavo vietos lietuvius už vaikų leidimą į lietuviškas mokyklas, draudžiamą spaudos platinimą ir tariamą perversmų organizavimą. Lietuviai buvo tremiami iš Vilniaus krašto į nepriklausomą Lietuvą, o ir patys 1922-ųjų sausio Seimo rinkimai jokiu būdu negali būti laikomas demokratiškais, kadangi gyventojai buvo prievarta vedami balsuoti, o specialus Želigovskio dekretas numatė metus kalėjimo už agitaciją nedalyvauti balsavime. Vėliau sekė 1920-1939 metų Vilniaus krašto okupacija, okupacinė politiką, prievartinė lietuvių ir gudų polonizacija ir lietuvių pogrindinė veikla okupacijos sąlygomis turi likti Lietuvos Respublikos laisvės kovų tyrimų centro tyrimo objektais. Sovietų Rusija siekė susigrąžini prarastas Rusijos imperijos teritorijas, tarp kurių buvo ir Lietuva, nuversti Nepriklausomos Lietuvos valdžią ir įkurti fiktyvią tarybinę respubliką Litbelą, esančia Sovietų Rusijos sudėtyje. Verta skirti dėmesį tyrimams apie šio ankstyvosios stadijos totalitarinio režimo okupacinę valdžią, komunistų pogrindininkų veiklą ruošiant okupaciją ir sėkmingą rezistenciją prieš žymiai didesnį priešą. 1795-1918 metai šiuo metu nėra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro tyrimų objektas, tačiau šiame laikotarpyje vyko svarbiausi lietuvių tapimo modernia tauta procesai ir monarchinio tipo režimų (Rusijos bei Vokietijos imperijų) vykdoma okupacinė politika. Ginkluoti rezistencijos atvejai – tai 1830-1831 metų ir 1863-1864 sukilimai. Po kiekvieno iš šių sukilimų caro valdžia ėmėsi represijų, siekiant pakirsti lietuvišką tautinę sąmonę. Po pirmojo sukilimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas, kurį baigė Lietuvos tautinė inteligentija.
Caro valdžia siekė pakirsti intelektualinį tautos elitą, nes žinojo, jog be jo tauta lengviau pasiduos okupacijai ir rusinimo politikai. Po antrojo sukilimo prasidėjo lietuviškos spaudos draudimo laikotarpis ir Lietuvos vardas buvo ištrintas iš Rusijos imperijos žemėlapių. Rusinimo politika šiuo metu tapo intensyviausia – caro valdžia suprato, kad tik intelektualų pašalinti neužtenka, svarbu nutautinti visą Lietuvą, siekiant palaužti jos valią priešintis. Taip pat po abiejų sukilimų buvo vykdomi trėmimai į Sibirą – šios okupacinės valdžios represinė politika nemaža dalimi buvo prototipas tai politikai, kurią vykdė Sovietų Sąjunga. Trėmimai, rusinimas, taip pat slaptoji policija jau egzistavo Rusijos imperijos okupacijos laikais. Verta paminėti neginkluotos rezistencijos atvejus, vertus būti įtrauktus į Centro tyrimų spektrą – knygnešių rezistenciją, M. Valančiaus blaivybės ir švietimo iniciatyvas ir pirmąją lietuvišką spaudą, Lietuvos tautinį atgimimą, 1905-ųjų Seimą, 1915-1918 m. Vokietijos imperijos okupaciją ir rezistenciją jos metu. Pasiūlymas:
Pakeisti Centro nuostatų I skyriaus 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės
kovų tyrimų centras (toliau – Centras) yra savarankiška valstybės biudžetinė įstaiga, Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro nuostatuose (toliau – Nuostatai) ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka vykdanti totalitarinių okupacinių režimų Lietuvoje okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą ir Lietuvos laisvės kovų (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) tyrimus, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą). Spręsti pagrindiniame komitete 22.
Seimo narys
3 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu
„Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės
kovų tyrimų centras“. Spręsti pagrindiniame komitete
1 Argumentai: Lietuvos okupacijų laikotarpis ir Lietuvos rezistencija XX amžiuje apima ilgesnį laikotarpį nei tik totalitarinių režimų okupacijas ir pasipriešinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome nesiaurinti Centro tyrimų veiklos apimties ir šios veiklos tikslo. Pasiūlymas: „4 straipsnis. Centro veiklos tikslas
okupacijų laikotarpiu ir Lietuvos pasipriešinimo (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) pažinimas ir įvertinimas taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus.“ Spręsti pagrindiniame komitete
11 Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: “5 straipsnis. Centro veiklos uždaviniai
ir istorinio teisingumo atkūrimas okupacinių režimų ir Lietuvos rezistencijos laikotarpiais.
1) vykdyti mokslinius tyrimus ir sklaidą:
a) 1793 – 1990 m. totalitarinių okupacinių režimų okupacijų laikotarpiu (1939–1990 m.) vykdytų karo, kultūrinio smurto, genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms Lietuvoje;
b) okupacinių totalitarinių režimų veikimo prieš Lietuvos visuomenę, Lietuvos gyventojų persekiojimą Sovietų sąjungos, nacių Vokietijos ir Rusijos imperijos okupacijos metais, nacių, Lietuvos komunistų partijos ir kitų okupacinių režimų kolaborantų nusikaltimus ir Lietuvos visuomenės priešinimosi totalitarinių režimų veikimui Lietuvoje ir už Lietuvos ribų;
c) f) Lietuvos išsivadavimo iš okupacinių totalitarinių režimų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytos agresijos ir jos padarinių laikotarpiais;“ Spręsti pagrindiniame komitete
132 Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnio 13 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Centro valdymas ir struktūra
13Prie Centro veikia:
2) Fondas „Atmintis“ (toliau – Fondas). Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Centro kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja yra Vyriausybė. Fondas veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Fondo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, pelno, gauto iš leidybos, labdaros ir paramos lėšų ir kitų teisėtai gautų lėšų. Fondo tikslas yra finansuoti XX a.
Lietuvos nepriklausomybės kovų, okupacinių totalitarinių režimų vykdytos nusikalstamos veiklos, genocido Lietuvos Respublikosje okupacijų laikotarpio tyrimus ir jų leidybą, Lietuvos ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms, SSRS okupacinio režimo ir Lietuvos komunistų partijos nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir išsivadavimo procesų Lietuvoje tyrimus, memorializaciją (įamžinimą). Finansuojamos veiklos atrenkamos viešo konkurso būdu. Fondo vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių 5 metų kadencijai atrenka, skiria ir jį atšaukia, darbo sutarties sąlygas nustato Fondo savininkas., atsižvelgdamas į Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybos pateiktas kandidatūras ir siūlymus. Į Fondo direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėti ne mažesnę kaip
Fondui visą reikiamą informaciją, techninę ir organizacinę pagalbą.“ Spręsti pagrindiniame komitete
Irena Haase 2024-04-11 Argumentai: Aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad nauju pavadinimu siekiama pereiti prie plačių ir išsamių istorinės atminties tyrimų, jų organizavimo, informacijos sklaidos ir komunikacijos, kuri plėstų visuomenės žinias apie totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus taikai, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įskaitant Rusijos karo nusikaltimus. Atsižvelgiant į ganėtinai siaurą genocido ir rezistencijos laikotarpio tyrimų sritį ir šiuo metu vykstančius karo veiksmus Ukrainoje, siūloma nustatyti didesnį Centro įsitraukimą ne tik į nacionalinę bet ir į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę.
Tai būtų žingsnis siekiant labiau orientuotis į tarptautinius mokslinius standartus ir bendradarbiavimą su kitomis mokslo institucijomis šioje svarbioje srityje, todėl siūloma atitinkamai patikslinti įstatymo projekto XIVP-2343(2) įstatymo pavadinimą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų nusikaltimų, genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatymas“. Spręsti pagrindiniame komitete
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2343(2) siekiamam teisinio reguliavimo tikslui ir pasiūlyti Seimui tobulinti pasirinktas teisinio reguliavimo priemones atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 (toliau – Įstatymo projektas) tekste vietoje formuluotės „memorializacija (įamžinimas)“ vartoti formuluotę „istorinio atminimo įamžinimas“. 1.2. Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 punkte nurodytas Totalitarinių režimų tyrimo centro (toliau – Centras) veiklos uždavinys siejamas su mokslinių tyrimų ir sklaidos vykdymu šiame punkte išvardytose srityse.
Įgyvendindamas šį uždavinį Centras vykdytų veiklas, būdingas mokslinių tyrimų institutui, t. y. vykdytų mokslinius tyrimus, nustatytų mokslinės veiklos kryptis, dalyvautų tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose, integruotųsi į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, vykdytų mokslo rezultatų sklaidą ir pan., tačiau kitos Įstatymo projekto nuostatos, kuriomis siekiama reglamentuoti Centro struktūrą ir valdymą, nėra pritaikytos mokslinių tyrimų instituto funkcijoms atlikti. Pažymėtina, kad mokslinių tyrimų institutų steigimo sąlygas ir veiklos pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. Taip pat Įstatymo projekte nurodyta, kad Centre dirbs valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, tačiau nėra nurodyta, kad jie bus mokslo darbuotojai. Todėl nėra aišku, kas Centre vykdys mokslinius tyrimus. Reglamentuojant mokslinius tyrimus atliksiantį personalą turi būti atsižvelgta į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą valstybės tarnautojo sąvoką, kuri nenumato galimybės valstybės tarnautojams pavesti mokslinių tyrimų funkcijų. Atsižvelgiant į tai, siūloma apsispręsti, ar Centras veiks kaip mokslinių tyrimų institutas, ar moksliniai tyrimai bus naudojami kaip priemonė Centro uždaviniams įgyvendinti ir nebūtų nustatyti kaip konkretus Centro veiklos uždavinys. 1.3. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad praktikoje mokslinių tyrimų integracijos į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę procesai apima daug skirtingų veiklų, tokių kaip mokslinės veiklos vertinimo sistemų, tyrėjų karjeros modelio, tyrėjų judumo, atvirosios prieigos, lyčių lygybės, akademinės etikos, stebėsenos, koordinavimo veiklų tobulinimas bei aktyvus pačių institucijų tiesioginis įsitraukimas į šią veiklą.
Mokslinių tyrimų rezultatų sklaida per mokslinių tyrimų rezultatų publikavimą tarptautiniuose recenzuojamuose mokslo leidiniuose yra vienas iš šios integracijos iš aspektų. Atsižvelgiant į tai, siūloma kaip perteklinės atsisakyti Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 punkto nuostatos „užtikrinti visų mokslinių tyrimų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę“. 1.4. Siūloma Įstatymo projekto nuostatas, reglamentuojančias mokslinių tyrimų veiklą, suderinti su Mokslo ir studijų įstatyme vartojamomis sąvokomis. 1.5. Siūloma tikslinti Įstatymo projekto
įstatymo nuostatas bei į Terminų banką įtrauktas sąvokas ir jį išdėstyti taip:
„4) įgyvendinti totalitarinių režimų okupacijų
veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus istorinio atminimo įamžinimą:
a) kaupiant, saugant ir pristatant visuomenei totalitarinių režimų ir jų okupacijų laikotarpio muziejines vertybes muziejinėse ekspozicijose bei parodose;
b) didinant totalitarinių režimų ir jų okupacijų laikotarpio pažinimą ir supratimą visuomenėje naudojant švietimą, muziejinę komunikaciją ar kitas materialias ir nematerialias formas“. 1.6. Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Centro generaliniu direktoriumi skiriamas asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos. Šioje dalyje taip pat nurodoma, kad kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti reikalavimai, kada nepriekaištingos reputacijos nelaikomas valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, o šio straipsnio 3 dalyje – griežtesni reikalavimai, kada nepriekaištingos reputacijos nelaikomas įstaigos vadovas ar asmuo, pretenduojantis tapti įstaigos vadovu. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje nustatyti, kad Centro generaliniu direktoriumi skiriamam asmeniui taikomi tokie patys nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, kokie yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme įstaigos vadovui ar asmeniui, pretenduojančiam tapti įstaigos vadovu, kaip tai yra padaryta Įstatymo projekto 6 straipsnio 13 dalies 1 punkte ir
reikalavimus Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos nariams ir Centro Tarybos nariams. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalyje yra dėstomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai Centro Tarybos nariui, kurie inter alia nustato, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neprisipažino Lietuvos Respublikai slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis. Siūloma tokį patį nepriekaištingos reputacijos reikalavimą nustatyti ir asmeniui, skiriamam Centro generaliniu direktoriumi. 1.7. Teisinio aiškumo ir loginio pagrįstumo prasme kelia abejonių Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti specialieji reikalavimai Centro generaliniam direktoriui turėti humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties mokslo daktaro laipsnį ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo savo profesinės veiklos srityje stažą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr.
pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kodėl yra išskirtos tik nurodytos humanitarinių arba socialinių mokslų studijų kryptys ir nėra tinkamas verslo ir vadybos, teisės ar kitų studijų krypčių mokslo daktaro laipsnis, turint omenyje, kad vienas iš numatomų Centro uždavinių – vykdyti totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu (1939–1990 m.) karo, genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui vertinimą, bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, inicijuojant teisinį nusikaltimų įvertinimą ir kt. Taip pat nėra nurodyta, kaip turėtų būti suprantamas reikalavimas turėti ne mažesnį kaip 5 metų darbo savo profesinės veiklos srityje stažą, t. y., ar profesinė veikla yra sietina su įgytu mokslo daktaro laipsniu, ar su darbo patirtimi kažkurioje srityje, ar dar su kitais aspektais. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti minėtus Centro generaliniam direktoriui keliamus specialiuosius reikalavimus. Įstatymo projekto 6 straipsnio, reglamentuojančio Centro valdymą ir struktūrą, 13 dalies 2 punkte nurodyta, kad prie Centro veikia fondas „Atmintis“ (toliau – Fondas). Toliau tame pačiame punkte nurodyta, kad Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Centro kaip viešoji įstaiga, kurio veiklos tikslas – finansuoti XX a. totalitarinių režimų Lietuvos Respublikos okupacijų laikotarpio tyrimus ir jų leidybą, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimus, memorializaciją (įamžinimą). Įvertinus tai, kad tyrimų ir leidybos veiklos bus atrenkamos viešo konkurso būdu ir finansuojamos lėšomis, kurias sudarys ir valstybės biudžeto lėšos, sprendimai skirti valstybės paramą šioms veikloms būtų laikomi administraciniais sprendimais.
Administracinių sprendimų priėmimas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo
laikomas viešojo administravimo veikla. Kadangi šiuos sprendimus priimtų Fondas (Įstatymo projekte nenumatoma, kad juos galėtų priimti kitas subjektas), viešojo administravimo įgaliojimai priimti administracinius sprendimus Fondui turi būti suteikiami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir šio straipsnio
suteikimo viešosioms įstaigoms formą ir mastą. Šiuo atveju turi būti taikomas Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis, kuriame nustatyta, kad viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai, o sprendimą dėl viešosios įstaigos, kuriai šie viešojo administravimo įgaliojimai bus suteikti, pavedama priimti Vyriausybei. Tai reiškia, kad Įstatymo projekte neturi būti minima konkreti viešoji įstaiga (konkrečios viešosios įstaigos pavadinimas), o tik nurodoma jos kompetencija, į kurią būtinai įtraukiami šiai įstaigai suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai.
Siekiant suderinti Įstatymo projekto nuostatas su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, siūloma vietoje Fondo teisinės formos ir veiklos reglamentavimo patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnį, papildant jį nuostata, kad įstatymas nustato ir Vyriausybės įgaliotos įstaigos kompetenciją skiriant valstybės paramą tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo projektams, 3 skirsnio pavadinimą, papildant jį formuluote dėl Vyriausybės įgaliotos įstaigos kompetencijos, o Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijas, šių funkcijų finansavimo šaltinį, santykius su Centru nurodyti naujame 11 straipsnyje ir iš šį straipsnį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Vyriausybės įgaliota įstaiga
1.
Vyriausybės įgaliota įstaiga atlieka šias funkcijas:
1) vykdo viešus konkursus, skirtus totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo projektams atrinkti;
2) skiria valstybės paramą viešojo konkurso būdu atrinktiems totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo projektams;
3) vykdo totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo projektų, kuriems skyrė valstybės paramą, įgyvendinimo priežiūrą;
4) organizuoja XX a. totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų laikotarpio mokslinius tyrimus ir jų leidybą, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje laikotarpio mokslinius tyrimus bei istorinio atminimo įamžinimo projektus ir programas;
5) kiekvienais metais rengia ir kartu su savo veiklos ataskaita viešai skelbia praėjusiais metais įgyvendintų projektų, kuriems skyrė valstybės paramą, eigos ir pasiektų rezultatų apžvalgą;
6) atlieka kitas funkcijas, susijusias su totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje ir istorinio atminimo įamžinimu. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijos yra finansuojamos iš Centrui skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. 3.
šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, bendradarbiauja su Vyriausybės įgaliota įstaiga atliekamų tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo srityse, keičiasi aktualia informacija ir duomenimis, kurie reikalingi Fondo projektams organizuoti ir vykdyti.“
tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) aiškinamajame rašte nurodyta, kad šį projektą parengti paskatino neefektyvus ir nekryptingas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veikimas, menkas mokslinių tyrimų ir jų sklaidos organizavimas bei nekryptingas turimų išteklių ir pajėgumų panaudojimas, o vienas jo tikslų – padaryti Centro veiklą efektyvesnę, sudaryti sąlygas gerinti Centro valdymą. Viena iš šio tikslo įgyvendinimui pasirinktų priemonių – naujas kolegialus Centro valdymo organas – Centro Taryba. Įstatymo projekto 7–11 straipsniuose reglamentuojama jo kompetencija, sudarymo tvarka, įgaliojimų pasibaigimas, atskaitomybė, darbo organizavimo pagrindai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, siekdamas padidinti visų biudžetinių įstaigų valdymo ir veiklos efektyvumą, skaidrumą ir administracinę gebą atlikti šioms įstaigoms pavestas funkcijas, Seimas
įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2241, kuriuo buvo įtvirtintas patobulintas biudžetinių įstaigų valdysenos modelis. Šiuo įstatymu nauja redakcija išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio
biudžetinės įstaigos priežiūros organas – stebėtojų taryba. Biudžetinių įstaigų įstatyme taip pat yra nustatyta biudžetinės įstaigos stebėtojų tarybos kompetencija, sudėtis, reikalavimai stebėtojų tarybos nariams, šios tarybos sudarymo tvarka ir darbo organizavimo pagrindai.
Stebėtojų tarybos paskirtis – vertinti biudžetinės įstaigos veiklą ir valdymą ir teikti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai išvadas dėl biudžetinės įstaigos veiklos planavimo ir ataskaitinių dokumentų ir pasiūlymus dėl geresnio biudžetinės įstaigos veiklos organizavimo, geresnio vidaus administravimo funkcijų atlikimo ir kitų klausimų, kuriuos iškeltų biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tam, kad ji galėtų imtis įrodymais pagrįstų sprendimų dėl biudžetinės įstaigos veiklos efektyvinimo ir valdymo gerinimo. Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekte atsisakyti Centro valdymo organo – Centro Tarybos – kompetencijos, sudarymo tvarkos, įgaliojimų pasibaigimo, atskaitomybės ir darbo organizavimo pagrindų teisinio reguliavimo, o siekiant efektyvesnės Centro veiklos ir geresnio Centro valdymo numatyti, kad yra sudaromas Centro priežiūros organas – Centro stebėtojų taryba, ir pateikti nuorodą į atitinkamą Biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytą biudžetinės įstaigos priežiūros organo teisinį reguliavimą. 1.9. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šio nutarimo
valdyseną taikyti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo
įstaigų įstatymo nuostatų taikymą kitų įstatymų, reglamentuojančių konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą ir kitaip nustatančių biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklos organizavimą ar valdyseną, atžvilgiu, siūloma supaprastinti Įstatymo projekte numatomus Centro Tarybos sudarymo reikalavimus.
Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Centro Tarybą sudarytų 11 asmenų. Pagal siūlomo Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį šiuos asmenis į Centro Tarybą deleguotų net 6 institucijos (Lietuvos universitetų rektorių konferencija (deleguotų 5 asmenis), Lietuvos muziejų asociacija (deleguotų 1 asmenį), Lietuvos istorijos institutas (deleguotų
Prezidentas (deleguotų 1 asmenį) ir Vyriausybė (deleguotų 1 asmenį). Be to, į Centro Tarybą deleguojamiems asmenims atrinkti juos siūlančios institucijos savo sprendimais turėtų nustatyti jų atrankos tvarkas. Taip būtų įtvirtintas neproporcingai sudėtingas vienos biudžetinės įstaigos kolegialaus valdymo organo formavimas, kuriam reikėtų didelių administracinių kaštų. Atsižvelgiant į tai, siūloma supaprastinti reikalavimus Centro Tarybos formavimui sumažinant institucijų, deleguojančių asmenis į Centro Tarybą, skaičių ir atsisakant pareigos šioms institucijoms patvirtinti deleguojamų asmenų atrankos tvarkas. 1.10. Įstatymo projekto 7 straipsnio
lėšų skyrimui ir naudojimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio
organas.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kuri taikytina ir Centro struktūrai, viešojo administravimo subjekto struktūrą sudaro viešojo administravimo subjekto valdymo organai, priežiūros organai (jeigu jie yra sudaromi) ir struktūriniai padaliniai. Tai reiškia, kad Centro Taryba, kaip kolegialus Centro valdymo organas, yra neatsiejama Centro struktūros dalis ir todėl nėra pagrindo nustatyti specialius reikalavimus jos finansavimui, t. y. jos veikla turi būti finansuojama taip pat, kaip Centro direktoriaus ir Centro struktūrinių padalinių – iš tų pačių šaltinių ir laikantis tų pačių reikalavimų. Analogiška pastaba taikytina ir dėl Įstatymo 7 straipsnio 12 dalies antrojo sakinio nuostatų, kuriomis būtų reglamentuotas Centro Tarybos techninis aptarnavimas. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 7 straipsnio 12 dalies pirmuosiuose dviejuose sakiniuose nustatomo teisinio reguliavimo kaip perteklinio ir neatitinkančio Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo
sistemiškumo principo, inter alia reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje. 1.11. Įstatymo projekto 7 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad už Centro Tarybos narių veiklą atlyginama Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo 2 straipsnio 18 punktą šiuo įstatymu nustatyti darbo užmokesčio dydžiai taikomi pagal specialius įstatymus paskirtiems valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams, nariams (išskyrus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininką, jo pavaduotoją ir narius, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininką, jo pavaduotoją ir narius).
Pagal Įstatymo projekto 7 straipsnio
valstybinė (nuolatinė) taryba. Be to, Įstatymo projekto 7 straipsnyje nėra nurodyta, kad Centro Tarybos nariai bus valstybės pareigūnai, kaip tai numatyta Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje reglamentuojant Centro vienasmenį organą – Centro generalinį direktorių. Atsižvelgiant į tai, siūloma arba Įstatymo projekte numatyti atlygio Centro Tarybos nariams reglamentavimą, arba atitinkamai patikslinti Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymą, suderinant šio įstatymo ir Įstatymo projekto nuostatas. 1.12. Įstatymo projekto 10 straipsnio
saugumo centrą prie Krašto apsaugos ministerijos vertinti ir pripažinti saugiomis telekonferencijų platformas, kurias Centras naudotų posėdžių organizavimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo 3 straipsnio
informacinių sistemų ir jomis teikiamų paslaugų kibernetinį saugumą yra atsakingi šias sistemas valdantys ir paslaugas jomis teikiantys kibernetinio saugumo subjektai.
Srityse, kurios priklauso išimtinei kibernetinio saugumo subjektų kompetencijai, institucijos, kurios formuoja ar įgyvendina kibernetinio saugumo valstybės politiką, veiksmų imasi tik tada, kai ryšių ir informacinių sistemų ir jomis teikiamų paslaugų kibernetinio saugumo negali užtikrinti šias sistemas valdantys ir paslaugas jomis teikiantys kibernetinio saugumo subjektai. Įgyvendindamas šį principą už kasdienėje veikloje naudojamų telekonferencijų platformų kibernetinį saugumą turėtų būti atsakingas pats Centras arba atitinkamas paslaugas jam teikiantys asmenys, bet ne Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos. Siekiant užtikrinti, kad telekonferencijų platformos būtų patikimos ir saugios, siūloma taikyti jau dabar galiojančius mechanizmus, pavyzdžiui, techninėse specifikacijose nustatyti, kad pirkimo objektai turi atitikti tam tikrus kibernetinio saugumo reikalavimus įsigyjant telekonferencijų platformas, jų pardavėjus ir gamintojus vertinti dėl atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat galėtų būti įsigyjami Europos Sąjungos valstybėse narėse sertifikuoti produktai.
Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiradus poreikiui telekonferencijų platformas naudoti posėdžiuose, kuriuose būtų dirbama (atskleidžiama, naudojama, perduodama) su įslaptinta informacija, šios telekonferencijų platformos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu turėtų būti įteisintos kaip įslaptintos informacijos ir ryšių informacinės sistemos, o techninė įranga turėtų būti įsigyjama atsižvelgiant į tai, su kokio slaptumo lygio informacija bus dirbama. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 10 straipsnio 2 dalies nuostatos dėl Nacionalinio kibernetinio saugumo centro prie Krašto apsaugos ministerijos įvertintų ir saugiomis pripažintų telekonferencijų platformų. 1.13. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti terminą, per kurį pirmoji sudaryta Centro Taryba turėtų patvirtinti savo darbo reglamentą, arba siūloma šią Centro Tarybos pareigą susieti su pirmuoju jos posėdžiu. Spręsti pagrindiniame komitete
genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-2343(2) ir Seimo nutarimo „Dėl Totalitarinių režimų tyrimų centro nuostatų patvirtinimo“ projekte Nr. XIVP-3380 numatytą įstatymo ir Seimo nutarimo įsigaliojimo datą, kadangi abiejuose projektuose numatyta data, 2024 m. balandžio 1 d., jau praėjo. Atitinkamai tikslintinos ir kitos, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) 2 straipsnio (Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas) 2, 3 ir 9 dalyse nurodytos, datos.
Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 9 dalyje numatytas terminas Vyriausybei priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus yra vėlesnis nei to paties straipsnio 1 dalyje numatyta įstatymo įsigaliojimo data. Toks teisinis reguliavimas prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo
sistemiškumo principui, kuris inter alia reikalauja, kad įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai turi būti rengiami ir priimami taip, kad įsigaliotų kartu su įstatymu ar atskiromis jo nuostatomis, kurias šie teisės aktai įgyvendina. Pritarti
nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė 2024-06-041
Argumentai: Atsižvelgus į tai, kad viena iš pagrindinių biudžetinės įstaigos vadovo kompetencijų yra organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, manytina, kad Centro generaliniam direktoriui turi būti taikomi specialūs išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Centro generaliniu direktoriumi gali būti
skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties daktaro magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį ę kaip
srityje stažą patirtį ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „visiškai slaptai“. Kriterijai, kada asmuo įstaigos vadovas ar asmuo, pretenduojantis tapti įstaigos vadovu negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.
Centro generaliniu direktoriumi skiriamas asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis.“ Spręsti pagrindiniame komitete
nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė 2024-06-041
m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 25 pastabai, siūlome atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsniu išdėstomo 6 straipsnio 13 dalies 2 punkto ir suderintas nuostatas, nustatančias Vyriausybės įgaliotos įstaigos steigimo ir veiklos pagrindinius aspektus dėstyti nauju atskiru 1 straipsniu išdėstomu 12 straipsniu. Pasiūlymas: atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 6 straipsnio 13 dalies 2 punkto: ,,2) Fondas „Atmintis“ (toliau – Fondas). Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Centro kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja yra Vyriausybė. Fondas veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Fondo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, pelno, gauto iš leidybos, labdaros ir paramos lėšų ir kitų teisėtai gautų lėšų. Fondo tikslas yra finansuoti XX a. totalitarinių režimų Lietuvos Respublikos okupacijų laikotarpio tyrimus ir jų leidybą, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimus, memorializaciją (įamžinimą). Finansuojamos veiklos atrenkamos viešo konkurso būdu. Fondo vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių
nustato Fondo savininkas, atsižvelgdamas į Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybos pateiktas kandidatūras ir siūlymus.
Į Fondo direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį savo veiklos srityje. Centras teikia Fondui visą reikiamą informaciją, techninę ir organizacinę pagalbą.“ Spręsti pagrindiniame komitete
nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė 2024-06-04
Argumentai: Žr. prie pasiūlymo Nr. 2 Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnio trečiąjį skirsnį nauja redakcija išdėstomu nauju 12 straipsniu: „12 straipsnis. Vyriausybės įgaliota įstaiga
režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje ir memorializacijos (įamžinimo) funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga, kurios teisinė forma yra viešoji įstaiga. Šios įstaigos savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Centras. 2.
įgaliota įstaiga atlieka šias funkcijas:
1) vykdo viešus konkursus, skirtus totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) projektams atrinkti;
2) skiria valstybės paramą viešojo konkurso būdu atrinktiems totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) projektams;
3) vykdo totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) projektų, kuriems skyrė valstybės paramą, įgyvendinimo priežiūrą;
4) organizuoja XX a. totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų laikotarpio mokslinius tyrimus ir jų leidybą, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje laikotarpio mokslinius tyrimus bei memorializacijos (įamžinimo) projektus ir programas;
5) kiekvienais metais rengia ir kartu su savo veiklos ataskaita viešai skelbia praėjusiais metais įgyvendintų projektų, kuriems skyrė valstybės paramą, eigos ir pasiektų rezultatų apžvalgą;
6) atlieka kitas funkcijas, susijusias su totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimu (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje ir memorializacija (įamžinimu);
įgaliotos įstaigos funkcijos yra finansuojamos iš Centrui skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. 4.
straipsnio 2 dalyje nurodytoms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, bendradarbiauja su Vyriausybės įgaliota įstaiga atliekamų tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) srityse, keičiasi aktualia informacija ir duomenimis, kurie reikalingi Vyriausybės įgaliotos įstaigos projektų vykdymui ir organizavimui.“ Spręsti pagrindiniame komitete
nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė 2024-06-041
Argumentai: Atsižvelgus ir pritarus 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 28 pastabai, siūlome patikslinimą, nustatant, kad atitinkamos institucijos Seimui teikia (o ne siūlo) kandidatus į Tarybos narius. Atsižvelgus ir pritarus iš dalies 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 29 pastabai, siūlome suredaguoti įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja rekdacija dėstomo 7 straipsnio 2 dalies 5 sakinį. Be kita ko, atsižvelgus į tai, jog į Centro tarybą siekiama suburti narius iš skirtingų mokslo krypčių, siūlome nustatyti, kad Lietuvos universitetų rektorių konferencija pateikia keturis asmenis, iš kurių vienas parenkamas turintis aukštąjį universitetinį istorinį išsilavinimą, antras - teisinį, trečias – ekonominį, ketvirtas – vadybinį. Atsižvelgiant į Tarybos formavimo procedūroje dalyvaujančių institucijų skaičių bei siekiant papildomai neapsunkinti vidinių administracinių procedūrų, siūloma atsisakyti perteklinio reguliavimo dėl institucijų, dalyvaujančių tarybos formavime, vidinės atrankos tvarkos. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Tarybos sudėtį tvirtina Seimas. Taryba sudaroma iš 11 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo į Tarybos nario pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Tarybą sudaro: penki keturi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pasiūlyti pateikti asmenys turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, įgytą vienam baigus istorijos studijų krypties studijas, kitam – ekonomikos studijų krypties, trečiam – teisės studijų krypties, o paskutiniam - vadybos studijų krypties studijas; vienas Lietuvos muziejų asociacijos pasiūlytas pateiktas asmuo; vienas Lietuvos istorijos instituto pasiūlytas pateiktas asmuo; du Seimo pasiūlyti asmenys (vienas atrenkamas iš Seimo mažumos pasiūlytų pretendentų, kitas iš Seimo daugumos pasiūlytų pretendentų. Šiuos pretendentus atrenka Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rekomendacijas) du Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikiami asmenys, kurių vieną ši komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rekomendacijas, atrenka iš Seimo mažumos pasiūlytų kandidatų, o kitą – iš Seimo daugumos pasiūlytų kandidatų; vienas Lietuvos Respublikos Prezidento pasiūlytas pateiktas asmuo; vienas Vyriausybės pasiūlytas pateiktas asmuo; vienas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pateiktas asmuo. Į Tarybą siūlomi nariai atrenkami juos siūlančių institucijų nustatyta tvarka. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma skiria Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Spręsti pagrindiniame komitete
nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė 2024-06-04 1(7)
Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,7.
Kai Taryboje atsiranda laisva Tarybos nario vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, pasiūliusią pateikusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas pasiūlyti pateikti Seimui naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas Tarybos narys, kurio įgaliojimai nutrūko nepasibaigus kadencijai, pabaigos.“ Spręsti pagrindiniame komitete
nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė 2024-06-04 1(7)
Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8. Taryba, likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Tarybos kadencijos pabaigos, kreipiasi į Tarybos narius siūlančias teikiančias institucijas dėl naujų kandidatų į Tarybą siūlymo Seimui.“ Spręsti pagrindiniame komitete
nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė 2024-06-04 1(7)
Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,10. Kai Taryba atsistatydina in corpore, naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Tarybos atsistatydinimo in corpore pareiškimo gavimo dienos kreipiasi į institucijas ir organizacijas, pasiūliusias pateikusias Tarybos narius, prašydama per ne ilgesnį negu vieno mėnesio laikotarpį pasiūlyti pateikti pretendentus į Tarybos narius. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija šaukia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Tarybos pirmininko pavaduotojas išrenkamas tokia pačia tvarka, kaip ir Tarybos pirmininkas.“ Spręsti pagrindiniame komitete 38.
Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė 2024-06-04 1(7)
m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 31 pastabai, siūlome suderinti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymo terminija. Atsižvelgus į tai, kad Įstatymo projekte yra numatytas Centro tarybos dalyvavimas Centro valdyme, siūlome patikslinti specialius išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimus. Be kita ko, įvertinus 2023 m. gruodžio 28 d. registruotą Seimo narių grupės pasiūlymą dėl Tarybos nariui keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, siūloma patikslinti ir suderinti su tuo susijusias Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Tarybos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinio laipsnio išsilavinimą kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą savo profesinės veiklos srityje ir (ar) vadovavimo patirties savo profesinės veiklos srityje ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį ir (ar) 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį. Tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos. Asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neprisipažino Lietuvos Respublikai yra slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis.“ Spręsti pagrindiniame komitete 39.
Seimo nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė 2024-06-04 1(7)
m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 38 pastabai, siūlome atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 12 dalyje perteklinio reguliavimo. Pritarus 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 39 pastabai, siūloma patikslinti, kad Tarybos nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,12. Taryba finansuojama iš Centro lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos Tarybai, turi būti numatytos Centro metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms Tarybos funkcijoms atlikti. Tarybos veiklą techniškai aptarnauja Centras. Už Tarybos narių veiklą atlyginama Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Tarybos nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Spręsti pagrindiniame komitete
nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė 2024-06-04
m. gruodžio 13 d.
Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 40 ir 41 pastaboms, siūlome patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą bei atsisakyti reguliavimo, kuris nedera su naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią Vyriausybė nustato konkursų organizavimo tvarką. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Taryba:
1) Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą;
2) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro ilgalaikįus strateginįus veiklos planusą ir metinį veiklos planą, atlieka jų įgyvendinimo kontrolę;
3) nustato Centro generaliniam direktoriui metinius veiklos tikslus ir prižiūri jo veiklą; 3)4) teikia siūlymus Centro generaliniam direktoriui ir Seimui dėl Centro veiklos ir valdymo, dėl mokslinių ir taikomųjų tyrimų krypčių įgyvendinimo; 4)5) svarsto Centro generalinio direktoriaus teikiamą Centro veiklos metinę ataskaitą. Nepritarus Centro veiklos metinei ataskaitai, teikia Seimui siūlymus dėl Centro valdymo ir veiklos gerinimo; pateikia nuomonę dėl Centro generalinio direktoriaus teikiamos Centro veiklos metinės ataskaitos; 5)6) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašą ir teikia pastabas ir siūlymus dėl šių reikalavimų įgyvendinimo specialiuosius reikalavimus į Centro padalinių vadovų pareigas priimamiems asmenims; 6)7) Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro biudžeto paskirstymo aprašą.
Tarybos prašymu Centro generalinis direktorius privalo pateikti Centro finansinesius dokumentus ir ataskaitas; 7)8) tvirtina atrankos į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašą; 8)9) skelbia ir organizuoja vykdo pretendentų atranką į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas; 9)10) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus;
10) 11) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro Mokslo krypties komisijos sudėtį ir jos nuostatus.” Spręsti pagrindiniame komitete
nariai Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė 2024-06-04
Argumentai: Papildomi reikalavimai Centro valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis buvo nustatyti Seimo nutarimo „Dėl Totalitarinių režimų tyrimų centro nuostatų patvirtinimo“ projekte Nr. XIVP-3380. Atsižvelgus į 2023-12-13 Seimo teisės departamento išvadą dėl projekto XIVP-3380 ir jos 44 pastabą, kurioje nurodyta, kad tokie papildomi reikalavimai turi būti reguliuojami įstatymo, teikiame šį pasiūlymą. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnio trečiąjį skirsnį nauja redakcija išdėstomu nauju 11 straipsniu, buvusį Įstatymo projekto 1 straipsnio nauja redakcija dėstomą 11 straipsnį laikyti 13 straipsniu: ,,11 straipsnis.
tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis
11. Centro valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis,
privalo pateikti duomenis ir atskleisti informaciją apie ryšius, susijusius su dalyvavimu okupacinių režimų represinėse struktūrose ir (ar) mokymąsi tų struktūrų mokyklose; apie bendradarbiavimą su tomis struktūromis; duomenis apie dalyvavimą komunistų partijoje einant vadovaujančių darbuotojų pareigas. 2. 2. Komunistų partijos vadovaujantiems darbuotojams yra priskiriami Lietuvos komunistų partijos centro komiteto (LKP CK) sekretoriai, padalinių vadovai (iki skyrių instruktorių imtinai), rajonų komitetų sekretoriai, padalinių vadovai ir instruktoriai, įmonių ir organizacijų etatiniai partijos sekretoriai. 3. 3. Duomenų pateikimo, jų patikrinimo tvarką ir atsakomybę už jų teisingumą nustato Centro generalinis direktorius.“ Spręsti pagrindiniame komitete 42.
Seimo nariai Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas 2024-06-12 Argumentai: Atsižvelgus į tai, kad Įstatymo projektu siūlomas nauja redakcija dėstomas įstatymo pavadinimas sukėlė įvairių diskusijų ir pasvarstymų bei įvertinus tai, jog įstaiga gali patirti įvairių biurokratinių nepatogumų dėl įstaigos ilgamečio pavadinimo pakeitimo, siūlome atsisakyti įstatymo projektu siūlomo nauja redakcija dėstomo įstatymo pavadinimo ir palikti šiuo metu galiojantį pavadinimą bei atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnius, atsižvelgus į šį pasiūlymą:
Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
nariai Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas 2024-06-12 1(1) Argumentai: Žr. prie pasiūlymo Nr. 1 Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Totalitarinių režimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teisinį statusą, jo veiklos tikslą ir uždavinius, valdymą ir finansavimą.“
nariai Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas 2024-06-12 1(3) (1), (3) Argumentai: Žr. prie pasiūlymo Nr. 1 Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teisinis statusas 1.
Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) – biudžetinė įstaiga, vykdanti totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą). 2. Centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas. 3. Centras yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“.“
nariai Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas 2024-06-121
Argumentai: Žr. prie pasiūlymo Nr. 1 Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Centro valdymo organai yra generalinis direktorius ir Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro taryba (toliau – Taryba).“
nariai Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas 2024-06-122 1,2,3, 4, 6, 7, 9 Argumentai: Žr. prie pasiūlymo Nr. 1 Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2024 m. balandžio 1 d. rugpjūčio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Seimas iki 2024 m. balandžio
režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) nuostatus, 3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. gegužės
genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą. 4. Pirmosios Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tarybos (toliau – Taryba) sudarymą organizuoja Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos kreipiasi į institucijas ir organizacijas prašydama per ne ilgesnį negu vieno mėnesio laikotarpį pasiūlyti pretendentus į Tarybos narius. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija šaukia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. 5. Kai sudaroma pirmoji Taryba, ji pasitvirtina savo darbo reglamentą. 6. Kituose teisės aktuose nuoroda į Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymą reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos totalitarinių režimų tyrimų centro įstatymą. 7. Kituose teisės aktuose vartojamas institucijos pavadinimas „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“ atitinka institucijos pavadinimą „Totalitarinių režimų tyrimų centras“. 8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos į Centro direktoriaus pareigas paskirtas asmuo eina šias pareigas iki kadencijos pabaigos. 9. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2024 m. gegužės 1 d. rugpjūčio 1 d. priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.”
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Nr.
XIVP-2343(2) ir siūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių, Vyriausybės ir kitų suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: už – 8 , prieš – 0 , susilaikė – 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Angelė Jakavonytė. Komiteto pirmininkas Vytautas Juozapaitis Komiteto biuro patarėja Milda Gureckienė
DĖL
2024-07-09
nariai: Arvydas Anušauskas, Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Vytautas Mitalas, Andrius Mazuronis, Valdas Rakutis, Saulius Skvernelis. Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Gediminas Kazėnas. Kviestieji asmenys: Seimo narė Paulė Kuzmickienė, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro Generalinis direktorius dr. Arūnas Bubnys, Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrės Pirmininkės patarėja kultūros klausimais Gabrielė Žaidytė, Lietuvos Respublikos Prezidento vyriausioji patarėja, Švietimo, mokslo ir kultūros grupės vadovė dr. Jolanta Karpavičienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)
redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio reikėtų atsisakyti kaip deklaratyvaus, perteklinio ir nenustatančio jokio reguliacinio pobūdžio normų. Pažymėtina, kad, vadovaujantis teisėkūros sistemiškumo principu, ir taip savaime suprantama, kad jeigu konkrečiame įstatyme nėra nustatomas specialus, tame įstatyme išskirtinai suprantamas ir taikomas sąvokų turinys, šių sąvokų turinys turėtų būti suprantamas ir taikomas taip, kaip jis apibrėžtas atitinkamus teisinius santykius reglamentuojančiuose tarptautinės ir nacionalinės teisės aktuose.
2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)
į tai, kad Totalitarinių režimų tyrimo centras (toliau – Centras) yra steigiamas valstybės funkcijoms atlikti, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „biudžetinė“ įrašytinas žodis „valstybės“ (Biudžetinių įstaigų įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., 6 straipsnio 1 dalis). Pritarti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)
ar keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje vartojamos formuluotės
„totalitarinių režimų okupacijų veikimas“ turinys yra tikslus ir
teisingai atliepia šį istorinį teisinį faktą. Pažymėtina, kad okupacija ne
„veikia“; ji yra tiesiog trunkantis laikinas kitos valstybės teritorijos (ar
jos dalies) užėmimo ir faktinio valdymo laikotarpis. Atsižvelgiant į tai, siūlytina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje išbraukti žodį „veikimo“. Be to, šioje dalyje po žodžio „nusikaltimų“ įrašytinas žodis „įvykdytų“ bei vietoj žodžių „memorializaciją (įamžinimą) vartoti formuluotę „įamžinimą (memorializaciją). Pastaroji formuluotė vartotina ir kituose straipsniuose, pvz. 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte, 6 straipsnio 13 dalies 2 punkte ir kt. Pritarti iš dalies Siūloma, išbraukti „veikimas“ ir įrašyti „įvykdytų“. Kitiems nepritarti, perteklinė formuluotė ir siūlymas. Natūralu ir savaime suprantama, nėra argumentų, nepagrįstas siūlymas. Balsavimo rezultatai:
4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(3)
1(3)
redakciniu požiūriu, nes iš siūlomos formuluotės nėra aišku, ar Centras, pasitelkdamas mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą), vykdo totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, ar, vis dėlto, Centras, taikydamas mokslinius ir taikomuosius tyrimus, vykdo totalitarinių režimų okupacijų, nusikaltimų, įvykdytų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą). Taip pat siūlytina šią nuostatą suderinti su keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatytu Centro veiklos tikslu, nes veiklos tikslą apibrėžianti 4 straipsnio nuostata nuo keičiamo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies formuluotės skiriasi reikšmingai. Pritarti Balsavimo rezultatai:
5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(3)
įrašytini žodžiai „ribotos civilinės atsakomybės“ (Biudžetinių įstaigų įstatymo, įsigaliosiančio 2024 m. sausio 1 d., 2 straipsnio 1 dalis). Pritarti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)
nenumeruotinos. Pritarti7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(4)
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 4 straipsnyje po žodžių „pasipriešinimo
8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(3) 8.
1(3)
į tai, kad Centro vykdomi moksliniai ir taikomieji tyrimai turėtų būti laikomi ne Centro veiklos tikslas (mokslinių ir taikomųjų tyrimų vykdymas yra mokslo ir studijų institucijų pagrindinis tikslas), o tik kaip priemonė jo veiklos tikslui pasiekti, keičiamo įstatymo 4 straipsnyje siūlome išbraukti žodžius „taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus“. Pažymėtina, kad mokslinių ir taikomųjų tyrimų vykdymas gana išsamiai aptartas keičiamo įstatymo 5 straipsnyje, nustatančiame konkrečius Centro uždavinius. Nepritarti Centras – specifinė institucija, atliekanti ir vykdanti mokslinius ir taikomuosius tyrimus, nes pažinimas ir įvertinimas turi būti paremtas moksliniais ir taikomaisiais tyrimais. Balsavimo rezultatai:
9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(5)
keičiamo įstatymo nuostatas tarpusavyje bei siekiant teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punkto nuostatą iki dvitaškio siūlome dėstyti taip: „vykdant mokslinius tyrimus pažinti, įvertinti ir vykdyti informacijos sklaidą apie:“. Atitinkamai turėtų būti pakoreguotos šio punkto a-c papunkčių formuluotės. Nepritarti Pažinimas ir įvertinimas – tikslas, o ne uždavinys. Perteklinis pasiūlymas, linksnių keisti nereikia. Balsavimo rezultatai:
10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(5)
įstatymo 5 straipsnio 1 punkto c papunktyje po žodžio „režimų“ įrašytinas žodis „okupacijų“. Pritarti11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(5)
siūlytina įrašyti žodžius „jo vykdomų“. Pritarti12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(5)
1(5)
keičiamo įstatymo 5 straipsnio 3 punkto nuostatos iki dvitaškio, nustatančios, kad Centro uždavinys yra vykdyti taikomuosius tyrimus ir jų sklaidą, turinys. Galbūt turima omenyje taikomųjų tyrimų rezultatų sklaida. Nepritarti Perteklinė pastaba, mokslo sklaida funkcionuojanti sąvoka. Sklaida galima ne tik mokslinių tyrimų, bet ir tyrimo metodų sklaida, mokslinių teorijų sklaida ir t. t. Balsavimo rezultatai:
13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(5)
straipsnio 3 punkto a papunktyje vietoj žodžių „teisinį nusikaltimų įvertinimą“ neturėtų būti įrašyti žodžiai „teisinį įvykdytų veikų įvertinimą“, nes ar vykdyta veika laikoma nusikaltimu bei tokios nusikalstamos veikos kvalifikavimo funkcija priskirtina baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Pritarti14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(5)
įstatymo 5 straipsnio 3 punkto c papunktyje siūlome išbraukti perteklinius ir šiek tiek klaidinančius žodžius „Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtas“, nes Vyriausybė neskiria vykdyti tyrimų programų (Vyriausybė gali patvirtinti mokslinių tyrimų programą, paraiškų dalyvauti joje teikimo tvarką, vykdymo sąlygas, finansuoti jos vykdymą, bet ne paskirti vykdyti). Be to, manytina, kad Centras galėtų dalyvauti ne tik Vyriausybės tvirtinamose mokslinių tyrimų programose. Pritarti Pasiūlymas:
Pakeisti keičiamo įstatymo 5 str. 3 p. c papunktį ir išdėstyti taip:
c) „vykdant tikslines Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtas patvirtintas tyrimų programas ir kitose mokslinių tyrimų programose;“. 15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(5)
punkto nuostatoje iki dvitaškio bei c papunktyje reikėtų aiškiai nurodyti, kieno (kokio objekto, dalyko, reiškinio) memorializaciją (įamžinimą) vykdytų Centras.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir šio punkto a papunkčiui, kuriame nustatomas Centro uždavinys vykdyti jų (neatskleidžiant, kas tie jie) muziejinę reprezentaciją. Pritarti iš dalies Pasiūlymas: Pakeisti 5 str. 4 punktą ir išdėstyti taip:
„4) įgyvendinti memorializaciją (įamžinimą) įvairiomis
materialiomis ir nematerialiomis formomis:
reprezentaciją;
laikotarpio pažinimą ir supratimą pasitelkus švietimą, įvairių formų kultūrines ir menines priemones;“16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(5)
straipsnį reikėtų papildyti nuostatomis, numatančiomis, kad Centras atlieka ir kituose įstatymuose jam nustatytus uždavinius. Pritarti Pasiūlymas: papildyti 5 str. 5 p. ir išdėstyti jį taip: „5) Centras atlieka ir kituose įstatymuose jam nustatytus uždavinius.“17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(6)
į keičiamo įstatymo 6 straipsnio pavadinimą, siūlytume 6 straipsnio 1 dalį dėstyti kaip paskutinę šio straipsnio dalį, joje vietoj žodžių „Centrą sudaro“ įrašant žodžius „Centre sudaromas“. Pritarti iš dalies. Siūloma nepritarti perkėlimui į paskutinę dalį, o apkeisti straipsnio pavadinimą – Centro struktūra ir valdymas ir pradėti 1 dalimi dėstyti apie padalinį, pritariant redakcinei pastabai ,,Centre sudaromas“. Balsavimo rezultatai:
18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)
18.
straipsnyje, kurio pavadinimas implikuoja, kad jame turėtų būti reglamentuojamos esminės bendrosios Centro valdymo ir struktūros nuostatos, vis dėlto, nustatomos beveik tik Centro direktoriaus statusą, reikalavimus asmeniui, užimančiam šias pareigas, jo įgaliojimus, skyrimą į pareigas ir atleidimą iš jų nustatančios normos. Atsižvelgiant į tai, o taip pat siekiant įstatymo nuostatų dėstymo nuoseklumo, siūlome visas keičiamo įstatymo 6 straipsnio normas, reglamentuojančias su Centro vienasmeniu valdymo organu – generaliniu direktoriumi, susijusias nuostatas, dėstyti atskirame straipsnyje
„Centro generalinis direktorius“ (analogiškai kaip dėstomos nuostatos,
susijusios su kitu Centro valdymo organu – Taryba). Atitinkamai keičiamo įstatymo 6 straipsnyje turėtų likti tik šio straipsnio 1, 2 ir 13 dalys. Pritarti19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(6)
dalyje vietoj žodžių „balsavimo Seimo“ įrašytini žodžiai „balsavimo Seime“. Pritarti20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(6)
teisinio aiškumo, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 8 dalyje reikėtų nurodyti, kiek laiko Centro generalinis direktoriaus pareigas laikinai (kol nepaskirtas naujas direktorius) gali ir toliau eiti direktorius, kurio kadencija pasibaigusi. Be to, šioje dalyje vietoj žodžių „ir jis negali laikinai eiti šių pareigų“ įrašytini žodžiai „anksčiau laiko“ (nes, kai valstybės pareigūno įgaliojimai nutrūksta, jis ne laikinai, o apskritai nebegali užimti savo pareigų). Pritarti iš dalies Nepritarti siūlymui – nurodyti kiek laiko Centro direktorius eis pareigas nelogiška, nes eina tiek laiko, kol yra paskiriamas kitas. T. y. jau yra nurodytas momentas kiek laiko eina, o konkretaus laiko, per kurį bus patvirtintas naujasis generalinis direktorius nėra galimybės nustatyti (politinė valia).
Pritarti dėl korekcinės pastabos ,,anksčiau laiko”. 21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(6)
straipsnio 8 dalies nuostata, numatanti, kad tuo atveju, kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, šias pareigas laikinai eina Tarybos paskirtas, esant Seimo valdybos pritarimui, Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį. Įvertinus tai, kad Centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Seimas, svarstytina, ar ne pats Seimas arba Seimo valdyba turėtų (nesant įsteigtos direktoriaus pavaduotojo pareigybės), kol nėra paskirtas Centro generalinis direktorius, pavesti laikinai eiti Centro generalinio direktoriaus pareigas. Taip pat pažymėtina, kad keičiamame įstatyme turėtų būti aptarti reikalavimai, keliami asmeniui, kuriam būtų pavedama laikinai eiti Centro generalinio direktoriaus pareigas, t. y. aiškiai nurodyti, ar visi šio straipsnio 4 dalyje keliami reikalavimai būtų taikomi tokiam asmeniui, o jeigu ne – būtent kurie būtų taikomi (ar netaikomi). Pritarti iš dalies Pritarti red. pastabai ir dėstyti taip: ,,Centro generalinis direktorius, kurio kadencija pasibaigusi, šias pareigas laikinai eina tol, kol paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius. Kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, šias pareigas laikinai eina Tarybos paskirtas pasiūlytas, esant Seimo valdybos pritarimui, Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.“ Nepritarti dėl to, kad pats Seimas ar valdyba turėtų pavesti laikinai eiti direktoriaus pareigas. Įstatymo projekte numatyta, jog reikalingas Seimo valdybos pritarimas, taigi valdyba gali ir nepritarti, jeigu siūlomas laikinasis netinkamas.
Svarbu, kad Seimas tame dalyvautų, tačiau siūlyti asmenį gali ir pati taryba. 22 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(6)
dalį siūlome patikslinti, nurodant, kad Centro generalinis direktorius gali inicijuoti laikinas konsultacines grupes iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų atstovų, suderinęs su šių organizacijų vadovais. Pritarti Siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 6 str. 11 d. ir išdėstyti taip:
„11. Centro generalinis direktorius strateginiais Centro veiklos,
programų sudarymo ir jų įgyvendinimo klausimais gali inicijuoti laikinas konsultacines grupes iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ar asociacijų atstovų, suderinęs su šių organizacijų vadovais.“23 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)
keičiamo įstatymo nuostatų suderinamumo ir nuoseklumo, keičiamo įstatymo turėtų būti papildytas straipsniu, įtvirtinančiu Centro generalinio direktoriaus kompetenciją ir atskaitomybę (analogiškai kaip dėstomos nuostatos, susijusios su kitu Centro valdymo organu – Tarybos kompetencija). Pritarti24 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(6)
dalies 1 punkte reikėtų atkleisti nuostatos, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui, turinį, nes jau ankstesnėje šio punkto nuostatoje numatyta, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją techniškai aptarnauja Centras.
Tuo atveju, jeigu Centro vykdomas komisijos techninis aptarnavimas neapima minimo „komisijos veiklos finansavimo“, šis finansavimas turėtų būti aiškiai apibrėžtas, pavyzdžiui, numatant, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti Pasiūlymas:
nuostata:
„Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos
narių darbas apmokamas Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.“25 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(6)
straipsnio 13 dalies 2 punkte nurodyto subjekto – viešosios įstaigos „Fondas
„Atmintis, negalime vadinti nei padaliniu, nei kažkokiu kitokiu juridiniu
vienetu, priklausančiu Centro struktūrai. Viešoji įstaiga apskritai yra savarankiškas juridinis asmuo, todėl negali būti laikoma nei biudžetinės įstaigos struktūrine dalimi, nei kažkaip kitaip „prie biudžetinės įstaigos veikianti“. Šią viešąją įstaigą steigia, įstatus tvirtina, veiklą apsprendžia bei valdymo tvarką nustato ne Centro valdymo organai, jos darbuotojus į pareigas priima ir atleidžia iš jų, darbo užmokestį nustato ir moka ne Centro vadovas. Pabrėžtina, kad Centras kaip biudžetinė įstaiga negali būti viešosios įstaigos dalininku.
Viešosios įstaigos dalininku yra valstybė, o atitinkama valstybės institucija ar įstaiga gali tik įgyvendinti valstybės kaip viešosios įstaigos dalininko teises ir pareigas. Apskritai viešosios įstaigos steigimo, jos veiklos, valdymo klausimai nėra Centro įstatymo, o šios viešosios įstaigos steigimą reglamentuojančio įstatymo bei šios viešosios įstaigos steigimo dokumentų reguliavimo dalykas. Atsižvelgiant į tai, siūlytina arba šio punkto apskritai atsisakyti, arba šią nuostatą dėstyti atskiru straipsniu, nustatančiu šios viešosios įstaigos steigimo (jeigu ji turės būti įsteigta pagal šį įstatymą) ir veiklos pagrindinius aspektus, valstybės kaip savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją. Be to, keičiamo įstatymo 6 straipsnio 13 dalies 2 punkto nuostatos derintinos su Viešųjų įstaigų įstatymo nuostatomis, nustatančiomis viešųjų įstaigų, kurių savininkė valstybė, valdymą bei finansavimą. Pritarti Suderinta su P. Kuzmickienės 1 ir 2 pasiūlymais. 26 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(7)
pavadinime prieš žodį „įgaliojimų“ įrašytini žodžiai „Tarybos ir jos narių“. Pritarti27 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(7)
įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje siūlome aiškiai nurodyti, kad Tarybos in corpore, o ne atskirų Tarybos narių kadencija yra 5 metai, t. y. vietoj sakinio „Taryba sudaroma iš 11 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 5 metų kadencijai“ siūlome įrašyti sakinį „Taryba sudaroma 5 metų kadencijai iš 11 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų“. Pritarti28 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(7) (2), (7), (8),
Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2, 7,
institucijos Seimui teikia (o ne siūlo) kandidatus į Tarybos narius. Pritarti29 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(7)
dalies nuostatos, numatančios Seimo struktūrinių padalinių - komitetų ir komisijos funkcijas diskutuotinos, nes Seimo padalinių funkcijų reglamentavimas yra Seimo statuto reguliavimo dalykas. Jei keičiamame įstatyme nebūtų atsisakyta detalaus Seimo padalinių teikiant kandidatus į Tarybos narius funkcijų reglamentavimo, vietoj žodžių „du Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikiami asmenys, kurių vieną ši komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rekomendacijas, atrenka iš Seimo mažumos pasiūlytų kandidatų, o kitą
Siūloma pritarti Seimo narės J. Šiugždinienės pasiūlymui ir 7 str. 2 d. išdėstyti pagal Seimo narės J. Šiugždinienės suformuotą pasiūlymą. 30 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(7)
dalies paskutiniajame sakinyje vietoj žodžių „išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma skiria“ įrašytini žodžiai „paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma išsirenka“, nes nei Tarybos pirmininkas, nei jo pavaduotojas į šias pareigas formaliai nėra skiriami (jeigu jie būtų skiriami į šias pareigas, tokį sprendimą turėtų priimti Centro savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija - Seimas). Pritarti Pasiūlymas: šį sakinį išdėstyti taip: „Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma skiria išsirenka Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.“31 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr.
1(7)
su Mokslo ir studijų įstatymo terminija, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „turintis aukštąjį universitetinį humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinio laipsnio išsilavinimą arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“ įrašytini žodžiai „turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją“. Pritarti32 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(7)
dalies nuostatoje iki dvitaškio vietoj žodžio „jo“ įrašytinas žodis
„Tarybos“. Be to, šią nuostatą taip pat reikėtų patikslinti, nurodant, kad
33 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(7)
tarpusavyje, keičiamo įstatymo 7 straipsnio 6 dalį siūlome papildyti punktu, nustatančiu, kad Tarybos nario įgaliojimai nutrūksta be atskiro Seimo sprendimo kai jis Seimo ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas. Pritarti Pasiūlymas: Papildyti 7 straipsnio 6 dalį 4 p. ir išdėstyti jį taip:
„4) Seimo ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas
pareigas.“34 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(7)
7 dalyje vietoj žodžių „iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas Tarybos narys, kurio įgaliojimai nutrūko nepasibaigus kadencijai“ įrašytini žodžiai „iki
35 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(7) 35.
1(7)
pildytinas nuostatomis, nustatančiomis galimą Tarybos narių pareigų užėmimą ar Tarybos veiklos sąlygas tuo atveju, kai pasibaigus Tarybos kadencijai, nauji Tarybos nariai dar nepaskirti. Nepritarti Įstatymo 7 straipsnio
pasibaigia jo kadencija ir į šias pareigas paskiriamas kitas Tarybos narys. Taigi, kol nauji Tarybos nariai nepaskirti, pareigas toliau eina buvę Tarybos nariai. 36 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(7)
dalyje siūlome nurodyti, kad į institucijas, teikiančias kandidatus į Tarybos narius Seimui, kreipiasi ne pati Taryba, o Tarybos pirmininkas. Pritarti37 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(7)
dalies formuluotėje „nepasibaigus Tarybos narių kadencijai“ brauktinas žodis „narių“. Pritarti38 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(7)
dalis, nustatanti, kad Taryba finansuojama iš Centro lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto, o Tarybos veiklą techniškai aptarnauja Centras, yra perteklinė ir nelogiška. Pažymėtina, kad Taryba yra Centro valdymo organas, nuo Centro struktūros neatsiejamas valdymo vienetas. Natūralu, kad šis Centro valdymo organas taip pat kaip ir generalinis direktorius, kiti Centro tarnautojai ir darbuotojai finansuojami, t. y. darbo užmokestis ar atlygis už darbą jiems mokamas iš Centrui kaip valstybės biudžetinei įstaigai skirtų asignavimų. Taip pat savaime suprantama, kad Centro valdymo organo veiklą techniškai aptarnauja pats Centras. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šią pastabą, vietoj žodžių „Taryba finansuojama iš Centro lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto“ reikėtų įrašyti žodžius „Tarybos veikla finansuojama iš Centrui skiriamų valstybės biudžeto asignavimų“.
Pritarti Pasiūlymas: Įstatymo 7 str. 12 d. išdėstyti, pagal P. Kuzmickienės pasiūlymą, taip: ,,12. Taryba finansuojama iš Centro lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos Tarybai, turi būti numatytos Centro metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms Tarybos funkcijoms atlikti. Tarybos veiklą techniškai aptarnauja Centras. Už Tarybos narių veiklą atlyginama Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Tarybos nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. 39 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(7)
dalyje siūloma nustatyti, kad už Tarybos narių veiklą atlyginama Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Tarybos nariai nėra valstybės pareigūnai, todėl jiems už darbą turėtų būti apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad Taryba nėra atskiras juridinis asmuo, Tarybos nariai tik periodiškai (ne rečiau kaip du kartus per metus) dalyvauja Tarybos posėdžiuose, Tarybos nariams nėra taikomi apribojimai eiti kitas pareigas, dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla, todėl priskirti juos valstybės pareigūnams taip pat nėra teisinio pagrindo. Be to, Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymas nustato tik valstybės pareigūnų darbo užmokesčio dydžius, bet ne jo mokėjimo tvarką. Pritarti Įstatymo 7 str. 12 d. išdėstyti, pagal P. Kuzmickienės pasiūlymą.
Kuzmickienės pasiūlymą. 40 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)
įstatymo 9 straipsnyje nustatytus veiklos lygmens planavimo dokumentų tipus bei į šio įstatymo 24 ir 25 straipsnio nuostatas, kuriuose nurodyta, koks subjektas ir kokius planavimo dokumentus tvirtina, tikslintinas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas, kuriame nurodoma, kad Taryba tvirtina Centro ilgalaikius strateginius veiklos planus ir metinį veiklos planą. Pritarti Įstatymo 8 str. 1d. išdėstyti, pagal P. Kuzmickienės 36 pasiūlymą:41 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2) 1(8)
dalies 5 punkto nuostata, numatanti, kad Taryba Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašą ir teikia pastabas ir siūlymus dėl šių reikalavimų įgyvendinimo nedera su naujos redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią Vyriausybė nustato konkursų organizavimo tvarką (šia tvarka turi būti vadovaujamasi jeigu Centro padalinio vadovo pareigybė yra valstybės tarnautojo pareigybė). Tuo atveju, jeigu Centro padalinio vadovo pareigybė yra darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, turi būti vadovaujamasi Darbo kodekso 41 straipsnio 3 dalimi. Atsižvelgiant į tai, siūlytina minėtos nuostatos atsisakyti. Pritarti Įstatymo 8 str. 1d. išdėstyti, pagal P. Kuzmickienės 36 pasiūlymą (Žr. aukščiau). 42 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)
dalies 6 punkte reikėtų atskleisti joje vartojamos formuluotės „Centro biudžetas“ turinį. Nepritarti Keičiamo įstatymo
generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro biudžeto paskirstymo aprašą.
Papildomo turinio detalizavimas nėra šio Keičiamo įstatymo dalykas, o Tarybos ir Generalinio direktoriaus tvirtinamo aprašo (dokumento) dalykas. 43 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)
dalies konstrukcijoje nėra aišku, ar posėdžio šaukimo pagrindai „savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių reikalavimu“ taikomi abiem posėdį šaukiantiems subjektams, ar tik Tarybos pirmininko pavaduotojui. Siekiant teisinio aiškumo, žodžius „savo iniciatyva arba ne mažiau kaip 1/3 visų Tarybos narių reikalavimu“ siūlome dėstyti prieš žodžius „šaukia Tarybos pirmininkas“. Pritarti44 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)
dalyje po žodžių „pasirašo Tarybos“ įrašytinas žodis „posėdžio“. Pritarti45 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)
nuostatos, reglamentuojančios Tarybos posėdžių organizavimo būdus yra Tarybos darbo reglamento, o ne įstatymo reguliavimo dalykas, todėl siūlytina jų įstatyme atsisakyti. Pritarti Balsavimo rezultatai:
46 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)
pavadinimą siūlome dėstyti taip: „Centro lėšų šaltiniai“. Pritarti47 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)
įrašytini žodžiai „gali būti“. Taip pat pažymėtina, kad formaliai Seimas savo sprendimais valstybės biudžeto lėšų neskirsto (Seimas tik priima Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą bei jo pakeitimus).
48 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)2
straipsnio 1 dalyje turėtų būti numatyta išlyga ne tik dėl 2, tačiau ir 3 dalies ankstesnio įsigaliojimo (kurioje nustatytas pavedimas Vyriausybei pertvarkyti biudžetinę įstaigą). Nepritarti Siūloma nustatyti įstatymo projekto įsigaliojimo bei pavedimų Vyriausybei datas. Žr. Komiteto pasiūlymą Balsavimo rezultatai:
49 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)25
siūlome atsisakyti kaip perteklinės, nes Tarybos pareiga patvirtinti Tarybos darbo reglamentą, nustatyta keičiamo įstatymo 7 straipsnio 11 dalyje. Pritarti Balsavimo rezultatai:
50 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)28
straipsnio 8 dalyje reikėtų aiškiai nurodyti, kaip būtų taikomos nuostatos dėl keičiamame įstatyme nustatytų Centro direktoriaus nepriekaištingos reputacijos reikalavimų iki šio įstatymo įsigaliojimo į pareigas paskirtam Centro direktoriui, jeigu sąlygos dėl kurių Centro direktorius nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos jau buvo atsiradusios iki šio įstatymo įsigaliojimo arba atsirado jau po įstatymo įsigaliojimo. Nepritarti Tiek šiuo metu galiojantis įstatymas, tiek nauja įstatymo redakcija numato nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. Jeigu atsirastų sąlygos dėl kurių Centro direktorius nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos, tai būtų sprendžiama pagal galiojančius teisės aktus. 51 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)29 51.
29
brauktina kaip perteklinė, nes pavedimas Vyriausybei jau nustatytas šio straipsnio 3 dalyje. Nepritarti Vyriausybei formuluojamas pasiūlymas 2 straipsnio 3 dalyje pertvarkyti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą. Tuo tarpu 2 straipsnio 9 dalis numato Lietuvos Respublikos Vyriausybei priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės priimti aktus, nustatančius Tarybos narių apmokėjimo dydį ir tvarką. Projekto 2 straipsnio 3 dalis nėra susijusi su Projekto 2 straipsnio 9 dalimi, todėl nėra perteklinė, o numato skirtingą pavedimą. 52 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2023-12-13 Nr. XIVP-2343(2)
inkorporuoti teikiamą įstatymą į teisės sistemą siūlytina pakeisti (prireikus pripažinti netekusiu galios) Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo įgyvendinimo įstatymą, taip pat turėtų būti keičiami įstatymai, kuriuose numatyti atitinkami Centro (Centro generalinio direktoriaus) įgaliojimai ir jų įgyvendinimas bei šiuose įstatymuose nurodytas Centro pavadinimas: Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymas, Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso įstatymas, Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymas, Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymas, Pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių teisinio statuso įstatymas, Dimisijos karių laipsnių suteikimo ginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviams-kariams savanoriams ir prieškario Lietuvos kariuomenės kariams įstatymas, Valstybės paramos žuvusių pasipriešinimo 1940-1990 metų okupacijoms dalyvių šeimoms įstatymas.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad Seimas 2022 m. gruodžio 13 d. priimtu Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymu Nr. XIV-1679 nustatė naujus Centro įgaliojimus. Nepritarti Centro pavadinimas nekeičiamas, lieka senasis Centro pavadinimas. 53 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė 2024-01-08 Įvertinę Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) atitiktį Europos Sąjungos teisei pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime. Atkreipiame dėmesį, jog Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijai (toliau – Komisija) keliamos užduotys nėra susijusios su Teisingumo ministrui pavestomis valdymo sritimis.
3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 2024-02-06, Seimo kanceliarijoje
2024-02-08 Nr. G-2024-1398 Sąvoka genocidas išreiškia esminį Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (toliau - LPKTS) veiklos turinį. 1940 metais prasidėjusios represijos, 1941-1953 metų trėmimai pasižymėjo esminiais genocido elementais: siekiu sunaikinti apibrėžtą dalį Lietuvos gyventojų, sunaikinti kultūrines tradicijas ir vertybes, pakeisti gyventojų sudėtį, pakeisti socialinius-ekonominius santykius. Todėl žodis genocidas LGGRTC pavadinime yra esminis. Sis žodis iki šiol kliūva buvusiems KGB darbuotojams ir agentams, Komunistų partijos veikėjams ir kitų Sovietų sąjungos represinių institucijų veteranams. Reikalaujame, kad Lietuvos valdžia, Seimas ir Vyriausybė nepasiduotų buvusių sovietinių veikėjų spaudimui ir nuosekliai gintų Lietuvos istorijos kultūros vertybes ir lietuvių tautos nacionalinius interesus. Kadangi LPKTS buvo viena iš įstaigos LGGRTC steigėjų, kreipiamės į Seimo narius ir LGGRTC generalinį direktorių Arūną Bubnį bei Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkę Paulę Kuzmickienę su prašymu, kad nebūtų keičiamas dabar esamas įstaigos pavadinimas. Manome, kad lėšas, numatytas įstaigos pavedimo keitimui, geriau skirti žuvusių partizanų paieškoms, palaikų indentifikavimui arba memorialo Kryžkalnyje pavardžių užrašymui. Reikalaujame, kad kuriamoje genocido centro taryboje būtų ne mažiau kaip vienas LPKTS atstovas.
2 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Lietuvos istorijos tyrimų ir atminties kultūros darbuotojų profesinė sąjunga, Seimo kanceliarijoje
2024-02-08 Nr. G-2024-1428 Gerbiamas Laurynai Kasčiūnai, Kreipiamės į Jus kaip į atsakingą Seimo narį ir NSGK pirmininką, norėdami pateikti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRTC) darbuotojų profesinės sąjungos LITAK pastabas ir siūlymus dėl būtino Lietuvos Respublikos LGGRTC įstatymo pakeitimo ir pridedame šio įstatymo pakeitimo projektą, kuriame tiksliai nurodyti visi dabar LGGRTC vykdomi uždaviniai, funkcijosir apima visus svarbius aspektus, reikalingus sėkmingai ir efektyviai LGGRTC veiklai. Dėl LGGRTC pavadinimo – siūlome palikti esamą pavadinimą, kadangi tokiu pavadinimu jau 30 metų Centras plačiai žinomas tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse, šiuo pavadinimu įstaiga sėkmingai bendradarbiauja su visomis Lietuvos įstaigomis, taip pat ir užsienio valstybių institucijomis, ir toks esamas pavadinimas puikiai atspindi LGGRTC veiklos spektrą. Norime pažymėti, kad nesiūlome įteisinti Seime užregistruotame projekte nurodyto organo „Taryba“, nes tai tik dar vienas prižiūrintis organas ir papildoma administracinė struktūra, kuri darys neigiamą įtaką visam LGGRTC veiksmingumui, reikalaus papildomo didelio lėšų ir resursų kiekio, kenks Seimui atskaitingos valstybinės įstaigos prestižui. Labai prašome į LITAK siūlomą projektą atsižvelgti rengiant naują LGGRTC įstatymo pakeitimo įstatymą, siekiant užtikrinti LGGRTC veiklos veiksmingumą ir atitikimą valstybės ir visuomenės lūkesčiams. Jei reikalinga, visada galime bendradarbiauti ir pateikti papildomą informaciją. Dėkojame Jums už visokeriopą pagalbą. PRIDEDAMA. LGGRTC įstatymo pakeitimo projektas, 14 lapų.
3 Lietuvos laisvės kovotojų sąjunga, 2024-02-19, G-2024-1712 Naujo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRTC) įstatymo projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad “įstatymo projektą parengti paskatino neefektyvus ir nekryptingas institucijos veikimas, menkas mokslinių tyrimų ir jų sklaidos organizavimas bei nekryptingas turimų resursų ir pajėgumų panaudojimas“. Kas ir kaip nustatė tokį „neefektyvumą ir ne kryptingumą“, ar tas neefektyvumas vyko per visą LGGRTC veiklos laikotarpį ar tik kažkokiu jo metu? Kokiu laikotarpiu buvo neefektyviai dirbama, būtinai reikia aiškiai atsakyti, nes kitaip neaišku, ar čia vieno kokio vadovo ar vadovų problema, ar sisteminė problema, priverčianti keisti įstatymą. Lietuvos Respublikos Seimo (toliau – Seimo) nariai, teigdami apie įstaigos neefektyvumą, turi konkrečiai išvardinti, kuo remiantis nustatytas „menkas mokslinių tyrimų ir jų sklaidos organizavimas bei nekryptingas turimų resursų ir pajėgumų panaudojimas”, kiek LGGRTC atliko mokslinių tyrimų ir išleido leidinių, kiek turėjo tų darbų atlikti arba leidinių išleisti, kokie tyrimai neatlikti? Šiuo projektu pateikiami tik abstraktūs, be pavyzdžių, kaltinimai. Neįtikina argumentacija, kad pavadinimo keitimas labiau atspindi pagrindines LGGRTC veiklos sritis, sukoncentruojant tyrimus ir veiklą. Autoriai, siūlantys naują pavadinimą, nesugebėjo tinkamai pagrįsti keitimo būtinybės, nebent norima pabrėžti, kad po projekto priėmimo bus iš esmės kitokia įstaiga. Sovietų sąjungoje po Antrojo pasaulinio karo, buvo sunaikinta daugiau žmonių, nei karo metu išžudyta per Holokaustą. Lietuva per sovietinę okupaciją neteko trečdalio tautos, todėl dabartinio pavadinime esančių žodžių „gyventojų genocido” pakeitimas į „totalitarinių okupacijų” akivaizdžiai sumenkina ar net išteisina komunizmo nusikalstamą veiką sovietinės okupacijos metu.
Dabartinis LGGRTC pavadinimas tiksliai atspindi jam suformuotus tikslus ir jo veiklą. 25 metus egzistuojančios įstaigos pavadinimas ir jo keitimas padarys moralinę žalą, nes vėl iš naujo reikės įgyti įstaigos žinomumą, pakeitus pavadinimą teks perrašyti gausybę svarbių LGGRTC vidaus ir tarptautinių sutarčių su Lenkija, Ukraina, Moldova, Rusija („Memorial”), Čekija ir daugelių kitų valstybių. Šios tarptautinės sutartys yra akivaizdus įrodymas, kad naujame įstatymo projekte nurodomas neva naujas LGGRTC tikslas – „LGGRTC integravimas į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę” – yra seniausiai pasiektas. Nauju įstatymo projektu akivaizdžiai siekiama pirmaeilį dėmesį skirti Holokaustui, o sovietinius, komunistinius nusikaltimus stumti į užmarštį, kaip ir nusikalstamą LKP (Lietuvos komunistų partijos) veiklą. Įstatymas keičiamas vadovaujantis ta pačia politine strategija, pagal kurią Lietuvos visuomenei vis dažniau peršama mintis, kad „okupacijos metu LKP taip pat dirbo Lietuvai”.Neatsitiktinai 2023-07-04 balsavimu iš LRS darbotvarkės buvo išbrauktas Lietuvos nusikalstamos komunistų partijos įstatymo projektas - XIVP-2422(2), už išbraukimą balsavo - 70, prieš - 11, susilaikė - 11 Seimo narių. Šį klausimą dėl išbraukimo iš LRS dienotvarkės pristatė socialdemokratas V. Kanopa, jį palaikė, net keista, – TS LKD Seimo nariai D. Asanavičiūtė, A. Čepanonis, A. Kupčinskas, M. Lingė, K. Masiulis, M. Navickienė, Ž. Pavilionis, G. Skaistė, J. Šiugždinienė ,A. Vyšniauskas,
„pirmu smuiku“ tuo klausimu grojanti Laisvės kovų ir istorinės atminties
komisijos pirmininkė P. Kuzminskienė. Kitų frakcijų Seimo narių balsavimas tuo klausimu, jau nestebino.
Teigiama, kad
„LGGRTC veikla taps efektyvesnė“, jei atsiras dvivaldystė: LGGRTC vadovaus ne
tik gen. direktorius, bet ir jį prižiūrinti taryba. Gal įstatymo kūrėjai gali pateikti pavyzdžių, kaip toks modelis veikia? Ar gali žmonės, dirbantys kitose institucijose, geriau įsigilinti į vidaus problemas, nei tiesiogiai čia dirbanti administracija? Jei taip, kodėl toks valdymo modelis netaikomas strateginėse valstybės įmonėse? Įstatymo keitimo iniciatoriai bando kopijuoti LRT valdymo modelį, pamiršdami, kad LRT yra ne valstybinė, o visuomeninė institucija, o LGGRTC – valstybinė, Seimo iniciatyva įsteigta ir Seimui atskaitinga institucija. Kita vertus, didelė dalis visuomenės nelaiko LRT valdymo efektyviu, o pačios institucijos objektyvia. Priėmus šį įstatymą, esminę LGGRTC kontrolę iš Seimo perims aukštosios mokyklos – kodėl tai reikia daryti, ar Seimui nebesvarbi ši institucija? Kam tuomet Seime reikalinga Istorinės atminties ir laisvės kovų komisija – gal ji taip pat pradės užsiimti moksliniais tyrimais ir jų sklaida? Iki šiol LGGRTC iš kitų mokslo institucijų išsiskyrė tuo, kad ji buvo ne tik mokslinė – tiriamoji institucija, bet ne mažiau ir praktinė – memorialinė: paminklų statymas, muziejų, kilnojamų parodų kūrimas, moksleivių konkursų organizavimas, laisvės gynėjų palaikų paieška ir t.t. Kuo remiantis nuspręsta, kad ši institucija turi iš esmės virsti mokslo institucija, kuriai strategiškai turi vadovauti taryba, didžia dalimi sudaryta vien iš mokslo institucijų, visiškai ignoruojant dar gyvų šio tiriamo laikotarpio aukų atstovavimą
Įstatymo projekte ir aiškinamajame rašte kažkodėl išryškinami tik moksliniai tyrimai ir jų
„integravimas į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę“ (Kas čia per abrakadabra:
juk LGGRTC jau 20 metų yra panašių Vidurio ir Rytų Europos tarptautinių institucijų narys ir aktyvus bendradarbis – to įstatymo autoriai, matyt, nežino), tačiau per 25 egzistavimo metus LGGRTC jau yra išleidusi esminius fundamentalius mokslinius leidinius apie tremtį, rezistenciją, holokaustą ir pan., tad tolimesniame laikotarpyje reikėtų stiprinti ne tiek mokslinius tyrimus, bet jų praktinį įamžinimą. Didžiausio Lietuvos visuomenės palaikymo susilaukia būtent bendra LGGRTC mokslinė – praktinė veikla, t. y. laisvės kovotojų palaikų paieška ir jų garbingas palaidojimas. Tačiau naujame įstatymo projekte apie tokią LGGRTC veiklą nėra net užsimenama, nors tokią LGGRTC veiklą ne taip seniai įpareigojo Seimas naujausioje įstatymo pataisoje, o šios kadencijos Lietuvos Respublikos Vyriausybė jai skyrė finansavimą. Ar ši veikla nebebus vystoma, o gal ji tokia nereikšminga, kad sutelpa siūlomoje formuluotėje: „4) įgyvendinti memorializaciją (įamžinimą): c) organizuojant memorializaciją (įamžinimą) įvairiomis materialiomis ir nematerialiomis formomis“? Įstatymo projekte būtina įrašyti apie okupacinių režimų naikintų įvairių konfesijų objektų – maldos namų, kapinių, paminklų – tyrimą, nes dabartiniame įstatyme apie tai nieko nėra. Taip pat prie LGGRTC reikėtų prijungti Tarptautinę nacių ir sovietinių nusikaltimų komisiją, vadovaujamą E. Zingerio, nes tai besikartojančios institucijos, o Komisija iki šiol „skrido“ kaip paukštis su vienu sparnu: iš esmės dirbo tik nacių nusikaltimų klausimais.
Keistai atrodo, kai ypatingai sutrumpintame projekte atsisakoma išvardinti anksčiau buvusias LGGRTC įamžinimo veiklas, tačiau kažkodėl atsiranda nuostata, kad „istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomas jokia dingstimi”, taip suponuojant nuomonę, neva lyg šiol kažkas stabdė istorinius tyrimus. Išvados:
Manome, kad šis įstatymo projektas yra parengtas atmestinai ir nekokybiškai, paskubomis, neišdiskutavus visuomenėje, neatsižvelgus į panašių institucijų užsienyje patirtį (pvz., Lenkijoje) ir yra skirtas pakeisti LGGRTC vadovybę – ne tik dabartinį gen. direktorių, bet ir Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos vadovą – būtent jo vadovaujama komisija iki šiol pasipriešindavo nepagrįstiems reikalavimams (pasiremiant kokiu vienu liudijimu iš KGB vykdyto proceso) atimti laisvės kovotojų statusus iš kai kurių partizanų vadų. Ši skuba nesuprantama dar ir todėl, kad šiuo metu LGGRTC ir Ukmergės rajono savivaldybė laukia teismo sprendimo dėl kario savanorio, pulkininko Lietuvos prezidento Antano Smetonos sūnėno Juozo Krikštaponio nepagrįsto kaltinimo dalyvavus žydų žudynėse Baltarusijoje. Mūsų ir J. Krikštaponio artimųjų duomenimis, J. Krikštaponis žudynėse nedalyvavo! Jis buvo nacių kalintas Kauno kalėjime, išgelbėjo Bagnapolio kaimo gyventojus nuo sušaudymo, dalyvavo antinacinėje kovoje ir žuvo didvyrio mirtimi besikaudamas su sovietiniais okupantais. Įstatymo projekte siūlomas administravimo valdymo modelis neišspręs vidinių įstaigos problemų, bet, greičiausiai, tik jas pagilins: kandidatus į gen. direktoriaus pareigas parinks LGGRTC taryba, sudaryta iš 11 narių, kurios daugumą sudarys panašia veikla užsiimančios kitos mokslo institucijos – pagal projektą 5-is narius skirs Lietuvos universitetai ir vieną – Istorijos institutas.
Ši išorinė taryba lems LGGRTC veiklą, tyrimų kryptis ir t.t., o kiekviena aukštoji mokykla bei Istorijos institutas istorijos mokslo srityje turėdami SAVO interesus, neišvengiamai juos realizuos lemdami LGGRTC tyrimus, veiklos kryptis ir finansus. Priėmus tokį projektą realiai LGGRTC kontrolę iš Seimo perims aukštosios mokyklos, o pats LGGRTC – toks, koks 1997 m. buvo sukurtas politinių kalinių ir tremtinių iniciatyva, nustos egzistavęs. LGGRTC bus paverstas dar viena eiline mokslo institucija, kurios svarbiausi tyrimai bus holokaustas (visame įstatyme vardinant LGGRTC uždavinius ir veiklas pirmiausia nurodomas holokaustas, o tik vėliau kitų tautybių piliečių genocidas, lyg holokaustas nepatektų į bendrą genocido sąvoką). Anksčiau buvusi Politinių kalinių ir tremtinių aktyvi veikla ir įtaka LGGRTC bus visiškai panaikinta. Norint sustiprinti LGGRTC kontrolę ir sumažinti vidines įtampas, nebūtina nei iš esmės reformuoti LGGRTC, nei keisti jo įstatymo ar pavadinimo. Užtektų aktyviau vykdyti savo kontrolės funkcijas Seimo istorinės atminties ir Laisvės kovų komisijai ir LGGRTC kuruojantiems komitetams, o įstatyme numatyti nuostatą, kad dabar egzistuojanti vidinė LGGRTC taryba renkasi ne rečiau kaip du kartus per mėnesį – vidinė LGGRTC taryba rinkdavosi griežtai kartą per savaitę, taip užtikrindama priimamų sprendimų kolegialumą, objektyvumą ir viešumą. Reformuotas LGGRTC nebus nei iš tolo panašus į atitinkamą instituciją Lenkijoje, kuriai suteikta žymiai daugiau galių, tarp jų yra net tardymo funkciją.
Jei būtinai reikia reformų ir tos išorinės tarybos, tai išorinės tarybos funkcijos turi būti tik griežtai patariamosios (LRT pavyzdys rodo, kad dvivaldystė vis tiek baigiasi Tarybos paklusimu jos atrinktam administratoriui, taip pažeidžiant patį LRT įstatymą). Taigi, išorinė taryba turėtų rinktis tik esant poreikiui
4 Lietuvos istorijos institutas, 2024-02-20, G-2024-1736 Lietuvos istorijos institutas (toliau – Institutas) atsakydamas į Jūsų 2024 m. vasario
vertinimo“, žemiau pateikiame ekspertinį vertinimą į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (toliau – Komitetas) iškeltus klausimus. Vertindami naująjį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) siūlomą pavadinimą manytume, kad jis tinkamai apibendrina Centro uždavinius, veiklos sritis ir funkcijas. Pažymėtina, kad dabartiniame pavadinime esanti genocido sąvoka siaurina Centro vykdomas funkcijas ir kelia papildomų klausimų tarptautinėje erdvėje. Įstatymo projekte siūlomas naujasis Centro pavadinimas – Totalitarinių režimų tyrimų centras – atitinka užsienyje veikiančių panašaus pobūdžio tyrimo centrų specifiką ir funkcijas (pavyzdžiui, Hannah Arendt totalitarizmo studijų institutas veikiantis prie Drezdeno technologijos universiteto, Totalitarinių režimų studijų institutas Prahoje ir kt.).
Naujai suformuoti Centro uždaviniai ir funkcijos atitinka šiuo metu centro vykdomas funkcijas ir apima tiek tiriamąją, tiek memorialinę funkcijas. Manytume, kad įstatymo naujos redakcijos projekto priėmimas neigiamo poveikio Centro veiklai neturėtų. Naujai formuojamas Centro kolegialus organas – Totalitarinių režimo tyrimų centro Taryba pagerintų Centro veiklos organizavimą, leistų efektyviau ir skaidriau spręsti iškilsiančias problemas, skatintų plėsti mokslinius tyrimus ir gerinti jų kokybę. Pažymėtina, jog panašūs valdymo organai veikia ir kitose valstybinėse mokslo, kultūros ir švietimo įstaigose (pvz., muziejuose, universitetuose). Kartu būtina pabrėžti, kad įstatymo projekte numatoma Tarybos narių skyrimo tvarka neužkerta kelio politinių partijų narių paskyrimui (tik suspenduoja jų narystę), kas galėtų turėti ir neigiamą poveikį, t. y. galėtų paralyžiuoti Tarybos, o kartu ir viso Centro veiklą. Dėl šios priežasties, įstatymo projektas turėtų numatyti ne tik formalius reikalavimus skiriamiems Tarybos nariams, bet ir apibrėžti kvalifikacinius reikalavimus, kurie yra būtini efektyviam ir sklandžiam Tarybos darbui. Siekiant suderinti dalykines ir politines kompetencijas, siūlome būsimą Tarybą sudaryti pariteto pagrindais, t. y. deleguojant pusę jos narių iš akademinio,
visuomenės organizacijų atstovų. Taip pat siūlome suteikti platesnius įgaliojimus Tarybai sprendžiant tyrimų klausimų problematiką, kad jos funkcijos nebūtų apribotos tik rekomendacinio pobūdžio pasiūlymais.
Atkreipiame Jūsų dėmesį, kad reikėtų suvienodinti Tarybos pirmininko ir narių kadencijos skyrimo laiką. Atsižvelgti5 Klaipėdos universitetas, 2024-02-20, G-2024-1770 Atsakydami į jūsų užklausą, teikiame ekspertinį vertinimą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatyme numatytų pokyčių:
pervadinti Centrą ir nuo šiol vadinti j į Totalitarinių režimų tyrimų centru yra pagrįstas ir savalaikis. Dėl sąvokos „Lietuvos gyventojų genocidas" tarptautinėje mokslo erdvėje nuolat kyla problemų. Be to, totalitariniai okupaciniai režimai Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, vykdė ne tik genocidinę politiką, o (ne)kovos su jomis strategijos buvo ne vien rezistencinės; būta ir nesutikimo bei sisteminio priešinimosi (disidentizmo) raiškų. Naujasis pavadinimas koreliuoja su įstaigos veiklos sritimis ir uždaviniais, Mūsų nuomone, Centrui jis suteiktų daugiau galimybių įsilieti į tarptautinę mokslo erdvę. Sveikintume tai, kad naujuoju pavadinimu, kuris panašus į atitinkamos Latvijos institucijos pavadinimą (Totalitarizmo pasekmių dokumentavimo centras, latv. Totalitarisma seku dokumentešanas centrs), akcentuojami tyrimai, o ne tik dokumentavimas, t. y. fiksavimas. Šiuo požiūriu Centro pavadinimas derėtų su pažangesniais pavyzdžiais, kaip antai Hannos Arendt totalitarizmo tyrimų institutas (Hannah-Arendt-Institut fur Totalitarismusforschung) prie Drezdeno technikos universiteto ar Totalitarinių režimų tyrimų institutas (Instytut badania reżimów totalitarnych) Prahoje.
Kiti artimi pavyzdžiai - Estijos istorinės atminties institutas (Eesti malu instituut), Tautos atminties institutas Lenkijoje (Instytut pamięci narodowej) - savo pavadinimuose akcentuoja atmintį, bet manome, kad noras pavadinimu fiksuoti pačių režimų tyrimą, o ne atmintį tiksliau išreiškia Centro paskirties apibūdinimą. 2. Nauji centro uždaviniai ir funkcijos dalykiškai praplečia totalitarinių režimų tyrimų sritis. Tačiau jie taip pat praplečia ir akademinės, etinės, moralinės bei politinės atsakomybės ribas, kurios visuomenėje gali būti sutiktos nevienareikšmiškai. Matome, kad 4-ajame str. apibrėžiant Centro veiklos tikslą, liko senosios institucijos (LGGRTC) veiklą aiškiai išskyręs „pasipriešinimo (rezistencijos) pažinimas⁴¹, kaip atskiras dėmuo. Mūsų nuomone, įstatymo projekto preambulė kiek plačiau apibūdina įvairesnes gyventojų santykių su totalitariniais režimais formas. Pvz., preambulės formuluotės lyg ir kelia lūkesčius, kad Centrui bus pavesta atlikti ir kolaboravimo tyrimus (nors uždaviniai to aiškiai nepasako). Drįstume siūlyti nepabijoti deleguoti Centrui ir konformizmo (prisitaikymo), kaip vienos iš (iš)likimo strategijų totalitarinių režimų okupacijos sąlygomis, tyrimus. Manytume, kad Centro uždaviniai turėtų apimti ir bendradarbiavimą su kitomis mokslo institucijomis Lietuvoje ir užsienyje. Tai dar aiškiau (nei esamas 5-ojo str. 2-asis uždavinys) išreikštų ketinimą paversti Centrą rimtu žaidėju tarptautinėje mokslo erdvėje. 3.
sudarymo principus, jos galimą poveikį Centro valdymui ir kokybei, manome, jog yra didelė tikimybė, kad numatytoji Taryba funkcionuos ne tik kaip Centro valdymo organas (6-ojo str. 2-asis punktas), bet ir kaip Centrui akademiniais klausimais patariantis kolegialus organas. Tokia permaina, taip pat faktas, kad Tarybai numatoma tam tikra savivalda (teisė pačiai išrinkti pirmininką) ir bandoma atriboti ją nuo politikų įtakos (7-ojo str. 4-asis punktas) būtų sveikintina ir atitiktų šiuolaikines panašių institucijų veiklos koordinavimo praktikas. Tačiau iš dabartinio projekto iki galo neaišku, ar tinkamai numatytos visos sąlygos tokioms Tarybos kompetencijoms ir atsakomybei įgyvendinti. Pvz., 7-ojo str. 2-asis punktas rodytų, kad į Tarybos sudėtį numatyta įtraukti „visuomenės ir mokslo veikėjus⁴⁴. Mūsų nuomone, būtų gerokai svarbiau, kad tai būtų akademiniai žmonės, turintys vadybinės patirties, kurios koordinuojant Centro veiklą prireiks ir kurią turės tikrai ne kiekvienas „visuomenės ir mokslo veikėjas⁴⁴. Lietuvos universitetų rektorių konferencijos (LURK) vaidmens deleguojant net 5 atstovus į Tarybą nesuprantame. Pagrindiniai Konferencijos tikslai, pagal LURK įstatus, yra
„skatinti <...> aukštųjų mokyklų bendradarbiavimą, aukštųjų mokyklų
tarpusavio ir tarptautinius ryšius⁴⁴; LURK atstovauja visiems Lietuvos universitetams; ne vien tiems, kurie vykdo istorinius mokslinius tyrimus. Jeigu projekte tarp deleguojančiųjų į Tarybą kandidatus institucijų yra išskirtas Lietuvos istorijos institutas, tai galbūt būtų prasminga vietoje 5 LURK atstovų ir 1 Istorijos instituto atstovo numatyti po 2 atstovus kiekvienai iš trijų mokslinių tyrimų institucijų, kurios Lietuvoje dar vykdo nacistinio ir sovietinio laikotarpių tyrimus - Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutui, Lietuvos istorijos institutui, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetui.
Be to, matome norą į Tarybos sudėtį įtraukti ir Prezidento, Seimo bei Vyriausybės siūlomus kandidatus, kas, žinoma, liudija, kad tai nebus visiškai nuo politikų nepriklausoma institucija. Mūsų nuomone, šis noras iš dalies prieštarauja 7-ojo str. 4-ajame punkte įtvirtintai nuostatai, kuri Tarybą bando nuo politikų įtakos atriboti. Be to, Tarybos nariui numatytas cenzas yra magistro kvalifikacinis laipsnis (7-ojo str. 3-iasis punktas). Manytume, kad tai prasilenkia su Tarybai numatyta kompetencija ir atsakomybe koordinuoti Centro mokslinę veiklą (pagal Lietuvos įstatymus, mokslininkas yra asmuo, turintis daktaro laipsnį; magistro kvalifikacija tam yra tikrai nepakankama). Taryba galėtų suteikti Centro direktoriui ir darbuotojams ypač svarbią pagalbą orientuojant akademinius tyrimus, ieškant partnerių Centro veiklai, tačiau j i turėtų būti politiškai nepriklausoma, o jos nariai turėtų turėti tinkamą kvalifikaciją. Kai liekama prie noro turėti Taryboje ir visuomenininkus, ir mokslininkų cenzo neatitinkančius asmenis, tai kelia pagrįstų abejonių, ar Taryba pajėgs susitvarkyti su jai numatyta kompetencija. 4. Papildomos pastabos. 4.1. Siūlytume numatyti įstatymo projekte ir Centro skyrių vadovų kadencijas. Kai skyrių vadovai nesikeičia dešimtmečius, institucijai tai nėra gerai. 4.2. Siūlytume nedubliuoti Tarybos funkcijų dar viena papildomu organu (Centro Mokslo krypties komisija), kurį numato 8-ojo str. 10-asis punktas.
10-asis punktas. Kadangi įstatymo projektas šios komisijos funkcijų nedetalizuoja, manytume (ypač jeigu būtų įgyvendintos šio rašto 3-iajame punkte pateiktos rekomendacijos), kad tai gali būti perteklinis organas. 4.3. Atkreipėme dėmesį į sąvokų Holokaustas ir genocidas vartojimą dokumente: Holokaustas taip pat yra genocidas, o kai vartojame šias sąvokas greta, per kablelį, tai skamba painiai, trikdančiai. Todėl siūlytume koreguoti kai kurias Preambulės formuluotes, patikslinant jų turinį taip, kad jos labiau atitiktų akademines ir tarptautiškai priimtinas teisines šių sąvokų prasmes:
holokaustas, genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu⁴⁴ įrašyti „konstatuodamas, kad Lietuvos žydų ir romų genocidas (Holokaustas), nacių ir sovietų teroras bei represijos nukreipti prieš lietuvius, lenkus ir kitus Lietuvos piliečius, jų genocidas, karo nusikaltimai ir kiti nusikaltimai žmoniškumui buvo vykdomi totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu⁴⁴ (siūlomas keitimas išskirtas); 4.3.2.
Vietoje „siekdamas sudaryti sąlygas tirti totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus⁴⁴ įrašyti „siekdamas sudaryti sąlygas tirti totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų genocido (nacių vykdyto Holokausto ir sovietų nusikaltimų) organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus“ (siūlomas keitimas išskirtas); 4.3.3.
Vietoje „siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1944-1953 m. partizaninio karo, neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga⁴⁴ įrašyti „siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų naikinimo: Holokausto, tremčių, kalinimo, žudynių, kankinimų ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpi reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1944-1953 m. partizaninio karo, neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga“ (siūlomas keitimas išskirtas).
6
"Lietuvos Respublikos okupacijų, gyventojų genocido ir laisvės kovų (rezistencijos) tyrimo centras" Argumentai - žodis genocidas turi išlikti centro pavadinime, jis byloja ne tik buvusį, vykusį tam tikrų Lietuvos gyventojų grupių naikinimą, persekiojimą, tremtis, diskriminaciją, bet ir Lietuvos valstybės bei visuomenės siekį kiek įmanoma objektyviau ištirti faktus. Pats įstaigos pavadinime esantis žodis tiksliai apibrėžia, kas būtent Lietuvoje vyko, nes kiti totalitariniai režimai galbūt buvo švelnesni, ten genocido nebuvo. Jei būtų nuspręsta išplėsti centro tyrimo laikotarpį įtraukiant ir 18-20 laisvės kovas, siūlome "laisvės kovų" formuluotę, kuri tiktų jei ir liktų tik laikotarpis nuo 1939 metų. 7.2 Tarybos sudėtį tvirtina Seimas. Taryba sudaroma iš 11 asmenų, visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 5 metų kadencijai. bet ne daugiau kaip dviems kadencijoms.
universitetų rektorių konferencija, 1-Istorijos institutas, 1 - LR Prezidentas, 3- LPKTS, 1- LPKTB, 1 - LLKS(Lietuvos laivės kovos sąjūdis, 1- LRS. Argumentai dėl Tarybos sudėties ir mano siūlomų 5 vietų nukentėjusiųjų nuo okupacinio režimo organizacijoms. Okupantai visu laikotarpiu nuo 1940 iki 1990 metų sudarydavo kliūtis nukentėjusiems asmenims siekti mokslo aukštumų, įgyti tam tikrą specialybę, užimti pareigas, ir tokiu būdu ši asmenų grupė buvo diskriminuojama, marginalizuojama. Beje, svarbesnioji, praktinė kvalifikacijos dalis įgyjama būtent dirbant tam tikrą darbą,einant pareigas, gaunant specifinių žinių ir informacijos. Tikimės, kad okupantų nustatyta tvarka Lietuvos valstybėje negalioja, ir mūsų institucijos veikia civilizuotai, suteikdamos galimybes visuomenės atstovams. Mūsų bendruomenė turi teisėtus interesus žinoti apie Centre vykdomus darbus, tendencijas, aktyviai dalyvauti jo veikloje, daryti įtaką įstaigoje vykstantiems procesams. Atsižvelgti7 Generolo Jono Žemaičio Lietuvos Karo Akademija, 2024-03-04, G-2024-2182 Atsakydami į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) 2024 m. vasario 12 d. rašte „Dėl LGGRTC naujos redakcijos ekspertinio vertinimo“ Nr. S-2024-587 (pagal NSGK 2024 m. vasario 7 d. posėdžio protokolą Nr. 104-P-8) keliamus klausimus dėl Lietuvos Respublikos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto (nauja redakcija) (toliau – Įstatymo projektas), teikiame šiuos komentarus:
genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau
Manytume, kad Centro pavadinimas suponuoja siauresnį modus operandi, negu jis apibrėžiamas Įstatymo projekte. Preambulėje konstatuojama, kad Lietuva buvo okupuota tik dviejų totalitarinių valstybių – Sovietų Sąjungos ir nacistinės Vokietijos, tačiau dalis Lietuvos teritorijos buvo okupuota ir aneksuota taip pat ir Lenkijos. Pastarosios okupacijos tyrimas numatytas dabar galiojančioje Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatymo Nr. VIII-238 aktualioje redakcijoje, tačiau jis jau nebeminimas Įstatymo projekte. Manytume, kad Centro pavadinimas neturėtų būti siejamas vien tik su tuo laikotarpiu, kai Lietuva buvo okupuota dviejų minėtų totalitarinių valstybių, o greičiau būtų skirtas akcentuoti tautos genocido, nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimams, taip pat masiniams ir sisteminiams žmogaus teisių pažeidimams prieš Lietuvos gyventojus bei užsienyje gyvenančius tautiečius fiksuoti ir tirti, siekiant išsaugoti tai tautos atmintyje ir perduoti ateinančioms kartoms. Įstatymo projekte siūlomas Centro pavadinimas – „Totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centras“ neatitinka tikslų, kurie suformuluoti preambulėje: ištirti ir įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį. Totalitarizmas arba jo apraiškos, kaip politinio režimo forma, kai valstybė siekia visiškai kontroliuoti visas visuomenės gyvenimo sritis, buvo ir šiuo metu yra populiarus ne tik Azijoje, Afrikoje ar Lotynų Amerikoje, bet ir Europoje. Todėl Centrui suteikus Įstatymo projekte numatytą pavadinimą būtų smarkiai išplėstos jo mokslinių tyrimų ribos ir jis taptų visuotinės istorijos tyrimų centru. Siekiant patikslinti Centro pavadinimą, galima būtų į jį įterpti žodžius
„Lietuvos okupacijų“ ir Centrą pavadinti „Lietuvos okupacijų, gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimų centru“.
Ilgalaikei mokslinių tyrimų misijai, platesniam aktualios ir perspektyvinės atsakomybės už istorinės atminties išsaugojimą laukui praplėsti taip pat galėtų būti svarstomas pavadinimas „Lietuvos nacionalinės atminties institutas“. Siūlymas paremtas Įstatymo projekte aiškiai pastebimu Centro uždavinių sutelkimu į mokslinius ir taikomuosius tyrimus ir praktinių rūpinimosi genocido aukomis darbų perdavimą autonomiškai suformuotiems ir šalia šios institucijos autonomiškai veikiantiems valdymo subjektams (Komisijai ir Fondui). Tokie pavadinimai yra suteikti atitinkamoms institucijoms Estijoje, Lenkijoje, Ukrainoje. Visos jos, kaip ir Lietuvos genocido ir rezistencijos tyrimų centras, yra Europos atminties ir sąžinės platformos nariai. Šios platformos narė Čekija turi Totalitarizmo tyrimo institutą, tačiau jis orientuotas į tyrimą nusikaltimų, padarytų ir totalitarinių valstybių okupacijos, ir savo „tautinio“ totalitarinio režimo įgyvendinimo metu. Nyderlanduose yra Totalitarizmo istorijos tyrimo institutas, kuris orientuotas į globalias totalitarizmo fenomeno priežasčių ir raidos studijas. 2. Kokį poveikį reglamentuojamai sričiai galėtų turėti šio Įstatymo naujos redakcijos projekto priėmimas, naujai suformuluoti Centro uždaviniai ir funkcijos? Centro uždaviniai nurodyti Įstatymo projekte, tačiau funkcijos neaiškios – jos turėtų būti apibrėžtos Centro nuostatuose, tvirtinamuose Lietuvos Respublikos Seimo. Dabar galiojančiame Įstatyme nustatyti 5 Centro uždaviniai ir 22 funkcijos. Galbūt funkcijos bus nustatytos Centro nuostatuose, kuriuos tvirtins Seimas, tačiau Centro modus operandi nemokslinių tyrimų laukas kol kas visiškai neaiškus.
Pavyzdžiui, Įstatymo projekte nustatoma, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių „komisija teikia Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo“, tačiau su tuo susijęs Centro uždavinys ar funkcija Įstatymo projekte nenurodomi (arba, galbūt Įstatymo projekto rengėjų manymu, tokie sprendimai gali būti priimami įgyvendinant reguliaciniu požiūriu neaiškų ir abstraktų uždavinį – organizuoti memorializaciją (įamžinimą) įvairiomis materialiomis ir nematerialiomis formomis). Centrui suformuluotuose uždaviniuose taip pat turėtų atsirasti nuostata, kad Centras tiria visų XX amžiaus Lietuvos okupacijų ir okupacinių režimų vykdytą politiką ir pasipriešinimą jai, įskaitant Vilniaus ir Vilniaus krašto okupaciją bei aneksiją 1920–1939 metais. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama patobulinti esamą teisinį reglamentavimą; sudaryti sąlygas gerinti Centro valdymą, optimizuoti funkcijas ir uždavinius. Įstatymo projektu planuojamas žymus Centro valdymo poveikis – steigiama Taryba, patikslinamos Direktoriaus funkcijos ir skyrimo į pareigas tvarka, pertvarkoma projektų valdymo funkcinė struktūra. Ir tai yra gerai. Tačiau abejonių kelia Centro funkcijų ir veiklos organizavimo teisinio reglamentavimo perkėlimas į įgyvendinamąjį lygmenį. Pabrėžtina, kad Įstatymo projektu kuriama unikali biudžetinės įstaigos valdymo struktūra, įterpiant viešųjų įstaigų valdymo elementus. Tokia sąranga reikalauja detalesnio įstatyminio reguliavimo.
Pavyzdžiui, Įstatymo projektas visiškai neapibrėžia Direktoriaus, kuris pagal Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymą, organizuoja darbą ir atsako už Centro veiklą, įgaliojimų, nors tokios normos reguliaciniu požiūriu svarbesnės, negu kvalifikacijos reikalavimai asmenims, pretenduojantiems eiti šias pareigas. Neaiškus funkcijų paskirstymas tarp Direktoriaus ir Tarybos, ginčų, kilusių tarp jų, sprendimo tvarka ir kiti paprastai įstatymu reguliuotini klausimai. Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektu esmingai keičiamas srities teisinis reguliavimas, įstatymų įgyvendinamuoju lygiu nenustatyti reikšmingų visuomeninių santykių reguliavimo pagrindai, nenumatytas įstatyminės teisėkūros įgaliojimų delegavimas valdymo subjektams, dėl ko tikėtinos teisinio reguliavimo spragos. Reikėtų numatyti šiuo Įstatymu nustatyto teisinio reguliavimo poveikio ex-post vertinimą. Teisinės technikos požiūriu įvertinę Įstatymo projektą, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadoms. 3. Įvertinkite planuojamo kolegialaus organo – Totalitarinių režimų tyrimo centro Tarybos poveikį Centro valdymui, Centro veiklos kokybei. Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad „biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas“, todėl manytume, kad Taryba turėtų būti tik Centro generalinio direktoriaus patariamasis organas. Sutinkame su Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadomis ir pritariame tobulinimo pasiūlymams dėl Įstatymo projekto 7–9 straipsnių, nustatančių Tarybos funkcijas, kompetenciją ir darbo organizavimą.
8 Alfonsas Vaišvila, 2024-03-04, G-2024-2192 Dėl Centro pavadinimo Jei „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centrą“ norima pervardinti į
„Totalitarinių režimų tyrimo centrą“, tai pervardijimas aiškiai nevykęs dėl
3-jų priežasčių: 1) pavadinimas suponuoja naują globalinių tyrimų instituciją, kurią norima tarsi įpareigoti tyrinėti totalitarinius režimus apskritai kaip akademinę discipliną, visiškai jos nesiejant su Lietuva, 2) neparodoma Lietuvos kova su totaliniais režimais, okupavusiais Lietuvą ar jos teritorijos dalį (Lenkijos okupuotas Vilniaus kraštas) ir vykdžiusius nusikaltimus prieš Lietuvos gyventojus, 3) toks pavadinimas ydingasir patriotinio auklėjimo požiūriu, kaip neorientuojantis tautą priešintis okupacijoms ir tarsi neįpareigojantis Centrą tokį pasipriešinimą tyrinėti (gal tuo norima pasakyti, kad tokio pasipriešinimo ir nebuvo). Todėl siūlyčiau minėtą Centrą vadinti „PASIPRIEŠINIMO LIETUVOS OKUPACIJOMS TYRIMO CENTRAS“. Vėliau jis galėtų apimti ir laisvės kovas prieš carinę Rusiją. Prof. Alfonsas
9 Lietuvos mokslo taryba, 2024-03-07, G-2024-2313 Lietuvos mokslo taryba (toliau – Taryba) atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kreipimąsi, dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo, naujos redakcijos ekspertinio vertinimo, informuoja, kad Tarybos Humanitarinių ir socialinių mokslų ekspertų komitetas (toliau – HSM komitetas) išanalizavo Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo projektą (toliau – Projektas).
Projektas vertintas Tarybai priskirtų kompetencijų ribose, atsižvelgiant į bendrus mokslinių tyrimų ekosistemos veikimo ir mokslininkų karjeros organizavimo principus tarptautiniu ir nacionaliniu lygmeniu. Vieni iš Projekto vertinimo kriterijų – mokslinių tyrimų ir problematikos plėtros galimybės, atvirumas naujų teminių aspektų paieškai ir aktualumas naujoms mokslininkų kartoms. Taryba apliepdama LR Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto kreipimesi suformuotus klausimus, teikia nuomonę šiais klausimais:
keitimo:
„Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“ keitimas yra
jautrus klausimas, nes dabartinis pavadinimas ne tik konkrečiai ir aiškiai nurodo Lietuvos gyventojų patirtus nusikaltimus kaip genocidą, bet ir pabrėžia aktyvų pasipriešinimą represiniams režimams. Šis pavadinimas yra ypač svarbus aukoms ir jų šeimoms, nes jis pripažįsta jų patirtas kančias ir neteisybę. Pavadinimas turi politinį aspektą, pabrėždamas ir įtvirtindamas patirto genocido bei rezistencijos istorinę ir teisinę svarbą. 1.2. Teisinis sąvokos „genocidas“ turinys yra aiškiai apibrėžtas Jungtinių Tautų Genocido konvencijoje ir LR Baudžiamajame kodekse bei jos taikymas suponuoja baudžiamąją atsakomybę. Teisinė „genocido“ sąvoka yra žymiai siauresnė nei Centro vykdomų tyrimų laukas, kuris apima žymiai daugiau ir labiau niuansuotų represinių formų, naudotų prieš Lietuvos gyventojus ar skirtingas socialines grupes Lietuvoje. 1.3. Naujai siūlomas pavadinimas „Totalitarinių režimų tyrimų centras“ turi privalumų mokslinių tyrimų plėtros ir tarptautinio bendradarbiavimo kontekstuose. Esminiai argumentai gerai išdėstyti Projekto aiškinamajame rašte. 1.4. Naujai siūlomas pavadinimas suteikia galimybę plėtoti tyrimų kryptis neapsiribojant vien genocido ir rezistencijos temomis.
Bendresnis pavadinimas leistų įtraukti daugiau tyrimų krypčių, susijusių su įvairių totalitarinių režimų poveikiu Lietuvai ir lietuvių visuomenei tiek šalies viduje, tiek užsienyje. Tai atspindi ir naujai suformuluoti Centro uždaviniai. Toks pokytis gali padėti pritraukti platesnį mokslininkų ir tyrėjų ratą, skatinti daugialypį požiūrį ir tarpdisciplininį mokslinį bendradarbiavimą. Tokiems tyrimams svarbu konsoliduoti ne tik istorijos kaip mokslo, bet ir 2 sociologijos, politikos mokslų, komunikacijos, religijotyros, psichologijos, etninių santykių specialistus. 1.5. Pavadinimas
„Totalitarinių režimų tyrimų centras“ komunikaciniu ir simboliniu požiūriu
yra lengviau atpažįstamas, atviresnis mokslinių tyrimų įvairovei ir patrauklesnis. Jis yra universalesnis ir galėtų sustiprinti Centro veiklą tarptautinėje mokslo erdvėje, kadangi totalitarizmas yra pasaulinis fenomenas, o ne vien regiono istorijos dalis. Tai galėtų padėti Centrui lengviau bendradarbiauti su užsienio tyrimų centrais ir institucijomis, kurie tiria totalitarinius režimus, jų poveikį visuomenėms ir atsparumo formas, dalyvauti įvairesnių tarptautinių fondų mokslinėse iniciatyvose, gauti finansavimą iš įvairesnių šaltinių. 1.6. Dabarties kontekste naujas pavadinimas gali praplėsti Centro auditoriją ir padidinti visuomenės suinteresuotumą jo veikla. Platesnė tema suteikia galimybę kalbėti ne tik apie praeities įvykius, bet ir apie totalitarizmo apraiškas šiuolaikinėje visuomenėje, skatinti diskusijas apie demokratijos vertybes, žmogaus teises ir pilietinį atsparumą. Tai ypač svarbu įgyvendinant memorializacijos funkciją. Taryba kartu su HSM komitetu pritaria naujam Centro pavadinimui. Tuo atveju, jei tolesnių diskusijų metu naujam Centro pavadinimui nebūtų pritarta, rekomenduotume pasilikti prie ankstesnio pavadinimo, nekeičiant jo ir nepildant papildomais dėmenimis. 2.
uždavinių:
veiklos uždavinių sistemiškas bei išsamus pateikimas yra svarbus ir vertintinas teigiamai. Tarybos HSM komiteto vertinimu, ypač svarbu, kad aiškiai išskiriami pirmasis ir antrasis uždaviniai. Šie uždaviniai susiję su mokslinių tyrimų vykdymu ir jų integracija į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, demonstruoja Centro siekį prisidėti prie globalaus mokslinio diskurso ir dalintis savo tyrimais su pasaulio mokslininkais, skatinant tarpdisciplininį ir tarptautinį bendradarbiavimą. Tai ypač svarbu, norint pritraukti į Centrą profesionalius ir jaunus tyrėjus. 2.2. Akcentuojant žinių sklaidos, ypač tarptautiniu lygmeniu svarbą, Centro veikla tampa dar reikšmingesnė. Totalitarinių režimų, ypač sovietmečio, nusikaltimai prieš Lietuvos gyventojus daugelyje pasaulio šalių yra mažiau žinomi. Tarptautinėje bendruomenėje daugiau dėmesio įprastai skiriama Holokausto temai, tuo tarpu kitų represijų (tokių kaip Lietuvos gyventojų trėmimai, jų persekiojimas) ir pasipriešinimo kovų matomumas yra ženkliai mažesnis. Centro dedamos pastangos šias tematikas iškelti ir pristatyti plačiajai tarptautinei bendruomenei yra strategiškai reikšmingos tiek istorinės tiesos ir atminimo išsaugojimo, tiek supratimo apie represinius režimus ir jų padarinius skatinimo aspektuose. 2.3. Rekomenduotina tikslinti uždavinių formuluotes, suderinant punktų ir papunkčių gramatinę bei loginę konsistenciją (ypač pirmojo uždavinio punkto ir papunkčių atveju). 2.4. Rekomenduotina apsvarstyti 5 straipsnio 1 dalies 1b papunktyje nurodyto uždavinio padalijimą į dvi dalis bei perkėlimą į 1c papunktį (du iš trijų šiame punkte nurodytų uždavinių susieti su konkrečiu istoriniu laikotarpiu, o 1b – ne). 2.5.
formuluotes: 4) įgyvendinti memorializaciją (įamžinimą) įvairiomis materialiomis ir nematerialiomis formomis: a) organizuojant jų muziejinę reprezentaciją; b) didinant totalitarinių režimų ir jų okupacijų laikotarpio pažinimą ir supratimą pasitelkus švietimą, įvairių formų kultūrines ir menines priemones;
kolegialaus valdymo organo steigimo:
pakeisti Centro valdymą, įsteigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Centro Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų. Centro Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, organizuos pretendentų į Centro generalinius direktorius atranką, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. 3.2. Siūloma nauja Centro organizacinė struktūra būdinga visoms Lietuvoje veikiančioms mokslo institucijoms, įskaitant ir pačios LMT veiklos organizavimą, bei daugeliui kitų svarbias visuomenines funkcijas vykdančių įstaigų. Tokia valdymo sistema, kuriose yra kolegialus valdymo 3 organas, Lietuvos mokslo institucijose sėkmingai egzistuoja jau daugiau nei dešimt metų. Tarybos HSM komitetas mato daug pozityvių galimybių tokiai valdymo struktūrai atsirasti ir veikti. 3.3. Tarybos HSM komiteto nuomone, Centro Tarybos įsteigimas užtikrintų efektyvesnį ir skaidresnį Centro valdymą dėl šių priežasčių:
Centro Tarybos įsteigimas, kuriame dalyvauja išoriniai ekspertai, suteikia galimybę gauti naujų įžvalgų, kritinio mąstymo, kuris yra svarbus mokslinių tyrimų ir veiklos kokybei;
platforma, kas padidina sprendimų priėmimo skaidrumą ir atskaitomybę. Visuomenės ir mokslo veikėjų, kurie kadencijos Taryboje metu neina politinio pasitikėjimo pareigų, dalyvavimas užtikrina, kad Centro veikla būtų atviresnė, o tai didina tiek visuomenės, tiek Lietuvos ir tarptautinės akademinės bendruomenės pasitikėjimą Centru ir jo vykdomų tyrimų kokybe ir objektyvumu.
Centro direktorius.
Taryba kartu su HSM komitetu pritaria Centro Tarybos steigimui
10 Vilniaus universiteto Teisės fakultetas, 2024-03-14, G-2024-2539 Vilniaus universiteto Teisės fakultete gautas Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto 2024 m. vasario 12 d. raštas Nr. S-2024-587 (toliau – Raštas) dėl Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas), kuriuo prašoma:
1) įvertinti siūlomą naująjį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) pavadinimą, ar jis tinkamai apibendrina Centro uždavinius ir veiklos sritis, atliepia funkcijas, vertinant ir tarptautinį tokių centrų aspektą, taip pat prašomą pasiūlyti kitus galimus Centro pavadinimus. 2) atsakyti į klausimą: kokį poveikį reglamentuojamai sričiai galėtų turėti šio įstatymo naujos redakcijos priėmimas, naujai suformuluoti Centro uždaviniai ir funkcijos;
3) įvertinti planuojamo kolegialaus organo – Tarybos
Iš pateikto Rašto turinio galima spręsti, kad Įstatymo projektu siekiama padaryti Centras veiklą efektyvesnę, patobulinti esamą teisinį reguliavimą, sudaryti sąlygas gerinti Centro valdymą, optimizuoti funkcijas, uždavinius, skirti didesnį dėmesį moksliniams tyrimams ir jų sklaidai, vykdomai memorializacijos (įamžinimo) funkcijai. Svarbiausi Įstatymo projekte numatyti pakeitimai – Centro uždavinių ir funkcijų patikslinimas, Centro pavadinimo pakeitimas į „Totalitarinių režimų tyrimų centras“, kolegialaus valdymo organo – Totalitarinių režimų tyrimų centro Tarybos (toliau – Taryba) įsteigimas. Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro pavadinimą į „Totalitarinių režimų tyrimų centras“. Įstaigos pavadinimas įprastai teisinės reikšmės neturi. Numatant naują įstaigos pavadinimą teisė gali būti pažeidžiama kraštutiniais atvejais, tačiau šiuo atveju pavadinime nėra turinio, kuris galėtų būti laikomas neteisėtu. Įstatymo projekte nurodyta centro paskirtis yra vykdyti totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą) ir siūlomas naujas įstaigos pavadinimas
„Totalitarinių režimų tyrimo centras“ su šia paskirtimi tematiškai susijęs,
todėl nėra pagrindo abejoti, kad jis neatitinka teisinių reikalavimų. Įstatymo projekte Centro uždaviniai ir funkcijos apibrėžtos teisiškai korektiškai ir konkrečiai, sudaro prielaidas įgyvendinti esmines funkcijas, kurios Centrui yra priskirtos pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, todėl šiuo atžvilgiu pastabų neturime.
Įstatymo projektu taip pat siūloma performuoti dabartinį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą ir keisti šiuo metu veikiančio Centro valdymo modelį įsteigiant naują valdymo organą – Tarybą. Šią Tarybą siūloma įsteigti siekiant sudaryti sąlygas efektyvesniam Centro tikslų ir uždavinių organizavimui ir ilgalaikės strategijos mokslinių tyrimų srityje įgyvendinimui. Abejonių kelia Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies nuostata, kad Taryba sudaroma iš „visuomenės ir mokslo veikėjų“. Tokia sąlyga gali neatitikti teisinio aiškumo principo, kadangi jos formuluotė yra neformalaus pobūdžio ir projekte nėra apibrėžta koks kandidatas į Tarybos narius neatitiktų šių požymių, t. y. negalėtų būti laikomas „visuomenės ir mokslo veikėju“. Aukštesnės galios teisės aktai nesuponuoja imperatyvios pareigos numatyti ir konkretizuoti tokį požymį, todėl aptariama nuostata galėtų būti pašalinta ir kandidatų (atitinkančių kitus reikalavimus) tinkamumo įvertinimas šiuo atžvilgiu gali būti paliekamas Seimo diskrecijai, kuri turėtų būti įgyvendinama atsižvelgiant į Centro paskirtį. Kitais atžvilgiais nėra pagrindo manyti, kad kolegialaus valdymo organo sukūrimas neatitiktų aukštesnės galios teisės aktų reikalavimų. Tokio pobūdžio pakeitimas gali būti priskiriamas teisinio reguliavimo tikslingumo vertinimui, kurį teismai palieka įstatymų leidėjo diskrecijai, todėl teisinių pastabų dėl Tarybos poveikio Centro valdymui ir veiklos kokybei neturime.
11 Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, 2024-02-06, Seimo kanceliarijoje
2024-03-19 Nr.:G-2024-2707 Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) valdyba nepritaria Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatymo Nr. VIII-238 naujai redakcijai, išdėstytai taip: „ Lietuvos Respublikos Totalitarinių okupacijų ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas Nr. VIII-238“ Esame įsitikinę, kad naujasis centro pavadinimas, eliminavus sąvoką „genocidas“, neatspindės Lietuvos gyventojų tremčių, žudynių, kankinimų ir kitų nusikaltimų žmogiškumui, įvykdytų okupacijų laikotarpiu. Reikalaujame, kad aukščiau minėto įstatymo 7 straipsnyje „Taryba, jos sudarymo tvarka, įgaliojimų pasibaigimo pagrindai“, 2 punkte būtų numatyta į tarybos sudėtį įtraukti bent du asmenis iš LPKTS, kurių kvalifikacija atitiktų 7 straipsnio
atkūrus nepriklausomybę, LPKTS iniciatyva buvo įkurtas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras. Manome, kad į tarybą LPKTS valdybos deleguotų asmenų, asmeniškai patyrusių genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmogiškumui dalią, patirtis leis efektyviai atlikti tarybos nariui deleguotas funkcijas. Atsižvelgti Į šį reikalavimą atsižvelgta, lieka senas pavadinimas. 12 Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos XXVII suvažiavimas, Rezoliucija, 2024-04-13 LPKTB griežtai prieštarauja dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro pavadinimo keitimo, veiklos ir valdymo pertvarkymo Argumentai 1.
Sąvoką „genocidas“ pavadinime būtina palikti, nes daugiau kaip dvidešimt tūkstančių nužudytų partizanų, ryšininkų ir šimtai tūkstančių Lietuvos gyventojų trėmimai, (planavo ištremti virš septynių šimtų tūkstančių) kitaip kaip tautos genocidas negalima vadinti. 2019 m. kovą Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre (Prancūzija) paskelbė sprendimą byloje Drėlingas prieš Lietuvą. Teismas pripažino, kad Lietuvos teismai teisėtai nuteisė pareiškėją prisidėjus vykdant genocidą prieš Lietuvos partizanus – A. Ramanauską „Vanagą“ ir jo sutuoktinę B. Mažeikaitę „Vandą“. EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjo S. Drėlingo byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas detaliai pagrindė, kad Lietuvos partizanai „buvo reikšminga lietuvių tautos kaip nacionalinės, etninės grupės dalis”. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad SSRS represijos buvo nukreiptos prieš aktyviausią ir reikšmingiausią lietuvių tautos dalį, apibrėžtą nacionaliniais ir etniniais požymiais. Pagal Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje 1948 12 09 priimtą Konvenciją dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį (kaip tarptautinė sutartis įsigaliojo 1951, iki
veiksmai, kuriais siekiama sunaikinti visą (ar dalį) tautą, etninę, rasinę ar religinę grupę – jų narių žudymas, sunkus kūno ar psichikos žalojimas, gyvenimo sąlygų kūrimas siekiant sunaikinti šias grupes (ar jų dalį), priemonių, kuriomis siekiama mažinti jų vaikų gimstamumą, taikymas arba prievartinis jų vaikų priskyrimas kitai grupei. Pritarti Į šį reikalavimą atsižvelgta, lieka senas pavadinimas. 13 Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos XXVII suvažiavimas, Rezoliucija, 2024-04-13 2.
Pakeitus pavadinimą stipriai susiaurima tiriamoji veikla apsiribojant 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos laikotarpiu. 1920-1939 m. Lietuvos valstybė prarado Vilniaus kraštą, kuris buvo okupuotas Lenkijos. Šis Vilniaus krašto ir Vilniaus – ilgaamžės istorinės Lietuvos sostinės – okupacinis laikotarpis toliau privalo būti tyrimų objektu. Dar daugiau manytume reikalinga išplėsti tyrimų laikotarpį nuo Rusijos imperijos (Abiejų tautų respublikos - ATR) okupacijos 1772 m. – 1918 m. Tiriant kovas už ATR nepriklausomybę, 1831 m. ir
dalies Atsižvelgiant į kitus pasiūlymus, siūloma nustatyti, kad Centro atliekamų tyrimų laikotarpis būtu nuo 1918 m. iki 1993 m. 14 Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos XXVII suvažiavimas, Rezoliucija, 2024-04-13
genocido ir rezistencijos tyrimo centro (Centras) valdymo reformos kai įkuriama išorinė taryba (Taryba). Kuri nustato tyrimų kryptis, formuoja įstaigos biudžetą, parenka vadovo kandidatūrą. Centro veikla ir jo vadovas tampa labiau priklausomas nuo Tarybos įgeidžių. Seimas nušalinamas (primename tai Seimo įsteigta įstaiga) nuo pareigos rūpintis istorinės atminties politikos įgyvendinimo ir kontrolės, paliekant minimalią valią balsuoti. Nepritarti Taryba, kaip kolegialus organas, į kurį būtų sukviesti autoritetingi ir gerbiami savo srities specialistai, pasitarnaus gerinant Centro veiklą. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-16931 Pritardami iš dalies Seimo narių pasiūlymo 1 punkte išdėstytiems argumentams, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo pavadinimą, atitinkamai ir Centro pavadinimą, bei juos išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos
tyrimo centro įstatymas“ ir „Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centras“. Taip pat, atsižvelgdami į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos 2024 m. vasario 6 d. pareiškimą, išsiųstą visiems Seimo nariams, Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkei Paulei Kuzmickienei bei Centre gautą 2024 m. vasario 7 d. Nr. 5R-23, neprieštarautume, kad būtų paliktas tas pats tiek Įstatymo, tiek atitinkamai ir Centro, pavadinimas, t. y. „Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymas“ ir „Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“. Nepritarti Pavadinimo keitimas yra jautrus klausimas, nes dabartinis pavadinimas ne tik konkrečiai ir aiškiai nurodo Lietuvos gyventojų patirtus nusikaltimus kaip genocidą, bet ir pabrėžia aktyvų pasipriešinimą represiniams režimams. Šis pavadinimas yra ypač svarbus aukoms ir jų šeimoms, nes jis pripažįsta jų patirtas kančias ir neteisybę. Pavadinimas turi politinį aspektą, pabrėždamas ir įtvirtindamas patirto genocido bei rezistencijos istorinę ir teisinę svarbą. 2.
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-16931 Iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymo 2 punkte išdėstytiems argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 13 punktą, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekte siūlomą Įstatymo preambulę ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai pripažintomis nuostatomis ir smerkdamas nusikaltimus taikai, agresiją, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui; atsižvelgdamas į tai, kad Lietuvos Respublika Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. I-1136 įsipareigojo laikytis 1948 m. gruodžio 10 d. Visuotinės žmogaus teisių deklaracijos ir prisijungė prie kitų Tarptautinės žmogaus teisių chartijos dokumentų, 1992 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. I-2476 prisijungė prie 1948 m. gruodžio 9 d. Konvencijos dėl kelio užkirtimo genocido nusikaltimui ir baudimo už jį bei 1968 m. lapkričio
nusikaltimus žmonijai; remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo 1995 m. balandžio 27 d. įstatymu Nr. I-865 ratifikuotos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir jos protokolų nuostatomis; konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorija apima laikotarpį nuo 1918 m. vasario 16 d. iki 1990 kovo 11 d.; pažymėdamas, kad 1920–1939 m. Vilniaus kraštas buvo Lenkijos okupuotas ir aneksuotas; konstatuodamas, kad 1939–1945 m.
Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos; primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS, ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, fizinis, dvasinis ir kultūrinis genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu; pabrėždamas, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves; pripažindamas, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė; pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis, todėl jų atminimas turi būti deramai pagerbtas ir tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas; atkreipdamas dėmesį į tai, kad SSRS vykdyti nusikaltimai nebuvo tinkamai įvertinti ir pasmerkti pasaulyje ir dėl to vėliau, po SSRS žlugimo, Rusijos Federaci
ja vykdė ir tebevykdo karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, agresiją prieš kitas valstybes bei jų gyventojus; konstatuodamas, kad nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai SSRS buvo vykdomi prieš Lietuvos gyventojus ir 1990–1991 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos gyventojai įvairiomis formomis ir būdais priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams bei kariniams veiksmams iki SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos; siekdamas sudaryti labai geras sąlygas išsamiai ištirti ir tinkamai įvertinti Lietuvos gyventojų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams procesus, totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, politines ir kitas represijas, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir inicijuoti baudžiamąjį procesą Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatoriams, vykdytojams ir kitiems už tai atsakingiems asmenims; siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių, laisvės kovų ir pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1918-1991 m. ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, kuri turi būti vertinama kaip Lietuvos tautos istorinis – kultūrinis paveldas, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties įamžinimą (memorializaciją), sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga; pripažindamas, kad mokslinių, taikomųjų tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir tai, kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją; pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būt
i tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir istorinę medžiagą, dokumentus, liudytojų, dalyvių, aukų parodymus, prisiminimus ir tai, kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi, priima šį įstatymą.“ Dėl aptariamo Seimo narių pasiūlymo, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu Centre nėra specialistų, turinčių specialiųjų žinių ir galinčių atlikti išsamius Seimo narių pasiūlyme nurodyto laikotarpio (1918-1939 m.) istorinius mokslinius tyrimus.
Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos; primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS, ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, fizinis, dvasinis ir kultūrinis genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu; pabrėždamas, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves; pripažindamas, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė; pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis, todėl jų atminimas turi būti deramai pagerbtas ir tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas; atkreipdamas dėmesį į tai, kad SSRS vykdyti nusikaltimai nebuvo tinkamai įvertinti ir pasmerkti pasaulyje ir dėl to vėliau, po SSRS žlugimo, Rusijos Federacija vykdė ir tebevykdo karo nusikaltimus, nusikaltimus žmoniškumui, agresiją prieš kitas v
alstybes bei jų gyventojus; konstatuodamas, kad nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai SSRS buvo vykdomi prieš Lietuvos gyventojus ir 1990–1991 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos gyventojai įvairiomis formomis ir būdais priešinosi agresyviems SSRS ekonominiams bei kariniams veiksmams iki SSRS kariuomenės išvedimo iš Lietuvos Respublikos teritorijos; siekdamas sudaryti labai geras sąlygas išsamiai ištirti ir tinkamai įvertinti Lietuvos gyventojų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams procesus, totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, politines ir kitas represijas, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir inicijuoti baudžiamąjį procesą Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatoriams, vykdytojams ir kitiems už tai atsakingiems asmenims; siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių, laisvės kovų ir pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1918-1991 m. ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, kuri turi būti vertinama kaip Lietuvos tautos istorinis – kultūrinis paveldas, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties įamžinimą (memorializaciją), sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga; pripažindamas, kad mokslinių, taikomųjų tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir tai, kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją; pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būti tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir isto
rinę medžiagą, dokumentus, liudytojų, dalyvių, aukų parodymus, prisiminimus ir tai, kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi, priima šį įstatymą.“ Dėl aptariamo Seimo narių pasiūlymo, norėtume atkreipti dėmesį į tai, kad šiuo metu Centre nėra specialistų, turinčių specialiųjų žinių ir galinčių atlikti išsamius Seimo narių pasiūlyme nurodyto laikotarpio (1918-1939 m.) istorinius mokslinius tyrimus. Todėl, jei būtų pritarta šiam Seimo narių pasiūlymui praplėsti Centro atliekamų istorinių tyrimų laikotarpį, t. y. nuo 1918 m. vasario 16 d., tokiu atveju būtų reikalinga spręsti klausimą dėl naujo struktūrinio padalinio įsteigimo Centre ir tam būtinų tiek žmogiškųjų, tiek finansinių bei materialinių resursų papildomo skyrimo.
Centro nuomone, tokiems tyrimams atlikti reikėtų naujų 5 etatų – minėto istorinio laikotarpio istorikams-mokslininkams įdarbinti, ir finansinių bei materialinių išteklių šių specialistų darbo užmokesčiui bei naujų darbo vietų įkūrimui. Jei būtų pritarta šiam Seimo narių pasiūlymui, Centras galėtų papildomai pateikti tikslesnius minėto finansinio poreikio paskaičiavimus. Taip pat norėtume pažymėti ir tai, kad, jei būtų pritarta šiam Seimo narių pasiūlymui praplėsti istorinių tyrimų laikotarpį, tokiu atveju, tiek Projekte, tiek šiuose Centro pasiūlymuose reikėtų atitinkamai suderinti visus Projekte ir Centro pasiūlymuose nurodytus laikotarpius, juos papildant laikotarpiu, kad Centro atliekamų istorinių tyrimų laikotarpis yra „nuo
teksto (laikotarpių) patikslinimus. Nepritarti Perteklinis papildymas, kuris nieko nepasako apie institucijos veiklą, tikslus ir uždavinius. Tai yra senos redakcijos įstatyme, nauju įstatymo projektu tobulinama teisės akto struktūra, mažintina preambulės dalis išskiriant tik pačius svarbiausius dėmenis, susijusius su Centro veikla ir uždaviniais, tyrimų ir memorializacijos (įamžinimo) kryptimis. Balsavimo rezultatai:
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693
Iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymo 3 punkte išdėstytiems argumentams, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis.
Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centro teisinį statusą, jo veiklos teisinius pagrindus, principus, tikslą, uždavinius, funkcijas, valdymą, finansavimą ir atsakomybės taikymą už trukdymą vykdyti šio įstatymo nuostatas.“ Nepritarti Šis įstatymas nenustato atsakomybės taikymo už trukdymą vykdyti šio įstatymo nuostatas, todėl toks papildymas yra netikslus. 4. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.:
G-2024-1693
Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 1, 7 punktus, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 2 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos“ Nepritarti Teisės departamentas rekomenduoja atsisakyti perteklinio sąvokų aiškinimo, taip pat pagrindinės sąvokos apibrėžtos kituose teisės aktuose. 5 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.:
G-2024-1693
(1-10) Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 1, 7 punktus, Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 32,
išdėstyti taip:
įstatymo sąvokos „1. Dokumentas – Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio, ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos, tarp jų ir skaitmeninės kilmės, suskaitmeninta informacija, analoginiai vaizdo ir (ar) garso įrašai. 2.
2Genocidas – tai veiksmai,
kuriais siekiama sunaikinti visus ar dalį žmonių, priklausančių bet kuriai nacionalinei, etninei, rasinei, religinei, socialinei ar politinei grupei, kuriais buvo organizuota, vadovauta ar dalyvauta juos žudant, kankinant, darant rimtus fizinius ar psichikos sužalojimus tos grupės nariams, deportuojant, tyčia sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kuriomis apgalvotai siekiama fiziškai sunaikinti ją visą ar jos dalį ir kurios lėmė visų jų ar dalies žūtį, ribojo toms grupėms priklausančių žmonių gimstamumą, prievarta perdavė jų vaikus kitoms grupėms. 3. Istorinės atminties objektai – vietos, vietovės, statiniai, įvykiai ir kiti reiškiniai, susiję su svarbiais, reikšmingais Lietuvos visuomenės ir valstybės istorijos įvykiais, faktais ir asmenybėmis (laisvės kovos, mūšiai, pasipriešinimas, rezistencija, jų dalyviai, aukos, nukentėjusieji, represijos, persekiojimas, nusikaltimai, žūties, tremties, kalinimo vietos, visuomeniniai judėjimai, pastatai, statiniai, paminklai, atminimo ženklai ir lentos, daiktai, dokumentai, žodinė informacija, atsiminimai, esantys žmogaus atmintyje ir neišsaugoti (neišreikšti) jokia materialia forma). 4. Laisvės kovotojai – pasipriešinimo Lietuvos Respublikos okupacijoms, totalitariniams režimams dalyviai, kurie veikė siekdami nepriklausomos demokratinės Lietuvos valstybės, jos teritorinio vientisumo atkūrimo ir atstatymo. 5.
režimų nukentėję asmenys – Lietuvos gyventojai, kurie buvo totalitarinių, okupacinių režimų įkalinti, ištremti arba kuriems dėl politinių ar kilmės motyvų kitokiais būdais buvo atimta, apribota laisvė; okupacijų metais dėl okupacinių režimų represinių ir kitų struktūrų bei okupavusių valstybių slaptųjų tarnybų veiksmų suluošinti, praradę sveikatą, turtą; prievarta paimti į okupavusių valstybių karinius dalinius arba priverstiniams darbams; persekioti dėl politinių motyvų; dėl politinių ar kilmės motyvų negalėjo įgyti mokslo cenzo, dirbti pagal specialybę, gyventi norimoje gyvenamojoje vietoje; dėl okupacinių režimų represinių ir kitų struktūrų veiksmų patyrė kitokią žalą. 1. Okupacija – faktinis laikinas kitos valstybės teritorijos (jos dalies) užėmimas ginkluotosiomis pajėgomis ir veiksmingas kontroliavimas. 7. Represijos – nacių Vokietijos ir SSRS okupacijų metais valdžios represiniai veiksmai prieš okupuotų valstybių gyventojus (asmens laisvės ar gyvybės atėmimas, priverstinis gydymas psichiatrijos įstaigoje, išsiuntimas iš valstybės ir pilietinių teisių panaikinimas, gyventojų grupių iškeldinimas iš jų gyvenamųjų vietų, ištrėmimas, prievarta, smurtas, priverstinis darbas, laisvės apribojimas, kitoks asmens laisvių ir teisių atėmimas ar apribojimas pripažinus jį pavojingu valstybei ar politinei santvarkai dėl nacionalinių, etninių, rasinių, religinių, socialinių, ideologinių ar politinių motyvų). 8. Rezistencija - Lietuvos gyventojų ginkluotas ir neginkluotas priešinimasis nacių valdomos Vokietijos okupacinio režimo politikai Lietuvoje (1941–1945 m.) ir Klaipėdos krašte (1939–1945 m.); antisovietinis judėjimas – priešinimasis 1939–1941 m. ir 1944–1990 m., kuris skirstomas į 1939–1941 m. laikotarpio Lietuvos pasipriešinimą (rezistenciją), partizaninį karą (1944–1953 m.) ir neginkluotą pasipriešinimą (rezistenciją) (1954–1990 m.). 9.
sovietų 1939–1941 m., 1944–1990 m. ir nacių 1939–1944 m. okupacijų laikotarpiais Lietuvos Respublikoje prievartos būdu įtvirtinta politinio režimo forma (sistema), siejama su fašizmo, nacizmo, socializmo ar komunizmo ideologijomis ar pažiūromis, pagrįsta neribota valstybės valdžia, diktatūra, absoliučios vykdomosios galios taikymu, cenzūra, nepripažįstanti valdžios apribojimo ir kitokios nuomonės, siekianti visiškos viešojo ir asmeninio gyvenimo kontrolės ir vykdžiusi ar vykdanti tokią kontrolę bei agresiją, prievartą, masinį terorą, genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, politines bei kitas represijas, konstitucinių teisių ir laisvių pažeidimus. 10. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos yra suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžiamos ir vartojamos tarptautinėse konvencijose, kituose įstatymuose, kodeksuose ir kituose teisės aktuose.“ Nepritarti Teisės departamentas rekomenduoja atsisakyti perteklinio sąvokų aiškinimo, taip pat pagrindinės sąvokos apibrėžtos kituose teisės aktuose. Pavyzdžiui, pirmoji siūloma ,,Dokumento“ sąvoka, jau yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 2 str. 5 d. 6 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.:
G-2024-1693
Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 4 punkte išdėstytiems argumentams, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centro teisinis statusas“ Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad komitetas nepritaria pavadinimo keitimui, pasiūlymas tampa neaktualus. 7 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.:
G-2024-1693
pritariant Seimo narių pasiūlymo 5 punkte išdėstytiems argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 3, 4 punktus, norėtum pasiūlyti pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) – valstybės biudžetinė įstaiga, tirianti totalitarinių režimų vykdytą Lietuvos gyventojų genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, represijas, persekiojimą, agresiją, tokių veikų apraiškas, sukeltus padarinius Lietuvai, kitoms valstybėms ir jų gyventojams, Lietuvos gyventojų rezistencijos procesus, Lietuvos vadavimąsi iš totalitarinių režimų ir valstybingumo atstatymą; inicijuojanti minėtų nusikalstamų veikų organizatorių, vykdytojų ir kitų už tai atsakingų asmenų veiksmų bei padarinių teisinį įvertinimą; vykdanti istorinės atminties įamžinimą (memorializaciją), edukacinę, muziejinę veiklą, informacijos sklaidą.“ Nepritarti Formuluotė per daug išplėsta. Pritarta iš dalies Teisės departamento pastabai ir pasiūlytai formuluotei. Balsavimo rezultatai:
8 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693
pasiūlymo 6 punkto pasiūlymui, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 5 punktą, siūlytume patikslinti 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Centras yra ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Lietuvos Respublikos okupacijų, genocido ir rezistencijos tyrimo centras.“ Pritarti iš dalies Pritarti dėl žodžių įrašymo: ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo). Nepritarti siūlomam naujam pavadinimui.
9 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693
(4), (5), (6) Taip pat, norėtume pasiūlyti papildyti Projekto 3 straipsnį 4, 5 ir 6 dalimis ir jas išdėstyti taip: „4. Centras savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais Lietuvos Respublikos Seimo priimtais įstatymais, Lietuvos Respublikos ratifikuotomis tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais. 5. Centro veikla grindžiama pagarbos žmogui ir valstybei, nepriklausomumo, nešališkumo, skaidrumo, teisėtumo ir profesionalumo principais. 6. Institucijos ir kiti asmenys privalo gerbti Centro nepriklausomumą, nesiekti daryti ir nedaryti įtakos Centrui ir jo darbuotojams, kai jie atlieka savo pareigas, nesikišti į Centro veiklą.“ Nepritarti Siūlomas papildymas, susijęs su teisės aktais, kuriais savo veikloje vadovaujasi Centras jau yra numatytas naujos redakcijos Centro keičiamų nuostatų 4 dalyje. Pateikti pasiūlymai nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas. Balsavimo rezultatai:
10 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693
Taip pat, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatas, norėtume pasiūlyti patikslinti Projekto 4 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Centro veiklos tikslas ir uždaviniai.“ Nepritarti Centro uždaviniai numatyti 5 str. 11 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.:
G-2024-1693
pasiūlymo 7 punkte išdėstytiems argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 3, 6, 8, 16 punktus, siūlytume pakeisti
taip: „1.
Centro veiklos tikslas – istorinės tiesos ir istorinio teisingumo atkūrimas, padedant formuoti valstybės politiką, strategiją ir jas įgyvendinant lietuvių tautos ir Lietuvos valstybės laisvės kovų, rezistencijos, išsivadavimo iš totalitarinių režimų ir valstybingumo atstatymo tyrimų, istorinės atminties išsaugojimo, informacijos sklaidos, muziejinės veiklos, edukacijos srityse, taip pat, inicijuojant totalitarinių režimų vykdytų nusikalstamų veikų organizatorių, vykdytojų ir kitų atsakingų asmenų veiksmų bei sukeltų padarinių prieš Lietuvą ir jos gyventojus teisinį įvertinimą. 2. Centro uždaviniai – vykdyti mokslinius ir kitus tyrimus apie: totalitarinių, okupacinių režimų vykdytą 1939–1990 m. Lietuvos gyventojų genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus, politines ir kitas represijas, SSRS vykdytą 1990–1991 m. agresiją ir jos sukeltus padarinius atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Lietuvos vadavimąsi iš totalitarinių režimų ir valstybingumo atstatymą, rezistenciją, laisvės kovotojus, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusius asmenis; inicijuoti totalitarinių, okupacinių režimų organizatorių, vykdytojų ir kitų už tai atsakingų asmenų veiksmų bei sukeltų padarinių prieš Lietuvą, kitas valstybes ir jų gyventojus teisinį įvertinimą; vykdyti istorinės atminties įamžinimą (memorializaciją); atlikti edukacinę, muziejinę veiklą, informacijos sklaidą; atlikti ir kituose įstatymuose jam nustatytus uždavinius.“ Nepritarti Įstatymo projekte išskiriami institucijos uždaviniai atskirame straipsnyje, o funkcijos detalizuojamos nuostatose.
Balsavimo rezultatai:
12 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693
Taip pat norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 5 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „5 straipsnis. Centro funkcijos“ Nepritarti Centro funkcijos bus nustatytos Centro veiklos nuostatuose ir neturėtų būti įstatymo reguliavimo apimtyje13 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.:
G-2024-1693
pasiūlymo 8 punkto argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 6, 9-16 punktus bei į šiuo metu jau Centro realiai vykdomas funkcijas, norėtume pasiūlyti pakeisti 5 straipsnio 1 dalį, ją papildyti 1) - 8) punktais ir tai išdėstyti taip:
„1.
Centro funkcijos „1. Centras vykdo mokslinius ir kitus tyrimus, jų sklaidą, nustato jų kryptis, sudaro jų programas, jas įgyvendina:
1) apie šio įstatymo 4 straipsnio
politiką, ištakas, pasekmes, vykdyto genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, Lietuvos gyventojų persekiojimo, politinių ir kitų represijų vykdymo sistemą, veikimo principus, taip pat apie laisvės kovų, rezistencijos procesus ir dalyvius;
2) renka, kaupia, tiria, saugo, sistemina, apibendrina istorinius dokumentus, kitus duomenis, susijusius su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais laikotarpiais ir sritimis, taip pat su Lietuvai ir užsienio valstybėms reikšmingu nekilnojamojo kultūros paveldu, esančiu Lietuvoje ir užsienio valstybėse, ieško tokių dokumentų Lietuvoje ir užsienio valstybėse, rūpinasi jų sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu;
3) Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka rengia, teikia valstybės, savivaldybių įstaigoms, institucijoms, kitiems juridiniams, fiziniams asmenims istorines–archyvines pažymas, patvirtinančias tam tikrus istorinius (juridinius) faktus apie okupacijų, totalitarinių režimų įvykdytas veikas, jų organizatorius, vykdytojus, kitus už tai atsakingus asmenis, laisvės kovas, rezistencijos procesus, jų dalyvius, laisvės kovotojus, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusius asmenis, kitus duomenis, susijusius su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais laikotarpiais ir sritimis (toliau – istorinės–archyvinės pažymos);
4) rengia, leidžia, platina mokslinius ir kitus leidinius apie su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais laikotarpiais ir sritimis susijusius reiškinius, įvykius, procesus; inicijuoja, organizuoja mokslines konferencijas, seminarus, edukacinius ir kitus renginius;
5) sudaro, kaupia, rengia laisvės kovotojų, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų, šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų organizatorių, vykdytojų ir kitų už tai atsakingų asmenų, totalitarinių režimų represinių struktūrų darbuotojų skaitmeninius duomenų rinkinius, vardynus;
6) vykdo istorines ekspertizes, rengia, teikia išvadas; dalyvauja valstybės programose, susijusiose su okupacijų metu padarytos žalos apskaičiavimu, įgyvendina tokias programas;
7) kreipiasi į teisėsaugos institucijas dėl šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų ištyrimo ir atsakingų asmenų patraukimo atsakomybėn; bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, tiriančiomis kitų valstybių specialiųjų tarnybų ardomąją veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikia joms atitinkamus dokumentus, istorines-archyvines pažymas;
8) tiria, skelbia buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus; saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su minėtomis tarnybomis ir įrašytų į prisipažinusių asmenų įskaitą, bylas; administruoja įslaptintos informacijos turinčius dokumentus.“ Nepritarti Centro funkcijos bus nustatytos Centro veiklos nuostatuose ir neturėtų būti įstatymo reguliavimo apimtyje.
Centras vykdo mokslinius ir kitus tyrimus, jų sklaidą, nustato jų kryptis, sudaro jų programas, jas įgyvendina:
1) apie šio įstatymo 4 straipsnio
politiką, ištakas, pasekmes, vykdyto genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, Lietuvos gyventojų persekiojimo, politinių ir kitų represijų vykdymo sistemą, veikimo principus, taip pat apie laisvės kovų, rezistencijos procesus ir dalyvius;
2) renka, kaupia, tiria, saugo, sistemina, apibendrina istorinius dokumentus, kitus duomenis, susijusius su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais laikotarpiais ir sritimis, taip pat su Lietuvai ir užsienio valstybėms reikšmingu nekilnojamojo kultūros paveldu, esančiu Lietuvoje ir užsienio valstybėse, ieško tokių dokumentų Lietuvoje ir užsienio valstybėse, rūpinasi jų sugrąžinimu ar kopijų įsigijimu;
3) Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka rengia, teikia valstybės, savivaldybių įstaigoms, institucijoms, kitiems juridiniams, fiziniams asmenims istorines–archyvines pažymas, patvirtinančias tam tikrus istorinius (juridinius) faktus apie okupacijų, totalitarinių režimų įvykdytas veikas, jų organizatorius, vykdytojus, kitus už tai atsakingus asmenis, laisvės kovas, rezistencijos procesus, jų dalyvius, laisvės kovotojus, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusius asmenis, kitus duomenis, susijusius su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais laikotarpiais ir sritimis (toliau – istorinės–archyvinės pažymos);
4) rengia, leidžia, platina mokslinius ir kitus leidinius apie su šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatytais laikotarpiais ir sritimis susijusius reiškinius, įvykius, procesus; inicijuoja, organizuoja mokslines konferencijas, seminarus, edukacinius ir kitus renginius;
5) sudaro, kaupia, rengia laisvės kovotojų, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų, šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų organizatorių, vykdytojų ir kitų už tai atsakingų asmenų, totalitarinių režimų represinių struktūrų darbuotojų skaitmeninius duomenų rinkinius, vardynus;
6) vykdo istorines ekspertizes, rengia, teikia išvadas; dalyvauja valstybės programose, susijusiose su okupacijų metu padarytos žalos apskaičiavimu, įgyvendina tokias programas;
7) kreipiasi į teisėsaugos institucijas dėl šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų ištyrimo ir atsakingų asmenų patraukimo atsakomybėn; bendradarbiauja su teisėsaugos institucijomis, tiriančiomis kitų valstybių specialiųjų tarnybų ardomąją veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, teikia joms atitinkamus dokumentus, istorines-archyvines pažymas;
8) tiria, skelbia buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentus; saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su minėtomis tarnybomis ir įrašytų į prisipažinusių asmenų įskaitą, bylas; administruoja įslaptintos informacijos turinčius dokumentus.“ Nepritarti Centro funkcijos bus nustatytos Centro veiklos nuostatuose ir neturėtų būti įstatymo reguliavimo apimtyje. 14 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.:
G-2024-1693
Taip pat, iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymo 8 punkto argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 3, 6, 9-16 punktus, bei į šiuo metu jau Centro realiai vykdomas funkcijas, norėtume pasiūlyti papildyti 5 straipsnį 2 dalimi, šią dalį papildyti 1) - 8) punktais ir tai išdėstyti taip: „2.
Centras vykdo Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių režimų ir valstybingumo atstatymo, istorinės atminties objektų atminimo įamžinimą (memorializaciją), sklaidą, edukaciją:
laisvės kovų, rezistencijos, kitų istorinės atminties objektų įamžinimą (memorializaciją), muziejinę veiklą Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje ir jo padaliniuose, muziejinę komunikaciją; steigia muziejaus struktūrinius padalinius; Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka išduoda pažymėjimus, suteikiančius teisę vesti ekskursijas muziejuje ir jo padaliniuose; kaupia muziejaus rinkinius, juos sistemina, tiria, skaitmenina, tvarko jų apskaitą, vykdo jų apsaugą, eksponatų paiešką, inventorizuoja naujai gautus eksponatus; organizuoja, rengia ekspozicijas, parodas, veda ekskursijas, įgyvendina muziejines, kitas kultūrines edukacines programas, renginius mokiniams, studentams, kitoms Lietuvos visuomenės grupėms šiame muziejuje, jo padaliniuose ir kitose patalpose, panaudodamas Centro tyrimų rezultatus, sukauptus istorinius dokumentus ir duomenis; kaupia, tvarko, saugo duomenis apie Tuskulėnų aukas, sudaro jų skaitmeninius rinkinius; konsultuoja, teikia metodinę pagalbą kuriant, rengiant ekspozicijas laisvės kovų, tremties, kalinimo, rezistencijos, kitomis istorinės atminties ir šiame įstatyme nustatytų laikotarpių bei sričių temomis;
organizuoja, dalyvauja steigiant kovų ir kančių memorialus Vilniuje ir kitose Lietuvos vietovėse; rūpinasi istorinio paminklinio komplekso – buvusio SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) rūmų Vilniuje bei Okupacijų ir lais
vės kovų muziejaus patalpų autentiškumo išsaugojimu, patalpų muziejinei, edukacinei veiklai plėtimu;
organizuoja, skatina, koordinuoja, remia valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, asociacijų, kitų juridinių, fizinių asmenų iniciatyva vykdomą arba vykdo memorialinių kompleksų, paminklų statybą, atminimo ženklų, lentų įrengimą, meno kūrinių, kino filmų, studijų, monografijų sukūrimą ir (ar) jų projektus istorinės atminties objektų temomis ir vietose Lietuvoje ir užsienio valstybėse arba bendradarbiauja atliekant tokius veiksmus; sudaro šių memorialų, paminklų, ženklų, lentų ir jų vietovių bei meno kūrinių sąvadus, rinkinius; konsultuoja, teikia rekomendacijas, metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, įrengiant atminimo ženklus, lentas, rašant monografijas, kuriant meno kūrinius, suteikiant laisvės kovotojų, rezistencijos dalyvių vardus viešosioms vietoms ar viešiesiems objektams) bei kitais istorinės atminties objektų įamžinimo (memorializacijos) klausimais;
Lietuvos Respublikos ministerijomis, švietimo įstaigomis; inicijuoja, koordinuoja, teikia metodinę pagalbą rengiant, įgyvendinant pilietinio, tautinio (patriotinio) ugdymo edukacines programas, projektus, juos įgyvendina, rengia, organizuoja; teikia konsultacijas mokymo priemonių autoriams; inicijuoja, rengia, leidžia edukacinius leidinius mokiniams, studentams, kitoms Lietuvos visuomenės grupėms istorinės atminties objektų temomis; konsultuoja, teikia rekomendacijas, metodinę pagalbą valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms, kitiems juridiniams, fiziniams asmenims, organizuojantiems su istorinės atminties objektų atminimo išsaugojimu (įamžinimu) susijusius renginius;
siūlymus ir istorines-archyvines pažymas dėl karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių apdovanojimo, jų turėtų laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo ir dėl atmintinų dienų bei metų, susijusių su Lietuvos gyventojų genocidu, laisvės kovomis, kitomis reikšmingomis dato
mis ir sukaktimis, susijusiomis su Lietuvos valstybės laisvės kovų, valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo istoriniais faktais, įvykiais, jų atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu, paminėjimo;
dalyvauja Lietuvoje ir užsienio valstybėse vykdomose ekspedicijose į tremties, kalinimo, žudynių, rezistencijos, laisvės kovų, Lietuvos gyventojų palaidojimo ar užkasimo vietas, kitas istorinės atminties vietoves; renka, tvarko, kaupia, saugo, skaitmenina kraštotyros dokumentus, liudytojų parodymus, laisvės kovotojų, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų, Sąjūdžio laikotarpio dalyvių atsiminimus, kitus istorinius duomenis apie šiame įstatyme nustatytų laikotarpių ir sričių įvykius; renka, tvarko duomenis apie nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusius asmenis, gyvenančius išeivijoje ir buvusioje SSRS teritorijoje;
analizuoja, tvarko duomenis apie istorinės atminties objektus Lietuvoje ir užsienio valstybėse; šiuos objektus identifikuoja, kartografuoja, inventorizuoja, nustato jų istorinę, istorinės atminties (memorialinę) vertę; rengia, teikia reikiamus duomenis nustatyti jų teisinį statusą ir įtraukti į Kultūros vertybių registrą; sudaro, rengia, nuolat pildo, naudoja sklaidoje nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų, laisvės kovų atminimo ikonografijos, kartografijos, istorinių duomenų ir kitų istorinės atminties objektų rinkinius, sąvadus, užtikrina jų prieinamumą; inicijuoja, dalyvauja kuriant Istorinės atminties objektų nacionalinį registrą, jį administruoja, nuolat pildo naujais (aktualiais) duomenimis, juos kelia į viešąsias geografines informacines sistemas, rūpinasi jų atnaujinimu;
sistemina, konsultuoja, teikia informaciją apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas propaguojančius viešuosius objektus; koordinuoja jų pašalinimo ar pakeitimo procesus; renka, kaupia, sistemina informaciją apie šių procesų rezultatus ir apie minėtus viešuosius
objektus, kuriems netaikomas pašalinimas ar pakeitimas.“ Nepritarti Centro funkcijos bus nustatytos Centro veiklos nuostatuose ir neturėtų būti įstatymo reguliavimo apimtyje15 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693
Norėtume atkreipti dėmesį ir į tai, kad Centras šiuo metu jau vykdo funkciją dėl žuvusių laisvės kovotojų palaikų paieškų ir tokių palaikų identifikacijos (tokiai funkcijai vykdyti 2022 m.
Centras vykdo Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių režimų ir valstybingumo atstatymo, istorinės atminties objektų atminimo įamžinimą (memorializaciją), sklaidą, edukaciją:
laisvės kovų, rezistencijos, kitų istorinės atminties objektų įamžinimą (memorializaciją), muziejinę veiklą Okupacijų ir laisvės kovų muziejuje ir jo padaliniuose, muziejinę komunikaciją; steigia muziejaus struktūrinius padalinius; Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka išduoda pažymėjimus, suteikiančius teisę vesti ekskursijas muziejuje ir jo padaliniuose; kaupia muziejaus rinkinius, juos sistemina, tiria, skaitmenina, tvarko jų apskaitą, vykdo jų apsaugą, eksponatų paiešką, inventorizuoja naujai gautus eksponatus; organizuoja, rengia ekspozicijas, parodas, veda ekskursijas, įgyvendina muziejines, kitas kultūrines edukacines programas, renginius mokiniams, studentams, kitoms Lietuvos visuomenės grupėms šiame muziejuje, jo padaliniuose ir kitose patalpose, panaudodamas Centro tyrimų rezultatus, sukauptus istorinius dokumentus ir duomenis; kaupia, tvarko, saugo duomenis apie Tuskulėnų aukas, sudaro jų skaitmeninius rinkinius; konsultuoja, teikia metodinę pagalbą kuriant, rengiant ekspozicijas laisvės kovų, tremties, kalinimo, rezistencijos, kitomis istorinės atminties ir šiame įstatyme nustatytų laikotarpių bei sričių temomis;
organizuoja, dalyvauja steigiant kovų ir kančių memorialus Vilniuje ir kitose Lietuvos vietovėse; rūpinasi istorinio paminklinio komplekso – buvusio SSRS valstybės saugumo komiteto (KGB) rūmų Vilniuje bei Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus patalpų autentiškumo išsaugojimu, patalpų muziejinei, edukacinei veiklai plėtimu;
organizuoja, skatina, koordinuoja, remia valstybės, savivaldybių institucijų, įstaigų, asociacijų, kitų juridinių, fizinių asmenų iniciatyva vykdomą arba vykdo memorialinių kompleksų, paminklų statybą, atminimo ženklų, lentų įrengimą, meno kūrinių, kino filmų, studijų, monografijų sukūrimą
ir (ar) jų projektus istorinės atminties objektų temomis ir vietose Lietuvoje ir užsienio valstybėse arba bendradarbiauja atliekant tokius veiksmus; sudaro šių memorialų, paminklų, ženklų, lentų ir jų vietovių bei meno kūrinių sąvadus, rinkinius; konsultuoja, teikia rekomendacijas, metodinę pagalbą įamžinant laisvės kovas (statant paminklus, įrengiant atminimo ženklus, lentas, rašant monografijas, kuriant meno kūrinius, suteikiant laisvės kovotojų, rezistencijos dalyvių vardus viešosioms vietoms ar viešiesiems objektams) bei kitais istorinės atminties objektų įamžinimo (memorializacijos) klausimais;
Lietuvos Respublikos ministerijomis, švietimo įstaigomis; inicijuoja, koordinuoja, teikia metodinę pagalbą rengiant, įgyvendinant pilietinio, tautinio (patriotinio) ugdymo edukacines programas, projektus, juos įgyvendina, rengia, organizuoja; teikia konsultacijas mokymo priemonių autoriams; inicijuoja, rengia, leidžia edukacinius leidinius mokiniams, studentams, kitoms Lietuvos visuomenės grupėms istorinės atminties objektų temomis; konsultuoja, teikia rekomendacijas, metodinę pagalbą valstybės, savivaldybių institucijoms, įstaigoms, kitiems juridiniams, fiziniams asmenims, organizuojantiems su istorinės atminties objektų atminimo išsaugojimu (įamžinimu) susijusius renginius;
siūlymus ir istorines-archyvines pažymas dėl karių savanorių ir laisvės kovų dalyvių apdovanojimo, jų turėtų laipsnių ir apdovanojimų atkūrimo ir dėl atmintinų dienų bei metų, susijusių su Lietuvos gyventojų genocidu, laisvės kovomis, kitomis reikšmingomis datomis ir sukaktimis, susijusiomis su Lietuvos valstybės laisvės kovų, valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo istoriniais faktais, įvykiais, jų atminimo kultūros ir gyvosios istorijos išsaugojimu, paminėjimo;
dalyvauja Lietuvoje ir užsienio valstybėse vykdomose ekspedicijose į tremties, kalinimo, žudynių, rezistencijos, laisvės kovų, Lietuvos gyventojų palaidojimo ar užkasimo vietas, k
itas istorinės atminties vietoves; renka, tvarko, kaupia, saugo, skaitmenina kraštotyros dokumentus, liudytojų parodymus, laisvės kovotojų, nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų, Sąjūdžio laikotarpio dalyvių atsiminimus, kitus istorinius duomenis apie šiame įstatyme nustatytų laikotarpių ir sričių įvykius; renka, tvarko duomenis apie nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusius asmenis, gyvenančius išeivijoje ir buvusioje SSRS teritorijoje;
analizuoja, tvarko duomenis apie istorinės atminties objektus Lietuvoje ir užsienio valstybėse; šiuos objektus identifikuoja, kartografuoja, inventorizuoja, nustato jų istorinę, istorinės atminties (memorialinę) vertę; rengia, teikia reikiamus duomenis nustatyti jų teisinį statusą ir įtraukti į Kultūros vertybių registrą; sudaro, rengia, nuolat pildo, naudoja sklaidoje nuo okupacijų, totalitarinių režimų nukentėjusių asmenų, laisvės kovų atminimo ikonografijos, kartografijos, istorinių duomenų ir kitų istorinės atminties objektų rinkinius, sąvadus, užtikrina jų prieinamumą; inicijuoja, dalyvauja kuriant Istorinės atminties objektų nacionalinį registrą, jį administruoja, nuolat pildo naujais (aktualiais) duomenimis, juos kelia į viešąsias geografines informacines sistemas, rūpinasi jų atnaujinimu;
sistemina, konsultuoja, teikia informaciją apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas propaguojančius viešuosius objektus; koordinuoja jų pašalinimo ar pakeitimo procesus; renka, kaupia, sistemina informaciją apie šių procesų rezultatus ir apie minėtus viešuosius objektus, kuriems netaikomas pašalinimas ar pakeitimas.“ Nepritarti Centro funkcijos bus nustatytos Centro veiklos nuostatuose ir neturėtų būti įstatymo reguliavimo apimtyje15 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.:
G-2024-1693
Norėtume atkreipti dėmesį ir į tai, kad Centras šiuo metu jau vykdo funkciją dėl žuvusių laisvės kovotojų palaikų paieškų ir tokių pa
laikų identifikacijos (tokiai funkcijai vykdyti 2022 m. Centre įsteigtas naujas „Paieškų ir identifikavimo skyrius“, dėl šios funkcijos išsamaus vykdymo 2021 m. gruodžio 7 d. buvo priimti Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymo 11 straipsnio 6 dalies bei kitų teisės aktų pakeitimai), todėl siūlytume 5 straipsnį papildyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „3.
Centras, remdamasis istoriniais-archyviniais šaltiniais ir Lietuvos gyventojų registro duomenimis, inicijuoja ir organizuoja okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų paiešką;
Lietuvoje ir užsienyje ieško šių asmenų giminaičių; organizuoja okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų identifikavimą; šiuo tikslu organizuoja tvarkymą ar tvarko rastų neatpažintų ieškomų okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų ir jų giminaičių genetinių (DNR), biologinių mėginių bazę, identifikavimui reikalingus duomenis.“ Nepritarti Centro funkcijos bus nustatytos Centro veiklos nuostatuose ir neturėtų būti įstatymo reguliavimo apimtyje16 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.:
G-2024-1693
Taip pat norėtume atkreipti dėmesį ir į tai, kad Centras jau nuo 1997 m. vykdo laisvės kovotojų ir genocido aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo, Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą 1939–1990 m. okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymo ir eilės kitų Seimo bei Vyriausybės priimtų teisės aktų (iš viso apie 20 teisės aktų) nuostatomis), todėl siūlytume papildyti 5 straipsnį 4 dalimi, šią dalį papildyti 1) - 2) punktais ir tai išdėstyti taip: „4.
Centras, remdamasis istoriniais-archyviniais šaltiniais ir Lietuvos gyventojų registro duomenimis, inicijuoja ir organizuoja okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų paiešką;
Lietuvoje ir užsienyje ieško šių asmenų giminaičių; organizuoja okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų palaikų identifikavimą; šiuo tikslu organizuoja tvarkymą ar tvarko rastų neatpažintų ieškomų okupacijų laikotarpiu žuvusių, dingusių be žinios, represuotų, persekiotų, nukentėjusių Lietuvos gyventojų, pasipriešinimo okupacijoms dalyvių, laisvės kovotojų ir jų giminaičių genetinių (DNR), biologinių mėginių bazę, identifikavimui reikalingus duomenis.“ Nepritarti Centro funkcijos bus nustatytos Centro veiklos nuostatuose ir neturėtų būti įstatymo reguliavimo apimtyje16 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.:
G-2024-1693
Taip pat norėtume atkreipti dėmesį ir į tai, kad Centras jau nuo 1997 m. vykdo laisvės kovotojų ir genocido aukų teisinio statuso pripažinimą ir jų rūpybą (vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 m. okupacijų, teisinio statuso įstatymo, Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą 1939–1990 m. okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo, Lietuvos Respublikos pasipriešinimo 1940-1990 m. okupacijoms dalyvių teisinio statuso pripažinimo ir karių savanorių karinių laipsnių bei apdovanojimų prilyginimo įstatymo ir eilės kitų Seimo bei Vyriausybės priimtų teisės aktų (iš viso apie 20 teisės aktų) nuostatomis), todėl siūlytume papildyti 5 straipsnį 4 dalimi, šią dalį papildyti 1) - 2) punktais ir tai išdėstyti taip:
„4. Centras vykdo laisvės kovotojų ir genocido aukų teisinio statuso pripažinimą
ir jų rūpybą:
1) pripažįsta karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, teisinį statusą; išduoda nustatytos formos pažymėjimus, tvarko jų apskaitą; rengia, dalyvauja rengiant įstatymų, teisės aktų projektus, kitus dokumentus dėl okupacijos padarinių teisinio įvertinimo projektus (dėl pasipriešinimo dalyvių (rezistentų), asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m.
SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso, socialinės rūpybos, atsakomybės už genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus ir (ar) kitais klausimais);
2) Lietuvos Respublikos asmenų, represuotų už pasipriešinimą 1939–1990 m. okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo nustatyta tvarka kreipiasi dėl asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo ar proceso byloje dėl šių asmenų pilietinių teisių atkūrimo atnaujinimo atsiradus naujų duomenų apie jų veiklą, siūlo iš naujo išnagrinėti šių asmenų bylas.“ Nepritarti Centro funkcijos bus nustatytos Centro veiklos nuostatuose ir neturėtų būti įstatymo reguliavimo apimtyje17 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.:
G-2024-1693
Norėtume pažymėti ir tai, kad Centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės
įgyvendinant Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą“, jau nuo 2021 m. birželio 10 d. įgyvendina Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymo 9 straipsnio 1-2 dalių, 10 straipsnio 2 dalies nuostatas, todėl siūlytume 5 straipsnį papildyti 5 dalimi ir ją išdėstyti taip: „5.
Centras vykdo Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo komisijos sekretoriato funkcijas.“ Nepritarti Centro funkcijos bus nustatytos Centro veiklos nuostatuose ir neturėtų būti įstatymo reguliavimo apimtyje18 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693
Norėtume atkreipti dėmesį ir į tai, kad Centras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatomis, jau nuo 2022 m. gruodžio 13 d. įgyvendina šio įstatymo bei Seimo 2023 m. birželio 1 d. nutarimų Nr. XIV-2029 „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos nuostatų patvirtinimo“ ir Nr. XIV-2030 „Dėl Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos sudarymo“ nuostatas, todėl, atsižvelgiant ir į Teisės departamento išvados
dalimi ir ją išdėstyti taip: „6.
Centras atlieka viešųjų objektų pripažinimą tokiais, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos; organizuoja Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinės komisijos darbą.“ Nepritarti Centro funkcijos bus nustatytos Centro veiklos nuostatuose ir neturėtų būti įstatymo reguliavimo apimtyje19 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.:
G-2024-1693
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad Centras nuo pat jo įsteigimo dienos sėkmingai ir intensyviai bendradarbiauja su visomis Lietuvos ir atitinkamomis užsienio valstybių institucijomis, įstaigomis, tarptautinėmis komisijomis, organizacijomis, taip pat į tai, kad nuo 2023 m. gegužės 1 d. įgyvendina anksčiau paminėto Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 7 straipsnio 1 ir 3 punktų nuostatas, bei į Teisės departamento išvados
dalimi ir ją išdėstyti taip: „7.
Centras bendradarbiauja su kitomis Lietuvos ir užsienio valstybių institucijomis, įstaigomis, tarptautinėmis komisijomis, organizacijomis, vykdančiomis šio įstatymo nustatytų sričių ir laikotarpių tyrimus, įamžinimą (memorializaciją); inicijuoja, organizuoja arba dalyvauja įgyvendinant šių institucijų organizuojamas programas, bendrus tarptautinius, tarpinstitucinius projektus, edukacinius ir kitus renginius; taip pat dalyvauja minėtų institucijų organizuojamuose, įgyvendinamuose projektuose, programose ar kituose renginiuose dėl Rusijos Federacijos sukeltų karinių konfliktų, vykdytų ir vykdomų karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui, agresijos bei padarinių prieš Lietuvą, kitas valstybes ir jų gyventojus.“ Nepritarti Centro funkcijos bus nustatytos Centro veiklos nuostatuose ir neturėtų būti įstatymo reguliavimo apimtyje20 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.:
G-2024-1693
Taip pat, dar kartą norėdami atkreipti dėmesį į šio rašto 18 ir 19 punktuose nurodytas aplinkybes, kad Centras nuo 2023 m. gegužės 1 d. įgyvendina Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 7 straipsnio 2 punkto nuostatas, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 52 punkto paskutinį sakinį, norėtume pasiūlyti papildyti 5 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8.
Centras bendradarbiauja su kitomis Lietuvos ir užsienio valstybių institucijomis, įstaigomis, tarptautinėmis komisijomis, organizacijomis, vykdančiomis šio įstatymo nustatytų sričių ir laikotarpių tyrimus, įamžinimą (memorializaciją); inicijuoja, organizuoja arba dalyvauja įgyvendinant šių institucijų organizuojamas programas, bendrus tarptautinius, tarpinstitucinius projektus, edukacinius ir kitus renginius; taip pat dalyvauja minėtų institucijų organizuojamuose, įgyvendinamuose projektuose, programose ar kituose renginiuose dėl Rusijos Federacijos sukeltų karinių konfliktų, vykdytų ir vykdomų karo nusikaltimų, nusikaltimų žmoniškumui, agresijos bei padarinių prieš Lietuvą, kitas valstybes ir jų gyventojus.“ Nepritarti Centro funkcijos bus nustatytos Centro veiklos nuostatuose ir neturėtų būti įstatymo reguliavimo apimtyje20 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.:
G-2024-1693
Taip pat, dar kartą norėdami atkreipti dėmesį į šio rašto 18 ir 19 punktuose nurodytas aplinkybes, kad Centras nuo 2023 m. gegužės 1 d. įgyvendina Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 7 straipsnio 2 punkto nuostatas, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 52 punkto paskutinį sakinį, norėtume pasiūlyti papildyti 5 straipsnį 8 dalimi ir ją išdėstyti taip: „8. Centras vykdo istorinės, mokslinės, analitinės informacijos, dokumentų, kitų duomenų sklaidą apie šio įstatymo nustatytų laikotarpių totalitarinius, okupacinius režimus, jų ideologijas, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus, represijas; sudaro galimybes stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius visuomenės atsparumą dezinformacijai.“ Nepritarti Centro funkcijos bus nustatytos Centro veiklos nuostatuose ir neturėtų būti įstatymo reguliavimo apimtyje21 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.:
G-2024-1693
ir 10 punktų argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 17 punkto (pirmoje sakinio dalyje nurodytą veiksmų eiliškumą („Centro valdymas ir struktūra“)), 18 ir 23 punktų argumentus, norėtume pasiūlyti pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas, skiriamas ir atleidžiamas šio įstatymo 7 straipsnio 1-6 dalyse nustatyta tvarka, kuris organizuoja Centro veiklą, kad būtų pasiekti Centro veiklos tikslai, įgyvendinti uždaviniai bei atliekamos funkcijos, yra tiesiogiai atsakingas už Centro strateginio veiklos plano įgyvendinimą, sprendžia Centro kompetencijai priklausančius klausimus, atstovauja Centrui Lietuvos ir užsienio valstybių, savivaldybių institucijose, įstaigose, organizacijose, vykdo ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose nustatytas funkcijas.“ Nepritarti Be jokio teisinio ir loginio pagrindo siūloma atsisakyta generalinio direktoriaus paskyrimo į pareigas tvarkos, atsisakius reguliavimo, kad į šias pareigas Centro generalinį direktorių skiria ir iš jų atleidžia Lietuvos Respublikos Seimas Seimo Pirmininko teikimu, todėl siūloma nepritarti nurodytam siūlymui. Įstatymas privalo numatyti kokia yra Centro generalinio direktoriaus paskyrimo į pareigas tvarka, priešingu atveju tai neatitiktų teisinio aiškumo principo. Siūlytina palikti įstatymo projekte siūlomą tvarką, o ne ją eliminuoti.
Balsavimo rezultatai:
22 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693
(pirmoje sakinio dalyje nurodytą veiksmų eiliškumą), 18 punkto argumentus, atsižvelgiant į Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, norėtume pasiūlyti pakeisti 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Centro struktūrą, kurią sudaro departamentai, grupės, skyriai, Okupacijų ir laisvės kovų muziejus ir kiti padaliniai, nustato ir tvirtina Centro generalinis direktorius, vadovaudamasis įstatymais ir jų pagrindu priimtais teisės aktais bei atsižvelgdamas į Centro uždavinius, funkcijas, kompetenciją, strateginius, metinius Centro veiklos planus.“ Nepritarti Siūlymas perteklinis. Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punktas jau nustato, kad biudžetinės įstaigos vadovas tvirtina įstaigos struktūrą. Balsavimo rezultatai:
23 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693
(pirmoje sakinio dalyje nurodytą veiksmų eiliškumą), 18, 22 ir 23 punktų argumentus, siūlytume pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Strateginiais Centro veiklos, programų sudarymo, jų įgyvendinimo bei kitais Centro sprendžiamais klausimais Centro generalinis direktorius gali sudaryti komisijas (konsultacines, ekspertines, mokslinės krypties darbo grupes, tarybas, komitetus ir pan.), esant poreikiui, pasitelkti valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų organizacijų, asociacijų, tarp jų – ir tarptautinių, atstovus, mokslininkus, specialistus, konsultantus, tyrėjus ir (ar) ekspertus, tai suderinęs su šių organizacijų vadovais.“ Nepritarti Analogiškas reguliavimas jau yra numatytas Centro nuostatuose. Balsavimo rezultatai:
24 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.:
4 Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 17 punkto (pirmoje sakinio dalyje nurodytą veiksmų eiliškumą), 18 ir 23 punktų argumentus, norėtume pasiūlyti pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Už savo veiklą Centras yra atskaitingas
Seimui. Centro generalinis direktorius Seimo statuto nustatyta tvarka kiekvienais metais iki birželio 1 dienos paskelbia ir pateikia Seimui metinę Centro veiklos ataskaitą. Apie savo veiklą Centras visuomenę informuoja Centro interneto svetainėje ir prireikus kitose visuomenės informavimo priemonėse.“ Nepritarti Šios nuostatos jau yra atlieptos.
25 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693
12 ir 13 punktų argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 17, 18, 24 ir 25 punktų argumentus, Teisingumo ministerijos išvadą (tačiau šiai nepritariant dėl Teisingumo ministerijos atstovo neteikimo į Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos narius), siūlytume pakeisti 6 straipsnio 5 dalį, šią dalį papildyti 1) - 4) punktais bei tai išdėstyti taip: „5. Prie Centro veikiančios komisijos:
komisija, kuri yra kolegiali patariamoji juridinio asmens teisių neturinti institucija, teikia Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m. SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo. Šią komisiją sudaro du Centro atstovai (komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas, turintys humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties aukštojo mokslo kvalifikaciją, arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį), po vieną atstovą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos.
Komisijos personalinę sudėtį minėtų institucijų teikimais sudaro, jos nuostatus, darbo reglamentą, Asmenų, nukentėjusių nuo 1939–1990 m. okupacijų, teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo bei jų apskaitos nuostatus ir Kario savanorio pažymėjimo, Laisvės kovų dalyvio pažymėjimo formas ir šių pažymėjimų išdavimo bei apskaitos tvarkos aprašą tvirtina Centro generalinis direktorius. Šią komisiją techniškai aptarnauja Centras, jos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui;
kuri priima sprendimus dėl Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo. Šios komisijos personalinę sudėtį iš Lietuvos Respublikos laisvės gynėjo teisinio statuso įstatyme nurodytų institucijų atstovų šių institucijų teikimais sudaro, jos nuostatus ir Laisvės gynėjo teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo ir jų apskaitos tvarkymo nuostatus tvirtina Centro generalinis direktorius. Komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui;
autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinė komisija, kuri teikia Centrui išvadas dėl viešojo objekto atitikties Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymo 3 straipsnio nuostatoms.
Šios komisijos personalinę sudėtį iš Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatyme nurodytų institucijų atstovų Centro teikimu sudaro ir jos nuostatus tvirtina Seimas nutarimu. Komisijos veikla finansuojama ir jos narių darbas komisijoje apmokamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui. 4) šio straipsnio 5 dalyje išvardintų komisijų nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai; jie taip pat turi pateikti šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nurodytus duomenis, kuriuos pateikus, jie negali būti skiriami išvadintų komisijų nariais.“ Taip pat, siekdami efektyvinti ir optimizuoti Centro veiklą, siūlytume likviduoti šiuo metu prie Centro veikiantį Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir atminimo įamžinimo fondą (toliau – Fondas) ir dalį jo funkcijų (remti šiame įstatyme nustatytų laikotarpių ir sričių mokslinius ir kitus tyrimus bei istorinės atminties objektų atminimo įamžinimą) perskirti atitinkamiems Centro struktūriniams padaliniams, praplečiant šiuo metu šių skyrių vykdomas funkcijas, t. y. papildomai pavesti „remti kitų įstaigų įgyvendinamus projektus, programas, susijusias su šio įstatymo laikotarpiais bei sritimis“. Tačiau, tokiu atveju būtų reikalinga spręsti klausimą ir dėl papildomo finansavimo skyrimo Centrui tokių naujų funkcijų vykdymui.
Jei būtų pritarta šiam pasiūlymui, Centras galėtų papildomai pateikti tikslesnius minėto finansinio poreikio paskaičiavimus. Taip pat, jei būtų pritarta tokiam pasiūlymui (Centro padaliniams pavesti vykdyti naujas funkcijas, kurias šiuo metu vykdo Fondas), tokiu atveju šio rašto 13-14 punktuose reikėtų atitinkamai suderinti tekste pateiktus pasiūlymus (Centras galėtų papildomai pateikti tokius pasiūlymų (funkcijų) patikslinimus). Tuo atveju, jei būtų nepritariama tokiam pasiūlymui, norėtume pasiūlyti visas Fondo funkcijas perduoti vykdyti kitai, naujai įsteigtai ar steigiamai įstaigai ar organizacijai. Pritarti iš dalies Nepritarti Komisijų išrašymams, nes Komisijos veikiančios prie Centro pagal kitus įstatymus yra nurodytos keičiamame nuostatų projekte. Siekiant teisinio aiškumo ir siekiant nustatyti, kad komisijų sąrašas nėra baigtinis, galima pasiūlyti papildyti Keičiamo įstatymo 6 straipsnio 13 dalį 2 punktu ir dėstyti taip: „kitos institucijos, veikiančios prie Centro pagal kitus įstatymus“. Balsavimo rezultatai:
26 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693
(6-13) Iš dalies pritardami Seimo narių pasiūlymo 9, 10, 11, 14 ir 16 punktų argumentams, atsižvelgdami į Teisės departamento išvados 27-45 punktus, norėtume pasiūlyti atsisakyti Projekto
siūlytume nurodyti šio rašto 21-26 ir 28-30 punktuose pateiktuose pasiūlymuose. Nepritarti Vadovaujantis ankstesnėmis pastabomis, šios dalys yra išdėstytos atskirame straipsnyje. 27 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693 Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados
pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis.
Centro generalinio direktoriaus skyrimo ir Centro darbuotojų priėmimo ir atleidimo tvarka“
28 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693 Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 9, 10, 11, 14 ir 16 punktų argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 18, 19, 20 ir 21 punktų argumentus, norėtume pasiūlyti Projekto 7 straipsnį papildyti 1-6 dalimis ir jas išdėstyti taip:
direktoriaus skyrimo ir Centro darbuotojų priėmimo ir atleidimo tvarka „1. Centro generalinį direktorių 5 metų kadencijai Seimo pirmininko teikimu skiria ir šio straipsnio 5 dalyje nustatytais pagrindais iš pareigų atleidžia Seimas. Tas pats asmuo Centro generalinio direktoriumi gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. 2. Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilyginą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį, ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį, ne mažesnį kaip 5 metų darbo savo profesinės veiklos srityje stažą ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bei atitinkantis šios straipsnio 8 dalyje nustatytus reikalavimus. Nepriekaištingos reputacijos reikalavimai yra apibrėžti Valstybės tarnybos įstatyme, kuris Centro generaliniam direktoriui taikomas tiek, kiek Valstybės tarnybos įstatyme numatytas taikymas valstybės pareigūnams ir jo statuso nereglamentuoja šis įstatymas. 3.
direktoriaus įgaliojimai nutrūksta:
1) pasibaigus jo kadencijai, kai jis neskiriamas kitai kadencijai ir yra paskirtas naujas Centro generalinis direktorius;
2) jam mirus;
3) Seimo pirmininko ar Seimo pritarimu paskiriamas į kitas pareigas. 4. Pasibaigus Centro generalinio direktoriaus kadencijai, jis šias pareigas laikinai eina tol, kol yra paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius. Kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, šias pareigas laikinai eina Seimo pirmininko paskirtas kitas valstybės pareigūnas arba Centro valstybės tarnautojas. Laikinai einantis Centro generalinio direktoriaus pareigas pareigūnas ar valstybės tarnautojas turi atitikti šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus. 5. Centro generalinis direktorius Seimo nutarimu atleidžiamas iš pareigų, kai:
1) atsistatydina savo noru;
2) Seimas priima nutarimą atleisti jį iš pareigų dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų;
3) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis;
4) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
5) netenka nepriekaištingos reputacijos;
6) jam panaikinamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka;
7) Seimas pareiškia juo nepasitikėjimą Seimo statuto nustatyta tvarka. 6. Atleidžiant iš pareigų Centro generalinį direktorių šio straipsnio 5 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu jam išmokama 2 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu – 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o kai jo įgaliojimai nutrūksta šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu, įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus, išmokama 3 mėnesių darbo užmokesčio dydžio išmoka.“ Nepritarti Išvadų rengėjai apsisprendė, kompetencijų pasiskirstymą tarp Generalinio direktoriaus ir Tarybos palikti tokį koks yra siūlomame įstatymo projekte.
29 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693 Atsižvelgdami į Teisės departamento išvados
dalimis ir jas išdėstyti taip: „7. Centro darbuotojų priėmimo į darbą (pareigas) ir atleidimo iš darbo (pareigų), darbo užmokesčio mokėjimo jiems tvarką, sąlygas, kitas socialines garantijas nustato Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas, Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymas, kiti teisės aktai. 8. Centro darbuotojai privalo pateikti duomenis apie savo darbą okupacinių, totalitarinių režimų represinėse struktūrose, mokymąsi tų struktūrų mokyklose ir apie bendradarbiavimą su tomis struktūromis, taip pat duomenis apie savo, kaip komunistų partijos vadovaujančių darbuotojų, veiklą. Komunistų partijos vadovaujantiems darbuotojams yra priskiriami Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto sekretoriai, padalinių vadovai (iki skyrių instruktorių imtinai), rajonų komitetų sekretoriai, padalinių vadovai ir instruktoriai, įmonių ir organizacijų etatiniai partijos sekretoriai. Šie duomenys pateikiami, jų patikrinimo tvarka ir atsakomybė už jų teisingumą nustatoma Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka.
Asmenys, pateikę nurodytus duomenis, negali eiti vadovaujančių pareigų Centre.“ Nepritarti
kiti įstatymai30 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693 Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 9, 10, 11, 14 ir 16 punktų argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 26 punktą, 27-45 punktus, norėtume pasiūlyti atsisakyti Projekto 7, 8, 9 ir 10 straipsnių, nes juose numatytą teisinį reguliavimą siūlytume nurodyti šio rašto 31-32 punktuose pateiktuose pasiūlymuose, pakeisti Projekto 7 straipsnio numeraciją bei jo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Taryba“ Nepritarti Žr. 23 Teisės departamento pastabą ir argumentus. 31 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.:
G-2024-1693
Iš dalies pritariant Seimo narių pasiūlymo 9, 10, 11, 14 ir 16 punktų argumentams, atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 27-45 punktus, norėtume pasiūlyti atsisakyti Projekto 7, 8, 9 ir 10 straipsnių, pakeisti 8 straipsnį ir jį papildyti 1-8 dalimis ir jas išdėstyti taip:
„1. Taryba yra ekspertinis visuomeniniais pagrindais veikiantis Seimo ir Centro patariamasis organas, kurio pagrindinė funkcija – rengti, teikti Seimui ir Centrui siūlymus Centro strateginių planų formavimo klausimais. 2. Tarybos nuostatus, jos personalinę sudėtį iš šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų ir visuomeninių organizacijų atstovų Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu Seimo valdybai, tvirtina Seimas nutarimu. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija šaukia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nuostatuose nustatyta tvarka patvirtinamas Tarybos darbo reglamentas, išrenkamas Tarybos pirmininkas ir jo pavaduotojas.
Tarybos veikla, kurios pagrindinė forma yra posėdžiai, organizuojama Tarybos darbo reglamento nustatyta tvarka. 3. Tarybą sudaro 12 narių – visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 3 metų kadencijai. Tas pats asmuo į Tarybos nario pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tarybą sudaro šių institucijų pasiūlyti pretendentai: vienas – Lietuvos Respublikos Prezidento, du – Seimo (vienas atrenkamas iš Seimo
„mažumos“, kitas – iš Seimo „daugumos“ pasiūlytų pretendentų, abiejų
pretendentų atranką vykdo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rekomendacijas), po vieną – Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos, Lietuvos muziejų asociacijos, Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Klaipėdos universiteto, Lietuvos socialinių mokslų centro Teisės instituto ir Lietuvos istorijos instituto pasiūlytą pretendentą. 4. Tarybos nariu gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos, kaip ji apibrėžta Valstybės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 5 metų darbo savo profesinės veiklos srityje stažą ir pateikęs šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nurodytus duomenis. Asmuo, pateikęs šio įstatymo 7 straipsnio 8 dalyje nurodytus duomenis, negali būti skiriamas Tarybos nariu. 5.
nutrūksta:
1) pasibaigus jo kadencijai, kai jis neskiriamas kitai kadencijai ir yra paskirtas naujas Tarybos narys;
2) jam mirus;
3) atsistatydinus savo noru;
4) atleidus iš pareigų iš jį delegavusios institucijos ar organizacijos. 6. Pasibaigus Tarybos nario kadencijai, jis šias pareigas laikinai eina tol, kol jį delegavusi institucija ar organizacija deleguoja ir yra paskiriamas naujas Tarybos narys. 7. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikimu Seimas atšaukia Tarybos narį iš pareigų nepasibaigus jo kadencijai, kai:
1) jį delegavusi institucija ar organizacija atšaukia iš Tarybos narių;
2) Seimas priima nutarimą atšaukti jį iš pareigų dėl sveikatos būklės, neleidžiančios eiti pareigų;
3) netenka nepriekaištingos reputacijos arba paaiškėja, kad jis neatitinka šio straipsnio 4 dalyje nustatytų reikalavimų;
4) be pateisinamos priežasties nedalyvauja daugiau kaip trečdalyje Tarybos posėdžių per kalendorinius metus;
5) praranda Lietuvos Respublikos pilietybę;
6) jam įsiteisėja apkaltinamasis teismo nuosprendis. 8. Tarybos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Seimo kanceliarijai, kuri organizuoja šios Tarybos darbą, teikia jai visą techninę, finansinę bei kitą būtiną pagalbą.“ Nepritarti Nepritarti siūlymams, Tarybos narių darbas siūlomu įstatymo projektu – apmokamas. Kviečiami savo sričių ekspertai, turinys vadybinės patirties, dirbti kolegialiame organe. Pritarus siūlymui bus nepasiektas vienas pagrindinių įstatymo tikslų, kuriuo siūloma pakeisti Centro valdymą, steigiant kolegialų Centro valdymo organą – Tarybą, kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų, turinčių vadybinės patirties. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre.
Galima atsižvelgti į Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos nario pateikimą siūlymą, išbraukiant vieną nuo rektorių konferencijos (pagal naują įstatymo projektą). Taip pat nesiūlome detalizuoti universitetų, neišskirti ir nediskriminuoti, kadangi rektorių konferencija – apima didesnį universitetų skaičių. Nerekomenduojama plėsti Tarybos, nes 11 – jau ir taip nemažas, bet dar optimalus skaičius. 32 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.:
G-2024-1693
Atsižvelgiant į Teisės departamento išvados 46 punkto argumentus, siūlytume pakeisti Projekto 11 straipsnio numeraciją ir patikslinti jo pavadinimą bei jį išdėstyti taip: „11 straipsnis. Centro lėšų šaltiniai“ Pritarti Žiūrėti Teisės departamento 46 pastabą. 33 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.:
G-2024-1693
departamento išvados 46 ir 47 punktų argumentus, siūlytume pakeisti Projekto
taip:
„2. Atskiroms valstybės programoms finansuoti Vyriausybės sprendimu gali būti skiriamos papildomos valstybės biudžeto lėšos.“ Nepritarti Pataisyta pagal Teisės departamento 46 pastabą. 34 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693 Taip pat, atsižvelgdami į Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 32, 49 punktų nuostatas, norėtume pasiūlyti papildyti Projektą 10 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Atsakomybė už trukdymą tirti rezistenciją ir totalitarinių režimų vykdytą genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus.“ Nepritarti Tokios atsakomybės nustatymas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas.
35 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-1693 Taip pat norėtume pasiūlyti papildyti Projekto 10 straipsnį 1 ir 2 dalimis ir jas išdėstyti taip:
tirti rezistenciją ir totalitarinių režimų vykdytą genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui ir karo nusikaltimus „1. Bet koks trukdymas atlikti totalitarinių režimų vykdyto Lietuvos gyventojų genocido, kitų nusikaltimų žmoniškumui, karo nusikaltimų, politinių ir kitų represijų, rezistencijos tyrimus, nustatyti istorinę tiesą, vykdyti ir kitus šio Įstatymo Centrui nustatytus uždavinius bei funkcijas negali būti pateisinamas jokia priežastimi, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytus atvejus. 2. Už trukdymą vykdyti šio Įstatymo nuostatas, taip pat vilkinimą, turimų dokumentų, įrodymų, informacijos ir (ar) kitų duomenų slėpimą, naikinimą, atsisakymą, vengimą liudyti ir (ar) kitus panašius kliudymo veiksmus, taip pat padarytus dėl neveikimo ir (ar) neatsargumo, ir už Centro generalinio direktoriaus sprendimų, priimtų Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatyme nustatyta tvarka, nevykdymą fiziniai ir juridiniai asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.“ Nepritarti Tokios atsakomybės nustatymas nėra šio įstatymo reguliavimo dalykas.
36 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-02-19 Nr.: G-2024-16932 1, 3 Taip pat norėtume pasiūlyti numatyti ir Projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą bei taikymą, t. y. kad „Šis įstatymas įsigalioja 2025 m. liepos 1 d.“ ir
„Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Centras iki
aktus.“ Nepritarti Žr. Komiteto pasiūlymą, kuriame nustatomos naujos datos. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 37 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-06-21 Nr.
G-2024-5623
pritardami Seimo narių pasiūlymų 4 punkte išdėstytiems pasiūlymams, atsižvelgdami į tai, kad:
Laisvės kovos sąjūdžio ir kt. narių skaičius yra tikrai reikšmingai didelis (negalutiniais duomenimis - virš 56 tūkstančių narių),
Centro darbuotojai tiesiogiai žino visus vidinius įstaigos poreikius, pajėgumus, trūkumus bei galimybes, tai būtų kaip „ekspertinis balsas iš vidaus“ – todėl Centras turi turėti svarią, reikšmingą ir stiprią poziciją tokio organo veikloje,
Projekto rengėjų akcentuojama „gerosios valdysenos praktika“,
Teisės instituto, Nacionalinio architektūros instituto ir kitų Vyriausybei / Ministerijoms pavaldžių įstaigų, taip pat – Muziejų asociacijos, Dvarų asociacijos, Leidėjų asociacijos ir kitų bendruomenių /nevyriausybinių organizacijų.
Statistiką (ji pateikiama tik trumpai ir tik palyginimui dėl „skaičių“ ), kad valstybės įmonėse: Turto bankas (240 darbuotojų) - valdyba – 5 nariai, vienas iš jų darbuotojų atstovas, gerosios valdysenos indeksas A; Lietuvos monetų kalykla (46 darbuotojai) - valdyba – 5 nariai, gerosios valdysenos indeksas A;
Investicijų ir verslo garantijos - valdyba – 5 nariai, gerosios valdysenos indeksas +A; Lietuvos radijo ir televizijos centras (148 darbuotojai) - valdyba – 3 nariai, gerosios valdysenos indeksas +A.
G-2024-5623
pritardami Seimo narių pasiūlymų 4 punkte išdėstytiems pasiūlymams, atsižvelgdami į tai, kad:
Laisvės kovos sąjūdžio ir kt. narių skaičius yra tikrai reikšmingai didelis (negalutiniais duomenimis - virš 56 tūkstančių narių),
Centro darbuotojai tiesiogiai žino visus vidinius įstaigos poreikius, pajėgumus, trūkumus bei galimybes, tai būtų kaip „ekspertinis balsas iš vidaus“ – todėl Centras turi turėti svarią, reikšmingą ir stiprią poziciją tokio organo veikloje,
Projekto rengėjų akcentuojama „gerosios valdysenos praktika“,
Teisės instituto, Nacionalinio architektūros instituto ir kitų Vyriausybei / Ministerijoms pavaldžių įstaigų, taip pat – Muziejų asociacijos, Dvarų asociacijos, Leidėjų asociacijos ir kitų bendruomenių /nevyriausybinių organizacijų.
Statistiką (ji pateikiama tik trumpai ir tik palyginimui dėl „skaičių“ ), kad valstybės įmonėse: Turto bankas (240 darbuotojų) - valdyba – 5 nariai, vienas iš jų darbuotojų atstovas, gerosios valdysenos indeksas A; Lietuvos monetų kalykla (46 darbuotojai) - valdyba – 5 nariai, gerosios valdysenos indeksas A;
Investicijų ir verslo garantijos - valdyba – 5 nariai, gerosios valdysenos indeksas +A; Lietuvos radijo ir televizijos centras (148 darbuotojai) - valdyba – 3 nariai, gerosios valdysenos indeksas +A. Universitetuose: VU - turi Konstitucijoje nustatytą autonomiją; akademinių darbuotojų skaičius - 3407, taryba - 11, senatas – 46.
VDU - taryba - 11, senatas – nuo 61 iki 71, struktūra: 10 fakultetų, Švietimo akademija, Žemės ūkio akademija, Užsienio kalbų institutas, VDU Botanikos sodas, 8 departamentai ir kiti neakademiniai padaliniai; 2 savivaldos organizacijos: Studentų atstovybė ir Profesinė sąjunga; 7 viešosios įstaigos. MRU - steigėjas Seimas, darbuotojų apie 650, taryba – 9, senatas – 28, studentų apie 7500; todėl norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Tarybos sudėtį tvirtina Seimas. Taryba sudaroma iš 10 asmenų
ir tremtinių sąjungos, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos, Lietuvos Laisvės kovos sąjūdžio;
genocido ir rezistencijos tyrimo centro;
valstybės istorinės atminties komisijos teikiami asmenys, kurių vieną ši komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rekomendacijas, atrenka iš Seimo mažumos pasiūlytų kandidatų, o kitą – iš Seimo daugumos pasiūlytų kandidatų;
Prezidento;
Vyriausybės. Į Tarybą siūlomi nariai atrenkami juos siūlančių institucijų ir organizacijų nustatyta tvarka. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma skiria Tarybos pirmininką, pirmininko pavaduotoją, sekretorių.“ Nepritarti Komiteto nariai apsisprendė pritarti J. Šiugždinienės pasiūlymui dėl Tarybos sudėties. 38 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-06-21 Nr.
G-2024-5623
punkte išdėstytiems pasiūlymams, norėtume pasiūlyti pakeisti Projekto
išdėstyti taip: ,,3. Tarybos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, atitinkantis Biudžetinių įstaigų įstatymo 15 straipsnio 1-3 dalyse nurodytus reikalavimus. Tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos. Asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neprisipažino Lietuvos Respublikai, kad yra slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis. Tarybos nariai privalo pateikti duomenis apie savo darbą okupacinių, totalitarinių režimų represinėse struktūrose, mokymąsi tų struktūrų mokyklose ir apie bendradarbiavimą su tomis struktūromis, taip pat duomenis apie savo, kaip komunistų partijos vadovaujančių darbuotojų, veiklą. Komunistų partijos vadovaujantiems darbuotojams yra priskiriami Lietuvos komunistų partijos Centrinio komiteto sekretoriai, padalinių vadovai (iki skyrių instruktorių imtinai), rajonų komitetų sekretoriai, padalinių vadovai ir instruktoriai, įmonių ir organizacijų etatiniai partijos sekretoriai. Šie duomenys pateikiami, jų patikrinimo tvarka ir atsakomybė už jų teisingumą nustatoma Centro generalinio direktoriaus nustatyta tvarka. Asmenys, pateikę nurodytus duomenis, negali būti skiriamas Tarybos nariu.“ Nepritarti Šioms nuostatoms jau yra atliepta atsižvelgiant į kitus pasiūlymus. 39 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-06-21 Nr.
G-2024-5623
atkreipti dėmesį, į tai, kad Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje svarstant 2025 metų valstybės biudžeto projektą ir Centrui skirtus asignavimus 2025 metams, juose nėra numatyti asignavimai tokios Tarybos narių veiklai apmokėti. Be to, 2025 metams Centro darbo apmokėjimo fondas paliktas toks pat kaip 2024 metais, nors prognozėse nurodoma, kad vidutiniai atlyginimai 2024 m. kils apie 10 %. Pažymėtina, kad šiuo metu Centro vidutinis atlyginimas sudaro 1700 eurų, nors vidutinis Lietuvos - 2000 eurų, o vidutinis Vilniaus darbuotojo - 2200 eurų iki mokesčių. Todėl patvirtinus Centro Tarybos narių darbo apmokėjimą, iš dalies bus mažinamas kitų Centro darbuotojų apmokėjimas ir dar papildomai reikės atleisti mažiausiai 6 darbuotojus. Realūs pavyzdžiai iš dabartinės praktikos:
1) Centre įsteigtas naujas Partizanų paieškos ir identifikavimo skyrių, kurio veiklai lėšų metinis poreikis 300 tūkst. eurų, tačiau jau 3 metus iš eilės tokiai veiklai skiriama tik po 100 tūkst. eurų; 2) „Desovietizacijos“ (Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas) įstatymo įgyvendinimas – pagal šį įstatymą „Desovietizacijos“ komisija veiklą pradėjo nuo 2023-05-01, tačiau 2023 metais šiai veiklai nebuvo skirta nei 1 euro; 2024 metams Centras šiai veiklai prašė skirti
dar reikia sumokėti komisijos nariams už 2023 m. atliktus darbus. Atsižvelgiant ir į tai, kad Tarybos veikla turi būti patariamojo pobūdžio, Tarybos nariai galėtų dirbti visuomeniniais pagrindais, t. y. nemokant jiems atlygio už dalyvavimą Tarybos posėdžiuose. Be to, jei Taryba patarinės Centrui - todėl jei iš Centro biudžeto bus mokamas atlyginimas Tarybos nariams - reiktų įvertinti ir didelę interesų konflikto galimybę.
Todėl gal būtų galima apsvarstyti galimybę, ar nereikėtų tokiu atveju vadovautis kaip analogija Biudžetinių įstaigų įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi ir tokios patariamosios tarybos nariams mokėti atlyginimą iš Seimo kanceliarijos darbuotojų darbo užmokesčio fondo. Todėl, remdamiesi šiais faktais, norėtume nepritarti Seimo narių pasiūlymų 9 punkte išdėstytiems pasiūlymams ir norėtume pateikti alternatyvius pasiūlymus pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: „12. Tarybos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Seimo kanceliarijai, kuri organizuoja šios Tarybos darbą, teikia jai visą techninę, finansinę bei kitą būtiną pagalbą.“ Arba taip: „12.Tarybos nariai pareigas vykdo visuomeniniais (savanoriškos veiklos) pagrindais“. Nepritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir gautą pasiūlymą, kuriam pritarta, ši dalis yra išdėstyta taip: „Tarybos nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka.“40 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-06-21 Nr. G-2024-5623
pasiūlymų 10 punkto pasiūlymui, norėtume pasiūlytume pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Taryba: Taryba rūpinasi parama Centrui ir teikia Seimui bei Centro generaliniam direktoriui siūlymus ir (ar) nuomonę dėl:
veiklos planų;
tyrimų krypčių įgyvendinimo;
atminties įamžinimo krypties komisijos sudėčių ir jų nuostatų;
tikslų;
veiklos metinės ataskaitos;
generalinio direktoriaus pareigas kandidatūrų sąrašą, organizuoja pretendentų atranką į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas;
Nepritarti Dėl tarybos kompetencijos ir kompetencijų pasidalinimo su Generaliniu direktoriumi yra apsispręsta palikti (atsižvelgiant į kai kurias pastabas) kaip yra siūloma projekte. 41 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-07-02 Nr. G-2024-5902
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nurodyta kas yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, Centras patenka į įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytų asignavimų valdytojų grupę. Lietuvos Respublikos strateginio valymo įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Strateginius veiklos planus tvirtina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai (arba jas teikia tvirtinti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, išskyrus Mokslo ir studijų įstatymą).
Projekte pateikta nuostata prieštarauja Biudžeto sandaros įstatymui, kur asignavimų valdytojai atsakingi už biudžeto valdymą, paskirstymą ir kontrolę bei Strateginio valymo įstatymui ir su šiuo įstatymu nesuderinta. Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 8 straipsnio 1 dalies 2 punktą siūlome išdėstyti taip: „2) Teikia išvadą dėl Centro ilgalaikio strateginio veiklos plano, ir metinio veiklos plano, atlieka jų įgyvendinimo priežiūrą;“ Nepritarti Dėl Tarybos kompetencijų apsispręsta ir pritarta P.Kuzmickienės (ir grupės Seimo narių) pasiūlymui. 42 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-07-02 Nr. G-2024-5902
Siekiant išvengti asmens duomenų atskleidimo, siūlome pakeisti Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 8 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: ,,6) Centro generalinio direktoriaus siūlymu teikia išvadą dėl Centro biudžeto paskirstymo aprašo projekto. Tarybos prašymu Centro generalinis direktorius pateikia nuasmenintus Centro finansinius dokumentus ir ataskaitas;“ Nepritarti Dėl Tarybos kompetencijų apsispręsta ir pritarta P.Kuzmickienės (ir grupės Seimo narių) pasiūlymui. 43 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-07-02 Nr. G-2024-5902
Galiojančioje Centro įstatymo redakcijoje yra nurodyta, kad Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Vyriausybė, komisiją techniškai aptarnauja Centras.
Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad „Administracinis reglamentavimas – viešojo administravimo subjektų veikla rengiant įstatymų ir kitų norminių teisės aktų projektus ir priimant norminius administracinius aktus.“ Šio straipsnio 18 ir 20 dalyje apibrėžtas viešojo administravimo turinys bei subjektas. Minimo įstatymo 6 straipsnyje nurodytos viešojo administravimo sritys, tarp jų ir administracinis reglamentavimas. Siūlytume įvertinti ar būtina Tarybai suteikti viešojo administravimo įgaliojimus ir atitinkamai jų veiklą grįsti ir Viešojo administravimo įstatymu. Siūlytume Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 8 straipsnio 1 dalies 9 punkto „Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus“ atsisakyti ir Centro nuostatuose įtvirtinti: „Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Centro generalinis direktorius. Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisiją techniškai aptarnauja Centras“. Nepritarti Dėl Tarybos kompetencijų apsispręsta ir pritarta P.Kuzmickienės (ir grupės Seimo narių) pasiūlymui. 44
gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2024-07-02 Nr. G-2024-590221 Norėtume atkreipti dėmesį, į tai, kad 2024 metais lėšos Tarybos narių veiklai apmokėti nėra numatytos.
Centro darbo apmokėjimo asignavimai 2024 metams pilnai išdalinti ir paskirstyti, todėl apmokėti Tarybos narių ir Tarybą aptarnaujančių darbuotojų darbą 2024 metais nėra jokių galimybių, be to iš 2024 m. asignavimų buvo sumokėta neplanuotos išlaidos Viešųjų objektų atitikties totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų propagavimo juose draudimui vertinimo tarpinstitucinei komisijai už darbus 2023 metais, kadangi priimant įstatymą, šios komisijos darbo apmokėjimui 2023 metais asignavimų nebuvo skirta visai. Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje svarstant 2025 metų valstybės biudžetą ir Centrui skirtus asignavimus 2025 metams, juose taip pat nėra numatyti atitinkami asignavimai, tačiau Seime svarstant 2025 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, yra galimybė tai įvertinti. Atsižvelgiant į tai, siūlome Projekto 2 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2
dalį, įsigalioja 2025 m. sausio 1 d.“ Nepritarti Komitetas apsisprendė ir siūlo kitas datas. Žiūrėti Komiteto pasiūlymą. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28 I Argumentai: Sąvoką „genocidas“ pavadinime būtina palikti, nes niekas nepaneigs, kad Sovietų Rusija, o vėliau SSRS siekė okupuoti, o vėliau
Be to, nacių vykdytas Lietuvos gyventojų (daugiausiai žydų) žudymas-holokaustas (1941-1944) yra genocidas. 2019 m. kovą Europos Žmogaus Teisių Teismas (EŽTT) Strasbūre (Prancūzija) paskelbė sprendimą byloje Drėlingas prieš Lietuvą. Teismas pripažino, kad Lietuvos teismai teisėtai nuteisė pareiškėją prisidėjus vykdant genocidą prieš Lietuvos partizanus – A. Ramanauską „Vanagą“ ir jo sutuoktinę B. Mažeikaitę „Vandą“. EŽTT pažymėjo, kad pareiškėjo S. Drėlingo byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas detaliai pagrindė, kad Lietuvos partizanai „buvo reikšminga lietuvių tautos kaip nacionalinės, etninės grupės dalis”. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, be kita ko, pažymėjo, kad SSRS represijos buvo nukreiptos prieš aktyviausią ir reikšmingiausią lietuvių tautos dalį, apibrėžtą nacionaliniais ir etniniais požymiais. Pagal Jungtinių Tautų Generalinėje Asamblėjoje
baudimo už jį (kaip tarptautinė sutartis įsigaliojo 1951, iki 2004 ratifikavo
siekiama sunaikinti visą (ar dalį) tautą, etninę, rasinę ar religinę grupę – jų narių žudymas, sunkus kūno ar psichikos žalojimas, gyvenimo sąlygų kūrimas siekiant sunaikinti šias grupes (ar jų dalį), priemonių, kuriomis siekiama mažinti jų vaikų gimstamumą, taikymas arba prievartinis jų vaikų priskyrimas kitai grupei.
„Genocido“ sąvokos atsisakymas pavadinime niekaip
nedera ir su nacių vykdytu žydų žudymu – holokaustu. Be to, dabartinio Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro reforma neturėtų siaurinti istorinių tyrimų spektro, apsiribojant 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos laikotarpiu. Siūloma keisti Projekto pavadinimą atsižvelgiant į tai, kad Lietuva ar jos teritorijos dalis per savo nepriklausomybės laikotarpį XX amžiuje buvo okupuota ne tik totalitarinių, bet ir autoritarinių režimų. Būtent 1918-1923 metų Lietuvos nepriklausomybės kovos, vėliau įvykusi 1920-1939 metų Vilniaus krašto okupacija ir aneksija privalo išlikti Centro tyrimų objektu. Šios kovos yra Lietuvos valstybės istorijos, tautinio pasididžiavimo, rezistencijos ir tapatybės politikos dalis. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatymas“ Nepritarti Po daugelio gautų pasiūlymų svarstymo ir diskusijų projekto iniciatoriai atsisakė sumanymo keisti įstatymo pavadinimą.
2 Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-281 B Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą preambulę ir ją išdėstyti taip:
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai pripažintomis nuostatomis ir smerkdamas nusikaltimus taikai, agresiją, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui; konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos nepriklausomybės kovų ir pasipriešinimo istorija apima laikotarpį nuo 1918 m. vasario 16 d. ir tęsiasi iki 1990 kovo 11 d.; pažymėdamas, kad 1920 – 1939 m. Vilniaus kraštas buvo Lenkijos okupuotas ir aneksuotas; konstatuodamas, kad 1939–1945 m.
Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos; primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, fizinis ir kultūrinis genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu; pabrėždamas, kad totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves; pripažindamas, kad totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė; pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir jie turi būti deramai pagerbti, o jų atminimas tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas; siekdamas sudaryti sąlygas tirti totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus; siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1918
Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos; primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, fizinis ir kultūrinis genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu; pabrėždamas, kad totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves; pripažindamas, kad totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė; pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir jie turi būti deramai pagerbti, o jų atminimas tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas; siekdamas sudaryti sąlygas tirti totalitarinių ir autoritarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus; siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1918
Komiteto nariai apsisprendė:
daliai, kuria siūlomas kitas įstatymo pavadinimas Balsavimo rezultatai: Bendru sutarimu 2.
Nepritarti žodžių fizinis ir kultūrinis, bei ir autoritarinių įrašymui (šiuos žodžius išbraukiant ir kitose teksto vietose). Balsavimo rezultatai:
žodžio “okupuotas” įrašymui kalbant apie Vilniaus kraštą 1920-1939 m. (šį žodį išbraukiant ir kitose teksto vietose). Balsavimo rezultatai:
Atsižvelgiant į tai, naujai išdėstytų Centro veiklos uždavinių straipsnyje, 1 d. 1 p. b papunktį išdėstyti taip:
„b) 1920-1939 m. Vilniaus krašto okupacijos ir aneksijos, okupacinio režimo vykdytos
politikos bei pasipriešinimo jai laikotarpiu ir pasipriešinimo jai laikotarpiu;“3 Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro teisinį statusą, jo veiklos tikslą ir uždavinius, valdymą ir finansavimą. Nepritarti Kadangi pritarta V. Juozapaičio (ir grupės Seimo narių) pasiūlymui dėl naujos redakcijos įstatymo pavadinimo keitimo, grąžinant ankstesnį įstatymo pavadinimą. 4 Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro teisinis statusas“ Nepritarti Kadangi pritarta V. Juozapaičio (ir grupės Seimo narių) pasiūlymui dėl naujos redakcijos įstatymo pavadinimo keitimo, grąžinant ankstesnį įstatymo pavadinimą.
5 Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28
Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro reforma neturėtų siaurinti istorinių tyrimų spektro, apsiribojant 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos laikotarpiu. Siūlomas projektas neturėtų nutylėti XX a. pirmos pusės Lietuvos istorijos iki 1940 m., Lietuvos gyventojų fizinio ir kultūrinio genocido, Lietuvos herojų pasipriešinimo kelioms okupacijoms vienu metu. Nuo 1919 m. tos pačios valstybės ir kartais net to paties asmens (J. Stalino ir kitų) vadovaujami okupantai Lietuvoje įvykdė nusikaltimus, todėl ši Lietuvos istorija turi būti tiriama ir prieš 1940 metus, ir po jų. 1918-1923 metų Lietuvos nepriklausomybės kovų ir rezistencijos laikotarpis, kurio metu siekta ištrūkti iš okupacinių pančių, ginklu kovoti dėl nepriklausomos Lietuvos. Šis Lietuvos istorijos laikotarpis negali būti užmirštas ir jo tyrimai bei rezultatai būtini ne tik siekiant atskleisti nepriklausomybės kovų detales, bet ir stiprinant tautinę tapatybę, pasididžiavimą Tautos darbais. 1919-1930 m. Lietuvos valstybė už nuopelnus ginant Tėvynę ir pasipriešinimą okupantams apdovanojo karius, partizanus, neginkluoto pasipriešinimo dalyvius. Negalime ignoruoti svarbių XX a. pradžios įvykių Lietuvos istorijoje, kuriuos būtina tirti ir išryškinti. Pavyzdžiui, Lenkijos nacionalinės atminties institutas tiria nusikaltimus, padarytus lenkų tautai nuo 1917 m. iki 1990 m. 1920-1939 m. Lietuvos valstybė prarado Vilniaus kraštą, kuris buvo okupuotas Lenkijos. Šis Vilniaus krašto ir Vilniaus – ilgaamžės istorinės Lietuvos sostinės – okupacinis laikotarpis privalo būti tyrimų objektu.
Lenkijos okupacijos metu buvo vykdoma priverstinė polonizacija. uždaromos kultūrinės ir švietimo įstaigos, naudojamos kitos brutalios-okupacinės priemonės. Iš pradžių lietuviai už vaikų leidimą į lietuviškas mokyklas, draudžiamą spaudą, tariamą perversmų organizavimą, o vėliau – už antirinkiminę agitaciją ir atsisakymą balsuoti buvo gaudomi, baudžiami baudomis ir įkalinimu, prievarta vedami į rinkimus. Vėliau (1921 m. sausį) – priverstinai tremiami į nepriklausomos Lietuvos teritoriją. Represinės priemonės atitiko militarinio režimo pobūdį, kuris dar sugriežtėjo 1921 m. sausį įvedus nepaprastąją padėtį. Okupaciją, su J. Pilsudskio pritarimu, įvykdęs L. Želigovskis valdė dekretais, kol galiausiai 1921 m. lapkritį paskelbė 1922 m. sausį įvyksiant „demokratinius rinkimus“. Jų demokratiškumą geriausiai apibūdina specialus dekretas, numatęs metus kalėjimo už agitaciją nedalyvauti rinkimuose. Viešais pareiškimais, publicistika, visuotiniu
„Vilniaus Seimo“ rinkimų boikotu ir kitais būdais Vilniaus krašto lietuviai
skelbė savo nepritarimą įvykdytos okupacijos padarinių įteisinimui. Tos pačios pozicijos laikėsi ir visos kitos krašto tautinės mažumos, beveik vieningai nedalyvavusios rinkimuose į „Vilniaus Seimą“. Visgi 1922 m. išrinktas „Vilniaus Seimas“ jau po dviejų mėnesių pasiprašė, kad „Vidurio Lietuva“ būtų prijungta prie Lenkijos. Lenkija, pati būdama šios inkorporacijos autore, sutiko, ir Vilnius su visa Pietryčių Lietuva tapo Lenkijos provincija. Taigi būtina toliau tirti ir domėtis 1920 – 1939 m. Vilniaus krašto okupaciniu laikotarpiu, kuris privalo būti Lietuvos Respublikos okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų objektu. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras (toliau – Centras) – biudžetinė įstaiga, vykdanti totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą). yra valstybės biudžetinė įstaiga, tirianti visas genocido bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų apraiškas, 1918-1923 m. Lietuvos nepriklausomybės kovas, 1920–1939 m. Vilniaus krašte Lenkijos okupacinio režimo vykdytą politiką bei pasipriešinimo jai procesus, Lietuvos gyventojų persekiojimą okupacijų metais, taip pat ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo okupacijoms procesus, Lietuvos komunistų partijos, komunizmo ir nacizmo nusikaltimus, 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytą agresiją ir jos padarinius, inicijuojanti genocido organizatorių ir vykdytojų veiksmų teisinį įvertinimą. Centras koordinuoja kitų institucijų atliekamus šiame įstatyme apibrėžtos srities tyrimo darbus.“ Nepritarti Nėra tikslinga aprašant statusą vardinti visas vykdomas veiklas ir tikslus, kurie yra išdėstyti kituose punktuose. 6 Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28
Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu
„Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų Okupacijų, gyventojų
genocido ir rezistencijos tyrimų centras“. Nepritarti Kadangi pritarta V. Juozapaičio (ir grupės Seimo narių) pasiūlymui dėl naujos redakcijos įstatymo pavadinimo keitimo, grąžinant ankstesnį įstatymo pavadinimą.
7 Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28
Lietuvos okupacijų laikotarpis ir Lietuvos rezistencija XX amžiuje apima ilgesnį laikotarpį nei tik totalitarinių režimų okupacijas ir pasipriešinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome nesiaurinti Centro tyrimų veiklos apimties ir šios veiklos tikslo. Pasiūlymas: „4 straipsnis. Centro veiklos tikslas
autokratinių režimų okupuotoje Lietuvoje Lietuvos okupacijų laikotarpiu ir Lietuvos pasipriešinimo (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) pažinimas ir įvertinimas taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus.“ Nepritarti Atsižvelgiant į priimtus kitus pasiūlymus ir sprendimus dėl šio straipsnio, šiam siūlymui nepritarta. 8 Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28
Argumentai: Lietuvos okupacijos, Lietuvos rezistencijos ir išsivadavimas XX amžiuje apima ilgesnį laikotarpį nei tik totalitarinių ir autokratinių režimų okupacijas ir Lietuvos pasipriešinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome praplėsti Centro veiklos uždavinius. Lietuvos Respublikos kovoje už savo Laisvę ir Nepriklausomybę, 1918-1923 metais būta daug sunkių momentų, kovos, rezistencijos. Atsikuriančiai Lietuvos valstybei teko kovoti su Sovietų Rusijos vadovaujamais bolševikais, Bermonto Avalovo kolčiakininkais – bermontininkais, Želigovskio “maištininkų” daliniais, įvairiais perversmininkais ir plėšikaujančiais susibūrimais. Didelę reikšmę Lietuvos gynyboje suvaidino ir partizanai, šauliai, pogrindžio organizacijos okupuotose teritorijose, todėl centro darbas neabejotinai turi apimti ir šį laikotarpį. Lietuvos rezistentai aiškiai suvokė savo kovos tęstinumą.
Taip pat paminėtinos ir kruvinos kovos demarkacinėje zonoje, palikusios daug randų ir šiuolaikinėje Lietuvos visuomenėje. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: “5 straipsnis. Centro veiklos uždaviniai
ir istorinio teisingumo atkūrimas okupacinių režimų ir Lietuvos rezistencijos laikotarpiais. 1) vykdyti mokslinius tyrimus ir sklaidą:
a) 1918-1923 m. vykusių Lietuvos nepriklausomybės kovų laikotarpiu;
b) 1920-1939 m. Vilniaus krašto okupacijos ir aneksijos, okupacinio režimo vykdytos politikos bei pasipriešinimo jai laikotarpiu;
a) c) 1918
d) 1944
b) e) totalitarinių ir autoritarinių režimų, nacių ir Lietuvos komunistų partijos veikimo prieš Lietuvos visuomenę, Lietuvos gyventojų persekiojimą sovietų ir nacių okupacijos metais ir Lietuvos visuomenės priešinimosi totalitarinių režimų veikimui Lietuvoje ir užsienyje Lietuvos ribų laikotarpiais;
c) f) Lietuvos išsivadavimo iš totalitarinių ir autoritarinių režimų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytos agresijos ir jos padarinių laikotarpiais;“ Pritarti iš dalies Atsižvelgiant į tai, kad preambulėje atsisakyta žodžio okupacija koreguotinas ir šio pasiūlymo b papunktis. Pasiūlymas: „b) 1920-1939 m.
Pasiūlymas:
„b) 1920-1939 m. Vilniaus krašto okupacijos ir
aneksijos, okupacinio režimo vykdytos politikos bei pasipriešinimo jai laikotarpiu ir pasipriešinimo jai laikotarpiu;“9 Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28
Pagal šio įstatymo projekto 6 str. 3 dalį, Centrui vadovauja generalinis direktorius – valstybės pareigūnas. Šiais pasiūlymais siekiama, kad Centro generalinis direktorius, kaip įstaigos vadovas ir tiesiogiai Seimui atskaitingas valstybės pareigūnas, prisiimtų atsakomybę vadovauti Centro veiklai, o Centro Taryba atitinkamai būtų kolegialus Centro valdymo patariamasis organas. Siūlome išbraukti Projekto 6 str. 2 dalį kaip perteklinę ir neapibrėžtumą dėl Centro valdymo keliančią formuluotę. Pasiūlymas:
Išbraukti Įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnio 2 dalį:
„6 straipsnis. Centro valdymas ir struktūra
direktorius ir Totalitarinių režimų tyrimų centro taryba (toliau – Taryba).“ Nepritarti Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, steigiant kolegialų Centro valdymo organą – Taryba, kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų, turinčių nustatytų krypčių mokslo išsilavinimą bei patirtį. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. Naujai siūlomas valdymo organas – Taryba, dalinasi kompetencijomis tik tam tikrose srityse, kurios apibrėžtos naujos redakcijos įstatymo projekte 8 str. Tuo tarpu biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija apibrėžta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 str.
Papildomai pažymėtina, jog LR biudžetinių įstaigų įstatymas nenumato draudimų įstaigai turėti kolegialių valdymo organą. Kolegialaus organo valdysena yra galima vadovaujantis LR biudžetinių įstaigų įstatymo 1 str. 2d. bei atsižvelgus į Centro veiklos išskirtinumą ir specifiką. 10 Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28
Siūloma neatsisakyti ankstesnio teisinio reglamentavimo ir nepritarti Centro valdymo decentralizacijos siekiui. Reikalingas valstybinis-sisteminis požiūris į Lietuvos istoriją ir istorijos politiką, todėl Seimas negali šalintis atsakomybės, kas eis Centro generalinio direktoriaus pareigas ir bus atsakingas už Centro planus ir veiklos kryptis. Tarybos organizacinis pobūdis, veiklos ribos ir sudarymo tvarka lemia, kad Taryba de facto tampa Centrui vadovaujančia struktūra, perimančia Seimo atsakomybes. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
pareigūnas. Kandidatus Centro generalinio direktoriaus pareigoms atrenka ir Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui teikia Taryba, savo išvadoje motyvuotai pagrįsdama teikiamų kandidatų tinkamumą Centro generalinio direktoriaus pareigoms. Centro generalinį direktorių 5 metų kadencijai į pareigas skiria ir iš jų atleidžia Lietuvos Respublikos Seimas Seimo Pirmininko teikimu. Tas pats asmuo į Centro generalinio direktoriaus pareigas skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Nepritarti Taryba padeda atrinkti kandidatus ir juos pasiūlo Seimo Pirmininkui ir neperima Seimo Pirmininko teisės teikti kandidatą Seimui.
11 Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28
Perteklinis Centro Tarybos vaidmuo, skiriant laikiną Centro direktorių, kuris nereikalingas, jei yra nustatyta, kad yra reikalingas Seimo valdybos pritarimas. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Centro generalinis direktorius, kurio
kadencija pasibaigusi, šias pareigas laikinai eina tol, kol paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius. Kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta ir jis negali laikinai eiti šių pareigų, iki paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius, šias pareigas laikinai eina Tarybos paskirtas, esant Seimo valdybos pritarimui, Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
Pritarti iš dalies ir dėstyti taip: ,,Centro generalinis direktorius, kurio kadencija pasibaigusi, šias pareigas laikinai eina tol, kol paskiriamas naujas Centro generalinis direktorius. Kai Centro generalinio direktoriaus įgaliojimai nutrūksta anksčiau laiko, šias pareigas laikinai eina Tarybos paskirtas pasiūlytas, esant Seimo valdybos pritarimui, Centro valstybės tarnautojas ar darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį.“12 Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 6 straipsnio 13 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „13. Prie Centro veikia:
kolegiali patariamoji juridinio asmens teisių neturinti institucija, teikianti Centrui išvadas dėl karių savanorių, laisvės kovų dalyvių ir asmenų, nukentėjusių nuo 193918–1990 m. okupacijų ir 1990–1991 m.
SSRS vykdytos agresijos atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, teisinio statuso pripažinimo. Komisijos sudėtį ir jos nuostatus Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro generalinis direktorius Taryba. Komisiją sudaro du Centro atstovai (komisijos pirmininkas ir jo pavaduotojas, turintys aukštąjį universitetinį istorijos arba teisės studijų krypties išsilavinimą arba ne mažesnę kaip 3 metų darbo viešajame sektoriuje patirtį), po vieną atstovą iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos. Komisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Komisiją techniškai aptarnauja Centras. Komisijos veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, skiriamų Centrui.“ Nepritarti Šis pasiūlymas nėra šio įstatymo dalykas, nes laikotarpius reguliuoja kiti teisės aktai. Pasiūlyme minima Komisija veikia pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą nutarimą „Dėl Asmenų, nukentėjusių nuo 1939-1990 metų okupacijų, teisinio statuso pripažinimo, pažymėjimų išdavimo bei jų apskaitos nuostatų patvirtinimo“, todėl šio įstatymo rėmuose nėra svarstoma apie chronologijos keitimą. Balsavimo rezultatai:
Pritarta bendru sutarimu. 13 Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnio 13 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Centro valdymas ir struktūra
13.
Prie Centro veikia:
2) Fondas „Atmintis“ (toliau – Fondas). Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Centro kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja yra Vyriausybė. Fondas veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Fondo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, pelno, gauto iš leidybos, labdaros ir paramos lėšų ir kitų teisėtai gautų lėšų. Fondo tikslas yra finansuoti XX a. Lietuvos nepriklausomybės kovų, totalitarinių (komunistinių ir nacistinių) bei kitų okupacinių režimų vykdytos nusikalstamos veiklos, genocido Lietuvos Respublikosje okupacijų laikotarpio tyrimus ir jų leidybą, Lietuvos ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms, SSRS okupacinio režimo ir Lietuvos komunistų partijos nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir išsivadavimo procesų Lietuvoje tyrimus, memorializaciją (įamžinimą). Finansuojamos veiklos atrenkamos viešo konkurso būdu. Fondo vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių
nustato Fondo savininkas., atsižvelgdamas į Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybos pateiktas kandidatūras ir siūlymus. Į Fondo direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį savo veiklos srityje. Centras teikia Fondui visą reikiamą informaciją, techninę ir organizacinę pagalbą.“ Nepritarti Atsižvelgus į Vyriausybės išvadą ir P. Kuzmickienės pasiūlymą, šis pasiūlymas nebeaktualus. 14 Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28
Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „7 straipsnis.
pasibaigimo pagrindai
Siūloma, kad Taryba būtų kolegialus Centro valdymo organas. 15 Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28
Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7 straipsnis. Taryba, jos sudarymo tvarka, įgaliojimų pasibaigimo
pagrindai
reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinio laipsnio išsilavinimą arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą savo profesinės veiklos srityje ir (ar) vadovavimo patirties savo profesinės veiklos srityje. Tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos. Asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra neprisipažino Lietuvos Respublikai slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis.“ Pritarti iš dalies Žiūrėti Komiteto pasiūlymą, kur siūloma papildyti nuostata, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos taip pat jei priklausė komunistų partijai. Balsavimo rezultatai:
16 Audronius Ažubalis, Kazys Starkevičius, Rima Baškienė, Andrius Kupčinskas, Justinas Urbanavičius, 2023-12-28
Argumentai: Nors Seimas tvirtinta Centro Tarybos sudėtį, Seimui už Centro veiklą tiesiogiai atskaitingas yra Centro vadovas, generalinis direktorius.
Centro generaliniam direktoriui, kaip įstaigos vadovui, patikėta atsakomybė vadovauti Centro veiklai. Be to, Centro Tarybos atsakomybės yra ekspertinio-patariamojo pobūdžio, bet ne Centro priežiūros ir jo veiklos organizavimo ir planavimo. Atsižvelgiant į tai, nėra teisinga ir efektyvu Centro generalinio direktoriaus atsakomybės sritis perleisti Centro Tarybai, todėl siūlome šias pataisas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 8 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1. Taryba:
1) Rengia Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą ir teikia Centro generaliniam direktoriui, kuris jį tvirtina Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą;
2) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina rengia rekomendacijas Centro ilgalaikiusams strateginiusams veiklos planusams ir teikia pasiūlymus metinįiam veiklos planąui;
3) teikia siūlymus Centro generaliniam direktoriui ir Seimui dėl Centro veiklos ir valdymo, dėl mokslinių ir taikomųjų tyrimų krypčių įgyvendinimo;
4) svarsto pateikia nuomonę dėl Centro generalinio direktoriaus teikiamąos Seimui Centro veiklos metinęės ataskaitąos. Nepritarus Centro veiklos metinei ataskaitai, teikia Seimui Centro generaliniam direktoriui siūlymus dėl Centro valdymo ir veiklos gerinimo;
5) teikia siūlymus Centro generalinioam direktoriausui dėl teikimu tvirtina Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašąo ir teikia pastabas ir siūlymus dėl šių reikalavimų įgyvendinimo;
6) teikia siūlymus Centro generalinioam direktoriausui dėl siūlymu tvirtina Centro biudžeto paskirstymo aprašąo.
Tarybos prašymu Centro generalinis direktorius privalo gali pateikti Centro finansines ataskaitas;
7) tvirtina teikia siūlymus dėl atrankos į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašąo;
8) skelbia ir organizuoja pretendentų atranką į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas;
9) teikia siūlymus Centro generalinioam direktoriausui dėl teikimu tvirtina Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtįies ir jos nuostatusų;
10) teikia siūlymus Centro generalinioam direktoriausui dėl teikimu tvirtina Centro Mokslo krypties komisijos sudėtįies ir jos nuostatusų. Nepritarti Įstatymo projektu siūloma pakeisti Centro valdymą, steigiant kolegialų Centro valdymo organą – Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybą (toliau – Taryba), kuri bus sudaryta iš visuomenės ir mokslo veikėjų, turinčių ekspertinių žinių ir vadybinės patirties. Taryba tvirtins Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą, Centro ilgalaikius strateginius ir metinius veiklos planus, taip pat priims sprendimus ir dėl kitų jos kompetencijai priskirtų klausimų. Tarybos steigimo būtinybė buvo paminėta Seimo valdybos 2021 m. vasario 10 d. sudarytai darbo grupei nagrinėjant susidariusią situaciją Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centre. Centras ir toliau bus atskaitingas Seimui, o įstatymo projekte siūloma Taryba – kolegialus organas padės užtikrinti Centro efektyvesnį ir skaidresnį valdymą. Tarybos funkcijų išskyrimas įstatymo projekte nurodo tik tai, kokiose srityse kolegialiai veiks Taryba.
Centro direktoriaus kompetencija ir atskaitomybė jau aptarta Biudžetinių įstaigų įstatymo 11 straipsnyje, o specialiai šiuo įstatymo projektu reguliuojamos kompetencijos yra aptartos prie Tarybos kompetencijos (Įstatymo projekto 8 straipsnis). Papildomai pažymėtina, kad Centro nuostatai detalizuoja direktoriaus funkcijas. Naujos redakcijos projekto vienas iš tikslų buvo suformuoti ne patariamąjį organą, o kolegialų dėl to, kad pagal dabartinę įstatymo redakciją ir nuostatus Centre galėjo formuotis patariamosios darbo grupės, tačiau šios neatliko efektyvaus darbo. Remiantis Lietuvos Mokslo Tarybos ekspertiniu vertinimu kolegialus organas, sudarytas iš įvairių mokslo atstovų spektro padės Centre generuoti naujas idėjas. Išorinių ekspertų dalyvavimas taip pat suteiks galimybę Centrui gauti daugiau naujų įžvalgų, kritinio mąstymo, kuris ypatingai svarbus gerinant Centro mokslinių tyrimų ir veiklos kokybę. Taip pat kolegialaus organo pagalba Centre bus daugiau dėmesio nei iki šiol skiriama strateginiams ir metiniams planams, nes šiuo metu institucijoje pasigendama kryptingos ir sistemingo veikimo, orientuoto į ilgalaikius tikslus ir poveikį. Taip pat siūlomas kolegialus organas funkcionuos ne tik kaip Centro valdymo organas, bet ir talkins Centrui akademiniais klausimais. Atsižvelgus į tai, siūloma pritarti P. Kuzmickienės ir kt. SN 36 pasiūlymui ir dėstyti taip: ,,1.
Taryba:
1) Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą;
2) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro ilgalaikįus strateginįus veiklos planusą ir metinį veiklos planą, atlieka jų įgyvendinimo kontrolę;
3) nustato Centro generaliniam direktoriui metinius veiklos tikslus ir prižiūri jo veiklą; 3)4) teikia siūlymus Centro generaliniam direktoriui ir Seimui dėl Centro veiklos ir valdymo, dėl mokslinių ir taikomųjų tyrimų krypčių įgyvendinimo; 4)5) svarsto Centro generalinio direktoriaus teikiamą Centro veiklos metinę ataskaitą. Nepritarus Centro veiklos metinei ataskaitai, teikia Seimui siūlymus dėl Centro valdymo ir veiklos gerinimo; pateikia nuomonę dėl Centro generalinio direktoriaus teikiamos Centro veiklos metinės ataskaitos; 5)6) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašą ir teikia pastabas ir siūlymus dėl šių reikalavimų įgyvendinimo specialiuosius reikalavimus į Centro padalinių vadovų pareigas priimamiems asmenims; 6)7) Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro biudžeto paskirstymo aprašą. Tarybos prašymu Centro generalinis direktorius privalo pateikti Centro finansinesius dokumentus ir ataskaitas; 7)8) tvirtina atrankos į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašą; 8)9) skelbia ir organizuoja vykdo pretendentų atranką į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas; 9)10) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus;
10) 11) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro Mokslo krypties komisijos sudėtį ir jos nuostatus.”17 Valdas Rakutis, 2024-03-08 I Argumentai: Siūloma keisti Projekto pavadinimą atsižvelgiant į ilgą Lietuvos laisvės kovų istoriją, kurios metu buvo kovojama ne tik su totalitariniais, bet ir su autoritariniais bei monarchiniais režimais.
1918-1920 metais vykusios Lietuvos nepriklausomybės kovos ir po to sekusi 1920-1939 metų okupacija turi išlikti Centro tyrimo objektu, o 1795-1918 metų Rusijos ir Vokietijos imperijų okupacijos laikotarpis turi būti įtrauktas į tyrimo objektų sąrašą. Nevalia nei vieno šių laikotarpių išbraukti iš tyrimo objektų sąrašų, kadangi visi jie yra nepaprastai svarbūs modernios Lietuvos valstybės raidai ir yra aktuali tapatybės ir istorijos politikos sudedamoji dalis. Manome, kad laisvės kovų sąvoka tinkamai apjungia visus šiuos laikotarpius, neskirstydama okupantų pagal jų valdžios režimų pobūdį. Taip pat ji apjungia tiek ginkluotą, tiek neginkluotą rezistenciją ir skamba labiau įkvepiančiai už dabartinį Centro pavadinimą, šnekamojoje kalboje vadinamą tiesiog genocido centru. Nors suprantame, kad totalitarinių režimų okupacijos ir rezistencijos prieš juos tyrimai dėl nusikaltimų masto reikalaus daugiau tyrėjų dėmesio nei ankstesni laikotarpiai, nemanome, kad Centras turėtų pernelyg griežtai susiaurinti savo istorinių tyrimų spektrą ir atsisakyti reikšmingo 1795-1939 m. laisvės kovų laikotarpio tyrimų.
Pasiūlymas: Pakeisti Centro nuostatų projekto siūlomą Centro pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų
centro nuostatai“
18 Valdas Rakutis, 2024-03-08 B Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekte siūlomą preambulę ir ją išdėstyti taip:
Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis tarptautinės bendrijos visuotinai pripažintomis nuostatomis ir smerkdamas nusikaltimus taikai, agresiją, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui; konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos laisvės kovų istorija apima laikotarpį nuo 1795 spalio 24 d. ir tęsėsi iki 1993 rugpjūčio 31 d.; primindamas, kad 1795 spalio 24 d., įvykus trečiajam Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Lietuva neteko savo nepriklausomybės, o dabartinė Lietuvos teritorija buvo okupuota Prūsijos karalystės ir Rusijos imperijos, o okupacija tęsėsi iki pat 1918 vasario 16 d.; pažymėdamas, kad 1920 – 1939 m. Vilniaus kraštas buvo Lenkijos okupuotas ir aneksuotas; konstatuodamas, kad 1939–1945 m.
Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos; primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu; pabrėždamas, kad okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves; pripažindamas, kad okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė; pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir jie turi būti deramai pagerbti, o jų atminimas tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas; siekdamas sudaryti sąlygas tirti okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus; siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1944–1953 m. partizaninio karo, neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga; pripažindamas, kad mokslinių tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir tai, kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją; pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būti tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir istorinę medžiagą bei dokumentus, liudytojų, dalyvių ir aukų parodymus bei prisiminimus ir tai, kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi, priima šį įstatymą.
Lietuvos Respublika (įskaitant Klaipėdos kraštą) ir jos teritorijos dalys buvo okupuotos ir aneksuotos nacionalsocialistinės Vokietijos; primindamas, kad Lietuvos Respublika 1940–1941 m., 1944–1990 m. buvo okupuota ir aneksuota SSRS ir tai, kad okupacinė kariuomenė iš Lietuvos buvo išvesta 1993 m. rugpjūčio 31 d.; konstatuodamas, kad Lietuvos gyventojų holokaustas, genocidas, tremtys ir kiti nusikaltimai žmoniškumui, karo nusikaltimai, politinės ir kitos represijos buvo vykdomos okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu; pabrėždamas, kad okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas (rezistencija), organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas, disidentiniai ir visuomeniniai judėjimai, kuriais buvo siekiama atkurti Lietuvos nepriklausomybę, ir kova už žmogaus teises ir laisves, taip pat tai, kad 1990–1993 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę iki tol, kol nebuvo išvesta okupacinė kariuomenė, įvairiomis formomis vyko organizuotas ir neorganizuotas civilių pasipriešinimas ir kova už žmogaus teises ir laisves; pripažindamas, kad okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje vyko kolaboravimas ir kitoks įvairaus lygio bendradarbiavimas su okupaciniais režimais ir kad reikalinga išsami šio bendradarbiavimo ir poveikio Lietuvos visuomenei istorinė analizė; pabrėždamas, kad daug Lietuvos gyventojų žuvo kovodami už laisvę arba tapo holokausto, genocido, tremčių ar kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų aukomis ir jie turi būti deramai pagerbti, o jų atminimas tinkamai įamžintas ir užtikrintas istorinės atminties perimamumas, praeities pavyzdžiais paremtas pilietiškumo ir visuomenės atsparumo ugdymas; siekdamas sudaryti sąlygas tirti okupacinių totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu įvykdytus nusikaltimus, Lietuvos gyventojų pasipriešinimo (rezistencijos) okupaciniams režimams, kolaboravimo ir kitokio įvairaus lygio bendradarbiavimo su okupaciniais režimais procesus ir juos ištirti, įvertinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos gyventojų holokausto ir genocido organizatorius ir vykdytojus bei kitų nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų organizatorius ir vykdytojus; siekdamas išsaugoti, įamžinti Lietuvos gyventojų tremčių, kalinimo, holokausto, genocido, žudynių ir pasipriešinimo (rezistencijos) laikotarpį reprezentuojančias vietas, skirtas supažindinti su 1944–1953 m. partizaninio karo, neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) ir Lietuvos gyventojų tremčių ir kalinimo istorija, ir užtikrinti aktyvią ir veiksmingą istorinės atminties sklaidą ir tinkamą visuomenės, ypač jaunimo, supažindinimą su vertinga istorine medžiaga; pripažindamas, kad mokslinių tyrimų laisvė yra visuotinė teisė ir bendrasis gėris ir tai, kad būtina tirti, kaupti, sisteminti, saugoti ir atverti visuomenei su totalitarinių režimų okupacijomis susijusius dokumentus, šaltinius, liudijimus, prisiminimus ir sakytinę istoriją; pabrėždamas, kad Lietuvos gyventojų genocido ir persekiojimo atvejai turi būti tiriami renkant ir analizuojant visą Lietuvoje ir už jos ribų esančią archyvinę ir istorinę medžiagą bei dokumentus, liudytojų, dalyvių ir aukų parodymus bei prisiminimus ir tai, kad moksliniai, taikomieji tyrimai ir istorinės tiesos nustatymas negali būti stabdomi jokia dingstimi, priima šį įstatymą. Nepritarti Lieka senas pavadinimas.
Atsižvelgiant į kitus pasiūlymus, sutarta, kad Centro tyrimų laikotarpis yra nuo 1918 iki 1993 m. 19 Valdas Rakutis, 2024-03-08
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro teisinį statusą, jo veiklos tikslą ir uždavinius, valdymą ir finansavimą. Nepritarti Kadangi pritarta V. Juozapaičio (ir grupės Seimo narių) pasiūlymui dėl naujos redakcijos įstatymo pavadinimo keitimo, grąžinant ankstesnį įstatymo pavadinimą. 20 Valdas Rakutis, 2024-03-08
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro teisinis statusas“ Nepritarti Kadangi pritarta V. Juozapaičio (ir grupės Seimo narių) pasiūlymui dėl naujos redakcijos įstatymo pavadinimo keitimo, grąžinant ankstesnį įstatymo pavadinimą. 21 Valdas Rakutis, 2024-03-08
Remiantis Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, derėtų nurodyti, kad Centras yra „valstybės biudžetinė įstaiga“. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro reforma neturėtų apsiriboti 1939-1991 m. Lietuvos valstybės totalitarinių režimų okupacijos laikotarpiu. 1918-1920 metais Lietuvoje vyko nepriklausomybės kovų, kurių metu buvo kovojama prieš bermontininkus, Lenkiją ir Sovietų Rusiją. Nepriklausomybės kovų detalės, t.y. kovų eiga bei okupacinių režimų represijos prieš Lietuvos gyventojus negali būti pamirštos. Tuo laikotarpiu Lietuva ginklu apgynė savo nepriklausomybę prieš tris skirtingo pobūdžio režimus, skirtingai mačiusius Lietuvos vietą pasaulyje ir atlikusius skirtingus nusikaltimus. Bermontininkai buvo provokiškos ir prorusiškos orientacijos kariuomenė, siekusi atkurti senąjį monarchinį režimą ir vėl okupuoti Baltijos šalis.
Žemaitijos teritorijoje kovoję bermontininkų daliniai plėšikavo prieš vietos gyventojus. Lenkija tuo metu buvo autoritarinė valstybė, okupavusi Vilniaus kraštą ir jame vykdžiusi priverstinę polonizaciją. Vilniaus kraštas buvo aneksuotas, kai 1920-1922 metais egzistavusi satelitinė Vidurio Lietuvos Respublika, kuri kelis mėnesius po Seimo rinkimų pasiprašė į Lenkijos sudėtį. Šią „valstybę“ valdė generolo Luciano Želigovskio karinė diktatūra, kuri represavo vietos lietuvius už vaikų leidimą į lietuviškas mokyklas, draudžiamą spaudos platinimą ir tariamą perversmų organizavimą. Lietuviai buvo tremiami iš Vilniaus krašto į nepriklausomą Lietuvą, o ir patys 1922-ųjų sausio Seimo rinkimai jokiu būdu negali būti laikomas demokratiškais, kadangi gyventojai buvo prievarta vedami balsuoti, o specialus Želigovskio dekretas numatė metus kalėjimo už agitaciją nedalyvauti balsavime. Vėliau sekė 1920-1939 metų Vilniaus krašto okupacija, okupacinė politiką, prievartinė lietuvių ir gudų polonizacija ir lietuvių pogrindinė veikla okupacijos sąlygomis turi likti Lietuvos Respublikos laisvės kovų tyrimų centro tyrimo objektais. Sovietų Rusija siekė susigrąžini prarastas Rusijos imperijos teritorijas, tarp kurių buvo ir Lietuva, nuversti Nepriklausomos Lietuvos valdžią ir įkurti fiktyvią tarybinę respubliką Litbelą, esančia Sovietų Rusijos sudėtyje. Verta skirti dėmesį tyrimams apie šio ankstyvosios stadijos totalitarinio režimo okupacinę valdžią, komunistų pogrindininkų veiklą ruošiant okupaciją ir sėkmingą rezistenciją prieš žymiai didesnį priešą. 1795-1918 metai šiuo metu nėra Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro tyrimų objektas, tačiau šiame laikotarpyje vyko svarbiausi lietuvių tapimo modernia tauta procesai ir monarchinio tipo režimų (Rusijos bei Vokietijos imperijų) vykdoma okupacinė politika.
Ginkluoti rezistencijos atvejai – tai 1830-1831 metų ir 1863-1864 sukilimai. Po kiekvieno iš šių sukilimų caro valdžia ėmėsi represijų, siekiant pakirsti lietuvišką tautinę sąmonę. Po pirmojo sukilimo buvo uždarytas Vilniaus universitetas, kurį baigė Lietuvos tautinė inteligentija. Caro valdžia siekė pakirsti intelektualinį tautos elitą, nes žinojo, jog be jo tauta lengviau pasiduos okupacijai ir rusinimo politikai. Po antrojo sukilimo prasidėjo lietuviškos spaudos draudimo laikotarpis ir Lietuvos vardas buvo ištrintas iš Rusijos imperijos žemėlapių. Rusinimo politika šiuo metu tapo intensyviausia – caro valdžia suprato, kad tik intelektualų pašalinti neužtenka, svarbu nutautinti visą Lietuvą, siekiant palaužti jos valią priešintis. Taip pat po abiejų sukilimų buvo vykdomi trėmimai į Sibirą – šios okupacinės valdžios represinė politika nemaža dalimi buvo prototipas tai politikai, kurią vykdė Sovietų Sąjunga. Trėmimai, rusinimas, taip pat slaptoji policija jau egzistavo Rusijos imperijos okupacijos laikais. Verta paminėti neginkluotos rezistencijos atvejus, vertus būti įtrauktus į Centro tyrimų spektrą – knygnešių rezistenciją, M. Valančiaus blaivybės ir švietimo iniciatyvas ir pirmąją lietuvišką spaudą, Lietuvos tautinį atgimimą, 1905-ųjų Seimą, 1915-1918 m. Vokietijos imperijos okupaciją ir rezistenciją jos metu. Pasiūlymas:
Pakeisti Centro nuostatų I skyriaus 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1.
Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centras (toliau – Centras) yra savarankiška valstybės biudžetinė įstaiga, Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės kovų tyrimų centro nuostatuose (toliau – Nuostatai) ir kituose teisės aktuose nustatytais pagrindais ir tvarka vykdanti totalitarinių okupacinių režimų Lietuvoje okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą ir Lietuvos laisvės kovų (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) tyrimus, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą). Nepritarti Kadangi pritarta V. Juozapaičio (ir grupės Seimo narių) pasiūlymui dėl naujos redakcijos įstatymo pavadinimo keitimo, grąžinant ankstesnį įstatymo pavadinimą. Balsavimo rezultatai:
Pritarta bendru sutarimu. 22 Valdas Rakutis, 2024-03-08
Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 3 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu
„Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų laisvės
kovų tyrimų centras“. Nepritarti Kadangi pritarta V. Juozapaičio (ir grupės Seimo narių) pasiūlymui dėl naujos redakcijos įstatymo pavadinimo keitimo, grąžinant ankstesnį įstatymo pavadinimą. 23 Valdas Rakutis, 2024-03-08
Lietuvos okupacijų laikotarpis ir Lietuvos rezistencija XX amžiuje apima ilgesnį laikotarpį nei tik totalitarinių režimų okupacijas ir pasipriešinimą. Atsižvelgiant į tai, siūlome nesiaurinti Centro tyrimų veiklos apimties ir šios veiklos tikslo. Pasiūlymas: „4 straipsnis. Centro veiklos tikslas 1.
okupacijų laikotarpiu ir Lietuvos pasipriešinimo (ginkluotos ir neginkluotos rezistencijos) pažinimas ir įvertinimas taikant mokslinius ir taikomuosius tyrimus.“ Nepritarti Pritarus šiam siūlymui būtų pakeistas pagrindinis įstatymo projekto tikslas. Perteklinis siūlymas skirstyti rezistenciją į ginkluotą ir neginkluotą, kadangi įstatymo projekte tai nėra tikslo dalykas. Įstatymo projekto preambulėje pažymėta, kas yra rezistencija – „pabrėždamas, kad totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu Lietuvoje įvairiomis formomis vyko ginkluotas ir neginkluotas antinacinis ir antisovietinis pasipriešinimas (rezistencija) [...]“. 24 Valdas Rakutis, 2024-03-08
Argumentai: Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: “5 straipsnis. Centro veiklos uždaviniai
ir istorinio teisingumo atkūrimas okupacinių režimų ir Lietuvos rezistencijos laikotarpiais. 1) vykdyti mokslinius tyrimus ir sklaidą:
a) 1793 – 1990 m. totalitarinių okupacinių režimų okupacijų laikotarpiu (1939–1990 m.) vykdytų karo, kultūrinio smurto, genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms Lietuvoje;
b) okupacinių totalitarinių režimų veikimo prieš Lietuvos visuomenę, Lietuvos gyventojų persekiojimą Sovietų sąjungos, nacių Vokietijos ir Rusijos imperijos okupacijos metais, nacių, Lietuvos komunistų partijos ir kitų okupacinių režimų kolaborantų nusikaltimus ir Lietuvos visuomenės priešinimosi totalitarinių režimų veikimui Lietuvoje ir už Lietuvos ribų;
c) f) Lietuvos išsivadavimo iš okupacinių totalitarinių režimų, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo, 1990–1991 m. SSRS ir vėliau Rusijos Federacijos vykdytos agresijos ir jos padarinių laikotarpiais;“ Nepritarti Komiteto nariai sutarė, kad Centro tyrimų laikotarpis bus nuo 1918 iki 1993 m.
25 Valdas Rakutis, 2024-03-08
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo pakeitimo projekto 6 straipsnio 13 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. Centro valdymas ir struktūra
13Prie Centro veikia:
2) Fondas „Atmintis“ (toliau – Fondas). Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Centro kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja yra Vyriausybė. Fondas veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Fondo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, pelno, gauto iš leidybos, labdaros ir paramos lėšų ir kitų teisėtai gautų lėšų. Fondo tikslas yra finansuoti XX a. Lietuvos nepriklausomybės kovų, okupacinių totalitarinių režimų vykdytos nusikalstamos veiklos, genocido Lietuvos Respublikosje okupacijų laikotarpio tyrimus ir jų leidybą, Lietuvos ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms, SSRS okupacinio režimo ir Lietuvos komunistų partijos nusikaltimų prieš Lietuvos gyventojus, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir išsivadavimo procesų Lietuvoje tyrimus, memorializaciją (įamžinimą). Finansuojamos veiklos atrenkamos viešo konkurso būdu. Fondo vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių 5 metų kadencijai atrenka, skiria ir jį atšaukia, darbo sutarties sąlygas nustato Fondo savininkas., atsižvelgdamas į Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybos pateiktas kandidatūras ir siūlymus. Į Fondo direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį savo veiklos srityje.
Centras teikia Fondui visą reikiamą informaciją, techninę ir organizacinę pagalbą.“ Nepritarti Pasiūlymas nebeaktualus – ši dalis išbraukta. 26 Irena Haase, 2024-04-11 Argumentai: Aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad nauju pavadinimu siekiama pereiti prie plačių ir išsamių istorinės atminties tyrimų, jų organizavimo, informacijos sklaidos ir komunikacijos, kuri plėstų visuomenės žinias apie totalitarinių režimų vykdytus nusikaltimus taikai, genocidą, karo nusikaltimus ir nusikaltimus žmoniškumui, įskaitant Rusijos karo nusikaltimus. Atsižvelgiant į ganėtinai siaurą genocido ir rezistencijos laikotarpio tyrimų sritį ir šiuo metu vykstančius karo veiksmus Ukrainoje, siūloma nustatyti didesnį Centro įsitraukimą ne tik į nacionalinę bet ir į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę. Tai būtų žingsnis siekiant labiau orientuotis į tarptautinius mokslinius standartus ir bendradarbiavimą su kitomis mokslo institucijomis šioje svarbioje srityje, todėl siūloma atitinkamai patikslinti įstatymo projekto XIVP-2343(2) įstatymo pavadinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekte siūlomą naujos redakcijos Įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„Lietuvos Respublikos Totalitarinių režimų nusikaltimų,
genocido ir rezistencijos tyrimų centro įstatymas“. Nepritarti Kadangi pritarta V. Juozapaičio (ir grupės Seimo narių) pasiūlymui dėl naujos redakcijos įstatymo pavadinimo keitimo, grąžinant ankstesnį įstatymo pavadinimą.
27 Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31
Atsižvelgus į tai, kad viena iš pagrindinių biudžetinės įstaigos vadovo kompetencijų yra organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, manytina, kad Centro generaliniam direktoriui turi būti taikomi specialūs išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas
nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties daktaro magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnįę kaip 5 metų vadovaujamo darbo savo profesinės veiklos srityje stažą patirtį ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „visiškai slaptai“. Kriterijai, kada asmuo įstaigos vadovas ar asmuo, pretenduojantis tapti įstaigos vadovu negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. Centro generaliniu direktoriumi skiriamas asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis.“ Pritarti iš dalies Siūloma papildyti reikalavimus, kad generaliniu direktoriumi negali būti asmuo priklausęs komunistų partijai. Žiūrėti Komiteto pasiūlymą. Balsavimo rezultatai:
28 Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31
Argumentai: Atsižvelgus ir pritarus 2023 m. gruodžio 13 d.
Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 25 pastabai, siūlome atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsniu išdėstomo 6 straipsnio 13 dalies 2 punkto ir suderintas nuostatas, nustatančias Vyriausybės įgaliotos įstaigos steigimo ir veiklos pagrindinius aspektus dėstyti nauju atskiru 1 straipsniu išdėstomu 12 straipsniu. Pasiūlymas: atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 6 straipsnio 13 dalies 2 punkto: ,,2) Fondas „Atmintis“ (toliau – Fondas). Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Centro kaip viešoji įstaiga, kurios steigėja yra Vyriausybė. Fondas veikia pagal savo įstatus, kuriuos tvirtina Vyriausybė. Fondo veikla finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų, pelno, gauto iš leidybos, labdaros ir paramos lėšų ir kitų teisėtai gautų lėšų. Fondo tikslas yra finansuoti XX a. totalitarinių režimų Lietuvos Respublikos okupacijų laikotarpio tyrimus ir jų leidybą, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimus, memorializaciją (įamžinimą). Finansuojamos veiklos atrenkamos viešo konkurso būdu. Fondo vienasmenis valdymo organas yra direktorius. Direktorių 5 metų kadencijai atrenka, skiria ir jį atšaukia, darbo sutarties sąlygas nustato Fondo savininkas, atsižvelgdamas į Totalitarinių režimų tyrimų centro tarybos pateiktas kandidatūras ir siūlymus. Į Fondo direktoriaus pareigas priimamas asmuo turi atitikti bendruosius reikalavimus, keliamus asmeniui, priimamam į valstybės tarnautojo pareigas, turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą, turėti ne mažesnę kaip 3 metų vadovaujamo darbo patirtį savo veiklos srityje.
Centras teikia Fondui visą reikiamą informaciją, techninę ir organizacinę pagalbą.“
29 Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31
Argumentai: Žr. prie pasiūlymo Nr. 2 Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnio trečiąjį skirsnį nauja redakcija išdėstomu nauju 12 straipsniu: „12 straipsnis. Vyriausybės įgaliota įstaiga
neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje ir memorializacijos (įamžinimo) funkcijas atlieka Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota įstaiga, kurios teisinė forma yra viešoji įstaiga. Šios įstaigos savininkė yra valstybė, o savininko teises ir pareigas įgyvendina Centras. 2.
2Vyriausybės įgaliota įstaiga atlieka šias funkcijas:
1) vykdo viešus konkursus, skirtus totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) projektams atrinkti;
2) skiria valstybės paramą viešojo konkurso būdu atrinktiems totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) projektams;
3) vykdo totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) projektų, kuriems skyrė valstybės paramą, įgyvendinimo priežiūrą;
4) organizuoja XX a. totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų laikotarpio mokslinius tyrimus ir jų leidybą, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje laikotarpio mokslinius tyrimus bei memorializacijos (įamžinimo) projektus ir programas;
5) kiekvienais metais rengia ir kartu su savo veiklos ataskaita viešai skelbia praėjusiais metais įgyvendintų projektų, kuriems skyrė valstybės paramą, eigos ir pasiektų rezultatų apžvalgą;
6) atlieka kitas funkcijas, susijusias su totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimu (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje ir memorializacija (įamžinimu);
įgaliotos įstaigos funkcijos yra finansuojamos iš Centrui skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. 4.
straipsnio 2 dalyje nurodytoms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, bendradarbiauja su Vyriausybės įgaliota įstaiga atliekamų tyrimų, leidybos ir memorializacijos (įamžinimo) srityse, keičiasi aktualia informacija ir duomenimis, kurie reikalingi Vyriausybės įgaliotos įstaigos projektų vykdymui ir organizavimui.“
30 Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31
m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 28 pastabai, siūlome patikslinimą, nustatant, kad atitinkamos institucijos Seimui teikia (o ne siūlo) kandidatus į Tarybos narius. Atsižvelgus ir pritarus iš dalies 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 29 pastabai, siūlome suredaguoti įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja rekdacija dėstomo 7 straipsnio 2 dalies 5 sakinį. Be kita ko, atsižvelgus į tai, jog į Centro tarybą siekiama suburti narius iš skirtingų mokslo krypčių, siūlome nustatyti, kad Lietuvos universitetų rektorių konferencija pateikia keturis asmenis, iš kurių vienas parenkamas turintis aukštąjį universitetinį istorinį išsilavinimą, antras - teisinį, trečias – ekonominį, ketvirtas – vadybinį. Atsižvelgiant į Tarybos formavimo procedūroje dalyvaujančių institucijų skaičių bei siekiant papildomai neapsunkinti vidinių administracinių procedūrų, siūloma atsisakyti perteklinio reguliavimo dėl institucijų, dalyvaujančių tarybos formavime, vidinės atrankos tvarkos. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Tarybos sudėtį tvirtina Seimas. Taryba sudaroma iš 11 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo į Tarybos nario pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės.
Tarybą sudaro: penki keturi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pasiūlyti pateikti asmenys turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, įgytą vienam baigus istorijos studijų krypties studijas, kitam – ekonomikos studijų krypties, trečiam – teisės studijų krypties, o paskutiniam - vadybos studijų krypties studijas; vienas Lietuvos muziejų asociacijos pasiūlytas pateiktas asmuo; vienas Lietuvos istorijos instituto pasiūlytas pateiktas asmuo; du Seimo pasiūlyti asmenys (vienas atrenkamas iš Seimo mažumos pasiūlytų pretendentų, kitas iš Seimo daugumos pasiūlytų pretendentų. Šiuos pretendentus atrenka Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rekomendacijas) du Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikiami asmenys, kurių vieną ši komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rekomendacijas, atrenka iš Seimo mažumos pasiūlytų kandidatų, o kitą
Prezidento pasiūlytas pateiktas asmuo; vienas Vyriausybės pasiūlytas pateiktas asmuo; vienas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pateiktas asmuo. Į Tarybą siūlomi nariai atrenkami juos siūlančių institucijų nustatyta tvarka. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma skiria Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Nepritarti Nepritariama, kadangi pritarta vėlesniam J. Šiugždinienės pasiūlymui dėl sudėties. 31 Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31
Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,7.
Kai Taryboje atsiranda laisva Tarybos nario vieta, Tarybos pirmininkas kreipiasi į instituciją, pasiūliusią pateikusią trūkstamą Tarybos narį, prašydamas pasiūlyti pateikti Seimui naują Tarybos narį iki kadencijos, kuriai buvo paskirtas Tarybos narys, kurio įgaliojimai nutrūko nepasibaigus kadencijai, pabaigos.“
32 Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31
Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,8. Taryba, likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Tarybos kadencijos pabaigos, kreipiasi į Tarybos narius siūlančias teikiančias institucijas dėl naujų kandidatų į Tarybą siūlymo Seimui.“
33 Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31
Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,10. Kai Taryba atsistatydina in corpore, naujos Tarybos sudarymą organizuoja Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija ne vėliau kaip per 10 dienų nuo Tarybos atsistatydinimo in corpore pareiškimo gavimo dienos kreipiasi į institucijas ir organizacijas, pasiūliusias pateikusias Tarybos narius, prašydama per ne ilgesnį negu vieno mėnesio laikotarpį pasiūlyti pateikti pretendentus į Tarybos narius. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija šaukia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją.
Tarybos pirmininko pavaduotojas išrenkamas tokia pačia tvarka, kaip ir Tarybos pirmininkas.“
34 Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31
m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 31 pastabai, siūlome suderinti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas su Mokslo ir studijų įstatymo terminija. Atsižvelgus į tai, kad Įstatymo projekte yra numatytas Centro tarybos dalyvavimas Centro valdyme, siūlome patikslinti specialius išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimus. Be kita ko, įvertinus 2023 m. gruodžio 28 d. registruotą Seimo narių grupės pasiūlymą dėl Tarybos nariui keliamų nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, siūloma patikslinti ir suderinti su tuo susijusias Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,3. Tarybos nariu gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinio laipsnio išsilavinimą kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą savo profesinės veiklos srityje ir (ar) vadovavimo patirties savo profesinės veiklos srityje ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį ir (ar) 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį. Tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neprisipažino Lietuvos Respublikai yra slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis.“
35 Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31
kanceliarijos teisės departamento išvados 38 pastabai, siūlome atsisakyti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 12 dalyje perteklinio reguliavimo. Pritarus 2023 m. gruodžio 13 d. Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 39 pastabai, siūloma patikslinti, kad Tarybos nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 12 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,12. Taryba finansuojama iš Centro lėšų, gaunamų iš valstybės biudžeto. Lėšos, skirtos Tarybai, turi būti numatytos Centro metinėje pajamų ir išlaidų sąmatoje ir naudojamos tik įstatymų numatytoms Tarybos funkcijoms atlikti. Tarybos veiklą techniškai aptarnauja Centras. Už Tarybos narių veiklą atlyginama Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Tarybos nariams už jų darbą apmokama Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir komisijų narių atlygio už darbą įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti36 Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31
Seimo kanceliarijos teisės departamento išvados 40 ir 41 pastaboms, siūlome patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 8 straipsnio
redakcijos Valstybės tarnybos įstatymo 11 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią Vyriausybė nustato konkursų organizavimo tvarką. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,1. Taryba:
1) Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro mokslinių tyrimų krypčių sąrašą;
2) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro ilgalaikįus strateginįus veiklos planusą ir metinį veiklos planą, atlieka jų įgyvendinimo kontrolę;
3) nustato Centro generaliniam direktoriui metinius veiklos tikslus ir prižiūri jo veiklą; 3)4) teikia siūlymus Centro generaliniam direktoriui ir Seimui dėl Centro veiklos ir valdymo, dėl mokslinių ir taikomųjų tyrimų krypčių įgyvendinimo; 4)5) svarsto Centro generalinio direktoriaus teikiamą Centro veiklos metinę ataskaitą. Nepritarus Centro veiklos metinei ataskaitai, teikia Seimui siūlymus dėl Centro valdymo ir veiklos gerinimo; pateikia nuomonę dėl Centro generalinio direktoriaus teikiamos Centro veiklos metinės ataskaitos; 5)6) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro padalinių vadovų konkursų reikalavimų aprašą ir teikia pastabas ir siūlymus dėl šių reikalavimų įgyvendinimo specialiuosius reikalavimus į Centro padalinių vadovų pareigas priimamiems asmenims; 6)7) Centro generalinio direktoriaus siūlymu tvirtina Centro biudžeto paskirstymo aprašą.
Tarybos prašymu Centro generalinis direktorius privalo pateikti Centro finansinesius dokumentus ir ataskaitas; 7)8) tvirtina atrankos į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas skelbimo ir organizavimo tvarkos aprašą; 8)9) skelbia ir organizuoja vykdo pretendentų atranką į laisvas Centro generalinio direktoriaus pareigas; 9)10) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos sudėtį ir jos nuostatus; 10)11) Centro generalinio direktoriaus teikimu tvirtina Centro Mokslo krypties komisijos sudėtį ir jos nuostatus.”
37 Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Jurgita Šiugždinienė, 2024-05-31
Argumentai: Papildomi reikalavimai Centro valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis buvo nustatyti Seimo nutarimo „Dėl Totalitarinių režimų tyrimų centro nuostatų patvirtinimo“ projekte Nr. XIVP-3380. Atsižvelgus į 2023-12-13 Seimo teisės departamento išvadą dėl projekto XIVP-3380 ir jos 44 pastabą, kurioje nurodyta, kad tokie papildomi reikalavimai turi būti reguliuojami įstatymo, teikiame šį pasiūlymą. Pasiūlymas: papildyti Įstatymo projekto 1 straipsnio trečiąjį skirsnį nauja redakcija išdėstomu nauju 11 straipsniu, buvusį Įstatymo projekto 1 straipsnio nauja redakcija dėstomą 11 straipsnį laikyti 13 straipsniu: ,,11 straipsnis.
Papildomi reikalavimai Centro valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis 1.1. Centro valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, privalo pateikti duomenis ir atskleisti informaciją apie ryšius, susijusius su dalyvavimu okupacinių režimų represinėse struktūrose ir (ar) mokymąsi tų struktūrų mokyklose; apie bendradarbiavimą su tomis struktūromis; duomenis apie dalyvavimą komunistų partijoje einant vadovaujančių darbuotojų pareigas. 2.2. Komunistų partijos vadovaujantiems darbuotojams yra priskiriami Lietuvos komunistų partijos centro komiteto (LKP CK) sekretoriai, padalinių vadovai (iki skyrių instruktorių imtinai), rajonų komitetų sekretoriai, padalinių vadovai ir instruktoriai, įmonių ir organizacijų etatiniai partijos sekretoriai. 3.3. Duomenų pateikimo, jų patikrinimo tvarką ir atsakomybę už jų teisingumą nustato Centro generalinis direktorius.“
38 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2024 m. vasario 28 d. sprendimo Nr. SV-S-1303 „Dėl teisės aktų projektų išvadų“ 2 punktą ir 2024 m. kovo 20 d. sprendimo Nr. SV-S-1329 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1 papunktį, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
esmės pritarti Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIVP-2343(2) siekiamam teisinio reguliavimo tikslui ir pasiūlyti Seimui tobulinti pasirinktas teisinio reguliavimo priemones atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr.
VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 (toliau – Įstatymo projektas) tekste vietoje formuluotės „memorializacija (įamžinimas)“ vartoti formuluotę „istorinio atminimo įamžinimas“. Nepritarti Nepritarti dėl memorializacijos (įamžinimo) formuluotės keitimo. Memorializacijos sąvoka apima platesnį kontekstą, žmonių ar įvykių atminimo įamžinimo procesus. Vien istorinio įamžinimo nepakanka. 39 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22
Totalitarinių režimų tyrimo centro (toliau – Centras) veiklos uždavinys siejamas su mokslinių tyrimų ir sklaidos vykdymu šiame punkte išvardytose srityse. Įgyvendindamas šį uždavinį Centras vykdytų veiklas, būdingas mokslinių tyrimų institutui, t. y. vykdytų mokslinius tyrimus, nustatytų mokslinės veiklos kryptis, dalyvautų tarptautiniuose mokslinių tyrimų projektuose, integruotųsi į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę, vykdytų mokslo rezultatų sklaidą ir pan., tačiau kitos Įstatymo projekto nuostatos, kuriomis siekiama reglamentuoti Centro struktūrą ir valdymą, nėra pritaikytos mokslinių tyrimų instituto funkcijoms atlikti. Pažymėtina, kad mokslinių tyrimų institutų steigimo sąlygas ir veiklos pagrindus reglamentuoja Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymas. Taip pat Įstatymo projekte nurodyta, kad Centre dirbs valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, tačiau nėra nurodyta, kad jie bus mokslo darbuotojai. Todėl nėra aišku, kas Centre vykdys mokslinius tyrimus.
Reglamentuojant mokslinius tyrimus atliksiantį personalą turi būti atsižvelgta į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 11 dalyje įtvirtintą valstybės tarnautojo sąvoką, kuri nenumato galimybės valstybės tarnautojams pavesti mokslinių tyrimų funkcijų. Atsižvelgiant į tai, siūloma apsispręsti, ar Centras veiks kaip mokslinių tyrimų institutas, ar moksliniai tyrimai bus naudojami kaip priemonė Centro uždaviniams įgyvendinti ir nebūtų nustatyti kaip konkretus Centro veiklos uždavinys. Nepritarti Centro struktūra, tikslai ir uždaviniai aiškiai išdėstyti įstatymo projekte. 40 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22
mokslinių tyrimų integracijos į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę procesai apima daug skirtingų veiklų, tokių kaip mokslinės veiklos vertinimo sistemų, tyrėjų karjeros modelio, tyrėjų judumo, atvirosios prieigos, lyčių lygybės, akademinės etikos, stebėsenos, koordinavimo veiklų tobulinimas bei aktyvus pačių institucijų tiesioginis įsitraukimas į šią veiklą. Mokslinių tyrimų rezultatų sklaida per mokslinių tyrimų rezultatų publikavimą tarptautiniuose recenzuojamuose mokslo leidiniuose yra vienas iš šios integracijos iš aspektų. Atsižvelgiant į tai, siūloma kaip perteklinės atsisakyti Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 punkto nuostatos „užtikrinti visų mokslinių tyrimų integraciją į tarptautinę mokslinių tyrimų erdvę“. Pritarti Balsavimo rezultatai:
41 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22
mokslinių tyrimų veiklą, suderinti su Mokslo ir studijų įstatyme vartojamomis sąvokomis. Pritarti42 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22
Siūloma tikslinti Įstatymo projekto 5 straipsnio 4 punktą atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos muziejų įstatymo nuostatas bei į Terminų banką įtrauktas sąvokas ir jį išdėstyti taip: „4) įgyvendinti totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus istorinio atminimo įamžinimą:
a) kaupiant, saugant ir pristatant visuomenei totalitarinių režimų ir jų okupacijų laikotarpio muziejines vertybes muziejinėse ekspozicijose bei parodose;
supratimą visuomenėje naudojant švietimą, muziejinę komunikaciją ar kitas materialias ir nematerialias formas“. Nepritarti Nepritarti dėl memorializacijos (įamžinimo) formuluotės keitimo. Memorializacijos sąvoka apima platesnį kontekstą, žmonių ar įvykių atminimo įamžinimo procesus. Vien istorinio įamžinimo nepakanka. Balsavimo rezultatai:
43 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22
projekto 6 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Centro generaliniu direktoriumi skiriamas asmuo turi būti nepriekaištingos reputacijos. Šioje dalyje taip pat nurodoma, kad kriterijai, kada asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje yra nustatyti reikalavimai, kada nepriekaištingos reputacijos nelaikomas valstybės tarnautojas arba asmuo, pretenduojantis tapti valstybės tarnautoju, o šio straipsnio 3 dalyje – griežtesni reikalavimai, kada nepriekaištingos reputacijos nelaikomas įstaigos vadovas ar asmuo, pretenduojantis tapti įstaigos vadovu.
Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto 6 straipsnio
taikomi tokie patys nepriekaištingos reputacijos reikalavimai, kokie yra nustatyti Valstybės tarnybos įstatyme įstaigos vadovui ar asmeniui, pretenduojančiam tapti įstaigos vadovu, kaip tai yra padaryta Įstatymo projekto 6 straipsnio 13 dalies 1 punkte ir 7 straipsnio 3 dalyje reglamentuojant nepriekaištingos reputacijos reikalavimus Pasipriešinimo dalyvių (rezistentų) teisių komisijos nariams ir Centro Tarybos nariams. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatymo projekto 7 straipsnio 3 dalyje yra dėstomi nepriekaištingos reputacijos reikalavimai Centro Tarybos nariui, kurie inter alia nustato, kad asmuo nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neprisipažino Lietuvos Respublikai slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis. Siūloma tokį patį nepriekaištingos reputacijos reikalavimą nustatyti ir asmeniui, skiriamam Centro generaliniu direktoriumi. Pritarti Žiūrėti Komiteto pasiūlytą 6 straipsnio 4 dalies išdėstymą. Balsavimo rezultatai:
44 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22
aiškumo ir loginio pagrįstumo prasme kelia abejonių Įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti specialieji reikalavimai Centro generaliniam direktoriui turėti humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties mokslo daktaro laipsnį ir ne mažesnį kaip 5 metų darbo savo profesinės veiklos srityje stažą. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymo Nr.
VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) aiškinamajame rašte nėra nurodyta, kodėl yra išskirtos tik nurodytos humanitarinių arba socialinių mokslų studijų kryptys ir nėra tinkamas verslo ir vadybos, teisės ar kitų studijų krypčių mokslo daktaro laipsnis, turint omenyje, kad vienas iš numatomų Centro uždavinių – vykdyti totalitarinių režimų okupacijų laikotarpiu (1939–1990 m.) karo, genocido ir kitų nusikaltimų žmoniškumui vertinimą, bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, inicijuojant teisinį nusikaltimų įvertinimą ir kt. Taip pat nėra nurodyta, kaip turėtų būti suprantamas reikalavimas turėti ne mažesnį kaip 5 metų darbo savo profesinės veiklos srityje stažą, t. y., ar profesinė veikla yra sietina su įgytu mokslo daktaro laipsniu, ar su darbo patirtimi kažkurioje srityje, ar dar su kitais aspektais. Atsižvelgiant į tai, siūloma tikslinti minėtus Centro generaliniam direktoriui keliamus specialiuosius reikalavimus. Įstatymo projekto
punkte nurodyta, kad prie Centro veikia fondas „Atmintis“ (toliau – Fondas). Toliau tame pačiame punkte nurodyta, kad Fondas yra pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, veikiantis prie Centro kaip viešoji įstaiga, kurio veiklos tikslas – finansuoti XX a. totalitarinių režimų Lietuvos Respublikos okupacijų laikotarpio tyrimus ir jų leidybą, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimus, memorializaciją (įamžinimą). Įvertinus tai, kad tyrimų ir leidybos veiklos bus atrenkamos viešo konkurso būdu ir finansuojamos lėšomis, kurias sudarys ir valstybės biudžeto lėšos, sprendimai skirti valstybės paramą šioms veikloms būtų laikomi administraciniais sprendimais.
Administracinių sprendimų priėmimas pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 17 dalį ir 6 straipsnio 2 punktą yra laikomas viešojo administravimo veikla. Kadangi šiuos sprendimus priimtų Fondas (Įstatymo projekte nenumatoma, kad juos galėtų priimti kitas subjektas), viešojo administravimo įgaliojimai priimti administracinius sprendimus Fondui turi būti suteikiami vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktu ir šio straipsnio 2 dalies 2 punktu, kurie nustato viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo viešosioms įstaigoms formą ir mastą. Šiuo atveju turi būti taikomas Viešojo administravimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunktis, kuriame nustatyta, kad viešosioms įstaigoms, kurių savininkė ar dalininkė yra valstybė, viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikti įstatymu, tiesiogiai taikomu Europos Sąjungos teisės aktu, ratifikuota Lietuvos Respublikos tarptautine sutartimi, kai tame teisės akte nurodomi konkretūs viešojo administravimo įgaliojimai, o sprendimą dėl viešosios įstaigos, kuriai šie viešojo administravimo įgaliojimai bus suteikti, pavedama priimti Vyriausybei. Tai reiškia, kad Įstatymo projekte neturi būti minima konkreti viešoji įstaiga (konkrečios viešosios įstaigos pavadinimas), o tik nurodoma jos kompetencija, į kurią būtinai įtraukiami šiai įstaigai suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai.
Siekiant suderinti Įstatymo projekto nuostatas su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, siūloma vietoje Fondo teisinės formos ir veiklos reglamentavimo patikslinti Įstatymo projekto 1 straipsnį, papildant jį nuostata, kad įstatymas nustato ir Vyriausybės įgaliotos įstaigos kompetenciją skiriant valstybės paramą tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo projektams, 3 skirsnio pavadinimą, papildant jį formuluote dėl Vyriausybės įgaliotos įstaigos kompetencijos, o Vyriausybės įgaliotos įstaigos funkcijas, šių funkcijų finansavimo šaltinį, santykius su Centru nurodyti naujame 11 straipsnyje ir iš šį straipsnį išdėstyti taip:
„11 straipsnis. Vyriausybės įgaliota įstaiga
1.
Vyriausybės įgaliota įstaiga atlieka šias funkcijas:
1) vykdo viešus konkursus, skirtus totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo projektams atrinkti;
2) skiria valstybės paramą viešojo konkurso būdu atrinktiems totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo projektams;
3) vykdo totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo projektų, kuriems skyrė valstybės paramą, įgyvendinimo priežiūrą;
4) organizuoja XX a. totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų laikotarpio mokslinius tyrimus ir jų leidybą, ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje laikotarpio mokslinius tyrimus bei istorinio atminimo įamžinimo projektus ir programas;
5) kiekvienais metais rengia ir kartu su savo veiklos ataskaita viešai skelbia praėjusiais metais įgyvendintų projektų, kuriems skyrė valstybės paramą, eigos ir pasiektų rezultatų apžvalgą;
6) atlieka kitas funkcijas, susijusias su totalitarinių režimų Lietuvoje okupacijų ginkluoto ir neginkluoto pasipriešinimo (rezistencijos) šioms okupacijoms procesų Lietuvoje ir istorinio atminimo įamžinimu. 2. Šio straipsnio
iš Centrui skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų lėšų. 3.
nurodytoms funkcijoms atlikti reikalingą informaciją, bendradarbiauja su Vyriausybės įgaliota įstaiga atliekamų tyrimų, leidybos ir istorinio atminimo įamžinimo srityse, keičiasi aktualia informacija ir duomenimis, kurie reikalingi Fondo projektams organizuoti ir vykdyti.“ Pritarti iš dalies Pažymėtina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos patvirtintu mokslo krypčių klasifikatoriumi, humanitarinių arba socialinių mokslų studijų kryptis apima vadybos ir teisės mokslus (jie priskirti socialiniams mokslams), tad nepritartina, jog toks mokslo krypčių išskyrimas kelia abejonių, kaip neapimantis kitų aktualių studijų krypčių. Pritarti dėl pasiūlymo tikslinti reikalavimą turėti ne mažesnį nei 5 metų darbo savo profesinės veiklos srityje stažą, tikslinant į ne mažesnę kaip 5 metų vadovaujamo darbo patirtį Žr. komiteto pasiūlymą dėl 6 str. 4 d. Pritarti Vyriausybės siūlymui Centro struktūrinį padalinį - fondą ”Atmintis” pertvarkyti iš biudžetinės įstaigos į Vyriausybės įgaliotą viešąją įstaigą ir tobulinti pagal Komiteto pasiūlymą dėl reikalavimų generaliniam direktoriui. Balsavimo rezultatai:
45 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22
įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) aiškinamajame rašte nurodyta, kad šį projektą parengti paskatino neefektyvus ir nekryptingas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro veikimas, menkas mokslinių tyrimų ir jų sklaidos organizavimas bei nekryptingas turimų išteklių ir pajėgumų panaudojimas, o vienas jo tikslų – padaryti Centro veiklą efektyvesnę, sudaryti sąlygas gerinti Centro valdymą. Viena iš šio tikslo įgyvendinimui pasirinktų priemonių – naujas kolegialus Centro valdymo organas – Centro Taryba.
Įstatymo projekto 7–11 straipsniuose reglamentuojama jo kompetencija, sudarymo tvarka, įgaliojimų pasibaigimas, atskaitomybė, darbo organizavimo pagrindai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, siekdamas padidinti visų biudžetinių įstaigų valdymo ir veiklos efektyvumą, skaidrumą ir administracinę gebą atlikti šioms įstaigoms pavestas funkcijas, Seimas 2023 m. lapkričio 16 d. priėmė Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 pakeitimo įstatymą Nr. XIV-2241, kuriuo buvo įtvirtintas patobulintas biudžetinių įstaigų valdysenos modelis. Šiuo įstatymu nauja redakcija išdėstyto Biudžetinių įstaigų įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad biudžetinėje įstaigoje gali būti sudaromas kolegialus biudžetinės įstaigos priežiūros organas – stebėtojų taryba. Biudžetinių įstaigų įstatyme taip pat yra nustatyta biudžetinės įstaigos stebėtojų tarybos kompetencija, sudėtis, reikalavimai stebėtojų tarybos nariams, šios tarybos sudarymo tvarka ir darbo organizavimo pagrindai. Stebėtojų tarybos paskirtis – vertinti biudžetinės įstaigos veiklą ir valdymą ir teikti biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai išvadas dėl biudžetinės įstaigos veiklos planavimo ir ataskaitinių dokumentų ir pasiūlymus dėl geresnio biudžetinės įstaigos veiklos organizavimo, geresnio vidaus administravimo funkcijų atlikimo ir kitų klausimų, kuriuos iškeltų biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tam, kad ji galėtų imtis įrodymais pagrįstų sprendimų dėl biudžetinės įstaigos veiklos efektyvinimo ir valdymo gerinimo.
Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekte atsisakyti Centro valdymo organo – Centro Tarybos – kompetencijos, sudarymo tvarkos, įgaliojimų pasibaigimo, atskaitomybės ir darbo organizavimo pagrindų teisinio reguliavimo, o siekiant efektyvesnės Centro veiklos ir geresnio Centro valdymo numatyti, kad yra sudaromas Centro priežiūros organas – Centro stebėtojų taryba, ir pateikti nuorodą į atitinkamą Biudžetinių įstaigų įstatyme nustatytą biudžetinės įstaigos priežiūros organo teisinį reguliavimą. Nepritarti Pažymėtina, jog Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Centro taryba yra kolegialus Centro valdymo organas, sudarytas iš specialistų, turinčių ekspertinių žinių ir vadybinės patirties. Pateiktas pasiūlymas neatitinka įstatymo projekto sumanymo įsteigti kolegialų valdymo organą. 46 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22
Jeigu nebūtų atsižvelgta į šio nutarimo 1.8 papunktyje išdėstytą pastabą ir apsispręsta reglamentuojant Centro valdyseną taikyti Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatytą išimtį, kuri apibrėžia Biudžetinių įstaigų įstatymo nuostatų taikymą kitų įstatymų, reglamentuojančių konkrečių biudžetinių įstaigų veiklą ar tam tikroje srityje veikiančių biudžetinių įstaigų veiklą ir kitaip nustatančių biudžetinių įstaigų steigimą, pertvarkymą, pabaigą, veiklos organizavimą ar valdyseną, atžvilgiu, siūloma supaprastinti Įstatymo projekte numatomus Centro Tarybos sudarymo reikalavimus. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad Centro Tarybą sudarytų 11 asmenų. Pagal siūlomo Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį šiuos asmenis į Centro Tarybą deleguotų net 6 institucijos (Lietuvos universitetų rektorių konferencija (deleguotų 5 asmenis), Lietuvos muziejų asociacija (deleguotų 1 asmenį), Lietuvos istorijos institutas (deleguotų 1 asmenį), Seimas (deleguotų 2 asmenis), Lietuvos Respublikos Prezidentas (deleguotų 1 asmenį) ir Vyriausybė (deleguotų 1 asmenį). Be to, į Centro Tarybą deleguojamiems asmenims atrinkti juos siūlančios institucijos savo sprendimais turėtų nustatyti jų atrankos tvarkas. Taip būtų įtvirtintas neproporcingai sudėtingas vienos biudžetinės įstaigos kolegialaus valdymo organo formavimas, kuriam reikėtų didelių administracinių kaštų. Atsižvelgiant į tai, siūloma supaprastinti reikalavimus Centro Tarybos formavimui sumažinant institucijų, deleguojančių asmenis į Centro Tarybą, skaičių ir atsisakant pareigos šioms institucijoms patvirtinti deleguojamų asmenų atrankos tvarkas. Pritarti iš dalies Pritarti dėl pasiūlymo atsisakyti pareigos institucijoms patvirtinti deleguojamų asmenų atrankos tvarkas. Nepritarti dėl institucijų, deleguojančių asmenis į Centro Tarybą, skaičiaus sumažinimo.
Pažymėtina, jog institucijų skaičius yra optimalus, siekiant išlaikyti proporciją. 47 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22
nurodytas Centro Tarybos finansavimo šaltinis ir reikalavimai lėšų skyrimui ir naudojimui. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad Centro Taryba yra kolegialus Centro valdymo organas. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį, kuri taikytina ir Centro struktūrai, viešojo administravimo subjekto struktūrą sudaro viešojo administravimo subjekto valdymo organai, priežiūros organai (jeigu jie yra sudaromi) ir struktūriniai padaliniai. Tai reiškia, kad Centro Taryba, kaip kolegialus Centro valdymo organas, yra neatsiejama Centro struktūros dalis ir todėl nėra pagrindo nustatyti specialius reikalavimus jos finansavimui, t. y. jos veikla turi būti finansuojama taip pat, kaip Centro direktoriaus ir Centro struktūrinių padalinių – iš tų pačių šaltinių ir laikantis tų pačių reikalavimų. Analogiška pastaba taikytina ir dėl Įstatymo 7 straipsnio 12 dalies antrojo sakinio nuostatų, kuriomis būtų reglamentuotas Centro Tarybos techninis aptarnavimas. Siūloma atsisakyti Įstatymo projekto 7 straipsnio 12 dalies pirmuosiuose dviejuose sakiniuose nustatomo teisinio reguliavimo kaip perteklinio ir neatitinkančio Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte įtvirtinto teisėkūros sistemiškumo principo, inter alia reiškiančio, kad teisės normos turi derėti tarpusavyje. Pritarti Pritarti dėl Tarybos atlyginimo reglamentavimo ir patikslinti pagal P. Kuzmickienės pateiktą 35 pasiūlymą, kuriame atsižvelgiama į šias pastabas. 48 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22
Įstatymo projekto 7 straipsnio 12 dalyje nurodyta, kad už Centro Tarybos narių veiklą atlyginama Lietuvos Respublikos valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymo 2 straipsnio 18 punktą šiuo įstatymu nustatyti darbo užmokesčio dydžiai taikomi pagal specialius įstatymus paskirtiems valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkams, jų pavaduotojams, nariams (išskyrus Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos pirmininką, jo pavaduotoją ir narius, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos tarybos pirmininką, jo pavaduotoją ir narius). Pagal Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalį Centro Taryba yra kolegialus Centro valdymo organas, o ne valstybinė (nuolatinė) taryba. Be to, Įstatymo projekto 7 straipsnyje nėra nurodyta, kad Centro Tarybos nariai bus valstybės pareigūnai, kaip tai numatyta Įstatymo projekto
generalinį direktorių. Atsižvelgiant į tai, siūloma arba Įstatymo projekte numatyti atlygio Centro Tarybos nariams reglamentavimą, arba atitinkamai patikslinti Valstybės pareigūnų darbo užmokesčio įstatymą, suderinant šio įstatymo ir Įstatymo projekto nuostatas. Pritarti Pritarti dėl Tarybos atlyginimo reglamentavimo ir patikslinti pagal P. Kuzmickienės pateiktą 35 pasiūlymą, kuriame atsižvelgiama į šias pastabas. 49 Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2024-05-22
nuostatomis numatoma įpareigoti Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą prie Krašto apsaugos ministerijos vertinti ir pripažinti saugiomis telekonferencijų platformas, kurias Centras naudotų posėdžių organizavimui.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios nuostatos neatitinka Lietuvos Respublikos kibernetinio saugumo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 6 punkte įtvirtinto subsidiarumo principo – už ryšių ir informacinių sistemų ir jomis teikiamų paslaugų kibernetinį saugumą yra atsakingi šias sistemas valdantys ir paslaugas jomis teikiantys kibernetinio saugumo subjektai. Srityse, kurios priklauso išimtinei kibernetinio saugumo subjektų kompetencijai, institucijos, kurios formuoja ar įgyvendina kibernetinio saugumo valstybės politiką, veiksmų imasi tik tada, kai ryšių ir informacinių sistemų ir jomis teikiamų paslaugų kibernetinio saugumo negali užtikrinti šias sistemas valdantys ir paslaugas jomis teikiantys kibernetinio saugumo subjektai. Įgyvendindamas šį principą už kasdienėje veikloje naudojamų telekonferencijų platformų kibernetinį saugumą turėtų būti atsakingas pats Centras arba atitinkamas paslaugas jam teikiantys asmenys, bet ne Nacionalinis kibernetinio saugumo centras prie Krašto apsaugos ministerijos. Siekiant užtikrinti, kad telekonferencijų platformos būtų patikimos ir saugios, siūloma taikyti jau dabar galiojančius mechanizmus, pavyzdžiui, techninėse specifikacijose nustatyti, kad pirkimo objektai turi atitikti tam tikrus kibernetinio saugumo reikalavimus įsigyjant telekonferencijų platformas, jų pardavėjus ir gamintojus vertinti dėl atitikties nacionalinio saugumo reikalavimams Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat galėtų būti įsigyjami Europos Sąjungos valstybėse narėse sertifikuoti produktai.
Papildomai atkreiptinas dėmesys į tai, kad atsiradus poreikiui telekonferencijų platformas naudoti posėdžiuose, kuriuose būtų dirbama (atskleidžiama, naudojama, perduodama) su įslaptinta informacija, šios telekonferencijų platformos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu turėtų būti įteisintos kaip įslaptintos informacijos ir ryšių informacinės sistemos, o techninė įranga turėtų būti įsigyjama atsižvelgiant į tai, su kokio slaptumo lygio informacija bus dirbama. Atsižvelgiant į tai, siūloma atsisakyti Įstatymo projekto
prie Krašto apsaugos ministerijos įvertintų ir saugiomis pripažintų telekonferencijų platformų. Pritarti Reaguojant į TD pastaba, atsisakoma viso šio 10 straipsnio. Balsavimo rezultatai:
50
5
tyrimo centro įstatymo Nr. VIII-238 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2343(2) 2 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti terminą, per kurį pirmoji sudaryta Centro Taryba turėtų patvirtinti savo darbo reglamentą, arba siūloma šią Centro Tarybos pareigą susieti su pirmuoju jos posėdžiu. Nepritarti Pastaba nebeaktuali. Atsižvelgus į Teisės departamento pastabą ir siūlymą, 2 str. 5 p. visiškai panaikintas.
5 p. visiškai panaikintas. 51 Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas, 20245-06-111 Argumentai: Atsižvelgus į tai, kad Įstatymo projektu siūlomas nauja redakcija dėstomas įstatymo pavadinimas sukėlė įvairių diskusijų ir pasvarstymų bei įvertinus tai, jog įstaiga gali patirti įvairių biurokratinių nepatogumų dėl įstaigos ilgamečio pavadinimo pakeitimo, siūlome atsisakyti įstatymo projektu siūlomo nauja redakcija dėstomo įstatymo pavadinimo ir palikti šiuo metu galiojantį pavadinimą bei atitinkamai suderinti įstatymo projekto straipsnius, atsižvelgus į šį pasiūlymą:
Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
52 Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas, 20245-06-11
Argumentai: Žr. prie pasiūlymo Nr. 1 Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomą 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: ,,1 straipsnis. Įstatymo paskirtis Šis įstatymas nustato Totalitarinių režimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teisinį statusą, jo veiklos tikslą ir uždavinius, valdymą ir finansavimą.“
53 Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas, 20245-06-11
(1),(3) Argumentai: Žr. prie pasiūlymo Nr. 1 Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teisinis statusas
1.
Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (toliau – Centras) – biudžetinė įstaiga, vykdanti totalitarinių režimų okupacijų veikimo, nusikaltimų Lietuvos teritorijoje ir prieš Lietuvos gyventojus įvertinimą, pasitelkiant mokslinius ir taikomuosius tyrimus, jų sklaidą, memorializaciją (įamžinimą). 2. Centro savininko teises ir pareigas įgyvendina Lietuvos Respublikos Seimas. 3. Centras yra viešasis juridinis asmuo, turintis sąskaitą banke ir antspaudą su Lietuvos valstybės herbu ir pavadinimu „Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“.“
54 Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas, 20245-06-111
Argumentai: Žr. prie pasiūlymo Nr. 1 Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Centro valdymo organai yra generalinis direktorius ir Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro taryba (toliau – Taryba).“
55 Vytautas Juozapaitis, Jurgita Šiugždinienė, Stasys Tumėnas, Paulė Kuzmickienė, Arvydas Anušauskas, Andrius Navickas, 20245-06-112 1,2,3, 4, 6, 7, 9 Argumentai: Žr. prie pasiūlymo Nr. 1 Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
d. patvirtina Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) nuostatus, 3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2024 m. gegužės 1 d. rugpjūčio
rėmimo ir įamžinimo fondą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą. 4. Pirmosios Totalitarinių režimų tyrimų Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro tarybos (toliau – Taryba) sudarymą organizuoja Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija ne vėliau kaip per 5 dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos kreipiasi į institucijas ir organizacijas prašydama per ne ilgesnį negu vieno mėnesio laikotarpį pasiūlyti pretendentus į Tarybos narius. Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija šaukia pirmąjį Tarybos posėdį, kuriame Tarybos nariai išsirenka Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. 5. Kai sudaroma pirmoji Taryba, ji pasitvirtina savo darbo reglamentą. 6. Kituose teisės aktuose nuoroda į Lietuvos Respublikos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro įstatymą reiškia nuorodą į Lietuvos Respublikos totalitarinių režimų tyrimų centro įstatymą. 7. Kituose teisės aktuose vartojamas institucijos pavadinimas
„Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras“ atitinka
institucijos pavadinimą „Totalitarinių režimų tyrimų centras“. 8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos į Centro direktoriaus pareigas paskirtas asmuo eina šias pareigas iki kadencijos pabaigos. 9. Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2024 m. gegužės 1 d. rugpjūčio
Nepritarti Žr. Komiteto pasiūlymą, kur nustatytos kitos įsigaliojimo, įgyvendinimo ir taikymo datos.
Balsavimo rezultatai:
56 Jurgita Šiugždinienė, 2024-06-25
rezistencijos tyrimų centro pasiūlymui bei atsižvelgus į kitų Seimo narių jau pateiktus pasiūlymus šiam straipsniui, siūloma redaguoti institucijų, kurios teikia siūlomus asmenis į Centro tarybą, sąrašą. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,2. Tarybos sudėtį tvirtina Seimas. Taryba sudaroma iš 11 asmenų – visuomenės ir mokslo veikėjų, skiriamų 5 metų kadencijai. Tas pats asmuo į Tarybos nario pareigas gali būti skiriamas ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės. Tarybą sudaro: penki keturi Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pasiūlyti pateikti asmenys turintys aukštąjį universitetinį išsilavinimą, įgytą vienam baigus istorijos studijų krypties studijas, kitam – ekonomikos studijų krypties, trečiam – teisės studijų krypties, o paskutiniam - vadybos studijų krypties studijas; vienas Lietuvos muziejų asociacijos pasiūlytas Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro pateiktas asmuo, kuris atrenkamas teikiančios institucijos nustatyta tvarka; vienas Lietuvos istorijos instituto pasiūlytas pateiktas asmuo; du Seimo pasiūlyti asmenys (vienas atrenkamas iš Seimo mažumos pasiūlytų pretendentų, kitas iš Seimo daugumos pasiūlytų pretendentų.
Šiuos pretendentus atrenka Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos rekomendacijas) du Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos teikiami asmenys, kurių vieną ši komisija, atsižvelgdama į Seimo Žmogaus teisių komiteto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto rekomendacijas, atrenka iš Seimo mažumos pasiūlytų kandidatų, o kitą – iš Seimo daugumos pasiūlytų kandidatų; vienas Lietuvos Respublikos Prezidento pasiūlytas pateiktas asmuo; vienas Vyriausybės pasiūlytas pateiktas asmuo; vienas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos pateiktas asmuo. Į Tarybą siūlomi nariai atrenkami juos siūlančių institucijų nustatyta tvarka. Tarybos nariai išsirenka ir paprasta visų Tarybos narių balsų dauguma skiria Tarybos pirmininką ir pirmininko pavaduotoją. Pritarti
/komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Žmogaus teisių komitetas, 2024-06-05 Nr. 112-P-19 Argumentai: Pasiūlymas: Pritarti įstatymo projektui NR.
XIVP-2343(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Seimo narių, Vyriausybės, bei kitų suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu 2 Kultūros komitetas, 2024-06-13 Nr. 121-P-20 Argumentai:
Pasiūlymas: Pritarti iniciatorių pateiktam projektui Nr. XIVP-2343(2) ir siūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Seimo narių, Vyriausybės ir kitų suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Pritarti Balsavimo rezultatai:
Pritarta bendru sutarimu 3 Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, 2024-06-12 Nr. 147-P-9 Argumentai: Pasiūlymas: Pritarti įstatymo projektui NR. XIVP-2343(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas ir Seimo narių, Vyriausybės bei kitų suinteresuotų subjektų pasiūlymus, kuriems komisija pritarė. Pritarti Balsavimo rezultatai:
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2343(3) ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę str. str. d. p. 1 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-07-09 Argumentai:
Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Seimo narių pateiktus pasiūlymus, keičiasi straipsnių numeracija. Pasiūlymas: Atsižvelgiant į Teisės departamento ir Seimo narių pateiktus pasiūlymus, pakeisti straipsnių numeraciją. Pritarti Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu 2 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-07-092 1, 2, 3 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 str.
1, 2 ir 3 dalyse numatytos datos praėjo, siūloma atitinkamai nustatyti kitas datas ir šias dalis išdėstyti sekančiai. Pasiūlymas:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja
rezistencijos tyrimo centro (toliau – Centras) nuostatus,
m. balandžio spalio 1 d. pertvarko Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo, aukų rėmimo ir įamžinimo fondą iš biudžetinės įstaigos į viešąją įstaigą.“ Pritarti Balsavimo rezultatai:
3 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-07-09
Pasiūlymas:
„7 straipsnis. Taryba, jos sudarymo tvarka, įgaliojimų pasibaigimo pagrindai
gali būti skiriamas tik nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį universitetinį humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties magistro kvalifikacinio laipsnio išsilavinimą kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnį kaip 5 metų darbo stažą savo profesinės veiklos srityje ir (ar) vadovavimo patirties savo profesinės veiklos srityje ne mažesnę kaip 5 metų darbo patirtį ir (ar) 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį. Tarybos nariui taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo laikomas nepriekaištingos reputacijos.
Asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis neprisipažino Lietuvos Respublikai yra slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar priklausė Komunistų partijai.“ Pritarti Balsavimo rezultatai:
4 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-07-09
Atsižvelgus į tai, kad viena iš pagrindinių biudžetinės įstaigos vadovo kompetencijų yra organizuoti biudžetinės įstaigos darbą, kad būtų įgyvendinami biudžetinės įstaigos veiklos tikslai ir atliekamos nustatytos funkcijos, manytina, kad Centro generaliniam direktoriui turi būti taikomi specialūs išsilavinimo ir darbo patirties reikalavimai:
Pasiūlymas: pakeisti 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Centro generaliniu direktoriumi gali būti skiriamas
nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis humanitarinių arba socialinių mokslų studijų krypties daktaro magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam prilygintą aukštojo mokslo kvalifikaciją, ne mažesnįę kaip 5 metų vadovaujamo darbo savo profesinės veiklos srityje stažą patirtį ir leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „visiškai slaptai“. Kriterijai, kada asmuo įstaigos vadovas ar asmuo, pretenduojantis tapti įstaigos vadovu negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos, nustatyti Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme.
Centro generaliniu direktoriumi skiriamas asmuo taip pat nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis yra slapta bendradarbiavęs su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar priklausė Komunistų partijai.“
5 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2024-07-09
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad pritarta pasiūlymui nekeisti ir palikti senąjį pavadinimą. Pasiūlymas:
pavadinimą išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro teisinis statusas“
8Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 1, susilaikė – 1. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Arvydas Pocius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Arvydas Pocius, Jonas Jarutis, 2024-07-11. Argumentai:
iš teisės akto projekto. 2024-07-09 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė komiteto išvadą dėl Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (toliau – LGGRTC) įstatymo pakeitimo projekto ir pritarė Seimo nario Raimundo Lopatos siūlymui iš įstatymo preambulės išimti dalį, kurioje kalbama apie Lenkijos valstybės Vilniaus krašto okupaciją ir aneksiją ir išbraukti žodį „okupacija“. Vilniaus kraštas buvo aneksuotas 1922 metais, remiantis taip vadinamu referendumu. Šis politinis aktas tebuvo esamos krašto okupacijos rezultatų formalizavimas.
Pati Vilniaus krašto okupacija įvyko 1920 metų spalio – lapkričio mėnesiais, kada taip vadinami Liucijano Želigovskio kariai, kurių pagrindą sudarė Lenkijos kariuomenės I Lietuvių gudų divizijos, dalie II Lietuvių gudų divizijos ir kiti daliniai, tariamai sukilę prieš Lenkijos vyriausybės valią normalizuoti santykius su Lietuvos Respublika Kalvarijos ir Suvalkų derybose, kurios vyko tarpininkaujant Santarvės misijoms ir Tautų sąjungai. Šie daliniai, vykdydami tuo metinio valstybės viršininko Juzefo Pilsudskio valią aktyviais karo veiksmais, priešinantis Lietuvos kariuomenei prie Merkio upės užėmė Vilnių, vėliau tęsė puolimą abipus Neries upės, užimdami Trakus, Rykantus, Širvintas ir Giedraičius, Želvą, atskirą kavalerijos brigadą pasiuntė užimti Jonavos geležinkelio tilto ir geležinkelio, jungiančio Kėdainius ir Šiaulius, sukeldami pavojų vidiniams Lietuvos regionams ir laikinajai sostinei Kaunui. Lietuvos valstybė buvo priversta organizuoti Kauno gynybą ir mobilizuoti Kauno tvirtovę, sukuriant tvirtovės štabą ir skubiai formuojant tvirtovės artilerijos baterijas. Tik didvyriškų Lietuvos kariuomenės pastangų dėka pavyko apginti Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, pasižymint Lietuvos kariuomenės 2, 4, 6, 7 pulkams, aktyviai kaunantis Lietuvos šaulių sąjungos nariams Lietuvos kaimuose ir miesteliuose, patekusiems į minėtos Butkevičiaus brigados veikimo maršrutą. Kaune buvo pradėti skubiai organizuoti nauji pėstininkų pulkai (X, XI ir XII), visoje valstybėje kilo patriotinis ūpas. Šiose kovose žuvo nemažai Lietuvos karių, taip pat, taip vadinamos Vidurinės Lietuvos kariuomenės karių, kurie yra palaidoti šeimos ir viešuose kapuose, kuriuos galima aplankyti Širvintose, Trakuose, Giedraičiuose ir Musninkuose, Vilniuje ir kitose vietovėse.
Pasiūlymo teikėjas ir už pasiūlymus balsavę Seimo nariai tokiu veiksmu neigia Lietuvos nepriklausomybę gynusių kovų ir Vilniaus krašto okupacijos buvimo faktą, įžeisdami Lietuvos kariuomenę, Giedraičių didvyrę Vyčio kryžiaus kavalierę Malviną Valeikienę, visus Lietuvos žmones, kurie aukojosi Tėvynės gynimui nuo lenkų puolimo. Jeigu ne šių didvyrių pasiaukojimas, nebūtų Lietuvos valstybės. Tokie teiginiai ypatingai įžeidžia Lietuvos kariuomenės dalinius, kurie tęsia minėtų pulkų tradicijas. Už pasiūlymą balsavę Seimo nariai, neigiantys 1920 metų Vilniaus krašto okupaciją galvoja, kad neigdami istorinę tiesą, praeities laisvės kovas, jie pagerins Lietuvos santykius su Lenkija, sulauks jų paramos, sustiprins mūsų strateginę partnerystę. Tačiau šis kelias veda tik į mūsų statuso ir garbės praradimą, atitinka žemiausius priklausomų žmonių, vergų standartus ir sukelia kaimynų panieką bei pasišlykštėjimą. Tauta, kuri negerbia savo didvyrių ir išsižada jų aukų konjunktūros ir tariamo kaimynų palankumo vardan, nėra verta pagarbos. Jos kelias – išnykimas be pėdsako istorijos gelmėse. Lietuviai neturi atsiprašinėti kaimynų, kad gynė savo laisvę ir nepriklausomybę. Tokią teisę pripažįsta visos garbingos tautos, netgi tos, kurios tarpusavyje kariavo kelis šimtus metų. Ateina laikas, kai tarpusavyje kariavusios tautos pripažįsta viena kitą, susitaiko, kartu užkasa karo kirvį ir sudaro ilgalaikes sąjungas, kaip tai padarė Vokietija ir Prancūzija Verdeno mūšio lauke. Tai garbingas istorinės atminties kelias.
Seimo nario Raimundo Lopatos ir jį parėmusių Seimo narių balsavimas paneigiant Vilniaus krašto okupacijos faktą kelia pavojų Lietuvos valstybės teritoriniam vientisumui, nes gali būti panaudotas kaip argumentas pagrindžiant galimą Lenkijos valstybės pretendavimą į Lietuvos Vilniją. Lenkijos ir lenkų, taip pat Vilniaus krašto lenkus atstovaujančių organizacijų ir visuomenės veikėjų, nevyriausybinių organizacijų sluoksniuose yra plačiai paplitęs įsivaizdavimas, kad 1939 metais ne tik Sovietų Sąjunga, bet ir Lietuvos Respublika okupavo Lenkijos valstybės rytinius pakraščius. Tai galima matyti ne tik atskiruose forumuose, bet ir kituose lenkiškuose šaltiniuose. Oficialios Lietuvos valstybės pozicijos keitimas šiuo klausimu skatina tautinę nesantaiką ir radikalesnių pažiūrų lietuvių ir lenkų organizacijų tarpusavio priešpriešą, ypač naudingą Ukrainą puolančių jėgų, Rusijos ir Baltarusijos imperialistų naratyvams ir siekiui supriešinti. 2. LGGRTC Tarybos statuso ir kompetencijų Pateiktame LGGRTC įstatymo (naujos redakcijos) projekte, tiesiogiai prieštaraujama kitiems Lietuvos Respublikos įstatymams. Visų pirma, pačioje Vyriausybės išvadoje atkreipiamas dėmesys, kad nuostatos susijusios su steigiama Centro Taryba neatitinka 2023 m. priimto Biudžetinių įstaigų pakeitimo įstatymo, kuriame kalbama apie galimą steigti „Stebėtojų tarybą“, kurios kompetencijos irgi aiškiai išvardintos, o tų kompetencijų esmė – tai pasiūlymų ir išvadų teikimas dėl biudžeto ir veiklos organizavimo. Tuo tarpu siūlomame LGGRTC naujos redakcijos įstatymo projekte, Taryba realiai tampa pagrindiniu valdymo organu, o direktorius tik Tarybos sprendimų įgyvendintojas. Tai prieštarauja dar vienam Biudžetinių įstaigų įst. 10 str., kuris sako, kad Biudžetinės įstaigos vadovas yra vienasmenis biudžetinės įstaigos valdymo organas.
Šioje vietoje taip pat atsiranda susikirtimas su Biudžeto sandaros įstatymu, kuris numato asignavimų valdytojams atsakomybę už įstaigos biudžeto valdymą bei strateginių planų sudarymą (4 str.). Pagal dabar siūlomą LGGRTC naujos redakcijos įstatymo projektą, Taryba kaip kolegialus organas tampa direktyvų direktoriui teikėju, o direktorius jų tvirtintoju. Tampa visiškai nebeaišku, kas yra tikrasis asignavimų valdytojas, kokia atsakomybė už biudžeto valdymą tenka kolegialiam valdymo organui, kaip siūloma dabartiniame įstatymo projekte. Įstatyme turi būti aiškiai nustatyta direktoriaus, kaip vienasmenio valstybės biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija, o Tarybos – kaip patariamojo organo kompetencija. Šitoks nesubalansuotas valdymas gresia visišku Centro veiklos paralyžiavimu ir netgi jo sužlugdymu. Įstatyme turi būti aiškiai nustatyta direktoriaus, kaip vienasmenio valstybės biudžetinės įstaigos vadovo kompetencija, o Tarybos – kaip patariamojo organo kompetencija. Pasiūlymas:
Atsižvelgiant į tai, kad išdėstyta, siūlome grąžinti įstatymą iniciatoriams tobulinti. PRIDEDAMA. 1. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIVP-2343(3), nauja redakcija;
2Komiteto narių Valdo Rakučio,
Arvydo Pociaus ir Jono Jaručio atskiroji nuomonė. Komiteto pirmininkas Arvydas Pocius NSGK biuro patarėjas Gediminas Kazėnas